N-575-661-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. N575-661/2012

Teisminio proceso Nr.4-62-3-01007-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija 42.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutarties R. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Institucija) įgalioto pareigūno 2010 m. gruodžio 17 d. nutarimu R. G. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 85 straipsnio („Teisės aktų, reglamentuojančių medžioklę, pažeidimas“) 2 dalyje numatytą veiką skiriant už tai 1000 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda R. G. skirta už tai, kad šis, kartu su R. S., 2010 m. lapkričio 17 d., apie 19.10 val., „Giraitė“ medžioklės plotuose, Varėnos rajone, medžiojo neturėdamas medžioklės lapo, taip pažeisdamas Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklės) 58.2 punkto reikalavimus.

II. Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs R. G. skundą, 2011 m. kovo 28 d. nutartimi jo netenkino. Teismas nustatė, jog pareiškėjas ir R. S. turėjo galiojantį medžioklės lapą ir medžiojo medžioklės klubo „Giraitė“ medžioklės plotuose, esančiuose Druskininkų savivaldybėje, tą pačią dieną medžioti to paties klubo medžioklės plotuose Varėnos rajone turėjo L. K. ir G. U., iš į bylą pateikto medžioklės lapo Nr.497194, išduoto R. S. vardu, medžioti Varėnos rajone esančiuose plotuose ir galiojusio nuo 2010 m. lapkričio 3d. iki 2010 m. gruodžio 2 d. matyti, kad lapo skyrius „Medžioklės ataskaita“ užpildytas iki galo ir dar papildomai įrašytos pavardės už tam skirtos grafos, o paskutinis įrašas yra 2010 m. lapkričio 22 dienos. Įvertinęs šiuos faktinius duomenis bei liudytojų G. U. ir L. K. parodymus, teismas priėjo išvados, kad jų pakanka teigti, jog pareiškėjo veiksmai pagal ATPK 85 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis galima atmesti minėtų liudytojų parodymus ir laikyti juos melagingais. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas į G. U. mobiliojo ryšio telefoną atsiuntė žinutę su prašymu įrašyti jį į medžioklės lapą, patvirtina liudytojų parodymus, kad tik atvykus prie pat bokštelių ši žinutė gauta, o apšvietus bokštelį, pastebėtas pareiškėjas su šautuvu, išimtu iš dėklo, iš ko seka išvada, kad šautuvams esant sudėtiems automobilyje, kaip teigia pareiškėjas, jam nebuvo jokio reikalo tokiu būdu prašyti įtraukiamam į medžioklės lapą. Teismo manymu, nežinant, kas atvyko į medžioklės plotus, pareiškėjas nors tokiu būdu siekė išvengti medžioklės taisyklių pažeidimo, nes kitu atveju (neturint šautuvų ar kitų medžioklės įrankių) buvimas medžioklės plotuose bet kokiu paros metu nėra joks medžioklės taisyklių pažeidimas. Šie duomenys ir jų vertinimas įrodo, kad pareiškėjas medžiojo, t. y. siekė panaudoti laukinės gyvūnijos išteklius laisvėje gyvenančius medžiojamuosius gyvūnus tykojant ir šaudant. Teismas pabrėžė, jog nutarime įrašą, kad teisės pažeidimas padarytas 2010 m. lapkričio 17 d., laiko rašymo apsirikimu, kuris neturi jokios įtakos tiesos nustatymui, kadangi visos bylos aplinkybės rodo, kad teisės pažeidimas padarytas 2010 m. lapkričio 26 d.

III. Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutartimi, R. G. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog jo skundas buvo atmestas vien tik L. K. ir G. U. parodymais, nors jie nėra nuoseklūs ir sutampantys, kiek liečia atvažiavimą prie bokštelio ir žinutės gavimą, be to, jų rašytiniuose paaiškinimuose fiksuotos dar kitokios aplinkybės, t. y. neva jis rastas sėdintis bokštelyje su šautuvu. Pažymi, jog jo santykiai su minėtais liudytojais buvo konfliktiški, ką gali patvirtinti kiti neapklausti medžiotojų klubo nariai, nepaisant to, teismas pastarųjų parodymų melagingais nelaikė. Mano, jog šiuo atveju neįrodyta, jog jis medžiojo.

Atsiliepdama į apeliacinį skundą, Institucija prašo jį atmesti palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarties motyvus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 85 straipsnio 2 dalis numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia medžiojimas be galiojančio medžioklės lapo. Ginčijamo pažeidimo padarymo metu galiojusių Medžioklės taisyklių 2.2 punkte buvo įtvirtinta, jog medžioklės lapas – nustatytos formos dokumentas, kuriuo medžioklės plotų naudotojas leidžia jame nurodytam medžiotojui medžioti arba medžioklės vadovui organizuoti medžioklę nurodytuose medžioklės plotuose nurodytu laikotarpiu; 16.2 punkte numatyta, jog medžioklės metu be kita ko privaloma turėti galiojantį medžioklės lapą; 58.2 punktas draudė turintiems teisę medžioti asmenims būti medžioklės plotuose be būtinų ar teisingai užpildytų medžioklės dokumentų. Ginčo byloje dėl to, jog R. G. su savimi neturėjo galiojančio medžioklės lapo, nėra, tačiau asmuo jam inkriminuotą pažeidimą neigia tvirtindamas, jog jis administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku ir vietoje nemedžiojo, o pirmosios instancijos teismas jo kaltę nustatė netinkamai įvertinęs byloje esančius įrodymus.

Iš paminėtos ATPK 85 straipsnio 2 dalies dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti atsakomybėn pagal minėtą straipsnį pirmiausia būtina nustatyti, kad asmuo medžiojo, t. y. atliko kokius nors veiksmus, kurie, įvertinus juos Medžioklės įstatymo 2 straipsnio 9 dalies kontekste, gali būti pripažinti kaip medžiojimas.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į ATPK 257 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, teismas, spręsdamas dėl apelianto kaltės, vadovavosi byloje esančia išsamia rašytine medžiaga, apklausė liudytojais betarpiškai pažeidimą stebėjusius asmenis - G.

U. ir L. K., kurių parodymais, išanalizuotais kitų, byloje esančių, įrodymų kontekste, paneigta apelianto teikiama įvykio versija. Pabrėžtina, jog esminių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų bei kitos bylos medžiagos nenustatyta (tarp teismo posėdyje duotų parodymų esantys netikslumai nelaikytini esminiais ir pateisinami įvykio senumu, nes asmenys apklausti tik po trijų mėnesių nuo įvykio), pagrįstų įrodymais aplinkybių, dėl kurių minėti liudytojai būtų suinteresuoti duoti klaidinančius parodymus, apeliantas nenurodė, tokių nenustatė ir teismas, todėl jais pagrįstai remtasi nustatant nuoseklią įvykių seką, t. y. tokią, kokia iš esmės fiksuota Institucijos nutarime.

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog asmens kaltė šiuo atveju nustatyta, skirtingai nei teigia apeliantas, ne vien tik paiminėtų liudytojų parodymais, bet visa byloje surinktų įrodymų visuma. Pabrėžtina, jog apeliantas savo 2010 m. gruodžio 8 d. paaiškinime pats nurodė, jog kartu su R. S. 2010 m. lapkričio 26 d. išvažiavo medžioti ir Žiogelių miške neradę šviežių pėdsakų nutarė važiuoti į medžioklės plotus, esančius Varėnos rajone (b. l. 32), kas, įvertinus jo aptikimo aplinkybes, bei byloje esančius duomenis apie nutarimo priėmimo dieną teiktą prašymą leisti paskirtą baudą mokėti dalimis bei tą pačią dieną įmokėtą baudos dalį (b. l. 23, 26), leidžia daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai jokių abejonių, ar 2010 m. lapkričio 26 d.

R. G. medžiojo, nenustatė. Jokių konfliktinių santykių su liudytojais G. U. ir L. K. iki įvykio dienos nebuvo nustatyta, neigiamai šiuos asmenis charakterizuojančių duomenų byloje nėra, atvirkščiai, teisme apklaustas medžiotojų klubo „Giraitė“ pirmininkas A. M. parodė, jog buvo gandų, kad R. G. brakonieriauja, bet apie G. U. ir L. K. tokių kalbų nebuvo (b. l. 64).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apygardos administracinis teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą, kuris paliekamas nepakeistu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

R. G. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2011 m. kovo 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Virgilijus Valančius