221e22eb-ae4a-4c1f-94de-0b25c53b5a70 · Klaipėdos apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. 2S-1392-524/2020 Teisminio proceso Nr. 2-06-3-06661-2020-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.11; 3.5.1; 3.5.12 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. gruodžio 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika MisiÅ«nienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo suinteresuoto asmens antstolio G. J. atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, skundÄ dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „Klaipėdos bendrabutis“, antstolis G.

J. Teismas nustatė: I. Ginčo esmė 1. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. 2020 m. rugsėjo 7 d. gavo pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundÄ dėl antstolio veiksmų, kuriuo praÅ¡oma kaip nepagrįstÄ ir neteisėtÄ panaikinti antstolio patvarkymÄ Nr. S-20-91-17093 vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797. Skunde nurodoma, jog antstolis 2018 m. vasario 21 d. įregistravo areÅ¡tÄ vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797, kuriose skolininkas keičiamas į Lietuvos RespublikÄ , atstovaujamÄ VĮ Turto banko.

AreÅ¡tas vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 įregistruotas praleidus terminÄ kreditiniams reikalavimams pareikÅ¡ti, todėl yra pagrindas spręsti dėl antstolio patvarkymo Nr. S-20-91-17093 vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 panaikinimo.

2. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. 2020 m. rugsėjo 15 d. patvarkymu pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir skundÄ perdavė nagrinėti Klaipėdos apylinkės teismui. Nurodė, jog, pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, VĮ Turto bankui buvo žinoma apie taikomÄ areÅ¡tÄ skolininko turtui. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti įstatymo nustatytos informavimo apie kreditinius reikalavimus tvarkos nesilaikymÄ . Valstybei, kaip skolininko teisių perėmėjai, buvo pakankama galimybė sužinoti apie visus palikėjo kreditorius, kadangi palikėjas mirė (duomenys neskelbtini), turto areÅ¡tas palikėjo buto daliai taikytas 2005 m. lapkričio 15 d., palikimo perėjimo valstybei liudijimas iÅ¡duotas tik 2018 m. spalio 24 d.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė 3. Klaipėdos apylinkės teismas skundžiama 2020 m. spalio 15 d. nutartimi pareiÅ¡kėjos skundÄ dėl antstolio G. J. veiksmų tenkino ir panaikino antstolio 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymÄ Nr. S-20-91-17093 dėl vykdymo proceso Å¡alies pakeitimo.

4. Teismas nurodė, jog antstolio 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymu Nr. S-20-91-17093 (duomenys neskelbtini) miręs skolininkas J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 pakeistas Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, kaip jo teisių perėmėjos. Teismas konstatavo, jog, atsižvelgiant į paveldėjimo teisinių santykių teisinį reglamentavimÄ , teismų praktikÄ , aplinkybė, jog 2005 m. lapkričio 15 d. Turto areÅ¡to aktų registre buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) mirusiam skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡tas nenurodant turto areÅ¡to masto, nelaikytina tinkamu palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimu priėmusiai palikimÄ Ä¯pėdinei – valstybei Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi nenurodant turto areÅ¡to masto palikimÄ priėmusiai įpėdinei – valstybei nebuvo galimybės suprasti palikėjo kreditorių reikalavimų dydžio.

Be to, aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko palikimÄ valstybė priėmė tik 2018 m. spalio 24 d., nesudaro pagrindo nesilaikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje palikėjo kreditoriams nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Atsižvelgiant į tai, Turto areÅ¡to aktų registre skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡to įregistravimas 2018 m. vasario 21 d. nelaikytinas palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimu priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

Å iuo atveju Turto areÅ¡to aktų registre turto areÅ¡tas buvo įregistruotas praleidus ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tačiau ir naikinamÄ jį trejų metų terminÄ , per kurį teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis). III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 5. Suinteresuotas asmuo antstolis G. J. atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjos skundÄ atmetant.

Atskirajame skunde nurodoma, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta nepagrįstai, prieÅ¡tarauja Å¡iuo metu formuojamai teismų praktikai. Teismas neatsižvelgė ir nevertino vertikalus precedento, suformuoto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020. 2018 m. vasario 21 d. Turto areÅ¡to aktu Nr. S-18-91-1739 antstolis areÅ¡tavo skolininkui J. B. nuosavybės teise priklausančiÄ 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomosios bylos, Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706 ir 0091/11/01797, areÅ¡to mastas 377,88 Eur).

Be to, turto areštas palikėjo buto daliai taikytas 2005 m. lapkričio 15 d., išviešinant kreditorę UAB „Klaipėdos bendrabutis“. Informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdinei buvo žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo (2018 m. spalio 24 d.).

6. PareiÅ¡kėja Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ Turto banko, atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ praÅ¡o antstolio atskirÄ jį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutarties atmesti ir Å¡iÄ nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime į atskirÄ jį skundÄ nurodoma, jog minėta teismo nutartis pagrįsta ir nėra pagrindo jÄ panaikinti.

7. Suinteresuotas asmuo UAB „Klaipėdos bendrabutis“ atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ nepateikė. Teismas konstatuoja: Atskirasis skundas atmestinas. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir nagrinėjimo tvarkos 8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumÄ ir pagrįstumÄ dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme numatytas iÅ¡imtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirÄ jį skundÄ nagrinėja raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus atvejus, kai šį skundÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad bÅ«tinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Å¡iuo atveju skundui iÅ¡nagrinėti pakanka byloje esančios raÅ¡ytinės bylos medžiagos. Ginčo apeliacinės instancijos teisme esmė 10. Byloje kilo ginčas dėl antstolio veiksmų, t. y. palikėjo skolinių įsipareigojimų tinkamo iÅ¡vieÅ¡inimo, ir patvarkymų pakeisti skolininkÄ vykdymo procese po to, kai skolininko turtÄ perėmė jo įpėdinis – valstybė.

Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektÄ sudaro Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio G. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymas Nr. S-20-91-17093 dėl vykdymo proceso Å¡alies pakeitimo. Atskirasis skundas motyvuojamas tuo, kad teismas priimdamas skundžiamÄ nutartį neatsižvelgė ir nevertino aplinkybių, jog informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdinei buvo žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo, taip pat vertikalaus precedento, suformuoto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020.

Faktinės bylos aplinkybės 11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0091/11/00706 duomenų nustatyta, jog Turto arešto aktų registre 2005 m. lapkričio 15 d. buvo įregistruotas skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areštas nurodant, kad asmuo, kurio reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikomas turto areštas, – kreditorė UAB „Klaipėdos bendrabutis“, turto arešto pagrindas – Klaipėdos miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-7684-512/2005, turto arešto mastas – nenurodyta.

12. IÅ¡ vykdomųjų bylų Nr. 0091/11/00079, Nr. 0091/11/00706 ir Nr. 0091/11/01797 nustatyta, kad antstolis vykdo Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. sausio 6 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-17981-642/2010 dėl 174,37 Eur skolos ir 2,80 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J. B. iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00079), Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gegužės 3 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-5511-328/2011 dėl 151,81 Eur skolos, 3,91 Eur žyminio mokesčio ir 3,57 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J.

B. iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706), Klaipėdos apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 19 d. vykdomÄ jį raÅ¡tÄ Nr. 2-15388-613/2011 dėl 157,64 Eur skolos, 4,05 Eur žyminio mokesčio ir 69,73 Eur palÅ«kanų iÅ¡ieÅ¡kojimo iÅ¡ skolininko J. B. iÅ¡ieÅ¡kotojos UAB „Klaipėdos bendrabutis“ naudai (vykdomoji byla Nr. 0091/11/01797).

13. IÅ¡ minėtų vykdomųjų bylų medžiagos taip pat nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) skolininkas J. B. mirė. 2018 m. vasario 21 d. turto areÅ¡to aktu Nr. S-18-91-1739 antstolis areÅ¡tavo skolininkui J. B. nuosavybės teise priklausančiÄ 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706). Pagal Klaipėdos m. 5-ojo notaro biuro notarės R. K. 2018 m. spalio 24 d. iÅ¡duotÄ Palikimo perėjimo valstybei liudijimÄ , mirusio skolininko J. B. turtÄ paveldėjo valstybė (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706, b. l. 38–39). 2020 m. rugpjūčio 26 d. antstolis priėmė patvarkymÄ Nr. S-20-91-17093 (vykdomoji byla Nr. 0091/11/00706, b. l. 43), kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininkÄ J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, kaip jo teisių perėmėja.

14. Dėl šių faktinių bylos aplinkybių, kurias nustatė ir pirmosios instancijos teismas, ginčo byloje nėra. Dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties (ne)teisėtumo 15. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai.

Vykdymo proceso teisinis reguliavimas visų pirma skirtas išieškotojo – asmens, kurio naudai yra atliekamas išieškojimas, – teisių ir teisėtų interesų apsaugai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais teisėtumo, interesų derinimo ir proporcingumo principais, kurie reiškia, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

16. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad CPK 634 straipsnio 2 dalis įtvirtinta antstolio pareiga savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad išieškojimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392-313/2016). Sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks veikimas, viršijant įgaliojimus, vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas.

Antstolio pareiga siekti kuo greitesnio ir realaus sprendimo įvykdymo turi būti vykdoma, atsižvelgiant į tai, kad nebūtų pažeidžiami įstatymo reikalavimai ir vykdymo proceso dalyvių teisės ir teisėti interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2013).

17. CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio teisių perėmimÄ vykdymo procese, 1 dalyje nustatyta, kad antstolis savo iniciatyva vykdymo proceso Å¡alių ar suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu per septynias darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos patvarkymu iÅ¡sprendžia vykdymo proceso Å¡alies pakeitimo klausimÄ . Antstolio patvarkymas pakeisti arba atsisakymas pakeisti vykdymo procese iÅ¡ieÅ¡kotojÄ ar skolininkÄ fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais gali bÅ«ti skundžiamas CPK nustatyta tvarka.

18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio, reglamentuojančio kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo tvarkÄ , 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto. Remiantis CK 5.63 straipsnio 4 dalimi, teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai. Palikėjo kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimas, laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų, yra bÅ«tina jų teisės nukreipti savo reikalavimus į palikėjo įpėdinius įgyvendinimo ir tenkinimo sÄ lyga (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020).

19. Nepriklausomai nuo to, ar po palikėjo mirties palikimas pereina valstybei, ar jį paveldi kiti įpėdiniai, kreditorius, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iÅ¡ palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismÄ , praÅ¡ydamas pratęsti šį terminÄ , o teismas turi tokį praÅ¡ymÄ nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumÄ .

AiÅ¡kindamas CK 5.63 straipsnyje nustatytos palikėjo kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimÄ reglamentuojančios tvarkos bei terminų reikÅ¡mę, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo palikimo atsiradimo dienos, yra skirtas įpėdinių interesų apsaugai, t. y. kad įpėdiniai, prieÅ¡ priimdami palikimÄ , turėtų visÄ informacijÄ apie palikėjo kreditorių reikalavimus ir galėtų apsispręsti dėl palikimo priėmimo ir jo bÅ«do.

Taigi, vienas tokio teisinio reguliavimo tikslų – užtikrinti, kad prieÅ¡ palikimo priėmimÄ Ä¯pėdiniams bÅ«tų žinomi kreditoriai. Kartu minėtu teisiniu reglamentavimu sudaromos prielaidos civilinių santykių stabilumui, kad palikimÄ priėmusiems įpėdiniams nebÅ«tų pareikÅ¡ta papildomų kreditorių reikalavimų, apie kuriuos įpėdiniai, spręsdami dėl palikimo priėmimo, nežinojo ir dėl kurių galėtų iÅ¡ esmės pasikeisti palikimÄ priėmusių įpėdinių turtiniai santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

20. CK 5.63 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintu reglamentavimu siekiama įpėdinių ir palikėjo kreditorių interesų derinimo, kuris įgyvendinamas apsaugant įpėdinius nuo neapibrėžtumo civiliniuose teisiniuose santykiuose, bet kartu ir suteikiant tam tikras įstatymo nurodytas garantijas tiems kreditoriams, kurie per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ negalėjo pareikÅ¡ti reikalavimų dėl svarbių priežasčių. Å ios garantijos užtikrina kreditorių teisę kreiptis į teismÄ dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino atnaujinimo, tačiau teismas gali šį terminÄ atnaujinti tik tuo atveju, kai jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Taigi, įstatymų leidėjas prioritetÄ teikia civilinių teisinių santykių stabilumui ir apibrėžtumui ir Å¡ie prioritetai užtikrinami nurodytoje teisės normoje įtvirtinant trejų metų terminÄ , kuris yra naikinamojo pobÅ«džio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-12-378/2018). Kasacinis teismas, formuodamas praktikÄ Å¡ios kategorijos bylose, taip pat yra pažymėjęs, kad CK 5.63 straipsnyje įtvirtintoms kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo ir tenkinimo procedÅ«roms atliekant įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo bei apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, jų tinkamÄ Ä¯gyvendinimÄ lemia ne informacijos pateikimo forma, o Å¡ios informacijos turinys bei jos pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytas kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika) ir kad Å¡ios normos tikslus, be kita ko, atitinka ir tinkamu kreditoriaus reikalavimo pareiÅ¡kimu laikomas vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196-969/2016), tačiau laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540/2011).

Tik tie palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimų įvykdymui užtikrinti vieÅ¡ame registre iÅ¡vieÅ¡intas palikėjo turto areÅ¡tas, kuris gali bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡intas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties, laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino, laikytini tinkamai pareiÅ¡kusiais reikalavimus CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2016). Aptartas iÅ¡aiÅ¡kinimas atitinka CK 5.63 straipsnio 1 dalies tikslus ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus principus, nes užtikrina kreditoriams geresnes sÄ lygas per įstatymo nustatytÄ terminÄ pareikÅ¡ti reikalavimus mirusio skolininko įpėdiniams ir nesukuria įpėdiniams papildomų pareigų ieÅ¡koti palikėjo skolų, vadinasi, nepažeidžia jų teisėtų interesų, nes, areÅ¡to aktÄ iÅ¡vieÅ¡inus vieÅ¡ame registre, duomenys apie turto areÅ¡tÄ Ä¯raÅ¡omi ir į kitus registrus (pvz., nekilnojamojo turto).

Įpėdinis, domėdamasis paveldimu turtu ir matydamas, dėl kokios skolos paveldimas turtas yra areštuotas, turi galimybę apsispręsti dėl palikimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

22. Be to, tais atvejais, kai informacija apie vykdomÄ priverstinį skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ palikėjo Antstolių informacinėje sistemoje yra iÅ¡vieÅ¡inta tiek palikėjui gyvam esant, tiek po jo mirties, bet ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, ir palikimas pagal įstatymÄ pereina valstybei, atstovaujamai institucijos, esančios Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja, yra pagrindas pripažinti, kad yra įvykdyti CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimai, reglamentuojantys kreditorių reikalavimų palikėjo įpėdiniams pareiÅ¡kimo tvarkÄ , todėl papildomi kreditoriaus veiksmai tokiais atvejais nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019 konstatuota, jog Antstolių informacinė sistema, skirtingai nei Turto arešto aktų registras, nėra valstybės registras, skirtas tam tikroms asmenų teisėms, juridiniams faktams prieš trečiuosius asmenis išviešinti, kurio duomenimis turi teisę naudotis kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo (CK 4.261 straipsnis, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 15 ir 16 straipsniai).

Informacijos apie priverstinai iÅ¡ieÅ¡komÄ skolÄ buvimas Antstolių informacinėje sistemoje savaime neinformuoja įpėdinių apie mirusiojo skolas, todėl vien faktas, kad palikėjo skolos iÅ¡ieÅ¡komos priverstinai CPK nustatyta tvarka ir tai nurodyta minėtoje informacinėje sistemoje, nėra pagrindas pripažinti, kad kreditorius CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pareiÅ¡kė reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams ir įpėdiniai informuoti apie palikėjo skolas. Kitoks aiÅ¡kinimas reikÅ¡tų nepateisinamÄ ir nepagrįstÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodyto kreditorių reikalavimų pareiÅ¡kimo bÅ«dų sÄ raÅ¡o iÅ¡plėtimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-92-219/2018).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. 1R-207 patvirtinti Antstolių informacinės sistemos nuostatai reglamentuoja Å¡ios sistemos steigimo teisinį pagrindÄ , tikslÄ , uždavinius, pagrindines funkcijas, organizacinę ir funkcinę struktÅ«ras, duomenų teikimo ir naudojimo tvarkÄ , duomenų saugos reikalavimus, finansavimÄ , modernizavimÄ ir likvidavimÄ . Nuostatų 11.2 punkte nurodyta, kad antstolių informacinės sistemos paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi Antstolių informacinės sistemos duomenys.

Pagal nuostatų 23 punktÄ antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjai yra kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir finansų įmonės, kurios teikia finansines paslaugas, susijusias su rizikos prisiėmimu, kreditingumo vertinimo paslaugas teikiančios įmonės, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, teismai, bankroto administratoriai, kiti asmenys, kurie turi teisę gauti duomenis teisės aktų nustatytoms funkcijoms vykdyti. Nuostatų 13.5 punkte nurodyta, kad VÄ® Turto bankas yra Antstolių informacinės sistemos naudotoja elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti.

23. Vadinasi, VÄ® Turto bankas, atstovaudama pareiÅ¡kėjai Lietuvos valstybei paveldėjimo teisiniuose santykiuose, negali laisvai naudotis Antstolių informacine sistema ir gauti duomenų apie visus skolininkus, kadangi Å¡is juridinis asmuo nėra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėjas, o tik naudotojas elektroninių aukcionų organizavimo ir vykdymo funkcijoms atlikti. Byloje taip pat nėra ginčo, kad VĮ Turto bankas turi galimybę matyti vykdomÄ sias bylas, kuriose ji yra skolininkė arba iÅ¡ieÅ¡kotoja, t. y. iki ginčijamų antstolių patvarkymų, kuriais miręs skolininkas buvo pakeistas jo teisių perėmėju (valstybe), priėmimo Lietuvos valstybė savaime negalėjo žinoti apie antstolio vykdomas vykdomÄ sias bylas dėl mirusių asmenų, kurių palikimas dar nepriimtas.

Atitinkamai savaime antstolio duomenų teikimas į Antstolių informacinę sistemÄ Å¡iuo atveju negali bÅ«ti pripažintas tinkamu įpėdinio informavimu apie kreditoriaus reikalavimÄ CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme.

24. Taigi, atsižvelgiant į CK 5.63 straipsnio tikslÄ suteikti įpėdiniui informacijÄ apie turtines pretenzijas į palikėjo turtÄ , praneÅ¡imu apie vykdomÄ kreditoriaus reikalavimÄ laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kuris kreditoriaus pavedimu vykdo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kreipimasis. Tačiau kiekvienu atveju pareiÅ¡kime iÅ¡dėstyta informacija turi bÅ«ti pakankama ir aiÅ¡ki, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2011; 2019 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-268-687/2019).

Reikalavimai tinkamai pareikÅ¡tais CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme pripažintini ir tuo atveju, kai, esant keliems palikėjo kreditoriams, dėl vieno iÅ¡ jų nebuvo priimtas atskiras turto areÅ¡to aktas, tačiau registre buvo nurodytas turto areÅ¡to mastas tokia apimtimi, kuri leido palikimÄ priėmusiam įpėdiniui (valstybei) suvokti palikėjo kreditorių reikalavimų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10-969/2019). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. birželio 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-611/2020, plėtodama aptartÄ CK 5.63 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikÄ ir atsižvelgdama į Å¡ios normos tikslus ir paskirtį, iÅ¡aiÅ¡kino, jog iÅ¡ pirmiau aptarto informavimo turinio mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas, t. y.

įpėdinis turi turėti galimybę suprasti apie visÄ skolininko prievolių dydį ir pagrindÄ , kokios yra skolos sudedamosios dalys ir kaip jos apskaičiuojamos. Skolininko prievolė gali kisti, pvz., prievolę sudaro skola ir apskaičiuotinos palÅ«kanos, todėl mirusio skolininko įpėdiniui turi bÅ«ti aiÅ¡kus prievolės kitimo mechanizmas. Dėl to mirusio palikėjo įpėdinis perima tik tokio dydžio prievolę, kuri buvo aiÅ¡kiai atskleista, t. y. jei jis informuotas tik apie dalį prievolės, tai tik tokiÄ prievolės dalį ir perima.

25. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai iÅ¡vadai, kad aplinkybė, jog 2005 m. lapkričio 15 d. Turto areÅ¡to aktų registre buvo įregistruotas (duomenys neskelbtini) mirusiam skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡tas nenurodant turto areÅ¡to masto, nelaikytina tinkamu palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimu priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui CK 5.63 straipsnio 1 dalies prasme, kadangi iÅ¡ Å¡ių duomenų nėra aiÅ¡kus visas skolininko prievolės dydis ar bent jau skolos sandara ir jos apskaičiavimo mechanizmas.

Pažymėtina ir tai, kad, kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, įpėdiniai (Å¡iuo atveju valstybė) neturi papildomų pareigų ieÅ¡koti palikėjo skolų, tuo labiau kad VĮ Turto bankas, atstovaujanti valstybei, nėra Antstolių informacinės sistemos duomenų gavėja Å¡iam tikslui. Taigi, ne įpėdiniai turi ieÅ¡koti ir rinkti informacijÄ apie palikėjo skolas ir jų dydžius, o kreditoriai turi pareikÅ¡ti reikalavimÄ , iÅ¡ kurio bÅ«tų galima suprasti skolininko prievolės dydį ar bent jau skolos sandarÄ ir jos apskaičiavimo mechanizmÄ .

Atsižvelgiant į tai antstolio argumentai, jog VĮ Turto bankui, atstovaujančiai valstybę, iki palikimo priėmimo nebuvo jokių kliūčių sužinoti apie visus skolininko kreditorius ir jų reikalavimų mastÄ ir pagrindÄ , atmestini kaip nepagrįsti.

26. Valstybė, skirtingai nei kiti įpėdiniai, negali pasirinkti paveldėjimo bÅ«do ar atsisakyti priimti palikimo. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad paveldinti pagal įstatymÄ valstybė yra specifinis subjektas paveldėjimo teisiniuose santykiuose ir skiriasi nuo kitų įpėdinių pagal įstatymÄ :

1) iš jos negali būti atimta paveldėjimo teisė kaip iš bet kurio kito įpėdinio (kai iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė, paveldimas turtas pareina valstybei);

2) valstybė negali atsisakyti priimti palikimo;

3) visais atvejais valstybės atsakomybė už palikėjo skolas kreditoriams yra ribota, t. y. valstybė atsako tik paveldėto turto verte. Valstybės paveldėjimas yra išimtis iš pagrindinių paveldėjimo teisės principų – šeimos paveldėjimo principo ir palikimo priėmimo laisvės principo, o jos kaip įpėdinės atsakomybė kreditoriams už palikėjo skolas yra ribota (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019).

Kai palikimas įstatymo pagrindu pereina valstybei, ji negali pasitraukti iÅ¡ paveldėjimo teisinių santykių nepriklausomai nuo to, ar valstybei atstovaujančios institucijos atliks ar ne palikimui priimti reikÅ¡mingus veiksmus. Valstybė privalo imtis veiksmų įforminti įstatymo pagrindu įvykusį palikimo perėjimo jai juridinį faktÄ , kad galėtų įtraukti paveldėtÄ turtÄ Ä¯ savo apskaitÄ ir iÅ¡ paveldėto turto vykdyti palikėjo kreditorių reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Nurodyta kasacinio teismo praktika reiÅ¡kia, kad palikimo perėjimas pagal įstatymÄ valstybei nepriklauso nuo valstybės valios, o valstybės atliekamas palikimo priėmimas yra jau įvykusio palikimo perėjimo valstybei juridinio fakto įforminimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-378/2019). Aplinkybė, kad valstybė, paveldėdama pagal įstatymÄ , negali atsisakyti priimti palikimo, savaime nereiÅ¡kia, kad jai apie palikėjo skolÄ gali bÅ«ti pareiÅ¡kiama, nesilaikant CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos.

27. Remdamasis tuo, apeliacinės instancijos teismas taip pat visiÅ¡kai pritaria skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje padarytai iÅ¡vadai, kad aplinkybė, jog (duomenys neskelbtini) mirusio skolininko palikimÄ valstybė priėmė tik 2018 m. spalio 24 d., nesudaro pagrindo nesilaikyti CK 5.63 straipsnio 1 dalyje palikėjo kreditoriams nustatyto trijų mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo dienos pareikÅ¡ti reikalavimus priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikÅ¡ti teisme ieÅ¡kinį dėl paveldimo turto.

Nei minėtuose teisės aktuose, nei teismų praktikoje CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas palikėjo kreditoriams pareikÅ¡ti reikalavimus nesiejamas su palikimo priėmimo įforminimo momentu. Akivaizdu, kad Turto areÅ¡to aktų registre (duomenys neskelbtini) mirusiam skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto areÅ¡to įregistravimas 2018 m. vasario 21 d. nelaikytinas palikėjo kreditoriaus reikalavimų pareiÅ¡kimu priėmusiems palikimÄ Ä¯pėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui per CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ terminÄ .

VisiÅ¡kai sutiktina su tuo, jog Å¡iuo atveju Turto areÅ¡to aktų registre turto areÅ¡tas buvo įregistruotas praleidus ne tik CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ , tačiau ir naikinamÄ jį trejų metų terminÄ , per kurį teismas gali atnaujinti Å¡io straipsnio 1 dalyje numatytÄ terminÄ , jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.63 straipsnio 4 dalis).

28. Atsižvelgiant į nurodytÄ paveldėjimo teisinių santykių teisinį reglamentavimÄ ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , konstatuojama, jog nagrinėjamu atveju teisei nukreipti kreditoriaus reikalavimus į palikėjo įpėdinius nėra bÅ«tinos įgyvendinimo ir tenkinimo sÄ lygos, t. y. palikėjo kreditorių reikalavimai nebuvo pareikÅ¡ti laikantis CK 5.63 straipsnyje nustatytos tvarkos ir terminų.

29. Kaip ir nurodoma atskirajame skunde, Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime įtvirtino teismo precedentÄ , kaip teisės Å¡altinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus. Tai reiÅ¡kia, kad teismai taikydami ir aiÅ¡kindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukÅ¡tesnės instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir į savo sukurtus vėliausius precedentus analogiÅ¡kose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktikÄ .

Å iame nutarime akcentuota, kad Å¡is teisės Å¡altinis turėtų bÅ«ti naudojamas itin preciziÅ¡kai, t. y. teismui sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kai faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, aplinkybes. Tais atvejais, kai susiduriama su precedento konkurencija, turi bÅ«ti vadovaujamasi aukÅ¡tesnės instancijos teismo sukurtu precedentu, taip pat atsižvelgiama į precedento sukÅ«rimo laikÄ ir kitas reikÅ¡mės turinčias aplinkybes.

30. Tačiau konstitucinis valdžių padalijimo principas bei teismams tenkantis teisingumo vykdymo vaidmuo suponuoja, jog teismų praktika nėra teisės Å¡altinis formaliÄ ja prasme. Teismai formuoja teisės taikymo praktikÄ . Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime taip pat nurodė, kad teismų precedentai yra teisės Å¡altiniai – auctoritate rationis (argumentavimo galia); rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios, neprieÅ¡taringos) teismų praktikos, kartu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinto teisingumo principo, įgyvendinimo sÄ lyga.

Kita vertus, teismų precedentų, kaip teisės Å¡altinių, reikÅ¡mės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai, atsižvelgtina į tai, ar atitinkamas precedentas atspindi susiformavusiÄ teismų praktikÄ , ar yra pavienis atvejis.

31. Kasacinio teismo praktikoje taip pat ne sykį yra pažymėta, kad precedento galiÄ turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiÅ¡kose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panaÅ¡ios į faktines aplinkybes bylose, kuriose buvo sukurtas precedentas ir kurioms turi bÅ«ti taikoma ta pati teisė, kaip byloms, kuriose buvo sukurtas precedentas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-234-248/2016).

Å iuo aspektu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartÄ nurodęs, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiÅ¡kina ir taiko ne a priori (lot. iÅ¡ anksto; nepatikrinus), o konkrečioje byloje – atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir Å¡ias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiÅ¡kinimas gali ir turi bÅ«ti suprantamas ir aiÅ¡kinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes Å¡is aiÅ¡kinimas yra ne aiÅ¡kinimas a priori, o teismo sprendimo konkrečioje byloje ratio decidendi (lot. argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas).

Bandymas taikyti teisės taikymo taisykles, suformuluotas konkrečiose teismo bylose, neturinčiose esminio panaÅ¡umo su byla, kuriÄ nagrinėjant buvo suformuluotas tas teismo precedentas, reikÅ¡tų tÄ patį, kaip taikyti teisės normÄ teisiniam santykiui, kurio Å¡i norma nereglamentuoja. Dėl to Lietuvos Aukščiausiojo Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimai taikytini tik teismams nagrinėjant panaÅ¡ias savo faktinėmis aplinkybėmis bylas į tÄ bylÄ , kuriÄ nagrinėdamas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino atitinkamÄ teisės normÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-186/2009; 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7162/2009 ir kt.).

32. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirajame skunde iÅ¡dėstyta pozicija, jog Å¡ios bylos atveju teismas neatsižvelgė ir nevertino vertikalus precedento, suformuoto Vilniaus apygardos teismo 2020 m. liepos 2 d. priimtoje nutartyje civilinėje byloje Nr. 2S-1070-567/2020, kadangi skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas ir padarytos iÅ¡vados atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotÄ praktikÄ nagrinėjamu klausimu.

Be to, net jei Vilniaus apygardos teismo nutartimi formuojama praktika konkuruotų su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra aukštesnės instancijos teismas, taip pat į tai, jog atskirajame skunde nurodytas tik vienos apygardos teismo bylos atvejis, turėtų būti teikiama pirmenybė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai. Pažymėtina ir tai, jog Vilniaus apygardos teismo civilinės bylos Nr. 2S-1070-567/2020, kurioje priimta 2020 m. liepos 2 d. nutartis, ir šios bylos aplinkybės nėra visiškai tapačios, kadangi toje byloje, skirtingai nei šioje byloje, nebuvo nustatyta aplinkybių, jog skolininko (palikėjo) turtui areštas, be kita ko, buvo taikytas iki jo mirties, be to, toje byloje, skirtingai nei šioje byloje, areštas skolininko (palikėjo) turtui po jo mirties buvo taikytas nepraleidus CK 5.63 straipsnio 4 dalyje nustatyto naikinamojo 3 metų termino.

33. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuojama, jog Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis, kuria tenkintas pareiÅ¡kėjos Lietuvos Respublikos, atstovaujamos VĮ Turto banko, skundas dėl antstolio veiksmų ir panaikintas antstolio G. J. 2020 m. rugpjūčio 26 d. patvarkymas Nr. S-20-91-17093 dėl vykdymo proceso Å¡alies pakeitimo, kuriuo antstolis nusprendė mirusį skolininkÄ J. B. vykdomosiose bylose Nr. 0091/11/00079, 0091/11/00706, 0091/11/01797 pakeisti Lietuvos Respublika, atstovaujama VÄ® Turto banko, kaip jo teisių perėmėjos, laikytina teisėtai ir pagrįsta.

Dėl bylos procesinės baigties 34. Esant nustatytoms aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas iÅ¡vadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas nutaria:

Palikti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartį nepakeistÄ . Å i nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėja Erika MisiÅ«nienė