2022-03-16 Nr. AB-6093-3-62-3-03393-2021-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1578-261/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03393-2021-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Departamento sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas nurodo, jog nesutinka su Departamento sprendime ir Komisijos sprendime nurodytais argumentais. Pareiškėjo teigimu, atsakovas turėjo pareigą organizuoti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas. Asmens teisė į tiesioginį rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Pareiškėjas pažymėjo, kad Komisija sprendime nenurodė nei vieno argumento, kodėl nusprendė nesuteikti pareiškėjui teisės dalyvauti skundo nagrinėjime.

4. Pareiškėjas pažymėjo, kad prašyme suteikti prieglobstį jis nurodė konkrečias individualias aplinkybes, dėl kurių yra kilęs pavojus jo sveikatai ar gyvybei, t. y. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, jo Departamento specialistams pateiktą pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios akivaizdu, kad (duomenys neskelbtini) vyksta politinis persekiojimas, trukdoma dirbti pagal profesiją ir dėl to yra kilusi reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Šios aplinkybės įrodo, kad pareiškėjo sveikatai ir gyvybei yra kilusi reali grėsmė, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Pareiškėjas nurodė, kad Departamentas netinkamai įvertino pareiškėjo nurodytas aplinkybes, nesiekė, jog pateikti įrodymai būtų objektyvizuoti, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

5. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Komisija sprendime nepasisakė dėl jo išdėstytų aplinkybių, kiek tai susiję su jo išsiuntimu iš Lietuvos Respublikos ir draudimu į ją atvykti, o tik abstrakčiai pasisakė, jog sprendimai yra teisėti, pareiškėjas neturėjo teisės kirsti sienos, neturi ryšių su Lietuvos Respubliką.

6. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti.

7. Atsakovas pažymėjo, kad teisės aktai numato, jog Komisija prieglobsčio prašytojų skundus nagrinėja rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Nagrinėjamu atveju Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjo skundo nagrinėjimas būtu būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pats pareiškėjas.

8. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad jis pagrindė savo prašymą, nurodydamas konkrečias aplinkybes, dėl kurių kilmės valstybėje jam gresia pavojus gyvybei ir sveikatai. Atsakovo teigimu, pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, neva lėmusias jo išvykimą iš kilmės valstybės, buvo abstraktus ir nedetalus, į klausimus, ar asmeniškai jam buvo grasinama, nuo tiesaus atsakymo pareiškėjas išsisukinėjo, pokalbį nukreipdavo kita linkme. Pareiškėjas pasakojo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas tiesiogiai nesusitiko su grasintojais, jis jų nematė ir niekas jam asmeniškai tiesiogiai negrasino. Atsakovas darė išvadą, kad pagrįstai nebuvo nustatytas persekiojimas.

9. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas 2017 metais kartu su tėvais ir trimis broliais išvyko į (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas iki 2019 metų spalio turėjo leidimą gyventi (duomenys neskelbtini), o kitiems šeimos nariams buvo suteiktas Jungtinių Tautų pabėgėlio statusas. Tačiau pareiškėjas pats asmeniškai dėl prieglobsčio nesikreipė ir nepaaiškino, kodėl to nepadarė. Nuo 2019 metų (duomenys neskelbtini) pareiškėjas gyveno neturėdamas leidimo, dirbo atsitiktinius darbus ir nenurodė, kad jam būtų grėsęs koks nors pavojus. Atsakovo teigimu, tikėtina, kad jis šioje valstybėje buvo saugus, o į Lietuvą atvyko ieškodamas geresnio gyvenimo, bet ne apsaugos.

10. Atsakovas laikėsi pozicijos, kad Departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą, kurio metu įvertino, ar pareiškėjui kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jo politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėjas patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 87 straipsnio 1 dalyje, o deklaratyvūs pareiškėjo skundo teiginiai, nesant jokių šiuos teiginius galinčių pagrįsti duomenų, t. y. iš esmės vien pareiškėjo nesutikimas su Departamento priimtais sprendimais, nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

II. 11. Regionų apygardos administracinis teismas 2022 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atitinkamai pakeitė Komisijos sprendimo dalis dėl Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktų. Kitoje dalyje teismas atmetė pareiškėjo skundą.

12. Teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 99 punktu, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir konstatavo, kad atsakovas, remdamasis nustatytais faktais ir pareiškėjo byloje surinkta informacija, turėjo įvertinti duomenų visumą ir pareiškėjo teiginių, nepatvirtintų rašytiniais įrodymais, patikimumą, remdamasis Aprašo 99 punkte nustatytais kriterijais.

13. Teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus, konstatavo, kad Departamento atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo nurodyti argumentai. Departamentas atsižvelgė į pareiškėjo asmenybę bei į jo kilmės valstybę. Atsakovas apklausose siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Teismas pažymėjo, kad, remiantis Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) pateikiama informacija, šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

14. Teismas vadovavosi Aprašo 22 punktu ir pažymėjo, kad pareiškėjo nurodoma baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tik jo pačio subjektyviu situacijos vertinimu, nepagrįstu objektyviais įrodymais. Individualios asmeninės grėsmės grįžti į kilmės šalį atsakovas nenustatė. Teismui tokių įrodymų nepateikta. Teismas sutiko, kad Departamentas, remdamasis pateikta medžiaga, neturėjo pagrindo konstatuoti esant pagrįstos tikimybės, kad grįžimo į (duomenys neskelbtini) atveju pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti veiksmai – kankinimai arba mirties bausmė, t. y. pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

15. Teismo vertinimu, Departamentas surinko išsamią kilmės valstybės informaciją, įvertino pareiškėjo paaiškinimus, taip pat kitas byloje nustatytas aplinkybes, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti Departamento pateiktų faktų tikrumu, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekils joks pavojus dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų, o pareiškėjo subjektyvios prielaidos, nepagrįstos objektyviais, byloje esančiais duomenimis, negali paneigti Departamento padarytos išvados. Teismas nenustatė aplinkybių, kad pareiškėjo atžvilgiu bus imtasi persekiojimų veiksmų, o jo baimė dėl gyvybės yra sąlygota tik jo subjektyviu situacijos vertinimu bei prielaidomis. Atsakovas nustatė, kad pareiškėjo baimė nėra visiškai pagrįsta, kilmės valstybėje pareiškėjui negresia kankinimai ar mirtis, todėl jis neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų.

16. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pasakojimas apie priežastis, privertusias jį išvykti iš kilmės valstybės, buvo abstraktaus pobūdžio, atsakinėdamas į papildomus klausimus pareiškėjas apsiribodavo bendro pobūdžio teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Pareiškėjas nenurodė, jog buvo tiesiogiai susitikęs su jį persekiojančiais asmenimis, nepaaiškino kokios konkrečios problemos dėl (duomenys neskelbtini) jam kilo, detaliau nepapasakojo apie (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, jog nuo 2017 m. iki atvykimo į Lietuvos Respubliką pareiškėjas su artimaisiais gyveno (duomenys neskelbtini). Jis nenurodė, jog (duomenys neskelbtini) jam būtų kilęs pavojus jo gyvybei ar sveikatai. Nors pareiškėjas teigė, jog jo tėvai ir broliai turi Jungtinių Tautų pabėgėlio statusą, tačiau negalėjo paaiškinti, kodėl pats nesikreipė dėl tokio statuso suteikimo. Teismas pažymėjo, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį (duomenys neskelbtini) nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės. Teismas nurodė, kad nėra nustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikį. Teismas nurodė, kad pareiškėjo deklaruojama baimė grįžti į kilmės šalį yra išskirtinai hipotetinio pobūdžio ir nelaikytina visiškai pagrįsta, nes „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl Departamentas pagrįstai sprendimu jam nesuteikė pabėgėlio statuso, o taip pat, neatitikus Įstatymo 87 straipsnio reikalavimų, ir papildomos apsaugos.

17. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 20 d. ir buvo sulaikytas pareigūnų. Prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytas. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, sutiko su atsakovo pozicija, kad, atsisakius suteikti pareiškėjui prieglobstį, vengdamas grąžinimo, pareiškėjas gali pasislėpti. Teismas konstatavo, kad Departamento sprendimo dalis, kuria nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos, yra pagrįsta ir atitinka Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas.

18. Teismas vadovavosi Departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patirtintos Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 5, 44 punktais, Įstatymo 133 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad Departamentas, priimdamas sprendimą, kuriuo nustatomas arba sutrumpinamas užsieniečiui draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpis, turi įvertinti individualią užsieniečio situaciją, atsižvelgiant į Tvarkoje numatytus pavyzdinius kriterijus, t. y. atsakovas turi įvertinti visus turimus dokumentus, duomenis ir aplinkybių visumą. Teismas pažymėjo, jog penkerių metų draudimo atvykti laikotarpis į Lietuvos Respubliką nuo pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos nėra proporcingas padarytam teisės pažeidimui ir neatitinka Tvarkos kriterijų. Teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į Tvarkoje esančius pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjo situaciją, būtų proporcinga pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir / ar Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento išvadų, jog pareiškėjo gyvenimas Lietuvoje gali sukelti grėsmę visuomenės saugumui. Teismas nurodė, kad pareiškėjo situacijai taikytina Tvarkos 44.3.1 papunktyje įtvirtinta taisyklė ir pareiškėjui nustatomas dvejų metų draudimo atvykti terminas, nes pareiškėjas buvo išsiųstas ir jo pateiktas prašymas išnagrinėtas iš esmės skubos tvarka.

19. Kadangi Departamento sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką keistina, teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

20. Teismas nesutiko su pareiškėjo pozicija, kad Komisija nepagrįstai jo skundą išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, kadangi Aprašo 222 punkte yra įtvirtinta bendra taisyklė, jog sprendimų dėl prieglobsčio apskundimas ikiteismine vyksta rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Teismas konstatavo, kad Komisijai nebuvo privaloma pareiškėjo skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas savo skunde nenurodė ir Departamentas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios leistų vertinti, kad rašytinio proceso tvarka skundas negali būti tinkamai išnagrinėtas ir kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas.

III. 21. Pareiškėjas (duomenys neskelbtini) apeliaciniu skundu prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

22. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pažymi, kad skundų dėl Departamento sprendimų nagrinėjimo proceso metu buvo pažeista jo teisė į tiesioginį ir teisingą skundo nagrinėjimą. Pareiškėjas prašė, kad būtų užtikrintas tiesioginis ir betarpiškas jo išklausymas, nagrinėjant jo skundą Komisijos darbo metu. Atsakovas nenurodė reikšmingų argumentų, kodėl nusprendė pareiškėjui nesuteikti teisės dalyvauti skundo nagrinėjime. Žodinis skundo nagrinėjimas galėjo vykti ir nuotoliniu būdu, tačiau Komisijos sprendimas buvo priimtas neįvertinus pareiškėjo paaiškinimų, jo neišklausius, jam nedalyvaujant. Pareiškėjas nesutiko, kad jam negresia individualaus pobūdžio persekiojimas, taip pat, kad nėra pagrindo jam suteikti pabėgėlio statusą pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį ir papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjas pažymi, kad jo pasakojimą patvirtina kilmės šalies informacija, iš kurios seka, kad (duomenys neskelbtini) ir dėl viso to kyla reali grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės. Kadangi nebuvo įvertintos visos aplinkybės, todėl priimtas sprendimas yra nepagrįstas. Pareiškėjas nurodo, kad pateikė pakankamai informacijos bei duomenų, įrodymų, kurie paneigia Departamento išvadas. Pareiškėjo teigimu, sprendimas yra naikintinas, nes nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie būtų iš patikimų šaltinių ar pateiktos nuorodos į kompetentingų, tarptautinių institucijų dokumentus, informaciją. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad atsakovas net nesikreipė į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, diplomatines atstovybes bei konsulines įstaigas, vadovavosi selektyviai atrinkta kilmės valstybės informacija. Pareiškėjas tvirtina, kad jis negali būti grąžinamas į kilmės valstybę, nes kiltų grėsmė jo saugumui, gyvybei ir sveikatai. Pareiškėjas priklauso padidintos rizikos asmenų grupei, kuriai kilmės šalyje kyla reali grėsmė sveikatai ir gyvybei, todėl yra pagrindas suteikti jam prieglobstį.

23. Atsakovas Departamentas atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti.

24. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, pažymi, kad tyrimo metu nustatyta, jog pareiškėjo pasakojimas dėl jam kilmės valstybėje kylančios grėsmės nėra patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija ir pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo abstraktus, nedetalus. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl pareiškėjo individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas ir pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Kadangi, be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų jam tariamai kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės vertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjui grėstų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose nurodyti veiksmai.

25. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiais veiksmais patvirtindamas, kad persekiojimas kilmės valstybėje jam negresia. Departamentas 2022 m. vasario 24 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo nusprendė pripažinti Departamento sprendimo rezoliucinės dalies 2–4 punktus netekusiais galios; grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 26. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Departamento 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta pareiškėjui nesuteikti prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo dienos pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėjas skunde taip pat prašė panaikinti Komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

27. Dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kuris išspręstas 2022 m. kovo 4 d. nutartimi dėl bylos skyrimo nagrinėti teismo posėdyje, pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

28. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurioms esant nagrinėjant bylą rašytinio proceso tvarka nebūtų pasiekti ABTĮ 80 straipsnio 1 dalyje nustatyti bylos išnagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo tikslai. Pažymėtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. bylos šalims buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Be to, bylos šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra išdėstyta raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra duomenų, jog proceso šalims būtų sudarytos kliūtys teikti rašytinius paaiškinimus administracinėje byloje nagrinėjamais klausimais. Vien tik pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad jis pageidauja, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka, savaime negali būti laikoma motyvuotu prašymu ABTĮ 141 straipsnio 1 dalies prasme. Nenustačius būtinybės administracinę bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka, minėtas pareiškėjo prašymas netenkinamas.

29. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė suteikti pareiškėjui prieglobstį ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje, nes jis neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nustatytų kriterijų, ir darė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę. Tačiau, teismo vertinimu, pareiškėjui nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl teismas pakeitė Departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į C.SIS II įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi dvejus metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, padavė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad teismas tinkamai neįvertino, jog atsakovas nesurinko duomenų apie pareiškėjo kilmės valstybę, tinkamai neįvertino individualių aplinkybių dėl pareiškėjui galinčios kilti grėsmės kilmės valstybėje.

31. Iš atsakovo su atsiliepimu į apeliacinį skundą pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas 2022 m. vasario 22 d. pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Departamentas 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nusprendė: 1) pripažinti 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) rezoliucinės dalies 2–4 punktus netekusiais galios; 2) grąžinti (duomenys neskelbtini) į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Valstybė, į kurią įpareigojama savanoriškai išvykti – (duomenys neskelbtini); 3) pavesti Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išmokėti (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 patvirtinto Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo 93 punkte nustatytą vienkartinę piniginę išmoką.

32. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliaciniame skunde suformuluotą reikalavimą, įvertinusi tai, kad Departamento 2022 m. vasario 24 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažinti netekusiais galios skundžiamo Departamento sprendimo 2–4 punktai, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju apeliacinis procesas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria pasisakyta dėl Departamento sprendimo 2–4 punktų (išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) ir atitinkamai Komisijos sprendimo šioje dalyje teisėtumo ir pagrįstumo, neturi teisinės reikšmės (ABTĮ 103 str.), todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis panaikinama ir byla nurodytais aspektais nutraukiama.

33. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos nagrinėjimas apeliacine tvarka nėra jos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas ar pareiškėjo skundo argumentų tyrimas iš naujo. Apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1127/2014, kt.).‏‏‎

34. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą ABTĮ 140 straipsnyje nustatyta tvarka, sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir jų papildomai nekartoja. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė teisiškai pagrįstų argumentų, sudarančių pagrindą pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino pirmosios instancijos teismas. Dėl nurodytų priežasčių apeliacinės instancijos teismas pasisako tik tais aspektais, kuriais atsakant į apeliacinio skundo argumentus papildomos sprendime padarytos išvados.

35. Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 bei 87 straipsnių, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

36. Pažymėtina, kad pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

37. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

38. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka baimė yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012).

39. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07).

40. Dėl įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą apibrėžiančių taisyklių nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį, pažymėtina, kad Įstatymo 83 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

41. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1054/2011 konstatuota, kad pagal Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje (ginčo metu – Įstatymo 83 str. 2 d.) įtvirtintas nuostatas dėl įrodinėjimo priemonių leistinumo prioritetas suteikiamas rašytiniams įrodymams ir tik nesant galimybės jų surinkti, prioritetas suteikiamas nuosekliems ir neprieštaringiems prieglobsčio prašytojo paaiškinimams. Pagal Tarybos direktyvos 2004/83/EB 4 straipsnį valstybės narės gali laikyti prašytojo pareiga kuo greičiau pateikti visą informaciją pareiškimui dėl tarptautinės apsaugos pagrįsti.

42. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė tuo, jog dėl (duomenys neskelbtini).

43. Vertinant pareiškėjo pateiktą informaciją apie aplinkybes, paskatinusias išvykti iš kilmės šalies, pastebėtina, kad Departamento tyrimo metu pareiškėjas nenurodė, jog jam buvo tiesiogiai grasinama ar jis buvo persekiojamas, taip pat paaiškino, kad (duomenys neskelbtini), politinėms partijoms nepriklausė. Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad (duomenys neskelbtini). Atlikęs pareiškėjo situacijos tyrimą, Departamentas pagrįstai konstatavo, kad tokios aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo prašymą suteikti prieglobstį, nesudaro pagrindo jį suteikti. Pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu, o kitų įrodymų, pagrindžiančių jo prašymą, pareiškėjas nepateikė. Atsakovas pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas nenurodė realiai pagrįstų grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, o įvertinus asmens pasakojimą, yra pagrįsta tikėtis, kad, esant poreikiui, asmuo galėtų susirasti darbą savo gyvenamojoje vietovėje ir saugiai ten gyventi. Be to, kaip minėta, pareiškėjas atsakovui pateikė prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės šalį. Šiais veiksmais pareiškėjas paneigė savo prieglobsčio prašymo, skundo ir apeliacinio skundo argumentus dėl jam gresiančio realaus pavojaus ir persekiojimo kilmės šalyje.

44. Kadangi be aplinkybių, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo vertinamos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Kaip matyti iš Departamento sprendimo, tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės jo gyvenamojoje vietovėje. Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi (duomenys neskelbtini), kuriose nurodyta, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Taigi, tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų.

45. Nors pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad Departamento surinkti duomenys ((duomenys neskelbtini)) buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė jokių duomenų, kurie paneigtų (duomenys neskelbtini) padarytas išvadas. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės šalį buvo pakankami tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį ir atsakovas neturėjo pareigos rinkti daugiau papildomų duomenų.

46. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog Departamento komisija nepagrįstai skundo nenagrinėjo žodinio proceso tvarka, pažymėtina, jog pagal Aprašo 222 punktą, skundas Komisijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, jo atstovo ar kitų asmenų ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai nurodytas kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Komisija, nagrinėdama pareiškėjo skundą, vertino ir priimtame sprendime pasisakė dėl pareiškėjo prašymo nagrinėti jo skundą žodinio proceso tvarka – jo netenkino, nes pareiškėjas nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl turėtų būti paskirtas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjo prašymas skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka Komisijai nebuvo privalomas ir Komisijai nenustačius būtinybės nagrinėti skundą žodinio proceso tvarka, nėra pagrindo pripažinti, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į teisingą skundo nagrinėjimą.

47. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog skundžiamas Departamento sprendimas dėl prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti šią pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 2–4 punktų ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką, perspėjimo įvedimo į C.SIS II dėl draudimo atvykti ir apsigyventi) panaikinti ir šią bylos dalį nutraukti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. vasario 1 d. sprendimo dalį dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) 1 punkto ir Migracijos departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) (dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo) palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė