22146d11-e691-4e40-858c-97edb34813d1 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-2281-661/2021 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04092-2021-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.6; 3.3.1.20 (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. spalio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Alvydo Barkausko (pirmininkas ir pranešėjas), Andriaus Ignoto ir Ingos Staknienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ patikslintÄ ieÅ¡kinį atsakovui ERGO Insurance SE Lietuvos filialui dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu bei restitucijos taikymo, trečiasis asmuo UAB „AUTOBLIKAS“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. Byloje sprendžiama sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių dėl suklydimo sudaryto sandorio pripažinimÄ negaliojančiu, aiÅ¡kinimo ir taikymo. 2. IeÅ¡kovė prašė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ ir atsakovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ 2020-12-16 pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo bei taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovės „ERGO Insurance SE Lietuvos filialas“ ieÅ¡kovės naudai 10 000 Eur (deÅ¡imt tÅ«kstančių eurų) ir 6 proc. procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

3. Ieškovė nurodė, kad ji teikia pastolių montavimo - išmontavimo ir techninio izoliavimo darbų paslaugas Lietuvoje bei įvairiose užsienio valstybėse. Tuo tikslu ieškovė komandiruoja savo darbuotojus minėtoms paslaugoms suteikti.

4. IeÅ¡kovė 2019-11-26 įsakymais Nr. K19-409 ir K19-406 komandiravo savo darbuotojus į RostokÄ Vokietijoje pastolių statymu. IeÅ¡kovė 2019-10-25 su UAB „Autoblikas“ sudarė transporto priemonės Opel Vivaro-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį laikotarpiui nuo 2019-10-25 iki 2020-10-25. Transporto priemonė buvo skirta darbuotojų nuvykimui į VokietijÄ bei parvykimui ir kelionėms po VokietijÄ darbdavio nurodymų vykdymui. Transporto priemonės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis buvo sudaryta tarp transporto priemonės nuomos bendrovės UAB „Autoblikas“ ir atsakovės. 5. 2019-12-16 ieÅ¡kovei buvo praneÅ¡ta, kad naktį iÅ¡ 2019-12-15 į 2019-12-16 Rostoke, Vokietijoje įvyko eismo įvykis su bendrovės iÅ¡sinuomotu automobiliu Opel Vivaro-B, kuriame dalyvavo 4 bendrovės darbuotojai (duomenys neskelbtini).

Ä®vykį tyrė Vokietijos policija, kuri nurodė, kad 2019-12-15 02.26 val. (duomenys neskelbtini), Rostoke, Vokietijoje, automobilis Opel Vivaro-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas (duomenys neskelbtini), prasiveržė pro apsauginę pėsčiųjų perėjos tvorÄ ir rėžėsi priekiu į pastato (duomenys neskelbtini) fasadÄ .

6. Rostoko prokuratūros vyriausioji prokurorė 2020-01-16 nurodyme konstatavo, kad esant pakankamiems įtarimams dėl nusikalstamos veikos padarymo negalima pagrįsti nei vieno iš kaltinamųjų kaltės. Negalima nustatyti, kas iš tikrųjų vairavo. Tokiu būdu automobilį vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo nėra nustatytas.

7. IeÅ¡kovė gavo iÅ¡ atsakovės 2020-11-11 reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo regreso tvarka 39 693,66 Eur sumai. Å iame reikalavime atsakovė rėmėsi Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDÄ®) 22 str. 1 d. 1 p. numatančiu, kad draudikas turi teisę reikalauti, jog sumokėtas žalos sumas grÄ Å¾intų atsakingas už žalos padarymÄ asmuo. Draudimo bendrovė taip pat nurodė, kad eismo įvykio kaltininkas automobilį vairavo bÅ«damas neblaivus.

Gavus šį reikalavimÄ ieÅ¡kovė paprašė papildomos informacijos apie įvykį ir jo kaltininkÄ , taip pat derybų bÅ«du, pasitikint atsakovės pateikta informacija, buvo sudarytas 2020-12-16 susitarimas (toliau – Susitarimas) dėl žalos atlyginimo pagal mokėjimų grafikÄ . IeÅ¡kovė 2021-01-04 pervedė atsakovei 10 000 Eur. IÅ¡ Vokietijos policijos bylos medžiagos ieÅ¡kovei tapo žinoma, kad asmuo, vairavęs transporto priemonę ir sukėlęs eismo įvykį, nėra nustatytas. Nenustačius kas vairavo transporto priemonę, negalima teigti, kad toks asmuo buvo neblaivus, todėl nesant Å¡ių duomenų atsakovei negalėjo atsirasti regreso teisė.

Tik susipažinus su policijos bylos dokumentų vertimu ieÅ¡kovė sužinojo, kad įvykio kaltininkas ir jo neblaivumas nėra nustatyti, todėl suprato, kad atsakovė pateikė esminę klaidinančiÄ informacijÄ apie tai, kad įvykio kaltininkas vairavo neblaivus. Å ie duomenys ieÅ¡kovei tapo žinomi po to, kai jau buvo sudarytas susitarimas su atsakove dėl žalos atlyginimo ir sumokėta pirmoji įmoka. PaaiÅ¡kėjus suklydimui (apgaulei) dėl esminės susitarimui sudaryti aplinkybės (kaltininko neblaivumo), ieÅ¡kovė sustabdė mokėjimus atsakovei bei pateikė pretenzijÄ dėl sumokėtos įmokos grÄ Å¾inimo.

Atsakovė į Å¡iÄ pretenzijÄ neatsakė, su ieÅ¡kove nebendradarbiavo. Dėl nurodytų priežasčių ieÅ¡kovė reiÅ¡kia reikalavimÄ pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu kaip sudarytÄ dėl suklydimo, turėjusio esminę reikÅ¡mę apsisprendimui tokį sandorį sudaryti bei taikyti restitucijÄ Ä¯pareigojant atsakovę grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei jos sumokėtÄ 10 000 Eur sumÄ .

8. IeÅ¡kovė ieÅ¡kinį grindžia tuo, jog ji SusitarimÄ sudarė esminio suklydimo įtakoje, nes klaidingai manė, jog egzistuoja prievolė grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtÄ Å¾alos sumÄ , nors tokios prievolės iÅ¡ tikro neturėjo. IeÅ¡kovės teigimu, jos suklydimÄ sÄ lygojo dvi ginčijamo Susitarimo sudarymo metu klaidingai suvoktos aplinkybės, t. y. ieÅ¡kovė klaidingai manė, kad:

1) transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo yra nustatytas ir jis buvo neblaivus, o ieÅ¡kovė yra atsakinga už Å¡io asmens padarytÄ Å¾alÄ kaip jo darbdavys;

2) atsakovės regreso teisės įgyvendinimui ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal Å¡iÄ prievolę manant, kad ieÅ¡kovė yra TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. nurodomas „atsakingas už žalos padarymÄ asmuo“. IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡ios abi aplinkybės tiek kartu, tiek kiekviena atskirai sudaro pagrindÄ pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu, nes jos abi yra esminės, dėl kurių ieÅ¡kovė suklydo pasiraÅ¡ydama SusitarimÄ . Jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų klydusi dėl Å¡ių aplinkybių ar bet kurios atskirai, tai Susitarimo su atsakove nebÅ«tų sudariusi.

9. Atsakovas ERGO Insurance SE Lietuvos filialas pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį ir prašė atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad naktį iÅ¡ 2019-12-15 į 2019-12-16 Rostoke, Vokietijoje transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas padarė eismo įvykį, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, prasiveržė pro apsauginę pėsčiųjų perėjos tvorÄ ir atsitrenkė į pastatÄ taip jį apgadindamas. Vokietijos policijos pareigÅ«nai atvykę į eismo įvykio vietÄ joje rado keturis Lietuvos piliečius, kurie kaip vėliau paaiÅ¡kėjo yra ieÅ¡kovės darbuotojai: (duomenys neskelbtini).

Eismo įvykį tyrę Vokietijos policijos pareigÅ«nai nustatė, jog visi keturi su eismo įvykiu susiję asmenys yra neblaivÅ«s. V. M. nustatytas 1,37 promilių girtumas, Ž. H. Å . – 1,3 promilių girtumas, E. R. – 1,46 promilių girtumas, K. V. – 1,55 promilių girtumas. Vokietijos policijos medžiagoje nurodyta, jog eismo įvykio dalyviai neprisipažino, kas vairavo transporto priemonę. Eismo įvykio dalyviai nurodė, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo penktas asmuo, tačiau jo tapatybė nurodyta nebuvo. 10. 2019 m. gruodžio 18 d. atsakovė gavo E. G. praneÅ¡imÄ apie Vokietijoje įvykusį eismo įvykį, kuriame nurodoma, jog trečiasis asmuo nuomojo automobilį OPEL VIVARO-B, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ieÅ¡kovei, trečiajam asmeniui nežinomi asmenys važiuodami girti Vokietijoje atsitrenkė į administracinio pastato sienÄ . 11. 2020 m. sausio 31 d. atsakovė iÅ¡ savo partnerio Vokietijoje gavo praneÅ¡imÄ apie įvykusį eismo įvykį, kurio metu transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas apgadino pastato sienÄ . Atsakovės partneris Vokietijoje administravo draudiminį įvykį ir 2020 m. lapkričio 4 d. pateikė sÄ skaitÄ atsakovei už eismo įvykiu metu padarytos žalos atlyginimÄ bei administravimo iÅ¡laidų apmokėjimÄ . 2020 m. lapkričio 11 d. atsakovė apmokėjo partnerio iÅ¡raÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. 12. 2020 m. lapkričio 11 d. ieÅ¡kovei buvo pareikÅ¡ta regresinė pretenzija įgyvendinant TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punktÄ , nes eismo įvykio kaltininkas buvo neblaivus. 13. 2020 m. gruodžio 10 d. ieÅ¡kovė kreipėsi į atsakovę dėl papildomų dokumentų pateikimo ir galimo taikaus situacijos iÅ¡sprendimo.

Buvo pradėtos derybos dėl žalos atlyginimo dalimis. TÄ pačiÄ dienÄ ieÅ¡kovei buvo pateikta atsakovės turima Vokietijos policijos medžiaga. 14. 2020 m. gruodžio 16 d. tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo pasiraÅ¡ytas Susitarimas dėl žalos atlyginimo regreso tvarka terminų ir sÄ lygų (toliau – Susitarimas). PasiraÅ¡ydamos susitarimÄ Å¡alys siekė įmanomai ekonomiÅ¡kiausio ir greičiausio situacijos iÅ¡sprendimo.

15. IeÅ¡kovė kaip transporto priemonės nuomininkė turi bÅ«ti laikoma transporto priemonės valdytoja. Vokietijos policijos pareigÅ«nai atlikdami tyrimÄ nustatė, jog visi su eismo įvykiu susiję asmenys buvo neblaivÅ«s. Nors nei vienas asmuo neprisipažino vairavęs transporto priemonę ir teigė, jog transporto priemonę vairavo penktas asmuo, tačiau jo tapatybė policijos pareigÅ«nams nurodyta nebuvo. Vokietijos policija aiÅ¡kindamasi eismo įvykio aplinkybes atliko penktojo asmens, kuris galimai vairavo transporto priemonę, paieÅ¡kÄ , tačiau jo nerado.

Buvo peržiÅ«rėti netoliese buvusių vaizdo kamerų įraÅ¡ai, tačiau iÅ¡ jų nepavyko nustatyti žmonių skaičiaus transporto priemonėje. Dėl galimo vairuotojo policijos pareigÅ«nai taip pat bendravo tiesiogiai su ieÅ¡kove, tačiau ji atsisakė nurodyti galimÄ vairuotojÄ . Policijos pareigÅ«nai galiausiai tokius eismo įvykio dalyvių paaiÅ¡kinimus laikė gynybine pozicija, siekiant iÅ¡vengti atsakomybės. Todėl darytina iÅ¡vada, jog vienas iÅ¡ keturių transporto priemonėje buvusių ieÅ¡kovės darbuotojų vairavo transporto priemonę.

Kadangi Vokietijos policijos pareigÅ«nai nustatė, jog visi asmenys rasti eismo įvykio vietoje buvo neblaivÅ«s, todėl iÅ¡vada, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo neblaivus asmuo yra pagrįsta. Esant tokiai iÅ¡vadai atsakovė turėjo teisę ieÅ¡kovei pareikÅ¡ti regresinę pretenzijÄ TPVCAPDÄ® 22 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

16. Atsakovas taip pat nurodė, kad nagrinėjamoje byloje SusitarimÄ pasirašė du juridiniai asmenys, kuriuos abu dėl Susitarimo sudarymo konsultavo profesionalÅ«s teisininkai. Regresinis reikalavimas ieÅ¡kovei buvo pareikÅ¡tas įvertinant įstatymų nuostatas ir suformuotÄ Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kuri apibrėžia, kas yra laikomas transporto priemonės valdytojas. IÅ¡ ieÅ¡kovės pateikto ieÅ¡kinio turinio galima daryti iÅ¡vadÄ , jog vienintelė aplinkybė dėl kurios galėjo suklysti ieÅ¡kovė yra tik ta, jog ieÅ¡kovės vertinimu transporto priemonės valdytojas yra asmuo vairuojantis transporto priemonę.

Tačiau ieÅ¡kovės netinkamas įstatymų ar teismų praktikos vertinimas negali bÅ«ti laikomas esminiu suklydimu dėl sudaryto Susitarimo. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 17. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. gegužės 26 d. nusprendė ieÅ¡kinį patenkinti visiÅ¡kai. Teismas nusprendė pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ ir atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 2020-12-16 pasiraÅ¡ytÄ susitarimÄ dėl žalos atlyginimo ir taikyti restitucijÄ â€“ priteisti iÅ¡ atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo, ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ naudai 10 000 EUR sumÄ , 6 procentų dydžio metinių procesinių palÅ«kanų nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio pateikimo teismui dienos (2021-02-17) iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 225,00 Eur žyminį mokestį bei 1 400,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti.

18. Teismas sprendė, kad byloje nėra pateikta neginčijamų įrodymų bei nėra pilnai įrodyta aplinkybė apie tai, jog autoįvykio metu vairavo bÅ«tent ieÅ¡kovės darbuotojas ir taip pat nėra pilnai įrodyta ir ta aplinkybė, kuris bÅ«tent vairuotojas autoįvykio metu vairavo, t. y. ar visgi ieÅ¡kovės darbuotojas, ar penktasis tyrimo nenustatytas asmuo. Vokietijos pareigÅ«nų atliktame tyrime ir Å¡ioje byloje nėra pateikta jokių įrodymų apie tai, jog versija apie penktÄ jį automobilyje buvusį ir automobilį vairavusį asmenį yra tinkamai paneigta, nes penktojo asmens paieÅ¡ka visgi buvo paskelbta, tačiau Vokietijos policija jo nerado.

Penktojo asmens nesuradimas bei jo nenustatymas tai nėra tinkamas versijos paneigimas ir tinkamas fakto bei autoįvykio aplinkybių konstatavimas, jog automobilį visgi vairavo vienas iÅ¡ ieÅ¡kovės darbuotojų, buvusių automobilyje. Be to, Å¡iÄ aplinkybę, jog automobilį vairavo visgi penktas nenustatytas asmuo patvirtino iÅ¡ karto po autoįvykio visi keturi automobilyje važiavę ieÅ¡kovės darbuotojai, todėl atsakovės argumentai Å¡ioje dalyje yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentas, jog autoįvykio metu automobilį vairavo bÅ«tent vienas ar kitas ieÅ¡kovės darbuotojas, grindžiamas tik prielaidomis, o ne tinkamais įrodymais bei nustatytomis aplinkybėmis.

19. Teismas konstatavo, kad atsakovas pateikė esminę klaidinančiÄ informacijÄ apie tai, jog įvykio kaltininkas vairavo neblaivus ir Å¡ie duomenys ieÅ¡kovei tapo žinomi tik po to, kai jau buvo sudarytas Susitarimas su atsakovu dėl žalos atlyginimo bei buvo sumokėta pirmoji įmoka, todėl paaiÅ¡kėjus Å¡iam suklydimui (t. y. apgaulei) dėl esminės susitarimui sudaryti aplinkybės (t. y. kaltininko neblaivumo), ieÅ¡kovė sustabdė mokėjimus atsakovui bei pateikė pretenzijÄ dėl sumokėtos įmokos grÄ Å¾inimo, ir Å¡ias aplinkybes visiÅ¡kai patvirtina byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 20. Atsakovas (apeliantas) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti visiÅ¡kai. Apeliantas nurodo Å¡iuos argumentus: 20.1. Nagrinėjamoje byloje SusitarimÄ pasirašė du juridiniai asmenys, kuriuos abu dėl Susitarimo sudarymo konsultavo profesionalÅ«s teisininkai. Regresinis reikalavimas ieÅ¡kovei buvo pareikÅ¡tas įvertinant įstatymų nuostatas ir Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kuri apibrėžia, kas yra laikomas transporto priemonės valdytojas.

IeÅ¡kovei buvo žinomi visi su Susitarimo sudarymu reikÅ¡mingi faktai, jai buvo pateikta visa turima žalos bylos medžiaga. IeÅ¡kovė nepareikalavo pateikti jai siųstų įrodymų lietuvių kalba, neprašė atidėti Susitarimo pasiraÅ¡ymo kol gaus policijos medžiagos vertinimus į lietuvių kalbÄ , apeliantei jokia forma nebuvo praneÅ¡ta, jog ieÅ¡kovė neturi galimybės suprasti pateiktų dokumentų, ar kad klaidingai juos vertina. Juridinis asmuo, kuriam taikomi didesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, kuris Susitarimo sudarymo metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, negali bÅ«ti laikomas suklydusiu dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, kai visi reikalingi su sandorio sudarymu susiję dokumentai jam buvo pateikti. 20.2.

IeÅ¡kovė apie įvykusį eismo įvykį, jo aplinkybes bei policijos pastangas nustatyti eismo įvykio kaltininkÄ Å¾inojo dar iki apeliantės pareikÅ¡tos regresinės pretenzijos. IeÅ¡kovė, nebendradarbiaudama su Vokietijos policijos pareigÅ«nais, galėjo apsunkinti eismo įvykio tyrimÄ bei bÅ«ti priežastimi, kodėl Vokietijos policijos pareigÅ«nai negalėjo nustatyti kuris ieÅ¡kovės darbuotojas eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. Todėl darytina iÅ¡vada, jog jokio suklydimo dėl esminių sandorio aplinkybių nebuvo. 20.3.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog apeliantei kaip draudimo bendrovei taikomi didesni sÄ Å¾iningumo reikalavimai, nes visi apeliantės dokumentai ieÅ¡kovės buvo vertinami kaip teisingi. IÅ¡ tokios pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados, galima teigi, jog apeliantė ieÅ¡kovei pateikė neteisingus dokumentus. Tačiau toks vertinimas neatitinka tikrovės. Apeliantė ieÅ¡kovei pateikė visus ieÅ¡kovės praÅ¡omus dokumentus, kurie pagrindė apeliantės pareikÅ¡tÄ pretenzijÄ ieÅ¡kovei. 20.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė klaidingÄ iÅ¡vadÄ , jog apeliantė privalėjo dokumentus ieÅ¡kovei pateikti lietuvių kalba ir bÅ«tent dokumentų pateikimas ne lietuvių kalba buvo sÄ moningas siekis klaidinti ieÅ¡kovę.

Tokia teismo iÅ¡vada ne tik nepagrįsta byloje surinktais įrodymais, bet ir prieÅ¡tarauja Å¡alių sÄ Å¾iningumo principui. Aplinkybę, jog apeliantė niekaip negalėjo suklaidinti ieÅ¡kovės sudarant susitarimÄ , pagrindžia tai, kad apeliantei nebuvo galimybės žinoti, jog ieÅ¡kovė nesupranta apeliantės pateiktų dokumentų vokiečių kalba. IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo kuris dirba Vokietijos rinkoje, derasi dėl užsakymų, komandiruoja ten savo darbuotojus. Žodžiu ir raÅ¡tu vokiečių kalba bendrauja su Vokietijos institucijomis.

Taigi, lÅ«kestis, jog ieÅ¡kovė supranta pateiktus dokumentus vokiečių kalba yra pagrįstas. Juo labiau, kaip nurodyta, apeliantei nebuvo žinomos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė dokumentus perdavė vertimų biurui iÅ¡versti, nepateikė praÅ¡ymo apeliantei pateikti dokumentus iÅ¡verstus į lietuvių kalbÄ . Apeliantei nebuvo praneÅ¡ta, kad derybas reikia sustabdyti, kol ieÅ¡kovė gaus vertimus. Tokie ieÅ¡kovės veiksmai turėtų bÅ«ti vertinami, kaip pačios ieÅ¡kovės nerÅ«pestingumas ir neatidumas. 20.5.

Teismas taip pat netinkamai įvertino tarp Å¡alių vykusių derybų procesÄ . Pirmosios instancijos teismo teigimu, apeliantė turėjo visus Susitarimo sudarymui reikalingus dokumentus ieÅ¡kovei pateikti dar prieÅ¡ pradedant derybas dėl Susitarimo sudarymo. Apeliantė pabrėžia, jog Susitarimo pasiraÅ¡ymo derybas pradėjo ir iniciavo bÅ«tent ieÅ¡kovė tuo pačiu elektroniniu laiÅ¡ku, kuriuo paprašė papildomų dokumentų. Nuo Å¡io elektroninio laiÅ¡ko prasidėjo Å¡alių derybos dėl Susitarimo pasiraÅ¡ymo, taip pat Å¡iuo laiÅ¡ku ieÅ¡kovė siekė gauti ir papildomus įrodymus, kurie jai reikalingi Susitarimo pasiraÅ¡ymui.

Jeigu ieÅ¡kovei buvo reikalingi papildomi įrodymai, kad ji galėtų spręsti ar gali tartis su apeliante dėl taikaus susitarimo, ji galėjo tiesiog papraÅ¡yti ieÅ¡kovės atsiųsti tuos dokumentus neiniciuodama derybų, tačiau tokių veiksmų ieÅ¡kovė neatliko. IeÅ¡kovė ir iniciavo derybas, ir pasiprašė papildomų įrodymų, kuriuos pateikė vertimų biurui. Apeliantė iÅ¡ tokių ieÅ¡kovės veiksmų galėjo daryti tik vienÄ iÅ¡vadÄ â€“ jog ieÅ¡kovė siekia taikaus Susitarimo, kuris buvo paruoÅ¡tas pagal apeliantei priimtinas sÄ lygas ir nusiųstas jai pasiraÅ¡yti. 20.6.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos matyti, jog Vokietijos policijos pareigÅ«nai atlikdami eismo įvykio tyrimÄ nustatė, jog eismo įvykio metu vairavo vienas iÅ¡ eismo įvykio vietoje rastų asmenų. Vokietijos policijos pareigÅ«nai negalėjo identifikuoti tik asmens, kuris vairavo transporto priemonę. IÅ¡ byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, jog policijos pareigÅ«nai nustatė, kas yra eismo įvykio kaltininkai ir bylÄ perdavė Vokietijos prokuratÅ«rai, jog bÅ«tų pradėta baudžiamoji byla.

Å iame dokumente policijos pareigÅ«nai nurodė, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo vienas iÅ¡ nurodytų keturių asmenų. BÅ«tent Vokietijos prokuratÅ«ra nusprendė nepradėti baudžiamosios bylos, nes nėra galimybės nustatyti, kuris iÅ¡ nurodytų asmenų eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. IÅ¡ Å¡ių Vokietijos institucijų dokumentų darytina iÅ¡vada, jog eismo įvykio kaltininkas yra vienas iÅ¡ atsakovės darbuotojų, kuris buvo komandiruotas į VokietijÄ atlikti ieÅ¡kovės pavestus darbus. 20.7.

Byloje nekilo ginčas jog ieÅ¡kovė yra transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkė. IÅ¡ byloje esančios 2019 m. spalio 25 d. tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties, matyti, jog ieÅ¡kovei Å¡ios nuomos sutarties pagrindu buvo perleistos transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo teisės. Taigi, ieÅ¡kovė bÅ«dama teisėta transporto priemonės nuomininke, turėjo pareigÄ rÅ«pintis transporto priemone ir užtikrinti, kad Å¡ia transporto priemone nebÅ«tų padaroma žalos kitiems asmenims, jog asmenys, kurie vairuos transporto priemonę užtikrintų saugų Å¡ios transporto priemonės eksploatavimÄ .

21. IeÅ¡kovė UAB „Globalita“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovo apeliacinį skundÄ ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . IeÅ¡kovė nurodė Å¡iuos argumentus: 21.1. Atsakovė netinkamai vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes, iÅ¡kraipo jas sau palankia linkme bei neteisingai taiko ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. 21.2. Apeliaciniame skunde teigiama, kad 2020-12-16 susitarimÄ pasirašė du juridiniai asmenys ir kad visi su susitarimo sudarymu reikÅ¡mingi faktai ieÅ¡kovei buvo žinomi.

Su Å¡iais argumentais nesutiktina, nes faktinės aplinkybės buvo visai kitokios. Vien tai, kad ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo, dar nereiÅ¡kia, kad negalima suklaidinti jo darbuotojų. Kaip patvirtina ieÅ¡kovės ir atsakovės darbuotojų susiraÅ¡inėjimas, ieÅ¡kovės darbuotoja buvo pakankamai atidi ir rÅ«pestinga ir siekė sužinoti esminę susitarimo sudarymui informacijÄ apie eismo įvykio kaltininkÄ . 21.3. Atsakovė tinkamai nebendradarbiavo, ignoravo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ nurodyti asmenį, vairavusį transporto priemonę įvykio metu ir pripažintÄ kaltu.

Jeigu atsakovė bÅ«tų žinojusi įvykio kaltininkÄ bei tinkamai bendradarbiavusi, tai jai neturėjo sudaryti jokių sunkumų atsakyti į ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ ir įvardinti asmenį, kuris eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę. 21.4. Atsakovė sÄ moningai klaidino ieÅ¡kovę dėl eismo įvykio kaltininko, teikė dozuotÄ informacijÄ bei dokumentus.

22. Apeliantė 2021 m. rugsėjo 21 d. pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus. Apeliantė nurodė, kad po apeliacinio skundo pateikimo ji gavo naujos papildomos informacijos. 2021 m. rugpjūčio 18 d. apeliantė gavo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų praneÅ¡imÄ civilinėje byloje Nr. e2-2877-1025/2021, kuriuo buvo informuota, jog yra įtraukiama į minėtos bylos nagrinėjimÄ trečiojo asmens, nepareiÅ¡kiančio savarankiÅ¡kų reikalavimų, statusu. Apeliantei tapo žinoma, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«muose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-2877-1025/2021 pagal ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ ieÅ¡kinį atsakovams V.

M. ir K. V. dėl žalos atlyginimo. Pateiktu teismui ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė UAB „Globalita“ praÅ¡o solidariai priteisti iÅ¡ atsakovų 16 695,38 Eur žalos atlyginimo. IeÅ¡kinyje nurodyta, jog atsakovai žalÄ padarė naktį iÅ¡ 2019 m. gruodžio 14 d. į 2019 m. gruodžio 15 d., vairuodami neblaivÅ«s ir sugadindami transporto priemonę OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pateiktu ieÅ¡kiniu ieÅ¡kovė nurodo, jog bÅ«tent atsakovai V. M. ir K. V., kurie eismo įvykio metu buvo ieÅ¡kovės darbuotojai, vairavo transporto priemonę bÅ«dami neblaivÅ«s, todėl ieÅ¡kovė UAB „Globalita“ turi teisę į padarytos žalos atlyginimÄ .

Civilinėje byloje Nr. e2A-2281-661/2021 ieÅ¡kovė nurodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes. Å ioje byloje ieÅ¡kovė ginčija, jog jos darbuotojai yra atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ , o Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodo, kad bÅ«tent jos darbuotojai padarė žalÄ ir dar praÅ¡o priteisti iÅ¡ jų padarytos žalos atlyginimÄ .

23. IeÅ¡kovė pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pateiktus apeliantės paaiÅ¡kinimus. Su jais nesutiko ir nurodė, kad IeÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį apylinkės teisme dėl žalos atlyginimo ne tuo pagrindu, kad atsakovai V. M. ir K. V. padarė žalÄ vairuodami transporto priemonę, o dėl to, kad jie atsakingi už padidinto pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ dėl neteisėto valdymo praradimo. Vien tai, kad atsakovai yra du, akivaizdu, kad jų atsakomybės kilimo pagrindas yra visai kitas, nes dviese vienu metu vairuoti transporto priemonę jie negalėjo.

Ieškinyje nurodoma, kad jų atsakomybė kildinama kaip paskutinių žinomų transporto priemonės valdytojų CK 6.270 str. 3 d. pagrindu, o ne kaip transporto priemonę vairavusių asmenų eismo įvykio metu. Jokiame procesiniame dokumente ieškovė nėra įvardijusi ir kategoriškai teigusi kas konkrečiai vairavo įvykio metu. Ieškovė rėmėsi turimais įrodymais, kad darbo taisyklių pagrindu pirmas transporto priemonę pasiėmė valdyti V. M., kuris turėjo užtikrinti, kad ji nebūtų perduota valdyti neblaiviam asmeniui.

Taip pat yra duomenų, kad tam tikru metu transporto priemonės valdymas buvo perduotas K. V., tačiau nėra nustatyta kas konkrečiai vairavo eismo įvykio metu. Todėl minėti asmenys atsakovais traukiami kaip paskutiniai žinomi transporto priemonės valdytojai, atsakingi už padidinto pavojaus Å¡altinio padarytÄ Å¾alÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 24. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigÄ ) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

25. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ ieÅ¡kovo apeliacinio skundo ribose, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Dėl ieÅ¡kovės suklydimo pasiraÅ¡ant SusitarimÄ 26. IeÅ¡kovė savo reikalavimÄ grindė tuo, jog ji SusitarimÄ su apeliante pasirašė dėl suklydimo. IeÅ¡kovė įrodinėjo, jog jos suklydimas pasireiÅ¡kė tuo, kad apeliantė jai tyčia pateikė neteisingÄ informacijÄ , jog Vokietijos policijos pareigÅ«nai nustatė eismo įvykio kaltininkÄ ir eismo įvykio kaltininkas yra ieÅ¡kovės darbuotojas, kuris vykdydamas darbines funkcijas, bÅ«damas neblaivus, padarė eismo įvykį.

27. CK 1.90 straipsnyje nustatyta galimybė pripažinti sandorį negaliojančiu iÅ¡ esmės suklydus. Tokiais atvejais teismas sprendžia dėl suklydimo, vertindamas, ar bylos aplinkybės iÅ¡ tikrųjų patvirtina suklydimo faktÄ pagal įstatyme ir teismų praktikoje suformuluotus suklydimÄ apibÅ«dinančius kriterijus. Aptariant suklydimÄ apibÅ«dinančius kriterijus visų pirma pažymėtina, kad CK 1.90 straipsnyje yra įtvirtinta, jog dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis.

Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus jo sudarymo metu (CK 1.90 straipsnio 2 dalis). AnalogiÅ¡ka nuostata yra įtvirtinta ir UNIDROIT principų 3.2.1 straipsnyje, kuriame suklydimas apibÅ«dinamas kaip klaidingas faktų ar teisės normų, esančių sutarties sudarymo metu, suvokimas. Suklydimas turi esminę reikÅ¡mę, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitų esminių sÄ lygų arba dėl kitos sandorio Å¡alies civilinio teisinio statuso ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrÄ jÄ padėtį, panaÅ¡ioje situacijoje sandorio nebÅ«tų sudaręs arba bÅ«tų jį sudaręs iÅ¡ esmės kitokiomis sÄ lygomis (CK 1.90 straipsnio 4 dalis).

Tokia esminio suklydimo samprata pateikta ir UNIDROIT principų 3.2.2 straipsnyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suklydimas taip pat yra suprantamas kaip neteisingas sudaromo sandorio suvokimas; suklydimo atveju neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai iÅ¡reiÅ¡kiama valia sudaryti sandorį. Dėl suklydimo sudaryti sandoriai turi valios trÅ«kumų; jÄ nulemia neteisingai suvoktos esminės sandorio aplinkybės arba netiksli valios iÅ¡raiÅ¡ka. Esminiu laikytinas suklydimas dėl svarbių sudariusiam sandorį asmeniui aplinkybių, kurias teisingai suvokdamas sandorio nebÅ«tų sudaręs. Dėl suklydimo sudarytas sandoris pripažįstamas negaliojančiu, jeigu konstatuojama, kad suklydimas buvo esminis, t. y. konstatuojama dėl suklydimo fakto ir jo esmingumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008; 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014).

Konkrečiu atveju vertinant, ar buvo, taikytinas protingumo kriterijus, t. y. Å¡alies, teigiančios, kad ji suklydo, elgesys vertinamas atsižvelgiant į apdairaus, atidaus žmogaus elgesį tokiomis pačiomis aplinkybėmis. Protingumo principas reiÅ¡kia, kad, esant sutarties laisvei ir asmenų lygiateisiÅ¡kumui, kiekvienas asmuo privalo pats rÅ«pintis savo teisėmis ir pareigomis. PrieÅ¡ atlikdamas bet kokį veiksmÄ , asmuo turi apsvarstyti galimus tokio veiksmo teisinius padarinius. Konkretaus sandorio pagrindu Å¡alims atsiranda teisės ir pareigos; dėl to kiekvienas asmuo, prieÅ¡ sudarydamas sandorį, turi patikrinti, kokias pareigas pagal sandorį įgis, kokias – praras.

Vertinant, ar apskritai buvo suklysta, reikia atsižvelgti į sandorio Å¡alį, jeigu tai yra fizinis asmuo, tai tokio asmens amžių, iÅ¡silavinimÄ , sandorio sudarymo ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2011; 2014 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-68/2014; 2014 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2014; 2015 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-23-248/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188-687/2015; 2015 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-602-684/2015; 2016 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13-969/2016, 33 punktas; 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-515-1075/2018, 52 punktas).

Kita vertus, suklydimo nėra pagrindo vertinti kaip turinčio esminę reikÅ¡mę, jeigu Å¡alis suklydo dėl savo didelio neatsargumo arba dėl aplinkybių, dėl kurių rizikÄ buvo prisiėmusi ji pati, arba, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, bÅ«tent jai tenka rizika suklysti (CK 1.90 straipsnio 5 dalis). Taigi tais atvejais, kai suklydimas yra tik suklydusios sandorio Å¡alies neapgalvotos rizikos ar neatsargumo rezultatas, pripažinti sutartį negaliojančia nėra teisinio pagrindo, nes tokiu atveju Å¡alies suklydimo negalima pateisinti.

Toks vertinimas siejamas su tuo, kad tokiu atveju suklystama dėl pačios Å¡alies kaltės, todėl sandorio pripažinimas negaliojančiu prieÅ¡tarautų kitos sandorio Å¡alies interesams, kuri pasikliovė prieÅ¡ingos Å¡alies ketinimais, pagrįstai tikėdamasi, jog tie ketinimai iÅ¡reiÅ¡kia tikrÄ jÄ Å¡alies valiÄ . AnalogiÅ¡kai, jeigu sandoris, atsižvelgiant į jo prigimtį, yra rizikingas, tai sandorio Å¡alis, prisiimdama galimÄ rizikÄ , kartu praranda ir teisę vėliau tÄ sandorį ginčyti remdamasi suklydimu.

Nurodytos vertinimo gairės lemia tai, kad ir teisių ir pareigų, atsirandančių sandorio pagrindu, klaidingas įsivaizdavimas negali bÅ«ti pripažintas suklydimu, jeigu tas klaidingas įsivaizdavimas įvyko dėl pačios sandorio Å¡alies neapdairumo, neatidumo ar nerÅ«pestingumo. Å alies elgesys gali bÅ«ti kvalifikuojamas kaip suklydimas tik tuo atveju, jeigu analogiÅ¡komis aplinkybėmis apdairus ir atidus žmogus bÅ«tų sudaręs sandorį tokiomis pačiomis sÄ lygomis, kaip ir suklydusi Å¡alis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2005; 2014 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2014; 2016 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113-219/2017 27 punktas).

28. Bylos medžiaga (ieÅ¡kinio priedai Nr. 6-11, 13-14) patvirtina, kad derybas vedė ir ginčijamÄ SusitarimÄ pasirašė du juridiniai asmenys, kuriuos abu dėl Susitarimo sudarymo konsultavo profesionalÅ«s teisininkai. Apeliantės Regresinis reikalavimas ieÅ¡kovei buvo pareikÅ¡tas įvertinant įstatymų nuostatas ir suformuotÄ Aukščiausiojo Teismo praktikÄ , kuri apibrėžia, kas yra laikomas transporto priemonės valdytojas.

29. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog apeliantė privalėjo dokumentus ieÅ¡kovei pateikti lietuvių kalba ir bÅ«tent dokumentų pateikimas ne lietuvių kalba buvo sÄ moningas siekis klaidinti ieÅ¡kovę. Tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada prieÅ¡tarauja Å¡alių sÄ Å¾iningumo principui. Aplinkybė, jog apeliantė niekaip negalėjo suklaidinti ieÅ¡kovės sudarant susitarimÄ , pagrindžia tai, kad apeliantei nebuvo galimybės žinoti, jog ieÅ¡kovė nesupranta apeliantės pateiktų dokumentų vokiečių kalba.

Bylos medžiaga patvirtina faktÄ , jog ieÅ¡kovė yra juridinis asmuo kuris dirba Vokietijos rinkoje, derasi dėl užsakymų, komandiruoja ten savo darbuotojus. Žodžiu ir raÅ¡tu vokiečių kalba bendrauja su Vokietijos institucijomis. Kolegija laiko pagrįstu apelianto argumentu, jog Å¡ių aplinkybių kontekste lÅ«kestis, jog ieÅ¡kovė supranta pateiktus dokumentus vokiečių kalba buvo pagrįstas. Be to, apeliantei nebuvo žinomos aplinkybės, jog ieÅ¡kovė dokumentus perdavė vertimų biurui iÅ¡versti, nepateikė praÅ¡ymo apeliantei pateikti dokumentus iÅ¡verstus į lietuvių kalbÄ .

Šiuo atveju apeliantei nebuvo pranešta, kad derybas reikia sustabdyti, kol ieškovė gaus vertimus. Tokie ieškovės veiksmai turėtų būti vertinami, kaip pačios ieškovės nerūpestingumas ir neatidumas.

30. CK 1.90 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Å ioje byloje ieÅ¡kovei buvo žinomi visi su Susitarimo sudarymu reikÅ¡mingi faktai, jai buvo pateikta visa turima žalos bylos medžiaga. IeÅ¡kovė nepareikalavo pateikti jai siųstų įrodymų lietuvių kalba, neprašė atidėti Susitarimo pasiraÅ¡ymo kol gaus policijos medžiagos vertinimus į lietuvių kalbÄ , apeliantei jokia forma nebuvo praneÅ¡ta, jog ieÅ¡kovė neturi galimybės suprasti pateiktų dokumentų, ar kad klaidingai juos vertina.

IeÅ¡kovė yra juridinis asmuo, kuriam pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikÄ taikomi didesni rÅ«pestingumo ir atidumo standartai, kuris Susitarimo sudarymo metu buvo atstovaujamas profesionalaus teisininko, todėl ji negali bÅ«ti laikoma suklydusia dėl esminių sandorio sudarymo aplinkybių, kai visi reikalingi su sandorio sudarymu susiję dokumentai jai buvo pateikti. Ta aplinkybė, jog ieÅ¡kovei dokumentai buvo pateikti ne lietuvių kalba, Susitarimo sudarymui neturi reikÅ¡mės. Apeliantė Sandorio sudarymo metu, kaip jau minėta, nebuvo informuota, jog ieÅ¡kovei reikia papildomo laiko sandorio sudarymui, nes jai reikalinga iÅ¡siversti apeliantės pateiktus dokumentus, taip pat nebuvo informuota apie tai, jog ieÅ¡kovei yra nesuprantami vokiečių kalba pateikti dokumentai.

Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, Vokietijos policijai vykdant tyrimÄ dėl eismo įvykio, ieÅ¡kovė pati tiesiogiai bendravo su Vokietijos policijos pareigÅ«nais (byloje esantis įrodymas pavadinimu „Policijos bylos dokumentai 2 dalis“ 48 l.). Byloje yra taip pat pateiktas ieÅ¡kovės darbuotojos raÅ¡ytas laiÅ¡kas vokiečių kalba (byloje esantis įrodymas pavadinimu „Policijos bylos medžiaga 2 dalis“ 17 l.). IeÅ¡kovė dar iki Susitarimo pasiraÅ¡ymo turėjo esminius įvykio duomenis, ieÅ¡kovė žodžiu ir raÅ¡tu bendravo su Vokietijos institucijomis, atsisakė Vokietijos policijos pareigÅ«nams nurodyti asmenį, kuris galėjo bÅ«t atsakingas už eismo įvykio metu padarytÄ Å¾alÄ .

Taigi, Å¡ių aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad apeliantei buvo sudarytas įspÅ«dis, jog ieÅ¡kovei nėra bÅ«tinas policijos medžiagos vertimas į lietuvių kalbÄ .

31. IÅ¡ bylos aplinkybių viseto taip pat galima spręsti, kad ieÅ¡kovė apie įvykusį eismo įvykį, jo aplinkybes bei policijos pastangas nustatyti eismo įvykio kaltininkÄ Å¾inojo dar iki apeliantės pareikÅ¡tos regresinės pretenzijos. Bylos medžiaga patvirtina, kad ginčijamo Susitarimo pasiraÅ¡ymo derybas pradėjo ir iniciavo bÅ«tent ieÅ¡kovė tuo pačiu elektroniniu laiÅ¡ku, kuriuo paprašė papildomų dokumentų. Nuo Å¡io elektroninio laiÅ¡ko prasidėjo Å¡alių derybos dėl Susitarimo pasiraÅ¡ymo, taip pat Å¡iuo laiÅ¡ku ieÅ¡kovė siekė gauti ir papildomus įrodymus, kurie jai reikalingi Susitarimo pasiraÅ¡ymui. Todėl darytina iÅ¡vada, jog jokio suklydimo dėl esminių sandorio aplinkybių nebuvo.

32. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , nurodė, jog byloje nėra pakankamai duomenų, jog bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad už 2019 m. gruodžio 14 d. įvykusio eismo įvykio kilimÄ atsakingi yra ieÅ¡kovės darbuotojai. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Vokietijos policijos pareigÅ«nai dar nenustatė, kas yra atsakingas dėl kilusio eismo įvykio. Su tokiais pirmosios instancijos teismo argumentais negalima sutikti. IÅ¡ byloje esančios Vokietijos policijos medžiagos (ieÅ¡kinio priedas Nr.

6) matyti, jog Vokietijos policijos pareigÅ«nai atlikdami eismo įvykio tyrimÄ nustatė, jog eismo įvykio metu vairavo vienas iÅ¡ eismo įvykio vietoje rastų asmenų. Rostoko prokuratÅ«ros pažymos 7 lape nurodyta, kad „Sprendžiant iÅ¡ apklaustų darbuotojų elgesio, kyla didelių abejonių, kad buvo dar penktas asmuo. Kyla įtarimas, kad visi dalyviai vienas kitÄ dengia ir kad vienas iÅ¡ keturių asmenų buvo automobilio vairuotojas“ (ieÅ¡kinio priedas Nr.6).

33. Vokietijos policijos pareigÅ«nai negalėjo identifikuoti tik asmens, kuris vairavo transporto priemonę eismo įvykio metu. Policijos pareigÅ«nai baigę tirti eismo įvykio aplinkybes perdavė bylÄ prokuratÅ«rai (tai patvirtina byloje esantis įrodymas pavadinimu „Rostoko policijos raÅ¡tas su vertimu“). Ä® bylÄ taip pat yra pateiktas 2020 m. sausio 10 d. Rostoko policijos priimtas procesinis dokumentas – „byla, kai žinomi kaltininkai bylos perdavimas kitai valdžios institucijai toliau nagrinėti“ Å¡iame dokumente aiÅ¡kiai nurodomi eismo įvykio kaltininkai – (duomenys neskelbtini) (byloje esantis įrodymas – „policijos bylos dokumentai 2 dalis“, 54-55 l.).

IÅ¡ Å¡ių byloje esančių įrodymų darytina iÅ¡vada, jog policijos pareigÅ«nai nustatė, kas yra eismo įvykio kaltininkai ir bylÄ perdavė Vokietijos prokuratÅ«rai, jog bÅ«tų pradėta baudžiamoji byla. Å iame dokumente policijos pareigÅ«nai nurodė, jog eismo įvykio metu transporto priemonę vairavo vienas iÅ¡ nurodytų keturių asmenų. Vokietijos prokuratÅ«ra nusprendė nepradėti baudžiamosios bylos, nes nėra galimybės nustatyti, kuris iÅ¡ nurodytų asmenų eismo įvykio metu vairavo transporto priemonę (byloje esantis įrodymas – „Policijos bylos dokumentai 2 dalis“, 56 l.).

IÅ¡ Å¡ių Vokietijos institucijų dokumentų darytina iÅ¡vada, jog eismo įvykio kaltininkas yra vienas iÅ¡ atsakovės darbuotojų, kuris buvo komandiruotas į VokietijÄ atlikti ieÅ¡kovės pavestus darbus.

34. LITEKO (CPK 179 str. 3 d.) duomenimis taip pat nustatyta, jog ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį Klaipėdos apylinkės teisme (civilinėje byloje Nr. e2-2877-1025/2021) dėl nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodė, kad ieÅ¡kovė atliko vidinį tyrimÄ . UAB „Globalita“ darbuotojas M. Å . 2020 m. sausio 3 d. paaiÅ¡kinime nurodė, kad automobilio raktelius pasiėmė V. M. su E. R.. Atsakovas V. M.paaiÅ¡kinime nurodo, kad apie 17 val. jis pasiėmė automobilį. Su automobiliu važiavo pas bendradarbius, lankė barus, striptizo klubus, sugalvojus važiuoti namo automobilį vairuoti davė atsakovui K. V. Savo paaiÅ¡kinime Ž. H. Å . nurodė, kad nuvažiavus į paskutinį klubÄ K. V. liko sėdėti automobilyje vairuotojo vietoje. Grįžus iÅ¡ klubo V. M. su K. V. tarėsi kuris vairuos, nes V. M. teigė esÄ s neblaivus.

35. Taigi ieÅ¡kovė Å¡ioje apeliacinėje byloje nurodo visiÅ¡kai prieÅ¡ingas aplinkybes. Å ioje byloje ieÅ¡kovė ginčija, jog jos darbuotojai yra atsakingi už padarytÄ Å¾alÄ , tačiau Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje ieÅ¡kovė nurodo, kad bÅ«tent jos darbuotojai padarė žalÄ ir praÅ¡o priteisti iÅ¡ jų padarytos žalos atlyginimÄ . Kaip matyti iÅ¡ civilinėje byloje Nr. e2-2877-1025/2021 esančių raÅ¡ytinių įrodymų, ieÅ¡kovė UAB „Globalita“ atlygino visÄ jos darbuotojų padarytÄ Å¾alÄ transporto priemonei OPEL VIVARO-B, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), ir tik atlyginusi Å¡iÄ Å¾alÄ pareiÅ¡kė reikalavimus darbuotojams. IÅ¡ nurodytoje Klaipėdos apylinkės teismo nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų ir procesiniuose dokumentuose užfiksuotų ieÅ¡kovės dėstomų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad dėl 2019 m. gruodžio 15 d., Rostoke įvykusio eismo įvykio ir jo metu padarytos žalos yra atsakingi ieÅ¡kovės darbuotojai.

36. Vokietijos institucijoms nustačius, jog dėl eismo įvykio kaltas yra vienas iÅ¡ eismo įvykio metu rastų asmenų (ieÅ¡kovės darbuotojų), kurie visi eismo įvykio metu buvo neblaivÅ«s ir visi yra ieÅ¡kovės darbuotojai, iÅ¡vada, jog ieÅ¡kovė yra atsakinga už eismo įvykio metu kilusiÄ Å¾alÄ yra įrodyta Vokietijos kompetentingų institucijų priimtais sprendimais. Kolegijos manymu pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino į bylÄ pateiktus įrodymus, todėl priėjo klaidingos iÅ¡vados, jog Vokietijos policija vis dar vykdo tyrimÄ , siekdama nustatyti eismo įvykio kaltininkÄ , ir kad eismo įvykio kaltininkas gali bÅ«ti visai su ieÅ¡kove nesusijęs asmuo.

Dėl esminio suklydimo 37. IeÅ¡kovė nurodė, jog SusitarimÄ sudarė esminio suklydimo įtakoje, nes klaidingai manė, jog egzistuoja prievolė grÄ Å¾inti draudiko iÅ¡mokėtÄ Å¾alos sumÄ , nors tokios prievolės iÅ¡ tikro neturėjo. IeÅ¡kovės teigimu, jos suklydimÄ sÄ lygojo dvi ginčijamo Susitarimo sudarymo metu klaidingai suvoktos aplinkybės, t. y. ieÅ¡kovė klaidingai manė, kad, pirma, transporto priemonę vairavęs ir eismo įvykį sukėlęs asmuo yra nustatytas ir jis buvo neblaivus, o ieÅ¡kovė yra atsakinga už Å¡io asmens padarytÄ Å¾alÄ kaip jo darbdavys ir antra, atsakovės regreso teisės įgyvendinimui ieÅ¡kovė yra tinkamas subjektas atsakyti pagal Å¡iÄ prievolę manant, kad ieÅ¡kovė yra TPVCAPDÄ® 22 str. 1 d. nurodomas „atsakingas už žalos padarymÄ asmuo“.

IeÅ¡kovės vertinimu, Å¡ios abi aplinkybės tiek kartu, tiek kiekviena atskirai sudaro pagrindÄ pripažinti SusitarimÄ negaliojančiu, nes jos abi yra esminės, dėl kurių ieÅ¡kovė suklydo pasiraÅ¡ydama SusitarimÄ . Jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų klydusi dėl Å¡ių aplinkybių ar bet kurios atskirai, tai Susitarimo su atsakove nebÅ«tų sudariusi.

38. Byloje nekilo ginčas jog ieškovė yra transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuomininkė (ieškinio priedas Nr. 5). Pagal CK 6.522 straipsnio 1 dalį pagal transporto priemonės nuomos neteikiant vairavimo ir techninės priežiūros paslaugų sutartį nuomotojas įsipareigoja suteikti už užmokestį transporto priemonę nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis, o nuomininkas įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Iš byloje esančios 2019 m. spalio 25 d. tarp ieškovės ir trečiojo asmens sudarytos nuomos sutarties, matyti, jog ieškovei šios nuomos sutarties pagrindu buvo perleistos transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), valdymo ir naudojimo teisės. Taigi, ieÅ¡kovė bÅ«dama teisėta transporto priemonės nuomininke, turėjo pareigÄ rÅ«pintis transporto priemone ir užtikrinti, kad Å¡ia transporto priemone nebÅ«tų padaroma žalos kitiems asmenims, jog asmenys, kurie vairuos transporto priemonę užtikrintų saugų Å¡ios transporto priemonės eksploatavimÄ .

39. IeÅ¡kovė bÅ«dama transporto priemonės nuomininke turi bÅ«ti laikoma transporto priemonės valdytoja. TokiÄ iÅ¡vadÄ suponuoja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, kurioje nurodoma, jog transporto priemonės valdytojas yra asmuo kuris nuosavybės, nuomos, panaudos ar kitais pagrindais valdantis ir ar naudojantis transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2012). Kaip jau nurodyta, byloje yra pateikta transporto priemonės nuomos sutartis, kuri patvirtina, jog bÅ«tent ieÅ¡kovė yra teisėta transporto priemonės OPEL VIVARO-B, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytoja. Taigi, darytina iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė, kaip transporto priemonės valdytoja, turi pareigÄ užtikrinti, jog su jos valdoma transporto priemone nebÅ«tų padaroma žalos. Å iuo atveju tokios pareigos ieÅ¡kovė neįvykdė. IeÅ¡kovė patikėjo transporto priemonę savo darbuotojams, kurie buvo komandiruoti atlikti tam tikrus darbus Vokietijoje.

40. Esant Å¡ioms aplinkybėms nepagrįstais laikytini ieÅ¡kovės argumentai, kad ji SusitarimÄ sudarė esminio suklydimo įtakoje. Dėl procesinės bylos baigties 41. Apibendrinus tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė visas reikÅ¡mingas Å¡iai bylai faktines aplinkybes, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykį reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė neteisėtÄ ir nepagrįstÄ sprendimÄ . Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas tenkinti apeliacinį skundÄ , naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ ieÅ¡kinį atmesti.

Atmetus ieÅ¡kinį, ieÅ¡kovei nepriteisiamos jos pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi iÅ¡laidos. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų 42. Patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡sprendžiamas bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo klausimas. Atsakovė pateikė duomenis, kad ji už apeliacinį skundÄ sumokėjo 225 Eur žyminio mokesčio, todėl Å¡i suma iÅ¡ ieÅ¡kovės priteisiama atsakovei. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, n u s p r e n d ž i a :

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 26 d. sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ ieÅ¡kinį atmesti. Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės UAB „Globalita“ (į. k. 300870029) atsakovei ERGO Insurance SE Lietuvos filialui (į. k. 302912288) 225 Eur žyminio mokesčio. Teisėjai Alvydas Barkauskas Andrius Ignotas Inga Staknienė