2022-11-30 Nr. AB-29197-3-61-3-01011-2018-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3960-815/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01011-2018-7

Procesinio sprendimo kategorija 17.3.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. lapkričio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ivetos Pelienės, Ernesto Spruogio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (tretieji suinteresuoti asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Baltijos senjorai“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, B. Č., I. K., M. V., V. J., uždaroji akcinė bendrovė „Projektavimo sprendimai“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus energija“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“, akcinė bendrovė „Lesto“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“) dėl leidimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija, atsakovas) uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Baltijos senjorai“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. išduotą leidimą Nr. LNS-01-140804-00850.

2. Pareiškėjas prašyme nurodė:

2.1. 0,1700 ha dydžio žemės sklypas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. sav. (toliau – ir Žemės sklypas), nuosavybės teise priklauso UAB „Baltijos senjorai“ nuo 2013 m. spalio 16 d. Iki tol Žemės sklypas priklausė B. Č., kuri, kaip buvusi Žemės sklypo savininkė, iš Administracijos 2013 m. rugsėjo 11 d. gavo leidimą Nr. LNS-01-130911-00868 statyti naują gyvenamosios paskirties pastatą – daugiabutį gyvenamąjį namą (toliau – ir Leidimas Nr. 1) pagal UAB „Projektavimo sprendimai“ 2012 m. parengtą projektą.

2.2. Pasikeitus Žemės sklypo savininkui, Administracija 2014 m. rugpjūčio 4 d. UAB „Baltijos senjorai“ išdavė leidimą Nr. LNS-01-140804-00850 (toliau – ir Leidimas Nr. 2) pagal 2012 metais UAB „Projektavimo sprendimai“ parengtą statinio projektą Nr. 12-DGN-TP-G03 „Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., statybos projektas“ (toliau – ir Projektas). Inspekcija 2018 m. sausio 25 d. surašė statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi patikrinimo aktą Nr. (23.5)-PSl-2 (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriuo konstatavo, jog Leidimas Nr. 2 išduotas neteisėtai.

2.3. Projekto sprendiniai pažeidžia teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, prisijungimo sąlygas ir Administracijos 2011 m. lapkričio 18 d. išduotus specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1367 (toliau – ir Specialieji reikalavimai). Inspekcijos Vilniaus departamentas nustatė, kad Žemės sklype yra suprojektuotas pastato ketvirtasis aukštas, nors pagal Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2006 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1-1228 patvirtinto apie 8,7 ha teritorijos prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių detalųjį planą (toliau – ir Detalusis planas) galima tik 2–3 aukštų pastatų statyba. Tokiu būdu buvo pažeistas vienas iš privalomųjų Detaliojo plano reikalavimų – statinių aukštis. Inspekcija, įvertinusi Projekto brėžinius, taip pat padarė išvadą, kad projektuojamas pastatas pažeidžia statybos zoną ir patenka už statybos ribos, o karstyklės ir sūpynės suprojektuotos neišlaikant norminio atstumo iki gretimų žemės sklypų. Norminio atstumo iki gretimo žemės sklypo nebuvo laikytasi ir projektuojant betono trinkelių aikštelę. Inžineriniai tinklai buvo numatyti ir patvirtinti Detaliuoju planu, todėl Projektas, kuriuo iš esmės buvo pakeisti Detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų, prieštarauja Detaliajam planui ir pažeidžia Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau – Statybos įstatymas) 20 straipsnio 3 bei 6 dalių nuostatas.

2.4. Patikrinimo aktu taip pat buvo nustatyta, jog statytojas su prašymu išduoti leidimą pateikė ne visus privalomus dokumentus, nurodytus Statybos įstatyme, Statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“) bei Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ (toliau – ir STR „Statinio projektavimas“), o Projekto dokumentų rengimo sudėtis ir įforminimas neatitinka teisės aktų reikalavimų. Inspekcijos Vilniaus departamento specialistas, patikrinęs Leidimo Nr. 2 atitiktį teisės aktų reikalavimams, nustatė, kad Projekte nepateikta techninė užduotis, taigi pažeisti STR „Statinio projektavimas“ 7.2.2 ir 8 priedo 5.6.1 papunkčių reikalavimai. Taip pat Projekte nepateiktas Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, taip pažeistos Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalies ir Reglamento STR „Statinio projektavimas“ 17, 18 punktų bei 8 priedo 5.6.12 ppapunkčio nuostatos.

2.5. Išduodant Leidimą Nr. 2, buvo privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), tačiau su Projektu tokie susitarimai ar sutikimai nebuvo pateikti. Nors akcinė bendrovė (toliau – ir AB) „Lietuvos dujos“, AB „Vilniaus energija“, UAB „Vilniaus vandenys“, AB „Lesto“, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklai“, UAB „Grinda“ išdavė prisijungimo ir (ar) technines sąlygas, tačiau nebuvo patikrinta Projekto sprendinių atitiktis šioms sąlygoms, taip pažeidžiant Leidimo Nr. 2 išdavimo metu galiojusios Statybos įstatymo redakcijos 23 straipsnio 15 dalies 17 punkto bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 17 punkto nuostatas. Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (toliau – ir STR „Gyvenamieji pastatai“) 19 punktą butai negalėjo būti cokoliniame ir požeminiame pastato aukštuose, tačiau Projekto bendrosios dalies brėžiniuose nurodyti pastato pusrūsyje įrengiami butai.

2.6. Nors projektuojamo pastato kategorija buvo nurodyta kaip neypatingas statinys, tačiau gyvenamasis pastatas, kurio bendras plotas buvo didesnis kaip 2 000 kv. m, yra priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.

2.7. Administracijos valstybės tarnautojas, tikrindamas prašymą, privalėjo patikrinti, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar prašyme nurodytas statytojas turi teisę būti statytoju. Administracija turėjo tikrinti: Projekto sprendinių, susijusių su norminiais atstumais tarp statinių ir sklypų ribų, atitiktis teisės aktų reikalavimams, patikrinti ar Projektui pritarė visi privalėję jį patikrinti subjektai, ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai, ar Projekto sprendiniai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, ar Projektas atitinka nustatytus specialiuosius architektūros reikalavimus, ar Projekto sprendiniai atitinka Projekte nurodytą statybos rūšį ir statinio kategoriją. Nustačius, kad Projekto sprendiniai prieštarauja Detaliajam planui, specialiesiems reikalavimams, imperatyvioms Statybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir Teritorijų planavimo įstatymas) bei statybos techninių reglamentų nuostatoms, taip pat nustačius, kad kartu su prašymu išduoti Leidimą Nr. 2 nepateikta techninė užduotis, Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), be to, konstatavus, kad Projekte neteisingai nurodyta projektuojamo pastato kategorija, darytina išvada, kad Administracija neatliko pareigos, numatytos STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1 punkte. Atitinkamai, Leidimas Nr. 2 buvo išduotas neteisėtai ir turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Administracija atsiliepime prašė atmesti pareiškėjo prašymą šiai argumentais:

3.1. Byla turi būti nutraukta, nes Inspekcija praleido terminą ginčyti statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Inspekcijos prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo turi būti pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Nagrinėjamu atveju Inspekcija patikrinimą atliko V. J. 2017 m. gegužės 31 d. skundo pagrindu. Patikrinimo aktas surašytas tik 2018 m. sausio 25 d., t. y. praėjus 8 mėnesiams nuo gauto skundo, o į teismą Inspekcija kreipėsi tik 2018 m. kovo 26 d., t. y. po 10 mėnesių nuo sužinojimo apie ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą ir tariamus pažeidimus.

3.2. Patikrinimas dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo turi būti atliktas per 20 darbo dienų nuo visų privalomųjų pateikti dokumentų gavimo dienos, todėl Inspekcijos patikrinimas privalėjo būti atliktas vėliausiai iki 2017 m. birželio 28 d. (skaičiuojant 20 darbo dienų nuo 2017 m. gegužės 31 d. skundo). Aplinkybė, jog inspekcija nesilaikė nustatytos statybos valstybinės priežiūros atlikimo tvarkos ir terminų, negali būti laikoma pateisinama priežastimi atnaujinti praleistą terminą prašymui paduoti.

3.3. Privalomas Detaliojo plano reikalavimas dėl pastatų aukščio metrais nepažeistas. Projekte yra nurodytas pastatų aukštis – 13,75 m., o pagal Detaliojo plano sprendinius – iki 14 m., tuo tarpu nėra reikalavimo dėl pastato aukštingumo pagal aukštų skaičių.

3.4. Inspekcijos teiginiai, kad yra suprojektuotas ketvirtas aukštas, nepagrįsti, nes ant stogo projektuojama dengta terasa, kurioje numatoma poilsio erdvė, terasoje įrengiami lauko suoliukai, šiukšliadėžės. Antstatai prie pastato aukštų skaičiaus nepriskaičiuojami pagal Statybos techninio reglamento STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ (toliau – ir STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“) 7 punktą.

3.5. Detaliajame plane sutartiniais ženklais pažymėta galima statybos riba bei statybos zona ir iš Detaliojo plano pagrindinio brėžinio matyti, kad turi būti išlaikomas 3 m atstumas nuo vakarinės, 4 m atstumas nuo šiaurinės, rytinės ir pietinės sklypo ribos. Atraminė sienutė, projektuojama arčiau sklypo ribos, nepažeidžia statybos zonos reikalavimo, nes atraminės sienutės neįskaitomos į statybos zonos ribas.

3.6. Nesutinkama su Inspekcijos teiginiu, kad statinio Projekte yra suprojektuotas inžinerinis statinys – aikštelė. Priėjimai ir privažiavimai prie pastato sudaro minimalią sklypo struktūrą, todėl priėjimai ir privažiavimai prie pastato yra sprendžiami statybos sklypo ribose, o ne statybos zonos ribose. Projektas yra suderintas su inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkais ir Projekto sprendiniams yra pritarta. Pareiškėjas nenurodė nei vieno argumento dėl esminių Projekto sprendinių prieštaravimo teisės aktų reikalavimams.

3.7. Visi reikalingi dokumentai, išvardinti Statybos įstatyme ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, buvo pateikti, todėl Administracija ir išdavė statybą leidžiantį dokumentą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pateikta techninė užduotis ir Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, tačiau šie trūkumai yra mažareikšmiai ir neturi lemiamos reikšmės statybą leidžiančio dokumento išdavimui.

3.8. Statytojas iki statybų pradžios turi gauti gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą tuo atveju, kai statomi statiniai mažesniais norminiais atstumais iki kaimyninio sklypo ribos, tačiau Administracijai nėra nustatyto įpareigojimo koordinuoti kaimyninio sklypo savininko ar naudotojo sutikimo davimą ar reikalauti iš statytojo tokį sutikimą pateikti prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

3.9. Net jei ir būtų nustatyti kokie nors formalūs pažeidimai, jie laikytini neesminiais ir mažareikšmiais, nepažeidžiančiais trečiųjų asmenų interesų ir nesudarantys pagrindo panaikinti statybą leidžiančio dokumento galiojimą. Būtent Projekto vadovas, projektuotojas ir statytojas turi užtikrinti Projekto atitiktį teisės aktų reikalavimams, todėl šiems asmenims ir tenka atsakomybė už galimus pažeidimus. Net ir tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, kad buvo padaryti pažeidimai ir Projektas neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai nesudarytų pagrindo konstatuoti Administracijos neteisėtų veiksmų ir kaltės. Vilniaus miesto savivaldybės tarnautojai, išdavę ginčijamą statybą leidžiantį dokumentą, neturėjo pareigos ir pagrindo kvestionuoti su Projektu pateiktų dokumentų tikrumo, teisingumo, aktualumo ir projektuotojo, projekto vadovo bei statytojo sąžiningumo, todėl Administracija neturėjo pagrindo neišduoti statybą leidžiančio dokumento.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. atsiliepime prašė atmesti Inspekcijos prašymą šiais argumentais:

4.1. Ji, kaip buvusi sklypo savininkė, tiek Projekto parengimui, tiek Leidimo Nr. 1 gavimui sudarė sutartį su UAB „Projektavimo sprendimai“, kuri 2012 metais parengė Projektą, kurio pagrindu buvo išduotas Leidimas Nr. 1. Po to, ji Žemės sklypą pardavė UAB „Baltijos senjorai“, kuriai, kaip naujai statytojai, Administracija 2014 m. rugpjūčio 4 d. išdavė Leidimą Nr. 2.

4.2. Dėl specialių žinių stokos B. Č. negalėjo būti žinomos jokios aplinkybės, susijusios su Projekto atitiktimi įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Teismui patenkinus prašymą bei panaikinus statybą leidžiantį dokumentą, kils žalos dėl neteisėtai išduoto statybą leidžiančio dokumento atlyginimo klausimas. Pareiškėjas gali pateikti privalomą nurodymą pašalinti nurodytus pažeidimus ar trūkumus, nes Inspekcija neįrodinėja, kad Projekte nurodyto statinio statyba, atitinkamai patikslinus projekto sprendinius (jei tai tikrai būtų būtina), iš esmės nebūtų galima.

4.3. Leidimas Nr. 1 buvo išduotas 2013 m. rugsėjo 11 d., o skundas pateiktas 2017 m. gegužės 31 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir TPSVPĮ) 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytą 3 metų terminą. Nei skunde, nei prašyme nėra akcentuojama, kad būtinybė nesilaikyti TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyto termino yra siejama su viešojo intereso pažeidimu. Prašyme nėra nurodyta, kad tariamai pažeistos teisės gynimas būtų susijęs su kultūros vertybių apsauga ar su saugomų teritorijų apsauga, t. y. viešojo intereso nagrinėjamoje byloje nėra ir faktiškai yra ginamas privatus skundą padavusio asmens V. J. interesas, o toks Inspekcijos veikimas pripažintinas veikimu peržengiant savo kompetencijos ribas.

4.4. V. J. skundas Inspekcijai buvo pateiktas 2017 m. gegužės 31 d., todėl į teismą Inspekcija galėjo kreiptis iki 2017 m. liepos 31 d., tačiau prašymas šioje byloje teismui buvo pateiktas tik 2018 m. kovo 26 d., t. y., praleidus TPSVPĮ 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą terminą beveik 8 mėnesius. Atsakymą į 2017 m. birželio 6 d. privalomą nurodymą Nr. (23.29)-PN-973 VTPSI iš Administracijos gavo 2017 m. liepos 4 d., taigi, TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas 20 darbo dienų terminas, netgi įvertinus jo pratęsimo galimybę, pasibaigė 2017 m. rugpjūčio 31 d. Be to, Inspekcija nepateikė prašymo nurodytą praleistą terminą atnaujinti ir neįrodinėjo termino praleidimo priežasčių.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo I. K. atsiliepime sutiko su Inspekcijos prašymu, nurodydama, kad jai nuosavybės teise priklauso gretimas, šiaurės pusėje esantis žemės sklypas, o ginčo žemės sklype planuojamo statyti objekto generalinio plano sprendiniai su ja nebuvo derinami. Inspekcija savo prašyme teismui išsamiai ir argumentuotai išdėstė statinio projektinių sprendinių trūkumus ir neatitikimus Lietuvos Respublikos statybos reglamentams, su kuriais ji sutinka.

6. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius (toliau – ir NŽT Vilniaus miesto skyrius) atsiliepime prašė pareiškėjo prašymo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, statybą leidžiančių dokumentų išdavimo klausimas yra savivaldybės kompetencija, todėl būtent leidimą išdavęs subjektas turėjo įvertinti, ar statytojas pateikė visus dokumentus, būtinus leidimui gauti. NŽT Vilniaus miesto skyriuje 2012 m. gruodžio 26 d. buvo gautas UAB „Projektavimo sprendimai“ prašymas valstybinėje žemėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Vilniuje, leisti tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus. NŽT Vilniaus miesto skyrius 2012 m. lapkričio 21 d. sutikimu Nr. 49PSR-(14.49.5)-1705 neprieštaravo, kad B. Č. teisės aktų nustatyta tvarka valstybinėje žemėje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, pagal nustatyta tvarka suderintą inžinerinių tinklų schemą, parengtą 2012 m. gegužės mėn. UAB „Projektavimo sprendimai“, iki Žemės sklypo tiestų 0,4 kW elektros tiekimo, dujotiekio, vandentiekio, šilumos tiekimo ir lietaus ir buitinių nuotekų inžinerinius tinklus ir statytų įvažiavimo kelią, jeigu tai neprieštaraus galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir nepažeis trečiųjų asmenų teisių.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime sutiko su Inspekcijos prašymu, nurodydamas:

7.1. Žemės sklypas, kuriame numatyta ginčo statinio statyba, ribojasi su jam nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, todėl, siekdamas įsitikinti, kad projektiniai sprendiniai, kurių pagrindu yra ketinama vykdyti ginčo statinio statybą, atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus ir nepažeidžia teisėtų jo interesų, 2017 m. balandžio 6 d. kreipėsi į Administracijos miesto plėtros departamentą su prašymu leisti išsamiai susipažinti su projektiniais sprendiniais.

7.2. Rengiant Projektą buvo pažeisti gaisrinės saugos pagrindiniai reikalavimai, jam nuosavybės teise priklausančio statinio dalys bei konstrukcijos yra įrengtos naudojant E degumo klasės statybos produktus, todėl minimalus atstumas tarp pastatų privalo būti ne mažiau kaip 10 m. Saugus atstumas tarp pastatų neišlaikytas – objekto projektinėje dokumentacijoje nurodytas atstumas siekia 9,75 m, tačiau realiai objektas nuo sklypo ribos yra nutolęs 4,07 m, o jo gyvenamasis namas iki tos pačios sklypo ribos yra nutolęs 5,51 m, kas bendrai sudaro 9,58 m atstumą tarp šių dviejų statinių. Kadangi jam nuosavybės teise priklausantis statinys priskirtinas III atsparumo ugniai laipsniui, minėto statinio stogo konstrukcijos bei danga pagaminti iš E klasės statybos produktų, tai reiškia, jog atstumai tarp statinių privalo būti didinami 20 proc. – iki ne mažiau nei 12 metrų. Pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 193.1 papunktį, reikalavimai naujai statomiems ir rekonstruojamiems statiniams laikomi įvykdytais, jeigu atstumas nuo užstojančio statinio yra ne mažesnis negu jo aukštis. Nagrinėjamu atveju pastato aukštis yra 13,75 m, todėl būtent tokio dydžio atstumas turi būti išlaikytas siekiant užtikrinti jo teisėtus interesus.

7.3. Pagal Projektą statomo statinio šildymo būdas pažeidžia detaliojo plano sprendinius ir specialųjį planą. Ginčo statinys specialiajame plane yra priskirtinas raudona spalva pažymėtai zonai „Centralizuoto šilumos tiekimo zona“, be to, remiantis detaliojo plano aiškinamojo rašto duomenimis, ginčo statinio aprūpinimas šiluma numatytas pagal UAB „Vilniaus energija“, t. y. centralizuotos šilumos energijos tiekėjo, išduotas technines sąlygas. Nepaisant šių aplinkybių, projektiniuose sprendiniuose numatyta naudoti dujinį šildymo būdą, o tai pažeidžia tiek teisės aktų reikalavimus, detaliojo ir specialiojo plano sprendinius bei jo interesus.

7.4. Statinio projektiniai sprendiniai, susiję su jo aukščiu, šiurkščiai pažeidžia detaliuoju planu nustatytus reikalavimus bei jo interesus, nes statinio aukštis yra nepagrįstai padidintas. Bendruosiuose statinio rodikliuose statinio aukštis nuo žemės paviršiaus yra numatomas 13,75 m, o vidutinė altitudė, nuo kurios skaičiuojamas objekto aukštis – 165,90 m. Todėl aukščiausiame taške statinio altitudė sieks 179,65 m, o tai reiškia, kad 1,57 m bus viršijamas detaliuoju planu nustatytas leistinas objekto aukštis. Be to, objekto projektiniai sprendiniai pažeidžia higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimus, nes žemės paviršiaus lygis tam tikrų butų atžvilgiu yra aukščiau objekto pirmojo aukšto grindų lygio.

7.5. Vaikų žaidimo aikštelė yra numatyta įrengti tolimiausiame Žemės sklypo kampe, todėl nėra išlaikytas 10 m atstumas tarp vaikų žaidimo aikštelės ir požeminio automobilių garažo. Tiek vaikų žaidimo aikštelės, tiek sporto aikštelės yra laikomi inžineriniais statiniais, todėl jų statyba galima tik statinių statybos zonoje iki nustatytos statybos ribos. Be to, želdynų plotai projektinėje dokumentacijoje yra nurodyti tik formaliai, neketinant faktiškai nurodyto reikalavimo tinkamai įgyvendinti.

7.6. Planuojamo statyti objekto projektiniuose sprendiniuose numatytas antstatas, kuriame realiai ketinama įrengti gyvenamuosius butus, tokiu būdu neteisėtai išvengiant imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų. Viso antstato plotas yra ženkliai didesnis nei pusė viršutinio aukšto ploto, todėl toks antstatas turėtų būti laikomas ketvirtuoju pastato aukštu. Planuojamame statyti objekte yra numatyta įrengti 51 automobilį talpinančią požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, tačiau nėra išlaikomas imperatyviomis teisės normomis nustatytas 25 m atstumas nuo tokios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės iki jo gyvenamojo namo.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos senjorai“ atsiliepime prašė atmesti Inspekcijos prašymą, nurodydamas, kad bendrovė nedalyvavo jokiose ginčijamo statybą leidžiančio dokumento rengimo ar išdavimo stadijose. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Baltijos senjorai“ buvo įsteigtas užsienio investuotojų su tikslu įsigyti Žemės sklypą ir vykdyti jame statybas. Žemės sklypo 2013 m. spalio 8 d. pirkimo–pardavimo sutarties 6.1. papunktis numatė, kad teisėtas ir galiojantis detalusis planas ir statybos leidimas yra esminė šios sutarties sudarymo sąlyga. Tuo atveju, jeigu Inspekcijos pareiškimas būtų tenkintas, kiltų klausimas dėl UAB „Baltijos senjorai“ nuostolių atlyginimo, atsižvelgiant į teisėtą užsienio investuotojų lūkestį, kad Lietuvos Respublikos institucijų išduoti statybą leidžiantys dokumentai yra teisėti ir galiojantys.

II. 9. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 20 d. sprendimu atmetė pareiškėjo prašymą, tenkino trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų ir priteisė B. Č. iš Inspekcijos 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III. 10. Pareiškėjas Inspekcija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

11. Atsakovas Administracija, tretieji suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos senjorai“, B. Č. atsiliepimuose į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinį skundą. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT Vilniaus miesto skyrius atsiliepime prašė apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime nurodytus argumentus.

IV. 12. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. kovo 31 d. nutartimi tenkino pareiškėjo apeliacinį skundą ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. sausio 20 d. sprendimą panaikino bei perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

13. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad dėl pasikeitusio numatomos statybos žemės sklypo savininko byloje ginčijamas Leidimas Nr. 2 buvo išduotas pakeičiant prieš tai išduotą Leidimą Nr. 1. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo prašymą dėl Leidimo Nr. 2 panaikinimo atmetė, konstatavęs, kad pareiškėjas pažeidė TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir nepagrįstai priėmė nagrinėti V. J. 2017 m. gegužės 31 d. skundą, nes nuo Leidimo Nr. 1 išdavimo jau buvo praėjęs 3 metų terminas, taip pat pareiškėjas, atlikdamas patikrinimą pagal V. J. 2017 m. gegužės 31 d. skundą, pažeidė TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalies nuostatą, kurioje įtvirtinti patikrinimo atlikimo terminai, todėl pareiškėjo Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas teismui, negali būti laikomos objektyviomis.

14. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir nustatė, kad atsakovas B. Č. 2013 m. rugsėjo 11 d. išdavė Leidimą Nr. 1 statyti daugiabutį gyvenamąjį namą žemės sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pasikeitus Žemės sklypo savininkui atsakovas UAB „Baltijos senjorai“ 2014 m. rugpjūčio 4 d. išdavė Leidimą Nr. 2, tuo pačiu prieš tai išduoto Leidimo Nr. 1 galiojimas panaikintas. V. J. 2017 m. gegužės 31 d. pateikė skundą pareiškėjui dėl planuojamos daugiabučio namo statybos, kuriuo prašė panaikinti statybą leidžiantį dokumentą kaip išduotą neteisėtai. Atsižvelgiant į tai, kad Leidimas Nr. 1 V. J. skundo pateikimo dienai buvo negaliojantis, V. J. skundas buvo pateiktas dėl Leidimo Nr. 2.

15. Apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad skundžiamas Leidimas Nr. 2 išduotas 2014 m. rugpjūčio 4 d., o V. J. skundą pareiškėjui pateikė 2017 m. gegužės 31 d., t. y. nepraleidus TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatyto trijų metų termino, todėl atsakovas minėtos teisės normos pagrindu negalėjo atsisakyti nagrinėti V. J. skundą.

16. Apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo konstatuotu TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytų terminų pažeidimu ir tuo aspektu, jog pareiškėjas, atlikdamas Leidimo Nr. 2 patikrinimą, iš esmės tikrino Leidimo Nr. 1 teisėtumą, o šis statybos leidimas buvo išduotas daugiau kaip prieš 3 metus iki patikrinimo pradžios. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad ginčo nėra, jog pareiškėjas ginčo statybos leidimo patikrinimą atliko V. J. 2017 m. gegužės 31d. skundo pagrindu. Skundo pateikimo dienai Leidimas Nr. 1 buvo negaliojantis, todėl akivaizdu, jog buvo skundžiamas ir tikrinamas tikrinimo metu galiojančio Leidimo Nr. 2 teisėtumas.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad TPSVPĮ 10 straipsnio 3 dalis įvirtina sąrašą reikalavimų, kurie turi būti patikrinti ir įvertinti atliekant statybą leidžiančio dokumento patikrinimą. Minėto straipsnio 4 dalis suteikia teisę pareiškėjo pareigūnams patikrinti ir šio straipsnio 3 dalyje nenurodytų statybą leidžiančio dokumento išdavimo reikalavimų atitiktį teisės aktams, o tai leidžia padaryti išvadą, kad pareiškėjo pareigūnai turėjo teisę patikrinti dokumentus, kurie atsakovui buvo pateikti prašant išduoti pirminį statybą leidžiantį dokumentą, t. y. Leidimą Nr. 1. Tokią išvadą patvirtina ir Inspekcijos viršininko 2001m. vasario 4 d. įsakymu Nr. 1V-17 patvirtinto „Planavimo sąlygų ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo teisėtumo, prisijungimo sąlygų ir specialiųjų reikalavimų išdavimo terminų laikymosi, išduotų prisijungimo sąlygų ar specialiųjų reikalavimų teisėtumo ir atsisakymo išduoti prisijungimo sąlygas ar specialiuosius reikalavimus teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašo“ (toliau – ir Aprašas) 13 punktas, numatantis, kad esant reikalui patikrinti supaprastinta tvarka išduotą SLD, tikrinama buvusio (pirminio) SLD parengimo ir išdavimo procedūrų ir dokumentų sudėties atitiktis šio Aprašo 10 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatytiems reikalavimams.

18. Apeliacinės instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad TPSVPĮ 25 straipsnio 4 dalies 1 punkte numatytas 3 metų terminas nėra taikomas tai atvejais, kai yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjo pateiktas Patikrinimo aktas tvirtina, jog patikrinimo aktu buvo konstatuoti ne tik V. J. skunde nurodyti (dalis nurodytų) statybą leidžiančio dokumento išdavimo pažeidimai, bet ir paties pareiškėjo patikrinimo metu nustatyti Statybos įstatymo, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR „Statinio projektavimas“ nuostatų pažeidimai, kurie leidžia įtarti, jog išduodant ginčo statybą leidžiantį dokumentą buvo pažeistas viešasis interesas. Tinkamas valstybės, savivaldybės institucijų ir pareigūnų funkcijų vykdymas yra viešojo intereso dalis, nes, jeigu valstybės ar savivaldybės institucija ar pareigūnas pažeidžia įstatymą arba kitą teisės aktą, pakertamas piliečių pasitikėjimas valstybe, kartu pažeidžiamas ir viešasis interesas, kad valstybės ar savivaldybės institucijų veikloje būtų užtikrintas teisėtumas ir jos tarnautų žmonėms.

19. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad V. J. 2017 m. gegužės 31d. skundo nagrinėjimas buvo užbaigtas pareiškėjui 2018 m. sausio 25 d. surašius Patikrinimo aktą, apžvelgė TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą reglamentavimą ir nurodė, kad pareiškėjas nėra pateikęs objektyvaus pagrindimo, kodėl V. J. 2017m. gegužės 31 d. skundo nagrinėjimas buvo užbaigtas tik 2018 m. sausio 25 d., t. y. nesilaikant TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje numatytų skundo nagrinėjimo terminų. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šie terminai buvo pažeisti. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, jog konstatuotas skundo nagrinėjimo terminų pažeidimas suponuoja išvadą, jog Patikrinimo akte užfiksuotos aplinkybės yra neobjektyvios.

20. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje įtvirtinti skundų nagrinėjimo terminai yra procedūriniai terminai, kuriais siekiama kad institucija operatyviai ir veiksmingai atliktų savo funkcijas. Aptariami skundų nagrinėjimo terminai nėra naikinamieji ir niekaip nepaneigia pareiškėjo teisės surašyti statybą leidžiančio dokumento patikrinimo aktą bei neįtakoja tokiame patikrinimo akte užfiksuotų aplinkybių patikimumo ar objektyvumo.

21. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą, kuris yra naikintinas.

22. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo, kad pareiškėjas inicijavo ginčą dėl Leidimo Nr. 2 panaikinimo bei savo prašyme nurodė eilę jo nustatytų STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR „Statinio projektavimas“ nuostatų pažeidimų, kurių pagrindu ir prašė teismo naikinti ginčo statybą leidžiantį dokumentą. Pirmosios instancijos teismas, apsiribojęs tik TPSVPĮ 10 straipsnio 6 dalyje bei 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintų nuostatų analize ir byloje surinktų įrodymu, liečiančių V. J. skundo nagrinėjimą bei Patikrinimo akto surašymą, vertinimu, ginčo iš esmės neišsprendė ir nepasisakė dėl pareiškėjo nustatytų Statybos įstatymo, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ ir STR „Statinio projektavimas“ nuostatų pažeidimų, kurių pagrindu ir prašė teismo naikinti ginčo statybą leidžiantį dokumentą, t. y. ginčo iš esmės neišnagrinėjo.

V. 23. Po Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties priėmimo trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pirmosios instancijos teismui pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog jis šioje byloje jokio materialinio suinteresuotumo neturi, todėl ginčą prašė spręsti teismo nuožiūra.

24. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ pateiktame atsiliepime prašė bylą spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į šalių pateiktus dokumentus ir aplinkybes, akcentuodamas, kad UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. lapkričio 23 d. gavo prašymą-paraišką prisijungimo sąlygoms gauti. UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. gruodžio 7 d. išdavė technines sąlygas Nr. 11/1862, o 2013 m. vasario 15 d. suderino projektą Nr. 13-TP-LVN-MA86 „Vandentiekio ir nuotekynės daugiabučiui namui, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos projektas. Skl. kad. Nr. (duomenys neskelbtini)“. Atsižvelgiant į tai, jog pagal STR reikalavimus, UAB „Vilniaus vandenys“ turi pareigą tikrinti statinio projekto sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų reikalavimus, UAB „Vilniaus vandenys“ derina tik projektų lauko vandentiekio ir nuotekų dalį. Užsakovo pasamdytas projektuotojas sprendžia dėl konkrečios vandentiekio ir nuotekų tinklo vietos, atsižvelgiant į teisės aktų reikalavimus, UAB „Vilniaus vandenys“ išduotas prisijungimo sąlygas ir užsakovo pageidavimus, jeigu šie neprieštarauja dokumentams. UAB „Vilniaus vandenys“ neturi pareigos ir netikrina, ar projekte numatyti statyti pastatai ar kiti statiniai atitinka teisės aktų reikalavimus.

25. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus energija“ atsiliepime nurodė:

25.1. 2012 m. spalio 5 d. B. Č. kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ su prašymu šilumos tiekimo projektavimo sąlygoms gauti. Prašyme nurodė, kad nori iškelti Žemės sklype praeinančią šilumos trasą. UAB „Vilniaus energija“ 2012 m. spalio 10 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. 12138, kurios galiojo iki 2014 m. spalio 10 d.

25.2. Detaliojo plano aiškinamajame rašte nurodyta, kad nauji pastatai jungiami prie miesto inžinerinių tinklų (B dalis „Gamtosauga/Aplinkos oras“). Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotėkų šalinimo, šilumos, dujų, naftos ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos bei nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijos su jų maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

25.3. Detaliajame plane nebuvo numatytas išimtinai tik šilumos tinklų prijungimas nurodytoje teritorijoje naujai statomiems pastatams. To pačio aiškinamojo rašto 8 punkte „Šilumos tinklai“ numatyta, kad projektuojamų mažaaukščių gyvenamųjų namų prie (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių aprūpinimas šiluma atliktas pagal UAB „Vilniaus energija“ išduotas 2004 m. rugsėjo 14 d. technines sąlygas Nr.04-232-07. Tai reškia, kad jau 2004 metais buvo sudaryta galimybė naujai statomus pastatus prijungti prie centrinio šildymo nuo esamo šilumotiekio ar kameros (techninių sąlygų Nr. 04-232-07 2 p.).

25.4. Sutinkama su pareiškėjo teiginiu, kad Detaliojo plano aiškinamojo rašto „Šilumos tinklai korektūra“ papildomai nurodyta, jog „Projektas suderintas 2004 m. lapkričio 30 d. UAB „Vilniaus energija“ (reg. Nr. 3916), koreguojamas dėl sklypų ribų pasikeitimų: 1. Sklypas Nr. 22 plečiamas iki 1700 kv. m, todėl į naują sklypo dalį patenka esamas šilumos tinklas, kurio perklojimą sklypo savininkas vykdys savo lėšomis“. Dėl šios priežasties UAB „Vilniaus energija“, gavusi B. Č. prašymą, 2012 m. spalio 10 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. 12138 bei 2013 m. kovo 29 d. tarp sklypo savininko, šilumos tiekėjo ir šilumos tinklų savininko pasirašė Šilumos tinklų rekonstravimo sutartį, kuria sutarta, kad sklypo savininkas (statytojas) savo lėšomis parengs techninį šilumos tiekimo tinklų projektą, kuris, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais privalomai bus suderintas ir pagal šį projektą rekonstruos sklype esančius tinklus.

25.5. Statybos įstatymo, galiojusio UAB „Vilniaus energija“ projektavimo sąlygų išdavimo metu, 20 straipsnio 4 punkte buvo numatyta, kad statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėją – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininką ar naudotoją. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti, ar jis naudosis komunaliniais inžineriniais tinklais, ar ties vietinius, jeigu pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus arba jeigu teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai, kuriuose numatomas komunalinių tinklų tiesimas, dar nėra įgyvendinti (5 punktas). Už statinio projekto sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams atsako statinio projektą pasirašę asmenys teisės aktų nustatyta tvarka (12 punktas).

25.6. Statybos įstatymo, galiojusio leidimo išdavimo metu, 23 straipsnio 15 dalyje buvo numatyta, kad statybos projektų sprendinių atitiktį nustatytiems reikalavimams Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka pagal kompetenciją tikrina šios institucijos ir subjektai (jų padaliniai), o pagal šios dalies 17 punktą – inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkai, valdytojai ar naudotojai buvo priskiriami subjektams, kurie turėjo tikrinti projekto sprendinių atitiktį. Atitinkamai tuo metu galiojusio STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 17 punktas reglamentavo, jog inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų, prie kurių prijungiami sklypo inžineriniai tinklai ar susisiekimo komunikacijos, savininkų, valdytojų ar naudotojų kompetencija buvo tikrinti projekto sprendinius, įgyvendinančius prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

25.7. UAB „Vilniaus energija“ išduotos projektavimo sąlygos numatė inžinerinių tinklų, nekanalinių šilumos tiekimo tinklų iškėlimą iš užstatymo zonos (duomenys neskelbtini), bet ne prijungimą prie sklypo inžinerinių tinklų. Todėl gavusi projektinį pasiūlymą, savo kompetencijos ribose UAB „Vilniaus energija“ patikrino nekanalinių šilumos tinklų rekonstravimo, iškėlimo atitiktis nustatytiems reikalavimams, teisės aktams ir trečiųjų asmenų teisėtiems interesams.

