2022-04-28 Nr. AB-10383-4-28-3-00519-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2307-822/2022

Teisminio proceso Nr. 4-28-3-00519-2021-7

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Nijolei Pašvenskienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N., jo atstovei advokatei Ilonai Ivašauskaitei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro atstovei Eglei Rutkauskei,

vertėjui Yasser Ghaowi,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio A. A. N. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimo byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centro teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, paskirtos (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N., termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Kybartų užsieniečių registracijos centras (toliau – ir Centras) kreipėsi į teismą su teikimu pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N. (toliau – ir Užsienietis) taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvoje.

2. Centras nurodė, kad 2021 m. spalio 13 d. VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams, (duomenys neskelbtini) Respublikos Sienos apsaugos pareigūnai perdavė (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie buvo sulaikyti vykstant iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, automobiliu MB, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis A. R., gim. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) Respublikos sienos apsaugos pareigūnams užsieniečiai pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus: A. A. N. pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą (duomenys neskelbtini), kuriame nebuvo Šengeno valstybių vizų.

Užsieniečiai buvo sulaikyti, kadangi kontrolei negalėjo pateikti būtinų kelionės dokumentų, privalomų vizų ar leidimų būti ar gyventi (duomenys neskelbtini) bei Europos Sąjungoje. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad užsieniečiai 2021 m. spalio 12 d. apie 2.50 val. (duomenys neskelbtini) vietovėje neteisėtai kirto valstybių sieną iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini). Taip pat atsižvelgiant į sulaikymo vietovę (duomenys neskelbtini) Respublikoje ir užsieniečių nurodytas patekimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes – per upę, tikėtina, kad užsieniečiai neteisėtai kirto valstybės sieną per (duomenys neskelbtini) Kapčiamiesčio pasienio užkardos saugomame valstybės sienos ruože, ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirsdami Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, neturėdami dokumentų, suteikiančių leidimą būti Lietuvos Respublikoje ar Europos Sąjungoje ir esant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“ paskelbtai valstybės lygio ekstremaliajai situacijai Lietuvos Respublikoje dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

VSAT 2021 m. spalio 14 d. teikimu Nr. IT-19/2021, Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. nusprendė (duomenys neskelbtini) pilietį A. A. N., gim. (duomenys neskelbtini), sulaikyti 3 mėnesiams, apgyvendinant užsienietį VSAT, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 14 d.

3. Nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Jis neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dar nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti, todėl yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Šiuo metu egzistuoja Užsieniečio sulaikymo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 2 dalyje, 4 dalies 3 punkte, 5 dalies 2, 3 ir 4 punktuose, tačiau atsižvelgiant į tai, kad minėtas Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pakartotinai pažeidęs Lietuvos Respublikos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių migracinių įstatymų, jo atžvilgiu ir toliau gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė, kurios taikymas šiuo atveju yra pakankamas ir proporcingas siekiamiems tikslams.

4. Centro atstovas teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas baigėsi 2022 m. kovo 14 d., gavosi sisteminė klaida, todėl Užsienietis nebuvo paleistas. Asmuo, VSAT duomenimis, prieglobsčio prašymo nėra pateikęs nei VSAT, nei Migracijos departamente, teikime informacija neteisinga. 2021 m. spalio 14 d. išnagrinėtoje byloje buvo konstatuota, kad jie prieglobsčio prašytojai. VSAT sprendimus pateikė Migracijos departamentui, kodėl jie nebuvo užregistruoti negali pasakyti.

5. Užsienietis teismo posėdyje su VSAT teikimu nesutiko. Paaiškino, kad pateikė prašymą raštu ir administracijai elektroniniu paštu, tačiau atsakymo negavo. Centre laikomas jau 5 mėnesius, serga, turi problemų su skrandžiu, maistas jam netinkamas, jis psichologiškai pavargo. Prašo perkelti į kitą centrą, kur būtų laisvas judėjimas, kad galėtų pats pirkti maistą ir gydytis. Į Lietuvos Respubliką pateko iš (duomenys neskelbtini), per upę.

II. 6. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmai 2022 m. kovo 15 d. sprendimu Centro teikimą tenkino ir paskyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N. alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams, t. y. nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau, nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties.

7. Teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai buvo gabenamas kartu su kitais asmenimis iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) automobiliu, vairuojamu (duomenys neskelbtini) Respublikos piliečio, ir buvo gražintas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos į Lietuvos Respubliką. Jis į (duomenys neskelbtini) Respubliką pateko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos ir (duomenys neskelbtini) Respublikos sienas neleistinoje vietoje, t. y. ne per oficialų sienos perėjimo punktą. Pagal bylos duomenis teismas nustatė, kad Užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką iš (duomenys neskelbtini) Respublikos, tačiau kertant sieną ir Lietuvos Respublikoje nebuvo sulaikytas. Taigi nustatyti duomenys patvirtina, kad jo vykimo tikslas buvo ir yra (duomenys neskelbtini), o ne Lietuvos Respublika, nors jis ir pateikė savo asmens dokumentą.

8. Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismas 2021 m. spalio 14 d. sprendimu netenkino prašymo dėl užsieniečio sulaikymo, konstatavęs, kad remianti 2020 m. birželio 25 d. Europos Sąjungos teisingumo teismo sprendimu Nr. 036/20 laikytina, jog jis yra prieglobsčio prašytojas, kurio kaip prieglobsčio prašytojo sulaikyti Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytais pagrindais nėra pagrindo. Teismas užsieniečiui skyrė Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies punkte numatytą alternatyvią sulaikymui priemonę - apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2021 m. gruodžio 14 d. Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu Užsieniečiui buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 2022 m. kovo 14 d.

9. Teismas nurodė, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta, kad viena iš alternatyvių priemonių sulaikymui yra užsieniečio apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

10. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes bei aktualių teisės aktų nuostatas, atsižvelgdamas į tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respublikos teritoriją atvyko neteisėtai kirsdamas Lietuvos Respublikos valstybės sieną, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, jo vykimo tikslas buvo ne Lietuvos Respublika, o (duomenys neskelbtini), Užsienietis neįtikino, kad ruošiasi likti Lietuvos Respublikoje, sprendė, jog Užsieniečiui švelnesnės alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimas, leidžiant laisvai judėti Lietuvos Respublikoje, nepadės pasiekti šios priemonės tikslų, t. y. užtikrinti, kad jis liktų Lietuvos Respublikoje, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties.

11. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti, tačiau asmuo laikytinas prieglobsčio prašytoju. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 113 str. 5 d. 2–4, 12–13 punktai).

12. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas Centro teikimą tenkino ir skyrė (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N., alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, 3 mėnesiams nuo šio sprendimo priėmimo dienos, t. y. nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau, nei iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvos.

III. 13. Užsienietis padavė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Nurodyti Centrui, kad Lietuvos atsakingosios institucijos privalo registruoti ir priimti pareiškėjo prieglobsčio prašymą, kaip yra išaiškinta Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendime byloje Nr. C-36/20 VL v. Ispanija.

14. Užsienietis nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad remiantis Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaita, jam taikoma priemonė prilygsta sulaikymui, šią aplinkybę pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė jo atstovė, tačiau teismas dėl šių argumentų nepasisakė.

15. Sąlygų Kybartų Centre įvertinimas bei jų pripažinimas, kaip de facto (faktiškai) sulaikymu, yra vienas pagrindinių šios bylos klausimų. Pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose, pradėtose pagal užsieniečių pareiškimus dėl alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo, yra nurodęs, kokias aplinkybes turi išsiaiškinti teismas, nagrinėdamas tokį užsieniečio prašymą. Apeliacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš esmės ir spręsdamas dėl galimų užsieniečių teisių ir teisėtų interesų gynimo būdų, turi įvertinti užsieniečiams pritaikytos judėjimo laisvę ribojančios priemonės teisėtumą bei, atsižvelgdamas į užsieniečių skundo argumentus, nustatyti, ar užsieniečiai pagrįstai nurodo, kad jie yra sulaikyti, t. y. ar užsieniečiams taikyta priemonė (apgyvendinimas nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikoje) gali būti vertinama kaip de facto sulaikymas. Teismas taip pat turi patikrinti, ar užsieniečio judėjimo laisvės ribojimui yra teisinis pagrindas, įvertinti, ar nėra abejonių dėl teisės aktų, kuriais vadovaujantis užsieniečių judėjimo laisvė Lietuvos Respublikos teritorijoje yra apribota, konstitucingumo. Įvertinus tai, ar užsieniečio apgyvendinimas gali būti laikomas de facto sulaikymu, svarstytinas klausimas dėl užsieniečio prašomos alternatyvios sulaikymui priemonės skyrimo (žr., pvz., 2021 m. lapkričio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4071-492/2021, 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4180-629/2021, 2022 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1023-789/2022).

16. Užsienietis teigia, kad yra apgyvendintas Kybartų Centre, buvusiame kalėjime, kuriame apgyvendinimo sąlygos bei gyvenimo tvarka iš esmės nepasikeitė, kai buvo iškelti asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmes ir tose pačiose patalpose iškart apgyvendinti užsieniečiai prieglobsčio prašytojai bei užsieniečiai, esantys Lietuvoje neteisėtai.

17. Kompetentingos Lietuvos institucijos įvertino sąlygas Kybartų Centre ir pripažino jas sulaikymu. Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigos 2022 m. sausio 24 d. ataskaitos Nr. NKP-2021/1-4 “Dėl užsieniečių žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kybartų užsieniečių registracijos centre“ (toliau – ir Ataskaita) 11 punkte akcentuota, jog Kybartų užsieniečių registracijos centre apgyvendintiems užsieniečiams taikomų faktinių apribojimų pobūdis ir laipsnis (materialinės priėmimo sąlygos, priežiūros/kontrolės pobūdis, griežti judėjimo laisvės suvaržymai, apgyvendinimo trukmė ir kt.) prilygsta sulaikymo požymiams, o prieglobsčio prašytojai ir šio statuso neturintys užsieniečiai nėra diferencijuojami nei materialinių sąlygų užtikrinimo, nei jiems taikomų ribojimų aspektu. Tai pat minėtoje ataskaitoje pažymėta, kad Kybartų Centre yra įrengtas buvusios pataisos įstaigos patalpose. Prieš šiose patalpose įsteigiant Kybartų Centrą, jos nebuvo iš esmės renovuotos atsižvelgiant į užsieniečių laikino apgyvendinimo vietų įrengimo specifiką. Patalpų infrastruktūra savo esme nesiskiria nuo laisvės atėmimo vietoms būdingos infrastruktūros (Ataskaitos 4.3 papunktis). Užsieniečiams Kybartų Centre taikomi griežti judėjimo ribojimai – be pareigūnų leidimo nėra galimybės judėti tarp aukštų, nelydimiems ir be nustatyto pagrindo judėti erdvėje tarp skirtingų korpusų, išeiti už Kybartų Centro ribų.

18. Užsienietis akcentuoja, kad Ataskaitoje padarytos išvados dėl de facto sulaikymo Kybartų Centre yra grindžiamos atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos 2013 m. birželio 26 d. direktyvos 2013/33/ES, kuria nustatomos normos dėl tarptautinės apsaugos prašytojų priėmimo (toliau – ir Priėmimo sąlygų direktyva) 2 straipsnio h punktą, pagal kurį asmuo laikomas sulaikytu „kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta“. Taip pat Ataskaita parengta atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, kurioje pabrėžiama, jog „kalbant apie sąvoką „sulaikymas“, kaip ji suprantama pagal Direktyvą 2013/33, [...] reikia pažymėti, kad, pirma, pagal šios direktyvos 2 straipsnio h punktą ši sąvoka apima bet kokią priemonę, kai valstybė narė izoliuotai laiko prašytoją tam tikroje vietoje, kur prašytojo judėjimo laisvė yra atimta. [...] tarptautinės apsaugos prašytojo sulaikymas, kaip tai suprantama pagal Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punktą, yra prievartos priemonė, dėl kurios šis prašytojas netenka judėjimo laisvės ir kuria jis atskiriamas nuo likusių gyventojų, įpareigojant nuolat likti ribotoje ir uždaroje teritorijoje. [...] trečiosios šalies piliečio, neteisėtai esančio valstybės narės teritorijoje, „sulaikymas“, kaip tai suprantama pagal Direktyvą 2008/115, yra tokio paties pobūdžio prievartos priemonė, kaip apibrėžta Direktyvos 2013/33 2 straipsnio h punkte ir aprašyta šio sprendimo 223 punkte. Taigi judėjimo ribojimo priemonės pripažinimas yra faktų klausimas, o faktus tikrinančios ir nustatančios Lietuvos institucijos jau nustatė, kad Kybartų Centre sąlygos prilygsta sulaikymui. Šiuo atveju turi būti pripažinta, kad Užsienietis de facto sulaikymo sąlygomis jau gyvena nuo 2021 m. spalio 14 d.

19. Užsienietis paaiškina, kad pateikė asmens tapatybės dokumentą, niekada nepažeidė Kybartų Centre nustatytos vidaus tvarkos, yra prieglobsčio prašytojas, todėl jis yra nepagrįstai laikomas žeminančiose sąlygose. Prieglobsčio prašytojų sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė) priemonė ir gali būti taikoma tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Jis nėra nusikalstamą veiką padaręs asmuo, pabėgo iš savo šalies bijodamas dėl pavojaus gyvybei.

20. Pažymi, jog Ataskaitos 4.3.1.3. punkte nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 14–16 d. patikrinimo metu Kybartų Centro administracija nurodė, jog nors kurį laiką buvo mėginama diferencijuoti laikinai apgyvendintus ir teismo sprendimu sulaikytus asmenis (laikinai apgyvendintieji laikyti bendrabučio tipo A korpuso patalpose, sulaikytieji – kamerų tipo B korpuso patalpose), ilgainiui šis skirtumas nustojo būti griežtai taikomas. Taigi faktiškai pati Kybartų Centro administracija nediferencijuoja asmenų, kurie laikomi sulaikyme B korpuse, ir tų, kuriems paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė A korpuse. Atitinkamai, nepaisant kokį sprendimą teismai priima ar sulaikymą ar alternatyvią sulaikymui priemonę be teisės išeiti už apgyvendinimo teritorijos, asmenys gyvena tomis pačiomis sulaikymo sąlygomis. Dėl nurodytų aplinkybių Užsienietis prašo taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte – apgyvendinti VSAT netaikant judėjimo laisvės ribojimų.

21. Užsienietis taip pat teigia, kad teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl jo argumento dėl Lietuvos institucijų neveikimo registruojant jo prieglobsčio prašymą. Pažymi, kad sulaikymas nėra savitikslis, tai yra griežčiausia judėjimo ribojimo priemonė, skirta asmens teisinei padėčiai nustatyti ir atlikti su tuo susijusius būtinus veiksmus, tačiau kompetentingos institucijos savavališkai neregistruoja jo prieglobsčio prašytoju, todėl jo laikymas de facto sulaikyme yra nepagrįstas. Jis faktiškai sulaikyme yra jau nuo 2021 m. spalio mėnesio ir valstybės institucijos vilkina jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nors teismas ir pripažįsta, jog jis yra prieglobsčio prašytojas. Atsižvelgiant į tai, kad jis sulaikytas daug ilgiau nei 4 savaites Kybartų Centre kankinančiomis sąlygomis, valstybės institucijos vilkina jo prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, jam turėtų būti paskirta švelnesnė alternatyvi sulaikymui priemonė. Šiuo atveju, teismas neįvertino jam taikomos judėjimo apribojimo priemonės proporcingumo bei, kad taikoma priemonė prilygsta faktiškai sulaikymui, neatsižvelgdamas į Lietuvos institucijų neveikimą nustatant jo teisinę padėtį.

22. Užsienietis pažymi, kad jis neapibrėžtoje teisinėje padėtyje yra jau nuo 2021 m. spalio 14 d., nei VSAT, nei Migracijos departamentas neregistruoja jo prieglobsčio prašytoju, nors jis ne kartą yra išreiškęs valią prašyti prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ir Alytaus apylinkės teismas, atsižvelgęs į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką byloje Nr. C-36/20, dar 2021 m. spalio 14 d. pripažino, jog jis yra prieglobsčio prašytojas. Nors Alytaus apylinkės teismas ir pripažino jį prieglobsčio prašytoju, taip pat ir Marijampolės apylinkės teismas pripažįstą šią aplinkybę skundžiamame sprendime, tačiau valstybės institucijos nesiima veiksmų registruojant jo prieglobsčio prašymą. Valstybės institucijų neveikimą taip pat įrodo naujausia administracinių teismų praktika, kurioje pripažinta, kad asmenų prieglobsčių prašymai yra neregistruojami ir grąžinami neteisėtai, pažeidžiant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos nuostatas (žr., pvz., Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. Nr. eI2-2623-535/2022).

23. Užsienietis teigia, kad šiuo metu jam taikoma griežčiausia judėjimo kontrolės priemonė tik todėl, jog teismas mano, kad jis gali pabėgti į (duomenys neskelbtini), tačiau kuo remdamasis teismas priėjo prie tokios išvados – neaišku. Nurodo, kad iš pradžių jis siekė patekti į (duomenys neskelbtini) dėl to, jog manė, kad turės geresnes galimybes gauti prieglobstį, tačiau pateikė asmens dokumentus, būdamas apgyvendintas Kybartų Centre, niekada nepažeidė vidinės apgyvendinimo tvarkos, nebandė pasišalinti iš apgyvendinimo vietos. Pažymi, kad Europos Sąjungos Prieglobsčio Agentūros 2021 m. duomenimis, 72 procentai (duomenys neskelbtini) piliečių prieglobsčių prašymų yra patenkinami, (duomenys neskelbtini) piliečiams Lietuvoje absoliučiais skaičiais yra taip pat suteikiamas prieglobstis. Pagal Migracijos departamento statistiką 2017–2020 metais (duomenys neskelbtini) piliečiams suteiktas pabėgėlio statusas 301 asmeniui, atmesti prašymai – 0; kiti sprendimai: nutraukti nagrinėjimą – 3 asmenims; nenagrinėti – 1 asmeniui. Šioje byloje susiklostė situacija, kurioje Lietuvos institucijos tiesiogiai pažeidžia Prieglobsčio procedūrų direktyvą, jo teisinė padėtis nenustatinėjama ir dėl šios priežasties jam ribojama judėjimo laisvė. Jeigu Lietuvos Respublikos institucijos būtų veikusios efektyviai ir priėmusios jo prieglobsčio prašymą, tikėtina, jog prieglobsčio prašymas būtų jau išnagrinėtas ir priimtas sprendimas dėl prieglobsčio, o jis būtų laisvėje. Taigi jo atveju yra itin didelė tikimybė, jog jam bus suteiktas prieglobstis. Taigi jam nėra tikslo pasišalinti iš Lietuvos. Teismas, vertindamas galimybę, jog jis gali pabėgti pritaikius jam švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę, visiškai neatsižvelgė į jo individualią situaciją ir priėmė nepagrįstą sprendimą pritaikydamas prieglobsčio prašytojui de facto sulaikymą, kuris jau tęsiasi nuo 2021 m. spalio 14 d.

24. Skundo pateikimo dieną dar nėra informacijos ar užsieniečio atžvilgiu yra pradėtos prieglobsčio procedūros ar ne, atsižvelgiant į tai, jis šiuo metu yra neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, todėl papildomai teismo prašo laikyti jį prieglobsčio prašytoju ir įpareigoti Centrą pradėti veiksmus, susijusius su jo prieglobsčio prašymo priėmimu ir registravimu.

25. Pareiškėjo atstovė apeliacinės instancijos teismo posėdyje nurodė, kad atsisako apeliacinio skundo reikalavimo įpareigoti Centrą perduoti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos atsakingoms institucijoms, kadangi Užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo perduotas Migracijos departamentui ir pradėta jo nagrinėjimo procedūra.

26. Centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą nurodo, kad neprieštarauja, jog (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N. būtų taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

27. Centras nurodo, kad Užsienietis 2022 m. kovo 21 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, jo prašymas perduotas Migracijos departamento Prieglobsčio skyriui, atlikta pirminė Užsieniečio apklausa.

28. Centras teigia, kad Užsienietis savo skunde nurodo, jog jo laikymo sąlygos yra nežmoniškos, jis laikomas faktinio sulaikymo sąlygomis, remiasi Ataskaita. Centras atkreipia dėmesį, jog nuo šios Ataskaitos jau yra praėjęs nemažas laiko tarpas - 4 mėnesiai. Sąlygos Kybartų Centre yra žymiai pakitusios, sumažėjęs užsieniečių skaičius, šiuo metu jame yra apgyvendintas 421 užsienietis (tikrinimo metu buvo 645, vėliau 588). Gyvenamojoje patalpoje, kuri yra 36 kv. m ploto, kur tikrinimo metu gyveno 16–18 asmenų, šiuo metu apgyvendinta daugiausiai 10 asmenų. Šie faktai suponuoja išvadą, jog vienam gyventojui atitenkantis plotas atitinka Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. V-836 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 61:2020 „Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre visuomenės sveikatos saugos reikalavimų“ nustatytus reikalavimus plotui.

29. Nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytu teiginiu, kad Centre užsieniečiams yra taikomi griežti judėjimo apribojimai, užsienietis gali judėti ne tik savo aukšte, ar kiemelyje, tačiau gali judėti visoje Centro teritorijoje, naudotis futbolo, bei krepšinio aikštėmis esančiomis Centro stadione, bendrauti su kitais ten gyvenančiais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su advokatu, naudotis ryšio priemonėmis. Be to, Centre apgyvendinti užsieniečiai, pateikę prašymą Centro administracijai, socialinių darbuotojų pagalba turi galimybę laikinai išvykti iš Centro teritorijos būtiniausiems poreikiams patenkinti ar maisto produktams, kurių nėra Centre esančioje parduotuvėje, įsigyti.

Centre yra sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kurios užtikrina užsieniečių teises į sveikatą, sveiką fizinę ir socialinę aplinką. Centre užsieniečiai apgyvendinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2007 m. spalio 4 d. įsakymo Nr. 1V-340 „Dėl Laikinojo užsieniečių apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ nuostatomis. Centre užsieniečiai yra maitinami tris kartus per dieną, taip pat yra numatyta galimybė ir patiems užsieniečiams gaminti maistą, aukštuose yra įrengtos bendro naudojimo virtuvės patalpos su visa reikalinga buitine technika, bei indais ir įrankiais.

Užsieniečiai gali pasirinkti tradicinį, alternatyvų ir vegetarišką valgiaraštį. Maistas yra pateikiamas ir meniu sudaromas atsižvelgiant į užsieniečių mitybos ypatumus. Užsieniečių maitinimo valgiaraščiai sudaromi ir maitinimas organizuojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 510 „Dėl rekomenduojamų paros maistinių medžiagų ir energijos normų tvirtinimo“, VSAT struktūriniuose padaliniuose laikomų asmenų maitinimo organizavimo tvarkos aprašu, patvirtintu VSAT vado 2020 m. rugpjūčio 27 d.

įsakymu Nr. 4-289. Centre yra teikiamos medicininės paslaugos, užsieniečiai yra aprūpinami vaistais ar kitais medicininiais preparatais. Centre veikia parduotuvė, kurioje yra galimybė ne tik įsigyti turimas prekes, bet užsisakyti norimų prekių. Centre lankosi psichologai, kurie teikia psichologo paslaugas užsieniečiams. Centre esančios socialinės darbuotojos bei Nevyriausybinės organizacijos organizuoja užsieniečiams įvairius laisvalaikio užsiėmimus. Užsieniečiui yra užtikrinamos visos būtiniausios sąlygos užtikrinančios jo poreikius.

Be to Centro administracija, pagal galimybes, imasi visų priemonių užsieniečių sąlygoms gerinti.

30. Centras pažymi, kad A. A. N. neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje, neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad Užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, yra pateikęs savo asmens dokumento originalą, jo asmenybė yra nustatyta, Užsienietis nedaro jokių pažeidimų, jo atžvilgiu gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė - apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas ir Užsieniečiui paskirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje nuo 2022 m. kovo 15 d. iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl Užsieniečio teisinės padėties Lietuvoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

32. Centras teikime prašė pratęsti Užsieniečiui taikomos alternatyvios sulaikymui priemonės – apgyvendinimo VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – terminą iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau kol bus galutinai išspręstas klausimas dėl užsieniečio teisinės padėties Lietuvoje.

33. Pirmosios instancijos teismas Centro teikimą tenkino konstatavęs, kad Užsienietis laikytinas prieglobsčio prašytoju, o Migracijos departamentas dar nėra priėmęs sprendimo Užsieniečio prieglobsčio byloje, jo prašymo suteikti prieglobstį motyvai nėra iki galo išaiškinti, todėl užsienietis gali pasislėpti vengdamas išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

34. Užsienietis apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Ataskaita apie Kybartų Centrą, kuriame Užsienietis yra apgyvendintas, ir nepagrįstai nevertino, jog Centre alternatyvi sulaikymo priemonė ribojant judėjimo laisvę yra de facto sulaikymas. Pažymi, kad pateikė asmens tapatybės dokumentą, niekada nepažeidė Centre nustatytos vidaus tvarkos, yra prieglobsčio prašytojas, todėl jis nepagrįstai laikomas žeminančiose sąlygose. Jis nėra nusikalstamą veiką padaręs asmuo, pabėgo iš savo šalies bijodamas dėl pavojaus gyvybei. Užsienietis teigia, kad skundo pateikimo dieną dar nėra informacijos ar jo atžvilgiu yra pradėtos prieglobsčio procedūros, jis šiuo metu yra neapibrėžtoje teisinėje situacijoje, todėl prašo laikyti jį prieglobsčio prašytoju ir įpareigoti Centrą pradėti veiksmus, susijusius su jo prieglobsčio prašymo priėmimu ir registravimu.

35. Byloje nustatyta, kad Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 14 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) pilietis A. A. N. buvo sulaikytas 3 mėnesiams, apgyvendinant Užsienietį VSAT, kol bus priimtas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje. Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. sprendimu (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki 2022 m. kovo 14 d.

36. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2021 m. spalio 13 d. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pareigūnai VSAT Varėnos pasienio rinktinės pareigūnams perdavė (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie buvo sulaikyti vykstant iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) Respubliką, automobiliu MB, kurį vairavo (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis. (duomenys neskelbtini) Respublikos Sienos apsaugos pareigūnams užsieniečiai pateikė (duomenys neskelbtini) piliečių pasus. Tarp sulaikytų asmenų buvo ir Užsienietis, kuris pareigūnams pateikė (duomenys neskelbtini) piliečio pasą, kuriame nebuvo Šengeno valstybių vizų.

37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra priimtas įsiteisėjęs sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad prašymo motyvai yra galutinai išaiškinti ir papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų negalėtų kilti (žr. pvz., 2021 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4182-525/2021; 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1435-492/2022; kt.).

38. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1090-1062/2022).

39. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad alternatyvių sulaikymui priemonių taikymas galimas tik tuomet, kai be tokių priemonių taikymui keliamų reikalavimų yra ir sulaikymui keliamų reikalavimų atitiktis, todėl nenustačius užsieniečio sulaikymo pagrindų, užsieniečiui negali būti taikomas nei pats sulaikymas, nei alternatyvios sulaikymui priemonės (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N575-28/2014).

40. Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad alternatyvios sulaikymui priemonės yra: 1) užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Tarnybą; 2) užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Tarnybai apie savo buvimo vietą; 3) patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; 4) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų; 5) apgyvendinti užsienietį Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

41. Alternatyvių sulaikymui priemonių taikymo prieglobsčio prašytojams pagrindus nustato Įstatymo 115 straipsnis, kurio 1 dalyje yra nurodyti kriterijai, kuriais remdamasis teismas sprendžia dėl šio straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvaus sulaikymui kriterijų taikymo, t. y. ar nustatyta užsieniečio tapatybė, ar jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje ir kita. Akcentuotina, kad aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018; 2022 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1307-815/2022).

42. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, byloje nėra duomenų apie Užsieniečio keliamą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, jis yra pateikęs savo asmens dokumento originalą, Centras atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad Užsienietis nedaro jokių pažeidimų, todėl Centras neprieštarauja, jog jam gali būti taikoma alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis Ataskaita, užsieniečiai, taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, gyvena faktinio sulaikymo sąlygomis. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ankstesnėse nutartyse alternatyvios sulaikymui priemonės taikymą nustatant judėjimo laisvės ribojimus Centre vertino kaip de facto sulaikymą (žr., pvz. 2022 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1221-520/2022; 2022 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1512-552/2022; kt.).

44. Atsižvelgdama į byloje pateiktus įrodymus apie faktinę padėtį Centre, teisėjų kolegija konstatuoja, kad netgi įvertinus Centro atsiliepime į apeliacinį skundą nurodomas aplinkybes apie žymiai pasikeitusią užsieniečių padėtį Centre ir priemones, kurių ėmėsi VSAT, atsižvelgdama į rekomendacijas siekiant gerinti užsieniečių padėtį Centre, faktinė padėtis Centre nėra pasikeitusi taip, jog teisėjų kolegija galėtų abejoti apeliacinio skundo argumentais ir pagrįstai spręsti, kad Užsieniečiui skyrus alternatyvią sulaikymui priemonę nustatant judėjimo ribojimus, Centre būtų deramai užtikrinamas šios priemonės teisinis turinys ir iš to kylančios Užsieniečio teisės, be kita ko, teisė judėti teritorijoje, bendrauti su kitais asmenimis ir t. t. Pagal aktualią byloje surinktą medžiagą, judėjimo laisvės ribojimas nustatant alternatyvią sulaikymui priemonę iš esmės būtų tapatus judėjimo laisvės ribojimui asmenį sulaikant, o tai neatitinka Įstatyme įtvirtintų šių priemonių sistemos ir jų taikymo logikos. Taigi alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nagrinėjamu atveju reikštų, iš vienos pusės, Užsieniečio padėtį švelninančių aplinkybių ir atitinkamai švelnesnės nei sulaikymas priemonės taikymo pagrįstumo konstatavimą, iš kitos pusės, faktinį Užsieniečio sulaikymą ir teisių, prilygstančių sulaikytam asmeniui, garantavimą. Tokia situacija, teisėjų kolegijos vertinimu, nepriimtina.

45. Dėl nurodytų aplinkybių nagrinėjamu atveju nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog alternatyvios sulaikymui priemonės ribojant Užsieniečio judėjimo laisvę taikymas šiuo atveju yra proporcingas siekiamiems tikslams. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, teikiančių pagrindą teisėjų kolegijai abejoti Ataskaitos išvada, patvirtinta ir minėta ankstesne Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kad bylos nagrinėjimo metu alternatyvios sulaikymui priemonės nustatant judėjimo laisvės ribojimus taikymas prilygtų de facto sulaikymui.

46. Apibendrindama išdėstytus argumentus, atsižvelgdama į Užsieniečio paaiškinimus teismo posėdžio metu bei kitas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju judėjimo laisvės ribojimas nepagrįstai suvaržytų vieną pagrindinių asmens teisių – judėjimo laisvę, garantuojamą Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnyje. Įvertinus Užsieniečio padėtį švelninančias aplinkybes bei alternatyvios sulaikymui priemonės prigimtį ir tikslą užtikrinti asmeniui platesnį teisių katalogą nei sulaikymo atveju, konstatuotina, jog alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas nustatant judėjimo laisvės ribojimus Centre nėra tinkama ir būtina priemonė šiam tikslui pasiekti, todėl keistina į alternatyvią sulaikymui priemonę netaikant judėjimo laisvės apribojimų pagal Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktą.

47. Apibendrindama nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl priimtas Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimas keičiamas.

48. Užsienietis apeliaciniame skunde, be kita ko, prašė įpareigoti Centrą perduoti Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo Lietuvos atsakingoms institucijoms. Užsieniečio atstovė teismo posėdyje šio reikalavimo atsisakė, kadangi Užsieniečio prieglobsčio prašymas buvo perduotas Migracijos departamentui ir pradėta jo nagrinėjimo procedūra, taigi Užsieniečio reikalavimas yra įvykdytas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus ir atsižvelgdama į Užsieniečio atsisakymą nuo nurodytos apeliacinio skundo reikalavimo dalies, šio apeliacinio skundo reikalavimo nenagrinėja.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 115 straipsnio 2 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

(duomenys neskelbtini) piliečio A. A. N. apeliacinį skundą tenkinti.

Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2022 m. kovo 15 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Skirti (duomenys neskelbtini) piliečiui A. A. N., gimusiam (duomenys neskelbtini), alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti A. A. N. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, netaikant judėjimo laisvės apribojimų iki 2022 m. birželio 15 d., bet ne ilgiau iki bus galutinai išspręstas klausimas dėl A. A. N. teisinės padėties Lietuvos Respublikoje“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė