2228abdc-2833-4e83-8f2d-97a9cf4133c3 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. e1-2993-1123/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36633-2022-0 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1; 1.2.5.4.1; 2.12.1.4 (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS TEISMO BAUDŽIAMASIS Ä®SAKYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja AuÅ¡ra Ragelienė raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 1-ojo skyriaus prokuroro Ryčio Ivanausko pareiÅ¡kimÄ dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D.

K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, pradinio iÅ¡silavinimo, dirbantis (vykdantis individualiÄ veiklÄ ), neteistas (teistumas iÅ¡nykęs), kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : D. K. sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui, bei grasino jį nužudyti , o bÅ«tent: jis 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 22.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,98 prom. neblaivumas), žodinio konflikto savo žmona G.

K. metu, ranka sudavė pastarajai vienÄ smÅ«gį į galvÄ , po ko, suėmęs už kaklo, jį spaudė tokiu bÅ«du pastarÄ jÄ smaugdamas bei sakydamas „aÅ¡ tave nužudysiu – pasmaugsiu“, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, ir tokiu bÅ«du muÅ¡damas, sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , bei grasino nužudyti žmogų. Å iais veiksmais D. K. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

D. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo pripažino ir parodė, kad jis gyvena savo žmonai G. K. priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Kartu su jais gyvena jų mažametis vaikas D. K.. Su žmona sutaria neblogai, tačiau kartais tarp jų kyla žodiniai konfliktai, smurto tarp jų nebÅ«na. Jie yra vedę (duomenys neskelbtini) metus, gyvena kartu, veda bendrÄ Å«kį. Jo žmona Å¡iuo metu niekur nedirba, jis iÅ¡laiko jÄ ir jų vaikÄ , aprÅ«pina juos materialiai. 2022 m. rugsėjo 24 d. jis grįžo namo apie 20.00 val., buvo iÅ¡gėręs alaus, tačiau negali pasakyti, kokį kiekį (galimai apie litrÄ alaus), tačiau nebuvo apgirtęs, jautėsi adekvačiai.

Jam grįžus namo, žmona ėmė jam priekaiÅ¡tauti, kad parÄ nebuvo namuose, supyko, kadangi laikÄ leido su draugu ir gėrė alkoholį. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu, žmona ėmė varyti jį iÅ¡ namų, ji kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais. Kadangi buvo neblaivus toks jos elgesys jį labai suerzino ir jis nesusilaikęs vienÄ kartÄ sudavė jai per galvÄ . Ar sudavė kumščiu, ar delnu, tiksliai pasakyti negali, nes nebeprisimena. Ji pradėjo ant jo dar labiau rėkti ir jis, norėdamas, kad nustotų rėkti, sugriebė jÄ už kaklo ir suspaudė, po ko pasakė „tave užmuÅ¡iu, jei rėksi, pasmaugsiu“. kaip minėjo, taip pasielgė, nes buvo neblaivus ir situacijÄ vertino neadekvačiai.

Kai žmonÄ paleido, tarp jų ir toliau vyko žodinis konfliktas. Kadangi buvo įsiaudrinęs, iÅ¡eidamas trenkė miegamojo durimis (jas uždarydamas), dėl ko sudužo duryse buvęs stiklas. Konfliktui pasibaigus išėjo į kiemÄ , kur kalbėjo su kaimynu ir pamatė atvykstant policijÄ . Policijai užėjus į namÄ , suprato, kad galimai policijÄ iÅ¡kvietė žmona, todėl nuėjo pasiaiÅ¡kinti. Girdint policijos pareigÅ«nams toliau su žmona konfliktavo, buvo supykęs dėl jos elgesio, dėl to, kad norėjo iÅ¡vyti jį iÅ¡ namų.

Žmonos užmuÅ¡ti ar kitaip susidoroti su ja neketino, tokio noro neturėjo ir neturi, nenori jai niekaip pakenkti. Pasakė, kad jÄ užmuÅ¡ nepagalvojęs, dėl Å¡ių žodžių gailisi, tie žodžiai jokios prasmės neturi, juos iÅ¡tarė nepagalvojęs, tačiau supranta, kad galėjo jÄ iÅ¡gÄ sdinti. Taip pat supranta, kad savo veiksmais galėjo sukelti savo žmonai fizinį skausmÄ ir dėl to nuoÅ¡irdžiai gailisi. Po įvykio jis buvo grįžęs namo, kur sutvarkė sudaužytas duris.

Po Å¡io įvykio jų namuose lankėsi vaiko teisų apsaugos darbuotojai, su kuriais taip pat pasikalbėjo, jie įvertino vaiko gyvenimo ir vystymosi sÄ lygas jų namuose. Kaip ir minėjo prieÅ¡ tai dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi ir sutinka kad baudžiamasis procesas bÅ«tų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (1 t., b. l. 70-73). Asmens neblaivumo patikrinimo alkotesteriu pažymoje užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., 23.34 val. D. K. nustatyta 1,98 prom. neblaivumo bÅ«sena (1 t., b. l. 82).

Nukentėjusioji G. K., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad ji kartu su vyru D. K. kartu gyveno ir vedė bendrÄ Å«kį (duomenys neskelbtini) metus. Oficialiai susituokę yra apie (duomenys neskelbtini) metus. Santuokoje gimė vaikas, sÅ«nus D. K.. Gyvena jai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 01.30 val. jos vyras išėjo iÅ¡ namų, kur jis praleido naktį, nežino, nes jai nesakė. Dienos metu jam skambino, tačiau jis su ja nebendravo. Namo grįžo apie 21.45 val., buvo neblaivus.

Kur buvo, nesakė, tik atsakė, kad su draugais. Kadangi ji jam nė kartÄ minėjo, kad jai nepatinka, kuomet jis grįžta girtas, juolab namuose mažas vaikas. Ji jam liepė iÅ¡eiti iÅ¡ namų, tačiau jis nenorėjo, lindo prie vaiko, ji neleido, tada jis jai vienÄ kartÄ sudavė delnu per galvÄ ir griebė už kaklo, bandė iÅ¡ atimti vaikÄ , kurį ji laikė glėbyje, vaikas labai iÅ¡sigando, pradėjo verkti. Tada jis (D. K.), iÅ¡eidamas iÅ¡ kambario, stipriai trenkė durimis ir iÅ¡daužė durų stiklus.

Konflikto metu, vaiko akivaizdoje vadino jÄ Ä¯vairiais necenzÅ«riniais žodžiais, grasino jai, sakė, kad jÄ pasmaugs, prieÅ¡ tai nebuvo žymės, tačiau praėjus laikui po įvykio atsirado kraujosruva, jis buvo agresyvus, todėl ji labai iÅ¡sigando ir pasiėmusi vaikÄ , kuris ne tik buvo iÅ¡sigandęs, bet Å¡iuo metu dar ir sergantis, ir atidariusi kambario langÄ , pro jį iÅ¡lipo ir nubėgo pas močiutę iÅ¡ kur iÅ¡kvietė policijos pareigÅ«nus. Atvykus policijos pareigÅ«nams, apie tai, kad vyras jÄ sužalojo, nieko nesakė, nes jai buvo jo gaila.

Pradžioje net nenorėjo kviesti policijos, tačiau vyro elgesys buvo neprognozuojamas, ji labai iÅ¡sigando dėl savo sveikatos ir gyvybės, taip pat dėl vaiko. Ji nė kartÄ vyrui sakė, kad jeigu jis nenori su ja gyventi, gali iÅ¡eiti, tačiau jis atsakė, kad neturi kur eiti, todėl tik dėl gyvenamosios vietos jis čia grįžta, nes vyras net čia neregistruotas. Net kai atvyko policijos pareigÅ«nai, D. K. nerimo, tapo agresyvus, pareigÅ«nų akivaizdoje jai grasino, sakė, kad nužudys, įžeidinėjo įvairiais necenzÅ«riniais žodžiais, į policijos pareigÅ«nų raginimus nusiraminti nereagavo, bėgo nuo jų, kuomet jam bandė uždėti antrankius, nevykdė jų nurodymų ir toliau jai grasino.

Kadangi grasino jai namuose ir, sugriebęs už kaklo, smaugė, sakydamas „pasmaugsiu tave“, po to pareigÅ«nų akivaizdoje sakė, kad jÄ nužudys, ji jo bijo, juolab įtaria, kad jis vartoja ne tik alkoholį, bet ir narkotines medžiagas, nes koks jis tÄ dienÄ buvo agresyvus, tokio jo dar nebuvo mačiusi. Tai pirmas kartas, kai vyras jai vienÄ kartÄ delnu sudavė per galvÄ ir sugriebęs už kaklo, sakydamas „nužudysiu tave, pasmaugsiu“, tokiom frazėm grasino jÄ nužudyti. Kuomet jÄ smaugė ir sudavė per galvÄ , jautė fizinį skausmÄ , ant kaklo atsirado ir kraujosruva.

Kadangi baiminosi tiek dėl savo gyvybės bei sveikatos, tiek iÅ¡sigando dėl vaiko, nors vaikas vyro agresijos priepuolio metu nenukentėjo, tik labai iÅ¡sigando, nes viskas vyko vaiko akivaizdoje, todėl praÅ¡o jÄ apsaugoti nuo vyro ir neleisti jam artintis prie jos ir vaiko. Po įvykio į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ nesikreipė. Ä® savo Å¡eimos gydytojÄ taip pat nesikreipė, nedarbingumo pažymėjimas jai dėl Å¡io įvykio iÅ¡duotas nebuvo. Teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį jai iÅ¡aiÅ¡kinta, Å¡ia savo teise nepasinaudos ir civilinio ieÅ¡kinio savo vyrui nereikÅ¡.

Su prokuroro sprendimu užbaigti ikiteisminį tyrimÄ teismo baudžiamuoju įsakymu sutinka (1 t., b. l. 27-30, 40-42). BIRT ataskaitų žiÅ«ryklėje užfiksuota, kad 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 22.09 val. gautas G. K. praneÅ¡imas, kad namuose ,adresu (duomenys neskelbtini), muÅ¡asi neblaivus vyras, trenkė per galvÄ , yra du mažamečiai vaikai (b. l. 10-11). 2022 m. rugsėjo 25 d. įvykio vietos apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta, adresu (duomenys neskelbtini). ApžiÅ«ros objektas yra vieno aukÅ¡to gyvenamojo namo dalis.

Apžiūros metu prie namo įeinamųjų durų patenkama pro metalinius vartelius. Namo durys praviros, užėjus į vidų, patenkama į koridorių. Priešais namo įėjimo duris yra virtuvė, kurioje smurto požymių nėra. Kairėje koridoriaus pusėje yra kambarys, kurio durys plačiai atidarytos, varčia į koridorių. Durys baltos spalvos medinės su langeliais, viršutiniai langeliai grublėto matinio stiklo, viduriniai skaidraus, apžiūros metu vienas vidurinis langelio stiklas išdaužtas, stiklo šukės išbarstytos ant grindų (b. l. 21-24).

Ä®rodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimas BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Å iuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatÄ . Objektyviai jis pasireiÅ¡kia fizinio smurto prieÅ¡ asmenį naudojimu (muÅ¡imu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryÅ¡iu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant Å¡ių konkrečių padarinių, bet sÄ moningai leidžiant jiems atsirasti.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis; kvalifikuojamieji požymiai apibÅ«dina nukentėjusįjį asmenį (Å¡eimos narys ar artimasis giminaitis). Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal Å¡io straipsnio 2 dalį nusikaltimÄ padariusio asmens Å¡eimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimÄ padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimÄ padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.

Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatÄ , jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas. Tiek BK 145 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties formuluotė, tiek teismų praktika tokio pobÅ«džio bylose akcentuoja, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkÅ«s neigiami padariniai (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-131-1073/2018).

Sprendžiant klausimÄ dėl grasinimo realumo atsižvelgiama į įvairias aplinkybes: kilusio konflikto kontekstÄ , pasakyto grasinimo turinį, motyvus, kodėl jis buvo iÅ¡sakytas, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010 ir kt.). Svarbu paminėti ir tai, kad siekiant iÅ¡vengti vertinimo klaidų ir užtikrinti, kad tam tikri asmens neteisingai suprasti žodžiai ar poelgiai nebÅ«tų be pagrindo pripažinti nusikalstama veika, baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog baudžiamÄ jÄ atsakomybę gali užtraukti tik realÅ«s (ne tariami) grasinimai.

Pripažįstant nusikalstamÄ grasinimo pobÅ«dį, bÅ«tina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad tai nebuvo nevykęs pokÅ¡tas, spontaniÅ¡kai iÅ¡sprÅ«dę žodžiai, į grasinimÄ panaÅ¡Å«s, bet kitokiÄ prasmę turintys veiksmai ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-553-942/2015,2K-172-788/2017). Teismų praktikoje taip pat nuosekliai laikomasi nuostatos, kad grasinimo realumui nustatyti nėra bÅ«tina, jog grasinantysis iÅ¡ tikrųjų ketino jį realizuoti, bet pakanka to, kad nukentėjusysis pagal grasinimo iÅ¡raiÅ¡kÄ ir kitas aplinkybes turėjo pagrindÄ bijoti jo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo bÅ«tent tokios nukentėjusiojo bÅ«senos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K–287/2014).

Teismas, iÅ¡tyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitÄ papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad D. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia iÅ¡vada darytina byloje surinktus ir iÅ¡tirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningÄ visumÄ . Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos pripažino, nurodė, kad 2022 m. rugsėjo 24 d. jis grįžo namo apie 20.00 val., buvo iÅ¡gėręs alaus, negali pasakyti, kokį kiekį (galimai apie litrÄ alaus), tačiau nebuvo apgirtęs, jautėsi adekvačiai.

Jam grįžus namo, žmona ėmė jam priekaiÅ¡tauti, tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, kurio metu, žmona ėmė varyti jį iÅ¡ namų, ji kalbėjo necenzÅ«riniais žodžiais. Kadangi buvo neblaivus, toks jos elgesys jį labai suerzino ir jis nesusilaikęs vienÄ kartÄ sudavė jai per galvÄ . Ar sudavė kumščiu, ar delnu, tiksliai pasakyti negali, nes nebeprisimena. Ji pradėjo ant jo dar labiau rėkti ir jis, norėdamas, kad nustotų rėkti, sugriebė jÄ už kaklo ir suspaudė, po ko pasakė „tave užmuÅ¡iu, jei rėksi, pasmaugsiu“.

Supranta, kad savo veiksmais galėjo jai sukelti fizinį skausmÄ . Žmonos užmuÅ¡ti ar kitaip susidoroti su ja neketino, tokio noro neturėjo ir neturi, nenori jai niekaip pakenkti. Pasakė, kad jÄ užmuÅ¡ nepagalvojęs, dėl Å¡ių žodžių gailisi, tie žodžiai jokios prasmės neturi, juos iÅ¡tarė nepagalvojęs, tačiau supranta, kad galėjo jÄ iÅ¡gÄ sdinti. Tai, kad D. K. nurodytomis aplinkybėmis panaudojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ savo žmonÄ G. K., bei kad tokiais veiksmais jai sukėlė fizinį skausmÄ , taip pat, jÄ smaugdamas, grasino jÄ nužudyti – pasmaugti, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, be kaltinamojo prisipažinimo, patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai: nukentėjusiosios G.

K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, BIRT ataskaitų žiÅ«ryklės duomenys, įvykio vietos apžiÅ«ros protokolas bei kita raÅ¡ytinė bylos medžiaga, kuria teismas neturi pagrindo netikėti. IÅ¡tirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. K., 2022 m. rugsėjo 24 d., apie 22.08 val., adresu (duomenys neskelbtini), bÅ«damas neblaivus (nustatytas 1,98 prom. neblaivumas), žodinio konflikto savo žmona G. K. metu, ranka sudavė pastarajai vienÄ smÅ«gį į galvÄ , po ko, suėmęs už kaklo, jį spaudė tokiu bÅ«du pastarÄ jÄ smaugdamas bei sakydamas „aÅ¡ tave nužudysiu – pasmaugsiu“, dėl ko pastarajai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad toks grasinimas gali bÅ«ti įvykdytas, ir tokiu bÅ«du muÅ¡damas, sukėlė savo Å¡eimos nariui fizinį skausmÄ , bei grasino nužudyti žmogų.

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad D. K. padarė nusikalstamas veikas, kurios kvalifikuotinos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį. Bausmės skyrimas Prokuroras siÅ«lo baudžiamÄ jÄ bylÄ užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu. Teismas konstatuoja, kad yra BPK 418 straipsnyje nustatytų sÄ lygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas yra galimas: kaltinamasis sutiko procesÄ užbaigti teismo baudžiamuoju įsakymu, sutiko su prokuroro siÅ«loma bausmės rÅ«Å¡imi ir jos dydžiu, nukentėjusioji G.

K. 2022 m. spalio 20 d. praneÅ¡imu buvo informuota apie sprendimÄ užbaigti procesÄ teismo baudžiamuoju įsakymu, per nustatytÄ 7 dienų terminÄ nebuvo gautas nukentėjusiosios skundas dėl tokio sprendimo, taip pat nukentėjusiajai buvo iÅ¡aiÅ¡kinta teisė pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį, tačiau ji byloje civilinio ieÅ¡kinio nepareiÅ¡kė, tokiu bÅ«du Å¡ioje byloje žalos atlyginimo klausimas nekeliamas. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam D. K., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dį ir pavojingumÄ (įvykdytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai ir vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, pavojingas žmogaus sveikatai ir gyvybei), nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes (nusikalstamos veikos baigtos, padarytos prieÅ¡ Å¡eimos narį), į D.

K. atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę, kad kaltinamasis visiÅ¡kai prisipažino dėl padarytos nusikalstamos veikos ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę – nusikalstama veika padaryta bÅ«nant apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamÄ jį – praeityje teistas, tačiau teistumas iÅ¡nykęs, baustas administracine tvarka, turintis nesumokėtų baudų, dirbantis (vykdantis individualiÄ veiklÄ ).

Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas ir kaltinamÄ jį apibÅ«dinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus įstatymo sankcijose numatytas laisvės apribojimo bausmes. Teismo vertinimu, prokuroro siÅ«lomi bausmių dydžiai (mažesni už BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ laisvės apribojimo bausmės vidurkį) yra proporcingi kaltinamojo padarytoms nusikalstamoms veikoms ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimÄ , prie didesnės bausmės pridedant mažesnę bausmę, pridedamos bausmės dydį nustatant artimÄ laisvės apribojimo bausmės minimumui, ir kaltinamajam paskirtina subendrinta laisvės apribojimo bausmė. Kadangi baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta teismo baudžiamuoju įsakymu bei kaltinamasis visiÅ¡kai pripažino savo kaltę, galutinė jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 dalis).

Kartu su laisvės apribojimo bausme kaltinamajam paskirtini BK 48 straipsnyje numatyti įpareigojimai, kurie padės įgyvendinti bausmės paskirtį. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamÄ veikÄ padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, be prokuroro siÅ«lomų įpareigojimų jam taip pat skirtinas įpareigojimas nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Kaltinamasis D. K. BPK 140 straipsnio nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 24 d., 23.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 16.07 val.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaitytinas jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas (1 diena), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Minėto straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kartu su bausme gali bÅ«ti paskirtos ir baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

BK 722 straipsnyje numatyta, kad teismas įpareigoja dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas artimajam giminaičiui ar Å¡eimos nariui. Å is įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per teismo nustatytÄ terminÄ . Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis D. K. padarė smurtinio pobÅ«džio nusikalstamÄ veikÄ prieÅ¡ Å¡eimos narį, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 722 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje, šį nurodymÄ Ä¯pareigojant įvykdyti per 5 mėnesius nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktina galioti iki Å¡io baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamÄ jį įsakymÄ vykdyti – panaikintina. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :              D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 7 (septynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę; Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 8 (aÅ¡tuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir paskirti D. K. subendrintÄ 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti D.

K. galutinę 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį bausmės vykdymo laikotarpiu:

1) dalyvauti elgesio pataisos programoje;

2) neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar lankymųsi sveikatos priežiūros įstaigoje;

3) nevartoti psichikÄ veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis, į kaltinamajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės laikÄ Ä¯skaityti jo laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2022 m. rugsėjo 24 d., 23.00 val., iki 2022 m. rugsėjo 25 d., 16.07 val. (1 dienÄ ), vienÄ laikinojo sulaikymo dienÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms. Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuoraÅ¡o gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Paskirti D. K. Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalyje, 722 straipsnyje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę ir įpareigoti jį per 5 (penkis) mėnesius nuo Å¡io baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti probacijos tarnybos organizuojamoje smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir jÄ baigti. KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti – palikti galioti iki Å¡io baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus baudžiamÄ jį įsakymÄ vykdyti – panaikinti.

IÅ¡aiÅ¡kinti D. K., kad laisvės apribojimo bausmės vykdymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-48 straipsniai ir iÅ¡aiÅ¡kinti, kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) atvykti į probacijos tarnybÄ per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos Å¡aukimo gavimo;

2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybÄ apie jų vykdymÄ ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

3) praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie savo gyvenamÄ jÄ , darbo ar mokymosi vietÄ , iÅ¡vykimÄ už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

4) intensyvios priežiÅ«ros metu dėvėti elektroninio stebėjimo įtaisÄ ir laikytis intensyvios priežiÅ«ros sÄ lygų, praneÅ¡ti probacijos tarnybai apie elektroninio stebėjimo įtaiso praradimÄ ar pastebėtÄ Å¡io įtaiso gedimÄ . Nuteistiesiems, kuriems paskirta laisvės apribojimo bausmė ir vykdoma intensyvi priežiÅ«ra, draudžiama nusiimti, gadinti ar sunaikinti elektroninio stebėjimo įtaisÄ . Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyviÄ priežiÅ«rÄ , paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis BK IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ , jeigu tai darytų teigiamÄ Ä¯takÄ nuteistojo elgesiui (BK 48 straipsnio 7 dalis).

Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) BK 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyviÄ priežiÅ«rÄ arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areÅ¡tu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areÅ¡tu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 8 dalis).

PaskirtÄ laisvės apribojimo bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba (Vilniuje – Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyrius, Kareivių g. 1, Vilniuje). IÅ¡aiÅ¡kinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo Å¡io dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui praÅ¡ymÄ surengti bylos nagrinėjimÄ teisme. Padavus praÅ¡ymÄ reikalaujant surengti bylos nagrinėjimÄ teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

IÅ¡nagrinėjęs bylÄ ir pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas gali paskirti kitos rÅ«Å¡ies (Å¡velnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Å ia teise kaltinamajam nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo gavimo dienos ir bus vykdomas įstatymais nustatyta tvarka. Ä®siteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas. Teisėja                                                                                               AuÅ¡ra Ragelienė