2021-03-17 Nr. AB-5638-3-61-3-00025-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-183-438/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00025-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 43.3.1; 43.5.1.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos Generaliniam prokurorui, Lietuvos Respublikos Prezidentui, Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkei dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas A. N. 2021 m. sausio 4 d. padavė teismui skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. pranešime nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų; 3) įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. skundo nagrinėjimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti: 1) ar Teismų įstatymo 47 straipsnis pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) ar Prokuratūros įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) ar Prezidento įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 5) priteisti 20 000 Eur moralinei žalai atlyginti ir 17 080 Eur turtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjo paduotas skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi nustatė pareiškėjui terminą iki 2021 m. sausio 20 d. pašalinti skundo trūkumus: pateikti skundą su aiškiai suformuluotu skundo pagrindu ir dalyku, žyminio mokesčio kvitą ar motyvuotą ir atitinkamais įrodymais pagrįstą prašymą atleisti nuo šio mokesčio mokėjimo, įrodymus dėl patirtos žalos dydžio.

Pareiškėjas 2021 m. sausio 6 d. elektroniniu paštu pateikė skundo reikalavimų dalies pakeitimą, t. y. patikslino 4 reikalavimą ir prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti: 1) ar Teismų įstatymo 85 straipsnio normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) ar Teismų įstatymo 47 straipsnis pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) ar Prokuratūros įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) ar Prezidento įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai.

Šalindamas skundo trūkumus, pareiškėjas elektroniniu paštu pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriame prašė: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. pranešime nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų; 3) įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. skundo nagrinėjimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje; 4) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ištirti: 1) ar Teismų įstatymo 85 straipsnio normos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 2) ar Teismų įstatymo 47 straipsnis pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 3) ar Prokuratūros įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 4) ar Prezidento įstatymas pagal reguliavimo apimtį neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai; 5) priteisti: 1) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 15 000 Eur moralinei žalai atlyginti ir 10 080 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) iš Valstybės iždo 5 000 Eur Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkų padarytai žalai atlyginti ir 7 000 Eur moralinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 25 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo A. N. skundą dėl reikalavimų: įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą dėl pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. pranešime nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių; įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų; įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. skundo nagrinėjimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje, kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo A. N. skundą dėl reikalavimo priteisti: 1) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 15 000 Eur moralinei žalai atlyginti ir 10 080 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) iš Valstybės iždo 5 000 Eur Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkų padarytai žalai atlyginti ir 7 000 Eur moralinei žalai atlyginti teismas laikė nepaduotu.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde kelia reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo 2020 m. gruodžio 16 d. pranešime nurodytomis neteisėtomis veikomis pažeistų teisių. Teismas pažymėjo, kad pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Taigi, kaip nurodė teismas, ABTĮ 18 straipsnio 2 dalis expressis verbis (tiesiogiai) nustato, jog administracinių teismų kompetencijai inter alia (taip pat) nepriskiriama tirti Lietuvos Respublikos Prezidento, prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo pirminio skundo ir jo patikslinimo turinį, nurodė, kad pareiškėjas, reikalaudamas įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimą, skundžia prokuroro procesinius veiksmus, susijusius su ikiteisminiu tyrimu. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal jo 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimą (tyrimo medžiagos Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors pareiškėjas skunde, pateiktame 2021 m. sausio 18 d., teigia, kad teismui ginčija Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro viešojo administravimo veiksmus, kurie yra apibrėžti Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnyje, reglamentuojančiame viešojo intereso gynimą, tačiau iš byloje esančių dokumentų ir pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių teismas nustatė, jog pareiškėjas į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreipėsi dėl galbūt savo pažeistų teisių, siekdamas ikiteisminio tyrimo iniciavimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 5 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Taigi, iš to, kas išdėstyta, teismas priėjo išvadą, kad kilęs ginčas tarp pareiškėjo ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros nelaikytinas ginču dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl skundą dėl šio reikalavimo atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas skunduose taip pat reiškė reikalavimą įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti jo 2020 m. gruodžio 16 d. skundo nagrinėjimą Teisėjų etikos ir drausmės komisijoje. Teismas nurodė, kad vadovaujantis Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatų, patvirtintų Teisėjų tarybos 2019 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 13P-10-(7.1.2) (toliau – ir Nuostatai), 2 punktu, Teisėjų etikos ir drausmės komisija (toliau – ir Komisija) yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus bei užtikrinanti teisėjų etikos sklaidą.

Komisijos tikslas – įgyvendinant teismų savireguliacijos ir savivaldos principą užtikrinti teisėjų drausminės atsakomybės realizavimą bei ugdyti teisėjų etiką (Nuostatų 5 p.), uždaviniai – laiku ir operatyviai šių Nuostatų nustatyta tvarka nagrinėti teikimus dėl drausmės bylų iškėlimo teisėjams; kai yra drausmės bylos iškėlimo pagrindas, kelti drausmės bylas teisėjams; Teisėjų garbės teismo pavedimu organizuoti teisėjo darbo veiklos patikrinimą, surinkti papildomus įrodymus apie drausmės bylai reikšmingas faktines aplinkybes; teikti konsultacijas teisėjų etikos klausimais; organizuoti teisėjų etikos sklaidą (Nuostatų 6 p.).

Nuostatų 15 punkte nustatyta, kad drausmės bylą teisėjui iškelia Komisija, kai yra drausmės bylos iškėlimo pagrindas. Vadovaujantis Nuostatų 51 punktu Komisijos priimti sprendimai neskundžiami, o Nuostatų 59 punkte įtvirtinta, kad Komisija atskaitinga Teisėjų tarybai. Taigi, iš aptariamų teisės normų, kaip nurodė teismas, matyti, kad Komisija – tai teismų savivaldos institucija, kuriai nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos, todėl Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ABTĮ taikymo prasme. Atitinkamai administraciniams teismams nepriskirta nagrinėti šios institucijos veiksmų (neveikimo).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad skundai dėl Komisijos veiksmų nenagrinėtini teisme ABTĮ nustatyta tvarka (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) nutartis administracinėse bylose Nr. eAS-572-822/2017, Nr. AS-79-556/2018). Taigi, remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti jo 2020 m. gruodžio 16 d. skundo nagrinėjimą Komisijoje taip pat teismo nenagrinėtas ABTĮ nustatyta tvarka, todėl jį atsisakė priimti.

Pareiškėjas skunde, be kita ko, reiškė reikalavimą Lietuvos Respublikos Prezidentui dėl įpareigojimo inicijuoti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų. Iš skundo priedų teismas nustatė, kad pareiškėjas 2020 m. lapkričio 26 d. ir papildomai 2020 m. gruodžio 7 d. su analogišku reikalavimu inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų kreipėsi į Lietuvos Respublikos Prezidentą ir 2020 m. gruodžio mėn. gavo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyriaus atsakymą Nr. (1D-5083, 1d-5317)-2D-, kuriuo šį reikalavimą atsisakyta tenkinti, konstatavus, kad pareiškėjas nesutinka su prokuroro procesiniais veiksmais ir išaiškinta tokių veiksmų apskundimo tvarka. Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje pareiškėjui buvo išaiškinta, kad tuo atveju, jei jis mano, kad Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius netinkamai išnagrinėjo jo skundus, jis turi teisę prašyti teismo panaikinti šį sprendimą ir reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją iš naujo juos išnagrinėti. Iš 2021 m. sausio 18 d. skundo turinio teismas nustatė, kad pareiškėjas jokių reikalavimų dėl minėtų Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos raštų nesuformulavo ir neprašė įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliariją iš naujo išnagrinėti jo skundus. Skunde pareiškėjas nurodė, kad teismui ginčija Lietuvos Respublikos Prezidento vilkinimą atlikti veiksmus, t. y. inicijuoti tyrimą dėl generalinio prokuroro E. P. padarytų nusikalstamų veikų. Pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies nuostatas administracinis teismas netiria prokurorų, tame tarpe Generalinio prokuroro, atliekamos ikiteisminio tyrimo veiklos, Prezidento veiksmų. Todėl remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro veiksmų teismas atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teismų šio įstatymo nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pareiškėjas reiškė reikalavimus priteisti: 1) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 15 000 Eur moralinei žalai atlyginti ir 10 080 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) iš Valstybės iždo 5 000 Eur Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkų padarytai žalai atlyginti ir 7 000 Eur moralinei žalai atlyginti. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas paduotu pradinio jo padavimo teismui dieną. Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas (prašymas, pareiškimas) laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi įpareigojo pareiškėją nurodyti, iš kokio konkretaus viešojo administravimo subjekto(ų) veiksmų (neveikimo), priimtų viešojo administravimo srityje, jis kildina turtinę ir neturtinę žalą. Jei patirta žala kildinama iš skirtingų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), formuluodamas reikalavimą, pareiškėjas turi nurodyti, kokį konkretų žalos dydį siekia prisiteisti iš kiekvieno Lietuvos valstybės atstovo. Taip pat pareiškėjas turi pateikti įrodymus dėl patirtos žalos dydžio. Susipažinęs su 2021 m. sausio 18 d. skundu, teismas priėjo išvadą, kad pareiškėjas nepašalino nurodytų trūkumų. Teismas nurodė, kad iš suformuluoto reikalavimo matyti, jog turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą pareiškėjas siekia prisiteisti iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Teisėjų etikos ir drausmės komisijos, tačiau iš skundo turinio nėra aišku, kokiais konkrečiais šių subjektų veiksmais ši žala buvo padaryta. Be to, pareiškėjas jokiais įrodymais nepagrindė žalos dydžio. Atsižvelgiant į tai, teismas neturėjo galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų.

Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundas dėl reikalavimo priteisti: 1) iš Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 15 000 Eur moralinei žalai atlyginti ir 10 080 Eur turtinei žalai atlyginti; 2) iš Valstybės iždo 5 000 Eur Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkų padarytai žalai atlyginti ir 7 000 Eur moralinei žalai atlyginti laikytinas nepaduotu.

Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo skundų reikalavimas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl norminių aktų konstitucingumo ištyrimo yra procesinio pobūdžio, susijęs su skunde pareikštais materialiniais reikalavimais. Atsisakius priimti materialinius reikalavimus, jo priėmimas nesprendžiamas.

III. Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį panaikinti; nušalinti teisėją I. K.; vadovaujantis Teismų įstatymo 83 ir 84 straipsniais teikti siūlymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylai teisėjai I. K. iškelti (dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių teisėjos nurodytos bylose ir dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkės administracinio sprendimo, uždraudusio pareiškėjui kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją; vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, apie teisėjos I. K. nusikalstamą veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą – pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei.

Pareiškėjas teigia, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartyje nurodyti skundo trūkumai (didžioji dalis nurodytų skundo trūkumų) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, ABTĮ 22, 29, 33, 36 ir 111 straipsniams, Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 daliai, 83 straipsnio 3 daliai, 84 straipsnio 4 ir 7 dalims, 114 straipsnio 1 daliai, Prokuratūros įstatymo 12 straipsnio 1 daliai, todėl pareiškėjas nurodytų skundo trūkumų nešalino teisėtai.

Pareiškėjo nuomone, skundžiamos nutarties ketvirtoje pastraipoje nurodytus skundo trūkumus pašalino. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnis gina žmogaus teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pareiškėjas nurodė, kad už jo darbą – valdžios institucijoms rašytus pranešimus, skundus (jų išsiuntimą), skaitymą ir analizavimą gautų atsakymų – negavus atlyginimo yra padaroma žala, todėl pareiškėjas tokią žalą kaip materialią nurodė skunde, o jos dydis apskaičiuotas skundo 11 priede.

Pareiškėjas nurodo, kad skundo dalis, kuri palikti nenagrinėta, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsniui ir ABTĮ 22 straipsnio 1 daliai.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutarties, kuria dalis pareiškėjo skundo reikalavimų laikyta nepaduota, o kitą skundo dalį atsisakyta priimti nutartyje nurodytais pagrindais (ABTĮ 33 str. 1 d. ir 2 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, 24, 25 ir 35 straipsniuose nustatytų reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, trūkumų šalinimo institutu skundo priėmimo klausimą nagrinėjantis teismas turi teisę pasinaudoti tada, kai skundo turinio bei formos neatitikimai ABTĮ reikalavimams trukdo pradėti administracinės bylos teiseną (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS520-174/2012; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą. Jei teismas, prieš priimdamas skundą, nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą.

Sprendžiant dėl teismo nutarties laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo, kartu turi būti tikrinamas ir nutarties dėl skundo trūkumų šalinimo teisėtumas ir pagrįstumas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-1070/2014). Pažymėtina, kad termino pašalinti skundo trūkumus nustatymas yra skundą pateikusiam asmeniui palanki aplinkybė, kadangi teismas, nurodydamas skundo trūkumus, suteikia asmeniui galimybę per nustatytą laiką pašalinti kliūtis, kurios teismui užkerta kelią priimti pateiktą skundą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-550/2010; 2019 m. birželio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-392-822/2019).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad pareiškėjo reikalavimai ir šiuos reikalavimus pagrindžiančios aplinkybės privalo būti išdėstytos skunde.

Teisėjų kolegija, visapusiškai įvertinusi pareiškėjos skundo pirmosios instancijos teismui turinį ir reikalavimus, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. sausio 6 d. nutartimi teisėtai ir pagrįstai nustatė pareiškėjui terminą nurodytiems skundo trūkumams pašalinti, kadangi visuma teismo įvardintų pareiškėjo skundo trūkumų (iš skundo turinio nėra aišku, ar pareiškėjas į teismą kreipėsi nesutikdamas su Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro 2020 m. gruodžio 21 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjo 2020 m. gruodžio 16 d. pranešimą, ar kelia ginčą dėl Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros veiklos viešojo administravimo srityje, todėl pareiškėjas privalo šias aplinkybes patikslinti; teismas nurodė, kad jei pareiškėjas mano, jog Lietuvos Respublikos kanceliarijos Asmenų aptarnavimo skyrius netinkamai išnagrinėjo jo skundus, jis turi teisę prašyti teismo panaikinti šį sprendimą ir įpareigoti Lietuvos Respublikos kanceliariją iš naujo juos išnagrinėti ir tuomet atsakovas bylos procese turi būti Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija; išaiškinta teisė dėl Teisėjų etikos drausmės komisijos veiksmų (neveikimo) kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą; pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė, iš kokio konkretaus viešojo administravimo subjekto(-ų) veiksmų (neveikimo), priimtų viešojo administravimo srityje, kildina turtinę ir neturtinę žalą. Jei patirta žala kildinama iš skirtingų viešojo administravimo subjektų veiksmų (neveikimo), formuluodamas reikalavimą, pareiškėjas turi nurodyti, kokį konkretų žalos dydį siekia prisiteisti iš kiekvieno Lietuvos; pagal ABTĮ 25 straipsnio 2 dalį prie skundo turi būti pridedamas žyminio mokesčio kvitas arba motyvuotas ir įrodymais pagrįstas prašymas atleisti nuo žyminio mokesčio sumokėjimo) buvo esminiai ir trukdė pradėti administracinės bylos teiseną pagal tokį pareiškėjo skundą, o ypač trūkumai, kurie susiję su administracinio ginčo dalyko formulavimu ir reikalavimų pagrindu.

Skundo dalykas turi būti suformuluotas taip, kad būtų aišku, kokio materialinio teisinio rezultato siekiama iškeliant administracinę bylą, o iš skundo turinio turi būti suprantama, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu to reikalaujama. Reikalavimas skundo dalyką formuluoti aiškiai, o skundo pagrindą sudarančias aplinkybes išdėstyti nuosekliai, skirtas tam, kad šie skundo elementai būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui. Pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus apibrėžiamos administracinės bylos nagrinėjimo ribos. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007).

Teisėjų kolegija, nagrinėjamu atveju įvertinusi pareiškėjo pateiktų procesinių dokumentų, kuriais jis kreipėsi į administracinį teismą dėl galbūt pažeistų teisių gynimo – skundo ir šalinant teismo nutartyje nustatytus trūkumus pateikto patikslinto skundo turinį, konstatuoja, kad pareiškėjas neištaisė teismo nurodytų trūkumų, todėl pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pareiškėjo skundo dalį visiškai pagrįstai laikė nepaduota. Pabrėžtina, kad teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje pareiškėjo skundo trūkumai buvo aiškiai išvardinti, buvo nurodyta, kaip pareiškėjas konkrečiai gali juos pašalinti.

Pažymėtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Pagal ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą administraciniai teismai sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų (neveikimo) teisėtumo, taip pat dėl šių subjektų vilkinimo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. sausio 6 d. nutartimi atkreipė pareiškėjo dėmesį į tai, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 168 straipsnio 5 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per 7 dienas nuo nutarimo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Jeigu prokuroras nepanaikina nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, jo sprendimas gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartyje (skundžiamoje nutartyje) nurodyta, kad iš byloje esančių dokumentų ir pareiškėjo skunduose nurodytų aplinkybių akivaizdu, jog pareiškėjas į Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą kreipėsi dėl galbūt savo pažeistų teisių, siekdamas ikiteisminio tyrimo inicijavimo. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad šiuo atveju tokie reikalavimai nenagrinėtini administraciniame teisme kaip savarankiški skundo reikalavimai, todėl pagrįstai atsisakyta priimti šią skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaujantis Teismų įstatymo 85 straipsnio 1 ir 4 dalimis, Teisėjų etikos ir drausmės komisija yra teismų savivaldos institucija, sprendžianti drausmės bylų teisėjams iškėlimo klausimus. Šios komisijos veiklą reglamentuoja Teisėjų tarybos tvirtinami Teisėjų etikos ir drausmės komisijos nuostatai.

Pirmosios instancijos teismas, remdamasis Nuostatais ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pagrįstai nusprendė, kad Teisėjų etikos ir drausmės komisijai, kuri yra teismų savivaldos institucija, nėra priskirtos vykdomosios valdžios funkcijos. Taigi, šioje srityje susiklostančiuose teisiniuose santykiuose, Komisija, ABTĮ taikymo prasme, nėra viešojo administravimo subjektas ir pareiškėjo skundo reikalavimas įpareigoti Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkę organizuoti jo skundų nagrinėjimą Komisijoje taip pat nenagrinėtinas ABTĮ nustatyta tvarka.

Skunde suformuluotas reikalavimas įpareigoti Prezidentą inicijuoti tyrimą dėl Generalinio prokuroro padarytų nusikalstamų veikų, taip pat yra ne dėl viešojo administravimo veiklos. Todėl administracinio teismo atliekamas šios funkcijos įgyvendinimo teisėtumo tikrinimas būtų traktuojamas kaip kišimasis į veiklą, kuria įgyvendinama Respublikos Prezidento valdžia, o taip būtų pažeidžiamas valdžių padalijimo principas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas atskirajame skunde kelia klausimą dėl skundžiamą nutartį priėmusios teisėjos I. K., tačiau papildomai patikrinusi bylą, teisėjų kolegija nenustatė objektyvių ar subjektyvių teisėjos I. K. galimo šališkumo pagrindų. Teisėjų kolegija netenkina pareiškėjo prašymų – nušalinti teisėją I. K.; vadovaujantis Teismų įstatymo 83 ir 84 straipsniais teikti siūlymą Teisėjų etikos ir drausmės komisijai drausmės bylai teisėjai I. K. iškelti (dėl Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarčių teisėjos nurodytos bylose ir dėl Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininkės administracinio sprendimo, uždraudusio pareiškėjui kreiptis į Teisėjų etikos ir drausmės komisiją; vadovaujantis ABTĮ 111 straipsniu ir Teismų įstatymo 47 straipsnio 4 dalimi, apie teisėjos I. K. nusikalstamą veiką – atsisakymą vykdyti teisingumą – pranešti Lietuvos Respublikos generalinei prokurorei.

Pareiškėjas kartu su atskiruoju skundu pateikė papildomus dokumentus: 2020 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį ir 2021 m. sausio 29 d. elektroniniame pašte gautą automatinį pranešimą. Pareiškėjas nepateikė paaiškinimų, kodėl 2020 m. sausio 29 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ir 2020 m. kovo 9 d. Vilniaus apygardos teismo nutartys nebuvo pateiktos laiku pirmosios instancijos teismui, be to, tiek minėtos nutartys, tiek 2021 m. sausio 29 d. elektroniniame pašte gautas automatinis pranešimas yra teisiškai nereikšmingi vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, todėl teisėjų kolegija jų atskirai neanalizuos.

Atsižvelgus į konstatuotas aplinkybes, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o šiuo skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. N. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. sausio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičiaus

Romanas Klišauskas

Dainius Raižys