2218740c-f2bb-4069-9e65-e5482c15faaa · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Bronius Valius                                                   Civilinė byla Nr. 2A-192-125/2012Teisėja AuÅ¡ra Volskytė                                                       (Proceso Nr. 2-33-3-00191-2011-6)            Procesinio sprendimo kategorijos: (S)                                                    36.1; 36.2; 99.9; 121.18; 121.21 KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. kovo 22 d.      Klaipėda              Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko Broniaus Valiaus, kolegijos teisėjų Audriaus Saulėno, Rimvidos Zubernienės, raÅ¡ytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo E. N. ieÅ¡kinį atsakovams R.

V., D. V., trečiajam asmeniui D. V. dėl prievolės įvykdymo ir ieÅ¡kovo E. N. apeliacinį skundÄ dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimo.             Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , n u s t a t ė:              ieÅ¡kovas E. N. ieÅ¡kiniu prašė iÅ¡ atsakovų R. V. ir D. V. solidariai priteisti 35 000 Lt baudÄ , 2 520 Lt palÅ«kanų, 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2010-08-03 paskolos sutartimi iki 2011-01-04 atsakovui D. V. paskolino 70 000 Lt, o už paskolos grÄ Å¾inimÄ savo turtu laidavo atsakovas R. V.. R. V. sutiko, kad įsiskolinimas pirmiausiai bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡komas neginčo tvarka iÅ¡ jo asmeninio turto. D. V. negrÄ Å¾inus paskolos iki 2011-01-04 pagal sutarties 9 p. paskolos gavėjas ir laiduotojas įsipareigojo sumokėti 35 000 Lt baudÄ ir 1 proc. dydžio palÅ«kanas už kiekvienÄ prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ praleidimo dienÄ . Nuo 2011-01-04 iki 2011-02-10 atsakovai turi sumokėti 2 520 Lt palÅ«kanų (70 000 Lt x 1 proc. = 70 Lt x 36 dienos = 2 520 Lt).

             Plungės rajono apylinkės teismas 2011-06-29 sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir solidariai iš atsakovų R. V. ir D. V. ieškovui E. N. priteisė 3 500 Lt netesybų, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme – 2011-02-07 – iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei 105 Lt bylinėjimosi išlaidų. Iš ieškovo atsakovui R. V. teismas priteisė 250 Lt bylinėjimosi išlaidų.              Teismas nurodė, kad pagal sutartį prašomas priteisti 37 520 Lt netesybų dydis yra aiškiai per didelis, nes paskolos sutartis trumpalaikė, užtikrinta nekilnojamojo turto įkeitimu, sutartis sudaryta ne tarp verslininkų, o tarp fizinių asmenų.

Teismas sprendimÄ grindė LR CK 6.73 str. 2 d. Teismas taip pat nurodė, kad laiduotojas atsako taip pat kaip ir paskolos gavėjas.             IeÅ¡kovas E. N. apeliaciniu skundu praÅ¡o teismo 2011-06-29 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Nurodo, kad teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes, nepagrįstai ir neteisingai interpretavo Å¡alių valiÄ , netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas.

Nors atsakovai neginčijo sutarties sÄ lygų, teismas nepagrįstai revizavo sutarties 9 d., pažeidė LR CK 1.63 str. 1 d. ir 7 d. nuostatas, nustatančias, kad Å¡alys, sudarydamos sandorius, atlieka veiksmus, kuriais sukuria, pakeičia arba panaikina civilines teises ir pareigas. Teismas, nesant atsakovo atsiliepimo, vadovaudamasis vien tik laiduotojo iÅ¡sakyta nuomone, pasisakydamas dėl sutarties sÄ lygų, pažeidė LR CPK 6 str. įtvirtintus principus, ieÅ¡kovo pažeistų teisių gynimÄ perkeldamas į antrÄ planÄ .

Teismas sutartyje numatytas palÅ«kanas nepagrįstai priskyrė prie netesybų. Å alys susitarė dėl baudos ir jos dydžio, ji turėjo įpareigoti atsakovus elgtis protingai ir sÄ Å¾iningai, laiku grÄ Å¾inti paskolÄ , o pažeidus Å¡iÄ prievolę – kompensuoti iÅ¡ anksto aptartus nuostolius. Teismas nenurodė, kodėl nepriteisia 2 500 Lt, apskaičiuotų palÅ«kanų, nepagrįstai nurodo, kad jos yra per didelės. Å iuo metu palÅ«kanos, kurias iÅ¡duoda greitųjų kreditų teikimo įmonės, siekia iki 250 proc. mėnesinių palÅ«kanų.

Teismas peržengė savo kompetencijos ribas, ignoravo LR CK 6.156 str. įtvirtintÄ sutarčių laisvės principÄ . Teismas neteisingai nurodo ieÅ¡kovo reikalavimų dydį, nepagrįstai nurodo, kad ieÅ¡kovas neįrodinėja nuostolių dydžio, mažina priteistinas sumas dėl to, kad paskolos grÄ Å¾inimas užtikrintas hipoteka. Teismas nepagrįstai iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteisė 250 Lt atstovavimo iÅ¡laidų ir taip pažeidė LR CPK 98 str. 1 d. bei 93 str. nuostatas.             Atsakovai R.

V. ir trečiasis asmuo D. V. atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteisti iÅ¡laidas, susijusias su atsiliepimo suraÅ¡ymu. Nurodo, kad teismų praktikoje, suformuotoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, netesybos yra taikomos už prievolių nevykdymÄ . Netesyboms esant akivaizdžiai per didelėmis jos gali bÅ«ti mažinamos.              Apeliacinis skundas netenkintinas.             Bylos duomenimis nustatyta, kad 2010-08-03 paskolos sutartimi ieÅ¡kovas atsakovui D.

V. iki 2011-01-04 paskolino 70 000 Lt, o jo tėvas R. V. laidavo už suteiktos paskolos grÄ Å¾inimÄ . Paskolos grÄ Å¾inimas be laidavimo sutarties dar buvo užtikrintas atsakovui R. V. bei trečiajam asmeniui D. V. nuosavybės teisėmis priklausančio 70 000 Lt įvertinto 33,4 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), hipoteka. Dėl 70 000 Lt skolos atsakovas R. V. ieÅ¡kovui iÅ¡davė paprastÄ jį neprotestuotinÄ vekselį, už kurį laidavo D. V.. IÅ¡ byloje esančių įrodymų matyti, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ hipoteka įkeisto turto yra pradėjęs priverstinį 70 000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , o netesybas (baudÄ ir delspinigius) siekia prisiteisti iÅ¡ skolininko ir laiduotojo.             LR CK 6.70 str. nustato, kad prievolių įvykdymas gali bÅ«ti užtikrinamas pagal sutartį ar įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais bÅ«dais.

Ä®statymas nedraudžia vienos prievolės įvykdymÄ užtikrinti keliais bÅ«dais. IeÅ¡kovas jau yra pradėjęs skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ hipoteka įkeisto nekilnojamojo daikto, tai yra pasinaudojo viena iÅ¡ prievolės įvykdymo užtikrinimo priemone – svetimo daikto hipoteka. Tačiau tai nekliudo jam sutartyje numatytų netesybų reikalauti iÅ¡ skolininko ir laiduotojo. LR CK 6.71 str. nustato, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kuriÄ skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai.

Netesybos yra bauda arba delspinigiai ir laikomi iš anksto aptarti kreditoriaus esami ar būsimi nuostoliai, kurių jau nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę. LR CK 6.73 str. 2 d. nustato, kad teismas gali sumažinti netesybas, jeigu netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta. Tačiau netesybos negali būti sumažintos tiek, kad jos taptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-11-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje UAB „Miaras“ V. A. D. individuali įmonė „Aldaujana“, bylos Nr. 3K7-409/2010, yra pažymėjęs, kad teismas, mažindamas neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas LR CK 6.156 str. 1 d. įtvirtintas sutarčių laisvės principas.

IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje nepagrįstai reikalauja, kad iÅ¡ atsakovų bÅ«tų priteista 1 proc. dydžio palÅ«kanos už kiekvienÄ grÄ Å¾inti paskolÄ praleistÄ dienÄ , nes Sutarties 9 p. Å¡alys sutarė dėl 0,1 proc. dydžio palÅ«kanų. Pirmosios instancijos teismas teisingai Å¡alių palÅ«kanomis pavadintas sankcijas įvertino kaip delspinigius pagal jų prigimtį. Delspinigiai kartu su pusės paskolos dydžio bauda yra aiÅ¡kiai per didelės netesybos      (35 000 Lt bauda + ieÅ¡kovo praÅ¡oma priteisti 2 500 Lt delspinigių = 37 500 Lt).

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas apsiriko nurodydamas bendrÄ netesybų sumÄ . Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad ieÅ¡kovas paskolos grÄ Å¾inimÄ buvo užsitikrinęs ir hipoteka, todėl paskolos grÄ Å¾inimo rizika buvo minimalizuota. Pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai įvertino bylos aplinkybes, surinktus įrodymus, teisingai taikė tiek materialinės, tiek procesinės teisės normas, todėl iÅ¡ esmės pagrįstÄ ir teisėtÄ pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti nėra pagrindo.

Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskolas suteikiančios greitųjų kreditų įmonės reikalauja iki 250 proc. mėnesinių palūkanų. Visų pirma ieškovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų, antra – šios įmonės suteikdamos kreditus nereikalauja kitų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių (laidavimo, hipotekos), todėl didesnės palūkanos ar delspinigiai yra skirti padengti jų nuostoliams. Pirmosios instancijos teismas, atsakovui priteisdamas 250 Lt išlaidų, susijusių su advokato pagalba byloje, savo išvadas motyvavo ir LR CPK 98 str. 1 d. bei 93 str. nuostatų nepažeidė.

IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui R. V. priteistina 400 Lt iÅ¡laidų, susijusių su advokato pagalba suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (LR CPK 98 str.).              Vadovaudamasis LR CPK 320–331 str., teismas                                        n u t a r i a:              Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. birželio 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.             IÅ¡ ieÅ¡kovo E. N. atsakovui R.

V. priteisti 400 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidų.             Kolegijos pirmininkas                                                    Bronius Valius Kolegijos teisėjai                                                    Audrius Saulėnas                                                                                                                                   Rimvida Zubernienė                             Â