22299e0c-c42e-43b5-8b68-245fe80bc259 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

NUOSPRENDISBaudžiamoji byla Nr. 1-4481-536/2014Teisminio proceso Nr.1-10-9-00374-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.5.2.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 7 d.Vilnius             Vilniaus m. apylinkės teismo teisėjas Valerij Paškevič,sekretoriaujant Gražinai Osinskajai, dalyvaujant prokurorei Aušrai Balžekaitei, gynėjui advokatui Simonui Janušaičiuinukentėjusiųjų gynėjui advokatui Igor Smirnov, nukentėjusiosioms O.

O. ir I. K.,liudytojams M. I. ir A. N., vertėjai Eglei Smailienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjęs baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje R.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, susituokęs, UAB „(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)., neteistas,kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymu, nustatė : R. Z. kaltinamas 2 sukčiavimų padarymu. Kaltinamajame akte nurodama, kad jis apgaule UAB „A.

L.“ naudai įgijo O. O. priklausantį didelės vertės turtÄ , t.y. 27 000 JAV dolerių (67 408,20 Lt), ir I. K. priklausantį didelės vertės turtÄ , t.y. 29 000 JAV dolerių (72 401,40 Lt): 2011-03-14 jis, veikdamas UAB „A. L.“ (įmonės kodas 300633927, registruotos JustiniÅ¡kių g. 64, Vilniuje) vardu, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų O. O. ir I. K., pageidavusių įsigyti automobilius, pasitikėjimu, sudarė su jomis dviejų 29 000 JAV dolerių (72 401,40 Lt) vertės kiekvienas neeksploatuotų 2011 m. modelio automobilių „Hyundai IX 35“ pirkimo pardavimo sutartis Nr. 00018/01-11, pagal kurių 4.1 ir 7.1 p. nukentėjusiosios įsipareigojo avansu sumokėti visÄ sandorių kainÄ , o jis įsipareigojo pristatyti automobilius: per 8-14 savaičių I.

O. ir per 8-12 savaičių – I. K.. 2011-03-17 O. O. ir I. K. į UAB „A. L.“ sÄ skaitÄ Nr. (duomenys neskelbtini), esančiÄ AB „Snoro bankas“, pervedė po 29 000 JAV dolerių (72 401,40 Lt), tačiau R. Z. automobilių joms nepristatė. Žadėdamas grÄ Å¾inti nukentėjusioms pinigus, to nepadarė, grÄ Å¾inęs O. O. tik 2 000 JAV dolerių (4 993,20 Lt). UAB „A. L.“, turinti kodÄ 300633927, Juridinių asmenų registre buvo įregistruota 2007-01-17 su JustiniÅ¡kių g. 64, Vilniuje, esančia buveine.

Nuo 2011-10-10 iki 2012-07-18 jos direktoriaus pareigas ėjo R. Z., prieÅ¡ tai, nuo 2010-11-10, direktorius buvo R. S., po to – A. T.. 2012-11-02 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „A. L.“ iÅ¡kelta bankroto byla (t. 2, b.l. 82-87, 88, t. 4, b.l. 1215-130). Antstolis nustatyta tvarka 2012-10-19 konstatavo (t. 2, b.l. 40-77), kad virtualų adresÄ â€žwww.akkulita.lt“ turinti UAB „A. L.“ interneto erdvėje reklamavo tokias savo paslaugas, kaip visų markių ir tipų naujų ir naudotų automobilių tiekimÄ pagal individualius užsakymus.Kaltinamasis R.

Z. kaltu neprisipažino ir parodė, kad jis tyčios apgaule užvaldyti nukentėjusioms priklausančias lėšas neturėjo, ir žala joms padaryta dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių. Pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. dispozicijÄ sukčiavimas yra svetimų, t.y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančių turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės iÅ¡vengimas arba jos panaikinimas apgaule. Turtas ir turtinės prievolės teisėtai gali bÅ«ti įgyjami ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių, tame tarpe ir pirkimo pardavimo, pagrindu ar kitais Lietuvos Respublikos CK normų nustatytais bÅ«dais.

Esminis sukčiavimo požymis, atribojantis jį nuo civilinio delikto, ir darantis turto ar turtinių teisių įgijimÄ ar turtinės prievolės iÅ¡vengimÄ arba jos panaikinimÄ neteisėtu, yra apgaulės prieÅ¡ Å¡ių objektų savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje jie yra, panaudojimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo bÅ«das. Apgaulė (tiek aktyvi, tiek pasyvi) yra turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, vienokios ar kitokios formos suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtÄ arba dėl jo ateities ketinimų, kurios pagalba jis „priverčia“ minėtus asmenis perduoti sukčiavimo dalykus kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybėn ar laikinam valdymui (kasacinės instancijos teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-462/2013, 2K–454/2012).

Siekiant suvokt apgaulės kaip sukčiavimo elemento esmę bei turinį verta prisiminti LR Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 2K-462/2013, panaikinusiÄ apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria buvo paliktas galioti pirmos instancijos teismo procesinis sprendimas nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. asmenį, neatsiskaičiusį su pardavėju už nupirktÄ automobilį. Kasacinė instancija pažymėjo, kad visų apgaulės, kaip sukčiavimo, bÅ«dų esmė yra asmens, užvaldžiusio turtÄ , siekis apsunkinti jo paties identifikavimÄ arba padaryti problemiÅ¡kÄ pažeistos teisės atkÅ«rimÄ civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis.

Civilinės sutarties sÄ lygų pažeidimas pats savaime dar nesukelia baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių padarytÄ Å¾alÄ atlyginti civilinės teisės priemonėmis Apgaulės, dėl kurios iÅ¡ esmės apsunkinamas pažeistos teisės atstatymas civilinio proceso tvarka, panaudojimas yra pagrindinis baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojamasis kriterijus. Kasacinės instancijos teismas jo nagrinėjamoje byloje pabrėžė, kad nuteistasis nuo pat pradžių pripažino skolÄ , niekad jos dydžio neginčijo, nuolat bendravo su nukentėjusiÄ ja ir žadėjo grÄ Å¾inti pirkimo pardavimo sutartyje nurodytÄ pinigų sumÄ , kai turės pinigų.

Ä®tikinančiu skolos pripažinimo įrodymu Å¡is teismas pripažino vekselio, kuriuo buvo pripažinta skola ir įsipareigota jÄ grÄ Å¾inti iki nurodyto vekselyje termino, suraÅ¡ymÄ . Taigi teisėjų kolegijos nuomone skola be teisinių kliūčių galėjo bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kota civilinio proceso tvarka, ir vargu ar buvo reikalas kreiptis į policijÄ , kuri skolos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimais neužsiima. Apeliacinės gi instancijos teismas Å¡ių bylos aplinkybių nevertino ir nenagrinėjo, ar byloje nustatytas Å¡is esminis sukčiavimo nusikaltimo požymis, atribojantis sukčiavimÄ nuo civilinės teisės pažeidimo.

Nutartyje raÅ¡oma, kad tam, kad teismas konstatuotų sukčiavimo sudėtį, nepakanka nustatyti objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, bÅ«tina nustatyti ir subjektyviuosius Å¡ios sudėties požymius, t. y. tyčiÄ neatsiskaityti už įgytÄ turtÄ , iÅ¡vengti mokėjimų. Asmuo, darantis sukčiavimÄ , suvokia, kad įgyja turtÄ , neketindamas atsiskaityti su nukentėjusiuoju, iÅ¡sako melagingus ketinimus pastarajam, nuslėpdamas tikrus savo ketinimus, daro apgaulės veiksmus ar nutyli esmines sandoriui sudaryti reikÅ¡mingas aplinkybes, numato, kad tuo padarys turtinę žalÄ kitai sutarties Å¡aliai, kuriÄ bus problemiÅ¡ka atlyginti, ir to nori.