VI. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino Administracijos UAB „Baltijos senjorai“ išduotą Leidimą Nr. 2, netenkino UAB „Baltijos senjorai“ ir B. Č. prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, priteisė V. J. iš Administracijos 4 340,88 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

27. Teismas, nustatęs ginčui aktualias faktines aplinkybes, nurodė, kad Projekto rengimo ir Leidimo Nr. 1 išdavimo metu, t. y. 2013 m. rugsėjo 11 d., statinio projekto rengimo tvarką nustatė STR „Statinio projektavimas“. Teismas, apžvelgė STR „Statinio projektavimas“ 7.1, 7.2.4 papunkčiuose, Statybos įstatymo (redakcija, galiojusi Leidimo Nr. 1 išdavimo metu) 20 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir pažymėjo, kad nėra ginčo dėl Žemės sklypo registracijos Nekilnojamojo turto registre (įrašas galioja nuo 2011 m. lapkričio 15 d.).

28. Teismas akcentavo Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje ir 18 straipsnio 1 dalyje, Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo 9 punkte, Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. D1-8, 332 punkte, Laikinojo detaliųjų planų sprendiniais nustatomo teritorijos tvarkymo režimo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. gruodžio 16 d. įsakymu Nr. 402 (toliau – ir Laikinasis reglamentas) (redakcija, galiojusi detaliojo plano sąlygų patvirtinimo metu), 6, 7, 9, 11 punktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nustatė, kad Administracija 2011 m. lapkričio 18 d. išdavė specialiuosius architektūros reikalavimus Nr. AR 1367, kurių 1 punkte buvo numatyta „Išlaikyti ne mažesnį kaip 4 m atstumą nuo gatvės raudonųjų linijų (sklypo ribos) pagal teritorijos <...> detaliojo plano <...> sprendinius, o pagal 2 punktą „<...> Išlaikyti ne mažesnius kaip 4 m atstumus nuo gretimų, šiaurinėje ir rytinėje pusėje esančių sklypų, pagal detaliojo plano sprendinius. Atitinkamai Specialiųjų reikalavimų 3 punktas numatė „<...> Projektuoti detaliajame plane nurodytoje užstatyti leidžiamoje teritorijoje“, pagal 4 punktą pastatų aukštingumas – 2–3 aukštai, įskaitant mansardą (14 m nuo žemės paviršiaus), o 6 punktas nustatė, kad „<...> Atskirti sklypą nuo kaimyninių sklypų reljefo elementais, atraminėmis sienutėmis, gyvatvore ar ažūriniu aptvaru galima esant rašytiniam susitarimui. <...> Spręsti automobilių parkavimą, vaikų žaidimo aikšteles – sklypo ribose“.

29. Teismas apžvelgė Patikrinimo akto 3.3 papunktyje nurodytas faktines aplinkybes ir pažymėjo, kad jos nėra ginčijamos, nepaneigtos bylos medžiaga bei nurodė, kad iš STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkte nustatytų reikalavimų seka, kad antstatas tai pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto turinčios atskirą stogą. Be to, antstatas, tai visų pirma yra pagalbinės patalpos, o patalpa, tai pastato dalis, atribota nuo jo likusios dalies atitvaromis iš visų pusių, turinti išėjimą į lauką arba kitas patalpas. Teismas, įvertinęs Projekto Bendrosios dalies brėžinius, vertino, kad ginčo statinys yra ne trijų, o keturių aukštų. Tai, kad Projekte nurodytas statinio aukštingumas neviršija 14 m nuo žemės paviršiaus, nesudaro teisėto pagrindo projektuoti statinį keturių aukštų, nes tuo yra pažeidžiami Detaliojo plano ir Specialiųjų reikalavimų sprendiniai, kurie statinio aukštingumą riboja ne tik metrais, bet ir aukštais.

30. Teismas neabejojo Patikrinimo akte nurodytais duomenimis, todėl darė išvadą, jog Projekto sprendiniai neatitiko Detaliojo plano sprendinių ir Specialiųjų reikalavimų. Teismas vertino, kad Patikrinimo akto išvada, jog Leidimas Nr. 2 išduotas pažeidžiant Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, STR „Statinio projektavimas“ 7.1 papunkčio ir 7.2.4 papunkčio nuostatas ir Laikinojo reglamento 11 punktą, yra pagrįsta.

31. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, sprendė, jog inžineriniai tinklai buvo numatyti ir patvirtinti Detaliuoju planu, todėl Projektas, kuriuo iš esmės buvo pakeisti Detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų, neatitiko Detaliojo plano sprendinių ir tuo buvo pažeistos Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 bei 5 dalies nuostatos. Teismas priėjo prie išvados, kad Projekto sprendiniai neatitinka teritorijų planavimo dokumentų – Detaliojo plano sprendinių dėl aukštų skaičiaus, statybos zonos ir ribos, inžinerinių tinklų.

32. Teismas apžvelgė Statybos įstatymo 2 straipsnio 27, 44 dalyse, STR „Statinio projektavimas“ 17, 18 punktuose, 8 priedo 5.6.1, 5.6.12 ir 7.2.2. papunkčiuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą ir nurodė, kad Patikrinimo akto 1.5 ir 2.1 papunkčiuose nustatyta aplinkybė, jog prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pateikta Techninė užduotis ir Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, nėra ginčijama ir pripažįstama, o tai reiškia, kad statinio Projekto sudėtis ir jo įforminimas neatitiko teisės aktų reikalavimų.

33. Teismas, vadovaudamasis STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 2 punktu, 11 priedo 4 punktu, nurodė, kad už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuotos įvažiavimo stogelio konstrukciją laikančios trys atramos 0,20x0,20 m. Pagal Projekto Bendrosios dalies brėžinį Sklypo sutvarkymo planą (žymuo 12-DGN-TP-G03) suprojektuoti kitos paskirties inžineriniai statiniai – atraminės sienelės šalia C ir D ašių nuo pastato iki sklypo ribos. Suprojektuotos brėžinyje Rūsio planas atraminės sienelės ilgis ties ašimi D nuo pastato iki nuo pietinės sklypo ribos yra 5,042 m. Suprojektuotos brėžinyje Rūsio planas atraminės sienelės ilgis ties ašimi C nuo pastato iki nuo pietinės sklypo ribos yra 5,399 m. Statybos riba ir statybos zona pagal Detalųjį planą nuo pietinės sklypo ribos nutolusi 4,00 m. Brėžinyje Pusrūsio planas stogelio konstrukciją laikančios trys atramos nuo pastato nutolusios per 2,2 m. Atrama ties ašimi D suprojektuota 5,042-2,20=2,842 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos. Atrama ties ašimi C suprojektuota 5,399-2,20=3,199 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos. Atrama ties ašimi E suprojektuota 5,042-2,20=2,842 m atstumu nuo pietinės sklypo ribos, t. y. už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuotos įvažiavimo stogelio konstrukciją laikančios trys atramos 0,20x0,20 m, jos už statybos ribos, už kurios negalima pastatų (statinių) statyba, nutolusios atstumu: ties ašimi C: 4-3,199=0,801 m; ties ašimi D: 4-2,842=1,158 m; ties ašimi E: 4-2,842=1,158 m.

34. Teismas Patikrinimo akto duomenimis nustatė, kad už statybos zonos ir statybos ribos suprojektuoti projekto Bendrosios dalies Bendrojo aiškinamojo rašto ir Sklypo sutvarkymo brėžinyje nurodyti statiniai: 1) kombinuotos karstyklės; 2) sūpynės; 3) kitos paskirties inžinerinis statinys – betono trinkelių aikštelė tarp ašių C-B, kurios matmenys: ilgis 6,376 m, plotis nuo 6,08 m iki 5,399 m, plotas 36,6 kv. m. Pažeidžiant STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 2 punkte nustatytus reikalavimus, NŽT sutikimas dėl kitos paskirties inžinerinių statinių – atraminių sienelių statybos šalia C ir D ašių nuo pastato iki sklypo ribos, projekto Bendrosios dalies brėžiniuose (žymuo 12-DGN-TP-G03) rūsio planas, sklypo sutvarkymo planas, vertikalinis planas, vakarinis fasadas ir pjūviai, nepateiktas. Pažeidžiant STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 4 punkte nustatytus reikalavimus, nepateiktas rašytinis gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), t. y. NŽT sutikimai dėl pastato labiausiai išsikišusių konstrukcijų – įvažiavimą į automobilių saugyklą uždengiančio stogo tarp ašių C-E, kurio vertikali projekcija sutampa su sklypo riba, tai parodyta projekto Bendrosios dalies brėžiniuose (žymuo 12-DGN-TP-G03) pusrūsio planas; sklypo sutvarkymo planas; vertikalinis planas; šiaurinis, pietinis fasadai; vakarinis fasadas ir pjūviai. Teismas apžvelgė ir Patikrinimo akto 1.5 ir 3.5 papunkčiuose konstatuotus pažeidimus.

35. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pagal Projektą atramines sienutes šalia ašių C ir D planuojama įrengti nuo projektuojamo pastato iki pat žemės sklypo ribos, o Projekte įvažiavimo į automobilių saugyklą uždengiančio stogo tarp ašių C-E vertikali projekcija sutampa su žemės sklypo riba bei į tai, kad karstykles, priskiriamas I grupės nesudėtingiems kitos paskirties inžineriniams statiniams, planuojama įrengti ant žemės sklypo ribos, pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktį ir 34 punktą bei 11 priedo 2.2 papunkčio ir 4 punktų nuostatas buvo privalomi rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai).

36. Teismas pabrėžė, kad bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad kartu su Projektu nebuvo pateikti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai), t. y. nebuvo pateiktas NŽT rašytinis sutikimas dėl atraminių sienučių įrengimo šalia ašių C ir D nuo projektuojamo pastato iki pat žemės sklypo ribos bei rašytinis sutikimas dėl įvažiavimo į automobilių saugyklą uždengiančio stogo įrengimo iki žemės sklypo ribos, taip pat nebuvo pateiktas gretimo žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, savininko rašytinis sutikimas dėl karstyklių, kaip I grupės nesudėtingo kitos paskirties inžinerinio statinio, statybos ant žemės sklypo ribos. Tokiu būdu buvo pažeisti leidimo išdavimo metu galiojusio STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktis, 34 punktas bei 11 priedo 2.2 papunktis ir 4 punktas.

37. Teismas, atsižvelgdamas į STR „Ypatingi statiniai“ 5 punkto lentelės 1 punkte nustatytus ypatingų statinių kategorijai priskiriamų statinių požymius, ir Patikrinimo akte nustatytą statinio bendrą plotą (4 280,03 kv. m), darė išvadą, kad Leidime Nr. 2 nurodyta statinio kategorija neatitiko teisinio reglamentavimo ir Patikrinimo akto išvada, jog tuo buvo pažeistas STR „Ypatingi statiniai“, yra pagrįsta.

38. Teismas nustatė, kad Patikrinimo akto 2.7 papunktyje nurodyti neatitikimai siejami su tuo, jog remiantis STR „Statinio projektavimas“ 8 priedo 5.6.12 papunkčiu, nebuvo pateikti Projekto privalomi dokumentai: Techninė užduotis ir projekto vadovo paskyrimo dokumentas. Teismas taip pat nustatė, kad AB „Lietuvos dujos“ Vilniaus filialas 2011 m. gruodžio 12 išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 1414, AB „Vilniaus energija“ 2012 m. spalio 10 d. išdavė projektavimo sąlygas Nr. 12138, UAB „Vilniaus vandenys“ 2011 m. gruodžio 7 d. išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 11/1862, AB „Lesto“ 2011 m. lapkričio 23 d. išdavė prisijungimo sąlygas Nr. TS-41030-11-B582, UAB „Vilniaus gatvių apšvietimo tinklai“ 2012 m. gruodžio 12 d. išdavė prisijungimo sąlygas Nr. 92-12, UAB „Grinda“ 2012 m. sausio 31 d. išdavė technines sąlygas Nr. 12/013.

39. Teismas, vadovaudamasis Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 dalimi, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 17 punktu, pažymėjo, kad byloje nėra įrodymų, paneigiančių Patikrinimo akto 6.1 papunkčio išvadą, kad subjektai nepatikrino Projekto sprendinių, įgyvendinančių prisijungimo sąlygose nustatytus prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų reikalavimus.

