Legislator Case Law & Legislation
22209ca7-4ea9-426b-9a35-e841bd553ce9 AI generated

22209ca7-4ea9-426b-9a35-e841bd553ce9 · Panevėžio apygardos teismas

Case Number 22209ca7-4ea9-426b-9a35-e841bd553ce9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Kolegijos teisėjų: Laimanto MisiÅ«no, Romualdo JanuÅ¡kos vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. L. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo A.

Legislator headnote

AI generated

22209ca7-4ea9-426b-9a35-e841bd553ce9 · Panevėžio apygardos teismas: IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters K. V. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokama 400 Lt dydžio periodine iÅ¡moka nuo 2008-07-04 iki dukters Kornelijos pilnametystės, indeksuojant iÅ¡mokÄ Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikia nuo pat jo gimimo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

KRISTINA TAMOŠIŪNAITĖ

                                                                                                            Civilinė byla Nr. 2A-451-212/2010

Procesinio sprendimo kategorija:78.2.1;121.21

 (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 10 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Zinos Mickevičiūtės,

Kolegijos teisėjų: Laimanto MisiÅ«no, Romualdo JanuÅ¡kos vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo A. V. apeliacinį skundÄ dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal J. L. ieÅ¡kinį atsakovui A. V. dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo bei atsakovo A.

V. priešieškinį ieškovei J.

L. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nustatymo; trečiasis asmuo Utenos rajono savivaldybės administracijos vaikų teisių apsaugos skyrius

n u s t a t ė:

IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters K. V. iÅ¡laikymÄ kas mėnesį mokama 400 Lt dydžio periodine iÅ¡moka nuo 2008-07-04 iki dukters Kornelijos pilnametystės, indeksuojant iÅ¡mokÄ Vyriausybės nustatyta tvarka bei priteisti jos patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad atsakovas iÅ¡laikymo vaikui neteikia nuo pat jo gimimo.

Atsakovas prieÅ¡ieÅ¡kiniu prašė nustatyti vaiko K. V. gyvenamÄ jÄ vietÄ kartu su motina, taip pat nustatyti

bendravimo su vaiku tvarkÄ : pradedant pirmuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas antrÄ mėnesio penktadienį tėvas A.

V. pasiima dukterį K. V. iš motinos J. L. namų nuo 17 val. iki 19 val. ir parveža į namus tos pačios

savaitės sekmadienį nuo 17 val. iki 19 val. Šventinėmis dienomis tėvas A. V. bendrauja su dukra K. V. tokia tvarka: vasario 16 d.

pasiima dukrÄ Å¡ventės iÅ¡vakarėse nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ , vakare iki 19.00 val. parveža namo; kovo 11 d. duktė lieka su motina J. L.,

gegužės 1 d. ir Motinos dienÄ duktė lieka su motina; birželio 24 d. A. V. pasiima dukterį Å¡ventės

iÅ¡vakarėse nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ , vakare iki 19.00 val. parveža namo; liepos 6 d. A.

V. pasiima dukterį Å¡ventės iÅ¡vakarėse nuo 17.00 val. iki 19.00 val. ir Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ , vakare iki 19.00 val. parveža namo; rugpjūčio 15 d. duktė bÅ«na su motina; per Å¡v. Kalėdas poriniais metais dukterį paima gruodžio 24 d. nuo 16.00 val. iki 19.00 val. ir

Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ , vakare iki 19.00 val. parveža namo; A. V. paima dukrÄ neporinių metų

gruodžio 31 d. nuo 14.00 val. iki 16.00 val. ir Å¡ventei pasibaigus, prieÅ¡ darbo dienÄ , vakare iki 19.00 val. parveža namo. Jei dukra Å¡v. Kalėdas Å¡venčia su tėvu, tai Å¡v. Velykas su motina ir atvirkščiai. Prasidedant vasaros atostogoms,

A. V. su dukra bendrauja

dvi savaites savo kasmetinių atostogų metu, apie atostogų laikÄ ir trukmę J. L. įspėdamas prieÅ¡ mėnesį, o K. V. vasaros atostogų metu pusę

atostogų dukra gyvena pas tėvÄ A. V.. Vaikui susirgus, ieÅ¡kovė privalo nedelsiant informuoti atsakovÄ apie vaiko ligÄ ir jo buvimo vietÄ , vaikui esant pas tėvÄ , atsakovas praneÅ¡a ieÅ¡kovei. Atsakovui nesant Lietuvoje, Å¡i bendravimo tvarka su vaiku

iÅ¡lieka, tik vaikÄ pasiima atsakovo motina A. V.. Atsakovas taip pat praÅ¡o priteisti iÅ¡ jo vaiko iÅ¡laikymui

po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2009-09-01 iki dukters pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad dukrai iÅ¡laikymÄ teikė pilnai iki 2009-06-27, t. y. iki tol kol gyveno katu su ieÅ¡kove.

Utenos rajono apylinkės teismas 2010 m. kovo 24 d. sprendimu ieÅ¡kinį ir prieÅ¡ieÅ¡kinį patenkino iÅ¡ dalies. Priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters K. V., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos, t. y. nuo 2009-06-18 iki dukters pilnametystės; priteisė iÅ¡ atsakovo nepilnametės dukters K. V. 1 100 Lt dydžio iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ už laikotarpį nuo 2008-07-04 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos, t. y. 2009-06-18. Nustatė atsakovo minimalaus bendravimo su dukra K. V. tvarkÄ : 1) 12 mėnesių nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos atsakovas bendrauja su mažamete dukra K. V. ne daugiau kaip po dvi valandas du kartus per mėnesį jai įprastoje aplinkoje jos gyvenamuose namuose ar kitoje su ieÅ¡kove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant iÅ¡skirtinai tik vaiko motinai ieÅ¡kovei J. L.; 2) pradedant tryliktuoju mėnesiu nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos ir iki vaikui sukaks penkeri metai, atsakovas bendrauja su mažamete dukra K. V. ne daugiau kaip po keturias valandas du kartus per mėnesį su ieÅ¡kove sutartoje vietoje, kartu dalyvaujant ieÅ¡kovei J. L., arba ieÅ¡kovei J. L. neprieÅ¡taraujant, atsakovas bendrauja su dukterimi, nedalyvaujant vaiko motinai. Likusioje dalyje ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį atmetė.

Nustatė, kad ieÅ¡kovei ir atsakovui 2008-07-04 gimė duktė K. V.. IeÅ¡kovė ir atsakovas santuokos nėra sudarę. Nuo 2008-07-04 ieÅ¡kovė augino dukrÄ ir jos pajamas sudarė motinystės paÅ¡alpa ir iÅ¡mokos vaikui, t.y. laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009 metų birželio mėnesio sudarė apie 1 360 Lt kas mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio 1 d. apie 1 250 Lt. IeÅ¡kovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto: yra paveldėjusi garaÅ¾Ä , 2-jų

kambarių butÄ , 3,46 ha ploto, 0,39 ha ploto, 0,33 ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini), 119/711 dalis

7,11 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), įsigijusi 0,0643 ha ploto žemės sklypÄ ir 20,66 kv. m ploto

sodo pastatÄ su kiemo statiniais SB „Liepos“ (duomenys neskelbtini). Atsakovo gautos pajamos (darbo užmokestis

ir komandiruotpinigiai) laikotarpiu nuo 2008-07-01 iki 2009 m. birželio mėnesio sudarė 1 373 Lt per mėnesį, laikotarpiu nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. sausio mėnesio gautos pajamos (darbo užmokestis ir komandiruotpinigiai) sudarė apie 2 745 Lt per mėnesį. Atsakovas nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi. Ieškovė vaiko išlaikymui išleidžia per mėnesį daugiau kaip 800 –

900 Lt. Atsakovas sutiko dukters iÅ¡laikymui mokėti 300 Lt kas mėnesį nuo 2009 metų birželio mėnesio, nes pripažino, kad nuo Å¡ios datos jis dukters iÅ¡laikymui lėšų neteikė. Atsakovas pateikė pinigų pervedimo kvitÄ , kuriuo patvirtino, kad už laikotarpį: (už 9 mėnesius) nuo 2009 m. birželio mėnesio iki 2010 m. vasario mėnesio vaiko iÅ¡laikymui sumokėjo po 300 Lt už kiekvienÄ mėnesį. Bylos nagrinėjimo metu ieÅ¡kovė pripažino, kad 2009 metų lapkričio mėnesį atsakovas yra davęs 100 Lt ir po Å¡alių iÅ¡siskyrimo atsakovas vaikui nupirko prekių už 220 Lt.

Teismas, spręsdamas klausimÄ dėl Å¡alių dukters Kornelijos iÅ¡laikymui reikalingų lėšų dydžio, atsižvelgė į ieÅ¡kovės pateiktÄ vaiko iÅ¡laikymui skirtų lėšų paskaičiavimÄ , nes atsakovas savo paskaičiavimo nepateikė ir vertino, kad Å¡alių vaiko poreikiams patenkinti reikalingos ieÅ¡kovės nurodyto dydžio vieno mėnesio iÅ¡laidos. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieÅ¡kovė Å¡iuo metu nedirba, ji augina dukrÄ ir gauna motinystės paÅ¡alpÄ bei iÅ¡mokÄ vaikui, turi nekilnojamojo turto ir aprÅ«pina vaikÄ bÅ«stu, o atsakovas nekilnojamojo turto neturi, jis gyvena pas motinÄ , tačiau jo pajamos yra ženkliai didesnės nei ieÅ¡kovės. Todėl atsakovas turi finansines galimybes teikti savo dukters iÅ¡laikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis.

Spręsdamas iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo klausimÄ , teismas rėmėsi ieÅ¡kovės ir liudytojų parodymais, kad atsakovo praÅ¡ymu per laikotarpį nuo 2008 m. liepos 4 d. iki 2009 m. birželio mėnesio jo motina per D. T. perdavė 600 Lt. Kitokių faktinių aplinkybių dėl iÅ¡laikymo vaikui teikimo byloje nėra. Nors atsakovas ir rÅ«pinosi lėšų teikimu vaiko iÅ¡laikymui per savo motinÄ , bÅ«damas reisuose, tačiau įrodymų, kokio dydžio iÅ¡laikymÄ vaikui teikė kiekvienÄ mėnesį per šį laikotarpį, nepateikė.

Teismas, atsižvelgęs į Å¡alių turtinę padėtį, jų gautas pajamas skolos susidarymo laikotarpiu, į tai, kad ieÅ¡kovė pripažino, jog iki metų laiko vaiko iÅ¡laikymo iÅ¡laidos buvo mažesnės nei 800 Lt, į tai, kad nors nuo vaiko gimimo iki 2009 m. birželio mėnesio ieÅ¡kovė su atsakovu vedė bendrÄ Å«kį, tačiau Å¡alių santykiai laikotarpiu nuo 2008 metų pabaigos iki 2009 m. birželio mėnesio buvo konfliktiÅ¡ki, todėl iÅ¡ atsakovo priteisė 1 100 Lt dydžio iÅ¡laikymo vaikui skola už laikotarpį nuo 2008-07-04 iki ieÅ¡kinio padavimo dienos 2009-06-18 (CK 3.200 str.).

IeÅ¡kovė su atsakovu, kartu negyvena, Å¡alių mažametė duktė gyvena su motina, todėl atsakovas neturi galimybės dalyvauti vaiko auklėjime. Å alių dukrai yra vieneri metai ir aÅ¡tuoni mėnesiai, dėl amžiui bÅ«dingo mÄ stymo ji negali iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonės dėl bendravimo su atsakovu, negalima iÅ¡siaiÅ¡kinti vaiko nuomonės ir požiÅ«rio į tėvÄ . Liudytojų ir Å¡alių paaiÅ¡kinimais teismas nustatė, kad ieÅ¡kovei gyvenant kartu su atsakovu, jis vartojo alkoholį, smurtavo prieÅ¡ ieÅ¡kovę, iÅ¡gėręs bÅ«na labai piktas, tačiau bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad atsakovo veiksmai ar poelgiai darytų dukteriai neigiamÄ Ä¯takÄ . Teismas vertino, kad vienareikÅ¡miÅ¡kai negalima pritarti atsakovo praÅ¡omai nustatyti bendravimo su dukra K. tvarkai, atsižvelgiant į tai, kad duktė retai mato tėvÄ , ir dėl savo mažametystės neatsimena atsakovo, tarp jų nėra nusistovėjusio emocinio ryÅ¡io, yra vaiko prisiriÅ¡imas prie motinos, todėl atsakovo pasiÅ«lyta bendravimo su vaiku tvarka bÅ«tų staigus vaikui įprastų gyvenimo sÄ lygų pakeitimas, nedalyvaujant motinai, ir tai gali neigiamai paveikti vaikÄ . Atsakovo reikalavimas, kad jam nesant Lietuvoje, nurodyta bendravimo tvarka su vaiku iÅ¡lieka, tik vaikÄ pasiima atsakovo motina A.

V. yra nepagrįstas, nes pati A. V. ieÅ¡kinio nėra pareiÅ¡kusi, o CK 3.176 str. nustatyta galimybė artimiesiems giminaičiams dėl bendravimo su vaiku kreiptis į teismÄ , neiÅ¡sprendus ginčo taikiai. Teismas pripažino, kad Å¡alių dukrai reikalingas prisitaikymo periodas, per kurį ji priprastų prie tėvo, kad bÅ«tų sukurta emociÅ¡kai teigiama ir vaikui saugi bendravimo aplinka su tėvu, todėl jų susitikimai dėl vaiko amžiaus gali vykti tik vaikui įprastoje aplinkoje, kartu dalyvaujant ir vaiko motinai, kad vaikas nesijaustų nesaugus. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas turi teisę ir pareigÄ bendrauti su dukterimi ir dalyvauti jÄ auklėjant, kol tai nepažeidžia vaiko interesų, atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas aplinkybes, vaiko interesus, remdamasis byloje esančiais įrodymais, byloje nesant duomenų, kad bendravimas su tėvu vaikui gali padaryti neigiamÄ Ä¯takÄ , taip pat į tai, kad atsakovas dėl savo darbo pobÅ«džio mažai bÅ«na Lietuvoje, teismas nustatė minimaliÄ atsakovo bendravimo su dukra K. tvarkÄ , iki vaikui sueis penkeri metai, nes teismas mano, kad per šį laikÄ tarp vaiko ir tėvo gali atsirasti emocinis ryÅ¡ys, vaikas gali priprasti prie tėvo, be to bÅ«damas penkių metų, vaikas gebės iÅ¡reikÅ¡ti savo nuomonę apie tėvÄ , požiÅ«rį į tėvÄ , gali bÅ«ti iÅ¡siaiÅ¡kinta vaiko nuomonė ir dėl bendravimo su tėvu.

Apeliaciniu skundu atsakovas praÅ¡o panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-24 sprendimÄ iÅ¡ dalies ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo prieÅ¡ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje tenkinti pilnai: priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai K. V. kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis po 300 Lt nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki dukros pilnametystės bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl nepilnamečio vaiko poreikių, nes nurodė, kad vienerių metų ir aÅ¡tuonerių mėnesių nepilnamečiui vaikui per mėnesį reikia 800 Lt.

Mano, kad tokio amžiaus vaikui, kuriam dabar reikalingi tik patys bÅ«tiniausi fiziologiniai poreikiai, kaip sveikas ir ekologiÅ¡kas maistas, apranga, tinkamas bÅ«stas, vaistai, pakankama pinigų suma per mėnesį 600 Lt, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, ir turėtų materialines sÄ lygas fiziÅ¡kai ir socialiai vystytis. Todėl apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinyje paraÅ¡yta ir siÅ«lyta pinigų suma per mėnesį po 300 Lt nepilnametei dukrai bÅ«tų teisinga ir racionali, kuri atitiktų atsakovo esamÄ finansinę galimybę.

Teismas netinkamai ir nepagrįstai pasisakė dėl atsakovo turtinės padėties, neteisingai atsižvelgė į tai, kad „atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2009-06 iki 2010-01 sudaro darbo užmokestis ir gauti komandiruotpinigiai, kurie laikytini kitos rūšies papildomomis pajamomis, nes dėl Å¡ių iÅ¡mokų realios atsakovo mėnesinės pajamos padidėja.“ Nurodo, kad jam mokami dienpinigiai – tai iÅ¡moka, skirta padengti iÅ¡laidas, kylančios dėl jo iÅ¡vykos į užsienį ir tam tikrÄ laikÄ praleidžiant ne namuose, t.y. pasirÅ«pinti minimaliais fiziologiniais poreikiais, dėl ko jam paprastai atsiranda didesnės nei įprastai iÅ¡laidos.

Jo realios pajamos yra darbo užmokestis, kuris siekia iki 1 050 Lt pagal pateiktas darbdavio pažymas. Pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į faktinių aplinkybių visumÄ , jog atsakovo pajamos nėra ženkliai didesnės negu ieÅ¡kovės, ir taip pat į tai, kad atsakovas neturi jokio nekilnojamojo turto, o ieÅ¡kovė turi. Atsakovas visÄ laikÄ sÄ Å¾iningai ir rÅ«pestingai rÅ«pinosi ir iki Å¡iol rÅ«pinasi Å¡alių nepilnamete dukra, gyvendamas kartu suremontavo ieÅ¡kovei butÄ , nupirko trÅ«kstamų baldų ir buitinės technikos, bei teikė ieÅ¡kovei materialinę paramÄ , todėl ieÅ¡kovės reikalavimas atsakovui mokėti iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo 2008-07-04 turėjo teismo bÅ«ti pripažintas nepagrįstu atsakovo atžvilgiu, nes jie gyvendami kartu vedė bendrÄ Å«kį.

Teismo sprendimas šioje dalyje turi būti panaikintas.

Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė praÅ¡o Utenos rajono apylinkės teismo 2010-03-24 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Mano, kad tenkinti apeliacinio skundo nėra jokio nei faktinio nei teisinio pagrindo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ bylose dėl vaiko iÅ¡laikymo orientaciniu kriterijumi, nustatant vaiko iÅ¡laikymo dydį, taikoma CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už 1 MMA. Apeliantas nurodo teismų praktikÄ , tačiau jomis remtis nėra teisinio pagrindo, nes bylos ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi iÅ¡ esmės skiriasi. Teismas iÅ¡samiai iÅ¡analizavo pateiktus duomenis apie mažametės dukters Kornelijos poreikius, pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nežino realių vaiko poreikių, kad apelianto gaunamas atlyginimas yra žymiai didesnis ir jis turi didesnes galimybes finansiÅ¡kai prisidėti prie vaiko iÅ¡laikymo. Mano, kad apeliaciniame skunde nėra nurodyta nei faktinių nei teisinių argumentų, kurie paneigtų teismo iÅ¡vadÄ , kad negalima vaiko iÅ¡laikymo apriboti vien minimalių, fiziologinių poreikių tenkinimu. Teismas iÅ¡samiai įvertino apelianto turtinę padėti, nes pragyvenimui užsienyje, naudodamas mokamus dienpinigius, atsakovas sutaupo už tÄ laikotarpį gaunamÄ darbo užmokestį, kurį įprastai žmogus naudoja gyvenimui. Be to, atsakovui bÅ«nant užsienyje jis neprivalo mokėti komunalinių, Å¡ildymo ir kitų buto iÅ¡laikymo iÅ¡laidų.

Atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas  paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

Byloje nustatyta, kad Å¡alis turi nepilnametę dukrÄ KornelijÄ , gim. 2008-07-11, kuriÄ augina ieÅ¡kovė. Atsakovas kartu negyvena, iÅ¡laikymo dukrai nuo jos gimimo neteikė. IeÅ¡kovė prašė priteisti iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai periodinėmis iÅ¡mokomis po 400 Lt kas mėnesį ir tokio dydžio iÅ¡laikymÄ pagrindė konkrečiais skaičiavimais bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ nuo vaiko gimimo dienos.

Utenos rajono apylinkės teismas patenkino reikalavimus ir priteisė iÅ¡ atsakovo iÅ¡laikymÄ dukrai K. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ . Su Å¡ia sprendimo dalimi nesutinka atsakovas motyvuodamas tuo, kad teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimų dėl nepilnamečio vaiko poreikių ir priteisė neprotingai didelį iÅ¡laikymÄ mažam vaikui bei neatsižvelgė į jo turtinę padėtį, į nuo dukters gimimo teikÄ paramÄ .

 Įstatymas reglamentuoja, kad abu tėvai privalo teikti iÅ¡laikymÄ proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Å ios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali bÅ«ti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų Å¡eiminių ryÅ¡ių susiformavimu, iÅ¡vykimu ar kitokiomis priežastimis. Tais atvejais, kai tėvai gyvena skyrium, vieno iÅ¡ tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiÅ«rėti vaikÄ ir įgyvendinti tėvų valdžiÄ turinys nesikeičia, kinta tik jų vykdymo sÄ lygos. Nustatant vieno iÅ¡ tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iÅ¡ kurių bÅ«tų teikiamas iÅ¡laikymas vaikams.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, kad mažam vaikui iÅ¡laikyti reikia mažesnės sumos. Vaikas sparčiai auga, vystosi ir jam dažniau yra poreikis keisti drabužius, avalinę ir pan. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad augantį vaikÄ privalu aprÅ«pinti visaverčiu maistu, bÅ«tinais vitaminais, už vaiko gyvenimo sÄ lygas taip pat mokama (komunalinių ir kt. paslaugų dalis). Be to, nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumÄ turi bÅ«ti įvertinta, kokia dalimi tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimÄ . Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi bÅ«ti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius iÅ¡laikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai iÅ¡laikymo dydis turi patenkinti bÅ«tinus vaiko poreikius. Formuojamojoje teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui iÅ¡laikymÄ bÅ«tiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio iÅ¡laikymas. Ir nors Å¡is kriterijus nėra imperatyvus, jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos. Ä®statymas reglamentuoja vienodÄ tėvų pareigÄ iÅ¡laikyti savo vaikus, tačiau tai nereiÅ¡kia, kad kiekvienas iÅ¡ jų turi teikti vienodo dydžio iÅ¡laikymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-04-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2008-05-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2009-11-10 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Teisėjų kolegijos nuomone, nepagrįstas apelianto argumentas, kad teismas neteisingai įvertino jo turtinę padėtį. IÅ¡ byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovas dirba tolimųjų reisų vaikruotoju, jo vidutinis darbo užmokestis 1 050 Lt (b. l. 159). Darbo užmokestis yra atlyginimas už darbÄ , darbuotojo atliekamÄ pagal darbo sutartį (DK 186 str. 1 d.). Kaip teisingai nurodo apeliantas, dienpinigiai, kelionės iÅ¡laidos yra kompensacinės iÅ¡mokos ir jos neįtraukiamos ir į vidutinio darbo užmokesčio sumas (DK 204 str.). Tačiau atsakovo pajamos yra didesnės, nei nurodyta ir jis turi papildomų pajamų. Å ias aplinkybes patvirtina atsakovo sumokėta 2 700 Lt vienkartinė iÅ¡moka, jo paties pripažinimas, kad reise parduoda kurÄ (b. l. 126,162). Kadangi atsakovas kitų iÅ¡laikytinių neturi, priteistas iÅ¡laikymas nėra per didelis. Be to, pripažįstama, kad tam iÅ¡ tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiÅ«ra, rÅ«pinimasis, kurių paprastai nekompensuoja iÅ¡laikymo priteisimas. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad nuo vaiko gimimo jis mokėjo iÅ¡laikymÄ , todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ .

Teisėjų kolegija sprendžia, jog keisti iÅ¡ esmės teisingo skundžiamo teismo sprendimo apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Nepatenkinus apeliacinio skundo, iÅ¡ apelianto priteisiamos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92, 93 str.). IeÅ¡kovė už pagalbÄ advokatei apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 600 Lt. Atsižvelgiant į tai, kad byla nagrinėjama raÅ¡ytinio

proceso tvarka, advokatė surašė tik atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , į Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro

2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) priteistimo maksimalaus dydžio patvirtinimo, Å¡ios iÅ¡laidos mažinamos iki 200 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a:

Utenos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti iš A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 200 Lt (du šimtus litų) advokatės

pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme J. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir 4 Lt (keturis litus) išlaidų,

susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Teisėjai                                                                      Romualdas

Januška

                                                                                 Zina Mickevičiūtė

                                                                                  Laimantas Misiūnas