Legislator Case Law & Legislation
2021-07-22 Nr. BB-4307-1-01-1-21364-2020-3 AI generated

2021-07-22 Nr. BB-4307-1-01-1-21364-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Case Number 2021-07-22 Nr. BB-4307-1-01-1-21364-2020-3
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės–Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės (pranešėja) ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistosios V. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

Legislator headnote

AI generated

2021-07-22 Nr. BB-4307-1-01-1-21364-2020-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniu skundu nuteistoji V. G. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jos veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti atitinkamai mažesnę bausmę; pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Kasacinio skundo Nr. DOK-3884/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21364-2020-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2021 m. liepos 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės–Granskienės (kolegijos pirmininkė), Rimos Ažubalytės (pranešėja) ir Tomo Šeškausko, susipažinusi su nuteistosios V. G. kasaciniu skundu dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 6 d. nutarties bei baudžiamąja byla,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistoji V. G. prašo pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir jos veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalies į 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti atitinkamai mažesnę bausmę; pripažinti nuteistosios atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savo noru prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jos pagrįstos prielaidomis bei niekuo su nusikalstamu įvykiu, nusikalstamos veikos sudėtimi bei nuteistosios kaltumu nesusijusiais procesiniais dokumentais. Nagrinėjamoje byloje netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Kasatorė nurodo, kad nagrinėjant bylą teisme, ji kalta prisipažino visiškai, nuosekliai nurodė faktines bylai reikšmingas aplinkybes, jas paaiškino, tačiau teismas jos nuteistosios prisipažinimą įvertino kaip dalinį ir nepripažino esant atitinkamą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Pasak kasatorės, prisipažinimas negali būti dalinis – kaltė arba pripažįstama arba ji neigiama.

Kasatorė nurodo pripažįstanti, kad laikė bute narkotines medžiagas, tačiau nesutinka su tuo, kad jos buvo skirtos platinimui. Nurodo jas laikiusi savo vartojimui, nes yra narkomanė; liudytojų parodymai patvirtina, jog narkotines medžiagas ji platino nedideliais kiekiais, parduodama ar net duodama vartojantiems asmenims. Tokie faktai patvirtina tikslą narkotines medžiagas platinti, bet savaime neįrodo šio tikslo buvimo visam pas nuteistąją rastų narkotinių medžiagų kiekiui. Todėl teismo išvada dėl tikslo platinti didelį narkotinių medžiagų kiekį yra prielaida. Tai rodo, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėjama neobjektyviai ir šališkai, pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, todėl nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad kasatorė nesutinka su jos padarytos veikos kvalifikavimu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, o būtent – su teismų išvada, kad ji narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdama tikslą jas platinti, teigiama, kad ši teismų išvada pagrįsta prielaidomis. Tačiau kasatorės nurodomas netinkamas baudžiamojo įstatymo taikymas bei BPK normų pažeidimai grindžiami ne teisiniais argumentais, o savaip interpretuojant byloje esančių įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymi, kad nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių, tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nagrinėjimo dalykas. Tai, ar baudžiamasis įstatymas taikytas tinkamai ir asmuo išteisintas pagrįstai, kasacinės instancijos teismas sprendžia pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas faktines aplinkybes. BPK reikalavimų pažeidimai vertinant bylos įrodymus sudaro pagrindą bylą nagrinėti kasacine tvarka tuo atveju, jeigu jie susiję su esminiais atitinkamų BPK normų pažeidimais. Nuteistosios kasaciniame skunde nepateikta argumentų, pagrindžiančių tokių aplinkybių buvimą. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad teiginiai, kuriais tik ginčijamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės ir pateikiami savi interpretavimai dėl įrodymų vertinimo, nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka.

Taip pat nuteistoji nesutinka su teismų sprendimu nepripažinti esant jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę – savanorišką prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, kaltininko prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką galima pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybe tada, kai kaltininkas savanoriškai pripažino esmines jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kasaciniame skunde nuteistoji nurodo pripažinusi, kad laikė narkotines medžiagas savo bute, tačiau nepripažino turėjusi tikslą šias medžiagas platinti. Taigi, kasatorė neigė (ir kasaciniame skunde neigia) vieną iš esminių jai inkriminuoto nusikaltimo požymių, tačiau nesutinka su teismų išvada, kad jos prisipažinimas – dalinis, tokį savo nesutikimą grįsdama ne teisiniais argumentais, o kasatorės samprotavimais apie tai, kad prisipažinimas negali būti dalinis, nes kaltė arba pilnai pripažįstama, arba ne. Tokie kasatorės teiginiai nesudaro įstatyme nustatytų bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų bei 369 straipsnyje numatytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3 ir 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistosios V. G. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė–Granskienė

Tomas Šeškauskas

Rima Ažubalytė