40. Teismas nurodė, kad STR „Gyvenamieji pastatai“ 19 punkto, STR „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ 7 punkto kontekste nepaneigta Patikrinimo akto 8.6 papunkčio išvada, kad butai Nr. 1, 2 ir 3 pusrūsyje suprojektuoti pažeidžiant STR „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimus.

41. Teismas pažymėjo, kad atsakovo atsiliepimo argumentai, jog Patikrinimo akte nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai ir neesminiai, yra nepagrįsta. Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. į bylą pateikti rašytiniai paaiškinimai ir vaizdinė medžiaga Patikrinimo akto išvadų nepaneigia.

42. Teismas konstatavo, kad Leidimas Nr. 2 pažeidžia teritorijų planavimo dokumento – Detaliojo plano – sprendinius, Specialiuosius reikalavimus ir imperatyvias Statybos įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir statybos techninių reglamentų nuostatas. Išduodant Leidimą Nr. 2 nebuvo laikomasi procedūrų ir taisyklių, užtikrinančių sprendimo dėl Leidimo Nr. 2 išdavimo priėmimą, todėl Leidimas Nr. 2 yra neteisėtas ir turi būti panaikintas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai)).

43. Teismas atkreipė dėmesį, kad V. J., byloje dalyvaujančiu trečiuoju suinteresuotu asmeniu, 2017 m. gegužės 31 d. skundo, adresuoto Inspekcijai, nagrinėjimas nėra ginčo dalykas. Nors V. J. byloje palaiko Inspekcijos poziciją, tačiau jo procesiniuose dokumentuose nurodomos papildomos aplinkybės, susijusios su Leidimo Nr. 2 teisėtumu, kuriomis Inspekcija savo prašymo neargumentuoja. Teismas, atsižvelgdamas į V. J. procesinę padėtį, sprendė, kad V. J. procesiniuose dokumentuose nurodomos papildomos aplinkybės negali būti vertinamos teismo, nes jos iš esmės išplečia ginčo ribas.

44. Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 40 straipsnio 3 dalimi bei atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Baltijos senjorai“ iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių įrodymų, prašymo dėl šių išlaidų priteisimo netenkino. Teismas, vertindamas B. Č. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumą, pažymėjo, kad byloje keltas ginčas dėl Leidimo Nr. 2 teisėtumo. Inspekcija, priimdama Patikrinimo aktą (kuris buvo pagrindas kreiptis į teismą dėl Leidimo Nr. 2 ginčijimo) vertino B. Č. išduoto Leidimo Nr. 1 teisėtumą. Taigi teismui patenkinus pareiškėjo prašymą ir panaikinus Leidimą Nr. 2, laikytina, kad teismo sprendimas yra priimtas B. Č. nenaudai, jos interesai šiuo sprendimu nėra apginti, todėl ji neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą šioje byloje. Dėl šių priežasčių B. Č. prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkinamas.

45. Teismas, vertindamas V. J. prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pagrįstumą, nurodė, jog aktuali aplinkybė yra tai, jog V. J. byloje palaikė pareiškėjo poziciją ir savo atsiliepimą į pareiškėjo prašymą grindė argumentais, palaikančiais pareiškėjo prašymą. Kadangi priimtas sprendimas yra palankus V. J., todėl jis įgijo teisę į išlaidų atlyginimą. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, V. J. teiktų paslaugų pobūdį, sudėtingumą ir apimtį, darė išvadą, kad jos buvo realiai suteiktos, būtinos, pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, o jų dydis (4 340,88 Eur) neviršija galimo priteisti maksimalaus dydžio, todėl visa apimtimi priteistinos V. J. iš atsakovo.

VII. 46. Atsakovas Administracija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos prašymą atmesti, o netenkinus šio prašymo, priteistas bylinėjimosi išlaidas sumažinti 50 procentų.

47. Atsakovas laikosi pozicijos, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, priimtas formaliais pagrindais, teismas nepasisakė dėl visų Administracijos argumentų, vadovavosi tik pareiškėjo nuomone, nevertino, jog statybos leidimai naikinami tik išskirtiniais atvejais, kai pažeidimai yra esminiai. Atsakovas akcentuoja:

47.1. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad ginčo statinys yra ne trijų, o keturių aukštų. Teismo sprendimo motyvai ir išvados šiuo aspektu yra vertinamojo, diskusinio pobūdžio, nes Administracija vertino Projekte pateiktas vizualizacijas, iš kurių matoma, jog „ketvirtas aukštas“ yra trijų aukštų planuojamo statyti pastato mansarda, kuri yra puošybos elementas ir nevykdo tiesioginės pastato funkcijos. Tai, kad pastatą sudaro trys aukštai, nurodyta Projekto dalies „Bendras aiškinamasis raštas“ 3.1 papunktyje bei lentelės „Bendrieji statinio rodikliai“, kuri yra Projekto sudėtinė dalis, 2.1.1.2 papunktyje. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje pateiktų sąvokų kontekste privalomas Detaliojo plano reikalavimas yra nepažeisti pastatų aukščio metrais, kas nagrinėjamu atveju Projekte 13,75 m (pagal Detaliojo plano sprendinius iki 14 m), o ne pastato aukštingumo pagal aukštų skaičių, todėl teiginys, jog pažeidžiamas Detaliojo plano privalomasis reikalavimas – statinių aukštis, skaičiuojant aukštų skaičių, yra nepagrįstas.

47.2. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintų sąvokų ir 23 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste vertinant Detaliojo plano turinį, atraminė sienutė, projektuojama arčiau sklypo ribos, nepažeidžia statybos zonos reikalavimo, nes atraminės sienutės neįskaitomos į statybos zonos ribas. Kadangi Inspekcijos tariami pažeidimai yra kildinami iš Projekto sprendinių, pažymėtų brėžiniuose ir aprašytų aiškinamajame rašte, neatitikčių, vadovaujantis STR „Statinio projektavimas“ 30 punktu, pirmenybė teikiama informacijai, pateiktai ne brėžiniuose, o aiškinamajame rašte.

47.3. Pagal STR „Gyvenamieji pastatai“ 10 punktą vaikų žaidimo aikštelė turi būti įrengiama statybos sklypo teritorijoje, o ne statybos zonoje. Projekte nėra projektuojamas inžinerinis statinys – aikštelė. Sklypo sutvarkymo plane yra nurodoma, kurioje sklypo vietoje bus pastatas, veja ir kieta danga – betono trinkelės, vaikų žaidimo aikštelės. Priėjimai ir privažiavimai prie pastato sudaro minimalią sklypo struktūrą, todėl priėjimai ir privažiavimai prie pastato yra sprendžiami statybos sklypo ribose, o ne statybos zonos ribose.

47.4. Vadovaujantis Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalimi, 20 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 23 straipsnio 15 dalies 17 punktu, nesutinkama, kad statybos leidimas dėl Projekte nurodomų inžinerinių tinklų sprendinių prieštarauja Detaliajam planui. Esminiai statinio projekto sprendiniai yra tokie, kurie nustato statinio vietą sklype, statinio ar jo dalių paskirtį, statinio laikančiąsias konstrukcijas ir jų išdėstymą, statinio išorės matmenis ir įgyvendinantys specialiuosius saugomos teritorijos tvarkymo ir apsaugos reikalavimus ir (ar) specialiuosius paveldosaugos reikalavimus. Pareiškėjas nenurodo nei vieno argumento dėl esminių statinio projekto sprendinių prieštaravimo teisės aktų reikalavimams, o iš esmės nurodo formalius neatitikimus, kurie neturi lemiamos reikšmės esminiams Projekto sprendiniams ir statybos leidimo išdavimui.

47.5. Nepagrįstai teigiama, kad kartu su Projektu nebuvo pateikti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai). Projektas yra suderintas su inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkais ir Projekto sprendiniams yra pritarta. Inspekcijos nurodyti tariami trūkumai buvo ištaisyti (Projekto A laidos 9 dalies 1–23 lapai). Gretimų sklypų savininkų (valdytojų) sutikimai nebereikalingi (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedas, Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalies 5–6 punktai, 25 dalis). Statytojas iki statybų pradžios turi gauti gretimo žemės sklypo savininko ar valdytojo sutikimą tuo atveju, kai statomi statiniai mažesniais norminiais atstumais iki kaimyninio sklypo ribos pagal STR „Statybą leidžiantys dokumentai“, tačiau Administracijai nėra nustatyto įpareigojimo koordinuoti kaimyninio sklypo savininko ar naudotojo sutikimo davimą ar reikalauti iš statytojo tokį sutikimą pateikti prieš pateikiant prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

47.6. Nagrinėjamu atveju visi reikalingi dokumentai statybos leidimui išduoti buvo pateikti. Techninė užduotis yra neatskiriama projektavimo darbų rangos sutarties dalis. Ji yra svarbi pradėti rengti projektą ir susitarti statytojui su projekto rengėju dėl projekto rengimo, bet tai neturi esminės reikšmės sprendžiant dėl statybą leidžiančio dokumento išdavimo (STR „Statinio projektavimas“ 8 priedo 5.6 papunktis). Kita vertus, statytojas (užsakovas) B. Č. yra pasirašiusi ant techninio projekto, tuo iš esmės patvirtinamas statytojos sutikimas su Projekto sprendiniais. Inspekcijos nurodomi trūkumai yra mažareikšmiai ir nesudarantys lemiamos reikšmės sprendžiant statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumo klausimus.

47.7. Administracija statinio projektą tikrina STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priede nustatytų jos kompetencijai priskirtų sričių ribose. Savo žyma Projektui pritarė visos Patikrinimo akte nurodytos derinančios institucijos, kurios teismui nenurodė, kad jų sutikimas nebuvo gautas ar kad prašo panaikinti Leidimą Nr. 2.

47.8. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad Patikrinimo akto išvada dėl pusrūsyje pažeidžiant reikalavimus suprojektuotų butų yra pagrįsta. Šis tariamas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Be to, net ir nustačius, kad galimas neatitikimas laikytinas ne mažareikšmiu, Leidimas Nr. 2 šiuo aspektu buvo pakoreguotas (Projekto A laidos 6–8 dalių 3 lapas).

47.9. Nesutinkama su teismo išvada dėl statinio kategorijos neatitikimo teisės aktų reikalavimams. STR „Ypatingi statiniai“ 5 punkto lentelės 1 eilutės nuostata, jog prie ypatingų statinių kategorijai priskiriami gyvenamieji statiniai, kurių bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m, atsirado tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui priėmus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. D1-944 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-772 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo po statybos leidimo išdavimo. Net ir nustačius, kad Administracija neteisingai interpretavo teisės aktų nuostatas, vien formalūs statybos leidimo išdavimo trūkumai nesudaro pagrindo statybos leidimo naikinimui. Be to, yra jau parengta Projekto A laida, kuri papildys Projektą arba ištaisys Inspekcijos nurodytus mažareikšmius galimus pažeidimus.

47.10. Nesutinkama su V. J. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu. Trečiojo suinteresuoto asmens pateiktuose dokumentuose nekonkretizuotos teiktos teisinės paslaugos, kokie konkretus dokumentai buvo parengti. Be to, teismas turėjo įvertinti bylos sudėtingumą, tikėtinas advokato darbo, laiko sąnaudas bei įrodymus, kurie pagrįstų, jog atlikti konkretūs procesiniai veiksmai reikalavo papildomų resursų. Trečiasis suinteresuotas asmuo nepateikė išsamių duomenų, kurie pagrįstų prašomą priteisti itin didelę 4 340,88 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidų sumą. Neįrodžius patirtų bylinėjimosi išlaidų, jos nėra atlyginamos, todėl yra pagrindas mažinti priteistų bylinėjimosi išlaidų dydį bent per pusę.

48. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – Inspekcijos prašymą atmesti, priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, pridėti prie bylos ir vertinti ekspertų sąraše įrašyto teismo eksperto S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinę išvadą. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo:

48.1. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, t. y. teismas nenurodė, kodėl atmeta B. Č. 2022 m. vasario 4 d. pateiktus įrodymus (Projekto A laidą, kuria teisės aktų nustatyta tvarka buvo ištaisyti Projekto trūkumai) ir 2022 m. kovo 14 d. pateiktus paaiškinimus dėl Projekto ir Projekto A laidos atitikimo teisės aktų reikalavimams. Teismas neatliko savarankiško faktinių aplinkybių tyrimo, tik atkartojo Inspekcijos argumentus. Tokiu būdu teismas netinkamai taikė ABTĮ 86 straipsnio 2 dalį ir 87 straipsnio 4 dalį ir egzistuoja teismo sprendimo panaikinimo pagrindas, įtvirtintas ABTĮ 142 straipsnio 2 dalies 5 punkte.

48.2. Teismas nepasisakė dėl esminės aplinkybės, jog Patikrinimo akte padaryti kai kurie pažeidimai galėjo būti ir buvo ištaisyti proceso metu išleidžiant atitinkamą Projekto A laidą. Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkto, 27 straipsnio 33 punkto, STR „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 42 punkto kontekste egzistavo galimybė pakeisti neesminius Projekto sprendinius be visuomenės informavimo ir statybos leidimo procedūrų. Projekto A laidoje neesminių Projekto sprendinių pakeitimas laikytinas aplinkybe, dėl kurios statybos leidimas nebegali būti naikinamas (STR „Statinio projektavimas“ 471 punktas, STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 48 punktas).

48.3. Teismo išvada, kad ginčo pastatas yra keturių aukštų, yra nepagrįsta. Teismas pastato aukštus skaičiavo pagal perdangų skaičių, bet ne pagal patalpų buvimą ir jų dydį. Išsamūs trečiojo asmens argumentai šiuo aspektu buvo pateikti pirmosios instancijos teismui baigiamojoje kalboje, tačiau liko neįvertinti. Tai, jog statinys neva turi keturis aukštus, paneigia su apeliaciniu skundu teikiama teismo ekspertų sąraše įrašyto specialisto S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinė išvada, kurioje ekspertas vertino, kad pastate yra suprojektuoti tik trys aukštai su dviem antstatais, kuriuose yra įrengtos laiptinės patalpos. Teismo sprendimo nepagrįstumą aptariamu aspektu paneigia ir byloje esančios pastato Projekto vizualizacijos.

48.4. Pasikeitus teisiniam reglamentavimui bei priėmus Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimus, statybos zonoje ir statybos ribose turi būti tik inžineriniai statiniai, turintys stogą. Kadangi atraminės sienelė, kombinuotos karstyklės, sūpynės, betono trinkelių aikštelė yra pirmos grupės kitos paskirties inžineriniai statiniai, neturintys stogo, jie neprivalėjo būti statomi vien tik statybos zonoje ir statybos ribose. Atsižvelgiant į tai, Projekte numatytas šių inžinerinių statinių išdėstymas už statybos zonos ir statybos ribos, vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 17–19 punktais, negali būti laikomas pažeidimu. Be to, atraminė sienelė buvo sumažinta, paliekant ją statybos zonoje (projekto A laidos 5 dalies 8 lapas), įvažiavimo stogelio konstrukcija, kaip atskiras inžinerinis statinys, buvo pakoreguota, kad neišsikištų už statybos zonos ir statybos ribų (projekto A laidos 6-8 dalies 9 lapas). Nesant pažeidimų, susijusių su statinių išsikišimu už statybos zonos ir ribų, teismui nebuvo pagrindo Projekto sprendinių (pakoreguotų Projekto A laida) laikyti pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus ir dėl to panaikinti Leidimą Nr. 2.

48.5. Dėl Projekto atitikimo Detaliojo plano sprendiniams dėl inžinerinių tinklų (šildymo būdo) aktualu tai, kad Projekto sprendinys šiuo aspektu buvo pakeistas, Projekto A laidoje numatytas geoterminis šildymo būdas (Projekto A laidos Bendrosios dalies Bendrojo aiškinamojo rašto 2.4 papunktis). Toks šildymo būdas yra leidžiamas pagal Specialųjį planą. Atitinkamai, dėl šios priežasties nebuvo pagrindo esamo Projekto sprendinių laikyti pažeidžiančiais teisės aktų reikalavimus ir dėl to panaikinti Leidimą Nr. 2.

48.6. Nesutinkama su teismo vertinimu dėl ginčo pastato kategorijos neatitikimo teisiniam reglamentavimui. Teismas neteisingai nustatė, kad pastatas turėjo būti įvardintas kaip ypatingas statinys (STR „Statinio projektavimas“ 7.4.1, 7.4.2 papunkčiai, STR „Ypatingi statiniai“ 5.6 papunktis, Statybos įstatymo 2 straipsnio 58 punktas). Ypatingų statinių kategorijai turėtų būti priskirti tik daugiau kaip penkių aukštų daugiabučiai gyvenamieji pastatai. Statinių plotas, priešingai nei klaidingai teismas atkartoja Patikrinimo akte nurodytus Inspekcijos teiginius, tuo metu nebuvo kriterijumi priskiriant statinį prie ypatingų statinių kategorijos. Ploto kriterijus atsirado tik Lietuvos Respublikos aplinkos ministrui priėmus 2013 m. gruodžio 17 d. įsakymą Nr. D1-944 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. spalio 18 d. įsakymo Nr. D1-772 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ patvirtinimo“ pakeitimo“, kuris įsigaliojo tik nuo 2013 m. gruodžio 22 d., t. y. jau po Leidimo Nr. 1 išdavimo.

48.7. Teismas nepagrįstai nurodė, kad nebuvo pateiktas NŽT sutikimas dėl kitos paskirties inžinerinių statinių, nes šis sutikimas, kaip matyti iš Projekto A laidos, buvo pateiktas. Kita vertus, šis sutikimas tapo nebereikalingas, nes Projekto A laidoje buvo pakoreguotas pats įvažiavimo į automobilių saugyklą uždengiantis stogelis. Nebereikalingas tapo ir teismo nurodytas gretimo žemės sklypo savininko rašytinis sutikimas dėl karstyklių, kadangi buvo pakoreguoti Projekto A laidos projektiniai sprendiniai ir kombinuotos karstyklės buvo patrauktos atitinkamai nuo sklypo ribos.

48.8. Teismo nustatytas pažeidimas, kad prie prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą nebuvo pateikta Techninė užduotis ir Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, nėra esminis projekto sprendinys, kaip kad jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, todėl vien dėl šio pažeidimo Leidimas Nr. 2 negalėjo būti panaikintas. Kita vertus, kartu su Projekto A laida minėti dokumentai buvo pateikti (Projekto A laidos 9 dalies 1–2 lapai).

48.9. Kaip matyti iš Projekto Bendrosios dalies brėžinio „Suvestinis inžinerinių tinklų planas“, vadovaujantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 15 punkto 17 dalimi ir STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punktu, Projektą patikrino ir savo žyma projekte projektui pritarė visos Inspekcijos Patikrinimo akte nurodytos derinančios institucijos, todėl nelogiškas teismo sprendime nurodytas teiginys, atkartojantis Inspekcijos Patikrinimo akto motyvus, kad subjektai nepatikrino Projekto sprendinių reikalavimus.

48.10. Teismo išvada dėl pusrūsyje suprojektuotų butų Nr. 1, 2 ir 3 neatitikimo teisės aktų reikalavimams, yra nepagrįsta, nes šie neatitikimai teismo sprendimo priėmimo metu jau buvo ištaisyti Projekto A laidoje (Projekto A laidos 6–8 dalies 3 lapas).

48.11. Teismo akcentuotas pažeidimas dėl stogo konstrukcijos nėra esminis Projekto sprendinys, kaip kad jis apibrėžtas Statybos įstatymo 2 straipsnio 11 punkte, kadangi vienoje iš kelių Projekto vietoje klaidingai nurodyta stogo medinė konstrukcija, nesusijusi su esminiais statinio Projekto sprendiniais. Teismo sprendimo priėmimo metu nebuvo jokių Projekte nurodytų stogo konstrukcijų skirtumo (Projekto A laidos Bendrosios dalies Bendrojo aiškinamojo rašto 4.1 papunktis, Projekto 1 dalies 13 lapas). Todėl vien dėl šio neesminio ištaisyto Projekto A laidoje neatitikimo naikinti Leidimą Nr. 2 nebuvo pagrindo.

48.12. Būtinybė pateikti ekspertų sąraše įrašyto teismo eksperto S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinę išvadą iškilo susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu po to, kai paaiškėjo, jog teismas dėl specialių žinių trūkumo nepasisakė dėl šalių argumentų, paneigiančių Projekto trūkumus. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisminių ginčų dėl Projekto A laidos nebuvo. Be to, kadangi apeliacinėje instancijoje procesas iš esmės vyksta rašytinio proceso tvarka, realiai nebus galimybės skirti teismo ekspertizės dėl Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams, atsikirsti į kitų proceso šalių atsiliepimus į apeliacinį skundą dėl pirmoje instancijoje nenagrinėto klausimo, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kad teismas turėtų galimybę priimti motyvuotą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą.

49. Pareiškėjas Inspekcija atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, akcentuodamas:

49.1. Teismo išvada, kad projektuojamas pastatas yra ne trijų, o keturių aukštų, ginčui aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste yra teisėta bei pagrįsta Detaliojo plano sprendiniais ir Specialiaisiais reikalavimais. Detaliuoju planu buvo nustatyta ne tik laikytis leistino pastato aukščio, skaičiuojamo metrais ir šis aukštis buvo 14 m, bet ir pastato aukštų skaičiaus – 2–3 aukštai, įskaitant mansardą. Administracijos akcentuojama mansarda laikytina savarankišku projektuojamo pastato ketvirtu aukštu. Prie Projekto bendrųjų statinio rodiklių mansardos (ar antstato, dengtos terasos) nėra.

49.2. Projektuojamas pastatas pažeidžia statybos zoną ir patenka už statybos ribos. Atraminės sienutės yra projektuojamo pastato dalis, t. y. jos nėra savarankiški statiniai. Atstumas skaičiuojamas nuo labiausiai išsikišusios konstrukcijos, t. y. atraminių sienučių, ir tuomet atstumas, įtvirtintas Detaliajame plane, yra pažeidžiamas. Administracijos teiginiai dėl neva išlaikyto atstumo atmestini, nes pati sąvoka „statybos zona“ taikytina savarankiškiems statiniams.

49.3. Vadovaujantis Specialiųjų reikalavimų 2 ir 6 punktais, karstyklės ir sūpynės bei aikštelė, kaip pirmos grupės nesudėtingi kitos paskirties inžineriniai statiniai, turėjo būti projektuojamos žemės sklypo ribose išlaikant norminius atstumus iki gretimų žemės sklypų, tačiau suprojektuotos neišlaikant šių atstumų. Vaikų žaidimo aikštelė, taip pat aikštelė (trinkelių aikštelė) pagal išorės matmenis priskirtini pirmos grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai, kurių statybai keliami reikalavimai, iš kurių – taip pat išlaikyti norminį atstumą. Šiuo atveju šis reikalavimas nebuvo išlaikytas.

49.4. Inžineriniai tinklai buvo numatyti ir patvirtinti Detaliuoju planu, todėl Projektas, kuriuo iš esmės buvo pakeisti Detaliojo plano sprendiniai dėl inžinerinių tinklų, prieštarauja Detaliajam planui. Būtent ši aplinkybė yra esminė – Detaliuoju planu buvo patvirtinta, kad aprūpinimas šiluma yra miesto inžineriniais tinklais, todėl tik tada, jei Detaliajame plane nebūtų šitos aplinkybės, statytojas galėtų turėti teisę pasirinkti šildymo būdą savo nuožiūra. Nagrinėjamu atveju Detalusis planas yra galiojantis ir vienas iš jo sprendinių – šildymo būdas miesto inžineriniais tinklais, yra privalomas. Todėl atmestini Administracijos teiginiai, kad statybos leidimas dėl Projekte nurodomų inžinerinių tinklų sprendinių Detaliajam planui neprieštarauja.

49.5. Teismas aktualaus teisinio reglamentavimo kontekste pagrįstai sprendė, kad Techninė užduotis buvo neatskiriama projektavimo darbų rangos sutarties dalis, tačiau ji Projekte nebuvo pateikta, taip pat nepateiktas Projekto vadovo paskyrimo dokumentas, kas neatitinka STR „Statinio projektavimas“ reikalavimų.

49.6. Nei bylos nagrinėjimo pirmoje instancijoje metu, nei apeliaciniame skunde Administracija nepaaiškino, kuo remiantis ji, tikrindama Projektą, nustatė, jog Projektu nėra pažeidžiami reikalavimai dėl norminio atstumo. Administracija, tikrindama visą Projektą, turėjo pareigą patikrinti, ar Projekto sprendiniai atitinka reikalavimus dėl norminių atstumų, nepaisant to, kad jai pažodžiui tai „tariamai“ nebuvo įtvirtinta STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priede.

49.7. Nors nagrinėjamu atveju buvo išduotos prisijungimo prie inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų sąlygos, tačiau inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkai pagal Statybos įstatymo bei STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ reikalavimus privalėjo pagal savo kompetenciją patikrinti Projekto sprendinių atitikį išduotoms prisijungimo sąlygoms, tačiau tai nebuvo padaryta, todėl apeliantų teiginiai, kad iš Projekto matyti, kad jis yra suderintas su inžinerinių tinklų ar susisiekimo komunikacijų savininkais ir Projekto sprendiniams yra pritarta, atmestini.

49.8. STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 punkte aiškiai, nedviprasmiškai įtvirtinta, kad Administracija turėjo tikrinti visus projektus bei įvertinti visus 1.1–1.16 papunkčiuose numatytus reikalavimus. Šiuo atveju kartu su prašymu išduoti leidimą nepateikti: 1) statinio projektavimo užduotis (Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalis, STR „Statinio projektavimas“ 7.1–-7.4 papunkčiai), 2) projekto vadovo paskyrimo dokumentas (Statybos įstatymo 2 straipsnio 44 dalis, STR „Statinio projektavimas“ 17, 18 punktai, 8 priedo 5.6.12 papunktis), 3) rašytiniai gretimų žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) dėl karstyklių, sūpynių ir aikštelės statybos neišlaikant atstumo (STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.2 papunktis, 34 punktas, 11 priedo 2.2 papunktis ir 4 punktas). Administracijos argumentai, susiję su Projekto tikrinimo apimtimi, kad jeigu STR „Statybą leidžiantys dokumentai“ 9 priedo 1.1–1.16 papunkčiuose pažodžiui nebuvo numatyta, kad Administracija turėjo tikrinti Projekto atitiktį Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 daliai, 20 straipsnio 3 daliai bei STR „Statinio projektavimas“ reikalavimams, tai šių reikalavimų ir nereikia tikrinti, yra nepagrįsti ir atmestini.

49.9. Atmestini Administracijos argumentai dėl cokoliniame aukšte suprojektuotų butų, nes pastato pusrūsyje projektuojami butai būti negali, nes tokiu būdu yra pažeidžiami STR „Gyvenamieji pastatai“ 19 punkto reikalavimai. Taip pat nepagrįsti Administracijos argumentai dėl projektuojamo pastato kategorijos, nes projektuojamo pastato bendras plotas – 4 280,03 kv. m, todėl šis pastatas pagal STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ 5 punktą pagrįstai priskirtinas ypatingųjų statinių kategorijai.

49.10. Inspekcijos patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai dėl projektuojamo pastato aukštų skaičiaus, antstato, norminių atstumų ir šildymo būdo yra esminiai, o ne mažareikšmiai ir / ar neesminiai, kaip teigia apeliantai. Atitinkamai, apeliacinių skundų teiginiai, kad šie pažeidimai gali būti pašalinti parengus Projekto A laidą atmestini. Be to, B. Č. veiksmai, t. y. jau bylos nagrinėjimo metu rengiamos ir teikiamos Projekto A laidos tik patvirtina, jog Projektas neatitiko jam keliamų reikalavimų, o ir patys veiksmai (rengiant naujas Projekto A laidas) atlikti jau po to, kai teisme buvo užvesta byla. Kita vertus, Projekto A laida nepaneigia nustatytų esminių pažeidimų dėl pastato ketvirto aukšto, šildymo būdo, gyvenamosios paskirties patalpų cokoliniame aukšte.

49.11. Apeliantų nurodoma aplinkybė, kad nuo Detaliojo plano parengimo iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisės aktai pasikeitė, savaime nereiškia, jog Detaliuoju planu nustatyti privalomieji reglamentai nebetaikytini. Detalusis planas galioja, todėl juo nustatytas projektuojamo pastato aukštis (matuojamas metrais), aukštų skaičius, pastatų (statinių) (neišskiriant, kuriai statinių kategorijai jie priskirtini) statybos vieta, statybos linija bei statybos riba, šildymo būdas yra ne tik galiojantys, bet ir privalomi bei taikytini projektuojamam pastatui (ir visai statybvietei).

49.12. Atsižvelgiant į tai, kad byla skirtingų instancijų teismuose nagrinėjama daugiau nei keturis metus, sąžiningai besinaudojantis savo teisėmis proceso dalyviai turėjo pakankamai laiko ir galimybių visus įrodymus bei argumentus pateikti teismui savalaikiai, apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu, atmestinas trečiojo suinteresuoto asmens prašymas pridėti prie bylos ir vertinti su apeliaciniu skundu teikiamą eksperto konsultacinę išvadą.

50. Atsakovas Administracija atsiliepime į trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. apeliacinį skundą prašo pateiktus apeliacinius skundus tenkinti, panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą ir pareiškėjo prašymą atmesti. Atsakovo teigimu, įvertinus teismo sprendimo turinį, manytina, kad jis yra akivaizdžiai nepagrįstas ir nemotyvuotas, paremtas išimtinai tik Inspekcijos pozicijos palaikymu, o atsakovo, trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje išsakyti argumentai dėl mansardos, leidimo atitikimo teritorijų planavimo dokumentams buvo nevertinti išvis arba vertinti itin selektyviai bei neobjektyviai.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. atsiliepime į apeliacinius skundus prašo atmesti apeliacinius skundus ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas, akcentuodamas:

52. B. Č. kartu su apeliaciniu skundu naujai pateiktas dokumentas negali būti priimtas ir vertinamas, nes jis privalėjo būti pateiktas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, jo prijungimas prie bylos pažeistų ABTĮ 11 straipsnio 2 dalies, 142 straipsnio 3 dalies nuostatas bei trečiojo suinteresuoto asmens teises ir teisėtus interesus.

52.1. Byloje yra sprendžiamas konkretaus administracinio akto teisėtumo klausimas, kuris yra išduotas pagal institucijoms pateiktą Projektą bei Projekto sprendinius, todėl Projekto A laidos nepatenka į nagrinėjamos bylos pagrindą ar dalyką ir jokios teisinės reikšmės pareikštų reikalavimų išsprendimui neturi. Be to, B. Č. pateikti nauji projektai bei projektiniai sprendiniai buvo teikti bei teismo prijungti kaip šalių derybas dėl taikos sutarties sudarymo patvirtinantys dokumentai bei, kaip nurodė teismas, prijungti, nesant galimybės juos pašalinti dėl EPP priemonių techninių savybių.

52.2. Priešingai, nei apeliaciniame skunde nurodo Administracija, statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu galioję bei privalomai taikytini privalomieji statinio projekto rengimo dokumentai aiškiai nustatė reikalavimą statinio aukštingumui (statinio aukštų skaičiui) (leistinas statinių aukštingumas 2–3 aukštai, įskaitant mansardą). Teismo posėdyje projektuotojas patvirtino, jog Statinio išorėje (virš ketvirtojo aukšto) yra numatytas gelžbetonio konstrukcijų stogas. Statinyje numatytų perdangų skaičius patvirtina, jog yra suprojektuotas keturių aukštų statinys, kas pažeidžia privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimus.

52.3. Atmestini apeliantų argumentai, jog Detaliojo plano reikalavimai stogo atramoms (atraminėms sienelėms) netaikytini. Statinio įvažiavimo stogo atramos, pandusai yra Statinio (daugiabučio gyvenamojo namo) dalis, todėl minėti reikalavimai yra taikytini visoms Statinio dalims. Minėtos Statinio dalys nėra atskiri ir / ar savarankiški statiniai, tuo tarpu, Statiniui (daugiabučiam gyvenamajam namui) bei jo labiausiai išsikišusioms dalims pilna apimtimi taikytina Detaliuoju planu nustatyta statybos vieta (zona) bei minimalūs atstumai iki žemės sklypo ribos. Nesutiktina, kad vaikų žaidimo aikštelė patenka į sklypo struktūrą, todėl gali būti įrengiama žemės sklypo teritorijoje, o ne statybos vietoje (zonoje). Nepriklausomai nuo vaikų žaidimo aikštelės laikymo sklypo struktūros dalimi, tai niekaip nepaneigia vaikų žaidimų aikštelės priskyrimo pirmos grupės nesudėtingų inžinerinių statinių kategorijai bei šios kategorijos statiniams taikytinų teisės aktų reikalavimų.

52.4. Pagrįstai pripažinta, kad projektiniais sprendiniais pažeisti STR „Gyvenamieji pastatai“ reikalavimai, kadangi pirmojo aukšto grindų lygis yra žemesnis už žemės lauko paviršiaus lygį, Projekte numatytas šildymo būdas pažeidžia Detaliojo plano reikalavimus. Pritartina teismo bei Inspekcijos pozicijai, jog buvo pažeisti ir kiti teisės aktų ir / ar privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimų pažeidimai, neatlikti būtini derinimai bei nepateikti privalomai numatyti pateikti dokumentai, kas taip pat sudaro savarankišką išduoto statybą leidžiančio dokumento pripažinimo neteisėtu ir negaliojančiu pagrindą. Nustatyti pažeidimai nelaikytini mažareikšmiais ir / ar tik formaliais, jie yra esminiai, šiurkščiai pažeidžiantys tiek trečiojo asmens teises ir teisėtus interesus, tiek ir viešuosius interesus. Konkrečiu atveju yra sąmoningai nesąžiningai siekiama išvengti nustatytų privalomųjų reikalavimų, siekiama maksimalios komercinės naudos.

52.5. Ginčijamo statybą leidžiančio dokumento panaikinimo pagrindą sudaro ne tik Inspekcijos pareikštame prašyme bei teismo sprendime nurodyti pažeidimai, tačiau taip pat ir kiti esminiai teisės aktų bei privalomųjų statinio projekto rengimo dokumentų reikalavimų pažeidimai: pažeistas detaliuoju planu nustatytas sklypo užstatymo intensyvumas, teisės aktų nustatytas minimalus priešgaisrinis atstumas tarp pastatų, teisės aktų nustatytas minimalus atstumas nuo statinio iki trečiajam asmeniui priklausančio gyvenamojo namo, pažeisti minimalios sklypo struktūros, minimalių želdinių plotų reikalavimai, minimalus teisės aktų nustatytas atstumas nuo statinio požeminio garažo iki trečiajam asmeniui priklausančiu gyvenamojo namo, Projekte numatytas šildymo būdas pažeidžia Vilniaus miesto savivaldybės patvirtintą specialųjį planą, statinio aukštis neatitinka Detaliojo plano sprendinių.

52.6. Nustačius, jog statybą leidžiantis dokumentas pagal tuo metu galiojusius reikalavimus ir parengtus projekto sprendinius buvo išduotas nepagrįstai bei neteisėtai, jis naikintinas, tačiau neužkertamas kelias statytojui kreiptis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo pagal kitą ir / ar pakeistą projektą ir jo sprendinius. Be to, nepagrįstai bei neteisėtai išdavus statybą leidžiantį dokumentą, asmenys neįgyja ir negali įgyti teisės į teisės aktų nustatyta tvarka tvirtintinas naujas projekto laidas ar bet kokius su tuo susijusius lūkesčius. Vienintelė tokiu atveju galima įstatymo numatyta pasekmė yra neteisėto statybą leidžiančio dokumento panaikinimas.

52.7. Projektiniai sprendiniai vertintini tik kaip teismo ir proceso dalyvių klaidinimas, kadangi nepašalina daugelio esminių pažeidimų. Nors projektinių sprendinių vertinimas gali ir turi būti atliekamas tik kreipiantis dėl naujo statybą leidžiančio dokumento išdavimo, pateikiant pilnos apimties projektą bei atitinkamoms institucijoms atliekant teisės aktų nustatytą patikrą, vien preliminariai peržiūrėjus siūlomus sprendinius, akivaizdu, jog didžioji dauguma pažeidimų išlieka ir projektiniuose sprendiniuose. Projektiniai sprendiniai statybą leidžiančio dokumento neteisėtumo bei panaikinimo pagrindo niekaip nepaneigia, tačiau priešingai, tik patvirtina, jog, neatlikus papildomų statinio projekto korektūrų, statybą leidžiantis dokumentas negali ir negalėjo būti išduotas, todėl yra naikintinas kaip išduotas neteisėtai.

