2222b06d-be3a-4ea2-952d-29692f95f836 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2S-860-560/2015                                                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34357-2014-8                                                                                                                                    Procesinio sprendimo kategorija:

                                                                                                                                                      110.1.;122.3. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. sausio 23 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainius Rinkevičius,teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo skolininko uždarosios akcinės bendrovės „Rotonis“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės J.

I. pareiÅ¡kimÄ skolininkui uždarajai akcinei bendrovės „Rotonis“ dėl skolos priteisimo, ir n u s t a t ė :I. Ginčo esmė J. I. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ skolininko 35 000 Lt skolos, palÅ«kanas bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Papildomai prašė taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones – areÅ¡tuoti pinigines lėšas, esančias pas skolininkÄ ar trečiuosius asmenis, o tokių lėšų nesant – kilnojamÄ jį ar nekilnojamÄ jį turtÄ , turtines teises, priklausančias skolininkui 37 565 Lt sumai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 14 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ tenkino, nutarė areÅ¡tuoti skolininkui priklausantį kilnojamÄ ar nekilnojamÄ turtÄ , o jo nesant – pinigines lėšas, 37 565 Lt sumai, leidžiant iÅ¡ areÅ¡tuotų lėšų atsiskaityti su kreditoriumi, iÅ¡mokėti darbuotojams darbo užmokestį, mokėti mokesčius valstybei ir privalomas socialinio draudimo įmokas. Teismas nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina egzistuojant sunkiÄ skolininko turtinę padėtį, todėl pareiÅ¡kėjos reikalaujama priteisti 37 565 Lt suma jo atžvilgiu laikytina didele.

Konstatavo, jog Å¡ioje bylos stadijoje nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas ateityje gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atskiruoju skundu UAB „Rotonis“ praÅ¡o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį panaikinti. Nurodo, jog Å¡iuo metu įmonės finansinė padėtis yra žymiai geresnė, nei kad rodo teismo įvertinti 2013 metų finansinės atskaitomybės dokumentai, o ketinamos sudaryti bendradarbiavimo sutartys su klientais jÄ dar labiau pagerins.

Nurodo, jog kreditorės reikalaujamos lėšos jai nebuvo sumokėtos dėl jos pačios kaltų veiksmų, kadangi ji savo elgesiu iÅ¡ dalies nulėmė skolininkės prastÄ finansinę bÅ«klę. Teigia, kad kreditorė pati savavaliÅ¡kai, bÅ«dama įmonės direktorė, pasididino gaunamÄ darbo užmokestį, o tuo pat metu faktiÅ¡kai neatlikdavo savo darbinių pareigų. Å iems argumentams pagrįsti apeliantas pateikia teismui raÅ¡ytinius įrodymus. Nurodo, jog skundžiama teismo nutartis yra be motyvų, todėl turėtų bÅ«ti panaikinta.

PareiÅ¡kėjos atsiliepimas į atskirÄ jį skundÄ negautas. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau –CPK) 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirÄ jį skundÄ nėra ginamas vieÅ¡asis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių bÅ«tų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirÄ jį skundÄ , remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria skolininko atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ bei įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesinės teisės normas, susijusias su laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamÄ teismo nutartį prielaidų nesudaro. Apeliantas atskirajame skunde nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų bÅ«ti pripažinta negaliojančia, remiantis CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktu, t.y. kad nutartis yra be motyvų. Kasacinis teismas, remdamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimais, eilėje nagrinėtų bylų yra pažymėjęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktÄ absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu laikomas visiÅ¡kas motyvų nebuvimas.

Tuo tarpu, susipažinus su pirmosios instancijos teismo nutartimi matyti, jog teismas, priimdamas skundžiamÄ nutartį, nustatė bylos teisingam iÅ¡sprendimui svarbias faktines aplinkybes, teisingai kvalifikavo įmonės finansinę bÅ«klę ir laikinųjų apsaugos priemonių institutÄ taikė nepažeisdamas CPK nustatytų ir kasacinio teismo iÅ¡plėtotų taisyklių, nurodė įrodymus bei teisės normas, kuriomis remiasi priimdamas nutartį. Pažymėtina, jog vien tai, kad teismas iÅ¡sprendė klausimÄ pareiÅ¡kėjos naudai, nereiÅ¡kia, kad nutartis yra neobjektyvi, neteisėta ir nepagrįsta, atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

Laikinųjų apsaugos priemonių poreikį nulemia grėsmė (lot. periculum in mora – delsti pavojinga), kad dėl kokių nors atsakovo veiksmų arba neveikimo, taip pat dėl objektyvių aplinkybių galimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nevertina pareikÅ¡to materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumo ir tik nustato, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

Ar ieÅ¡kovo materialinis teisinis reikalavimas yra pagrįstas, bus atsakyta tik iÅ¡tyrus įrodymus, nustačius bylai teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes ir jas teisiÅ¡kai kvalifikavus, t. y. iÅ¡nagrinėjus bylÄ iÅ¡ esmės. Dėl Å¡ios priežasties, apelianto pateikiami argumentai apie pačios ieÅ¡kovės kaltę nėra tiesiogiai tiriami ir vertinami. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teismų praktikoje pripažįstama, jog teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, tuomet, kai turtinis ginčas tarp Å¡alių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo bÅ«simo sprendimo neįvykdymo rizikÄ .

Tačiau didelės ieškinio sumos prezumpcija nėra absoliuti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumui būtini ir kiti pagrindai. Teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo finansines galimybes, t. y., ar jam ši ieškinio suma yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-859/2013; Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-507/2013).Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog skolininko veikla yra nuostolinga, o su atskiruoju skundu pateikiami rašytiniai įrodymai taip pat neleidžia padaryti kitokios išvados. 2014 m. rugsėjo 30 d. pelno (nuostolių) ataskaita patvirtina, jog skolininko per ataskaitinį laikotarpį gautas pelnas (19 911 Lt) negali padengti kreditorės reikalaujamos sumos.

Tuo pačiu, skolininko pateikiami argumentai apie neva vykstančias derybas dėl veiklos plėtimo, gaunamų užsakymų masto didinimo bei planuojamo gauti pelno finansinių metų pabaigoje, negali būti vertinami kaip pagrįsti, kadangi nėra pagrindžiami jokiais leistinais įrodymais. Pažymėtina, jog teiginiai apie tai, kokio dydžio reikalavimas būtų atlyginamas, jei skolininkas pareikštų ieškinį kreditorės atžvilgiu, negali būti vertinami, nes tai taip pat yra tik dar viena skolininko samprotavimų dalis.

             Kiti apelianto pateikiami argumentai apie kreditorės kaltę dėl susidariusios skolos ir blogos įmonės finansinės bÅ«klės nėra vertinami sprendžiant klausimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir turi reikÅ¡mės vertinant tik pagrindinio bylos reikalavimo pagrįstumÄ .          Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, o apelianto atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 straipsnis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas n u t a r i a : Apelianto UAB „Rotonis“ atskirojo skundo netenkinti.Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 14 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjas                                                                                                        Dainius Rinkevičius