2215731f-27e1-41d4-ad4d-5ebca4dbfcaf · Vilniaus apygardos teismas

Pranešėjas Algirdas Auruškevičius

Pranešėjas Algirdas AuruÅ¡kevičius                                Â

Civilinė byla Nr. 2A-297-115/2011

Teisėja Regina Eltermanienė                     Procesinio sprendimo kategorijos:

11.9.10.8., 14., 18.3.; 121.2;

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 21d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Algirdo Auruškevičiaus, teisėjų Dalios Kačinskienės, Dalios Višinskienės, sekretoriaujant Laisvinai Versekienei,

dalyvaujant ieškovui T. V.,

ieškovo atstovui advokatui Justui Viliui, atsakovo atstovei advokatei Ingai Bartkevičiūtei,

viešame teismo

posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto  (ieÅ¡kovo) T. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės

teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-387-728/2010 pagal ieškovo T. V. ieškinį atsakovui UAB „Ermitažas“ dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su darbo santykiais susijusių išmokų priteisimo.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ,         Â

                     n u s t a t ė :

ieÅ¡kovas T. V. ieÅ¡kiniu (b.l. 1-7) teismo prašė: 1) panaikinti atsakovo priimtÄ 2009-01-19 įsakymÄ dėl prastovos dėl darbuotojo kaltės Nr. 52-1 kaip neteisėtÄ ; 2) priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19, kai ieÅ¡kovui neteisėtai buvo fiksuota prastova dėl darbuotojo kaltės; 3) pripažinti neteisėtais atsakovo 2009-02-03 įsakymÄ dėl nuobaudos skyrimo Nr. 18D ir 2009-02-03 įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 02-1115N; 4) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos; 5) pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , tačiau priteisti iÅ¡ atsakovo 3 vidutinių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijÄ ir darbo sutartį pripažinti pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 6) priteisti iÅ¡ atsakovo 5 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus.

Nurodė, kad 2005-03-24 buvo priimtas į UAB „Ermitažas“ prekių grupės vadovo pareigoms. Dėl sumažėjusios apyvartos bendrovėje tapo neiÅ¡vengiami darbo organizavimo pakeitimai, nebereikėjo tiek specialistų, dėl ko darbdavio atstovas, iÅ¡kvietęs ieÅ¡kovÄ pokalbiui geranoriÅ¡kai pastarajam paaiÅ¡kino situacijÄ ir pasiÅ«lė Å¡alių susitarimu nutraukti darbo teisinius santykius tikslu taupyti lėšas. Po nepavykusio bandymo Å¡alių susitarimu nutraukti darbo teisinius santykius dėl per didelio ieÅ¡kovo vidutinio darbo užmokesčio, pastarajam paÅ¡lijo sveikata. 2008-12-23 ieÅ¡kovui grįžus į darbÄ , buvo atimtos bet kokios galimybės dirbti: atimtas ieÅ¡kovo kompiuteris su jo darbine informacija, paimti visi darbo vietoje buvę dokumentai, užraÅ¡ai, smulkÅ«s asmeniniai daiktai. Tokiais savo veiksmais darbdavys akivaizdžiai pažeidė LR DK 229, 260 ir 261 str. reikalavimus, nes neužtikrino net minimalių galimybių atlikti darbines funkcijas. Darbdavys reikalavo iÅ¡ ieÅ¡kovo atlikti realiai neįmanomas užduotis, kurios niekaip nesisiejo su ieÅ¡kovo tiesioginėmis pareigomis. IeÅ¡kovui nuolat raÅ¡ant tarnybinius praneÅ¡imus dėl negalėjimo atlikti kokias nors užduotis, nes ieÅ¡kovas neturėjo tam priemonių, 2009-01-15 ieÅ¡kovui buvo pateiktos ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintos darbo priemonės, kuriomis buvo ieÅ¡kovui pavestas neįmanomas 2.000.000 Lt skolos iÅ¡ieÅ¡kojimas. 2009-01-19 suraÅ¡ytas aktas dėl ieÅ¡kovo darbo pareigų pažeidimo, kuriame nurodoma, kad ieÅ¡kovas neteisėtai atsisako atlikti jam pavestas funkcijas. 2009-01-19 įsakymu dėl prastovos dėl darbuotojo kaltės Nr. 52-1, laikotarpis nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19 imtinai traktuotas kaip prastova dėl darbuotojo kaltės, nes ieÅ¡kovas kaip darbuotojas nepagrįstai atsisakė dirbti. Su Å¡iuo įsakymu ieÅ¡kovas nesutinka, laiko, kad pravaikÅ¡tos nebuvo, kadangi jis visÄ laikÄ buvo darbe ir buvo pasirengęs darbui pagal ieÅ¡kovo funkcijas ir pareigines nuostatas. IeÅ¡kovo atleidimas įformintas 2009-02-03 įsakymu dėl nuobaudos skyrimo Nr. 18D ir 2009-02-03 įsakymu dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 02-1115N, su kuriuo ieÅ¡kovas taip pat nesutinka (b.l. 129-132).

 Atsakovas UAB „Ermitažas“ atsiliepimu į ieÅ¡kinį (b.l. 13-18) su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas 2009-02-03 įsakymu Nr. 18D ieÅ¡kovui paskyrė drausminę nuobaudÄ â€“ atleidimÄ iÅ¡ darbo, kai darbuotojas kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Atleidimas iÅ¡ darbo, kaip drausminė nuobauda, ieÅ¡kovui buvo paskirta už tai, kad jis neteisėtai ir nepagrįstai nevykdė 200901-05 tiesioginio vadovo A. D. raÅ¡ytinio nurodymo dėl skolų iÅ¡reikalavimo iÅ¡ didmeninės prekybos skyriaus skolininkų, taip pat laikotarpiu nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19 atsisakė vykdyti bet kurias darbo funkcijas, numatytas ieÅ¡kovo darbo sutartyje ir pareiginiuose nuostatuose.

Ä® 2009-01-05 ieÅ¡kovo vadovo ieÅ¡kovui pateiktÄ raÅ¡ytinę užduotį pastarasis 2009-01-06 pateikė tarnybinį praneÅ¡imÄ , kuriuo atsisakė vykdyti nurodymÄ . 2009-01-07 ir 2009-01-08 ieÅ¡kovas užfiksuotas darbo metu nieko nedirbantis, skaitantis laikraščius, klausantis muzikos ir žiÅ«rintis vaizdo įraÅ¡us. Reaguojant į susidariusiÄ situacijÄ , 2009-01-09 ieÅ¡kovui pasiraÅ¡ytinai įteiktas raÅ¡tiÅ¡kas nurodymas dėl ataskaitos apie atliktus darbus pateikimo, į kurį ieÅ¡kovas atsakė 2009-01-12 tarnybiniu praneÅ¡imu dėl atsisakymo vykdyti bet kokias jam pavestas darbo funkcijas.

AnalogiÅ¡ka situacija kartojosi kiekvienÄ darbo dienÄ nuo 2009-01-07. Nurodytos darbo drausmės pažeidimo aplinkybės iÅ¡dėstytos 2009-01-19 atsakovo suraÅ¡ytame akte dėl darbo pareigų pažeidimo, su aktu ieÅ¡kovas supažindintas pasiraÅ¡ytinai. 2009-02-03 įsakyme, kuriuo ieÅ¡kovui paskirta drausminė nuobauda – atleidimas iÅ¡ darbo, drausminės nuobaudos skyrimo pagrindas taip pat nurodytas minėtas 2009-01-19 aktas bei 2009-01-20 ieÅ¡kovo pasiaiÅ¡kinimas. Nesutiko su ieÅ¡kovo motyvu dėl 2009-01-05 vadovo nurodymo neteisėtumo, nes pagal atsakovo patvirtintų didmenos tinklo pardavimų koordinatorius pareiginių nuostatų, su kuriomis ieÅ¡kovas yra pasiraÅ¡ytinai supažindintas, 2.1.7., 2.1.14. p., sutarčių administravimas reiÅ¡kia ieÅ¡kovui pavestÄ pareigÄ koordinuoti ir kontroliuoti sutartinių įsipareigojimų vykdymÄ , įskaitant ir pirkėjų įsipareigojimus tinkamai ir laiku atsiskaityti.

Teigė, kad pirkėjų atsiskaitymų kontrolė bei susidariusių įsiskolinimų administravimas yra veiksmai, kuriuos bÅ«tina ir neiÅ¡vengiama atlikti siekiant tinkamai įgyvendinti ieÅ¡kovui pavestas darbo pareigas. Teigė, kad atmestinas ir ieÅ¡kovo motyvas, jog nurodymo dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo jis negalėjo vykdyti, nes neturi tam reikalingos kvalifikacijos ir iÅ¡silavinimo, nes ieÅ¡kovas užėmė aukÅ¡tas pareigas ir turėjo keleto metų patirtį pardavimo srityje, juolab, kad su skolų iÅ¡ieÅ¡kojimu ir administravimu susijusius darbus nuolat atliko kiti didmeninės prekybos skyriaus darbuotojai, kuriems pagal rangÄ ir pareigybę keliami kvalifikacijos ir patirties reikalavimai yra žemesni nei buvo nustatyti ieÅ¡kovui.

Nurodo, kad jam nebuvo žinoma, kada ieÅ¡kovas grįš po ligos į darbÄ , todėl nebuvo spėta susitvarkyti, bet ieÅ¡kovui sugrįžus, darbo vieta ir darbo priemonės buvo nedelsiant grÄ Å¾intos 2009-01-07 (b.l. 19-82, 139-141, 178-180). Â

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. balandžio

13 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovo T. V. į valstybės biudžetÄ Â 31 Lt  turėtų paÅ¡to iÅ¡laidų.

Pirmosios instancijos teismas vadovavosi DK 119str.,

217str., 274str.4d., 235str., 237str, 240str., 136str. 3 d.2 p., liudytojų A. M., V. P., A. D., S. Č. parodymais ir nenustatė, kad ieškovui butų buvę

sudarytos nesaugios sveikatai ar saugai darbo sÄ lygos, kad butų buvę skirti darbai, kurių jis nebuvo apmokytas dirbti saugiai ar butų neaprÅ«pintas saugos priemonėmis, t.y. kad ieÅ¡kovas esant įstatyme iÅ¡vardintomis sÄ lygomis turėjo teisę atsisakyti dirbti, vykdyti darbdavio nurodymus (DK 275 str. 5d.), todėl teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisakė dirbti sulygtÄ sutartimi darbÄ , todėl minėtas įsakymas yra teisėtas ir nėra pagrindo jį panaikinti bei priteisti darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19.

Å ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė (CPK 178 str.). Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovui 2009-02-03 įsakymu Nr.18D pagal DK 237str už neteisėtÄ atsisakymÄ dirbti, tiesioginių pareigų ir teisėtų vadovo nurodymų nevykdymÄ (DK 235str. 2d. 11p) buvo paskirta drausminė nuobauda-atleidimas iÅ¡ darbo ir ieÅ¡kovas 200902-03 įsakymu Nr. 02-1115N buvo atleistas pagal DK 136 str. 3d. 2p., t.y. kai vienÄ kartÄ Å¡iurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Ä®vertinęs įsakymo turinį bei byloje pateiktus įrodymus teismas darę iÅ¡vadÄ , kad atsakovas atleido ieÅ¡kovÄ 2009-01-19 akto pagrindu, kuriame buvo konstatuota, kad ieÅ¡kovas yra atsakingas už sutarčių su didmenos pirkėjais sudarymÄ ir koordinavimÄ , kad patikrinimo metu nustatyta, kad didmenos pirkėjų pradelsti skoliniai įsipareigojimai sudaro daugiau kaip 2000000Lt, kurių didžioji dalis susidarė laikotarpiu, kai ieÅ¡kovas dirbo didmeninės prekybos skyriaus vadovu, nuo 2008-03-01 didmenos tinklo pardavimų koordinatoriumi, dėl jo aplaidumo nebuvo atliekama pirkėjų atsiskaitymų kontrolė, nevykdomos jokios priemonės skolų prevencijai ir iÅ¡ieÅ¡kojimui, todėl 2009-01-05 ieÅ¡kovas buvo informuotas apie susidariusiÄ situacijÄ ir raÅ¡tiÅ¡kai įpareigotas imtis veiksmų skolos iÅ¡ieÅ¡kojimui, tačiau 2009-02-06 jis informavo tarnybiniu praneÅ¡imu, kad nurodymÄ vykdyti atsisako, nes skolų iÅ¡ieÅ¡kojimas neįeina į jo darbo pareigas.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 200803-01 Å¡alių susitarimu ieÅ¡kovas dirbo didmenos tinklo koordinatoriumi. Jo pareigos buvo konkretizuotos Pareiginiuose nuostatuose 2.1.4.Ä®vertinus koordinatoriaus pareiginiuose nuostatuose iÅ¡vardintas koordinatoriaus funkcijas su kuriomis ieÅ¡kovas buvo supažindintas 2008-03-03 ir su jais sutiko, teismas darė iÅ¡vadÄ , kad pretenzijos ieÅ¡kovui, iÅ¡dėstytus 2009-01-19 akte, kuris buvo pagrindas atleisti ieÅ¡kovÄ , yra pagrįstos, nes jo tiesioginis virÅ¡ininkas skyrė jam užduotis, kurios privalomos jam pagal nuostatų 2 d. iÅ¡dėstytas funkcijas (DK 119str. ).

T. V. darbo sutarties pakeitime, jis dirbo didmenos tinklo pardavimų koordinatoriumi, darbo sutartyje darbo funkcijos nebuvo konkretizuotos, tačiau jos buvo konkretizuotos lokaliniame akte (nuostatuose), jame yra numatyta funkcija sudaryti ir administruoti sutartis su pirkėjais, vykdyti tiesioginius vadovo nurodymus ir atlikti kitus darbus, susijusius su pareigomis (2.1.14p). Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas piktybiÅ¡kai nevykdė savo funkcijų, be to tęstinį laiko tarpÄ , todėl darbdavys teisingai traktavo, kad ieÅ¡kovas DK 235 str. 2d. 11p. pagrindu Å¡iurkščiai pažeidė darbo pareigas, už kÄ Ä¯statymas leido darbdaviui skirti griežčiausiÄ drausminę nuobaudÄ (DK 237str. 1d. 3p.).

Å ioje dalyje ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė.  Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas netinkamai vykdė savo pareigas, nepagrįstai atsisakė dirbti tiesiogines savo funkcijas, todėl buvo pagrįstai taikomos jam drausminės nuobaudos, nepažeidžiant nuobaudų taikymo tvarkos, galiausiai pagrįstai jį kaip prasižengusį darbuotojÄ atleidžiant iÅ¡ darbo.

Apeliantas (ieÅ¡kovas) T. V. pateikė apeliacinį skundÄ (b.l.188-194), kuriuo praÅ¡o panaikinti skundžiamÄ sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ atmesti ieÅ¡kinį:1) panaikinti atsakovo priimtÄ 2009-01-19 įsakymÄ dėl prastovos dėl darbuotojo kaltės Nr. 52-1 kaip neteisėtÄ ;

2) priteisti iš atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19, kai ieškovui neteisėtai buvo fiksuota prastova dėl darbuotojo kaltės;

3) pripažinti neteisėtais atsakovo 2009-02-03 įsakymÄ dėl nuobaudos skyrimo Nr. 18D ir 2009-02-03 įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 02-1115N;

4) priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos;

5) pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ , tačiau priteisti iÅ¡ atsakovo 3 vidutinių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijÄ ir darbo sutartį pripažinti pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; teismui nusprendus, kad nėra pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ , praÅ¡o grÄ Å¾inti civilinę bylÄ Ä¯ pirmÄ instancijÄ , kad bÅ«tų iki galo, iÅ¡samiai iÅ¡tirti liudytojų parodymai ir visos aplinkybės; priteisti iÅ¡ atsakovo 5.000 Lt neturtinės žalos atlyginimui už patirtus dvasinius iÅ¡gyvenimus; priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog atsakovo pakviesti liudytojai yra atsakovo darbuotojai, bet teismas to neįvertino, nors turėjo Å¡ių liudytojų parodymus itin kritiÅ¡kai – atsakovas (darbdavys) gali daryti liudytojams spaudimÄ . Mano, jog teismas neįvertino liudytojų parodymų, nes liudytojas A. D. teigė, kad apeliantui kompiuteris skolų administravimo darbui nebuvo reikalingas, nors liudytojas S. Č. nurodė, kad skolininkų sÄ raÅ¡as siunčiamas elektroniniu paÅ¡tu, skolininkų sÄ raÅ¡us galima gauti iÅ¡ interneto bei įmonės buhalterijos.

Taigi kompiuteris apeliantui buvo bÅ«tinas, o darbdavys jo apeliantui nedavė. Pažymi, kad DK 191 str. numato darbdavio pareigÄ užtikrinti darbuotojui normalias darbo sÄ lygas, aprÅ«pinti darbui reikalingais darbo įrankiais. Pažymi, jog teismas neteisingai padarė iÅ¡vadÄ , kad 2000000Lt skoliniai įsipareigojimai atsakovui susidarė dėl ieÅ¡kovo kaltės. Mano, jog teismas neatsižvelgė į tai, kad Å¡i skolininkų skola atsakovui susidarė 2008-03-01–2009-01-05 finansų ir ekonomikos krizės laikotarpiu, tai yra pirkėjų, o ne apelianto kaltė.

Pažymi, jog teismas nepagrįstai konstatavo, kad nenustatyta, jog ieÅ¡kovui butų buvę sudarytos nesaugios sveikatai ar saugai darbo sÄ lygos, kad butų buvę skirti darbai, kurių jis nebuvo apmokytas dirbti saugiai ar butų neaprÅ«pintas saugos priemonėmis, nes DK 266 str. 1 d. 2p. nuostata turėtų bÅ«ti aiÅ¡kinama plečiamai, numatant, kad darbuotojas taip pat turi teisę atsisakyti dirbti, nesant suteiktų atitinkamų darbo sÄ lygų. Mano, jog atsakovas, nurodęs, kad sumažėjus atsakovo apyvartai, buvo neiÅ¡vengiami darbo organizavimo pakeitimai, bet atsakovas siÅ«lydamas ieÅ¡kovui nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, siekė iÅ¡vengti apeliantui mokėtinos iÅ¡eitinės kompensacijos, jei apeliantas bÅ«tų atleistas dėl struktÅ«rinių pertvarkymų.

Todėl atsakovas nusprendė elgtis nesÄ Å¾iningai. Pažymi, jog apelianto pareiginių nuostatų 2 1.7. p. numato, kad apeliantas privalo sekti klientų atsiskaitymus bei imasi priemonių pasiekti, kad atsiskaitymai bÅ«tų vykdomi laiku, todėl atsakovo reikalavimas iÅ¡ieÅ¡koti skolų už 2.000.000 Lt per dvi savaites yra reikalavimas atlikti darbÄ , nesulygtÄ darbo sutartimi, o tai DK normos draudžia (DK 119 str.). Be to skolų iÅ¡ieÅ¡kojimui bÅ«tinos teisinės žinios, kurių ieÅ¡kovas neturėjo ir tÄ faktÄ Å¾inojo atsakovas.

Kol turėjo kompiuterį, ieÅ¡kovas pareiginių nuostatų 2 1.7. p. reikalavimÄ Â sekti klientų atsiskaitymus bei imtis priemonių pasiekti, kad atsiskaitymai bÅ«tų vykdomi laiku, vykdydavo kasdien. Å i veikla pasireiÅ¡kė skolininkų atsiskaitymo sekimu elektroninėje kompiuterio programoje, toliau apeliantas perduodavo duomenis skolas administruojančiai įmonei elektroniniu bÅ«du. Pažymi, jog ir atsakovo sudaromų sutarčių administravimas, pagal pareigas atliekamas ieÅ¡kovo, buvo vykdomas tik su atsakovo UAB „Ermitažas“ sutikimu, Å¡iam gavus iÅ¡ ieÅ¡kovo elektroniniu bÅ«du užpildytÄ elektroninę formÄ apie sudaromÄ sutartį, todėl ir Å¡io darbo be kompiuterio ieÅ¡kovas negalėjo atlikti.

Tačiau Å¡ių aplinkybių teismas nevertino.Â

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas(LR CPK 320 str.1 d.).

Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (LR CPK 320 str. 2 d.).

Kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliantas (ieškovas)  T. V. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo yra atmestas jo ieškinys  atsakovui UAB Ermitažas” dėl neteisėto atleidimo iš darbo.

Kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , sprendžia, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies.

Kolegija  pažymi, kad atleidimas iÅ¡ darbo Darbo kodekso 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu yra galimas, jeigu darbuotojas vienÄ kartÄ Å¡iukščiai pažeidžia darbo pareigas (Kodekso 235straipsnis). DK 235 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Å¡iurkÅ¡tus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas,

kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbÄ reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų

nuostatos arba kitaip Å¡iurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtintas pavyzdinis Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sÄ raÅ¡as, kuris nėra baigtinis: 1-10 punktuose tiesiogiai nustatytos konkrečių Å¡iurkščių darbo pareigų pažeidimų sudėtys, o pagal 11 punktÄ tokiais pažeidimais pripažįstami ir kiti nusižengimai, kuriais Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka. Kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ konstatuota, kad pagal DK 235 straipsnio 2 dalies

11 punktÄ Å¡iurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali bÅ«ti laikomas: a) kituose

norminiuose arba lokaliniuose teisės aktuose, profesinės etikos kodeksuose ir taisyklėse nurodytas ir šiurkščiu įvardytas nusižengimas,

kuriuo Å¡iurkščiai pažeidžiama darbo tvarka; b) kitas nusižengimas, kuris, atsižvelgiant į DK 235 straipsnio 2 dalies 1-10 punktuose iÅ¡dėstytÄ Ä¯statymo leidėjo pozicijÄ dėl Å¡iurkščių darbo drausmės pažeidimų vertinimo, pagal savo pobÅ«dį, padarinius, darbuotojo kaltės laipsnį ir kitas reikÅ¡mingas aplinkybes kvalifikuotinas kaip nusižengimas, kuriuo Å¡iurkščiai pažeista darbo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. S. v. UAB RokiÅ¡kio autobusų parkas, bylos Nr. 3K-3-624/2004; 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. Ch. v. individuali L. Å . įmonė „MeÅ¡kėnas“, bylos Nr. 3K-3-560/2007; kt.). Sprendžiant klausimÄ , ar darbo drausmės pažeidimas priskirtinas prie Å¡iurkščių, bÅ«tina analizuoti darbo drausmės pažeidimo objektyvius ir subjektyvius požymius – darbuotojo neteisėto elgesio pobÅ«dį, dėl Å¡io pažeidimo atsiradusius nuostolius bei kitokius neigiamus padarinius, darbuotojo kaltę ir jos formas, kitų asmenų veiksmų įtakÄ Å¡iam pažeidimui bei kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. Zarasų rajono savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-59/2006). Kai darbuotojas, atleistas iÅ¡ darbo už Å¡iurkÅ¡tų darbo pareigų pažeidimÄ , ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumÄ teismine tvarka, darbdavys turi pateikti įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius nusižengimo kvalifikavimÄ Å¡iurkščiu, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar padarytÄ nusižengimÄ darbdavys pagrįstai kvalifikavo kaip Å¡iurkÅ¡tų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2005 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

P. v. VšĮ Radviliškio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-669/2005).

Å ioje byloje darbdavys 2009-02-03 įsakyme Nr.18D “Dėl nuobaudos skyrimo” ir tos pačios dienos įsakyme Nr.02-115N „Dėl darbo sutarties nutraukimo”,  taikė DK 235straipsnio 2 dalies 11punktÄ ir  atleido ieÅ¡kovÄ iÅ¡ darbo pagal DK 136str.3d.2p. už neteisėtÄ Â atsisakymÄ dirbti, tiesioginių darbo pareigų ir teisėtų vadovo nurodymų nevykdymÄ (b.l. 54, 55).  Įsakymas dėl nuobaudos (atleidimo iÅ¡ darbo) skyrimo yra priimtas 2009-01-19 akto ir ieÅ¡kovo 2009-01-20 pasiaiÅ¡kinimo pagrindu (b.l 41-47). Be to, darbdavio  2009-01-19 įsakymu

Nr.52-1 apeliantui laikotarpis nuo sausio 7 d. iki 19d. laikytas prastova dėl darbuotojo kaltės (b.l. 32-41, 53, 116). Spręsdamas ginÄÄ Å¡ioje byloje, pirmosios

instancijos teismas vadovavosi DK 119str., 217str., 274str.4d., 235str., 237str, 240str., 136str. 3 d.2 p. ir nenustatė, kad ieÅ¡kovui butų buvę sudarytos nesaugios darbo sÄ lygos, kad butų buvę skirti darbai, kurių jis nebuvo apmokytas  ar bÅ«tų neaprÅ«pintas saugos priemonėmis, dėl ko darbuotojas turėjo teisę atsisakyti dirbti bei vykdyti darbdavio nurodymus (DK 275 str. 5d.).  Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovas nepagrįstai atsisakė dirbti sulygtÄ sutartimi darbÄ , todėl sprendė jog nėra  pagrindo ieÅ¡kinį tenkinti ir panaikinti atsakovo  įsakymÄ Â dėl darbuotojo kaltės prastovos; priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19; pripažinti neteisėtais atsakovo 2009-02-03 įsakymus dėl nuobaudos skyrimo ir darbo sutarties nutraukimo; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ ; negrÄ Å¾inant ieÅ¡kovo į darbÄ priteisti iÅ¡ atsakovo 3 vidutinių mėnesių darbo užmokesčio kompensacijÄ ir darbo sutartį pripažinti pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti 5 000Lt neturtinės žalos. Tačiau kolegija su pirmosios instancijos teismo argumentais ir iÅ¡vada nesutinka, ir pažymi, kad CPK 185 straipsnyje nustatyta, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK numatytas iÅ¡imtis. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teisėjo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teisėjui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje buvo ne kartÄ pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas

gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. IÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas

civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).

Byloje nustatyta, kad 2008-03-01 Å¡alių susitarimu apeliantas dirbo didmenos tinklo pardavimų koordinatoriumi, o jo pareigos ir funkcijos buvo  konkretizuotos Pareiginiuose nuostatuose (b.l.26-28). Nuostatų  2.1.7. p. numatyta, kad koordinatorius sudaro ir administruoja sutartis su pirkėjais, o taip pat vykdo tiesioginius vadovo nurodymus ir atlieka kitus darbus, susijusius su pareigomis (2.1.14p.).  Minėtų aktų ir kitos byloje esančios medžiagos pagrindu pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas  nuo  2009m sausio mėnesio pradžios  piktybiÅ¡kai nevykdė savo funkcijų,  todėl darbdavys teisingai traktavo jo veiksmus pagal  DK 235 str. 2d. 11p., kaip šiurkščiai pažeidžiančius  darbo tvarkÄ , už kÄ gali bÅ«ti skiriama griežčiausiÄ drausminė nuobauda (DK 237str. 1d. 3p.).  Tačiau iÅ¡  bylos medžiagos matyti, kad  nesutarimai tarp ieÅ¡kovo ir darbdavio prasidėjo ankščiau,  kai ieÅ¡kovui neoficialiai buvo pasiÅ«lyta nutraukti darbo sutartį Å¡alių susitarimu, bet Å¡alims tuo klausimu susitarti   nepavyko. Kad su ieÅ¡kovu buvo norima  darbo sutartį  nutraukti ar pakeisti pareigybę ir darbo užmokestį, faktiÅ¡kai pripažįsta ir atsakovo atstovė, o taip pat Å¡iÄ aplinkybę patvirtina  darbdavio   pateikti apeliantui pasiraÅ¡yti vadybininko pareiginiai nuostatai ir dalies atlyginimo  nemokėjimas (b.l. 105, 119).   Be to,  nustatyta, kad  po turėto nedarbingumo  sugrįžęs į darbÄ Â ieÅ¡kovas nerado savo darbo vietos (b.l.92, 114), o 2009-01-05 gavo užduotį iki 2009-01-31 iÅ¡reikalauti virÅ¡ dviejų milijonų sumai pradelstas skolas iÅ¡ sÄ raÅ¡e nurodytų įmonių (b.l.30-31).  Kolegija sprendžia, kad Å¡is reikalavimas yra nepagrįstas, nes skolų iÅ¡ieÅ¡kojimui yra reikalingos specialios žinios ir faktiÅ¡kai   neįeina į koordinatoriui priskirtas funkcijas,  susijusias su sutarčių administravimu. Å iÄ aplinkybę patvirtina  tai, kad ankščiau  skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal atsakovo atskirÄ susitarimÄ Â Â vykdė kitos įmonės teisininkai.Â

 Atsakovas teigia, kad apeliantas, vykdydamas užduotį,  turėjo atlikti kitus veiksmus (raÅ¡yti raÅ¡tus, skambinti skolininkams, susitikinėti su jais ir pan.), tačiau kolegija mano, kad nurodyti veiksmai aiÅ¡kiai neatitinka pateiktos užduoties turinio. Pažymėtina ir tai, kad atsakovas neiÅ¡saugojo ieÅ¡kovo buvusios darbo vietos ir suteikė kitÄ tik darbuotojui reikalaujant raÅ¡tu, o  iki pat atleidimo iÅ¡ darbo negrÄ Å¾ino apeliantui   kompiuterio ir faktiÅ¡kai  nuÅ¡alino jį nuo tiesioginių pareigų vykdymo. Atsakovas teigia, kad apeliantui kompiuteris nebuvo reikalingas, tačiau kolegija su Å¡iuo argumentu nesutinka, nes faktiÅ¡kai  visi vadybininkai kompiuterius turėjo ir jų pagalba vyko susiraÅ¡inėjimas bei  gaunama   reikiama informacija.

 Tuo tarpu apeliantas turėjo aukÅ¡tesnes pareigas, todėl kolegija sprendžia, kad  darbdavys ieÅ¡kovo atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes tyčia nesudarė jam sÄ lygų dirbti pagal darbo sutartį ir pareigybinius nuostatus  sulygtÄ darbÄ , o taip pat  nepagrįstai pateikė užduotį, kuri neįeina į apelianto pareigas  ir  realiai  jos  įvykdyti per nustatytÄ terminÄ buvo neįmanoma. Å iÄ aplinkybę patvirtina tai, kad  ieÅ¡kovas iÅ¡ darbo yra atleistas prieÅ¡ du metus, o  atsakovo atstovė pripažino, jog  2009 matais sausio mėnesį ieÅ¡kovui duotas nurodymas per mėnesį iÅ¡reikalauti iÅ¡ skolininkų virÅ¡ dviejų milijonų sumai skolas nėra įvykdytas iki Å¡iol.

 Tai rodo, kad ieÅ¡kovo atsisakymas  vykdyti darbdavio pateiktÄ užduotį ar laikinas neatlikimas tiesioginių pareigų, nesudarant tam sÄ lygų, negali  bÅ«ti pripažintas Å¡iukščiu darbo pareigų pažeidimu ar prastova dėl darbuotojo kaltės, nes  pats darbdavys elgėsi nesÄ Å¾iningai ir pažeidė įstatymÄ (DK 119, 191str.). Dėl Å¡io priežasties kolegija sprendžia, kad yra pagrindas patenkinti ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ ,  panaikinti skundžiama teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ , kuriuo  iÅ¡ dalies  patenkinti ieÅ¡kovo reikalavimus, t.y:

 panaikinti atsakovo 2009-01-19 priimtÄ Ä¯sakymÄ dėl prastovos dėl darbuotojo kaltės Nr. 52-1; priteisti iÅ¡ atsakovo darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19, kai ieÅ¡kovui neteisėtai buvo fiksuota prastova dėl darbuotojo kaltės; pripažinti neteisėtais atsakovo 2009-02-03 įsakymÄ dėl nuobaudos skyrimo Nr. 18D ir 2009-02-03 įsakymÄ dėl darbo sutarties nutraukimo Nr. 02-1115N; priteisti iÅ¡ atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos iki sprendimo įsigaliojimo; pripažinus atleidimÄ iÅ¡ darbo neteisėtu, negrÄ Å¾inti ieÅ¡kovo į darbÄ ,  priteisti  jam už 3 mėnesius vidutinio darbo užmokesčio iÅ¡mokÄ ir laikyti darbo sutartį  su apeliantu pasibaigusia nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; priteisti iÅ¡ atsakovo neturtinę žalÄ .

 IÅ¡ byloje pateiktos 2011-04-05 pažymos matyti, kad ieÅ¡kovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis   yra 2464,56Lt arba 117,36Lt  per dienÄ ir dėl Å¡ios aplinkybės ginčo nėra. Todėl ieÅ¡kovui priteistinas neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis  už 8 d.d. (nuo 2009-01-07 iki 2009-01-19)sudaro 939Lt(117,36Ltx8d.d.).

Vadovaujantis DK140str.1d.3p.,  ieÅ¡kovui priteistina 7393,08Lt (2464,56Ltx3mėn.) dydžio iÅ¡eitinė iÅ¡moka, o taip pat  turėtų bÅ«ti priteista  66777,84Lt (2464,56Ltx27mėn) + (117,36Ltx2d.) vidutinio darbo užmokesčio, už laikotarpį  nuo atleidimo iÅ¡ darbo dienos, t.y. 2009-01-19 iki 2011-04-21 ir laikyti apeliantÄ Â atleistu  iÅ¡ darbo  teismo sprendimu (DK 297str.4d.). Tačiau  ši suma yra gana didelė, be to apeliantas pripažino, kad jis nuo 2010 metų spalio mėnesio jau dirba, todėl kolegija sprendžia, kad yra pagrindas sumažinti iki 57000Lt priteistinÄ vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikÅ¡tÄ , laikant Å¡iÄ sumÄ adekvačia sankcija darbdaviui už darbo įstatymų ir darbuotojo teisų pažeidimÄ . IÅ¡ bylos medžiagos taip pat matyti, kad dėl bendro ekonominio nuosmukio Lietuvoje sumažėjo ir atsakovo pardavimai, dėl ko buvo vykdomi ir struktÅ«riniai pakeitimai. Todėl kolegija sprendžia, kad esamoje situacijoje  mažesnės sumos priteisimas  ieÅ¡kovui neprieÅ¡tarauja ir protingumo bei teisingumo principams, nes  sprendimo įvykdymas pareikalaus pinginių lėšų, dėl ko gali  pablogėti atsakovo finansinė padėtis ir nukentėti kitų  darbuotojų ar asmenų interesai.

 Be to, ieÅ¡kovui DK 250str. pagrindu priteistina 2464,56Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertinant tokia suma jo dvasinius iÅ¡gyvenimus ir emocinį sukrėtimÄ dėl neteisėto atleidimo iÅ¡ darbo. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama, kad   apeliantas jau dirba ir jo atleidimas iÅ¡ darbo sunkių pasekmių nesukėlė, o taip pat yra priteisiama gana didelė  pinigų suma  už  priverstinės pravaikÅ¡tos laikÄ (CK 250str.str.2d.).

Kiti apeliacinio skundo ar atsiliepimo į jį argumentai reikšmės teisingam bylos išnagrinėjimui neturi, todėl kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teisėjų   kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiÅ¡kino, taikė įstatymÄ , neteisingai vertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstÄ bei neteisėtÄ sprendimÄ , todėl jis naikintinas ir priimtinas naujas, kuriuo ieÅ¡kinys iÅ¡ dalies tenkintinas (CPK 326 str.1 d.2 p.).Â

Vadovaujantis CPK 88 str.1 d. 3 p., 93, 96 str.,  perskaičiuotinos ir priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias patvirtina byloje esantys įrodymai, o taip pat iš atsakovo valstybei priteisiamas žyminis mokestis   nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas.

Kadangi ieškinys iš esmės yra patenkintas, nes neturtinės žalos ir kitų išmokų dydį visais atvejais nustato teismas, iš atsakovo priteistina 2033,90Lt (67796,64Ltx3proic.) valstybei žyminio mokesčio, nes ieškovas nuo jo mokėjimo yra atleistas, 31 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų ir 3000Lt ieškovui advokato  išlaidų pirmoje teismo instancijoje, nes šias išlaidas patvirtina byloje esantys įrodymai (b.l 8,175) ir jų dydis negali būti pripažintas neprotingai didelis.

Iš atsakovo taip pat priteistina valstybei 2033,90Lt(67796,64Ltx3proc.) žyminio mokesčio ir 8,50Lt procesinių dokumentų siuntimo (b.l. 202) išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1dalies 2 punktu, 331 straipsniu,

n u s p r e n d ė :

panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. balandžio 13 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-387-728/2010 ir priimti naujÄ .

Ieškinį tenkinti iš dalies.

  Panaikinti atsakovo UAB“Ermitažas“ 2009-01-19 įsakymÄ Â Nr.52-1 „Dėl prastovos dėl darbuotojo kaltės“.

  Pripažinti neteisėtais atsakovo UAB“Ermitažas“ 2009-02-03 įsakymÄ Â Nr.18D „Dėl nuobaudos skyrimo Nr. 18D ir 2009-02-03 įsakymÄ Â Nr.02-1115N „Dėl darbo sutarties nutraukimo“ ir laikyti  T. V. atleistu iÅ¡ darbo 2011m. balandžio 21d teismo sprendimu  (LR DK 297 str. 4 d.).

Priteisti iš atsakovo UAB“Ermitažas“ 939,0Lt ieškovui T. V. neišmokėto darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009m. sausio 7 d. iki sausio 19 d. imtinai,

  7393,08 Lt  dydžio iÅ¡eitinę iÅ¡mokÄ ir 57000,0Lt Lt vidutinio darbo užmokesčio už laikotarpį nuo 2009 metų

sausio 20d. iki 2011m. balandžio 21d. imtinai, o taip pat 2464,56Lt  neturtinės žalos atlyginimo, iš viso-67796,64Lt. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo UAB“Ermitažas“  3000,0 ieškovui T. V. advokato išlaidų, o taip pat valstybei 2033,90Lt žyminio mokesčio ir 31,0Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo UAB“Ermitažas“   2033,90Lt valstybei žyminio mokesčio ir 8,50Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų apeliacinėje teismo instancijoje.

Kolegijos pirmininkas                                                                          Algirdas

Auruškevičius

Teisėjos                                                                                              Dalia Kačinskienė

                                                                                                          Â

                                                                                                          Dalia

Višinskienė