2025-10-29 Nr. AB-17955-3-64-3-02007-2025-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1166-415/2025

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02007-2025-4

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. spalio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Šileikio ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo P. V. skundą (pareiškimą) atsakovui Mažeikių rajono savivaldybės administracijai dėl įsakymų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas P. V. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su procesiniu dokumentu, pavadintu pareiškimu, prašydamas (kalba netaisyta): 1) kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą (toliau – ir Konstitucinis Teismas); 2) pripažinti, kad „teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės princi-po turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia, tikrovės“; 3) patenkinti pareiškimą ir panaikinti 2024 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. A1-837, 1 punktu patvirtinto sąrašo 39 punktą, kuriuo P. V. skiriamas / pavedamas / įpareigojamas pirkimų organizatoriumi; 4) atnaujinti dėl svarbios priežasties praleistą 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 dalies apskundimo terminą; 5) „patenkinti pareiškimą ir įpareigoti atsakovą įgyvendinti / vykdyti „įstatymo (https://www.infolex.lt/ta/32966, CK 6.230 str. 1, 3 dalys ir DK 45 str. 1, 2 d., Viešojo administravimo įstatymas, 3 str. 1 d. 4, 6, 8-10 p.) normas“; 6) arba patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymą Nr. A1-1221 „dėl atsakingo asmens paskyrimo“; 7) arba patenkinti pareiškimą ir išspręsti ginčą kitu, įstatymų nustatytu būdu; 8) patenkinti pareiškimą ir panaikinti Administracijos direktoriaus 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymą Nr. P1-970 „dėl pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos paskyrimą“.

II. Regionų administracinis teismas 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi netenkino pareiškėjo P. V. prašymo atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo skundą (pareiškimą) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatytu pagrindu, už piktnaudžiavimą procesu skyrė pareiškėjui 200 Eur baudą.

Teismas iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad pareiškėjas dėl šioje byloje ginčijamų aktų panaikinimo į Regionų administracinį teismą kreipėsi 2024 m. rudenį ir teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 pareiškėjo skundą laikė nepaduotu, nepašalinus skundo trūkumų, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jau nuo 2024 m. spalio 17 d. nuolat teikia analogiškus skundus, vadinasi, apie skundžiamus įsakymus žino jau nuo 2024 m. spalio mėnesio.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas po 2024 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje Nr. I3-15812-614/2024 priėmimo nuolat teikia analogiškus skundus, tačiau niekada nepagrindžia termino skundui paduoti praleidimo priežasčių ir šiuo pagrindu analogiški jo skundai jau yra atsisakyti priimti 2025 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-11806-426/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-10188-931/2025, 2025 m. gegužės 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI3-12334-931/2025, 2025 m. gegužės 14 d. nutartimi administracinėje byloje eI3-12828-402/2025, 2025 m. gegužės 16 d. administracinėje byloje Nr. eI3-12945-780/2025 ir t.t.

Teismas nurodė, kad įsiteisėjusioje Regionų administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eI3-8753-631/2025 konstatuota, jog yra pagrindas atsisakyti priimti analogiškus pareiškėjo reikalavimus, kaip paduotus teismui, praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio apskundimo terminą, ir teismui sprendžiant nesant nustatyto jokio faktinio ir teisinio pagrindo jį atnaujinti.

Teismas pažymėjo, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad pareiškėjas aktyviai naudojasi teismine gynyba, teikia skundus elektroninių ryšių priemonėmis (iki nutarties priėmimo kreipėsi su skundais 343 kartus, tuo visiškai realizuodamas savo teisę kreiptis į teismą), taigi, objektyvių kliūčių, trukdžiusių laiku kreiptis į teismą, jis nepagrindė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nenurodė svarbių ir objektyvių priežasčių, kliudžiusių laiku pateikti skundą teismui, ir nepateikė jas galinčių patvirtinti įrodymų, todėl atsisakė priimti skundo reikalavimus, kaip paduotus teismui praleidus ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą apskundimo terminą ir teismui padarius išvadą, kad nėra pagrindo jį atnaujinti.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas skundus su tapačiais reikalavimais jau buvo pateikęs Regionų administraciniam teismui administracinėse bylose Nr. I3-15812-641/2024, eI3-8753-631/2025, eI3-9044-621/2025, eI3-9936-809/2025, eI3-10188-931/2025, eI3-10712-631/2025, eI3-11346-952/2025, eI3-11522-952/2025, eI3-11806-426/2025, eI3-12334-931/2025, eI3-12828-402/2025, eI3-12829-641/2025, eI3-12945-780/2025, eI3-13066-505/2025, eI3-13230-780/2025, eI3-13339-780/2025, eI3-13450-362/2025, eI3-13466-621/2025, eI3-13535-931/2025, eI3-13556-952/2025, eI3-13557-621/2025, eI3-13587-595/2025, eI3-13770-595/2025, eI3-13844-952/2025, eI3-13849-402/2025, eI3-13872-631/2025, eI3-13873-631/2025, eI3-13949-535/2025, eI3-13954-631/2025, eI3-14013-809/2025, eI3-14015-402/2025, eI3-14137-595/2025, eI3-14251-631/2025, eI3-14253-809/2025, eI3-14299-505/2025, eI3-14300-641/2025, eI3-14303-505/2025, eI3-14304-631/2025, eI3-14442-621/2025, eI3-14443-595/2025, eI3-14523-621/2025, eI3-14653-535/2025, eI3-14654-535/2025, eI3-15452-362/2025, eI3-15926-931/2025, eI3-16087-362/2025, eI3-16587-631/2025, eI3-16774-362/2025, kuriose teismas nutartimis atsisakė pareiškėjo skundus priimti.

Teismas, palyginęs Regionų administracinio teismo administracinėse bylose Nr. eI3-8753-631/2025, eI3-9044-621/2025, eI3-9936-809/2025 pareiškėjo reikštus reikalavimus, skundo dalyką bei pagrindą, argumentus, pareiškėjo dėstomus dėl termino skundui paduoti praleidimo priežasčių su šioje byloje pateikto pareiškėjo skundo dalyku, pagrindu bei argumentais, pripažino, kad jie yra analogiški, t. y. pareiškėjas nenurodo nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo teikiami skundai yra analogiški vienas kitam, pareiškėjas nenurodo nei naujų faktinių aplinkybių, nei kitokių skundžiamų aktų panaikinimo teisinių pagrindų, nei naujų ar kitokių svarbių priežasčių, dėl kurių praleido skundo padavimo terminą, tik apsiriboja teismo ir teisėjų vertinimu.

Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo Regionų administraciniame teisme inicijuojamų bylų dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu kiekį, į tai, jog analogišku skundu pareiškėjas kreipėsi į teismą 2025 m. rugpjūčio 20 d. (administracinė byla Nr. eI3-17313-641/2025), bei 2025 m. rugpjūčio 22 d. (administracinė byla Nr. eI3-17431-621/2025), o skundą šioje byloje padavė 2025 m. rugpjūčio 22 d., dar nesant priimtiems galutiniams sprendimams nurodytose administracinėse bylose, pripažino, kad pareiškėjas aiškiai piktnaudžiauja procesu ir jam skirtina 200 Eur bauda.

III. Pareiškėjas P. V. atskirajame skunde prašo (kalba netaisyta): 1) „Idant teismui/teisėjui, nedviprasmiškai taptų aišku (dėl įstatyminės teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo/realizavimo) – kreiptis į Konstitucinį teismą (ABTĮ 4 str.)“; 2) „Pripažinti, kad teiginiai, pateikti – LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCINIO TEISMO, 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021 išaiškinta: Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė kreiptis į teismą – neatskiriamas teisinės valstybės principo turinio elementas ir būtina teisingumo įgyvendinimo sąlyga; demokratinėje valstybėje teismas yra pagrindinė institucinė žmogaus teisių ir laisvių garantija; asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai. – čia, šiuo atveju – prasilenkia ne tik su tiesa, bet ir morale – neatitinka faktinės čia (žr. Teisėjo etikos kodeksas), tikrovės“; 3) panaikinti Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį ir grąžinti pareiškėjo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą nagrinėti / spręsti (ne) tam pačiam (teisėjui) teismui; 4) priimti atskirąją nutartį „(dėl: teisės – į teisminę gynybą, neva – praleisto termino, pareigos – pradėti ir išnagrinėti (ABTĮ 10-11 str.) bylą ir pan.), ją pateikiant Regionų administracinio teismo rūmų pirmininkui (ABTĮ 110 str. 1 d.) ir Aukščiausiojo Teismo Pirmininkui (TĮ 59 str. 1 d. 2-3 p., 2 d.), Teisėjų Garbės teismui“.

Pareiškėjas tvirtina, kad teismas / teisėjas iš esmės neteisingai taiko ABTĮ normas ir neteisingai išsprendė jo skundo (pareiškimo) priėmimo klausimą. Pareiškėjo vertinimu, skundo (pareiškimo) padavimo terminas nepraleistas, tačiau dėl teismo / teisėjo „antiįstatymiškų“ veiksmų yra sukurta force majeure (nenugalimos jėgos) situacija.

Pareiškėjas nurodo, kad teismas iš esmės ne tik neadekvačiai ir nesąžiningai vertino esamus įrodymus, faktus bei įstatymo normas (ABTĮ 10–11 str.), bet ir deklaratyviai, iškraipydamas faktus, kuria chaosą bei vykdo anarchiją, nes teisėjui yra pasiekiami Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys apie tik parengiamojoje bylos stadijoje (ABTĮ 5 ir 10 str.) gautus / vertinamus dokumentus, todėl nutartyje esantys teiginiai neatitinka faktinės tikrovės.

Pareiškėjas teigia, kad tas pats asmuo, spręsdamas tą patį pareiškimo priėmimo klausimą, elgiasi dviprasmiškai, t. y. sąmoninga tyčia, tikslingai ir klaidingai taiko įstatymo normą.

Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai už piktnaudžiavimą procesu jam paskyrė baudą.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu bei pareiškėjui skirta 200 Eur bauda už piktnaudžiavimą procesu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, nurodo, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų, tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikytis įstatymo numatytų skundo padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2025 m. gegužės 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-527-602/2025).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Pareiškėjas nurodo, kad jis, kreipdamasis į teismą, nepraleido įstatymo nustatyto pareiškimo (skundo) padavimo termino. ABTĮ 29 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad, jeigu specialusis įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad, nagrinėdamas skundo priėmimo klausimą, kiekvienu atveju teismas nustato skundo padavimo termino eigos pradžią, o nustatęs skundo padavimo termino eigos pradžią, įvertina, ar, paduodamas teismui skundą, pareiškėjas nepraleido skundo padavimo termino (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-289-1047/2025; kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad asmuo sužinojo (turėjo sužinoti) apie administracinį aktą, kai jis įgijo galimybę susipažinti su informacija apie minėto akto turinį sudarančius esminius elementus, t. y. aktą priėmusią instituciją (asmenį), akto priėmimo datą, asmeniui nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020; kt.).

Remdamasi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, teisėjų kolegija nustatė, kad pareiškėjas dar 2024 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu), prašydamas panaikinti skundžiamus įsakymus, kartu pridėdamas jų kopijas (administracinė byla Nr. I3-15812-641/2024, teisminio proceso Nr. 3-64-3-01425-2024-6). Regionų administracinis teismas 2024 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą laikė nepaduotu ir nutarčiai įsiteisėjus grąžino pareiškėjui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2025 m. vasario 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-75-662/2025 minėtą Regionų administracinio teismo 2024 m. spalio 17 d. nutartį paliko nepakeistą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiami įsakymai buvo įteikti pareiškėjui ir apie šiuos įsakymus bei jų turinį pareiškėjas žinojo (galėjo žinoti) dar 2024 m. rugsėjo 18 d. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu (pareiškimu) tik 2025 m. rugpjūčio 22 d., taigi praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą skundui dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo paduoti.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti praleistą terminą skundui dėl 2024 m. birželio 11 d. įsakymo Nr. A1-837 paduoti.

ABTĮ 30 straipsnio 1 dalis nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, jog terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. ABTĮ 30 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad prašyme atnaujinti terminą nurodomos termino praleidimo priežastys ir pateikiami jas patvirtinantys įrodymai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad teismas gali atnaujinti praleistą skundo pateikimo terminą tik išimtiniais atvejais, kai minėto termino praleidimo priežastys buvo svarbios, objektyvios ir sudarė pareiškėjui kliūtis laiku kreiptis į teismą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-5-662/2025; kt.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje situacijoje nėra pagrindo atnaujinti praleistą skundo (pareiškimo) padavimo terminą. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, prašė atnaujinti terminą tik skundo reikalavimui dėl minėto 2024 m. birželio 11 d. įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti terminą skundo reikalavimams dėl kitų: 2024 m. rugpjūčio 20 d. įsakymo ir 2024 m. rugsėjo 3 d. įsakymo, panaikinimo paduoti. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti terminą, nenurodė jokių išskirtinių, objektyvių bei svarbių priežasčių, sudariusių jam kliūtis kreiptis į teismą per įstatymo nustatytą terminą, o argumentai dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių yra išskirtinai hipotetinio, subjektyvaus pobūdžio, neparemti konkrečiais, pagrįstais, išsamiais argumentais bei įrodymais.

Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjui skirta 200 Eur dydžio bauda už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

ABTĮ 11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis savo procesinėmis teisėmis ir jomis nepiktnaudžiauti, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai. ABTĮ 83 straipsnio 1 dalies 6 punktas nustato, kad administracinę bylą nagrinėjantis teisėjas ar teismas turi teisę skirti baudas, jeigu asmuo piktnaudžiauja administraciniu procesu. Piktnaudžiavimu administraciniu procesu gali būti pripažintas akivaizdžiai nepagrįsto procesinio dokumento pateikimas, objektyviai nesąžiningas veikimas ar neveikimas, nukreiptas prieš ekonomišką, operatyvų ir teisingą bylos išnagrinėjimą ar išsprendimą. ABTĮ 83 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas turi teisę skirti baudą fiziniams ir juridiniams asmenims, jų atstovams – iki 300 Eur, o pareigūnams ar institucijų ir įstaigų atstovams – iki 600 Eur už kiekvieną pažeidimo atvejį, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą atvejį. Nušalinimo teise piktnaudžiaujančiam asmeniui teismas turi teisę skirti iki 1 500 Eur baudą (ABTĮ 83 str. 2 d.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad, spręsdamas baudos už piktnaudžiavimą procesu skyrimo klausimą, teismas vertina proceso šalies ir (ar) jos atstovo elgesį piktnaudžiavimo aspektu ir skiria baudą tik nesąžiningai besielgiantiems ir savo veiksmais vilkinantiems bylos nagrinėjimą byloje dalyvaujantiems asmenims (žr., pvz., 2018 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-555-520/2018; ir kt.).

Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad pareiškėjas, nesulaukęs skundo priėmimo proceso pabaigos, nuolat iš naujo kreipiasi į teismą su tapačiais skundais, t. y. inicijuoja naujus procesus ir pakartotinai prašo panaikinti tuos pačius įsakymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo nuolatinis kreipimasis į teismą su skundais dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu laikytinas piktnaudžiavimu administraciniu procesu bei savo procesinėmis teisėmis. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginčijama nutartimi skyrė pareiškėjui baudą už piktnaudžiavimą administraciniu procesu.

Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, teisėjų kolegija, vadovaudamasi ABTĮ 4 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 67 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatomis, atsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2015 m. birželio 12 d., 2015 m. rugpjūčio 28 d. sprendimuose pateiktus išaiškinimus, pažymi, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodo, dėl kokio konkretaus įstatymo (jo dalies), kuris yra taikytinas šioje byloje, prieštaravimo Konstitucijai turėtų būti kreipiamasi į Konstitucinį Teismą, todėl pareiškėjo prašymas kreiptis į Konstitucinį Teismą netenkinamas.

Pareiškėjas atskirojo skundo antrajame reikalavime formuluoja prašymą pripažinti tam tikras aplinkybes. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į ABTĮ 17 ir 18 straipsnių nuostatas, tai, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų dėl tam tikrų juridinių faktų pripažinimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2025 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-478-502/2025; kt.), konstatuoja, kad pareiškėjo prašymas pripažinti, jog teiginiai, pateikti Konstitucinio Teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarime Nr. KT177-A-N14/2021, neatitinka tikrovės, nenagrinėtinas šioje byloje pagal pareiškėjo atskirąjį skundą.

ABTĮ 110 straipsnio 1 dalis nustato, jog jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir asmenys pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo padarytus pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą pagal atskirajame skunde apibrėžtas ribas, nenustatė faktinio ir teisinio pagrindų priimti atskirąją nutartį dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių. Dėl to netenkinamas pareiškėjo prašymas priimti atskirąją nutartį.

Atsižvelgusi į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, pavadintą pareiškimu. Todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo P. V. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2025 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Egidijus Šileikis

Milda Vainienė