222afb2b-b52f-4e9d-9434-c123c43fa366 · Klaipėdos apygardos teismas

? Civilinė byla Nr. e2A-800-618/2022 Teisminio proceso Nr. 2-24-3-02118-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.6.1; 3.3.1.18.1; 3.3.1.20 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 7 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Larisos Å imanskienės (pirmininkės ir pranešėjos) ir Danutės Žvinklytės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės „PlusPlus Capital“ AS apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės „PlusPlus Capital“ AS ieÅ¡kinį atsakovui A.

G. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, J. R. G., V. G., J. G., V. G., A. G., N. Ž., uždaroji akcinė bendrovė „Intrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Swedbank“, notarė A. G.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė:

1) pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ , atsiradusį po atsakovo motinos V. G. mirties;

2) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės „PlusPlus Capital“ AS naudai iÅ¡ atsakovo pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. kovo 23 d. iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. priimtÄ nutartį byloje Nr. 2-1455-897/2013 į J. R. G. nuosavybės teise priklausanti nekilnojamÄ jį turtÄ : 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – sodo namo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis pastato – Å«kinio pastato, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), 3/16 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).;

3) leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ ieÅ¡kovės „PlusPlus Capital“ AS naudai iÅ¡ atsakovo A. G. pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 24 d., 2015 m. kovo 23 d. iÅ¡duotus vykdomuosius raÅ¡tus ir pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 10 d. priimtÄ nutartį Nr. 2-1455-897/2013 į 11,81 Eur piniginių lėšų sumÄ , valdomÄ J. R. G.;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. 1.1. IeÅ¡kovė nurodė, kad antstoliai vykdo vykdomÄ sias bylas dėl priverstinio skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ atsakovo, iÅ¡ieÅ¡kotoja – ieÅ¡kovė. Antstoliai vykdydami iÅ¡ieÅ¡kojimÄ nustatė, jog atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , neturi, jis niekur nedirba. Pažymėjo, kad nuo reikalavimo perleidimo dienos skolai dengti pagal vykdomuosius dokumentus atsakovas yra atlikęs tik tris nedideles įmokas. 1.2.

IeÅ¡kovė pažymėjo, kad atsakovas po savo motinos mirties bÅ«damas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti palikimÄ nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo. IeÅ¡kovės vertinimu, tokie atsakovo veiksmai (neveikimas) pažeidžia jos, kaip kreditorės, teises ir teisėtus interesus, yra nesÄ Å¾iningi, nes tokiu bÅ«du atsakovas iÅ¡ esmės sumažino savo turtÄ ir taip sukėlė realiÄ grėsmę, kad jo įsipareigojimai nebus tinkamai įvykdyti. 1.3. Dėl senaties instituto taikymo ieÅ¡kovė pažymėjo, kad 2020 m. gruodžio 8 d. gavo Testamentų registro iÅ¡raÅ¡Ä , iÅ¡ kurio matyti, jog atsakovas nėra priėmęs palikimo po motinos mirties.

Pradinis ieškinys teismui buvo pateiktas 2021 m. gruodžio 7 d., taigi, nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas.

2. Atsakovas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir patikslinimÄ dėl atsiliepimo, juose prašė atmesti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį, pritaikyti senatį. 2.1. Nurodo, kad ginčo vienaÅ¡alis atsakovo sandoris buvo sudarytas tarp 2016 m. rugpjūčio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 6 d. V. G. palikimo priėmimo faktas iÅ¡vieÅ¡intas Testamentų registre 2016 m. rugsėjo 28 d. IeÅ¡kovė nepateikė duomenų, kokia pateisinama priežastis sutrukdė antstoliams pasitikrinti registrus anksčiau nei 2020 m. gruodžio 8 d. arba pačiai, kaip skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo profesionalei, sutrukdė prieÅ¡ sudarant reikalavimo perleidimo sutartis ir po jų sudarymo aktyviai bendradarbiauti su antstoliais. 2.2.

Pažymi, jog palikimo nepriėmė ne tik atsakovas, bet ir kiti mirusiosios vaikai, pirmos eilės įpėdiniai pagal įstatymÄ . Nėra pagrindo vertinti kaip nesÄ Å¾iningÄ ir kaip sÄ moningÄ skolininko vengimÄ vykdyti prievolę kreditoriui, t. y. nėra visų bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų – atsakovas neprivalėjo priimti palikimo, todėl nėra atsakovo ir trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo.

3. Trečiasis asmuo J. R. G. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kiniu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti, pritaikyti ieÅ¡kinio senatį. 3.1. Sandoris buvo sudarytas dėl įprastai susiklosčiusių faktinių aplinkybių, nes dėl to, kad visi Å¡eÅ¡i V. G. vaikai nepriėmė jos palikimo dėl savo tėvo, ginčo sandorio sudarymas vertintinas kaip įprastai Å¡eimose nusistovėjusi praktika.

4. Tretieji asmenys V. G., J. G., V. G. ir N. Ž. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, pritaikyti ieškinio senatį.

5. Trečiasis asmuo notarė A. G. prašė sprendimÄ priimti savo nuožiÅ«ra.

6. Trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Intrum Lietuva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ patikslintÄ ieÅ¡kinį, jame nurodė, kad su ieÅ¡kovo patikslintu ieÅ¡kiniu sutinka, praÅ¡o jį tenkinti. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. gegužės 27 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 7.1. Teismas konstatavo, kad atsakovas po savo motinos mirties, bÅ«damas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti palikimÄ , nesiėmė veiksmų dėl palikimo priėmimo.

VisÄ palikimÄ priėmė trečiasis asmuo J. R. G. – atsakovo tėvas. 7.2. Teismas dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo pažymėjo, kad ieÅ¡kovė apie galbÅ«t pažeistÄ savo teisę sužinojo 2020 m. gruodžio 8 d., gavusi antstolio informacijÄ iÅ¡ Testamentų registro, ieÅ¡kovė su ieÅ¡kiniu į teismÄ kreipėsi 2021 m. gruodžio 7 d., todėl konstatavo, jog ieÅ¡kinio senaties terminas nėra praleistas. 7.3. Teismas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pažymėjo, kad tam bÅ«tina konstatuoti aplinkybių visumÄ .

IeÅ¡kovė yra atsakovo kreditorė, turinti neabejotinÄ , galiojančiÄ reikalavimo teisę, ir Å¡is reikalavimas yra atsiradęs prieÅ¡ atsakovui sudarant ginčijamÄ sandorį. Atsakovui sudarant ginčo vienaÅ¡alį sandorį, buvo pažeistos ieÅ¡kovės, kaip kreditoriaus, teisės, kadangi, atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu bÅ«du netekus atsakovui priklausančios motinos turto dalies, nebeliko realios galimybės visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atsiskaityti su ieÅ¡kove. Pirmosios instancijos teismas nenustatė actio Pauliana sÄ lygos, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio.

Teismas pažymėjo, kad įpėdinis turi teisę apsispręsti dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo jį priimti. Konstatavo, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo bÅ«tina nepriimti palikimo po jo motinos mirties. 7.4. Teismas pažymėjo, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, ir tuo pagrindu taip pat atmetė ieÅ¡kinį. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimÄ ir perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 8.1. Nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas atsakovo sudarytas vienašalis sandoris, kuriuo atsakovas po motinos mirties savo neveikimu atsisakė turtinių teisių. Ieškovė pažymi, kad jokie materialiniai santykiai nesieja ir niekada nesiejo ieškovės su trečiuoju asmeniu. Trečiasis asmuo nėra ieškovės skolininkas, nėra materialinio teisinio santykio, iš kurio kilęs ginčas, tiesioginis subjektas.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, nurodydamas, kad trečiojo asmens procesinė padėtis turi bÅ«ti pakeista į bendraatsakį. 8.2. Akcentuoja, kad actio Pauliana pagrindu sandorį galima ginčyti tik tuo atveju, jeigu skolininkas jo sudaryti neprivalėjo. Pirmosios instancijos teismas atsakovo privalomumÄ sudaryti ginčijamÄ sandorį siejo tik su moraliniu aspektu. Vien tos aplinkybės, kad atsakovo tėvui galbÅ«t kilo reali grėsmė likti be gyvenamojo bÅ«sto ir kad atsakovo broliai ir seserys iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ nesiimti veiksmų palikimui priimti, negali bÅ«ti vertinama kaip bÅ«tinos ir privalomos ginčijamam sandoriui sudaryti.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad atsakovas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. 8.3. IeÅ¡kovė pažymi, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra neproporcingai didelės. Civilinė byla nėra didelės apimties, yra nesudėtinga, byloje nebuvo keliami nauji teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klausimai. Nurodo, kad teismas nevertino Rekomendacijų 2 punkte nurodytų kriterijų.

9. Atsiliepime į skundÄ atsakovas praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. 9.1. Atsakovas nurodo, kad teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo bÅ«tina nepriimti palikimo po savo motinos mirties. Visi Å¡eÅ¡i vaikai nepriėmė motinos palikimo dėl savo tėvo. Ginčo sandorio sudarymas vertintinas kaip įprastai nusistovėjusi praktika. Nėra visų actio Pauliana bÅ«tinų sÄ lygų. Atsakovas neprivalėjo priimti palikimo ir nėra jo nesÄ Å¾iningumo.

10. Atsiliepimu trečiasis asmuo J. R. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. 10.1. Nurodo, kad jei teismas tenkintų ieÅ¡kinį ir pripažintų sandorį negaliojančiu bei leistų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiojo asmens J. R. G. turtÄ , tai tiesiogiai sukeltų Å¡iam asmeniui neigiamus padarinius ir jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi atitinka atsakovo procesinę padėtį. Dėl ieÅ¡kinio senaties instituto taikymo nurodo, kad ieÅ¡kovė yra praleidusi šį terminÄ , nes galėjo ir anksčiau praÅ¡yti antstolio patikrinti Testamentų registro duomenis. Teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovui moraliniu aspektu buvo bÅ«tina nepriimti palikimo po jo motinos mirties. Palikimo negavo ir kiti pirmos eilės įpėdiniai. Trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstai priteistos.

11. Atsiliepimuose tretieji asmenys V. G., N. Ž., A. G., V. G. ir J. G. praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. 11.1. Nurodo, kad jei teismas tenkintų ieÅ¡kinį ir pripažintų sandorį negaliojančiu bei leistų nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ trečiojo asmens J. R. G. turtÄ , tai tiesiogiai sukeltų Å¡iam asmeniui neigiamus padarinius ir jo teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi atitinka atsakovo procesinę padėtį. Trečiajam asmeniui J. R. G. bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo pagrįstai priteistos.

12. Daugiau atsiliepimų į apeliacinį skundÄ nepateikta. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 13. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

14. Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimų į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl pirmosios instancijos sprendimo (ne)teisėtumo 15. Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. liepos 23 d. ir 2015 m. vasario 2 d. priėmė sprendimus už akių, o priėmė 2013 m. sausio 10 d. nutartį civilinėse bylose ir nusprendė priteisti iÅ¡ atsakovo kreditorių „Swedbank“, AB, ir UAB „BÅ«sto paskolų draudimas“ naudai įsiskolinimÄ , palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Kreditoriai reikalavimo perleidimo sutartimis perleido kreditinio reikalavimo teises į Å¡iuos atsakovo įsiskolinimus „PlusPlus Baltic“ OU, Lietuvoje veikiančiai per „PlusPlus Baltic“ OU Lietuvos filialÄ .

Reikalavimo perleidimo sutartimis kreditorė „PlusPlus Baltic“ OU perleido kreditinio reikalavimo teises į Å¡iuos atsakovo įsiskolinimus ieÅ¡kovei Å¡ioje byloje „PlusPlus Capital“ AS. Ä®siskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimas vykdomas antstolių L. P. ir A. S. kontorose, tačiau įsiskolinimai nėra padengti iki Å¡iol. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo palikimo nepriėmimo metu atsakovas žinojo apie savo turimÄ prievolę kreditoriams. Tarp Å¡alių ginčo dėl iÅ¡ieÅ¡komų sumų pagrindo ar dydžio nėra.

16. Nustatyta, kad 2016 m. rugpjūčio 6 d. mirė atsakovo motina V. G.. Po jos mirties dėl palikimo priėmimo į notarÄ su 2016 m. rugsėjo 28 d. pareiÅ¡kimu kreipėsi jos sutuoktinis J. R. G. ir jos sÅ«nus A. G.. A. G. 2016 m. rugsėjo 28 d. padovanojo savo paveldėjimo teises trečiajam asmeniui J. R. G.. Mirusiosios V. G. kiti vaikai – V. G., J. G., V. G. ir N. Ž. – nesikreipė į notarÄ dėl palikimo priėmimo. 2018 m. balandžio 10 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas Nr. 4111. Trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, J. R. G. paveldėjimo teisės pagrindais įgijo nuosavybės teisę į mirusiosios turtÄ .

17. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad antstolis pateikė ieÅ¡kovei informacijÄ apie atsakovo turtinę padėtį, iÅ¡ kurios matyti, kad atsakovas registruoto kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi, niekur nedirba.

18. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama actio Pauliana pagrindu pripažinti vienaÅ¡alį sandorį – atsakovo atsisakymÄ priimti palikimÄ â€“ negaliojančiu ir leisti nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ palikimo dalį, kuriÄ atsakovas bÅ«tų paveldėjęs, jeigu nebÅ«tų atsisakęs priimti palikimo, ir kuriÄ paveldėjo J. R. G.

19. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad nenustatytos visos actio Pauliana sÄ lygos, todėl ieÅ¡kinį atmetė. Teismas pažymėjo, kad nenustatyta viena iÅ¡ bÅ«tinų actio Pauliana sÄ lygų, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Teismas ieÅ¡ikinį atmetė ir dėl netinkamo atsakovo, nurodydamas, kad pagal ieÅ¡kinį kartu su atsakovu turėjo atsakyti ir trečiasis asmuo, priėmęs palikimÄ .

20. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis, nurodydama, kad egzistuoja visos actio Pauliana sÄ lygos ieÅ¡kiniui patenkinti. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl trečiojo asmens J. R. G. procesinės padėties byloje. Pažymi, kad iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į trečiojo asmens paveldėto turto dalį negali bÅ«ti vertinamas kaip pažeidžiantis Å¡io asmens teisėtus interesus, nelaikytinas savarankiÅ¡ku reikalavimu ir yra iÅ¡vestinis.

21. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė, kaip atsakovo kreditorė, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 dalies pagrindu (actio Pauliana) ginčija atsakovo, kaip savo skolininko, sudarytÄ vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ . CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba bÅ«damas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

22. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintas actio Pauliana institutas yra specialusis, su sutarčių laisvės principo ribomis susijęs kreditoriaus teisių gynimo bÅ«das, kurio poreikis nulemtas siekio užkirsti keliÄ galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriui įvykdymÄ . Å io instituto paskirtis – ginti kreditorių nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinama kreditoriaus galimybė gauti visiÅ¡kÄ savo reikalavimo patenkinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-313/2018).

23. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kina, kad pripažinti sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti teisines pasekmes galima tik esant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visumai:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

4) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas. Be Å¡ių sÄ lygų, taip pat skiriami du Å¡io instituto taikymo ypatumai:

1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas;

2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Nenustačius bent vienos iÅ¡ CK 6.66 straipsnyje nurodytų actio Pauliana sÄ lygų, Å¡iuo pagrindu ieÅ¡kinys negali bÅ«ti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017; 2020 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-338-969/2020).

24. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad tam, jog ieÅ¡kinys CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti nustatyta, kad actio Pauliana sÄ lygos egzistavo ginčijamo sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012). Pareiga įrodyti visas actio Pauliana ieÅ¡kinio instituto taikymo sÄ lygas tenka ieÅ¡kovui.

25. Nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ atsakovui grindžia vykdomaisiais raÅ¡tais civilinėse bylose Nr. 2-8100-512/2012, Nr. 2-743-965/2015, kurie iÅ¡duoti bylose dėl įsiskolinimo priteisimo iÅ¡ atsakovo ir pagal nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1455-897/2013. Byloje ginčo dėl to, kad ieÅ¡kovė 2017 m. sausio 16 d. reikalavimo perleidimo sutartimi perėmė reikalavimo teisę, turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę į atsakovÄ pagal minėtus vykdomuosius raÅ¡tus, kuriuos priverstinai vykdo antstoliai, nekilo, todėl laikytina, kad ieÅ¡kovė yra atsakovo kreditorė, ir teisėjų kolegija dėl Å¡ios actio Pauliana sÄ lygos plačiau nepasisako.

26. IeÅ¡kovė, nesutikdama su skundžiamu pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde iÅ¡ esmės remiasi actio Pauliana sÄ lygomis dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atsakovui sudarius ginčijamÄ sandorį ir dėl kitų actio Pauliana taikymui bÅ«tinų sÄ lygų plačiau nepasisakė. IeÅ¡kovė nurodo, kad atsakovui neegzistavo jokių aplinkybių, kurių pagrindu jam imperatyviai kilo pareiga sudaryti vienaÅ¡alį sandorį.

27. CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas pavyzdinis sÄ raÅ¡as atvejų, kurių bent vienÄ Ä¯rodžius turi bÅ«ti pripažįstama, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises:

1) kai dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus;

2) kai skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui;

3) kai kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės.

28. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu. Šios su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

Nustatant actio Pauliana instituto taikymo sÄ lygÄ â€“ kitokį kreditoriaus teisių pažeidimÄ , bÅ«tina atkreipti dėmesį ir į tai, jog kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, bet visgi sumažino turto, į kurį gali bÅ«ti nukreipiamas iÅ¡ieÅ¡kojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2008; 2015 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174-313/2015; 2018 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428-690/2018).

Be to, tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas ir toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012).

29. Taigi, sprendžiant, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, bÅ«tina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Å i actio Pauliana taikymo sÄ lyga yra vertinamojo pobÅ«džio, todėl teismai kiekvienu atveju nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendžia, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-411-611/2017).

30. Nagrinėjamu atveju atsakovas po savo motinos mirties 2016 m. rugpjūčio 6 d., bÅ«damas pirmos eilės įpėdinis ir turėdamas teisę priimti dalį mirusios motinos palikimo (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nesikreipė į notarÄ dėl jam priklausančios palikimo dalies. VisÄ palikimÄ priėmė mirusiÄ jÄ pergyvenęs sutuoktinis trečiasis asmuo J. R. G., kuriam 2018 m. balandžio 10 d. iÅ¡duotas paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas (CK 5.13 straipsnis).

31. Byloje nustatyta, kad atsakovas ginčo sandorio metu įsiskolinimo pagal vykdomuosius raÅ¡tus padengęs nebuvo. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas ginčo sandorio sudarymo metu turėjo turto, į kurį bÅ«tų galima nukreipti skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ . Nenustatyta, kad atsakovas ir Å¡iuo metu turėtų registruoto nekilnojamojo turto ar kito turto, iÅ¡ kurio bÅ«tų galima visiÅ¡kai ar didžiÄ ja dalimi atsiskaityti su kreditoriumi. Atsakovas yra atlikęs tris mokėjimus po 100 Eur, tai įrodo, kad atsakovas, nors ir neturėdamas pajamų, pagal iÅ¡gales dengia skolÄ ieÅ¡kovei, todėl nėra pagrindo iÅ¡vadai, kad atsakovas nesistengia padengti skolos.

32. Ä®vertinus tai, kad atsakovas yra palikėjo pirmos eilės įpėdinis (kartu su savo broliais ir seserimi, kurie taip pat nepriėmė palikimo), darytina iÅ¡vada, kad atsakovas, įgyvendinęs teisę priimti mirusios motinos palikimÄ , bÅ«tų įgijęs nuosavybės teisę į 3/16 dalis turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi atsakovas, neturėdamas galimybių atsiskaityti su kreditoriumi, nepriėmė palikimo, atsiradusio po savo motinos mirties, darytina iÅ¡vada, kad tokiu bÅ«du buvo užkirsta galimybė atsakovui atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (padengti įsiskolinimÄ ar jį iÅ¡ esmės sumažinti).

33. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad, atsakovui sudarant ginčo vienaÅ¡alį sandorį, buvo pažeistos ieÅ¡kovės, kaip kreditorės, teisės, kadangi, atsakovui nepriėmus palikimo ir tokiu bÅ«du netekus atsakovui priklausančios mirusios motinos turto dalies, atsakovas sumažino savo galimybę bent iÅ¡ dalies atsiskaityti su kreditoriumi ir taip įvykdyti prievolę (CK 6.66 straipsnio 1 dalis). Taigi konstatuotina, kad ginčo sandoris pažeidė kreditorės teises.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nepaisant nustatyto kreditorės teisių pažeidimo, visgi ieÅ¡kiniui patenkinti actio Pauliana pagrindu yra bÅ«tina nustatyti ir kitas jo taikymui bÅ«tinas sÄ lygas, t. y. neužtenka vienos ar kelių sÄ lygų egzistavimo fakto, o bÅ«tina jų visuma.

35. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nurodo, kad egzistuoja actio Pauliana sÄ lyga – skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Pažymi, kad atsakovui buvo žinoma apie įsiskolinimÄ kreditoriui ir jis suvokė, kad, nepriėmęs palikimo, sumažins savo galimybę įvykdyti įsipareigojimus, dėl to bus pažeistos kreditorės teisės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vertinant atsakovo turimas skolas kreditoriui, teigti, kad atsakovas turėjo priimti palikimÄ , nes privalėjo grÄ Å¾inti skolÄ , nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, todėl apeliacinio skundo argumentai, susiję su nebÅ«tinumu sudaryti ginčijamÄ sandorį, atmestini.

36. CK 6.66 straipsnyje numatyta kreditoriaus galimybė ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis neprivalėjo sudaryti. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-521/2006). Pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali būti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011).

Privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2012).

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės suponuoja iÅ¡vadÄ , jog neegzistavo joks atsakovui taikomas teisės aktas (įstatymas), teismo sprendimas ar kitos aplinkybės, kuriu pagrindu imperatyviai kiltų pareiga priimti palikimÄ . Teismo vertinimu, atsakovas, nesikreipdamas dėl palikimo priėmimo, pasirinko tokio elgesio modelį laisva valia, nesiekdamas pažeisti kreditorės (ieÅ¡kovės) interesų ar iÅ¡vengti prievolių.

37. Kaip ir minėta, pareigos sudaryti sandorį atsiradimo pagrindas gali bÅ«ti įstatymas, teismo sprendimas, taip pat tam tikros aplinkybės. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ . Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2016).

38. Nei pirmosios instancijos teismas, nes ieÅ¡kovė savo apeliaciniame skunde nepasisakė ir neįrodinėja actio Pauliana taikymo sÄ lygų, kurios susijusios su tuo, kad skolininkas ir trečiasis asmuo buvo nesÄ Å¾iningi. Teisėjų kolegija, mano, kad yra tikslinga Å¡iuo atveju pasisakyti dėl visų actio Pauliana taikymo sÄ lygų Å¡iuo konkrečiu atveju.

39. Taikant actio Pauliana institutÄ turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, kai ginčijamas atlygintinis sandoris, o kai neatlygintinis – tik skolininko nesÄ Å¾iningumas (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Kadangi nagrinėjamu atveju ginčo sandoris – atsisakymas priimti palikimÄ â€“ buvo neatlygintinis bei vienaÅ¡alis sandoris, Å¡ioje byloje trečiojo asmens (ne)sÄ Å¾iningumas neturi teisinės reikÅ¡mės, todėl jis nevertintinas.

40. Kasacinio teismo praktikoje, aiÅ¡kinant bendrojo sÄ Å¾iningumo principo turinį CK 6.66 straipsnio kontekste, nurodoma, kad CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kitų kreditorių teises. Teisingumo ir protingumo principų turinys, kaip ir sÄ Å¾iningumo principo, turi bÅ«ti atskleidžiamas aktualių faktinių aplinkybių kontekste; tiek teisės doktrinoje, tiek teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, kas yra protinga ir teisinga, turi bÅ«ti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į nagrinėjamų teisinių santykių pobÅ«dį, juose galiojančiÄ logikÄ bei sÄ Å¾iningos praktikos kriterijus, specifinius elgesio standartus.

41. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sÄ Å¾iningumas – tai teisinė ir faktinė kategorija, vertybinis elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiÅ«riu sÄ Å¾iningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rÅ«pestingas ir atidus elgesys; subjektyviuoju požiÅ«riu jis nusako asmens psichikos bÅ«klę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, iÅ¡simokslinimÄ , patirtį, faktines bylos aplinkybes. CK 6.66 straipsnio taikymo prasme ginčijamo sandorio Å¡alys laikytinos nesÄ Å¾iningomis, jeigu jos žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromi sandoriai pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703-706/2015).

42. Objektyvusis sÄ Å¾iningumo kriterijus actio Pauliana bylose sprendžiant dėl asmens sÄ Å¾iningumo turi bÅ«ti taikomas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, atsižvelgiant į nagrinėjamo sandorio pobÅ«dį, ginčijamo sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes. Spręsdamas dėl actio Pauliana pagrindu ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumo, teismas turi vertinti ne tik tai, ar ginčijamas sandoris pažeidė skolininko kreditorių interesus, bet ir tai, kokioje aplinkoje veikė Å¡alys, ar faktinės aplinkybės nesuponavo bÅ«tinumo skolininkui sudaryti ginčijamÄ sandorį, kokius interesus patenkinti siekė sandorį sudaręs asmuo.

Ginčijamo sandorio Å¡alių sÄ Å¾iningumas turi bÅ«ti vertinamas iÅ¡ sandorio sudarymo metu buvusių pozicijų, t. y. pagal tai, kÄ numatė ar galėjo numatyti Å¡alys pagal sandorio sudarymo metu buvusias aplinkybes, o ne ex post – pagal bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjusias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-403/2018; 47 punktas; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-469/2020, 56 punktas; 2020 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-136-248/2020, 30 punktas; 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2021, 32 punktas).

43. Pažymėtina, kad bet kokios informacijos įrodomÄ jÄ vertę teismas nustato pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). CPK 176 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus.

Ä®rodymų pakankamumas civiliniame procese grindžiamas vadinamÄ ja tikėtinumo taisykle (tikimybių pusiausvyros principu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-110-916/ 2020; 2020 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-239-378/2020).

44. Paveldėjimo teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos (CK 5.50 ir 5.60 straipsniai) suponuoja tai, kad įpėdinis negali bÅ«ti įpareigotas priimti palikėjo palikimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ patvirtina ir kasacinio teismo formuojama praktika, kurioje pripažįstama, kad veiksnus asmuo turimÄ paveldėjimo teisę įgyvendina savo nuožiÅ«ra – jis gali priimti palikimÄ arba jo atsisakyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011).

45. Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad jis su broliais ir seserimi palikimo atsisakė tėvo naudai, norėjo, kad visas turtas priklausytų jam, kuris, be kita ko, buvo ir yra vienintelis jo turimas turtas. Å ias aplinkybes atsiliepimuose į apeliacinį skundÄ patvirtinto ir tretieji asmenys byloje. Tai, kad visi mirusiosios vaikai, pirmos eilės įpėdiniai, nepriėmė savo dalies palikimo, iÅ¡ esmės patvirtina buvus bendrÄ Å¡ių įpėdinių valiÄ , jog visas paveldimas turtas atitektų likusiam įpėdiniui – pergyvenusiam sutuoktiniui, kuriam, be kita ko, taip pat pagal įstatymÄ priklausė ir 3/16 dalys paveldimo turto (CK 5.13 straipsnis).

46. Taigi, įvertinusi konkrečias Å¡ios bylos aplinkybes, faktinę situacijÄ , buvusiÄ sandorio sudarymo metu, aplinkÄ , kurioje veikė atsakovas (Å¡eiminių santykių srityje), teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju negalima konstatuoti, kad atsakovas pirvalėjo sudaryti ginčijamÄ sandorį, t.y. priimti palikimÄ . Taip pat, įvertinus paminėtas aplinkybės, darytins iÅ¡vada, kad skolininko nesÄ Å¾iningumo taip pat nenustatyta. Visuma aplinkybių leidžia daryti labiau tikėtinÄ iÅ¡vadÄ , kad palikimo atsisakymas buvo nulemtas moralinio aspekto, kai bendru vaikų sutarimu nutarta atsisakyti palikimo savo tėvo, kuriam tai vienintelė gyvenamoji vieta (įskaitant jo nuosavybės teise turimÄ ir paveldėtÄ dalį), naudai ir tokiu bÅ«du užtikrinti jam vienintelį gyvenamÄ jį bÅ«stÄ , priklausantį nuosavybės teise (CPK 185 straipsnis).

47. Pažymėtina tai, kad tokia praktika, kai vaikai nepretenduoja į tėvų palikimÄ (jo per įstatyme nustatytÄ terminÄ nepriima arba atsisako), kai vienas iÅ¡ tėvų pergyvena savo sutuoktinį, nėra neįprasta. Todėl vien paveldėjimo teisės įgyvendinimo savo nuožiÅ«ra iÅ¡raiÅ¡ka – palikimo atsisakymas, nenustačius sÄ moningo veikimo, turint aiÅ¡kiÄ ir apibrėžtÄ tyčiÄ bÅ«tent iÅ¡vengti prievolių kreditoriams vykdymo, ir kai palikimo atsisakymas, pagrįstai tikėtina, nulemtas kitų gyvenimiÅ¡kų aplinkybių, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovÄ buvus nesÄ Å¾iningÄ ginčo sandorio sudarymo metu.

48. Nors nagrinėjamu atveju palikimÄ priėmusio asmens – trečiojo asmens J. R. G. galimas teisių pažeidimas, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ tÄ palikimo dalį, kurios atsakovas atsisakė, formaliai nėra vertintinas sprendžiant dėl reikalavimo, reiÅ¡kiamo actio Pauliana pagrindu, pagrįstumo (nėra vienas iÅ¡ jo taikymo sÄ lygų), tačiau į Å¡iÄ aplinkybę bendrame kontekste visgi atsižvelgtina.

49. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad turtas, į kurį norima nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , iki atsakovo motinos mirties buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, įsigyta pirkimo–pardavimo sutartimi 2016 m. balandžio 28 d. Å iuo atveju įvertintina tai, kad J. R. G. mirusios sutuoktinės palikimÄ priėmė dar 2016 m. rugsėjo 28 d. notarui pateiktu pareiÅ¡kimu ir šį turtÄ visÄ laikÄ iki ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio teisme padavimo 2021 m. gruodžio 7 d., t. y. daugiau nei penkerius metus, ir iki Å¡iol nepertraukiamai valdė ir valdo kaip savo.

Papildomai pažymėtina, kad tokio ieÅ¡kovės reikalavimo tenkinimas ir iÅ¡ieÅ¡kojimo nukreipimas į ginčo turtÄ (jo dalį) Å¡iuo konkrečiu atveju, be kita ko, neatitiktų ne tik teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, tačiau ir teisėtų lÅ«kesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, kurie yra vieni iÅ¡ Konstitucijoje įtvirtinto teisinės valstybės principo elementų, suponuojantys pareigÄ užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumÄ ir stabilumÄ , apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lÅ«kesčius, siejamus su nuosavybės apsauga.

50. Kartu kaip nepagrįstas atmetamas ieÅ¡kovės argumentas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino ieÅ¡kinio ir dėl to, kad trečiasis asmuo byloje J. R. G. turėjo bÅ«ti įtrauktas bendraatsakiu byloje. IeÅ¡kinio atmetimÄ nulėmė ne vien Å¡io asmens procesinis statusas, bet ir tai, kad teismas nenustatė visų bÅ«tinų sÄ lygų taikyti actio Pauliana institutÄ . Pirmosios instancijos teismas siÅ«lė įtraukti atsakovu J. R. G., o ieÅ¡kovė Å¡ia teise nepasinaudojo ir laikėsi pozicijos, kad J. R. G. neturi bÅ«ti įtraukiamas bendraatsakiu, kadangi yra ginčijamas vienaÅ¡alis atsakovo sudarytas sandoris – atsisakymas priimti palikimÄ po atsakovo motinos mirties. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde teigia, kad jos ir trečiojo asmens nesieja jokie sutartiniai ar deliktiniai santykiai, trečiasis asmuo nėra materialinio santykio, iÅ¡ kurio kilo ginčas, tiesioginis subjektas.

51. Kaip nustatyta, ieÅ¡kovė patikslintu ieÅ¡kiniu prašė pripažinti negaliojančiu ab initio atsakovo vienaÅ¡alį sandorį – atsisakymÄ priimti palikimÄ po motinos mirties. Atsakovas yra asmuo, ginčo paveldėjimo teisiniuose santykiuose atsisakęs palikimo ir tokiu bÅ«du nutraukęs paveldėjimo teisinius santykius. Pagal CK 6.66 straipsnio 4 dalį sandorio pripažinimas negaliojančiu sukelia teisines pasekmes tik ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu pareiÅ¡kusiam kreditoriui ir tik tiek, kiek bÅ«tina kreditoriaus teisių pažeidimui paÅ¡alinti, iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kreditoriaus reikalavimÄ nukreipiant į perduotÄ pagal skolininko sudarytÄ sandorį turtÄ , jo vertę ar lėšas (CK 6.66 straipsnio 4 dalis).

TokiÄ nuostatÄ lemia actio Pauliana kompensacinis pobÅ«dis. Nenukreipus kreditoriaus reikalavimo į skolininko perleistÄ turtÄ , nebÅ«tų atkurta padėtis, buvusi iki kreditoriaus teisių pažeidimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-201/2001; 2002 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1415/2002; 2003 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2003; 2006 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-584/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2006).

Å iuo atveju, jei vienaÅ¡alis sandoris bÅ«tų pripažintas negaliojančiu, esant visoms actio Pauliana sÄ lygoms, iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreipiamas į tÄ turtÄ , kuris dėl neteisėtu pripažinto vienaÅ¡alio sandorio vykdymo perėjo trečiojo asmens nuosavybėn. Taigi, pirmosios instancijos teismo siÅ«lymas keisti trečiojo asmens procesinę padėtį į bendraatsakio buvo teisiÅ¡kai nepagrįstas, kadangi trečiasis asmuo nėra ginčijamo materialinio teisinio santykio dalyvis ir neturi pareigos atsakyti pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį.

Nėra pagrindo vertinti, kad trečiasis asmuo, kuris priėmė palikimÄ , turėjo bÅ«ti atsakovu Å¡ioje byloje, kadangi materialinis teisinis santykis, iÅ¡ kurio yra kilęs ginčas, yra susijęs su vienaÅ¡aliu sandoriu, t. y. atsisakymu priimti palikimÄ . Jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, tai iÅ¡ieÅ¡kojimas bÅ«tų nukreiptas ne į trečiojo asmens turtÄ , o tik į tÄ jo dalį, kuriÄ turėjo paveldėti atsakovas Å¡ioje byloje. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme 52.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad trečiojo asmens R. J. G. prašomų priteisti atstovavimo išlaidų dydis nagrinėjamu atveju yra pagrįstas, atitinkantis Rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio įtvirtintus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus.

53. IÅ¡ 2022 m. kovo 17 d. praÅ¡ymo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir pateiktų priedų nustatyta, kad trečiasis asmuo J. R. G. advokato padėjėjui pagal pinigų priėmimo kvitÄ sumokėjo 2 000 Eur. IÅ¡ 2022 m. sausio 27 d. sÄ skaitos už teisines paslaugas nustatyta, kad atsiliepimo į ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu parengimas įvertintas 1 700 Eur, kitų procesinių dokumentų rengimas – 120 Eur, pasiruoÅ¡imas teismo posėdžiams, atstovavimas juose – 180 Eur. IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Teigia, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatitinka bylos sudėtingumo ir yra neproporcingai didelės atliktų darbų apimčiai, prieÅ¡tarauja teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principams.

54. Bylinėjimosi iÅ¡laidas reglamentuoja civilinio proceso normos, todėl bylinėjimosi iÅ¡laidos turi bÅ«ti paskirstomos pagal CPK nustatytas taisykles. Bylinėjimosi iÅ¡laidos kyla dėl civilinės bylos nagrinėjimo teisme ir yra neatsiejamai susijusios su nagrinėjama byla. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

AnalogiÅ¡ka norma įtvirtina ir CPK 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje paskirstyta Å¡alims iÅ¡laidų advokato ar advokato padėjėjo apmokėti atlyginimo prievolė. Toks teisinis reglamentavimas reiÅ¡kia, jog bylinėjimosi iÅ¡laidos atlyginamos tam asmeniui, kuris materialiuoju teisiniu požiÅ«riu laikomas laimėjusiu bylÄ . Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos;

Å¡alies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sÄ Å¾iningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sÄ Å¾iningai atliko procesines pareigas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

55. Tretieji asmenys, nepareiÅ¡kiantys savarankiÅ¡kų reikalavimų, nėra tiesioginiai tarp Å¡alių atsiradusio materialiojo teisinio santykio subjektai, tačiau jie yra susiję materialiaisiais teisiniais santykiais su viena iÅ¡ Å¡alių taip, kad priimtas teismo sprendimas daro įtakÄ jų teisių apimčiai; jie dalyvauja byloje vienos iÅ¡ ginčo Å¡alių pusėje tam, kad iÅ¡vengtų savo teisinės padėties pablogėjimo, ir gali bÅ«ti įtraukiami į prasidėjusį procesÄ ne tik savo pačių iniciatyva, bet ir kitų dalyvaujančių asmenų ar teismo valia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1042-2002).

56. Ä®statyme tiesiogiai nenurodyta apie trečiųjų asmenų, nepareiÅ¡kiančių savarankiÅ¡kų reikalavimų, teises ir pareigas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, tačiau ir Å¡ie proceso dalyviai laikytini bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo subjektais, nes pagal CPK 47 straipsnio 2 dalį jie turi tokias pačias procesines teises bei pareigas kaip ir Å¡alys, iÅ¡skyrus tam tikras įstatymo nustatytas iÅ¡imtis, susijusias su disponavimu ginčo dalyku. Taigi, tretieji asmenys turi teisę į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

57. Pagal į bylÄ pateiktus dalyvaujančių byloje asmenų procesinius dokumentus, juose iÅ¡dėstytas pozicijas bei kitus bylos duomenis apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad trečiasis asmuo byloje dalyvavo atsakovo pusėje. Å iuo atveju byloje atsakovui buvo pareikÅ¡ti reikalavimai, kurių tenkinimo atveju bÅ«tų kilę padariniai, kurie bÅ«tų tiesiogiai susiję su trečiojo asmens paveldėtu turtu. Pažymėtina ir tai, jog trečiasis asmuo byloje veikė aktyviai, teikė į bylÄ procesinius dokumentus, kurie reikÅ¡mingai prisidėjo prie teisingo bylos iÅ¡sprendimo, nurodė savo nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentus, samdė advokato padėjėjÄ .

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, nusprendžia, jog trečiasis asmuo, būdamas ginčo turto teisėtas savininkas (paveldėtojas), procesinius dokumentus šioje byloje teikė gindamas savo teises ir teisėtus interesus. Tokioje situacijoje akivaizdu, jog trečiojo asmens dalyvavimas byloje buvo susijęs su trečiojo asmens interesais. Nagrinėjamoje byloje trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patyrė naudodamasis jam suteiktomis teisėmis, galbūt apdairiai ir rūpestingai, numatydamas bylinėjimosi išlaidų dydį ir galimybes dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinimo.

Trečiojo asmens pirmosios instancijos teisme patirtos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Rekomendacijos) apskaičiuoto bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio.

Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, dėl kurių trečiojo asmens procesinis elgesys pirmosios instancijos teisme galėtų būti kvalifikuojamas kaip netinkamas. Konkrečiu atveju apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog trečiojo asmens atsakovo pusėje patirtos bylinėjimosi išlaidos, atmetus ieškovės ieškinį visa apimtimi, atlyginamos visiškai. Dėl bylos procesinės baigties 58. Apeliacinio teismo nuomone, kiti apeliacinio skundo argumentai teisiškai nėra reikšmingi teisingam bylos išnagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

Teismo sprendimas turi bÅ«ti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais ir įvertintais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes, ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 straipsnis). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė teisingam bylos iÅ¡sprendimui visas svarbias aplinkybes, objektyviai įvertino įrodymus, tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir taikė teisės normas ir priėmė teisėtÄ sprendimÄ , kurį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 straipsnis, 263 straipsnio 1 dalis) 59.

IÅ¡analizavusi ir įvertinusi byloje surinktų duomenų visumÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė bylos faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė ir aiÅ¡kino proceso ir materialinės teisės normas, nenukrypo nuo formuojamos kasacinio teismo praktikos. Nenustačius pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų bÅ«ti pakeistas ar panaikintas ieÅ¡kovo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 60. Kaip ir minėta, CPK 93 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Å i nuostata taikytina ir bylÄ nagrinėjant apeliacine tvarka (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

61. Atsakovas ir tretieji asmenys pateikė atsiliepimus į apeliacinį skundÄ . Kadangi nėra duomenų apie jų patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, nėra ir pagrindo spręsti dėl jų priteisimo iÅ¡ ieÅ¡kovės. Kadangi apeliacinis skundas atmestas, ieÅ¡kovės bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. gegužės 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos Erinija Kazlauskienė Larisa Å imanskienė Danutė Žvinklytė