2019-07-04 Nr. AB-13777-3-64-3-01237-2017-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-1853-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-01237-2017-9

Procesinio sprendimo kategorija 27.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo viešosios įstaigos Radviliškio rajono paramos centro skundą atsakovui Radviliškio rajono savivaldybės administracijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas viešosios įstaigos (toliau – ir VĮ) Radviliškio rajono paramos centras (toliau – ir pareiškėjas) pateikė teismui skundą, prašydamas: 1) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas) 2017 m. liepos 21 d. sprendimą; 2) pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. S-1774-18.26 „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prašymo“; 3) įpareigoti Radviliškio rajono savivaldybės administraciją per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją VĮ Radviliškio rajono paslaugų centras apie darbo grupės, sudarytos Radviliškio rajono savivaldybės Švietimo ir sporto paslaugų centro (toliau – ir Radviliškio ŠSPC) direktoriaus V. J. elgesiui tirti, sudėtį, apie balsavimo rezultatus ir Radviliškio ŠSPC V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis yra Radviliškio rajono savivaldybėje registruota ir veikianti viešoji įstaiga, kuri inter alia leidžia savaitraštį „Radviliškio kraštas“, taip pat turi interneto portalą www.radviliskiokrastas.lt, kurie yra viešosios informacijos rengėjai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 2 straipsnio 77 dalies prasme ir visuomenės informavimo priemonės VIĮ 2 straipsnio 84 dalies prasme. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorė A. J. 2017 m. liepos 19 d. kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją apie:

1) darbo grupės, sudarytos Radviliškio rajono savivaldybės mero A. Č. 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu, tyrusios Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo (toliau – ir VPIDVTĮ) nuostatoms, sudėtį;

2) koks priimtas darbo grupės sprendimas? 3) kurie darbo grupės nariai balsavo „už“, kurie „prieš“‘, kurie „susilaikė“? Atsakovo Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas A. M. 2017 m. liepos 21 d. atsiuntė elektroninį laišką, kuriame nurodė, kad darbo grupė, atlikusi tyrimą, nenustatė duomenų, jog V. J. būtų tekę dalyvauti interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose, todėl objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad V. J. turėjo nusišalinti nėra. Kitą informaciją atsakovas atsisakė pateikti, motyvuodamas tuo, kad informacija apie darbo grupės sudėtį ir apie balsavimo rezultatus nėra vieša.

Taigi pareiškėjo prašymas pateikti informaciją buvo patenkintas tik iš dalies, kadangi informacija apie darbo grupės sudėtį ir apie balsavimo rezultatus pareiškėjui nebuvo pateikta. Savaitraščio „Radviliškio kraštas“ redaktorė A. J. 2017 m. liepos 25 d. dar kartą kreipėsi į atsakovą, prašydama pateikti informaciją, kuri nebuvo pateikta pagal ankstesnį 2017 m. liepos 19 d. prašymą, t. y. informaciją apie darbo grupės sudėtį ir apie balsavimo rezultatus, taip pat papildomai paprašė pateikti Radviliškio ŠSPC direktoriaus V.

J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją. Atsakovo direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti administracijos direktorių, J. V., 2017 m. liepos 27 d. sprendimu Nr. S-1774-18.26 atsisakė pateikti informaciją, motyvuodama tuo, kad atsakymas į pareiškėjo 2017 m. liepos 17 d. buvo pateiktas, todėl pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 „Dėl asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 12 punktą pakartotinis prašymas nebus nagrinėjamas, o Radviliškio ŠSPC direktoriaus V.

J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija nebus teikiama, kadangi tokia informacija nėra vieša. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26, kuriais atsisakyta pateikti informaciją, neteisėti, todėl naikintini. Pareiškėjas teigė, kad atsakovo Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojo A. M. 2017 m. liepos 21 d. elektroninis laiškas laikytinas sprendimu atsisakyti pateikti informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir TGIVSIĮĮ) 15 straipsnio 2 dalies prasme, be to, atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 motyvuojamas tuo, kad atsakymas į pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. paklausimą buvo pateiktas ir pareiškėjas jį gavo, bei atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendime ir 2017 m. liepos 27 d. sprendime Nr. S-1774-18.26 nurodyta jų apskundimo tvarka.

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 atsisakyti pateikti informaciją pareiškėjui yra individualūs administraciniai aktai, dėl kurių panaikinimo skundas nagrinėtinas administraciniame teisme. Atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas atsisakyti pateikti informaciją buvo priimtas remiantis TGIVSIĮĮ 5 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies 1–7 punktų nuostatomis. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovo motyvai, jog pareiškėjo prašyta pateikti informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V.

J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus; Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija nėra vieša informacija, todėl jos teikti atsakovas neturėjo pagrindo, nepagrįsti, neatitiko galiojančių įstatymų. Pareiškėjo teigimu, TGIVSIĮĮ 5 straipsnis reglamentuoja visai kitą teisinę situaciją, nei atsisakymas pateikti informaciją, kadangi ši teisės norma reglamentuoja informacijos apie institucijos veiklą privalomą teikimą, ką suponuoja jau pats straipsnio pavadinimas „Informacija apie institucijos veiklą“.

Taigi, TGIVSIĮĮ 5 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nurodyta privalomai teikiama viešoji informacija apie institucijos veiklą, tačiau tai nėra baigtinis teiktinos informacijos sąrašas, kaip nepagrįstai šio straipsnio nuostatas interpretavo atsakovas. Pareiškėjo nuomone, atvejai, kai institucija atsisako pateikti dokumentus, reglamentuoti TGIVSIĮĮ 15 straipsnyje, ką taip pat suponuoja straipsnio pavadinimas „Atsisakymas pateikti dokumentus“. Pareiškėjo tvirtinimu, TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų pagrindų, kai institucija turi teisę atsisakyti teikti informaciją (dokumentus), atsakovas nei 2017 m. liepos 21 d. sprendime, nei 2017 m. liepos 27 d. sprendime Nr. S-1774-18.26, nenurodė.

Pareiškėjas pažymėjo, kad atsakovo atsisakymas pateikti informaciją pareiškėjui motyvuojant TGIVSIĮĮ 5 straipsniu, būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu prašoma pateikti informacija jau būtų pateikta atsakovo interneto svetainėje. Tačiau pareiškėjo prašoma pateikti informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus; Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija atsakovo interneto svetainėje nebuvo pateikta. Atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. S-1774-18.26 motyvas, jog pareiškėjo prašoma pateikti informacija nebus teikiama, todėl, kad atsakymas į pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. paklausimą jau buvo pateiktas, nepagrįstas, nes 2017 m. liepos 17 d. sprendime jokia informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V.

J. elgesiui tirti sudėtį, apie balsavimo rezultatus pareiškėjui nebuvo pateikta, todėl ir pakartotinumo požymio negalėjo būti. Pareiškėjo prašyta pateikti informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus; Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija nepateko nei į vieną TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 1 dalies 1–7 punktuose nurodytų neteiktinos informacijos kategoriją. Taip pat nebuvo nurodyta jokių apribojimų pateikti pareiškėjui jo prašytą informaciją ir VIĮ ar kituose įstatymuose (tuo savo sprendimų atsisakyti pateikti informaciją taip pat nemotyvavo ir atsakovas).

Pareiškėjas nurodė, kad atsakovas, atsisakydamas pateikti šią informaciją, pažeidė tarptautinės ir nacionalinės teisės normas, pažeidė pareiškėjo teises ir teisėtus interesus gauti viešąją informaciją iš Radviliškio rajono savivaldybės ir ją skleisti. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 10 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas turi teisę į saviraiškos laisvę. Ši teisė apima laisvę turėti savo nuomonę, gauti bei skleisti informaciją ir idėjas valdžios institucijų netrukdomam ir nepaisant valstybės sienų.

Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo sprendimuose, kuriuose buvo sprendžiama dėl Konvencijos 10 str. pažeidimo, daug kartų yra nurodęs, kad saviraiškos laisvė yra vienas esminių demokratinės visuomenės pagrindų ir viena svarbiausių jos progreso bei kiekvieno individo raidos sąlygų. Pareiškėjas pažymėjo, jog VIĮ 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę rinkti informaciją ir ją skelbti visuomenės informavimo priemonėse. Pareiškėjas į atsakovą dėl informacijos pateikimo kreipėsi ne siekdamas patenkinti smalsumą, tačiau vykdydamas priedermę pateikti visuomenei informaciją, susijusią su viešuoju interesu.

Nacionalinė ir tarptautinė teisė ne tik garantuoja saviraiškos laivę, tačiau ir teisę kritikuoti savivaldybių veiklą. Poreikis gauti iš atsakovo informaciją ir ją pateikti visuomenei kilo todėl, kad 2017 m. Radviliškio savivaldybėje didelį atgarsį turėjo istorija, susijusi su tuo, kad Radviliškio ŠSPC direktorius V. J., pats būdamas asociacijos Šiaulių aeroklubas, valdančio Šeduvos aerodromą, narys, buvo įtrauktas į savivaldybės komisijos sudėtį, pasirašė 2017 m. sausio 9 d. Šeduvos aerodromo nekilnojamųjų daiktų, orlaivių ir trumpalaikio turto apžiūros pažymas, taip pat dalyvavo ir pasisakė Radviliškio rajono savivaldybės tarybos Investicijų ir kaimo reikalų bei Socialinių reikalų, sveikatos ir teisėtvarkos komitetų posėdžiuose, kuriuose buvo svarstomas sprendimo perimti Raudondvaryje esantį Šeduvos aerodromą Radviliškio rajono savivaldybės nuosavybėn, dėl ko savivaldybės bendruomenei kilo klausimas, ar Radviliškio ŠSPC direktorius V.

J. nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų. Šiai istorijai išsiaiškinti Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu ir buvo sudaryta darbo grupė, apie kurios sudėtį ir apie kurios priimtus sprendimus ir siekė gauti pareiškėjas. Poreikis gauti informaciją iš atsakovo tapo itin aktualus po to, kai Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – ir VTEK) 2017 m. liepos 12 d. sprendimu Nr. KS-85 nusprendė pripažinti, kad Radviliškio ŠSPC direktorius V. J., dalyvaudamas asociacijos Šiaulių aeroklubo, kurios nariu pats yra, panaudos būdu valdomo valstybinio turto, esančio Šeduvos aerodrome, apžiūros ir būklės įvertinimo procedūrose bei dalyvaudamas Radviliškio rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su minėtojo turto perėmimu ir nuo šių veiksmų nenusišalindamas, pažeidė VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktus bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas.