Tos pačios nuomonės laikomasi ir kitose kasacinės instancijos teismo bylose, pvz., Nr. 2K-535-2011, 2K-545-2012. Taigi sukčiavimui bÅ«dinga tai, kad apgaulė panaudojama prieÅ¡ užvaldant sukčiavimo dalykus ir (ar) jų užvaldymo metu. Kokios nors formos apgaulės panaudojimas po minėtų objektų užvaldymo sukčiavimo sudėties nebesudaro, nors ir gali bÅ«ti siejamas su kitomis turtinio pobÅ«džio nusikalstamomis veikomis, pvz., turto pasisavinimu, iÅ¡Å¡vaistymu. Siekiant patikrinti R. Z. pareikÅ¡to kaltinimo pagrįstumÄ bÅ«tina visų pirma iÅ¡tirti tiek jo paties, tiek nukentėjusiųjų parodymus, nes tai vieninteliai faktinių duomenų, leidžiančių atkurti įvykių prieÅ¡ joms priklausančio turto užvaldymÄ ir jo metu chronologijÄ ir esmę, Å¡altiniai.Kaltinamasis R.

Z. parodė, kad UAB „A. L.“ nuo 2010 m. lapkričio jis dirbo direktoriaus pavaduotoju, direktorė R. S. realiai jokių funkcijų nevykdydavo, nes ji pareigoms buvo paskirta faktiÅ¡kai dėl akių. Jam buvo pasiraÅ¡ytas generalinis įgaliojimas atstovauti įmonei visais klausimais. 2011 m. pradžioje jis gavo elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriame buvo praÅ¡ome užsakyti Korėjoje iÅ¡skirtinės komplektacijos automobilį „Hyundai“. Vėliau dėl Å¡io pasiÅ«lymo jis telefonu ir elektroniniu paÅ¡tu bendravo su vyru vardu Aleksandras.

Pagal pateiktus pirkėjų duomenis jis paruošė ir iÅ¡siuntė O. O. ir I. K. iÅ¡ pradžių suderinimui 2 automobilių „Hyundai IX 35“ pirkimo pardavimo sutarčių projektus, po suderinimo – egzempliorius pasiraÅ¡ymui ir paruoÅ¡tas sÄ skaitas. 2011 m. kovo pabaigoje į UAB „A. L.“ sÄ skaitÄ â€žSnoro“ banke įplaukė 58 000 JAV dolerių. 2011-04-05 pinigai buvo pervesti automobilių pardavėjui Pietų Korėjoje. 2011 m. birželį Aleksandras telefonu įspėjo jį, kad Baltarusijos Respublikoje didėja importuojamų transporto priemonių apmokestinimas, todėl automobilius bÅ«tų gerai gauti iki 2011-07-01.

Pagal sutartis automobiliai turėjo bÅ«ti pristatyti vėliausiai iki 2011 m. liepos vidurio. Nukentėjusioji O. O. parodė, kad 2011 m. pradžioje ji nutarė pirkti automobilį „Hyundai IX 35“, pagamintÄ Korėjoje, interneto portale radusi UAB „A. L.“ reklamÄ apie korėjietiÅ¡kų automobilių pardavimÄ . Elektroniniu paÅ¡tu, pasiraÅ¡inėdama vyriÅ¡kais vardais (kad paÅ¡nekovas nemanytų, jog jÄ lengva apgauti), pradėjo Å¡iuo klausimu bendrauti su Å¡ios įmonės atstovu R. Z. ir derinti automobilio pirkimÄ .

Jos praÅ¡ymu laiÅ¡kus kaltinamajam raÅ¡ydavo ir jos pažįstamas, iÅ¡manantis automobilius. R. Z. nurodė, kad už automobilius reikės sumokėti iÅ¡ anksto ir užsiminė, kad perkant 2 automobilius jų kaina bÅ«tų mažesnė, dėl to ji pasiÅ«lė pasinaudoti kaltinamojo paslaugomis ir pirkti iÅ¡ jo maÅ¡inÄ ir savo pažįstamai I. K.. Ta sutiko. 2011-03-14 ji elektroniniu paÅ¡tu gavo kaltinamojo paruoÅ¡tÄ ir su ja suderintÄ norimo automobilio pirkimo pardavimo už 29 000 JAV dolerių sutartį su iÅ¡ankstiniu automobilio apmokėjimu.

Pardavėjas įsipareigojo per 8-12 savaičių nuo apmokėjimo dienos, t.y. vėliausiai 2011 m. birželį, perduoti pirkėjui sutartyje nurodytÄ transporto priemonę. Ji tuoj pat pavedė bankui pervesti į kaltinamojo atstovaujamos įmonės banko sÄ skaitÄ 29 000 JAV dolerių, kas ir buvo atlikta. TÄ patį padarė ir I. K.. Nukentėjusioji I. K. patvirtino, kad 2011 m. kovo pradžioje O. O. pasiÅ«lė kartu su ja Vilniuje nusipirkti automobilį „Hyundai IX 35“. Ji sutiko, interneto tinklalapyje susipažino su siÅ«lomu automobilio variantu, jai tiko.

Su automobilių pardavėju bendravo O. O.. Netrukus buvo gautos automobilių pirkimo pardavimo sutartys, ji, kaip ir O. O., 2011-03-17 per bankÄ pervedė sutartyje nurodytam pardavėjui 29 000 JAV dolerius.Taigi iÅ¡ tokių nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad jos ir UAB „A. L.“, atstovaujama kaltinamojo, buvo sudariusios lengvųjų automobilių pirkimo pardavimo sutartis su iÅ¡ankstinio pirkinių apmokėjimo sÄ lyga. Nukentėjusiųjų atstovas ikiteisminio tyrimo įstaigai Å¡ių sutarčių kopijas (t. 3, b.l. 41-47, 58-66, 107-113, 122-130), o kartu ir nukentėjusiųjų mokėjimo pavedimų, valiutos pajamų orderių kopijas (t. 3, b.l. 67-68, 69-70, 131-132) pateikė (t. 3, b.l. 39, 106). 2011-03-14 pirkimo pardavimo sutartis Nr. 00018/01-11, sudaryta tarp UAB „A.

L.“, kuriai atstovavo R. Z. ir O. O., numato, kad UAB „A. L.“ įsipareigojo už 29 000 JAV dolerių per 8-14 savaičių (iÅ¡skyrus force majeure aplinkybes) nuo visos automobilio vertės avansinio apmokėjimo dienos pateikti ir perduoti pirkėjui neeksploatuotÄ sutartyje nurodomos komplektacijos 2011 m. gamybos automobilį „Hyundai IX 35“. AnalogiÅ¡ko turinio (iÅ¡skyrus automobilio spalvÄ bei jo pristatymo trumpesnį (8-12 sav.) terminÄ ) ir net to paties numerio sutartis buvo sudaryta ir su I.

K.. 2011-03-17 29 000 JAV dolerių mokėjimo pavedimai Nr. 16 ir 17, 2011-03-17 valiutos (29 000 JAV dolerių) pajamų orderis, iÅ¡raÅ¡o iÅ¡ UAB „A. L.“ sÄ skaitos AB „Snoro bankas“ duomenys (t. 2, b.l. 189) patvirtina nukentėjusiųjų parodymus apie tai, kad jos savo sutartinius įsipareigojimus avansu sumokėti kaltinamojo atstovaujamai įmonei už 2 perkamus automobilius įvykdė. Taigi kyla klausimas dėl kaltinamojo UAB „A. L.“ vardu prisiimtų sutartinių įsipareigojimų vykdymo eigos ir rezultatų.Nukentėjusios O.

O. ir I. K. toliau parodė, kad sutartu laiku automobiliai, kaip paaiÅ¡kėjo pokalbio su kaltinamuoju telefonu metu, į LietuvÄ pristatyti nebuvo neva dėl žemės drebėjimo ties Japonijos krantais. Kaltinamasis R. Z. šį faktÄ pripažino ir paaiÅ¡kino, kad automobiliai nukentėjusioms 2011 m. gegužę buvo nupirkti, tačiau laiku į LietuvÄ nepristatyti: automobilių gamintojas raÅ¡tu informavo, kad automobilių pristatymas sutrikdytas žemės drebėjimo. Abu automobiliai į LietuvÄ pargabenti buvo tik 2011 m. liepÄ .Byloje yra Korėjos bendrovės „M-auto Corporation“ pažymų patvirtintos kopijos (t. 2, b.l. 157, 163, 170, 176), kuriose nurodoma, kad UAB „A.

L.“ 2011-05-24 pirko iÅ¡ Å¡ios bendrovės automobilius „Hyundai Tucson (IX 35)“ važiuoklių Nr. KMHJU81VDCU311296 ir KMHJU81VDCU303171. Prie pažymų pridėtos Å¡ių automobilių registracijos liudijimų patvirtintos kopijos (t. 3, b.l. 152-162, 165-169, 171-175). Å ios maÅ¡inos buvo pristatytos į LietuvÄ , nes pagal turimus dokumentus buvo čia registruotos ir nuo 2011 m. vasaros iki 2012-12-04 saugomos UAB „Autoverslas“ (t. 2, b.l. 96, 97, 98). Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, vykdydamas sudarytas su nukentėjusiomis sutartis, lengvuosius automobilius nupirko.

Tiesa, nupirktų automobilių savybės skiriasi nuo nukentėjusiųjų užsakytų: minėtose bendrovės „M-A. C.“ pažymose nurodoma, kad nupirkti automobiliai yra naudoti, tuo tarpu sutartimi buvo sulygta parduoti nukentėjusioms naujus automobilius, automobilis su važiuoklės numeriu KMHJU81VDCU311296 yra raudonas (t. 2, b.l. 98), kai abu užsakyti automobiliai turėjo bÅ«ti pilkos ar juodos spalvos, tačiau tai tėra tik sutarties sÄ lygų vykdymo klausimas, kuris kilus ginčui sprendžiamas civilinio proceso nustatyta tvarka.

Kaltinamasis pateikė (t. 3, b.l. 164) bendrovės „M-A. C.“ 2011-06-29 raÅ¡to patvirtintÄ kopijÄ (t. 3, b.l. 165, 169), kurioje UAB „A. L.“ praneÅ¡ama, kad automobilių pristatymas pagal sutartinius įsipareigojimus dėl žemės drebėjimo ir cunamio Japonijoje vėlavo. RaÅ¡te nenurodoma, apie kokius automobilius ir kokias sutartis kalbama, tačiau visuotinai žinoma, kad 2011-03-11 Pietų Korėjos geografinę kaimynę JaponijÄ sukrėtė stiprus žemės drebėjimas, kuris buvo lydimas galingo cunamio.

Dėl to teismo vertinimu kaltinamojo teiginiai apie tai, kad pirkimo pardavimo sutartyse minimi automobiliai nebuvo laiku pristatyti į LietuvÄ ir perduoti nukentėjusioms dėl Å¡ių gamtos kataklizmų, kurie atitinka nenumatytų ypatingų neįveikiamų negatyvių (force majeure) aplinkybių kategorijÄ , nepaneigti. Kaltinamasis R. Z. toliau teigė, kad Aleksandras telefonu atsisakė paimti automobilius, nes, kaip jis ir sakė, Baltarusijos Respublikoje nuo 2011-07-01 automobilių importo mokesčiai žymiai padidėjo. 2011-07-07 nukentėjusios raÅ¡tu atsisakė pargabentų automobilių.

Buvo sutarta, kad jis, kaltinamasis, Å¡iuos automobilius realizuos, o gautas lėšas grÄ Å¾ins nukentėjusioms. Parduoti automobilius dėl jų nestandartinės komplektacijos nepavykdavo. 2011-12-21 jis iÅ¡siuntė O. O. ir I. K. savo įmonės garantinius raÅ¡tus, kuriuose įsipareigojo pirkėjoms grÄ Å¾inti pinigus iki 2012 m. vasario.Pasak nukentėjusios O. O. dėl pavėluoto automobilių pristatymo jų įsigijimas padidėjus įvežamų į BaltarusijÄ transporto priemonių muito mokesčiams tapo nerentabilus, todėl ji, atvažiavusi į Vilnių, automobilio atsisakė, raÅ¡tu nutraukusi sudarytÄ pirkimo pardavimo sutartį, ir pareikalavo grÄ Å¾inti pinigus.

Kaltinamasis pareiÅ¡kė, kad pinigus galės grÄ Å¾inti, tik pardavęs automobilius, nes jo atstovaujamoji įmonė reikiamų lėšų neturinti. Kaltinamasis įmonės vardu įsipareigojo grÄ Å¾inti pinigus per 60 dienų, tačiau savo pažadų netesėjo ir 2011 m. gruodį elektroniniu paÅ¡tu atsiuntė garantinį raÅ¡tÄ , kuriuo įsipareigojo iki 2012-01-17 grÄ Å¾inti tiek jai, tiek I. K. po 29 000 JAV dolerių. Å i nukentėjusioji patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 3, b.l. 32-35), iÅ¡ kurių matyti, kad 2012-06-18 ji buvo nuvykusi į UAB „A.

L.“, ir R. Z. surašė jai 2 garantinius raÅ¡tus, kuriais įsipareigojo iki 2012-08-27 jai ir I. K. grÄ Å¾inti po 29 000 JAV dolerių ir papildomai kiekvienai sumokėti 5 300 JAV dolerių. Å ie įsipareigojimai irgi liko neįgyvendinti.Nukentėjusioji I. K. taip pat nurodė, kad 2012 m. ji su O. O. iÅ¡siuntė pardavėjui raÅ¡ytines pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo ir pinigų, sumokėtų už automobilį, grÄ Å¾inimo. Nukentėjusiųjų atstovas ikiteisminio tyrimo įstaigai pateikė (t. 3, b.l. 39, 106) nukentėjusiųjų pretenzijų UAB „A.

L.“ ir Å¡ios įmonės vardu kaltinamojo pasiraÅ¡ytų garantinių raÅ¡tų kopijas (t. 3, b.l. 91-92, 93-94, 133-136, 137-138).2012-08-07 O. O. ir 2012-05-14 bei 2012-08-07 I. K. pasiraÅ¡ytose pretenzijose kaltinamajam nurodoma, kad jos 2011-07-07 atsisakė perkamų automobilių, ir reikalauja grÄ Å¾inti joms sumokėtus pinigus. Kaltinamasis pripažino, kad Å¡ias pretenzijas jis gavo. Abi nukentėjusios Å¡iÄ aplinkybę pripažino, tuo pačiu patvirtindamos ir atitinkamus kaltinamojo parodymus. Tokiu atveju kaltinamajam kilo prievolė grÄ Å¾inti nukentėjusioms jų automobilių pirkimui iÅ¡leistas lėšas.

Tyrimui pateiktuose kaltinamojo UAB „A. L.“ vardu 2012-06-18 pasiraÅ¡ytuose garantiniuose raÅ¡tuose teigiama, kad UAB „A. L.“ garantuoja iki 2012-07-25 sumokėsianti kiekvienai nukentėjusiajai 29 000 JAV dolerių ir 5 300 JAV dolerių delspinigių.Tokios aplinkybės rodo, kad kaltinamasis, įmonės vardu sudaręs su nukentėjusiomis automobilių pirkimo pardavimo sutartis, kurių turinys nekelia abejonių atitikimu teisės normų reikalavimus, ir jų neįvykdęs sutartu terminu, pripažino skolos nukentėjusioms faktÄ , jos dydį, įsipareigojo jÄ grÄ Å¾inti nukentėjusioms, sumokėti delspinigius už netinkamÄ sutarties vykdymÄ .

Jis nesiėmė jokių veiksmų, kad apsunkintų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ civilinio proceso tvarka. Surinktoje bylos medžiagoje nėra pakankamų objektyvių duomenų, kurie rodytų kaltinamojo ketinimus gauti iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus mainais į pažadus pateikti joms automobilius neketinant to daryti. Teismo vertinimu, tokia kaltinimo iÅ¡vada tėra prezumpcija, kuri grindžiama neginčijamais faktais, kad kaltinamasis automobilių nukentėjusioms nepateikė ir pinigų joms negrÄ Å¾ino, tačiau jau nustatyta, kad kaltinamasis sutartyje nurodytais terminais automobilių nepristatė dėl objektyvių, nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, o netrukus po to nukentėjusios pačios atsisakė automobilių, reikalaudamos pinigų grÄ Å¾inimo, ir sutiko, kad kaltinamasis Å¡iuos pinigus gautų pardavęs pargabentus automobilius.

Nukentėjusios tvirtino, kad kaltinamasis garantuotų įsipareigojimų neįvykdė. Pasak O. O. ji skambindavo kaltinamajam, ragindama grÄ Å¾inti pinigus, tačiau R. Z. nurodydavo vis naujus terminus, bet jų nesilaikė. Kaltinamojo R. Z. žodžiais parduoti automobilius ir iki su nukentėjusiomis sutarto termino pabaigos grÄ Å¾inti pinigus nepavyko, nes įmonė tiek lėšų neturėjo. Apie tai jis telefonu kalbėjosi su O. O., ir ji sutiko kurį laikÄ palaukti.Kiek matoma iÅ¡ kaltinamosios iÅ¡vados, kaltinamojo nusikalstama tyčia apgaule iÅ¡vilioti iÅ¡ nukentėjusiųjų pinigus įrodoma ir jo elgesiu po sutarčių su nukentėjusiomis sudarymo ir automobilių pristatymo į LietuvÄ .

Nukentėjusioji O. O. pabrėžė, kad 2012 m. pradžioje ji įsitikino, kad yra apgauta, ir sutiko atsiimti maÅ¡inÄ . Kaltinamasis į tai atsakė, kad dabar jau ir maÅ¡inos atiduoti nebegali, nes ji įkeista bankui. Liudytojas A. N., UAB „AV Magnus“ direktorius, parodė, kad 2011 m. pradžioje įmonė turėjo laisvų lėšų, kurias norėjo pelningai investuoti. Dėl partnerio paieÅ¡kos kovÄ jis kreipėsi į UAB „Macrofinance“. Å i jam pranešė, kad UAB „A. L.“ turi užsakymų automobiliams, skirtiems Rusijos ir Baltarusijos rinkai, įsigyti ir stokoja lėšų užsakymams įvykdyti. 2011-04-05 su UAB „A.

L.“, kuriai pagal įgaliojimÄ atstovavo R. Z., buvo sudaryta paskolos 14 konkrečių modelių automobiliams, tame tarpe ir „Hyundai IX 35“, arba kitaip „Hyundai Tucson“, įsigyti sutartis. Minėti automobiliai į LietuvÄ atvyko su pirma siunta, bet vis tiek pavėluotai. R. Z. minėjo, kad nuo 2011 m. liepos Baltarusijoje padidėjo įvežamų automobilių muitų tarifai, ir pirkėjai iÅ¡ Rusijos bei Baltarusijos atsisakė automobilių. UAB „A. L.“ skolos UAB „AV Magnus“ laiku grÄ Å¾inti negalėjo, neturėdama tam lėšų, todėl kelis kartus sudaryta paskolos sutartis buvo pratęsiama.

Ä®monė mokėdavo palÅ«kanas, tačiau visos paskolos negrÄ Å¾indavo, todėl 2012-06-11 paskolos sutartis buvo nutraukta. Kadangi UAB „A. L.“ liko neparduoti 2 nauji automobiliai „Hyundai IX 35“ ir 4 automobiliai „Toyota Land Cruiser 200“, jais skolininkė ir padengė savo skolÄ UAB „AV Magnus“. Nuo 2012-06-11 UAB „AV Magnus“ Å¡iais automobiliais jau disponavo. Byloje yra UAB „Makrofinance“ ir „A. L.“ tarpininkavimo sutartis (t. 2, b.l. 118-121), sudaryta 2011-04-05, pagal kuriÄ pirmoji įsipareigojo atstovauti antrÄ , siekiančiÄ gauti 407 140 JAV dolerių kreditÄ , santykiuose su komerciniais bankais, jų dukterinėmis įmonėmis ar fiziniais asmenimis derybose dėl Å¡io kredito suteikimo.

Tokio dydžio kreditas UAB „A. L.“ buvo suteiktas UAB „AV Magnus“ Å¡ioms įmonėms bei UAB „Makrofinance“ 2011-04-05 pasiraÅ¡ius triÅ¡alę tikslinę (14 automobilių, tame tarpe ir 2 „Hyundai IX 35“, pirkimui ir Korėjos įmonės „M-A. C.“ ir JAE įmonės „Segrex Limited“) paskolos sutartį (t. 2, b.l. 122-126). Sutartyje nurodoma, kad paskolos davėjas paskolÄ sutartyje nurodytomis proporcijomis pats perveda tiekėjams. Liudytojo A. N. žodžiais paskola UAB „A.

L.“ nedengė visų automobilių įsigijimo iÅ¡laidų, ir dalį lėšų pirkėja turėjo įneÅ¡ti pati. Tai patvirtina kaltinamojo teiginius, kad iÅ¡ nukentėjusiųjų gautus pinigus jis panaudojo minėtų automobilių įsigijimui. 2011-08-05 Å¡i sutartis visų jos dalyvių susitarimu buvo pakeista (t. 2, b.l. 128-130): ja buvo pratęstas paskolos grÄ Å¾inimo terminas, pakeistos palÅ«kanų skaičiavimo tvarka, prievolių užtikrinimo priemonės.2010-08-10 papildomu triÅ¡aliu susitarimu (t. 2, b.l. 131-132) UAB „A.

L.“ įsipareigoja paskolos grÄ Å¾inimÄ užtikrinti 5 konkrečiais automobiliais, tame tarpe ir „Hyundai IX 35“, važiuoklių Nr. KMHJU81VDCU311296 ir KMHJU81VDCU303171.Paskolos sutartis buvo keičiama dar 4 kartus (t. 2, b.l. 133-149), kol 2012-06-11 susitarimu (t. 2, b.l. 150-152) ji buvo nutraukta Å¡alims susitarus, kad skolos likutis dengiamas minėtais automobiliais. Automobilių „Hyundai Tucson (IX 35)“, važiuoklių Nr. KMHJU81VDCU311296 ir KMHJU81VDCU303171, perleidimo UAB „AV Magnus“ faktas patvirtinamas Centrinės duomenų bazės duomenimis (t. 2, b.l. 97, 98), tačiau bÅ«tina prisiminti, kad nukentėjusios dar 2011-07-07 buvo raÅ¡tu atsisakiusios Å¡ių maÅ¡inų, todėl jų perleidimas kitam asmeniui negali bÅ«ti laikomas nukentėjusioms priklausančio turto perleidimu ir negali bÅ«ti vertinamas per Lietuvos Respublikos BK 183 str. ar 184 str. atitinkamų dalių prizmę.

Teismo vertinimu tokios kaltinamojo manipuliacijos su įgytais automobiliais nepatvirtina ir jo išankstinio tikslo neatlygintinai užvaldyti nukentėjusiųjų lėšas pasinaudojant jų pasitikėjimu.             Iš liudytojos R. S., nuo 2010-11-10 iki 2011-10-10, kaip nurodyta anksčiau, ėjusios UAB „A. L.“ direktorės pareigas, parodymų matyti, kad ji direktore buvo paskirta tariamai, tik dėl akių, realiai įmonei vadovavo ne ji, bet kaltinamasis, kuris valdė ir įmonės lėšas, jai gi tekdavo tik pasirašinėti kaltinamojo teikiamus dokumentus, tačiau kaltinamasis šio fakto teisiamajame posėdyje ir neneigė.Liudytoja M.

I. parodė, kad ji nuo 2011-06-01 dirbo UAB „A. L.“ buhaltere, tačiau apie įmonės vykdomus automobilių prikimus ji nieko nežinanti iÅ¡skyrus tai, kad jai žinoma, kad buvo vykdomi iÅ¡ankstiniai automobilių apmokėjimai. Apibendrindamas Å¡iuos surinktus faktinius duomenis, teismas prieina iÅ¡vadÄ apie tai, kad R. Z. tyčia kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis apgaule, pasireiÅ¡kusia piktnaudžiavimu nukentėjusiųjų pasitikėjimu, užvaldyti nukentėjusioms priklausančias pinigines lėšas neįrodyta.

Teismas neįžvelgia kaltinamojo veiksmuose ir kitų turtinių nusikalstamų veikų sudėties požymių ir laiko, kad kaltinamÄ jį ir nukentėjusias siejÄ civiliniais teisiniai santykiai, kylantys iÅ¡ pirkimo pardavimo sutarties bei jos nevykdymo fakto. Taigi R. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu iÅ¡teisintinas esant nepadarytoms veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiųjų pareikÅ¡ti civiliniai ieÅ¡kiniai Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p. pagrindu paliktini nenagrinėti.             Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297, 298, 302-308 str., teismas nusprendė R.Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. dėl O.

O. ir I. K. priklausančio didelės vertės turto įgijimo UAB „A. L.“ naudai apgaule iÅ¡teisintiesant nepadarytoms veikoms, turinčioms nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.              N. O. O. ir I. K. civilinius ieÅ¡kinius palikti nenagrinėtus. KardomÄ jÄ priemonę raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, paskirtÄ R. Z., palikti galioti iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali bÅ«ti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ .

TEISĖJAS                                                                                      VALERIJ  PAŠKEVIČ