2019-04-04 Nr. AB-8516-3-63-3-01257-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1180-662/2019

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-01257-2017-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.8; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. V., E. J., S. D. J. skundą atsakovui Šilutės rajono savivaldybės tarybai (tretieji suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, G. A., A. A., I. V., B. B., A. B.) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. V., E. J., S. D. J. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti Šilutės rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir atsakovas, Taryba) 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr. T1-506.

2. Pareiškėjai nurodė, jog skundžiamu sprendimu Šilutės rajono savivaldybės taryba nusprendė papildyti savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T1-358 patvirtintą Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą. Pareiškėjai manė, kad Šilutės rajono savivaldybės taryba, nebūdama žemės sklypo savininke, neturėjo jokios teisės privačiame žemės sklype įrengti vietinės reikšmės kelią. Teigė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas dar ir dėl to, kad jis yra priimtas Tarybai nepatvirtinus Švėkšnos gyvenvietės susisiekimo komunikacijų ir inžinierinės infrastruktūros plėtros specialiojo plano. Nurodė, kad šiuo metu į nekilnojamojo kultūros vertybių registrą įregistruotam žemės sklypui yra padaryta žala; joks kelias, kuris daro žalą pareiškėjų žemės sklypui, negali būti suprojektuotas. Pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas nebuvo derintas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, todėl jis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

3. Atsakovas Taryba atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

4. Nurodė, kad nėra atlikti ginčo žemės sklypo kadastriniai matavimai. Pažymėjo, kad Švėkšnos miestelio (duomenys neskelbtini) gatvėje dvi gyvenamosios sodybos neturi atskirų įvažiavimų į savo naudojamus žemės sklypus, todėl Šilutės rajono savivaldybės administracija ne kartą kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su prašymais dėl servituto nustatymo, tačiau jis nebuvo nustatytas. Siekdama spręsti susidariusią situaciją ir atsižvelgdama į Švėkšnos seniūno 2016 m. spalio 26 d. prašymą Nr. V3-553, Taryba priėmė skundžiamą sprendimą. Priėmus šį sprendimą, savivaldybei atsirado galimybė gauti finansavimą privažiavimui. Atsakovas pažymėjo, kad į Šilutės rajono savivaldybės Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą yra įtrauktas ne tik ginčo privažiavimas, bet ir daugiau privačių kelių, kuriems reikalinga priežiūra, be to, ginčo privažiavimas nėra naujas kelias. Rengdama skundžiamo sprendimo projektą, Šilutės rajono savivaldybės administracija vadovavosi Nekilnojamojo turto registro išrašu ir neturėjo jokių duomenų, kad ginčo žemės sklypas nuosavybės teise priklauso pareiškėjams, dėl šios priežasties nebuvo įgalima nustatyti tikslaus ginčo žemės sklypo savininko ir gauti jo sutikimą. Akcentavo, kad darbai ginčo privažiavimui įrengti kol kas nėra ir nebus vykdomi. Teigė, kad nors pareiškėjai nurodo, kad žemės sklypui yra padaryta žala, tačiau tokių teiginių nepagrindžia jokiais įrodymais.

5. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime prašė sprendimą priimti teismo nuožiūra.

6. Nurodė, kad Šilutės rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-2750/2017 yra atsakovu. Šios civilinės bylos dalykas yra kito, nei šios bylos žemės sklypo, žemės sklypo kadastro duomenų naikinimas, kad būtų įteisintas įvažiavimas į sklypus (šiuo metu nesuformuotus) (duomenys neskelbtini), Švėkšnos mstl., Šilutės raj. Teigė, kad kelio servitutui nustatyti nėra būtina, kad kelio servituto vieta būtų įtrauktina į vietinių kelių sąrašą. Akcentavo, jog pareiškėjų žemės sklypas nepriklauso valstybei, todėl nėra pažeidžiami NŽT interesai, be to, NŽT nedalyvauja priimant sprendimus dėl vietinės reikšmės kelių ar gatvių nustatymo.

7. Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Departamentas) sutiko su pareiškėjų skundu.

8. Nurodė, kad ginčo objektas esantis (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje, patenka į Kultūros vertybių registre registruotos nekilnojamosios kultūros vertybės – Švėkšnos teritoriją, dalis minėto kelio (akligatvio) (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje patenka į Švėkšnos dvaro sodybos ir Švėkšnos dvarvietės teritorijas. Teigė, kad skundžiamame Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendime numatyta tiesti gatvę nuo (duomenys neskelbtini) g., per parko teritoriją, t. y. Švėkšnos parke įrengti naują privažiavimą prie pastato Nr. (duomenys neskelbtini). Manė, kad toks kelio įrengimas nėra galimas, nes būtų žalojamos Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2012 m. gegužės 15 d. aktu Nr. KPD-RM-1784 nustatytos Švėkšnos dvaro sodybos vertingosios savybės. Naujo kelio įrengimas sumažintų arba sužalotų šių kultūros paveldo objektų vertę.

II. 9. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino ir panaikino Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimą Nr.T1-506 „Dėl vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašo, patvirtinto savivaldybės tarybos 2016 m. gegužės 5 d. sprendimu Nr. T1-358, papildymo“.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje. Šilutės rajono savivaldybės taryba 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimu Nr. T1-506 nusprendė papildyti Vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą, papildomai į jį įrašant inventorizuotą Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvę bei įpareigojo savivaldybės administracijos centralizuotą buhalteriją įtraukti į apskaitą naujai inventorizuotą kelią. Pagal Šilutės rajono savivaldybės papildomai inventorizuotų vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą į sąrašą įtrauktas privažiavimas į Švėkšnos parką iš (duomenys neskelbtini) gatvės Nr. 6S32.

11. Teismas vadovavosi Žemės įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. liepos 1 d.) 1 straipsnio, 2 straipsnio 6, 11 ir 14 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 45 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 3 d. iki 2017 m. birželio 28 d.) 8 straipsnio 1 dalies, 2 straipsnio 3 ir 5 dalių, 4 straipsnio 2 ir 3 dalių, 10 straipsnio 1 ir 2 dalių, Statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto, Transporto veiklos pagrindų įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 16 d. iki 2017 m. sausio 1 d.) 1 straipsnio, 2 straipsnio 8, 9, 11 ir 18 dalių, 6 straipsnio 4 dalies nuostatomis. Teismas, vadovaudamasis šiuo teisiniu reguliavimu, darė išvadą, kad savivaldybei siekiant projektuoti kelią, tam tikslui turėjo būti perduotas valstybinės žemės sklypas patikėjimo teise arba reikalingas žemės plotas paimtas visuomenės poreikiams iš privačios žemės savininko.

12. Teismas, vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro Centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, darė išvadą, kad ginčo žemės sklypas ginčijamo sprendimo priėmimo metu priklausė fiziniams asmenims (F. L. B. P., o po jos mirties – jos paveldėtojams), t. y. sklypas nebuvo valstybinė žemė. Atsakovas neteikė duomenų apie tai, kad ginčo žemės sklypas buvo perduotas Šilutės rajono savivaldybei. Tai, kad ginčo žemės sklypas nepriklauso valstybei, atsiliepime patvirtino ir NŽT. Taigi, nagrinėjamu atveju kelias negalėjo būti projektuojamas žemėje, kuri sprendimo priėmimo metu nepriklausė ar nebuvo perduota savivaldybei.

13. Dėl atsakovo teiginio, jog pareiškėjų nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypą iki šiol nėra įregistruotos viešajame registre, teismas atkreipė dėmesį į tai, jog atsakovas, atlikdamas jam numatytas funkcijas, be kita ko, turi vadovautis bendraisiais teisės principais, taip pat ir gero viešojo administravimo, teisėtų lūkesčių apsaugos principais. Atsakovui ginčijamo sprendimo priėmimo metu turėjo kilti abejonių dėl to, kad F. L. B. P. turtas galėjo būti paveldėtas. Šiuo atveju atsakovas nepateikė duomenų bei paaiškinimų apie tai, kas sutrukdė sprendimo priėmimo metu identifikuoti F. L. B. P. turto paveldėtojus. Atkreiptas dėmesys į tai, kad duomenys apie palikimo priėmimo faktus registruojami VĮ Registrų centro Testamentų registre. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas, vykdydamas savo funkcijas, turėjo galimybę gauti duomenis ne tik iš Nekilnojamojo turto registro, bet ir Testamentų registro. Pagal Testamentų registro išrašo duomenis, palikimo priėmimo fakto įregistravimo data ir laikas – 2016 m. sausio 25 d. (ginčijamas sprendimas priimtas tik 2016 m. lapkričio 24 d.). Teismas darė išvadą, jog atsakovas ginčijamo sprendimo priėmimo metu pagal Testamentų registro duomenis turėjo galimybę identifikuoti F. L. B. P. turto paveldėtojus, tačiau to nepadarė, todėl teiginiai apie tai, kad pareiškėjai nesiima aktyvių veiksmų įregistruoti juridinius faktus (atsiradusį paveldėjimą bei nuosavybės teises į daiktą), nebuvo pagrįsti. Teismas darė išvadą, kad atsakovas tik formaliai patikrino ginčo žemės sklypo savininkus, kadangi iš bylos medžiagos matyti, kad pagal Testamentų registro duomenis dar 2016 m. sausio 22 d. buvo įregistruotas F. L. B. P. turto palikimo priėmimo faktas. Teismas darė išvadą, kad priimant ginčijamą sprendimą nebuvo nustatytas ginčo žemės sklypo savininkas. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad ginčo žemė nėra ir sprendimo priėmimo metu nebuvo valstybinė žemė, todėl nagrinėjamu atveju kelias negalėjo būti projektuojamas žemėje, kuri nepriklausė ar nebuvo perduota savivaldybei. Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra vienas iš ginčijamo sprendimo panaikinimo pagrindų.

14. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad nors atsakovas teigia, kad ginčo privažiavimas nėra naujas kelias, tačiau iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Šilutės rajono savivaldybės administracijos Centralizuota buhalterija yra įpareigojama į apskaitą įtraukti naujai inventorizuotą kelią. Taigi, bylos atveju, priimtas sprendimas prieštarauja atsakovo atsiliepime nurodytoms aplinkybėms, todėl iš esmės nėra aišku, ar ginčo privažiavimas yra naujas kelias ar ne. Teismas darė išvadą, jog priimtas sprendimas iš esmės yra prieštaringas, nes iš jo turinio neįmanoma suprasti, koks – naujas ar ne – kelias įrašomas į gatvių sąrašą. Teismas pažymėjo, kad jei ginčo kelias buvo naujas, Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas įtraukti ginčo žemės sklypą į inventorizuotų vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašą galėjo būti priimtas tik atsižvelgus į patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus.

15. Teismas iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos 2017 m. birželio 16 d. rašto Nr. R3-(4.1.12)-4351 „Dėl informacijos pateikimo“ nustatė, kad Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2013 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T-819 patvirtintas Švėkšnos gyvenvietės susisiekimo komunikacijų ir inžinierinės infrastruktūros plėtros specialusis planas yra parengiamajame etape, t. y. ginčo nagrinėjimo metu nėra parengto, suderinto su visomis suinteresuotomis institucijomis, bei patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų numatyta ir suformuota Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvė, einanti per pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Be to, ir pats atsakovas atsiliepime nurodė, kad darbai privažiavimui įrengti kol kas nėra ir nebus vykdomi tol, kol nebus gauti savininkų sutikimai ir derinimai su visomis atsakingomis institucijomis (tarp jų ir Kultūros paveldo departamentu) bei pažymėjo, kad skundžiamas sprendimas yra tik pradinė administracinės procedūros stadija, siekiant gauti projektinį finansavimą privažiavimui įrengti. Teismas nusprendė, ginčijamas sprendimas yra naikintinas dar ir dėl to, kad atsakovas pažeidė teisės aktuose įtvirtintas kelio projektavimo procedūras bei jų eiliškumą.

16. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš ginčijamo sprendimo turinio nėra matyti žemės sklypo, kuris turi būti įrašytas į inventorizuotą Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvių sąrašą, adresas. Tokiu atveju nėra aišku, ar ginčijamas sprendimas priimtas būtent dėl pareiškėjams priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje. Teismas nusprendė, kad šiuo atžvilgiu sprendimas taip pat neatitinka Viešojo administravimo įstatymo nuostatų.

17. Teisėjų kolegija pripažino, kad 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimas Nr. T1-506 priimtas pažeidžiant galiojančių teisės aktų nuostatas. Įvertinus ginčijamo akto turinį, konstatuota, jog atsakovas išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino turimų duomenų apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje, priimdamas ginčijamą sprendimą, pateiktus duomenis vertino formaliai, nesilaikė nustatytos kelio projektavimo tvarkos bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų, todėl pareiškėjų prašymas pagrįstas ir tenkintinas.

III. 18. Atsakovas Šilutės rajono savivaldybės taryba pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

19. Atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į atsakovo nurodytą aplinkybę, kad ginčo privažiavimas nėra naujai įrengtas kelias, šis pravažiavimas buvo ir yra, jis buvo numatytas 1990 m. Švėkšnos gyvenvietės bendrajame plane. Ginčijamo sprendimo aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad ginčo privažiavimas yra egzistuojantis ir gyventojų naudojamas. Taigi ginčijamo sprendimo tikslas – sutvarkyti egzistuojantį privažiavimą, kuriuo iki šiol naudojosi ir ateityje galėtų naudotis (duomenys neskelbtini) gyventojai.

20. Atsakovo manymu, ginčo sprendime aiškiai nurodyta, kad į apskaitą įtrauktas naujai inventorizuotas kelias, o ne naujas kelias.

21. Atsakovo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad bylos nagrinėjimo metu nėra parengto, suderinto bei patvirtinto teritorijų planavimo dokumento, kuriame būtų numatyta ir suformuota Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvė, einanti per pareiškėjams nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą. Atsakovas pažymi, kad jokio parengto teritorijų planavimo dokumento negali būti, kadangi jokios ginčo privažiavimo projektavimo procedūros nebuvo ir nėra pradėtos. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo teiginys, jog atsakovas pažeidė kelio projektavimo procedūras bei jų eiliškumą, yra nepagrįstas.

22. Pareiškėjai atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.

23. Pareiškėjų teigimu, Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimas Nr. T1-819 ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. A1-715 patvirtina, kad buvusios žemės sklypo savininkės F. L. B. P. žemės sklype (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje, jokio kelio, kuris būtų skirtas (duomenys neskelbtini) gyventojams, nebuvo nustatyta, kelio nustatymo tikslu buvo pradėtos administracinės procedūros, kurios nebaigtos iki šios dienos.

24. Pareiškėjai nurodo, kad žemės sklypui (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje, yra nustatytas servitutas (tarnaujantis) visam 4,400 ha ploto žemės sklypui, suteikiantis teisę lankyti saugomus kraštovaizdžių kompleksus, rekreacines teritorijas bei objektus, jokių kitokių servitutų žemės sklype nėra, taip pat nėra įregistruotų ir numatytų jokių pravažiavimo kelių. Pareiškėjai nurodo, kad nustatytas servitutas nesuteikia teisės tiesti bet kokias inžinierines komunikacijas, žemės sklypas yra privati nuosavybė.

25. Pareiškėjai nurodo, kad apeliacinio skundo motyvai prieštarauja į bylą įtraukto Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos pozicijai.

26. Pareiškėjai nurodo, kad iki šios dienos nėra patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas – Švėkšnos gyvenvietės susisiekimo komunikacijų ir inžinierinės infrastruktūros plėtros specialusis planas, kuriame būtų numatytas įvažiavimas į privačius namus, adresu (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje, per žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

27. Trečiasis suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 28. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Šilutės rajono savivaldybės tarybos 2016 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. T1-506, kuriuo papildytas vietinės reikšmės kelių ir gatvių sąrašas, papildomai įrašant inventorizuotą Šilutės rajono savivaldybės vietinės reikšmės gatvę (privažiavimas į parką iš (duomenys neskelbtini) gatvės), teisėtumo ir pagrįstumo.

29. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnyje nustatytomis apeliacinio skundo nagrinėjimo ribomis, nurodo, kad, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, ir pasisako tik dėl apelianto apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.

30. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (2002 m. spalio 3 d. įstatymo Nr. IX-1113 redakcija) 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad kelias – inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui. Kelio elementai yra šie: žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pagal to paties įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, keliai projektuojami remiantis patvirtintais teritorijų planavimo bei Lietuvos kelių projektavimo normatyviniais dokumentais. Kelių tiesimo, statybos, rekonstrukcijos, taisymo (remonto) projektų ekspertizės atliekamos Vyriausybės nustatyta tvarka, o pagal 2 dalį – keliai projektuojami, tiesiami, statomi, rekonstruojami, taisomi (remontuojami) ir prižiūrimi vadovaujantis įstatymais, kitais teisės aktais bei normatyviniais statybos techniniais dokumentais. Vykdomų darbų specialiųjų statybos reikalavimų valstybinė priežiūra atliekama Vyriausybės nustatyta tvarka.

31. Iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad inžinerinis statinys, kaip kelias, įgyja tokį statusą tuomet, kai jis yra suprojektuojamas, pastatomas bei pripažįstamas tinkamu naudoti, pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

32. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad ginčo privažiavimas nėra naujas kelias, jis buvo numatytas Švėkšnos generaliniame (bendrajame) plane, kuris patvirtintas Šilutės raj. DŽDT VK 1991 m. sausio 25 d, sprendimu Nr. 8 ir yra galiojantis iki šiol. Šilutės rajono savivaldybė taip pat nurodo, jog jokios ginčo privažiavimo procedūros, reglamentuotos teisės aktuose, nebuvo ir nėra pradėtos vykdyti. Taigi kelias yra tik pažymėtas anksčiau minėtame Švėkšnos generaliniame (bendrajame) plane, tačiau duomenų, jog yra atlikti šio kelio projektavimo darbai, jis pastatytas bei pripažintas tinkamu naudoti pagal teisės aktų reikalavimus, nėra. Tai, kad nėra atlikti tokio pobūdžio darbai, kaip jau buvo minėta anksčiau, nurodo ir atsakovas, todėl ginčo dėl šios aplinkybės byloje nėra.

33. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje yra neįrodyta, jog ginčo kelio atžvilgiu yra atlikti visi teisės aktais nustatyti veiksmai, leidžiantys suteikti jam vietinės reikšmės kelio statusą. Tai savo ruožtu lemia, kad nebuvo teisinių sąlygų Šilutės rajono savivaldybės tarybai ginčo privažiavimą įtraukti į Šilutės rajono vietinės reikšmės kelių sąrašą.

34. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovas išsamiai neišnagrinėjo ir neįvertino turimų duomenų apie žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), Švėkšnoje, nesilaikė nustatytos kelio projektavimo tvarkos ir pan. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus. Todėl apeliacinės instancijos teismas, iš esmės sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja.

35. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, keisti ar naikinti ginčijamą sprendimą, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Šilutės rajono savivaldybės tarybos apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Milda Vainienė