52.8. Trečiojo asmens naudai pagrįstai priteistos patirtos bylinėjimosi išlaidos, nėra pagrindo mažinti priteistinų išlaidų dydį, nes: byla buvo nagrinėjama iš viso daugiau nei keturių metų laikotarpį, buvo du kartus išnagrinėta pirmosios instancijos teisme, apeliacinės instancijos teismui grąžinus bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui; byloje buvo paskirta iš viso net 13 teismo posėdžių žodinio proceso tvarka, kuriems buvo būtinas pasiruošimas bei atstovavimas trečiojo asmens interesams; byloje trečiojo asmens vardu rengta ir teikta iš viso net 15 įvairaus pobūdžio procesinių dokumentų. Atsižvelgiant į galimus pagal teisinį reglamentavimą priteisti maksimalius dydžius, trečiojo asmens naudai priteistų išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydis (4 340,88 Eur) laikytinas pagrįstu, protingu bei nemažintinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VIII. 53. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiama, ar yra teisinis pagrindas panaikinti Leidimą Nr. 2. Pirmosios instancijos teismas 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimu patenkino pareiškėjo prašymą ir panaikino Leidimą Nr. 2.

54. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ginčo statinys yra ne trijų, o keturių aukštų; teismo sprendimo motyvai ir išvados šiuo aspektu yra vertinamojo, diskusinio pobūdžio. Vertinant Detaliojo plano turinį, atraminė sienutė, projektuojama arčiau sklypo ribos, nepažeidžia statybos zonos reikalavimo, nes atraminės sienutės neįskaitomos į statybos zonos ribas. Vaikų žaidimo aikštelė turi būti įrengiama statybos sklypo teritorijoje, o ne statybos zonoje; Projekte nėra projektuojamas inžinerinis statinys – aikštelė. Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad statybos leidimas dėl Projekte nurodomų inžinerinių tinklų sprendinių prieštarauja Detaliajam planui. Anot atsakovo, nepagrįstai teigiama, kad kartu su Projektu nebuvo pateikti rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai): šie Inspekcijos nurodyti tariami trūkumai buvo ištaisyti Projekto A laida. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad Patikrinimo akto išvada dėl pusrūsyje pažeidžiant reikalavimus suprojektuotų butų yra pagrįsta. Šis tariamas pažeidimas laikytinas mažareikšmiu. Be to, net ir nustačius, kad galimas neatitikimas laikytinas ne mažareikšmiu, Leidimas Nr. 2 šiuo aspektu buvo pakoreguotas Projekto A laida. Nesutinkama su teismo vertinimu, kad pastatas yra ypatingas, be to, Leidimas Nr. 2 šiuo aspektu buvo pakoreguotas Projekto A laida. Be to, apeliaciniame skunde atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo V. J. priteistų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.

55. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, pateikia iš esmės tokius pat argumentus kaip ir atsakovas. Be to, prašo pridėti prie bylos ir vertinti ekspertų sąraše įrašyto teismo eksperto S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinę išvadą. Nurodo, jog būtinybė pateikti ekspertų sąraše įrašyto teismo eksperto S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinę išvadą iškilo susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu po to, kai paaiškėjo, jog teismas dėl specialių žinių trūkumo nepasisakė dėl šalių argumentų, paneigiančių Projekto trūkumus. Atsižvelgtina ir į tai, kad teisminių ginčų dėl Projekto A laidos nebuvo. Be to, kadangi apeliacinėje instancijoje procesas iš esmės vyksta rašytinio proceso tvarka, realiai nebus galimybės skirti teismo ekspertizės dėl Projekto atitikimo teisės aktų reikalavimams, atsikirsti į kitų proceso šalių atsiliepimus į apeliacinį skundą dėl pirmoje instancijoje nenagrinėto klausimo, siekiant užtikrinti proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principus, kad teismas turėtų galimybę priimti motyvuotą sprendimą atmesti pareiškėjo skundą.

56. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamu atveju byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens apeliacinių skundų ribų.

57. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. pateikė S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinę išvadą, kurią prašo vertinti kaip įrodymą kitų nagrinėjamos bylos įrodymų kontekste. Pabrėžtina, kad ši išvada parengta jau priėmus pirmosios instancijos teismo sprendimą. Pagal ABTĮ 142 straipsnio 3 dalį nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Minėta, kad, pasak trečiojo suinteresuoto asmens, būtinybė pateikti ekspertų sąraše įrašyto teismo eksperto S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinę išvadą iškilo susipažinus su skundžiamu teismo sprendimu po to, kai paaiškėjo, jog teismas dėl specialių žinių trūkumo nepasisakė dėl šalių argumentų, paneigiančių Projekto trūkumus. Taigi, konsultacinės išvados parengimą sąlygojo nesutikimas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu tokią išvadą trečiasis suinteresuotas asmuo galėjo pateikti ir pirmosios instancijos teismui, todėl S. M. 2022 m. rugsėjo 29 d. konsultacinė išvada apeliaciniame procese nebus vertinama.

58. Minėta, kad tiek atsakovas, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. mano, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino faktines aplinkybes, atitinkamai netinkamai pritaikė teisės nuostatas.

59. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1819-556/2020). Įrodinėjimo naštos (lot. onus probandi) paskirstymo taisyklės suponuoja, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Šios taisyklės administraciniame procese kyla iš ABTĮ 56 straipsnio 2 ir 4 dalyse įtvirtinto teisinio reglamentavimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 4 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-2106-415/2019).

60. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, jog ginčo statinys yra ne trijų, o keturių aukštų, bei išvados šiuo aspektu yra vertinamojo, diskusinio pobūdžio. Apeliaciniuose skunduose nėra paneigiami pirmosios instancijos teismo argumentai ir išvada, jog Projekto Bendrosios dalies brėžiniai (žymuo 12-DGN-TP-G03) Antstato planas (5 lapas), Stogo planas (6 lapas), Vakarinis, rytinis fasadai (7 lapas), Šiaurinis, pietinis fasadai (8 lapas), Pjūviai (9 lapas) patvirtina, kad suprojektuotas pastato 4 aukštas, kuriame įrengta keraminių plytelių danga (Antstato plane (5 lapas)). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo šiomis išvadomis, juolab, kad apeliaciniuose skunduose su jomis tėra diskutuojama. Trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. argumentai, kad pirmosios instancijos teismas pastato aukštus skaičiavo pagal perdangų skaičių, bet ne pagal patalpų buvimą ir jų dydį, yra neįtikinantys, nes perdangų skaičius, apeliacinės instancijos teismo teisėjų vertinimu, ir yra tas kriterijus, lemiantis statinio aukštų skaičių. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad Projekte buvo suprojektuotas 4 aukštas, padaryta nepažeidžiant įrodinėjimo taisyklių reikalavimų, nurodytų šios nutarties 59 punkte. Pabrėžtina ir tai, kad toks pirmos instancijos teismo vertinimas reiškia, kad Inspekcijos Patikrinimo aktu nustatyti pažeidimai dėl projektuojamo pastato aukštų skaičiaus yra esminiai, t. y. Projekte buvo nurodyti neatitinkantys teisės aktų reikalavimų esminiai sprendiniai, t. y. pakeistos statinio laikančios konstrukcijos (Statybos įstatymo 2 str. 11 d.), kuriomis yra ir perdangos (STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 8 priedo „Techninio projekto sudedamosios dalys“ 8.4.2.4 p.).

61. Apeliaciniuose skunduose nesutinkama su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad pastatas yra ypatingas, be to, nurodoma, jog Leidimas Nr. 2 šiuo aspektu buvo pakoreguotas Projekto A laida. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Patikrinimo akte pažymėta, jog pastato bendrasis plotas Projekto Bendrosios dalies Bendruosiuose statinio rodikliuose nurodytas 4 280,03 kv. m, o tai pagal STR 1.01.06:2013 „Ypatingi statiniai“ 5 punkto lentelės 1 punktą, kuriame buvo nustatyta, jog gyvenamasis pastatas, kurio bendras plotas buvo didesnis kaip 2 000 kv. m, buvo priskiriamas ypatingų statinių kategorijai. Iš esmės toks pats reguliavimas nustatytas ir dabar, t. y. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ V skyriaus „Ypatingieji statiniai“ antrojo skirsnio „Ypatingųjų statinių kategorijai priskiriamų statinių sąrašas“ 1 lentelės 1 punkte nurodyta, kad gyvenamosios paskirties pastatas, kurio bendras plotas didesnis kaip 2 000 kv. m, priskiriamas ypatingų statinių kategorijai.

62. Įvertinus kumuliatyviai šios nutarties 60 ir 61 punktuose nustatytus pažeidimus, t. y. kad Projekte buvo nurodyti neatitinkantys teisės aktų reikalavimų esminiai sprendiniai, t. y. pakeistos statinio laikančios konstrukcijos (perdangos), be to, Projekte pastatas priskirtas netinkamai statinių kategorijai, nebuvo galima pakeisti Projekto esminių sprendinių Projekto A laida, nes tai neatitiktų Statybos įstatymo 27 straipsnio 33 dalies reikalavimų. Atitinkamai vien tai sudarė pagrindą naikinti neteisėtą Leidimą Nr. 2, kurio trūkumų negalima buvo ištaisyti Projekto A laida.

63. Argumentų, nurodytų šios nutarties 59-62 punktuose, pagrindu, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai panaikino neteisėtą Leidimą Nr. 2, o kiti apeliacinių skundų argumentai, susiję su abejonėmis apie pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl Leidimo Nr. 2 panaikinimo, nesudaro pagrindo kvestionuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo.

64. Pasisakydama dėl pirmosios instancijos teismo išlaidų paskirstymo ir jų dydžio, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje pareiškėjo skundas buvo patenkintas, jį palaikiusio trečiojo suinteresuoto asmens V. J. teisėti interesai apginti, todėl pastarasis įgijo teisę į patirtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1, 3 d.). Pirmosios instancijos teismas priteisė trečiajam suinteresuotam asmeniui mokėjimo nurodymais pagrįstas išlaidas pirmosios instancijos teisme (4 340,88 Eur). Apeliantas atsakovas teigia, jog teismas išlaidų paskirstymo klausimą išsprendė formaliai, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, į tai kad buvo nedetalizuotos teiktos teisinės paslaugos. Teisėjų kolegija nesutinka su šia apelianto pozicija, nes nagrinėjama byla buvo pakankamai sudėtinga, trečiojo suinteresuoto asmens atstovo teiktų procesinių dokumentų kiekis ir jų apimtis, kitos teisinės paslaugos, be kita ko, išvardinti prašyme atlyginti išlaidas, leidžia daryti išvadą, jog prašytos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra adekvačios ir būtinos kokybiškai teisinei pagalbai užtikrinti. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo priteistų išlaidų dydžio.

65. Trečiasis suinteresuotas asmuo B. Č. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Netenkinus jo apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

66. Trečiasis suinteresuotas asmuo V. J. prašo atlyginti bylinėjimosi išlaidas, t. y. 968 Eur, patirtas apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į apeliacinius skundus parengimą. Kadangi apeliaciniai skundai atmesti, tai trečiasis suinteresuotas asmuo įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 ir 3 d.).

67. Šios išlaidos buvo apmokėtos 2022 m. lapkričio mėn. (žr. Swedbank mokėjimo nurodymą Nr. 69), todėl pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punktą, kuriame įtvirtinta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), imamas 2022 m. II ketvirčio minėtas dydis, kuris yra 1 780,5 Eur. Pagal Rekomendacijų 8.11 papunktį už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą maksimalus dydis nagrinėjamoje byloje yra 1,3 × 1 780,5 Eur ₌ 2 314,65 Eur. Atsižvelgiant į tai, trečiojo suinteresuoto asmens prašoma priteisti suma yra adekvati, ji priteistina.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Trečiojo suinteresuoto asmens B. Č. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. rugsėjo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti trečiojo suinteresuoto asmens V. J. naudai iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Iveta Pelienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė