2019-12-04 Nr. AB-22943-3-63-3-01666-2017-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2217-575/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01666-2017-4

Procesinio sprendimo kategorija 12.19

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus (toliau – ir VSDFV Klaipėdos skyrius) 2017 m. spalio 11 d. sprendimą Nr. SDT-17 „Dėl B. V., vykdžiusio individualią veiklą, įmokų įsiskolinimo sumokėjimo neatidėjimo“ (toliau – VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas); 2) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Fondo valdyba) 2017 m. lapkričio 15 d. sprendimą Nr. (9.8) I-7047 „Dėl 2017-10-19 skundo“ (toliau – ir Fondo valdybos sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2015 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. 68-91 (toliau – ir VMI sprendimas) buvo patvirtintas Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos AVMI) 2015 m. sausio 27 d. sprendimas Nr.(6.5) FR0682-63 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Klaipėdos AVMI sprendimas), kuriuo pareiškėjas įpareigotas sumokėti 7422,76 EUR valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokas, 2848,78 EUR privalomojo sveikatos draudimo (toliau – ir PSD) įmokas, 1049,44 EUR PSD įmokų delspinigius, 570 EUR PSD įmokų baudą ir 3711,38 EUR VSD įmokų baudą.

3. Pareiškėjas VMI sprendimą ginčijo, tačiau Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2016 m. birželio 17 d. sprendimu Nr. S-132(7-90/2016) „Dėl V. B. 2016-05-02 prašymo“ (toliau – ir Komisijos sprendimas) buvo nuspręsta termino skundui dėl VMI sprendimo paduoti neatnaujinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-789-426/2017 pareiškėjo skundas dėl Komisijos sprendimo panaikinimo buvo atmestas kaip nepagrįstas. Dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 2 d. sprendimo panaikinimo ir termino skundui dėl VMI sprendimo paduoti atnaujinimo pareiškėjas su apeliaciniu skundu kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas, 2017 m. rugpjūčio 21 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu atidėti VSD įmokų, PSD įmokų ir su jomis susijusių sumų (delspinigių ir baudų) išieškojimą iki Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priims sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3536-602/2017.

4. VSDFV Klaipėdos skyrius 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (8.1)SI-53676 (toliau – ir 2017 m. rugsėjo 15 d. raštas) nurodė, jog pareiškėjo prašymo nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui reikalingi papildomi dokumentai ir informacija. Vykdydamas VSDFV Klaipėdos skyriaus įpareigojimą, pareiškėjas pateikė visus prašomus dokumentus ir informaciją: Klaipėdos AVMI 2014 m. lapkričio 25 d. patikrinimo aktą, Klaipėdos AVMI sprendimą ir VMI sprendimą. VSDFV Klaipėdos skyriaus skundžiamu sprendimu įmokų įsiskolinimo sumokėjimo nusprendė neatidėti, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas nepateikė įmokų įsiskolinimo grąžinimo grafiko bei dokumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis. Pareiškėjo manymu, grąžinimo grafikas ir dokumentai, pagrindžiantys galimybę sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis, buvo pertekliniai, todėl pareiškėjas jų neteikė. Tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje (toliau – ir LVAT) byloje Nr. A-3536-602/2017 netenkins jo apeliacinio skundo, jis iš karto padengs visą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Fondo valdyba konstatavo, jog VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Pareiškėjo manymu, nepagrįstai nusprendus neatidėti įmokų įsiskolinimo mokėjimo, buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tenkinus jo skundą, pareiškėjui netektų mokėti įmokų įsiskolinimo.

5. Atsakovas Klaipėdos VSDFV skyrius atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, jog Klaipėdos AVMI 2016 m. kovo 18 d. raštu Nr. (6.1E)-D2-1130 informavo, jog VMI sprendimu buvo patvirtintas vietos mokesčių administratoriaus sprendimas, kuriuo pareiškėjas V. B. įpareigotas sumokėti papildomai apskaičiuotas VSD ir PSD įmokas, šių įmokų delspinigius ir baudas, bei pažymėta, kad duomenų apie mokestinį ginčą nėra. VMI sprendimas nėra apskųstas, todėl yra galiojantis ir vykdytinas. VSDFV Klaipėdos skyriuje 2017 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu paštu bei 2017 m. rugpjūčio 31 d. paštu gautas pareiškėjo 2017 m. rugpjūčio 21 d. prašymas, kuriuo jis prašė iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. A-3536-602/2017 atidėti VSD ir PSD įmokų išieškojimą. Kadangi pareiškėjas į atsakovo paklausimą dėl papildomos informacijos (dokumentų) pateikimo nurodė, kad įmokų įsiskolinimo grąžinimo grafiko ir dokumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis pareiškėjas neteiks, nes tuo atveju, jei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-3536-602/2017 netenkins pareiškėjo apeliacinio skundo, pareiškėjas iš karto sumokės visą įsiskolinimą, tai reiškė, kad pareiškėjas prašymą dėl skolos sumokėjimo atidėjimo pateikė iš anksto žinodamas, kad neketina pasinaudoti teisės aktuose numatyta galimybe skolą mokėti dalimis ir siekia, kad būtų atidėtas įsiskolinimo sumokėjimas iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3536-602/2017 priėmimo. Pareiškėjui nepateikus dokumentų, pagrindžiančių galimybes sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis bei įmokų įsiskolinimo grąžinimo grafiko, VSDFV Klaipėdos skundžiamu sprendimu neatidėjo savarankiškai dirbančio asmens VSD įmokų bei savarankiškai dirbančio asmens PSD įmokų įsiskolinimo sumokėjimo. Atsakovo manymu, pareiškėjo siekis atidėti įsiskolinimo sumokėjimą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje Nr. A-3536-602/2017 priėmimo gali būti įgyvendintas, pareiškėjui kreipiantis į teismą su motyvuotu prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) įstatymo 70 straipsnio nuostatomis.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

8. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad 2017 m. rugpjūčio 31 d. pareiškėjas kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su prašymu atidėti papildomai apskaičiuotų VSD ir PSD įmokų, jų delspinigių ir baudų išieškojimą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo priėmimo administracinėje byloje Nr. A-3536-602/2017, o skundžiamu 2017 m. spalio 11 d. sprendimu VSDFV Klaipėdos skyrius šio prašymo netenkino.

9. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (redakcija, galiojusia nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 13 d.) (toliau – ir Įstatymas), kurio 17 straipsnio 2 dalimi, 19 straipsniu, kurio 3 ir 6 dalyse nustatyta, kad Fondo administravimo įstaigos gali atidėti įmokų, neviršijančių 30 tūkst. Eurų, baudų, išieškojimą iki vienų metų, nustatydamos baudos mokėjimo grafiką Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintose Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Teismas pažymėjo, kad pagal Taisyklių 58 punkto reikalavimus dėl socialinio draudimo įmokų atidėjimo savarankiškai dirbantys asmenys, mokantys socialinio draudimo įmokas už save, Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia motyvuotą prašymą, kuriame, be kita ko, nurodo įsiskolinimo priežastis, įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kartu su prašymą pagrindžiančiais dokumentais.

10. Kadangi byloje teismas nenustatė, jog individualią veiklą vykdęs pareiškėjas įmokų įsiskolinimo grąžinimo grafiko bei dokumentų, pagrindžiančių galimybę sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis, VSDFV Klaipėdos skyriui nepateikė, ką patvirtino pareiškėjo 2017 m. rugsėjo 22 d. raštas, todėl konstatavo, kad sprendimas neatidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo laikytinas teisėtu ir pagrįstu.

III. 11. Pareiškėjas V. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

12. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pakartoja faktines aplinkybės dėl VMI sprendimo apskundimo Komisijai, skundžiamų atsakovo ir Fondo valdymo sprendimų priėmimo ir akcentuoja, kad jis atitiko Įstatyme ir Taisyklėse nustatytas sąlygas, kai gali būti išdėstomas įsiskolinimo mokėjimas. Teismas netinkamai taikė ir aiškino ginčo santykį reguliuojančias teisės normas. Socialinio draudimo įmokų suma neviršija 30 000 Eur, buvo pateiktas motyvuotas prašymas, vykdant 2017 m. rugsėjo 15 d. rašte išreikštą nurodymą, pareiškėjas atsakovui pateikė VMI ir vietos mokesčių administratoriaus sprendimus, kuriuose nurodyta papildoma informacija, dėl kokių priežasčių susidarė pareiškėjo įsiskolinimas.

13. Grąžinimo grafikas ir dokumentai, pagrindžiantys galimybę sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis nebuvo teikti, nes raštu pareiškėjas atsakovui patvirtino ir garantavo, jog tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje Nr. A-3536-602/2017 (Nr. A-1213-602/2018) netenkins pareiškėjo apeliacinio skundo, jis iš karto sumokės visą įsiskolinimą valstybės biudžetui. Dėl šios priežasties skolos grąžinimo grafikas ir dokumentai dėl galimybės sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis atskirai nebuvo teikiami, nes toks pareiškimas ir garantija dėl įmokų įsiskolinimo sumokėjimo iš karto po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimo administracinėje byloje priėmimo ir turi būti laikomi pareiškėjo siūlomu skolos grąžinimo grafiku.

14. Priešingu atveju, vertinant, kad apelianto nurodyta įmokų įsiskolinimo mokėjimo tvarka nėra ir negali būti laikoma skolos grąžinimo grafiku, susidaro situacija, kad iš apelianto reikalaujama formaliai tą pačią apelianto garantiją įforminti dokumente pavadintame įmokų grąžinimo grafikas.

15. Teismas sprendimu netinkamai vertino pareiškėjo VSDFV Klaipėdos skyriui ir Fondo valdybai teiktus dokumentus. Pareiškėjui įsiskolinimo mokėjimas taip pat turi būti sustabdomas remiantis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principais, nes Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tenkinus pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikinus ginčijamus mokesčių administratoriaus sprendimus, pareiškėjui iš vis netektų mokėti įmokų įsiskolinimo.

16. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, jog nepagrįstas apelianto teiginys, kad jis įvykdė ir atitiko visas Įstatymo ir Taisyklėse nurodytas sąlygas. V. B. pateikti aukščiau nurodyti dokumentai, patvirtina V. B. įsiskolinimo Fondo biudžetui susidarymo priežastis, tačiau dokumentai, pagrindžiantys galimybes sumokėti įmokų įsiskolinimą dalimis bei įmokų įsiskolinimo grąžinimo grafikas nebuvo pateikti.

17. Trečiasis suinteresuotas asmuo Fondo valdyba atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Byloje ginčas kilo dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo prašymas atidėti jam papildomai apskaičiuotų socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimą.

19. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo argumentus, kuriais buvo ginčijami skundžiami VSDFV Klaipėdos skyriaus ir Fondo valdybos sprendimai atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas atsakovui nepateikė įmokų įsiskolinimo grąžinimo grafiko, dokumentų, įrodančių pareiškėjo galimybę įmokų įsiskolinimą sumokėti dalimis, kuriuos, teismo vertinimu, prašant atidėti įsiskolinimą būtina pateikti, vadovaujantis Įstatymo 19 straipsnio ir Taisyklių 58 punkto nuostatomis.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde su šiomis teismo išvadomis nesutinka, nurodydamas, kad jis atitiko Įstatyme ir Taisyklėse nustatytas sąlygas, kai gali būti išdėstomas įsiskolinimo mokėjimas. Pareiškėjas tvirtina, kad neprivalėjo atsakovui teikti įsiskolinimo grąžinimo grafiko ir galimybes sumokėti įsiskolinimą patvirtinančių dokumentų, nes nurodymas, jog pareiškėjas sumokės visą įsiskolinimą biudžetui tuo atveju, jei LVAT administracinėje byloje Nr. A-1213-602/2018 netenkins pareiškėjo apeliacinio skundo, yra pareiškėjo patvirtinimas ir garantija, iš esmės atitinkantys atsakovo nurodomą pateikti įsiskolinimo grąžinimo grafiką. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog atsakovas neturėjo teisės netenkinti pareiškėjo prašymo atidėti įsiskolinimą ir dėl to, kad jei LVAT administracinėje byloje Nr. A-1213-602/2018 tenkintų pareiškėjo apeliacinį skundą ir panaikintų ginčijamus mokesčių administratoriaus sprendimus, neliktų paties įsiskolinimo.

21. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

22. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad teismo pareiga motyvuoti priimtą sprendimą nėra suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną pareiškėjo argumentą, o, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90), 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011, 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016). Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

23. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo aspektu, su pirmosios instancijos teismo atliktu faktinių aplinkybių tyrimu, įrodymų vertinimu ir to pagrindu padarytomis išvadomis sutinka, todėl iš naujo jų nekartoja.

24. Pareiškėjas tvirtina, kad jis atitiko Įstatyme ir Taisyklėse nustatytas sąlygas nustatytas sąlygas, kai gali būti išdėstomas įsiskolinimo mokėjimas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pagal Įstatymo 19 straipsnio 3 dalį Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Šią įstatymo nuostatą įgyvendinančiose Taisyklėse besikreipiančio dėl įsiskolinimo atidėjimo asmens (šiuo atveju – savarankiškai dirbančio asmens, mokančio socialinio draudimo įmokas už save) pareiga be kitų dokumentų pateikti įsiskolinimo grąžinimo grafiką ar šią informaciją nurodyti motyvuotame prašyme įtvirtinta 58.2.1 punkte. Taisyklių 58.2.3 punkte nustatyta, kad jeigu draudėjas Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikia motyvuoto prašymo ir visų 58.2.1 papunktyje reikalaujamų dokumentų, Fondo valdybos teritorinis skyrius informuoja draudėją apie trūkstamus dokumentus, nurodydamas ne ilgesnį nei 10 darbo dienų nuo rašto išsiuntimo dienos dokumentų pateikimo terminą, ir nurodo, kad laiku nepateikus šių dokumentų bus priimamas sprendimas neatidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo.

25. Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad pareiškėjo prašymas dėl papildomai apskaičiuotų VSD įmokų ir PSD įmokų, taip pat šių įmokų delspinigių ir paskirtų baudų sumokėjimo atidėjimo galėjo būti tenkinamas pateikus VSDFV Klaipėdos skyriui visus Taisyklių 58.2.1 punkte nurodytus dokumentus, t. y. ir įsiskolinimo mokėjimo grafiką. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas atsakovui tokio pobūdžio informacijos neteikė, šios aplinkybės neginčija ir pareiškėjas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą ir spręsti klausimą dėl jo įsiskolinimo išdėstymo. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismas esminių teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė. Pareiškėjo teiginiai, jog abstraktus įsiskolinimo sumokėjimo termino nurodymas, jį siejant su galutinio sprendimo priėmimu kitoje byloje, yra prilygintinas įsiskolinimo sumokėjimo grafikui, neatitinka nei ginčui taikytino teisinio reguliavimo, nei socialinio draudimo įmokų atidėjimo instituto paskirties, kuriuo, teisėjų kolegijos vertinimu, siekiama sudaryti skolininkui galimybes atsiskaityti su biudžetu vienu metu nepatiriant itin ženklių privalomojo pobūdžio išlaidų.

26. Atsakydama į apeliacinio skundo argumentus, kad atsakovas privalėjo nesiimti jokių susidariusio įsiskolinimo priverstinio susigrąžinimo veiksmų (t. y. atidėti įmokų sumokėjimą) iki tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas Lietuvos vyriausiame administraciniame teisme nagrinėjamoje byloje Nr. A-1213-602/2018, teisėjų kolegija pažymi, kad minėtoje byloje pareiškėjas kėlė Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. birželio 17 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta neatnaujinti termino pareiškėjo skundui dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 68-91 paduoti, skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti pareiškėjui, teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Tai reiškia, kad minėtoje byloje ginčas vyko ne dėl VMI sprendimo, kuriuo pareiškėjui papildomai apskaičiuotos ir nurodytos į biudžetą sumokėti VSD, PSD įmokos ir su jomis susijusios sumos.

27. Pagal bendrą mokesčių teisėje taikomą taisyklę, jeigu dėl atskiro mokesčio to mokesčio įstatymas nenustato kitaip, skundo, kilus mokestiniam ginčui, padavimas stabdo ginčijamų mokesčių, baudų ir delspinigių priverstinį išieškojimą, taip pat mokesčių mokėtojo turimos mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymą minėtosioms sumoms padengti (išskyrus atvejus, kai įskaitoma mokesčių mokėtojo prašymu), tačiau nėra kliūtis taikyti mokestinės prievolės užtikrinimo priemones, nurodytas šio Įstatymo 95 straipsnyje, arba pagrindas jas naikinti (žr. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 110 straipsnio 1 d.). Nagrinėjamos bylos faktinių aplinkybių kontekste mokestinis ginčas (t. y. ginčas, kylantis tarp mokesčių mokėtojo ir mokesčių administratoriaus dėl sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo ar kito panašaus pobūdžio sprendimo, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis, taip pat dėl mokesčių administratoriaus sprendimo atsisakyti grąžinti (įskaityti) mokesčio permoką (skirtumą) (MAĮ 2 str. 22 d.)) tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus nebuvo kilęs, priešingai – atsakovas 2016 m. kovo 18 d. gavo iš Klaipėdos AVMI informaciją, kad duomenų apie tolimesnį mokestinį ginčą dėl VMI 2015 m. birželio 1 d. sprendimo nebuvo. Kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę ikiteismine tvarka apskųsti VMI sprendimą, konstatuota ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1213-602/2018. Dėl aptartų motyvų apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas privalėjo atidėti įmokų sumokėjimą pareiškėjo pageidaujamam terminui nesilaikydamas Įstatymo 19 straipsnyje ir Taisyklėse įtvirtintų procedūrų, atmetami kaip nepagrįsti.

28. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

29. Kadangi pareiškėjo apeliacinis skundas nėra tenkinamas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjas neįgijo teisės į prašomų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Artūras Sutkevičius