222180af-e2a2-47fa-a22c-6946b168e8a2 · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr. 2A-2037-413/2015;             Proceso Nr. 2-69-3-11097-2014-5;                                                                                              Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                                                              2.5.2.1; 2.5.8; 2.5.8.3; 2.5.8.11.2; .

KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 9 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas), Gintauto Koriagino (pranešėjas) ir ArÅ«no Rudzinsko, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo A. S. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-518-615/2015 pagal ieÅ¡kovo A. S. ieÅ¡kinį atsakovei vieÅ¡ajai įstaigai V.

A. G. aukÅ¡tajai vadybos mokyklai dėl pažeistų teisių gynimo ir netesybų sumažinimo, trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė „Granito tarpininkai“. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė IeÅ¡kovas A. S. ir atsakovė V. A. G. aukÅ¡toji vadybos mokykla 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarė Studijų sutartį Nr. 201 (toliau – Sutartį), pagal kuriÄ atsakovė priėmė ieÅ¡kovÄ studijuoti pagal pasirinktÄ aukÅ¡tojo mokslo studijų programÄ , o ieÅ¡kovas įsipareigojo laiku mokėti studijų įmokas ir kitas su studijų veikla susijusias įmokas iki studijų sutarties nutraukimo arba jos pasibaigimo datos ( Sutarties 2, 2.2.5 punktai).

Sutarties 4.5 punktu Å¡alys susitarė, kad nesilaikant studijų įmokos mokėjimo tvarkos, studentas moka 0,5 proc. delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ nuo laiku nesumokėtos studijų įmokos ar kt. finansinės įmokos (dalyko kartojimo ir kt.) sumos. IeÅ¡kovui pažeidus mokėjimo už studijas tvarkÄ , atsakovė 2014 m. balandžio 5 d. neleido ieÅ¡kovui laikyti Verslo teisės egzamino ir atlikti praktikos nuo 2014 m. balandžio 18 d. IeÅ¡kovas 2014 m. birželio 13 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas įpareigoti atsakovę V.

A. G. aukÅ¡tÄ jÄ vadybos mokyklÄ sudaryti ieÅ¡kovui tinkamas sÄ lygas studijoms - leisti jam laikyti visus egzaminus mokykloje ir pakeisti (sumažinti) 2011 m. rugpjūčio 2 d. Studijų sutartyje Nr. 201 nustatytÄ 0,5 proc. netesybų sumÄ iki 0,02 proc. netesybų sumos. Anot ieÅ¡kovo, skaičiuoti studentui 0,5 procentų delspinigius už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ ir to pasėkoje neprileisti jo prie egzaminų bei neiÅ¡duoti siuntimo praktikai yra aiÅ¡kiai neteisėta ir neteisinga. Be to, ieÅ¡kovas yra silpnesnioji Sutarties Å¡alis, jÄ sudarė prisijungimo bÅ«du, dėl ko turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, reglamentuojančių netesybų dydį.

IeÅ¡kovo nuomone, 0,5 proc. delspinigių suma yra aiÅ¡kiai per didelė ir neprotinga. Be to, pagal Sutarties 4.3 punktÄ , kitos, su studijomis susijusios, finansinės įmokos (delspinigiai, įmokos už studijas pagal individualų studijų planÄ , dalyko kartojimo įmoka, kt.) sumokamos iki einamųjų metų rugsėjo 2 d., todėl atsakovė negali reikalauti netesybų sumos anksčiau Sutartyje numatyto termino, o jos nemokant - atsisakyti vykdyti studijų sutartį ir neprileisti ieÅ¡kovo prie egzaminų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2015 m. birželio 1 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino iÅ¡ dalies, įpareigojo atsakovę VÅ¡Ä® V. A. G. aukÅ¡tÄ jÄ vadybos mokyklÄ leisti ieÅ¡kovui A. S. bendra tvarka laikyti egzaminus V. A. G. aukÅ¡tojoje vadybos mokykloje. Kitoje reikalavimų dalyje ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį atmetė ir priteisė iÅ¡ atsakovės 165,66 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo A. S. naudai bei priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo ir atsakovės po 3,78 Eur teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.Pasisakydamas dėl pirmojo ieÅ¡kovo reikalavimo - įpareigoti atsakovę V.

A. G. aukÅ¡tÄ jÄ vadybos mokyklÄ sudaryti ieÅ¡kovui tinkamas sÄ lygas studijoms, t. y. leisti jam laikyti visus egzaminus mokykloje – teismas pažymėjo, kad pagal Sutartį metinės studijų įmokos dalį už 2013 m. rudens semestrÄ ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti iki 2013 m. rugsėjo 2 d. (Sutarties 4.4 punkto b) dalis), tačiau Å¡iÄ Ä¯mokÄ sumokėjo tik 2014 m. sausio 22 d., dėl ko atsakovė, remiantis Sutarties 4.5 punktu, pagrįstai paskaičiavo ieÅ¡kovui netesybas už laikotarpį nuo 2013 m. rugsėjo 3 d. iki 2014 m. sausio 22 d.

AnalogiÅ¡ku bÅ«du teismas aiÅ¡kino ir likusios studijų įmokos dalies už 2014 m. pavasario semestrÄ , kuriÄ ieÅ¡kovas privalėjo sumokėti atsakovui iki 2014 m. vasario 2 d., tačiau sumokėjo tik 2014 m. kovo 12 d., t. y. pavėlavęs 36 dienas, pažeidimo atvejį. Remiantis sisteminiu Sutarties 4.3 ir 4.5 punktų aiÅ¡kinimu, teismas sprendė, kad netesybas ieÅ¡kovas turėjo teisę sumokėti iki 2014 m. rugsėjo 2 dienos. Tokiu bÅ«du 2014 m. balandžio 5 d. ir 2014 m. balandžio 18 d., kai ieÅ¡kovas iki paminėto laiko jau buvo sumokėjęs studijų įmokų dalis tiek už 2013 m. rudens, tiek už 2014 m. pavasario semestrus, terminas netesyboms sumokėti dar nebuvo pasibaigęs, dėl ko teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai neleido ieÅ¡kovui laikyti Verslo teisės egzamino ir atlikti praktikos.

Teismas pažymėjo, kad kilus Å¡alių ginčui dėl Sutarties aiÅ¡kinimo, pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį visais atvejais sutarties sÄ lygos turi bÅ«ti aiÅ¡kinamos ieÅ¡kovo, kaip vartotojo ir sutartį prisijungimo bÅ«du sudariusios Å¡alies, naudai.Pasisakydamas dėl antrojo ieÅ¡kovo reikalavimo - pakeisti sutarties sÄ lygÄ dėl netesybų, sumažinant delspinigius nuo 0,5 proc. iki 0,02 proc. sumos už pavėluotÄ prievolės įvykdymÄ â€“ teismas pažymėjo, kad nepaisant to, jog aukÅ¡tosios mokyklos tikslas - sÄ lygų sudarymas asmenims įgyti aukÅ¡tÄ jį iÅ¡silavinimÄ ar tęsti studijas, užtikrinti teikiamų studijų kokybę, tačiau aukÅ¡toji mokykla, kaip ir kiekviena įstaiga, planuoja gaunamas lėšas, kurias, be kitų lėšų, sudaro ir studentų studijų įmokos.

Todėl negaudama aukÅ¡tosios mokyklos ir studento sudarytoje studijų sutartyje nustatytų įplaukų, aukÅ¡toji mokykla patiria nuostolių, t. y. tampa nukentėjusia Å¡alimi, tinkamai įvykdžiusia savo pareigÄ vykdyti studijas, bet iÅ¡ esmės negavusia to, ko tikėjosi iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 1 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-349/2007). Teismo vertinimu, ieÅ¡kovo reikalavimo dėl netesybų tenkinimas akivaizdžiai pažeistų Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintÄ studentų sÄ Å¾iningos konkurencijos principÄ , kadangi be jokio tam objektyvaus pagrindo sudarytų ieÅ¡kovui iÅ¡skirtines ir palankesnes finansines sÄ lygas studijuoti aukÅ¡tojoje mokykloje, negu kitiems tos pačios mokyklos studentams.

Be to, sutartinių netesybų sumažinimas prieÅ¡tarautų Konstitucijos 40 straipsnio 3 dalyje ir Mokslo ir studijų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam aukÅ¡tųjų mokyklų autonomijos principui, nes įpareigotų atsakovę teikti konkrečiam asmeniui aukÅ¡tojo mokslo studijų paslaugas iÅ¡skirtinėmis ir aukÅ¡tajai mokyklai nepriimtinomis finansinėmis sÄ lygomis. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas A. S. praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl 2011 m. rugpjūčio 2 d.

Studijų sutarties Nr. 201 pakeitimo, ir ieškovo ieškinį tenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Teismas nesvarstė, ar ginčijama Sutarties sÄ lyga dėl delspinigių dydžio atitinka sÄ Å¾iningumo ir protingumo reikalavimus, nes nagrinėjamu atveju sutartyje įtvirtinti 0,5 procento dydžio delspinigiai sudaro 182,5 procentus metiniu palÅ«kanų (0,5% X 365 dienos = 182,5%) ir yra akivaizdžiai per dideli. CK 6.73 straipsnio 2 dalyje ir 6.258 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos nuostatos, kad netesybos yra įskaitomos į nuostolius, reiÅ¡kia tai, jog netesybos atlieka ne baudinę, o kompensuojamÄ jÄ funkcijÄ . Toks netesybų ir nuostolių santykio aiÅ¡kinimas yra suformuotas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-7-378/2005; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-400/2005 ir kt.).

2. Teismas nevertino aplinkybės, kad sudarydamas Studijų sutartį su atsakove, ieÅ¡kovas buvo silpnesnioji sutarties Å¡alis, kad sutartis sudaryta prisijungimo bÅ«du, dėl ko ieÅ¡kovas turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sÄ lygų, reglamentuojančių netesybų dydį. BÅ«tinybę užtikrinti vartotojo, kaip silpnesniosios sutarties Å¡alies, teisių ir teisėtų interesų apsaugÄ savo nutartyse ne kartÄ yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 18 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-475/2001; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-536/2008).

3. Studijų sutartis yra vartojimo sutartis, kurios ypatumas lemia, kad sutartyje nebÅ«tų nesÄ Å¾iningų sutarčių sÄ lygų. Vartojimo sutarties sÄ lygos gali bÅ«ti pripažįstamos nesÄ Å¾iningomis paties vartotojo, vartotojų teises ginančių institucijų ar bylÄ nagrinėjančio teismo iniciatyva. Tais atvejais, kai ginčo Å¡alių sudaryta sutartis kvalifikuojama kaip kylanti iÅ¡ vartojimo teisinių santykių, bylÄ nagrinėjantis teismas sutarties sÄ lygas exofficio turi įvertinti pagal CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, nepriklausomai nuo to, kokius reikalavimus reiÅ¡kia Å¡alys.

Pareiga paneigti Å¡ių sÄ lygų nesÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ tenka verslininkui. Ginčo, kilusio iÅ¡ vartojimo sutarties, specifika silpnesniosios Å¡alies gynimo interesais lemia teismo pareiga bÅ«ti aktyviam procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 7 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-1137/2002; 2008 m. spalio 28 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-536/2008). Pirmosios instancijos teismui sprendimu visiÅ¡kai atmetus reikalavimÄ dėl Studijų sutarties dalies, liečiančios delspinigių dydžio pakeitimÄ , teismas pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviam ir ex officio įvertinti CK 6.188 straipsnyje įtvirtintus sÄ Å¾iningumo kriterijus, be to, teismas pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas nekontroliavo delspinigių dydžio ir neapgynė apelianto teisių.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovė VÅ¡Ä® V. A. G. aukÅ¡toji vadybos mokykla praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti. Nurodo, kad A. S. turi patirties dirbant verslo įmonėse, todėl pateikdamas apeliacinį skundÄ , siekia pripažinti akademinius santykius ir juos įtvirtinančiÄ studijų sutartį verslo santykiais. Studijų tikslai ir iÅ¡silavinimo paslaugų teikimas nėra pavaldÅ«s verslo praktikai. Apeliaciniame skunde vartodamas tokius terminus, kaip „vartotojas“, „verslininkas“ ir jų santykius apibÅ«dinančius teisinius reglamentus, kurie nėra Å¡vietimo srities atributai, ieÅ¡kovas dar kartÄ Ä¯rodo, jog net ir bÅ«damas ženkliai vyresnis už kitus bakalauro studijų studentus, yra linkęs ne prisiimti akademinės praktikos ir laikytis Lietuvos studentų akademinės etikos nuostatų.

Atsakovės nuomone, Studijų sutartis yra paslaugų, bet ne vartojimo sutartis, pirmosios instancijos teismas iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kinio argumentus dėl netesybų (delspinigių) ir dėl to pasisakė sprendime. Be to, apeliaciniame skunde ieÅ¡kovo (apelianto) pateikta informacija apie delspinigių priskaitymo sÄ lygas yra klaidinanti ir neatitinkanti tikrovės. Remiantis CK 1.125 straipsnio 5 punktu, netesybos už laiku nesumokėtas studijų įmokas V. A. G. aukÅ¡tojoje vadybos mokykloje skaičiuojamos ne daugiau nei už 180 dienų, bet ne už 365 dienas, kaip nurodė A.

S.. Teisėjų kolegija konstatuoja: IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Dėl Studijų sutarties teisinės kvalifikacijos Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad pagal vartotojų apsaugos srityje priimtas Europos SÄ jungos ir nacionalinių teisės aktų normas sutartis turėtų bÅ«ti kvalifikuojama kaip vartojimo, jei ji atitinka Å¡iuos esminius požymius: prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; prekes ir paslaugas jis įsigyja ne dėl savo Å«kinės-komercinės ar profesinės veiklos, o asmeninių, Å¡eimos, namų Å«kio poreikiams tenkinti; prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, kuris veikia savo verslo (plačiÄ ja prasme) tikslais.

Sutiktina su atsakove, kad Studijų sutartis yra paslaugų sutartis, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad paslaugų sutartis negali bÅ«ti kartu ir vartojimo sutartimi. Paslaugų teikėjas vartojimo sutartyje yra asmuo, kuris, vykdydamas savo verslÄ , siÅ«lo ir atlygintinai suteikia paslaugas vartotojams (Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). ETT praktikoje verslo arba ekonominės veiklos sÄ voka aiÅ¡kinama plačiai: bet kokia veikla, susijusi su prekių ir paslaugų siÅ«lymu konkrečioje rinkoje yra laikoma ekonomine veikla (2000 m. rugsėjo 12 d.

S. P. ir kt., C-180/98-C-184/98, Rink. p. I-6451, 75 punktas). Vertinant, ar konkreti veikla patenka į ekonominės veiklos sÄ vokos taikymo srities apimtį, Å¡i veikla vertinama per se, neatsižvelgiant į jos tikslus ar rezultatus (2007 m. birželio 26 d. Sprendimas T- Mobile Austria ir kt., C-284/04, Rink. p. I-5189, 35 punktas). Be to, prekių ar paslaugų pardavėju gali bÅ«ti pripažintas ne tik privatus, bet ir vieÅ¡asis juridinis asmuo. Kasacinis teismas vienoje iÅ¡ savo bylų yra pažymėjęs, kad nors Vilniaus miesto savivaldybė yra vieÅ¡asis juridinis asmuo (CK 2.34 straipsnio 2 dalis), tačiau, komerciniais tikslais sudarydama nuomos sutartį, ji veikė kaip verslininkė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 4 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-132/2008).

Aptariamam kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas netaikomas švietimo ir socialinėms paslaugoms, finansuojamoms iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų, asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugoms, kurių išlaidos pagal įstatymus apmokamos (kompensuojamos) iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ar savivaldybių biudžetų lėšų.

Taigi, vartotojui netaikoma Å¡io įstatymo apsauga, jeigu aukÅ¡toji mokykla yra valstybinė, t, y, finansuojama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto.Apibendrinant tai, kas nurodyta, ir atsižvelgiant į atsakovės Statuto 1.2 punkto nuostatas, kur nurodyta, kad atsakovė yra nevalstybinė aukÅ¡toji mokykla, vieÅ¡asis juridinis asmuo, turintis Å«kinį, finansinį, organizacinį ir teisinį savarankiÅ¡kumÄ , įstatymų numatytÄ veikimo iniciatyvos bei sprendimų priėmimo laisvę <...> (t. 1, b. l. 43), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad Studijų sutartis yra kartu ir vartojimo sutartis.

Dėl Sutartyje nustatyto delspinigių dydžio Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis Å¡alims turi įstatymo galiÄ ; sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje numatyta, bet ir visa tai, kÄ lemia sutarties esmė arba įstatymai (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Vienos Å¡alies pareiga vykdyti sutartinę prievolę atitinka kitos Å¡alies reikalavimo teisę, kuri yra ginama įstatymu, nes už sutartinių prievolių nevykdymÄ arba netinkamÄ vykdymÄ gali bÅ«ti taikoma sutartinė atsakomybė (CK 6.256 straipsnio 1 dalis).

Sutarties privalomumo ir vykdytinumo (pacta sunt servanda) principai, kuriais grindžiami sutartiniai santykiai, lemia, kad bet koks sutarties netinkamas vykdymas reiÅ¡kia sutarties pažeidimÄ , už kurį atsakinga sutartinių įsipareigojimų nevykdanti sutarties Å¡alis. Sutarties Å¡aliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties Å¡alis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo bÅ«dais. Vienas iÅ¡ bendrųjų kreditoriaus teisių gynimo bÅ«dų - teisė reikalauti netesybų (CK 6.245 straipsnio 1 dalis).

Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratÄ , susitarimo dėl netesybų formÄ , netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimÄ ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratÄ , CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigÄ prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis).

Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimÄ ir negali bÅ«ti kreditoriaus pasipelnymo Å¡altinis bei negali leisti nukentėjusiai Å¡aliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita.Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė sumokėti netesybas (delspinigius) kildinama iÅ¡ vartojimo sutarties (CK 1.39 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, savo iniciatyva (ex officio) privalo įvertinti, ar sutarties sÄ lygos, kuriomis grindžiamas ieÅ¡kovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio, yra sÄ Å¾iningos (CK 6.188 straipsnis).

Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad sutartyje Å¡alių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sÄ lyga, kuri saisto Å¡alis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, tačiau netesybos negali bÅ«ti priemonė vienai iÅ¡ Å¡alių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos Å¡alies sÄ skaita. Jeigu netesybos aiÅ¡kiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiÅ«ra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo.

Å iuo atveju bÅ«tina nustatyti protingÄ ir pagrįstÄ kreditoriaus ir skolininko interesų balansÄ . SÄ voka „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretinta. Pagal kasacinio teismo praktikÄ teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiÅ¡kiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, įvertinti visas reikÅ¡mingas Å¡iam klausimui spręsti bylos aplinkybes (Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Minėta, kad Sutartimi jos Å¡alys susitarė dėl 0,5 proc. delspinigių dydžio už kiekvienÄ uždelstÄ prievolės įvykdymo dienÄ (sutarties 4.5 punktas). Tokiu bÅ«du, kaip teisingai pažymėjo apeliantas, sutartiniai delspinigiai sudaro 182,5 procentus metiniu palÅ«kanų (0,5% X 365 dienos = 182,5%). Be to, atsakovė (kreditorius) ginčo atveju nenurodė ir neįrodinėjo, kad dėl ieÅ¡kovo netinkamo Sutarties vykdymo ji patyrė nuostolius. Todėl, atsižvelgiant į vartojimo teisinių santykių specifikÄ , į sutarties sudarymo prisijungimo bÅ«du aplinkybes bei teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus, toks Sutartyje numatytų delspinigių dydis yra aiÅ¡kiai nepagrįstas ir per didelis, nes nustato neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę už sutarties pažeidimÄ ir įpareigoja vartotojÄ vykdyti sutarties sÄ lygas, su kuriomis jis neturėjo realios galimybės susipažinti iki sutarties sudarymo, be teisės jų atsisakyti (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktai).

Remiantis nurodytu, sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados aiÅ¡kinant Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų studentų sÄ Å¾iningos konkurencijos ir aukÅ¡tosios mokyklos autonomijos principų santykį su Sutartyje nustatytu netesybų dydžiu yra nepagrįstos, kadangi minėti principai negali lemti nesÄ Å¾iningas sutarties sÄ lygas ir (ar) jas pateisinti.Minėta, kad teismo teisė mažinti netesybas CK nustatyta expressis verbis.

Pripažinus, kad Sutartimi nustatytos netesybos yra aiÅ¡kiai per didelės, teisėjų kolegija, jas mažindama, pagal analogijÄ vadovaujasi nuo 2011 m. balandžio 1 d. įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatomis, kur pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali bÅ«ti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvienÄ pradelstÄ dienÄ (CK 1.8 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl sutartinių netesybų, netinkamai aiÅ¡kino materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo sutarčių sÄ lygų ypatumus ir teismo teisę mažinti netesybas (CK 6.188 straipsnio 2 dalies 5, 9 punktai, 6.258 straipsnio 3 dalis), dėl ko ieÅ¡kovo apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies - 2011 m. rugpjūčio 2 d.

Studijų sutartyje Nr. 201 nustatytas 0,5 proc. netesybų dydis sumažintinas iki 0,05 proc. dydžio. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų    IeÅ¡kovo apeliacinį skundÄ iÅ¡ esmės tenkinus ir teisėjų kolegijai pripažinus ieÅ¡kovo antrÄ jį reikalavimÄ dėl sutarties sÄ lygos pakeitimo iÅ¡ esmės pagrįstu, perskirstytinos ir bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas turėjo 331,90 Eur. iÅ¡laidų (t. 1, b. l. 10; t. 2, b. l. 5), apeliacinės instancijos teisme – 541,58 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 50-52).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys iÅ¡ esmės yra tenkintas (apeliacinės instancijos teisme 93,75 proc.), o ieÅ¡kovo praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalių dydžių, ieÅ¡kovo praÅ¡ymas priteisti atstovavimo ir kitas (žyminio mokesčio) bylinėjimosi iÅ¡laidas laikytinas pagrįstu (CPK 93 straipsnio 1, 5 dalys, 98 straipsnis). Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu, n u t a r i a:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimÄ pakeisti.Panaikinti sprendimo dalį, kuria atmestas ieÅ¡kovo A. S. reikalavimas pakeisti ieÅ¡kovo ir atsakovo VÅ¡Ä® V. A. G. aukÅ¡tosios vadybos mokyklos 2011 m. rugpjūčio 2 d. sudarytoje Studijų sutartyje Nr. 201 nustatytÄ 0,5 proc. netesybų dydį iki 0,02 proc. netesybų, ir Å¡ioje dalyje ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies – pakeisti 2011 m. rugpjūčio 2 d. Studijų sutarties Nr. 201 4.5 punktÄ , sumažinant jame nustatytÄ 0,5 procentų delspinigių dydį iki 0,05 procentų.Panaikinti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, jas perskirstyti ir priteisti ieÅ¡kovui A.

S. (a/k (duomenys neskelbtini) iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® V. A. G. aukÅ¡tosios vadybos mokyklos (įm. k. 111965512) 331,90 Eur (tris Å¡imtus trisdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 90 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme ir 507,73 Eur (penkis Å¡imtus septynis eurus 73 ct) iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme. IÅ¡ viso: 839,63 Eur (aÅ¡tuonis Å¡imtus trisdeÅ¡imt devynis eurus 63 ct).Priteisti valstybei iÅ¡ atsakovės VÅ¡Ä® V. A. G. aukÅ¡tosios vadybos mokyklos (įm. k. 111965512) 7,56 Eur (septynis eurus 56 ct) teismo iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pirmosios instancijos teisme.

IÅ¡ieÅ¡kotojas: Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.KitÄ Kauno apylinkės teismo 2015 m. birželio 1 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ .Å i teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                    Evaldas Burzdikas                                                                                                                                                            Gintautas Koriaginas                                                                 ArÅ«nas Rudzinskas