VTEK sprendimas buvo motyvuojamas tuo, kad narystė asociacijose pagal įstatymą besąlygiškai priskirta prie aplinkybių, kurios gali sukelti interesų konfliktą, todėl asociacija Šiaulių aeroklubas, kurios nariu yra ir V. J., laikytina V. J. privačiu interesu, dėl kurio jis, atlikdamas tarnybines pareigas, negali išlikti objektyvus ir nešališkas. Taigi VTEK ir atsakovo darbo grupė priėmė diametraliai priešingus sprendimus. VTEK nusprendė, kad Radviliškio ŠSPC direktorius V. J., veikdamas interesų konflikto sąlygomis ir nenusišalindamas nuo valstybinio turto, esančio Šeduvos aerodrome, apžiūros ir būklės įvertinimo procedūrų bei nuo dalyvavimo Radviliškio rajono savivaldybės tarybos komitetų posėdžiuose svarstant klausimus, susijusius su minėtojo turto perėmimu, pažeidė net keturių minėtų teisės normų nuostatas, tuo tarpu atsakovo darbo grupė nusprendė, kad jokio interesų konflikto nebuvo, Radviliškio ŠSPC direktorius V.

J. neturėjo nuo nieko nusišalinti ir todėl nieko nepažeidė. Pareiškėjas tik siekė informuoti Radviliškio rajono savivaldybės bendruomenę apie darbo grupės narius, kurie priėmė V. J. reabilituojantį sprendimą. Tokia informacija buvo vieša, kadangi susijusi su viešuoju asmeniu – Radviliškio ŠSPC direktoriumi V. J., taip pat su darbo grupės narių – Radviliškio rajono savivaldybės tarnautojų tarnybinių pareigų vykdymu. Pareiškėjo nuomone, dėl nurodytų motyvų atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 turėtų būti pripažintini neteisėtais ir naikintini.

Kadangi atsakovas ir toliau gali neteikti informacijos pareiškėjui, pareiškėjas prašė atsakovą įpareigoti per 5 darbo dienas pateikti prašomą informaciją pareiškėjui (ABTĮ 92 str.), o patenkinus skundą, iš atsakovo priteisti bylinėjimosi išlaidos.

3. Atsakovas Radviliškio rajono savivaldybė atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad VĮĮ ir TGIVSIĮĮ reglamentuotų normų sisteminė analizė sudarė pagrindą išvadai, kad pareiškėjo prašyta informacija, t. y. darbo grupės sudėtis ir kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsavimas priimant sprendimą bei darbo grupės posėdžio protokolas, t. y. dokumentas iš kurio būtų matoma visa prašyta informacija, nėra vieša ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama informacija ir pareiškėjo prašytų dokumentų tvarkymas nebuvo atsakovui įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija.

Taip pat, pareiškėjo prašyta pateikti informacija nepatenka į informacijos ir viešosios informacijos sąvoką, kurios atsakovas ir nesant pareiškėjo prašymui neketino viešinti. Atsakovo teigimu, prašyta pateikti informacija ir dokumentai pagal formą ir turinį skirti vidiniam atsakovo naudojimui, šiuo atveju rekomendacija savivaldybės merui priimti sprendimą dėl V. J. veiksmų. Atsakovo nuomone, informacijos apie savivaldybės mero potvarkiu sudarytos darbo grupės priimtą sprendimą suteikimas, atsisakant pateikti darbo grupės sudėtį ir kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsavimas priimant sprendimą bei darbo grupės posėdžio protokolą, buvo pagrįstas ir teisėtas bei atitiko TGIVSIĮĮ 6 straipsnio 1 ir 3 punktuose nustatytų informacijos (dokumentų) išsamumo ir teisėtumo principų nuostatas, reiškiančias, kad pareiškėjui turi būti pateikti visi pagal teisės aktus teiktini jo prašymo turinį atitinkantys dokumentai ir institucijos veiksmai, teikiant dokumentus, grindžiami šiuo ir kitais įstatymais ar kitais norminiais teisės aktais.

Papildomai pažymėjo, kad atsakovas teikdamas 2017 m. liepos 21 d. atsakymą pareiškėjui įgyvendino TGIVSIĮĮ 15 straipsnio 2 dalies nuostatą, numatančią, kad jeigu institucija nustato šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui pagrindus, ji per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo institucijoje dienos priima sprendimą dėl atsisakymo pateikti dokumentus pareiškėjui. Nustačiusi, kad yra pagrindas atsisakyti pateikti jam dokumentus, institucija kitą darbo dieną nuo sprendimo priėmimo apie tai privalo pranešti pareiškėjui, nurodyti teisinį pagrindą ir informuoti apie šio sprendimo apskundimo tvarką.

Pareiškėjas netinkamai suvokė ir skunde aiškino Taisyklių 12 punktą, kadangi iš faktinių bylos aplinkybių buvo matyti, kad pareiškėjas 2017 m. liepos 25 d. raštu pakartotinai kreipėsi į atsakovą prašydamas pateikti informaciją, kurios jau prašė 2017 m. liepos 19 d. raštu ir atsakovas 2017 m. liepos 21 d. pateikė motyvuotą atsakymą. Taisyklių 12 punkte suprantamai nurodyta, jog prašymas, su kuriuo tas pats asmuo per vienus metus kreipiasi į instituciją tuo pačiu klausimu, kurį institucija jau išnagrinėjo ir pateikė atsakymą, ir jeigu nenurodomos naujos aplinkybės, sudarančios prašymo pagrindą, ar nepateikiami papildomi argumentai, leidžiantys abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu, pakartotinai nenagrinėjamas.

Taigi, priešingai nei teigė pareiškėjas, neturėjo būti pateiktas teigiamas atsakymas, šiuo atveju, buvo pateikta pareiškėjo prašoma informacija, prašymas buvo išnagrinėtas ir duotas teisės aktų reikalavimus atitinkantis atsakymas. Be to, pakartotiniu prašymu pareiškėjui papildomai paprašius darbo grupės posėdžio protokolo kopijos, t. y. dokumento iš kurio būtų matoma visa pirminiu prašymu prašoma informacija, atsakovas pagrįstai nurodė, kad prašoma informacija nėra vieša, todėl jos teikti Radviliškio rajono savivaldybės administracija neturėjo pagrindo 2017 m. liepos 21 d. atsakyme į pareiškėjo paklausimą nurodytais motyvais.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. kovo 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies; panaikino atsakovo 2017 m. liepos 22 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją pareiškėjui ir atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. S-1774-18.26 „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prašymo“; įpareigojo atsakovą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją pareiškėjui apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti balsavimo rezultatus ir Radviliškio ŠSPC V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją (2017 m. kovo 10 d. išvadą, užfiksuotą posėdžio protokole Nr. 1). Bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją pareiškėjui apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį, teismas nutraukė. Taip pat teismas priteisė pareiškėjui iš atsakovo žyminį mokestį.

6. Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai 2018 m. vasario 7 d. nutartimi nutarė įpareigoti atsakovą pateikti teismui medžiagą, susijusią su VTEK 2017 m. vasario 1 d. posėdyje priimto sprendimo pavesti atlikti tyrimą Radviliškio rajono savivaldybei įgyvendinimu, VTEK 2017 m. vasario 1 d. sprendimą, Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkį Nr. M-12-(2.5), kuriuo sudaryta darbo grupė, ir sudarytos darbo grupės nuostatus (darbo tvarką, reglamentą), pateikti medžiagą, susijusią su Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu Nr. M-12-(2.5) sudarytos darbo grupės sprendimų priėmimo tvarka, balsavimu, taip pat duomenis, ar darbo posėdis gali būti uždaras žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti, taip pat kai viešai nagrinėjant klausimą gali būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis ir jog tokiu atveju viešai paskelbiama tik darbo grupės priimto sprendimo rezoliucinė dalis; ar į posėdį kviečiamas dalyvauti asmuo, kurio veika tiriama, ir pranešimą pateikęs asmuo; ar posėdžiuose (išskyrus uždarus posėdžius) gali dalyvauti ir savo nuomonę juose pareikšti kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, taip pat viešųjų juridinių asmenų atstovai bei kitą susijusią medžiagą.

7. Teismui pateiktoje Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. M12-(25) kopijoje, nurodyta, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 5 dalimi, atsižvelgdamas į VTEK 2017 m. vasario 6 d. raštą Nr. S-194-(1.5) „Dėl pavedimo atlikti tyrimą“ Radviliškio rajono savivaldybės meras 2017 m. vasario 14 d. sudarė darbo grupę ir pavedė atlikti tyrimą dėl V. J. elgesio atitikties VPIDVTĮ 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų ir 11 straipsnio nuostatoms. Darbo grupės pirmininku paskyrė G. P., savivaldybės administracijos Investicijų ir turto valdymo skyriaus vedėją, darbo grupės narius: Ž. B., savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoją, A. Č., savivaldybės administracijos Centralizuoto vidaus audito skyriaus vedėją, A. M., savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vyriausiąjį specialistą. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2018 m. kovo 1 d. rašte Nr. S-615-(8.22) „Dėl duomenų pateikimo administracinėje byloje Nr. eI-270-289/2018“ nurodyta, kad potvarkiu sudarytos darbo grupės sprendimų priėmimo, kitų, ne darbo grupės narių dalyvavimo posėdžiuose tvarka nebuvo nustatyta. Kiekvienu atveju posėdžiaudama ir priiminėdama sprendimus darbo grupė vadovavosi aktualiais teisės aktais bei visuotinai pripažintomis taisyklėmis, pvz., sprendimų priėmimo balsų daugumos principu ir panašiai. Darbo grupės sprendimų priėmimo aplinkybių viešinimo klausimu, t. y. kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsai ir ar tai yra vieša informacija, administracija išsamiai pasisakė savo atsiliepime bei administracijos atstovo paaiškinimuose posėdžių metu.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui prašomą informaciją vadovaudamasis VIĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo TGIVSIĮĮ bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Atsakovas taip pat vadovavosi TGIVSIĮĮ 5 straipsniu. Pastarojo įstatymo, straipsnio „Informacija apie institucijos veiklą“ 1 dalis numato, kad informacija apie institucijos veiklą yra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje, to paties straipsnio 2 dalyje numatytas institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos, valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir kitų įstatymų saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, privalomai skelbiamos informacijos sąrašas. Teismo vertinimu, minėtos normos nenumato imperatyvių normų, draudžiančių teikti pareiškėjo (viešosios informacijos rengėjo) 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. liepos 26 d. prašymais prašomą pateikti informaciją.

9. Teismas nurodė, kad atsakovas skundžiamuose aktuose nenurodė teisinių pagrindų, pagrindžiančių atsisakymą suteikti prašomą informaciją, taip pat nepateikė rašytinių įrodymų, jog Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudaryta darbo grupė balsavo slaptai, jog darbo grupės posėdis buvo uždaras žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti ar todėl, jog viešai nagrinėjant klausimą galėjo būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

10. Teismas pastebėjo, kad VSĮ 4 straipsnyje įtirtinti pagrindiniai principai, kuriais grindžiama vietos savivalda (VSĮ 4 str. 1–13 p.). Vietos savivaldos institucijų veikloje turi būti paisoma visų VSĮ įtvirtintų pagrindinių vietos savivaldos principų, tarp jų viešumo ir reagavimo į savivaldybės gyventojų nuomonę (VSĮ 4 str. 12 p.). Teismas nesutiko su atsakovo išsakyta nuomone, kad „panašios pozicijos laikėsi, pavyzdžiui, Vyriausioji administracinių ginčų komisija 2013 m. balandžio 2 d. sprendime Nr. 3R-(AG-102/02-2013) konstatuodama, kad institucija pagrįstai tretiesiems asmenims nesuteikė jų prašomos informacijos, nes ji nebuvo vieša ir privalomai teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama informacija“, kadangi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gegužės 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492 -655/2014, kurioje buvo keliamas ginčas dėl Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2013 m. balandžio 2 d. sprendimo Nr. 3R-120(AG-101/01-2013, teismas sprendė, kad komisija pagrįstai nustatė, jog teisme yra nagrinėjamas tapatus ginčas, todėl paliko pareiškėjo skundą nenagrinėtu remdamasi Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 44.6 punktu, numatančiu, kad komisija gali palikti skundą (prašymą) nenagrinėtą tuo atveju, jeigu komisijoje ar teisme nagrinėjamas administracinis ginčas tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Komisija, susipažinusi su pareiškėjo skundu, nustatė, kad analogiškas ginčas yra sprendžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nagrinėjamoje byloje Nr. A444-872/2013.

11. Teismas įvertinęs, kad pareiškėjas jau turėjo dalį prašomos pateikti informacijos (iš Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos gavo duomenis apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės sudėtį), padarė išvadą, kad yra faktinis ir teisinis pagrindas pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies ir panaikinti atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimą atsisakyti pateikti informaciją pareiškėjui ir atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimą Nr. S-1774-18.26.

12. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmams pateikė Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 12-(25) „Dėl darbo grupės sudarymo“ kopiją, iš kurios matyti darbo grupės sudėtis, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundo trečiajame reikalavime prašoma pateikti informacija apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės sudėtį pareiškėjui jau pateikta, todėl byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

13. Teismas įvertinęs, kad nagrinėjamu atveju byla dėl dalies pareiškėjo skundo trečiojo reikalavimo nutrauktina, o dėl likusių skundo reikalavimų (pirmojo ir antrojo reikalavimo ir trečiojo reikalavimo likusios dalies) skundas tenkintinas iš dalies, bei, kad galutinis teismo sprendimas yra priimtas pareiškėjo naudai ir pareiškėjas turi teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.), todėl iš atsakovo priteisė 22,50 Eur žyminio mokesčio pareiškėjui.

III. 14. Atsakovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti.

15. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas administracinę bylą netinkamai taikė ir aiškino materialines teisės normas, reglamentuojančias pareiškėjo teisę gauti jo prašomą informaciją, neatsižvelgė į visus byloje atsakovo pateiktus paaiškinimus, tuo pažeidė ABTĮ įtvirtintas procesines teisės normas, ir todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą.

16. Savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia šiais argumentais:

16.1. Teismas, skundžiamame sprendime nurodė, kad atsakovas atsisakė suteikti pareiškėjui prašomą informaciją vadovaudamasis VIĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostata, numatančia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos bei įstaigos privalo TGIVSIĮĮ bei kitų įstatymų nustatyta tvarka teikti viešąją informaciją, taip pat turimą privačią informaciją, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai privati informacija neteikiama. Atsakovo nuomone, teismas nurodydamas TGIVSIĮĮ 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, kaip bene vienintelį motyvą, iš dalies tenkindamas pareiškėjo skundą, nepagrįstai konstatavo, kad minėtos normos nenumato imperatyvių normų, draudžiančių teikti pareiškėjo (viešosios informacijos rengėjo) 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. liepos 26 d. prašymais prašomą pateikti informaciją. Atsakovas, nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo išvada pažymi, kad teismas neįvertino, jog savivaldybių veikla beveik išimtinai reguliuojama viešosios teisės, kurios vienas esminių principų – „draudžiama viskas, kas nėra leista“, kuris reiškia, jog tas, kas yra leista yra nustatyta teisės aktuose. Nagrinėjamu atveju, atsakovas, atsisakydamas suteikti pareiškėjui prašomą informaciją pagrįstai nurodė, kad pareiškėjo prašoma informacija, t. y. darbo grupės sudėtis ir kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsavimas priimant sprendimą bei darbo grupės posėdžio protokolas, t. y. dokumentas iš kurio būtų matoma visa prašoma informacija, nėra vieša ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka skelbiama informacija ir pareiškėjo prašomų dokumentų tvarkymas nėra atsakovui įstatymuose ar kituose norminiuose teisės aktuose nustatyta viešoji funkcija. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenurodė teisės akto nuostatos, kurios pagrindu pareiškėjo prašoma informacija yra vieša ir teisės aktų pagrindu turėjo būti skelbiama, priešingai, nepagrįstai skundžiamame sprendime vadovavosi civilinėje teisėje pripažįstamu principu „leidžiama viskas, kas neuždrausta“.

16.2. Pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nepasisakydamas ir nevertindamas atsakovo atsiliepime nurodyto atsikirtimo į skundą, kad vadovaujantis teisės analogijos principu, nagrinėjamu atveju, aktualios Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“ patvirtintos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės, kurių 9 punktas reglamentuoja, kad su tyrimo išvada ir kita tyrimo medžiaga gali susipažinti tik valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos skyrimo klausimą sprendžiantis tarnautojo vadovas, o tretiesiems asmenims šie duomenys neteikiami. Todėl pritaikius teisės analogiją, ir dėl šio teisinio motyvo, atsakovas teigia, kad pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus.

17. Pareiškėjas atsiliepime prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

18. Pareiškėjas atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

18.1. Pareiškėjo nuomone, atsakovas apeliacine tvarka skundžia ne visą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o tik tą jo dalį, kurioje pareiškėjo skundas buvo iš dalies patenkintas, o tos sprendimo dalies, kurioje pirmosios instancijos teismas nutarė nutraukti bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį, neskundžia. Todėl pareiškėjas atsiliepimą į apeliacinį skundą teikia vadovaujantis šia prielaida, t. y. kad atsakovas apeliacine tvarka skundžia tik tą teismo sprendimo dalį, kurioje pareiškėjo skundas buvo iš dalies patenkintas.

18.2. Pareiškėjo teigimu, atsakovas apeliacinį skundą pateikė piktnaudžiaudamas teise bei stengdamasis laimėti laiko, kadangi 2019 m. pradžioje vyks savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų rinkimai, formuojamos naujos savivaldybių administracijos, todėl kai byla bus išnagrinėta apeliacine tvarka, jeigu ginčijamas sprendimas įsiteisėtų, jį tektų vykdyti ne neteisėtus ir teismo panaikintus sprendimus priėmusiems Radviliškio rajono savivaldybės administracijos tarnautojams, o naujos kadencijos savivaldybės tarnautojams.

18.3. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 atsisakyti pateikti informaciją neteisėti, todėl pagrįstai juos panaikino. Atsisakymas pateikti informaciją įformintas individualiu administraciniu aktu – sprendimu, todėl nepriklausomai nuo to, kaip buvo pavadinti ir kokia forma pareiškėjui pateikti atsakovo 2017 m. liepos 21 d. dokumentas ir 2017 m. liepos 27 d. dokumentas Nr. S-1774-18.26, jie, pareiškėjo teigimu, laikytini sprendimais ABTĮ ir kitų teisės normų prasme.

19. Atsakovas teigia, kad pareiškėjo prašoma pateikti informacija apie darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį; apie balsavimo rezultatus; Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopija nėra vieša informacija, todėl jos teikti atsakovas neturi pagrindo. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad tokie atsakovo motyvai nepagrįsti, kadangi TGIVSIĮĮ 5 straipsnis reglamentuoja visai kitą teisinę situaciją, nei atsisakymas pateikti informaciją, kadangi ši teisės norma reglamentuoja informacijos apie institucijos veiklą privalomą teikimą, ką suponuoja jau pats straipsnio pavadinimas „Informacija apie institucijos veiklą“, o TGIVSIĮĮ 5 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose nustatyta, kokia vieša informacija teikiama institucijos interneto svetainėje. Taigi TGIVSIĮĮ 5 str. 2 d. 1–7 punktuose nurodyta privalomai teikiama viešoji informacija apie institucijos veiklą, tačiau tai nėra baigtinis teiktinos informacijos sąrašas, kaip nepagrįstai šio straipsnio nuostatas interpretavo atsakovas. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas pateikti informaciją pareiškėjui motyvuojant TGIVSIĮĮ 5 straipsniu būtų pagrįstas tik tuo atveju, jeigu prašoma pateikti informacija jau būtų pateikta atsakovo interneto svetainėje, tačiau pareiškėjo prašoma pateikti informacija atsakovo interneto svetainėje nebuvo pateikta.

20. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovas nenurodė teisinių pagrindų, pagrindžiančių atsisakymą suteikti prašomą informaciją, taip pat kad nepateikė įrodymų, jog Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti posėdis buvo uždaras žmogaus asmeninio ar šeiminio gyvenimo slaptumui apsaugoti ar todėl, kad viešai nagrinėjant klausimą galėjo būti atskleista valstybės, tarnybos ar kita įstatymų saugoma paslaptis.

21. Pareiškėjas pažymi, kad į atsakovą dėl informacijos pateikimo kreipėsi ne siekdamas patenkinti smalsumą, tačiau vykdydamas žurnalistinę priedermę pateikti visuomenei informaciją, susijusią su viešuoju interesu. Nacionalinė ir tarptautinė teisė ne tik garantuoja saviraiškos laivę, tačiau ir teisę kritikuoti savivaldybių veiklą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad piliečiams laiduojama teisė kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus; draudžiama persekioti už kritiką. VIĮ 9 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti <...> savivaldybių institucijų bei įstaigų ir pareigūnų veiklą.

22. Pareiškėjas nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismas nutarė nutraukti bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį, tai nereiškia, kad pareiškėjo skundas šioje dalyje buvo nepagrįstas, kadangi tokį savo sprendimą pirmosios instancijos teismas motyvavo tuo, kad iškėlus šią administracinę bylą atsakovas teismo reikalavimu pateikė Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkio Nr. 12-(25) „Dėl darbo grupės sudarymo“ kopiją, iš kurios matyti darbo grupės sudėtis.

23. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo samprotavimai apeliaciniame skunde, kad savivaldybių veiklą beveik išimtinai reglamentuoja viešosios teisės normos, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo vadovautis principu „draudžiama viskas, kas nėra leista“, neturi pagrindo. Kadangi atsakovas neteisingai interpretuoja patį principą, nes bendrasis viešosios teisės principas yra ne „draudžiama viskas, kas nėra leista“, bet „leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyta teisės aktuose“ ir tai nėra vien tik semantinis skirtumas, kadangi atsakovo interpretacijoje prioritetas nepagrįstai teikiamas draudimui. Bet kuriuo atveju, pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, bendrajam viešosios teisės principui – leidžiama tik tai, kas tiesiogiai nustatyta teisės aktuose, nenusižengė, kadangi pareiškėjas prašė atsakovo suteikti tik tokią informaciją, kokią numato Lietuvos Respublikos įstatymai.

24. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo nurodytos Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklės reglamentuoja visai kitus teisinius santykius, susijusius su tarnybinių nuobaudų skyrimu valstybės tarnautojams. Minėtų taisyklių 1 punkte expressis verbis nurodyta, kad šios taisyklės reglamentuoja tarnybinių nuobaudų skyrimą valstybės tarnautojams., t. y. atsakovo nurodytos taisyklės jokia forma ir apimtimi nereglamentuoja to, kaip savivaldybės teikia viešąją informaciją visuomenės informavimo priemonėms.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 21 d. sprendimo ir 2017 m. liepos 27 d. sprendimo Nr. S-1774-(8.26) „Dėl savaitraščio „Radviliškio kraštas“ prašymo“, kuriais pareiškėjui nebuvo suteikta informacija, teisėtumo ir pagrįstumo.

26. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, pateikė apeliacinį skundą, kurį grindžia tuo, jog teismas, skundžiamame sprendime nepagrįstai konstatavo, jog VIĮ ir TGIVSIĮĮ nuostatos, nenumato imperatyvių normų, draudžiančių teikti pareiškėjo prašymuose prašomą informaciją. Atsakovas remiasi tuo, jog savivaldybių veikla beveik išimtinai reguliuojama viešosios teisės, kurios vienas esminių principų – „draudžiama viskas, kas nėra leista“, kuris reiškia, jog tas, kas yra leista yra nustatyta teisės aktuose. Taip pat atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nepasisakydamas ir nevertindamas Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 punkto nuostatų ir teigia, kad pritaikius teisės analogiją, atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti pareiškėjo prašomą informaciją ir dokumentus.

27. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

28. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, o vidinis įsitikinimas susiformuoja ne vieno įrodymo bei nustatytos faktinės bylos aplinkybės pagrindu, tačiau jų visuma. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, susipažinęs su byloje esančiais įrodymais, vertina, kad pirmosios instancijos teismas aukščiau paminėtų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui, argumentų nekartoja.

29. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ginčas šioje byloje kilo dėl informacijos pareiškėjui nesuteikimo.

30. Kadangi pareiškėjas į atsakovą kreipėsi su prašymu dėl informacijos suteikimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai vadovavosi Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu, kuris nustato šios teisės įgyvendinimo tvarką, reguliuoja valstybės bei savivaldybių institucijų ir įstaigų veiksmus teikiant informaciją asmenims bei sudaro palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų disponuojamą informaciją ir ją panaudoti komerciniams ir nekomerciniams tikslams. Įstatyme yra įgyvendinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnio 5 dalyje nustatyta teisė gauti valstybės įstaigų turimą informaciją apie asmenį, susijusią su viešojo administravimo funkcijų vykdymu, tiek siekiama sudaryti palankias sąlygas asmenims gauti valstybės ir savivaldybių institucijų disponuojamą informaciją ir panaudoti ją komerciniams ar nekomerciniams tikslams. Pagal Įstatymo 2 straipsnio 2 dalį informacija, kurią asmuo turi teisę gauti, – tai žinios, kuriomis disponuoja valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga, įskaitant informaciją apie jų darbuotojų darbo užmokestį. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įstaigos privalo teikti pareiškėjams informaciją, o atsisakyti galima tik šio įstatymo nustatyta tvarka. Pagal vieną iš informacijos teikimo principų – tikslumo principą, pareiškėjui teikiama informacija turi atitikti įstaigos disponuojamą informaciją (Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 str. 2 p.).

31. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas tikslumo principo, kuriuo, pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnio nuostatas, be kita ko, vadovaujasi įstaigos, teikdamos informaciją, taikymą, nurodo, jog valstybės ir savivaldybių institucija ar įstaiga turi pateikti tik tokią informaciją, kuria ji disponuoja pagal savo kompetenciją. Todėl kilus ginčui, kai atitinkama institucija neteikia prašomos informacijos, turi būti vertinama, ar institucija disponuoja prašoma informacija.

32. Iš atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimo turinio matyti, kad pareiškėjas buvo informuotas apie tai, jog Radviliškio rajono savivaldybės mero potvarkiu sudaryta darbo grupė, atlikusi tyrimą, nenustatė duomenų, kad V. J. būtų tekę dalyvauti interesų konfliktą keliančių klausimų rengimo, svarstymo ar sprendimo priėmimo procedūrose, todėl objektyvių ir neabejotinų duomenų, kad V. J. turėjo nusišalinti nėra, taip pat atsisakyta pateikti informaciją apie darbo grupės sudėtį ir kaip pasiskirstė darbo grupės narių balsavimas priimant sprendimą, kadangi ji nėra vieša ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka skelbiama institucijos interneto svetainėje. Ginčijamame Radviliškio rajono savivaldybės administracijos 2017 m. liepos 27 d. sprendime Nr. S-1774-(8.26) nurodoma, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. paklausimas buvo išnagrinėtas ir pareiškėjui 2017 m. liepos 21 d. duotas išsamus atsakymas ir vadovaujantis Taisyklių 12 punktu pranešama, kad pareiškėjo 2017 m. liepos 19 d. paklausimas pakartotinai nebus nagrinėjamas. Taip pat pažymėta, kad pareiškėjas su prašymu papildomai prašo pateikti darbo grupės posėdžio protokolo kopiją, kuri atsakovo vertinimu nėra vieša informacija, todėl jos teikti atsakovas neturi pagrindo 2017 m. liepos 21 d. atsakyme į pareiškėjo paklausimą nurodytais motyvais.

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymų ir skundžiamų sprendimų turinius, atsižvelgdama į tai, kad pagal Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatas viešojo administravimo subjektas turi teisę ir pareigą pateikti tik disponuojamą informaciją, konstatuoja, kad atsakovas pareiškėjui nepateikė jos prašymų turinius atitinkančią informaciją, į klausimus neatsakė pagal disponuojamą informaciją, t. y. pateiktas atsakymas neatitinka Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 4 straipsnyje įvardyto informacijos išsamumo principo, reiškiančio, kad pareiškėjui turi būti pateikta visa pagal teisės aktus teiktina jo prašymo turinį atitinkanti informacija. Pirmosios instancijos teismas šiuo aspektu padarė teisingą išvadą, jog nei VIĮ 6 straipsnio 3 dalies nuostatos, nei TGIVSIĮĮ 5 straipsnio normos nenumato imperatyvių normų, draudžiančių teikti pareiškėjo (viešosios informacijos rengėjo) 2017 m. liepos 19 d. ir 2017 m. liepos 26 d. prašymais prašomą pateikti informaciją, todėl atsakovo 2017 m. liepos 21 d. sprendimas atsisakyti pateikti informaciją pareiškėjui ir atsakovo 2017 m. liepos 27 d. sprendimas Nr. S-1774-18.26 naikintini, bei atsakovas įpareigotinas per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją pareiškėjui apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti balsavimo rezultatus ir Radviliškio ŠSPC V. J. elgesį tyrusios darbo grupės posėdžio protokolo kopiją (2017 m. kovo 10 d. išvadą, užfiksuotą posėdžio protokole Nr. 1). Bylą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pateikti informaciją pareiškėjui apie Radviliškio rajono savivaldybės mero 2017 m. vasario 14 d. potvarkiu sudarytos darbo grupės Radviliškio ŠSPC direktoriaus V. J. elgesiui tirti sudėtį, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė (šią informaciją pareiškėjas jau gavo).

34. Radviliškio rajono savivaldybės administracija apeliaciniame skunde nurodo, kad vadovaujantis teisės analogijos principu, nagrinėjamu atveju aktualus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 9 punktas, kuriame reglamentuota, jog su tyrimo išvada ir kita tyrimo medžiaga gali susipažinti tik valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos klausimą sprendžiantis tarnautojo vadovas, o tretiesiems asmenims šie duomenys neteikiami. Atsižvelgiant į informacijos pobūdį (viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje klausimas) bei į informacijos prašytojo statusą (viešosios informacijos rengėjas), taip pat į šiuos aspektus reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, nėra jokio pagrindo konstatuoti teisės spragos egzistavimą ir ją užpildyti atsakovo nurodytu būdu. Taip pat nenustatyta, jog prašoma informacija yra valstybės, tarnybos, profesinė, komercinė ar banko paslaptis arba privataus pobūdžio informacija, kuri pagal teisės aktus neteiktina.

35. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria ginčijamo teismo sprendimo motyvams.

36. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikia jokių šias išlaidas pagrindžiančių dokumentų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Tokių dokumentų pareiškėjas su atsiliepimu teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos nepateikė, todėl bylinėjimosi išlaidos jam nepriteisiamos.

37. Apibendrinant šioje nutartyje išdėstytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai įvertino byloje esančius įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Drigotas

Milda Vainienė