2018-05-02 Nr. AB-8632-3-62-3-00455-2016-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-439-438/2018

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00455-2016-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.2; 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį patikslino, kreipėsi į teismą prašydamas: 1) įpareigoti atsakovą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariatą per 10 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo suteikti prašomą informaciją, kieno iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) ir atsiųsti prašomą informaciją patvirtinančius rašytinius įrodymus; 2) priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno AVPK) Jonavos rajono policijos komisariatą (toliau – ir Jonavos r. PK), prašydamas suteikti informaciją ir patvirtinti faktą, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu yra pradėtas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos J. P. iniciatyva, jos nutarties pagrindu. 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 20-S-41813 Jonavos r. PK jam atsisakė suteikti prašomą informaciją. Pareiškėjas nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje nustatyta kiekvieno piliečio teisė gauti informaciją įstatymų nustatyta tvarka ir ją patvirtinančius dokumentus, išskyrus atvejus, kai tokia teisė yra ribojama įstatymų, jeigu tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai. Be to, Konstitucijos 31 straipsnyje garantuojama kiekvienam piliečiui lygybė prieš įstatymą ir teismą ir teisė į gynybą. Pareiškėjo nuomone, atsakovo atsisakymas yra neteisėtas, nepagrįstas Konstitucijoje nurodytais išskirtiniais atvejais. Informacija ir ją patvirtinantys įrodymai yra susiję su pareiškėjo teise į gynybą ne tik ikiteisminiame tyrime, bet ir kitose bylose, todėl atsisakęs ją suteikti, vilkindamas jos pateikimą, atsakovas ne tik pažeidė teisę į gynybą, bet ir sukėlė nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, pažeminimą dėl organizuoto nebaudžiamumo, jo teisių į gynybą ir informacijos sistemingų pažeidimų, t. y. padarė jam neturtinę žalą.

3. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno AVPK Jonavos r. PK dėl ikiteisminio tyrimo metu surinktos informacijos pateikimo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 181 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareiškėjas, pageidaudamas gauti ikiteisminio tyrimo duomenis, turėjo teisę ikiteisminiam tyrimui vadovaujančiam prokurorui pateikti prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau šia teise nesinaudojo, todėl neturi teisės reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Be to, konkrečiu atveju pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečiai žalą jis patyrė, taip pat neįrodė, kad žala buvo padaryta neteisėtais aplaidžiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Atsakovo nuomone, Jonavos r. PK 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 20-S-41813 atsakydamas į pareiškėjo prašymą atliko ikiteisminio tyrimo įstaigos, o ne viešojo administravimo funkcijas, todėl ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui.

II. 5. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. spalio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

6. Teismas konstatavo, jog pareiškėjas kelia ginčą dėl informacijos apie ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) nesuteikimo.

7. Teismas nustatė, jog pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno AVPK Jonavos r. PK, prašydamas patvirtinti faktą, ar ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu yra pradėtas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos J. P. iniciatyva, jos nutarties pagrindu. Kauno AVPK Jonavos r. PK 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 20-S-41813 pareiškėjui nurodė, jog Kauno AVPK Jonavos r. PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 232 straipsnį dėl nepagarbos teismui.

8. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 14 straipsniu, 2 straipsnio 17 punktu, 5 straipsnio 3 punktu, 15 straipsnio 5 punktu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu Nr. 875 patvirtintų Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės (toliau – ir Taisyklės, nauja redakcija, galiojanti nuo 2015 m. vasario 1 d.) 4.1, 4.2, 47.2 punktais, Asmenų prašymų bei skundų nagrinėjimo ir asmenų aptarnavimo Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate taisyklių (toliau – ir Kauno AVPK Taisyklės), patvirtintų Kauno AVPK viršininko 2008 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 20-V-142 (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) 4.1, 4.3, 29, 46.2 punktais.

9. Teismo vertinimu, atsakovas 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 20-S-41813 į 2016 m. kovo 8 d. pareiškėjo prašymą pateikė objektyvią ir pakankamą informaciją dėl baudžiamosios bylos iškėlimo pagrindo, kuri iš esmės atitiko nurodytų teisės aktų reikalavimus. Tačiau teismas pažymėjo, jog priežasčių, dėl kurių nebuvo pateikta prašoma informacija visa apimtimi, atsakovas nenurodė, t. y. pažeidė Taisyklių 47.2 punkto, Kauno AVPK Taisyklių 46.2 punkto nuostatas. Teismo vertinimu, minėti procedūriniai pažeidimai yra neesminiai, nesudarantys pagrindo atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais ir tenkinti pareiškėjo skundą.

10. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo (toliau – ir Teisės gauti informaciją įstatymas, ir Įstatymas) 1 straipsnio 1, 3 dalimis, 15 straipsnio 1 dalimi, nurodė, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. kreipdamasi Kauno AVPK Jonavos r. PK prašė suteikti tam tikrą informaciją, susijusią su ikiteisminio tyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis. Šio pobūdžio informacijos suteikimą reglamentuoja specialus įstatymas – BPK. BPK 181 straipsnio 1 dalis įtvirtina proceso dalyvių teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Taigi prašomą informaciją pareiškėjas turėjo teisę ir galimybę gauti BPK 181 straipsnio 1 dalyje numatyta tvarka. Nors byloje nėra duomenų, kad toks prašymas prokurorui būtų buvęs pateiktas, tačiau byloje nustatyta, jog ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal BK 232 straipsnį dėl nepagarbos teismui, dėl kurio pareiškėjas atsakovo prašė suteikti informacijos, 2016 m. birželio 1 d. buvo baigtas ir baudžiamoji byla perduota Kauno apylinkės teismui. Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog pareiškėjui, realizuojant jo teisę susipažinti su ikiteisminio tyrimo surinktais duomenimis, 2016 m. gegužės 26 d. buvo išsiųstos ikiteisminio tyrimo bylos dokumentų kopijos. Taigi pareiškėjui ir jo gynėjui buvo suteikta galimybė susipažinti su visa baudžiamosios bylos medžiaga, tarp jų ir su bylos iškėlimo pagrindu.

11. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 3 dalies 1 punktu, konstatavo, kad šių teisės normų sisteminė analizė bei susiformavusi teismų praktika leidžia teigti, jog į administracinį teismą asmuo turi teisę kreiptis tik dėl jam teisines pasekmes sukeliančių individualių teisės aktų, priimtų viešojo administravimo srityje. Taigi administracinės bylos nagrinėjimo dalyku gali būti tik toks reikalavimas, kuriuo siekiama išspręsti administracinį ginčą, ir kurio patenkinimas reikštų pažeistų teisių ar interesų apsaugą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas BPK tvarka buvo supažindintas su visa baudžiamosios bylos medžiaga, tuo pačiu jam buvo suteikta ir informacija, dėl kurios kelia ginčą šioje administracinėje byloje, todėl pareiškėjo skundo tenkinimas nebesukels teisinių pasekmių. Teismas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo suteikti prašomą informaciją atmetė kaip nepagrįstą.

12. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalimi, CK 6.250 straipsnio 1 dalimi, aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatė. Teismo vertinimu, nustatyti Taisyklių 47.2 punkto, Kauno AVPK Taisyklių 46.2 punkto pažeidimai Jonavos r. PK 2016 m. kovo 14 d. rašto Nr. 20-S-41813 išsamumo prasme, tačiau minėti neesminiai pažeidimai nesudaro pagrindo neturtinės žalos atlyginimo priteisimui, nes nėra jokių duomenų, kad jie būtų sukėlę pareiškėjo nurodytas pasekmes. Pažymėtina, jog pareiškėjas tik abstrakčiai deklaratyviai nurodė, jog buvo pažeistos jo teisės į gynybą, jog atsakovas sistemingai pažeidinėjo jo teises, tačiau minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Remiantis išdėstytais argumentais, pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestas kaip nepagrįstas.

III. 13. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti skundą.

14. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo sprendimą priėmė šališkas ir priklausomas pirmosios instancijos teismas, bylos aplinkybėms išaiškinti būtina surinkti daug naujų įrodymų, teismas išnagrinėjo ne visus byloje pareikštus reikalavimus, sprendimas be dalies motyvų. Teismas pažeidė ABTĮ 85–87 straipsnius, nes išnagrinėjo ne visus pateiktus įrodymus ir nėra argumentų, dėl kurių kurie nors įrodymai atmetami, ir motyvų, kuriais būtų pagrįstas reikalavimo atmetimas. Administracinėje byloje net nenagrinėtas skundo pagrindas ir reikalavimas dėl pirmą kartą 2015 m. lapkričio 6 d. kreipimosi informacijos į atsakovą ir apskritai jokios informacijos negavimo. Patikslintu skundu buvo kreiptasi teisminės gynybos dėl patirto ilgalaikio nepatogumo, dvasinio pergyvenimo ir pažeminimo negavus prašomos informacijos apie ikiteisminio tyrimo eigą du kartus, kadangi taip tyčia buvo pažeidinėjama teisė į gynybą sistemingai neleidžiant iš anksto pasiruošti gynybai būtinus dokumentus ir pareikšti nušalinimą nuo šališko ir priklausomo tyrimo ikiteisminio tyrimo metu, kadangi ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas Jonavos rajono apylinkės teismo ir teisėjos J. Petraškienės savanaudiškais ir keršto motyvais organizuotai. Aplinkybė, kad neva buvo išsiųsta visa ikiteisminio tyrimo medžiaga ar pareiškėjas galėjo susipažinti po ikiteisminio tyrimo užbaigimo, neturi jokio teisinio pagrindo atmesti skundą kaip nepagrįstą ir nustatyti, jog skundo tenkinimas nesukels teisinių pasekmių, nes pasekmės jau sukeltos ir būtina sprendime pažeistų teisių ir interesų ikiteisminio tyrimo metu apsauga. Teismo išvada, kad 2016 m gegužės 26 d. išsiųsta ikiteisminio tyrimo medžiaga pareiškėjui ir turėjo galimybę susipažinti su ja, nepagrįsta, nes pareiškėjas iki 2016 m. birželio 1 d. buvo laikomas suimtas Kauno tardymo izoliatoriuje, 2016 m. gegužės 30 d. ir 2016 m. birželio 1 d. išvežtas į Kauno apygardos teismą ir į Panevėžį ir paleistas.

15. Atsakovas Kauno AVPK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

16. Atsakovas nurodo, kad Kauno AVPK Jonavos r. PK negalėjo suteikti tokios informacijos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad tokio pobūdžio informacijos suteikimą reguliuoja specialus įstatymas – BPK. Iš ikiteisminio tyrimo dokumentų matyti, kad 2015 m. birželio 15 d. pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju ir paskelbta jo paieška (BPK 21 straipsnio 3 dalis). Tačiau nuo to momento, kai pareiškėjas buvo pripažintas įtariamuoju ir jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, iki baudžiamosios bylos perdavimo Kauno apylinkės teismui, jis, kaip įtariamasis, neteikė prašymų susipažinti su ikiteisminio tyrimo dokumentais bei nesinaudojo kitomis BPK 21 straipsnio 4 dalyje įtvirtintomis įtariamojo teisėmis. Taigi pareiškėjas nepasinaudojo jam baudžiamojo įstatymo suteiktomis teisėmis nustatyta tvarka gauti prašomą informaciją. Šiuo atveju pareiškėjas nenurodė, kokią konkrečiai žalą jis patyrė, ir neįrodė, kad žala buvo padaryta neteisėtais ar aplaidžiais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais. Vadovaujantis ABTĮ 3 straipsnio 1 dalimi, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu (ABTĮ 16 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis BPK 165 straipsnio 1 dalimi, policija yra ikiteisminio tyrimo įstaiga, kurios vienas pagrindinių uždavinių – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas. Teismo nuomone, atlikdama veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pradėjimu ir vykdymu, policija šiuose teisiniuose santykiuose dalyvauja kaip ikiteisminio tyrimo įstaiga, o ne kaip viešojo administravimo subjektas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-463/2014). Kaip matyti iš pareiškėjo skundo, jo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą kildinamas ne iš ginčo dėl teisinių santykių viešojo administravimo srityje, o dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų. Todėl ši administracinė byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato įpareigojimo suteikti prašomą informaciją, kieno iniciatyva yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), ir atsiųsti prašomą informaciją patvirtinančius rašytinius įrodymus, bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

18. Pagal bylos duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2016 m. kovo 8 d. kreipėsi į Kauno AVPK Jonavos r. PK, prašydamas patvirtinti faktą, ar ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) jo atžvilgiu yra pradėtas Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjos J. P. iniciatyva, jos nutarties pagrindu. Kauno AVPK Jonavos r. PK 2016 m. kovo 14 d. raštu Nr. 20-S-41813 pareiškėjui nurodė, jog Kauno AVPK Jonavos r. PK yra pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 232 straipsnį dėl nepagarbos teismui.

19. Iš pareiškėjo procesinių dokumentų, pateiktų į administracinę bylą, spręstina, kad pareiškėjo prašomos suteikti informacijos dalis yra susijusi su vykdytu ikiteisminiu tyrimu ir pareiškėjas siekia inicijuoti ginčą, susijusį su ikiteisminio tyrimo institucijų veiksmais.

20. Ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimą reglamentuoja specialusis įstatymas – Baudžiamojo proceso kodeksas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad visas baudžiamasis persekiojimas, įskaitant ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar atsisakymo pradėti tvarką, disponavimą ikiteisminio tyrimo dokumentais ir pan., reglamentuojamas išimtinai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis, todėl darytina išvada, kad visi ikiteisminio tyrimo pradėjimo ir atsisakymo jį pradėti, susipažinimo su baudžiamųjų bylų dokumentais klausimai turi būti sprendžiami remiantis Baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis. Sprendžiant klausimus, susijusius su ikiteisminio tyrimo procedūromis, policija veikia kaip teisėtumą užtikrinanti institucija, o ne kaip viešojo administravimo subjektas. Administraciniai teismai jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Tokią poziciją įtvirtina ir jau pirmiau suformuota administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-10/2011; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS502-463/2014; 2017 m. lapkričio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eAS-1001-756/2017; 2018 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-131-556/2018).

21. Apibendrindama aptartą teisinį reglamentavimą, šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pareiškėja prašo įpareigoti Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą atlikti veiksmus, susijusius ne su viešuoju administravimu, o su ikiteisminiu tyrimu, todėl skundas nepriskirtinas administraciniam teismui.

22. Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia (be kita ko) valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Kokias bylas turi spręsti administraciniai teismai, išvardinta Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnyje. Tarp jų ir bylos dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Civilinio kodekso 6.271 straipsnis).

23. Nagrinėjamu atveju padarytos žalos atlyginimas kildinamas iš neteisėtų ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų (Civilinio kodekso 6.272 str.). Ginčai dėl žalos atlyginimo, kai žala siejama su prokuratūros, ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais, atliktais tiriant nusikalstamas veikas bei šioms institucijoms veikiant kaip ikiteisminio tyrimo baudžiamajame procese subjektams, nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinio teismo nagrinėjamų bylų kategoriją, todėl jie turi būti nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

24. Be to, vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

25. Esant nurodytoms aplinkybėms, t. y. nustačius, kad buvo pažeistos rūšinį bylų teismingumą reglamentuojančios taisyklės, kas yra absoliutus priimtų procesinių sprendimų negaliojimo pagrindas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 146 str. 2 d. 1 p.), skundžiamas sprendimas naikintinas ir byla perduotina atitinkamam bendrosios kompetencijos teismui.

26. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo pridėtų prie apeliacinio skundo dokumentų klausimas taip pat perduotinas spręsti bendrosios kompetencijos teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. spalio 20 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovams Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus bei neturtinės žalos atlyginimo priteisimo perduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys