2020-08-05 Nr. AB-14469-3-62-3-02742-2018-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-1558-756/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02742-2018-0

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Kauno TI), priteisti 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio jis buvo laikomas Kauno TI perpildytose kamerose, pažeidžiant vienam asmeniui turintį tekti gyvenamąjį plotą, kamerose dalį ploto užėmė baldai ir kitas inventorius. Kamerose įrengta mechaninė ventiliacija kėlė didelį triukšmą, dėl kurio buvo sunku užmigti, langai neatsidarė, trūko šviežio oro. Kamerose trūko inventoriaus, nebuvo, kur susidėti drabužių, maisto, higienos priemonių. Dušai netvarkingi, nebuvo užuolaidų, praustis tekdavo kitų nuteistųjų akivaizdoje. Dėl patirtų neigiamų išgyvenimų pareiškėjas ne kartą kreipėsi į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jam padaryta neturtinė žala pasireiškė pažeminimu, depresija, dvasiniais išgyvenimais, nepatogumais, kas sudaro pagrindą neturtinės žalos atlyginimui.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, atsiliepime į pareiškėjo skundą su skundu iš dalies sutiko ir prašė pripažinti pareiškėjo teisės į minimalų asmeniui kameroje nustatytą plotą pažeidimą, kaip pakankamą ir proporcingą neturtinės žalos atlyginimo būdą, o reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

4. Kauno TI teigė, jog minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui tardymo izoliatoriaus kameroje, reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas nežymiai, t. y pareiškėjui atskirais laikotarpiais kameroje teko 3,5 kv. m, reikalavimas pareiškėjo atžvilgiu buvo pažeistas 25 paras. Kauno TI reguliariai tikrinamas nacionalinio ir regioninio visuomenės sveikatos centrų, jų išvadose nustatyti smulkūs eksploatavimo pažeidimai nedelsiant pašalinami. Kameros vėdinamos mechaninės ventiliacijos būdu ir atidarant langus. Pareiškėjas dėl netinkamo langų įrengimo su skundais ar prašymais į administraciją nesikreipė. Kauno TI dušų patalpos įrengtos vadovaujantis teisės aktais, dušuose įrengtos betoninės pertvaros, užtikrinančios kiekvieno asmens privatumą. Kauno TI vertinimu, atsižvelgiant į pažeidimo trukmę ir pobūdį bei vertinant pareiškėjo patirtus nepatogumus, teisės pažeidimo pripažinimas laikytinas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą.

II. 5. Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 18 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, 125 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitą dalį skundo atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl netinkamų jo laikymo Kauno TI sąlygų, atlyginimo.

7. Teismas vadovavosi Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančiam vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3 punktu ir pažymėjo, kad iš Kauno TI Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018 m. gruodžio 4 d. pažymos Nr. 11-5487 „Apie D. S. laikymo Kauno tardymo izoliatoriuje sąlygas“ (b. l. 15–20) bei Kauno TI Ūkio skyriaus 2018 m. rugpjūčio 6 d. pažymos Nr. 8-680 „Apie kamerų plotus“ (b. l. 36–38) matyti, jog kameroje Nr. 349, kurios plotas 16,44 kv. m, nuo 2018 m. vasario 27 d. iki 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo laikomas kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,11 kv. m, 2018 m. kovo 2 d.

– kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,48 kv. m; kameroje Nr. 155, kurios plotas 16,19 kv. m, nuo 2018 m. kovo 2 d. iki 2018 m. balandžio 10 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m, nuo 2018 m. balandžio 11 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m, nuo 2018 m. balandžio 27 d. iki 2018 m. gegužės 2 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m, nuo 2018 m. gegužės 8 d. iki 2018 m. gegužės 9 d.

– kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m, nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki 2018 m. gegužės 15 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m, nuo 2018 m. gegužės 16 d. iki 2018 m. gegužės 30 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m, nuo 2018 m. gegužės 31 d. iki birželio 4 d. – kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 8,10 kv. m, 2018 m. birželio 5 d.

– kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,40 kv. m, nuo 2018 m. birželio 6 d. iki 2018 m. birželio 7 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,05 kv. m, 2018 m. birželio 8 d. – vienas; kameroje Nr. 156, kurios plotas 13,99 kv. m, nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 21 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m, nuo 2018 m. birželio 22 d. iki 2018 m. birželio 27 d.

– kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m, nuo 2018 m. birželio 28 d. iki 2018 m. liepos 2 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m, 2018 m. liepos 3 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m, 2018 m. liepos 4 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m, 2018 m. liepos 5 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,22 kv. m, nuo 2018 m. liepos 6 d. iki 2018 m. liepos 7 d.

– kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m, 2018 m. liepos 8 d. – kartu su dar dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m, 2018 m. liepos 9 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m, 2018 m. liepos 10 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m, nuo 2018 m. liepos 11 d. iki 2018 m. liepos 12 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m, nuo 2018 m. liepos 13 d. iki 2018 m. liepos 20 d.

– kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m, nuo 2018 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos 23 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,50 kv. m, nuo 2018 m. liepos 24 d. iki 2018 m. liepos 30 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 4,66 kv. m.; kameroje Nr. 242, kurios plotas 15,09 kv. m, nuo 2018 m. liepos 30 d. iki 2018 m. rugpjūčio 8 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,03 kv. m, nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugpjūčio 28 d.

– kartu su dar vienu asmeniu, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 7,55 kv. m, 2018 m. rugpjūčio 29 d. buvo laikomas vienas; kameroje Nr. 232, kurios plotas 15,01 kv. m, nuo 2018 m. rugpjūčio 29 d. iki 2018 m. rugsėjo 12 d. – kartu su kitais dviem asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 5,00 kv. m, nuo 2018 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. spalio 10 d. – kartu su kitais trimis asmenimis, todėl vienam asmeniui tenkantis kameros plotas sudarė 3,75 kv. m.

8. Apibendrindamas išdėstytas aplinkybes, teismas pastebėjo, jog nuo 2018 m. birželio 8 d. iki 2018 m. birželio 21 d., nuo 2018 m. birželio 27 d. iki 2018 m. liepos 12 d., nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. liepos 23 d. (25 paras) pareiškėjo laikymo Kauno TI sąlygos neatitiko teisės aktais nustatyto asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus ploto reikalavimo.

9. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė ventiliacijos sistema, taip pat nurodė, jog įrengti pilnai atidaromi ir su įrengta orlaide langai. Pateiktos fotonuotraukos patvirtino, kad patalpose įrengta mechaninė ventiliacijos sistema (b. l. 41). Įvertinęs tai, jog byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo patalpų vėdinimo pareiškėjas kreipėsi į Kauno TI administraciją ar į Visuomenės sveikatos centrą, prašydamas atlikti patikrinimus, teismas darė išvadą, jog nėra įrodyta, kad kamerų vėdinimo sistema neatitiko teisės aktais nustatytų reikalavimų.

10. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog dėl galimai kamerose įrengtos mechaninės ventiliacijos keliamo triukšmo pareiškėjas kreipėsi į atitinkamas institucijas. Taip pat nėra duomenų apie Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atliktus patikrinimus dėl kamerų, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, ventiliacijos keliamo triukšmo įvertinimo. Kadangi pareiškėjo teiginiai dėl ventiliacijos keliamo triukšmo lygio neatitikties teisės aktuose nustatytiems reikalavimams nepagrįsti įrodymais, jie laikyti nepagrįstais.

11. Teismas pastebėjo, kad byloje esančios fotonuotraukos (b. l. 47–48) patvirtina, jog kamerose buvo metalinės lovos, stalas ir taburetės (suoliukai), įrengtos spintelės ir sieninės lentynos. Kadangi buvo matyti, jog Kauno TI kamerų aprūpinimas baldais ir kitu inventoriumi iš esmės atitiko teisės aktų nustatytus reikalavimus, pareiškėjo argumentas dėl inventoriaus trūkumo kamerose laikytas nepagrįstu. Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, jog siekiant užtikrinti nuteistųjų privatumą duše, dušuose įrengtos betoninės pertvaros, užtikrinančios kiekvieno asmens privatumą. Kadangi byloje nebuvo duomenų, patvirtinančių, jog atsakovas pažeidė higienos normų reikalavimus, pareiškėjo nurodytas argumentas dėl netvarkingų dušų atmestas kaip nepagrįstas.

12. Esant konstatuotai aplinkybei, jog 25 paras pareiškėjo laikymo Kauno TI sąlygos neatitiko vienam asmeniui turinčio tekti 3,6 kv. m minimalaus kameros ploto reikalavimo, teismas padarė išvadą, kad atsakovo neteisėti veiksmai pareiškėjui sukėlė atitinkamas neigiamas pasekmes (nepatogumus ir neigiamus išgyvenimus), tačiau, įvertinęs jų trukmę ir mastą, teismas konstatavo, jog jie negalėjo nulemti tų pasekmių, apie kurias skunde nurodė pareiškėjas. Pareiškėjo patirti nepatogumai, neigiami išgyvenimai nelaikyti intensyviais, prilyginamais Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnyje reglamentuotam draudžiamam elgesiui. Tokie neatitikimai, teismo vertinimu, galėjo sukelti tik nežymius trumpalaikius nepatogumus, nežymų teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsniu bei teismų praktikoje suformuluotais patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamaisiais kriterijais, pareiškėjo patirta žala vertinta pinigais.

III. 13. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Kauno TI, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pripažįstant pareiškėjo teisės į minimalų kameros plotą pažeidimą, tačiau nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais. Jei nebūtų tenkintas šis reikalavimas, Kauno TI prašo sumažinti neturtinės žalos atlyginimo sumą. Taip pat prašoma pridėti prie bylos naujus įrodymus, nes jų pateikimo būtinybė iškilo po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo.

14. Apeliaciniame skunde Kauno TI pažymi, kad neturtine žala pripažįstamas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) padarytas neigiamas poveikis. Neturtinė žala konstatuojama, kai toks poveikis yra pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas. Nagrinėjamu atveju duomenų apie pablogėjusią pareiškėjo fizinę ar psichinę sveikatą laikymo Kauno TI metu nėra. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų skundęsis dėl perpildymo ar kitų nepatogumų. Pareiškėjas skundą teismui pateikė tik 2018 m. lapkričio pabaigoje, t. y. po beveik keturių mėnesių nuo paskutinio ploto normos kameroje pažeidimo. Nenustatyta, kad Kauno TI pareigūnai būtų tyčia siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Ploto pažeidimas buvo atsitiktinis ir mažareikšmis, ploto norma nebuvo užtikrinta tik 25 paras ir net ne ištisai, pareiškėjui trūko tik 0,1 kv. m ploto. Atsakovo atstovo vertinimu, už tokį pažeidimą tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimas. Teismo sprendime neatsispindi kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas parinko neturtinės žalos atlyginimo būdą.

15. Kauno TI manymu, nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir naujausią teismų praktiką (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. vasario 7 d. nutartis administracinėje Nr. A-440-525/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1631-415/2019). Atsakovo atstovas akcentuoja, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kai asmeniui tenkantis plotas nėra mažesnis nei 3 kv. m (atėmus sanitarinio mazgo užimamą plotą), Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nėra preziumuojamas. Be to, nagrinėjamu atveju pareiškėjui buvo užtikrinta pakankama judėjimo laisvė su galimybe užsiimti įvairia veikla už kameros ribų (vykdomos laisvalaikio užimtumo programos). Pareiškėjo buvimo Kauno TI laikotarpiu nebuvo jokių kitų jo kalinimo sąlygas bloginančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 16. Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas D. S. kildina iš neteisėtų Kauno TI veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. vasario mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio, atlyginimo.

17. Apeliacinį skundą padavė atsakovas, manydamas, kad už nustatytą pažeidimą (25 paras pareiškėjui trūko 0,1 kv. m ploto) tinkamas neturtinės žalos atlyginimo būdas turėtų būti teismo sprendimu pripažįstamas asmens teisių pažeidimas, o ne piniginės sumos priteisimas.

18. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

19. Dėl atsakovo atstovo prašymo pridėti prie bylos naujus įrodymus pažymėtina, kad ABTĮ 142 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pagal Kauno TI prie apeliacinio skundo pridėtų dokumentų datas matyti, jog jie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Atsakovas apeliaciniame skunde nenurodė pagrįstų priežasčių, kodėl aptariamų duomenų nebuvo galima pateikti pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, šių naujų pateiktų duomenų apeliacinio proceso stadijoje neturi pagrindo vertinti.

20. Dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo pažymėtina, kad atsakovo atstovas yra teisus teigdamas, jog neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

21. EŽTT, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99).

22. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) bei teismų praktikoje suformuluotus patirtos neturtinės žalos atlyginimo bei jos dydžio nustatymo vertinamuosius kriterijus, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, susijusias su pažeidimo mastu, trukme ir intensyvumu (pareiškėjui 25 paras trūko tik 0,1 kv. m gyvenamojo ploto), pareiškėjo nurodytus patirtus nepatogumus, tai, kad nenustatyta, jog sveikatos priežiūros specialistai būtų konstatavę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo fizinei ar psichinei sveikatai, bei tai, kad jokie kiti pažeidimai pareiškėjo atžvilgiu nustatyti nebuvo, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada ir sprendžia, kad šiuo atveju nustatytas pažeidimas buvo mažareikšmis ir nebuvo tęstinis (atskiri trumpi laikotarpiai), todėl pareiškėjo pažeistai teisei apginti teisės pažeidimo fakto pripažinimas yra pakankama satisfakcija, o neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteistas nepagrįstai.

23. Įvertinusi nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, su jomis susijusį teisinį reguliavimą bei teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo būdo, neatsižvelgė į byloje surinktus duomenis ir visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, skundžiamas Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas keistinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, apeliacinį skundą tenkinti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo rezoliucinę dalį pakeisti ir išdėstyti ją taip:

„Pareiškėjo D. S. skundą patenkinti iš dalies. Pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo D. S. teisė į teisės aktų reikalavimus atitinkančias kalinimo sąlygas Kauno tardymo izoliatoriuje. Kitą pareiškėjo skundo dalį atmesti.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė