2217ff10-0e02-4924-8ddb-4231e56058ea · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Irma Čuchraj                              Civilinė byla Nr. 2A-1696-513/2012Teisėjas Mantas Ūsas                            Procesinio sprendimo kategorijos:                                                                                          44.2.1; 121.18; 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2012 m. gruodžio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų D.

M. ir Alvydo Žerlausko, raÅ¡ytinio proceso apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ieÅ¡kinį atsakovams UAB „Inkomsta“, tretiesiems asmenims P. Č., A. Č. dėl žalos gamtai atlyginimo, nustatė: Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendyje civiliniam ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažinta teisė į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimas dėl jo dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

IeÅ¡kovas 2011-06-23 kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo valstybės naudai 378 254,30 Lt žalai atlyginti. IeÅ¡kovas nurodo, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiu atsakovė UAB „Inkomsta“ nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 202 straipsnio 1 dalį už tai, kad P. Č., bÅ«damas A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“, įregistruotos Klaipėdoje, Akmenų g. 10, įmonės kodas 141774897 (nuo 2008-03-14 pertvarkyta į UAB „Inkomsta“), direktoriumi ir atsakingu asmeniu už tinkamÄ bendrovės veiklos organizavimÄ nuo 2005 metų spalio mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas iki 2007-04-17, neturėdamas Lietuvos geologijos tarnybos leidimo naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius, verslo tikslu organizavo grunto (smėlio, žvyro) kasimo darbus A.

Č. nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, esančiame Agluonėnų k., Klaipėdos r. sav., kadastrinis Nr. 5503/0003:21. Šiame sklype A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ nukasė 29 522 m² plote 7 381 m3 dirvožemio ir taip sunaikino (pakeitė) reljefo formas bei iškasė valstybei priklausančius žemės gelmių išteklius – 54 211 m3 žvyro (smėlio), kuriuos A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ naudojo savo įmonės veikloje. Trunkamasis juridinio asmens padarytas nusikaltimas teisėsaugos institucijų nutrauktas 2007 m. balandžio 17 d., tuo metu neteisėta ūkine ir komercine veikla vertėsi ne UAB „Inkomsta“, o A.

Č. individuali įmonė „Inkomsta“. Juridinių asmenų pertvarkymÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.104 str. Atliekant pertvarkymÄ juridinis asmuo nesibaigia, bet tik keičia teisinę formÄ (konkrečiu atveju iÅ¡ individualios įmonės pertvarkoma į uždarÄ jÄ akcinę bendrovę). Naujos formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. Už neteisėtus A. Č. individualios įmonės „Inkomsta“ veiksmus ir dėl jų kilusiÄ Å¾alÄ gamtai – 374 598 Lt – turi atlyginti Å¡ios įmonės teisių perėmėja – atsakovė UAB „Inkomsta“.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2012-05-22 sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Inkomsta“ Lietuvos valstybei 374 598 Lt žalai atlyginti. Priteisė iš atsakovės UAB ,,Inkomsta“ valstybės naudai 11 495,55 Lt bylinėjimosi išlaidų (kurias sudaro išlaidos dėl žyminio mokesčio – 7 783 Lt, išlaidos dėl procesinių dokumentų įteikimo – 56,25 Lt bei išlaidos dėl markšeiderinių skaičiavimų atlikimo 3 656,30 Lt). Teismas rėmėsi įsiteisėjusiu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiu, kuris tik iš dalies pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

Teismas įvertino tai, kad žalos dydis apskaičiuotas aiÅ¡kiai ir teisingai, nes ieÅ¡kovas vadovavosi Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1998-03-13 įsakymo Nr. 45, 6 p. nuostatomis. Teismas atsakovės atstovo teiginius, kad po nusikalstamos veikos padarymo, atsakovei gavus Lietuvos geologijos tarnybos leidimÄ toje pačioje vietoje naudoti žemės gelmių iÅ¡teklius bei atsakovei suderinus žemės sklypo rekultivavimo projektÄ , kuris numato žemės sklypo sutvarkymo darbus, eliminuoja žalÄ gamtai, pripažino nepagrįstais.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Inkomsta“ praÅ¡o panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo, kad įsiteisėjusiais Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2009-11-16 nuosprendžiu bei Klaipėdos apygardos teismo 2011-02-17 nuosprendžiais nustatytas faktas, jog UAB „Inkomsta“ nuo 2005 m. spalio mėn. iki 2007-04-17 neteisėtai vertėsi Å«kine veikla – neturėdama leidimo atliko kasybos darbus. RaÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad teritorijoje, kurioje buvo kasamas žvyras ir smėlis, tokia veikla buvo galima.

Akivaizdu, kad bet kokia Å«kinė veikla daro poveikį gamtai, o iÅ¡gaunant naudingas iÅ¡kasenas ir atliekant kasybos darbus, neiÅ¡vengiamai yra keičiamas kraÅ¡tovaizdžio reljefas. Narinėjamu atveju atsakovei atliekant kasybos darbus buvo pakeistas tik gamtos reljefas, tačiau jokios kitos gamtiniu požiÅ«riu saugotinos vertybės pažeistos nebuvo ir žala gamtai nepadaryta. Apeliantė teigia, kad turi bÅ«ti taikoma CK 6.36 straipsnio 2 dalis, kuri numato, jog kreditoriui sutikus priimti prievolės įvykdymÄ kitokiu bÅ«du, prievolė laikoma įvykdyta.

IeÅ¡kovė sutiko su teritorijos sutvarkymu, suderino projektÄ , tai reiÅ¡kia, kad vietoj piniginės kompensacijos už žalÄ gamtai pakeičiant jos reljefÄ ieÅ¡kovė priėmė kitos rÅ«Å¡ies teisėtÄ Å¾alos kompensavimo bÅ«dÄ â€“ teritorijos sutvarkymÄ pagal parengtÄ projektÄ . Laikytina, kad atsakovės prievolė atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ pinigais yra pasibaigusi (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Jei skundžiamas sprendimas liktų nepakeistas, tai reikÅ¡tų, jog atsakovė žalÄ turi atlyginti du kartus dviem skirtingais bÅ«dais – sumokėdama piniginę kompensacijÄ ir pagal Rekultivavimo projektÄ sutvarkydama teritorijÄ , nes Å¡ių darbų kaina pagal atliktus skaičiavimus bÅ«tų 350 864,74 Lt.

Esant tokiai situacijai, gali bÅ«ti svarstytinas klausimas dėl skirtumo tarp žalos dydžio pinigais ir rekultivavimo darbų kainos atlyginimo. Atsakovė pažymi, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ atsakovės priteisė daugiau žyminio mokesčio, todėl dėl Å¡ios dalies sprendimas yra nepagrįstas.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas praÅ¡o Klaipėdos rajono apylinkės teismo  2012-05-22 sprendimÄ palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.

Nurodo, kad atsakovė veiklos ėmėsi neteisėtu bÅ«du neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka iÅ¡duoto galiojančio leidimo naudotis žemės gelmių iÅ¡teklius – žvyrÄ ir smėlį, leidimas yra bÅ«tinas norint vykdyti Å¡ių naudingųjų iÅ¡kasenų kasybos darbus. Atsakovė sunaikino reljefo formas bei iÅ¡kasė valstybei priklausančius žemės gelmių iÅ¡teklius – 54 211 m3 žvyro, kuriuos A. Č. individuali įmonė „Inkomsta“ naudojo savo įmonės veikloje.

Å iais veiksmais ir buvo padaryta žala aplinkai, jos atsakovė nagrinėjant baudžiamÄ jÄ bylÄ neginčijo. IeÅ¡kovas teigia, kad nepagrįstas atsakovės apeliacinio skundo argumentas, kad ieÅ¡kovas sutiko su teritorijos sutvarkymu, suderino projektÄ , tai reiÅ¡kia, jog vietoj piniginės kompensacijos už žalÄ gamtai pakeičiant jos reljefÄ ieÅ¡kovė priėmė kitos rÅ«Å¡ies teisėtÄ Å¾alos kompensavimo bÅ«dÄ â€“ teritorijos sutvarkymÄ pagal parengtÄ projektÄ , o tai patvirtino ir pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime.Atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo perduotinas nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

Civilinis ieÅ¡kinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius.Pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies prasmę civilinis ieÅ¡kinys pareiÅ¡kiamas raÅ¡ytine forma, paduodant pareiÅ¡kimÄ ikiteisminio tyrimo pareigÅ«nui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo pradžios. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieÅ¡kovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtÄ turtinę ar neturtinę žalÄ .

Civilinio ieÅ¡kovo statusÄ pareiÅ¡kėjas įgyja nuo ikiteisminio tyrimo pareigÅ«no, prokuroro ar teismo procesinio sprendimo pripažinti ieÅ¡kovu priėmimo momento. Vadovaudamasis BPK 11 straipsnio 1 dalimi, 305 straipsnio 5 dalimi, 307 straipsnio 6 dalies 1 punktu, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį. BPK 115 straipsnio 2 dalyje numatyta iÅ¡imtis, kad kai negalima civilinio ieÅ¡kinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.Kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos duomenų, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas (Å¡ioje byloje ieÅ¡kovas) buvo pareiÅ¡kęs reikalavimÄ atlyginti gamtai padarytÄ Å¾alÄ .

Pagal BPK 305 straipsnio 5 dalies, 307 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatas, priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, teismas privalo iÅ¡spręsti civilinį ieÅ¡kinį. Tik iÅ¡imtiniais atvejais ieÅ¡kinys gali bÅ«ti neiÅ¡nagrinėtas, pripažįstant civiliniam ieÅ¡kovui teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis), tačiau ir tokiu atveju ieÅ¡kinio dalis dėl žalos atlyginimo paprastai iÅ¡sprendžiama baudžiamojoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2009, 2009 m. spalio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-400/2009; kt.).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, 2009-11-16 priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį, civiliniam ieÅ¡kovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ , o klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Nepaisant to, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento civilinis ieškinys buvo perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neturėjo būti užvedama, o įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva turėjo būti tęsiamas procesas pagal CPK taisykles baudžiamojoje byloje. Ši nuostata suformuota išplėstinėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo septynių teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2010-06-21 byloje Nr. 3K-7-245/2010.

Å ioje nutartyje iÅ¡plėstinė septynių teisėjų kolegija pažymėjo, kad civiliniam ieÅ¡kovui pripažinus teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir perdavus ieÅ¡kinio dydžio klausimÄ nagrinėti civilinio proceso tvarka, atskira civilinė byla neužvedama, bet, įsiteisėjus nuosprendžiui, to paties teismo iniciatyva tęsiamas procesas pagal CPK taisykles. Paprastai ieÅ¡kinį nagrinėja tas teismas, kuris nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , t. y. paprastai ieÅ¡kinį nagrinėja Baudžiamųjų bylų teisėjų kolegija.

Tokio pobÅ«džio teismų praktika vadovaujasi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1593/2011; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-66/2009).Konstitucinis Teismas 2007-10-24 nutarime įtvirtino teismo precedentÄ , kaip teisės Å¡altinį. Teismų precedentų privalomumas yra vertikalus ir horizontalus.

Tai reiÅ¡kia, kad teismai taikydami ir aiÅ¡kindami įstatymus privalo atsižvelgti ne tik į aukÅ¡tesniosios instancijos teismų priimtus sprendimus (vertikalus precedentas), bet ir savo sukurtus vėliausius precedentus analogiÅ¡kose bylose (horizontalus precedentas), t. y. turi atsižvelgti taip pat į savo paties teisės taikymo praktikÄ .Klaipėdos apygardos teismas analogiÅ¡koje civilinėje byloje Nr. 2A-1757-265/2012 (apylinkės teismas priėmė apkaltinamÄ jį nuosprendį baudžiamojoje byloje, o civiliniam ieÅ¡kovui pripažino teisę į ieÅ¡kinio patenkinimÄ ir klausimÄ dėl ieÅ¡kinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka) susipažinęs su atsakovės „BTA Insurance Company“ SE apeliaciniu skundu dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2012-05-11 sprendimo, jį perdavė nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui.

Taigi darytina iÅ¡vada, kad nurodytas apeliacinės instancijos teismo procesinis sprendimas atitinka teismų praktikÄ , kuri nagrinėjamu klausimu yra vienoda, todėl nagrinėdamas Å¡iÄ bylÄ teismas privalo į jį atsižvelgti. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į teismų praktikos nuostatas ir į Konstitucinio Teismo imperatyviÄ nuostatÄ laikytis precedentų – sprendimų analogiÅ¡kose bylose, konstatuoja, kad atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinis skundas dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012-05-22 sprendimo nagrinėtinas Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriuje.

Vadovaudamasi CPK 324–331 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : atsakovės UAB „Inkomsta“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2012 m. gegužės 22 d. sprendimo perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriui. Kolegijos pirmininkė                                                          Irma Čuchraj Kolegijos teisėjai                                                          Danguolė Martinavičienė                                                                                             Alvydas Žerlauskas