2022-03-30 Nr. AB-8449-3-61-3-00184-2020-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eP-25-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00184-2020-0

Procesinio sprendimo kategorija 60.3.10

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareiškimą atsakovams A. R. (A. R.) ir D. R., valstybės įmonei Registrų centrui dėl deklaracijos ir registracijos panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir pareiškėjas, Inspekcija) kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas: 1) panaikinti 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Deklaracija), galiojimą; 2) panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), esančio žemės sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (toliau – ir Žemės sklypas), teisinę registraciją valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir Registras).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. patikrino, ar deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) sudėtis atitinka statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau – ir Reglamentas), nuostatas. Atlikus patikrinimą buvo konstatuota, kad Deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir tai buvo užfiksuota 2019 m. lapkričio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą (kai statybą leidžiantis dokumentas privalomas) patikrinimo akte Nr. DTA-19 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalimi, vieno buto gyvenamojo namo pastato (neypatingo) statinio statyba užbaigiama statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, ją patvirtinant ir įregistruojant Inspekcijoje. Ginčo atveju Inspekcijai 2017 m. spalio 24 d. buvo pateiktas prašymas patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini). Deklaracijoje Inspekcija nustatė nukrypimus nuo esminių statinio projekto sprendinių. Buvo pažeisti vietos sklype, aukščio ir pastato matmenų, atstumų iki žemės sklypo ribos reikalavimai, t. y. Deklaracijoje nurodyto statinio esamas minimalus atstumas iki šiaurinės sklypo ribos yra 4,92 m, projekte numatytas – 6,00 m, todėl skirtumas viršija leistiną 1 m atstumą, numatytą Reglamento 79.3 papunktyje; Deklaracijoje nurodyto statinio cokolio esama absoliutinė altitudė yra 191,67 m, projekte numatyta 191,10 m, todėl skirtumas 0,57 m viršijo leistiną 0,2 m skirtumą, numatytą Reglamento 79.2 papunktyje; 2017 m. spalio 26 d. deklaracijoje nurodyto statinio esamas ilgis yra 10,80 m, plotis – 8,30 m, projekte numatyta atitinkamai 10,50 m ir 8,00 m, todėl skirtumas viršija 0,2 m leistiną skirtumą, numatytą Reglamento 79.3 papunktyje. Inspekcijos pareigūnas, nustatęs Reglamento 97 punkto pažeidimus, pagal Reglamento 98.2 papunktį, turėjo netvirtinti Deklaracijos, o apie nustatytus pažeidimus informuoti pažeidėją.

3. Pareiškėjas nurodė, kad pagal prie Deklaracijos pridėtą techninį projektą, pastatyto pastato statybos vieta naujai suformuotame Žemės sklype neatitinka vietos, numatytos projekte. Gyvenamasis namas yra pažymėtas 4 m atstumu nuo žemės sklypo, kurio kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ribos vakarinėje pusėje. Statytojas pateiktoje 2017 m. spalio 26 d. deklaracijoje pažeidė esminį projekto sprendinį – statinio vietą žemės sklype. Pagal pateiktus projekto sprendinius, statinys suprojektuotas 0,1310 ha žemės sklype, o Deklaracijoje nurodoma statyba 0,1722 ha žemės sklype. Atsakovai A. R. ir D. R. (toliau – ir atsakovai) privalėjo parengti naują projektą ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą, įteisinantį įvykdytą statybą. Deklaracija siekta įteisinti statybą pažeidžiant Reglamento 94.7 papunktį, numatantį, jog, pakeitus statinio projekto sprendinius, reikėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą (toliau – ir SLD). Reglamento 48 punkte nurodyta, kad pakeitus esminius statinio (statinio projekte suprojektuotų statinių, kuriuos norint statyti, rekonstruoti, remontuoti ar griauti privalomas statybą leidžiantis dokumentas) projekto sprendinius ir norint tęsti statybą, privaloma gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

4. Pareiškėjas teigė, kad prašyme patvirtinti Deklaraciją nenurodyti ją pateikusio asmens A. R. rekvizitai (adresas, elektroninis paštas, telefonas), todėl buvo pažeistas Reglamento 92 punktas. Prie Deklaracijos pateiktos kadastrinės bylos 1F formoje nurodyti klaidingi duomenys „pavadinimas: garažas, paskirtis – pagalbinio ūkio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas (duomenys neskelbtini)“, todėl pažeisti Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 patvirtintų Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių (toliau – ir Kadastro taisyklės) 107 punkte nurodyti reikalavimai. Tokiais veiksmais pažeistas Reglamento 93.4 punktas, kuriame nustatyta, jog pateikiama statinio kadastrinių duomenų byla. Pateikta kadastrinių matavimų byla neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų. Prie Deklaracijos požeminių inžinerinių tinklų pridėta kontrolinė geodezinė nuotrauka nederinta Vilniaus rajono savivaldybės administracijoje, todėl pažeisti Valstybinės geodezijos ir kartografijos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 1999 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. 17 „Dėl statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarkos patvirtinimo“ patvirtinto Geodezijos ir kartografijos techninio reglamento Lietuvos Respublikos teritorijoje statomų požeminių tinklų ir komunikacijų geodezinių nuotraukų atlikimo tvarkos GKTR 2.01.01:1999 2.13 papunkčio reikalavimai. Buvo pažeistas Reglamento 93.5 papunktis, kuriame nustatyta, jog turi būti pateikta požeminių inžinerinių tinklų kontrolinės geodezinės nuotraukos atitinkančios teisės aktų reikalavimus.

5. Pareiškėjas nurodė, kad Deklaracija buvo patvirtinta, nors yra nustatyti nukrypimai nuo esminių statinio projekto sprendinių, t. y. esant pakeistai statinio vietai sklype, ir negavus naujo SLD. Atsakovai neturėjo teisės teikti Inspekcijai deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus) ir jos pagrindu įregistruoti statinį Registre.

6. Atsakovai A. R. ir D. R. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė administracinę bylą nutraukti ir atmesti pareiškėjo pareiškimą.

7. Atsakovai nurodė, kad Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2003 m. gruodžio 22 d. atsakovui A. R. išdavė statybos leidimą Nr. 809 individualaus gyvenamojo namo statyboms pagal architektės parengtą projektą Nr. 2003.V-13TP. Gyvenamasis namas kartu su kitais žemės sklype esančiais statiniais buvo pradėtas statyti 2003 m., statybos darbai faktiškai buvo pabaigti 2008 m. Kai statybos darbai jau faktiškai buvo atlikti, paaiškėjo, kad dėl topografiniuose planuose netiksliai nustatytų žemės sklypų koordinačių, kurios neatitiko kadastro žemėlapiuose nustatytų žemės sklypų koordinačių, buvo padaryta klaida atliekant atsakovo A. R. įsigyto žemės sklypo ir gretimo žemės sklypo adresu: (duomenys neskelbtini), ribų paženklinimą ir riboženklių įtvirtinimą. Dėl šios priežasties žemės sklype, kurį įsigijo atsakovas, dalis statinių buvo pastatyti už žemės sklypo ribos esančioje valstybinėje žemėje. Siekiant išspręsti susiklosčiusią situaciją, atsakovo A. R. ir gretimų žemės sklypų savininkų iniciatyva ir užsakymu 2014 m. buvo pradėtas rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas.

8. Atsakovai paaiškino, kad NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą, kuriuo pertvarkė žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą bei patvirtino šio žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Julimatas“ matininkės J. J. 2015 m. gruodžio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tokiu būdu prie atsakovo A. R. 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsigyto 0,1310 ha žemės sklypo buvo prijungta 0,0412 ha ploto valstybinės žemės dalis ir suformuotas vienas 0,1722 ha ploto žemės sklypas. Atsakovai 2016 m. balandžio mėn. Registre įregistravo pasikeitusius duomenis apie jų valdomą Žemės sklypą. Atsakovai parengė Deklaraciją ir pateikė ją tvirtinti Inspekcijai, kuri, įvertinusi pateiktą dokumentaciją, 2017 m. spalio 26 d. ją patvirtino. Praėjus daugiau nei 2 metams nuo Deklaracijos patvirtinimo dienos, Inspekcija pradėjo kvestionuoti jos teisėtumą. Vadovaujantis Reglamento 100 punktu, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Priežiūros įstatymas) 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 14 straipsnio 13 dalimi, Inspekcija praleido terminą atlikti tokio pobūdžio kontrolės veiksmus, todėl neturėjo teisinio pagrindo vykdyti patikrinimą, susijusį su atsakovo A. R. pateiktu statybos užbaigimo aktu – Deklaracija. Vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalimi, atsakovai statybos užbaigimo procedūrą atliko laikydamiesi teisės aktų reikalavimų.

9. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į pareiškimą prašė bylos dalį dėl Gyvenamojo namo, esančio Žemės sklype, teisinės registracijos Registre panaikinimo nutraukti arba atmesti kaip nepagrįstą, reikalavimą dėl Deklaracijos panaikinimo spręsti teismo nuožiūra, atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus.

10. Atsakovas VĮ Registrų centras nurodė, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnis numato privalomą išankstinę neteisminę ginčo nagrinėjimo tvarką tuo atveju, jei yra reiškiami savarankiški reikalavimai dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų. Inspekcija Vilniaus filialo 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d., 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 10 d. priimtų sprendimų dėl Gyvenamojo namo ir atsakovų nuosavybės teisių į jį registravimo Registre Centriniam registratoriui Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka neskundė, t. y. nepasinaudojo įstatymo nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka. Todėl, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniais, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 10 punktu, byloje savarankiški reikalavimai dėl teisinės registracijos panaikinimo negali būti nagrinėjami, o bylos dalis dėl tokių reikalavimų turėtų būti nutraukta.

11. Atsakovas nurodo, kad Deklaracija ir statinių kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., byla yra dokumentai, kurių pagrindu Registre registruojamas nekilnojamasis daiktas ir daiktinės teisės į jį. Teisės aktai Registro tvarkytojui nesuteikia teisės ir nenustato pareigos tikrinti teikiamų dokumentų, kurių pagrindu Registre registruojami nekilnojamieji daiktai ir nuosavybės tiesės į juos, teisėtumo ir pagrįstumo. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalies nuostatomis, Registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad Registre įrašyti duomenys atitiktų dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. Gyvenamojo namo ir atsakovų nuosavybės teisių į jį registravimas buvo atliktas teisėtai ir pagrįstai. Registre įrašyti duomenys apie Gyvenamąjį namą atitinka dokumentus (Deklaraciją ir statinių kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., bylą), kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Teismui patenkinus pareiškėjo reikalavimą dėl Deklaracijos panaikinimo, pareiškėjas nepasiektų pageidaujamo teisinio rezultato, kadangi ją panaikinus liktų galioti pareiškėjo 2013 m. rugpjūčio 20 d. patvirtinta deklaracija, kurios pagrindu 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. Nekilnojamojo turto kadastre ir Registre buvo įregistruotas Gyvenamasis namas (baigtumas 100 proc.) ir A. R. nuosavybės teisė į jį. Tokiu atveju Gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenys turėtų būti atstatyti į padėtį, buvusią iki 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 10 d. atliktos teisinės registracijos. Registro tvarkytojas neturi duomenų, kad 2013 m. rugpjūčio 20 d. deklaracija būtų nuginčyta teisės aktų nustatyta tvarka. Esant galiojančiai ir nenuginčytai 2013 m. rugpjūčio 20 d. deklaracijai, patvirtinančiai Gyvenamojo namo statybos teisėtumą ir atsakovo A. R. nuosavybės teisę, Registre negalėtų būti išregistruotas Gyvenamasis namas ir atsakovo A. R. nuosavybės teisė į jį.

II. 12. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 21 d. sprendimu pareiškėjo Inspekcijos pareiškimą atmetė, netenkino atsakovų A. R. ir D. R. prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13. Teismas nustatė, kad 2003 m. rugpjūčio 6 d. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 5900 atsakovas A. R. nuosavybės teise įsigijo žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio ir teritorijos planavimo skyrius 2003 m. gruodžio 22 d. atsakovui A. R. išdavė statybos leidimą Nr. 809 individualaus gyvenamojo namo statyboms pagal parengtą projektą Nr. 2003.V-13 TP. Gyvenamasis namas kartu su kitais žemės sklype esančiais statiniais buvo pradėtas statyti 2003 m., statybos darbai baigti 2008 m. 2013 m. rugpjūčio 12 d. buvo surašyta deklaracija apie statybos užbaigimą / paskirties pakeitimą Nr. 1, kurią Inspekcija patvirtino 2013 m. rugpjūčio 20 d.

Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija). Atsakovas A. R. 2013 m. rugpjūčio 26 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nr. 5537170 Registre įregistruoti Gyvenamąjį namą ir A. R. nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaraciją ir UAB „BMO Projektai“ parengtą statinių kadastro duomenų, nustatytų 2013 m. liepos 29 d., bylą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, minėtų dokumentų pagrindu Registre 2013 m. rugpjūčio 28 d.

įregistravo Gyvenamąjį namą ir 2013 m. rugpjūčio 29 d. įregistravo A. R. nuosavybės teisę į jį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2014 m. kovo 4 d. priėmė įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-824 „Dėl sprendimo pradėti rengti įsiterpusio valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektą“. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1873-(14.48.123.) patvirtino parengtą žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą.

Šio įsakymo pagrindu atsakovai įsigijo valstybinės žemės sklypo, kuri ribojosi su 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsigytu žemės sklypu, dalį (0,0412 ha), kurioje buvo pastatyta Gyvenamojo namo (jo konstrukcijų) dalis. NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėjas 2016 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. 48SK-990-(14.48.111.), kuriuo pertvarkė žemės sklypus (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) sujungimo būdu į vieną žemės sklypą bei patvirtino šio žemės sklypo nustatytus kadastro duomenis pagal UAB „Julimatas“ matininkės J.

J. 2015 m. gruodžio 22 d. parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą. Tokiu būdu prie atsakovo A. R. 2003 m. rugpjūčio 6 d. įsigyto 0,1310 ha žemės sklypo buvo prijungta 0,0412 ha ploto valstybinės žemės dalis ir suformuotas vienas 0,1722 ha ploto žemės sklypas.

14. Teismas iš 2016 m. balandžio 27 d. Registro išrašo nustatė, kad atsakovai 2016 m. balandžio mėn. Registre įregistravo pasikeitusius duomenis apie jų valdomą žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini) 2017 m. spalio 20 d. buvo surašyta deklaracija, kuri 2017 m. spalio 26 d. buvo patvirtinta Inspekcijos. Atsakovas A. R. 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Nr. 15961396 Registre įregistruoti Gyvenamąjį namą bei A. R. ir D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė 2017 m. liepos 20 d. deklaraciją ir UAB „BMO Projektai“ parengtą statinių kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., bylą (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. byla). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir pateiktus dokumentus, minėtų dokumentų pagrindu Registre 2017 m. lapkričio 3 d. įregistravo Gyvenamąjį namą ir 2017 m. lapkričio 10 d. įregistravo atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas laikotarpiu nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. patikrino, ar 2017 m. liepos 20 d. deklaracijos sudėtis atitinka Reglamento nuostatas. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad 2017 m. liepos 20 d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai užfiksuota Patikrinimo akte. Inspekcija, vadovaudamasi Statybos įstatymo 28 straipsnio 8 dalimi, Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktu, kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl Deklaracijos panaikinimo.

15. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Statybos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 28 straipsnio 2 dalimi, 31 straipsnio 1 dalimi, Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 8 straipsnio 2 dalies 4 ir 6 punktais, 14 straipsnio 13 dalimi, Reglamento (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. rugsėjo 20 d.) 10.3 papunkčiu, 94, 105 punktais.

16. Teismas nustatė, kad Deklaraciją Inspekcija patvirtino 2017 m. spalio 26 d. Nekilnojamojo turto kadastre. Gyvenamasis namas įregistruotas 2017 m. lapkričio 10 d. Dėl Deklaracijos panaikinimo Inspekcija kreipėsi į teismą su 2020 m. sausio 21 d. pareiškimu, t. y. praėjus daugiau kaip dvejiems metams po Gyvenamojo namo kadastro duomenų įregistravimo. Inspekcijos atstovė teismo posėdyje paaiškino, kad Inspekcija, teikdama pareiškimą teismui, veikia gindama viešąjį interesą, prašė atnaujinti terminą pareiškimui pateikti, jeigu teismas nustatytų, kad terminas yra praleistas.

Teismas pažymėjo, kad pareiškime teismui Inspekcija nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog Inspekcija prašo panaikinti Deklaraciją dėl to, kad yra pažeistas viešasis interesas. Teismas pabrėžė, kad dar 2014 metais Inspekcija kreipėsi į teismą dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo. Byla buvo nagrinėjama Vilniaus apygardos administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eI-2574-281/2017 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01533-2014-1)) ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinės bylos Nr. eA-464-502/2019 (teisminio proceso Nr. 2-52-3-01533-2014-1)).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą ir atmetė Inspekcijos reikalavimą dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo. Taigi Deklaracija buvo pateikta Inspekcijai ir Inspekcija patvirtino Deklaraciją tuo metu, kai buvo nagrinėjama administracinė byla dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo. Teismo vertinimu, šios aplinkybės rodo, kad dar 2013 metais Inspekcijai buvo žinoma situacija dėl galbūt padarytų pažeidimų Gyvenamojo namo statybos procese, tačiau, atlikdama veiksmus, susijusius su Deklaracijos patikrinimu ir tvirtinimu, ji jokių pažeidimų nenustatė ir Deklaraciją patvirtino.

Teismas pažymėjo ir tai, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas Deklaracijos patikrinimą atliko 2019 m. spalio 1 d. – 2019 m. lapkričio 26 d., kai jau buvo priimta Inspekcijai nepalanki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartis. Teismo manymu, tai rodo, kad Inspekcija, turėjusi galimybę patikrinti Deklaracijos atitiktį Reglamente nustatytiems reikalavimas dar 2017 metais, kai ji jai buvo pateikta tvirtinti, šios pareigos tinkamai neatliko ir tik Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartį ėmėsi aktyvių veiksmų Deklaracijai patikrinti.

Tam, kad galbūt padaryti pažeidimai statybos procese nebuvo nustatyti dar 2017 metais, teismo manymu, turėjo įtakos pačios Inspekcijos veiksmai, t. y. jos netinkamai atliktos pareigos, kurios jai, kaip valstybinę statybos priežiūrą atliekančiai institucijai, kyla pagal Priežiūros įstatymą, Statybos įstatymą ir Reglamentą. Teismas byloje nenustatė aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, kad nagrinėjamu atveju Inspekcija gina viešąjį interesą. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai, kad Inspekcija visais atvejais gina viešąjį interesą, nepagrindžia aplinkybių, kad šiuo atveju ginamas viešasis interesas.

17. Teismas iš Patikrinimo akto nustatė, kad patikrinimo metu, be kita ko, buvo nustatyta, jog pastato statybos vieta neatitinka 2003 m. išduotame statybos leidime numatytos statinio vietos, todėl reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Žemės sklypo, kuriame yra Gyvenamasis namo, situacija, lyginant su 2013 m., iš esmės pasikeitė, t. y. NŽT 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1873-(14.48.123.) buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atsakovo A. R. 2003 m. įsigytas žemės sklypas (0,1310 ha ploto), sujungus jį su valstybine žeme, padidėjo iki 0,1722 ha ploto. Taigi, aplinkybės, dėl kurių buvo kvestionuojama 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija, t. y. tai, kad Gyvenamojo namo dalis pastatyta už vakarinės žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje, 2015 metais iš esmės pasikeitė.

18. Teismas nenustatė, kad pareiškėjas gina viešąjį interesą. Teismo vertinimu, pareiškėjas dar 2017 metais, tikrindamas Deklaraciją, turėjo galimybę įvertinti Deklaracijos atitiktį Reglamento reikalavimams. Žinodamas, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo, jis nesiėmė pakankamų priemonių galimiems pažeidimams nustatyti tikrinant Deklaraciją. Inspekcijai praleidus Priežiūros įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.) 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą vienerių metų terminą kreiptis į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo ir teismui nenustačius svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, pareiškėjo pareiškime išdėstytas prašymas panaikinti Deklaraciją atmestas kaip nepagrįstas.

19. Teismas nurodė, kad, netenkinus pareiškėjo prašymo panaikinti Deklaraciją, nėra pagrindo tenkinti ir jo pareiškime nurodytą išvestinį reikalavimą – panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją Registre. Teismas pažymėjo, kad šis teismo sprendimas neužkerta kelio Inspekcijai atlikti kitus jos kompetencijai priskirtus veiksmus, susijusius su Gyvenamojo namo statybos patikrinimu, numatytus Priežiūros įstatymo 11 straipsnyje (be kita ko, statinio atitiktį esminiams statinio projekto sprendiniams, nurodytiems Statybos įstatyme) ir kituose teisės aktuose, bei kreiptis į kitas institucijas, kurios turi kompetenciją atlikti veiksmus, susijusius su viešojo intereso gynimu.

20. Teismas, pasisakydamas dėl atsakovų pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, iš atsakovų prašymo ir prie jo pridėtos 2020 m. rugpjūčio 24 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 202008/05 nustatė, jog atsakovams buvo teikiamos šios teisinės paslaugos: pareiškėjo pareiškimo medžiagos analizė, atsiliepimo į pareiškimą parengimas, prašymo / pranešimo dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka parengimas, pasirengimas ir atstovavimas 2020 m. rugsėjo 24 d. vykusiame teismo posėdyje. Teismas pažymėjo, kad atsakovai prašyme ir pateiktoje sąskaitoje už suteiktas paslaugas nedetalizavo, kokia yra konkrečių teiktų teisinių paslaugų kaina ir darbo laiko sąnaudos. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas atsakovų prašymą priteisti iš pareiškėjo 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidas laikė abstrakčiu, nedetalizuotu, todėl netenkino.

III. 21. Pareiškėjas Inspekcija apeliaciniame skunde prašė panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti Inspekcijos pareiškimą.

22. Inspekcija nurodė, kad nustačiusi, jog atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija surašyta neteisėtai, 2014 m. gegužės 14 d. ieškiniu dėl jos panaikinimo kreipėsi į Vilniaus rajono apylinkės teismą. Pakeitus teismingumą byloje, Vilniaus apygardos administraciniam teismui išnagrinėjus administracinę bylą Nr. eI-2574-281/2017, 2017 m. liepos 13 d. sprendimu buvo patenkinti Inspekcijos reikšti reikalavimai, panaikinta 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija. 2017 m. rugpjūčio 14 d. pateiktas atsakovo apeliacinis skundas nagrinėtas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme. 2017 m. spalio 20 d., nepasibaigus ginčui teisme pagal Inspekcijos ieškinį dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos teisėtumo, atsakovas, nepašalinęs pažeidimų, surašė naują deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri 2017 m. spalio 26 d. buvo patvirtinta Inspekcijos. Atsakovas 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Registre įregistruoti gyvenamąjį namą bei A. R. ir D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu pateikė 2017 m. liepos 20 d. deklaraciją ir UAB „BMO Projektai“ parengtą statinio kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., bylą (toliau – ir 2017 m. rugpjūčio 8 d. byla). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs atsakovo prašymą ir pateiktus dokumentus, minėtų dokumentų pagrindu, nors ir esant įrašui apie iškeltą bylą teisme, Registre 2017 m. lapkričio 3 d. įregistravo gyvenamąjį namą ir 2017 m. lapkričio 10 d. įregistravo atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-464-502/2019 panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimą, atmetė Inspekcijos pareiškimą dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. patikrino 2017 m. liepos 20 d. deklaracijos teisėtumą. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad 2017 m. liepos 20 d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų, tai užfiksuota 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte.

23. Pareiškėjas rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teismų praktika (2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279/2009) bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, jog viešasis interesas teisme gali būti ginamas tik esant dviem sąlygoms: viešieji interesai ginami tik įstatymų numatytiems subjektams kreipiantis į teismą ir tik įstatymų numatytais atvejais (išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-65/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-580/2013). Nagrinėjamu atveju abi nurodytos sąlygos yra įvykdytos: Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą (Priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.), vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, nustačiusi, kad savavališka statyba vykdoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, kreipėsi į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo. Akivaizdu, kad neteisėtai deklaruojant statybą, neturint statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę vykdyti statybas, bei nepateikiant kitų privalomų pateikti dokumentų yra pažeidžiamos ne tik statybą reglamentuojančios teisės normos, bet ir viešasis interesas, kadangi deklaracija, statytojui nepagrįstai ją užpildžius, Inspekcijos buvo patvirtinta, todėl priimtas administracinis aktas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir turėtų būti panaikintas. Tokiais veiksmais būtų ginamas viešasis interesas, nes statyba turi būti vykdoma griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų vystomos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų. Todėl teismo sprendime padaryta išvada, kad Inspekcija nenurodė jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog nagrinėjamu atveju Inspekcija kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo, yra nepagrįsta. Inspekcija byloje įrodė, kad kreipėsi į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo gindama viešąjį interesą.

24. ABTĮ nustato, kad bendrieji kreipimosi į teismą terminai taikomi tada, kai tokių terminų nenustato specialieji įstatymai. Priežiūros įstatymas yra specialus įstatymas ABTĮ atžvilgiu. Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, kad Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai.

Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatyta tvarka. Deklaracijos patikrinimo aktas buvo surašytas 2019 m. lapkričio 26 d., o pareiškimas teismui pateiktas 2020 m. sausio 21 d., todėl specialiame teisės akte nustatytas 2 mėnesių terminas nėra praleistas. Teismas nepagrįstai nurodė, kad Inspekcija praleido Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą terminą, ir, nenustatęs svarbių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą šį terminą atnaujinti, nepagrįstai atmetė Inspekcijos pareiškimą dėl deklaracijos panaikinimo.

Inspekcija, teikdama teismui pareiškimą dėl deklaracijos naikinimo ir veikdama gindama viešąjį interesą, nepažeidė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintos teisės normos. Teismų praktikoje dėl įtvirtinto vienerių metų deklaracijų tikrinimo termino pažymėta, kad tai yra procedūrinio pobūdžio terminas, per kurį institucija privalo atlikti tam tikrus veiksmus, kurių neatlikimas per nustatytą terminą nedaro jų neteisėtais arba administracinio sprendimo negaliojančiu. Šis procedūrinio pobūdžio terminas nėra nei terminas, per kurį negali būti panaikintas administracinis sprendimas, nei kreipimosi į administracinį teismą terminas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020).

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, nurodytas terminas turėtų būti vertinamas visos bylos kontekste, o nustačius, kad Deklaracijos pažeidimai yra esminiai, nurodantys, kad vykdoma statyba savavališka, ir procedūrinio pobūdžio termino pažeidimas negali užkirsti kelio kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. Net jeigu teismas vertintų, kad turėtų būti taikomas vienerių metų terminas, Inspekcija jau posėdžio metu prašė jį atnaujinti, nes veikia gindama viešąjį interesą.

25. Inspekcija nurodė, kad atsakovas nepateikė duomenų, jog Inspekcija būtų anksčiau nei 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimo aktas nustačiusi, kad deklaracija apie statybos užbaigimą yra neteisėta, todėl Inspekcija tik išnagrinėjusi visas su deklaracija susijusias aplinkybes ir dokumentus galėjo nustatyti jos neteisėtumą. Teismo argumentai, kad Inspekcija 2017 m. tvirtindama deklaraciją turėjo ją patikrinti ir to neatlikusi praleido terminą ją ginčyti, yra nepagrįsti. Deklaracijos tvirtinimas ir tikrinimas dvi savarankiškos funkcijos. Tik 2019 m. surašius Deklaracijos patikrinimo aktą buvo užfiksuoti konkretūs teisės aktų pažeidimai, sudarę galimybę įvardinti teisės normas, kurių nesilaikymas šiuo atveju sudarė pagrindą neteisėtam deklaracijos patvirtinimui. Visų pirma, atsakovas veikė neteisėtai, nesibaigus ginčui dėl 2013 m. deklaracijos, kreipėsi dėl naujos deklaracijos tvirtinimo 2017 m. ir jos pagrindu buvo pakeisti Registro duomenys, nors akivaizdu, kad jokie statybos darbai nebuvo atlikti, pateikti tie patys projektiniai dokumentai, statybos leidimas, nesuteikiantys teisės vykdyti deklaruojamą statybą. Teismo sprendime nepagrįstai nebuvo vertinami atsakovo veiksmai, nes būtent jie buvo pagrindu kilti neteisėtos deklaracijos pasekmėms, dėl kurių naikinimo sprendžiamas klausimas nagrinėjamoje byloje.

26. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2013 m. liepos 11 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013, kurioje buvo sprendžiamas deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimas, kai statinys jau įregistruotas viešajame registre, pažymėjo, kad negalima tokia situacija, kai nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai. Neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo, todėl nustačius tokią aplinkybę, kai buvo užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą be statybą leidžiančio dokumento – deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas turi būti panaikintas. Taip išvengtinos galimos neigiamos pasekmės ne tik pačiam deklaraciją apie statybos užbaigimą pateikusiam asmeniui, bet ir kitiems teisiniams vienetams. Statybos procesą reglamentuojančios teisės normos yra viešosios teisės normos, kurioms nebūdingas dispozityvumas – jose įsakmiai nustatomi leidžiami ir draudžiami veiksmai. Šiose teisės normose nenustatyta teisinės galimybės įteisinti nebaigtą statybą, jeigu statinys statomas be statybą leidžiančio dokumento. Negalimas toks teisinis reguliavimas, kurį taikant asmuo, nesilaikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, galėtų išvengti teisinės atsakomybės. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje viešojo intereso gynimo atveju proceso normos dėl kreipimosi į teismą terminą ginčijant administracinius sprendimus išaiškintos plačiai ir dažniausiai šis terminas nelaikytinas praleistas, o jeigu praleistas – tai atnaujinamas.

27. Inspekcija teigė, kad Deklaracija negalėjo būti pildoma ir teikiama tvirtinimui, nes patikrinimo akte konstatuoti pažeidimai. Dėl nurodytų pažeidimų nagrinėjant bylą iš esmės nekilo ginčo, atsakovai iš esmės sutiko su nurodytais pažeidimais, jokių įrodymų, kurie po sklypų sujungimo būtų įteisinę atliktus statybos darbus, byloje nėra pateikta. Atsakovų deklaruotas gyvenamojo namo užbaigimas buvo atliktas neturint statybą leidžiančio dokumento, įteisinančio atliktas statybas. Pateiktas prie Deklaracijos statybos leidimas atsakovui nesuteikė teisės vykdyti Deklaracijoje nurodyto statinio statybos darbus. Pažeisti vietos sklype, aukščio ir pastato matmenų, atstumų iki žemės sklypo ribos reikalavimai. Pakeitę statinio vietą sklype ir kitus esminius sprendinius, statytojai privalėjo gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Atsakovai neturėjo teisės teikti Inspekcijai deklaracijos apie statybos užbaigimą (deklaruoti, kad užbaigė statybą pagal projekto sprendinius ir teisės aktų reikalavimus) ir deklaracijos pagrindu įregistruoti statinį Registre. Nagrinėjamuoju atveju teismas nesiaiškindamas statytojo veiksmų teisėtumo ir įtakos ginčijamai deklaracijai, leisdamas statytojui įteisinti neteisėtą statybą, priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kas nėra pateisinama teisinėje valstybėje. Atsakovas piktnaudžiaudamas suteiktomis teisėmis deklaravo, kad statyba buvo vykdoma teisėtai.

28. Inspekcija teigė, kad nustačius, jog Deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta ir pateikta registruoti neteisėtai, Deklaracijos teisinės pasekmės negali būti pripažįstamos teisėtomis. Statytojas įgytų nuosavybės teisę į statinį tik tuomet, jeigu statybą pradėjo, vykdė ir baigė laikydamasis tą procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Atsakovai neteisėtai įsiregistravo nuosavybę neteisėtos Deklaracijos pagrindu. Deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu pakeisti Registro duomenys, teismui pripažinus neteisėta, Registro duomenys turėtų būti keičiami, t. y. panaikinama nekilnojamojo daikto – pastato – Gyvenamojo namo teisinė registracija Registre 2017 m. lapkričio 3 d. Esant galiojančiai ir nenuginčytai 2013 m. rugpjūčio 29 d. deklaracijai, patvirtinančiai Gyvenamojo namo statybos teisėtumą ir atsakovo nuosavybės teises, Registre negalėtų būti išregistruojamas Gyvenamasis namas ir atsakovo nuosavybės teisės į jį. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-464-502/2019 nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija nesukelia teisinių pasekmių, nes yra patvirtinta 2017 m. spalio 26 d. deklaracija.

29. Atsakovai A. R. ir D. R. atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašė jį atmesti.

30. Atsakovai nurodė, kad Deklaracijos pagrindu Registre Gyvenamojo namo duomenys buvo registruoti nuo 2017 m. lapkričio 3 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalis nustato specialų vienerių metų terminą, per kurį Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo deklaracijos panaikinimo (2019 m. gruodžio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1086-525/2019). Inspekcijai nuo 2017 m. spalio 26 d. buvo puikiai žinomas Deklaracijos turinys, nes ši institucija minėtą statybos užbaigimo dokumentą tuo metu patvirtino. Pareiškėjo minimoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinėje byloje Nr. eA-43-602/2020 buvo visai kitas teisinis reguliavimas deklaracijos tvirtinimo metu.

31. Atsakovų nuomone, teismas teisingai pažymėjo, kad Inspekcija pareiškime nebuvo nurodžiusi jokių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą teigti, jog pareiškėjas siekia panaikinti Deklaraciją dėl viešojo intereso pažeidimo. Pirmosios instancijos teisme vykusio teismo posėdžio metu pareiškėjas nepagrindė, kaip Deklaracija pažeidžia viešąjį interesą. Atsakovų valdomame Žemės sklype individualaus gyvenamojo namo statyba yra galima, jokios kaimynystėje gyvenančių asmenų, valdančių besiribojančius žemės sklypus, teisės ar interesai nėra niekaip pažeidžiami (tarp jų nėra jokių nesutarimų ar ginčų). Jokie privalomi atstumai iki gretimų žemės sklypų nėra pažeidžiami (viršijami), esminė problema (t. y. dalies valstybinės žemės užstatymas) yra išspręsta (pašalinta). Iš Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalies matyti, kad terminas yra naikinamasis. Pareiškėjas nei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu, nei apeliaciniame skunde nenurodo, kokios nuo jo valios nepriklausančios aplinkybės objektyviai trukdė įstatyme apibrėžtu terminu pasinaudoti teise kreiptis į teismą, ginčijant Deklaraciją. Būtent Inspekcijai yra suteikti įgaliojimai priimti sprendimus dėl statybos užbaigimo aktų tvirtinimo.

32. Atsakovas VĮ Registrų centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašė atmesti apeliacinio skundo dalį dėl Gyvenamojo namo teisinės registracijos Registre panaikinimo ir šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, reikalavimą dėl Deklaracijos panaikinimo spręsti teismo nuožiūra.

33. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas panaikinti Gyvenamojo namo teisinę registraciją Registre, administracinėje byloje turėjo įrodyti, kad dokumentas (Deklaracija), kurio pagrindu atlikta teisinė registracija, yra neteisėtas. Deklaracijos registravimą atliko pareiškėjas, o ne VĮ Registrų centras. Juridinis faktas apie teisme iškeltą bylą, susijusią su nekilnojamuoju daiktu, nėra teisinis pagrindas atsisakyti Registre įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos. Be to, ginčas vyko dėl kito dokumento – 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos, o ne dėl Deklaracijos, kurios pagrindu Registre 2017 m. lapkričio 3 d. ir 2017 m. lapkričio 10 d. buvo įregistruotas Gyvenamasis namas ir atsakovų nuosavybės teises į jį, teisėtumo. Pareiškėjas dar 2017 metais, tikrindamas Deklaraciją, turėjo galimybę įvertinti Deklaracijos atitiktį Reglamento reikalavimams. Žinodamas, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme yra nagrinėjama administracinė byla dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos galiojimo panaikinimo, pareiškėjas nesiėmė pakankamų priemonių galimiems pažeidimams nustatyti tikrinant Deklaraciją, bet ją patvirtino, taip sukurdamas teisinį registravimo pagrindą, kuris ir sudarė teisės aktais pagrįstas prielaidas Registre įregistruoti Gyvenamąjį namą bei atsakovų nuosavybės teises į jį.

34. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija nebuvo panaikinta, ji yra galiojanti, šios nutarties pagrindu negali būti išregistruojami 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos pagrindu Registre įregistruoti Gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenys. Teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą ir panaikinus Deklaraciją, kurios pagrindu Registre buvo įregistruotas Gyvenamasis namas bei atsakovų nuosavybės teisė į jį, liktų nepanaikinta 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija, kurios pagrindu Registre 2013 m. rugpjūčio 28 d., 2013 m. rugpjūčio 29 d. buvo įregistruotas Gyvenamasis namas ir atsakovų nuosavybės teisė į jį. Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimais, Gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenys turėtų būti atstatyti į padėtį, buvusią iki 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 10 d. atliktos teisinės registracijos, t. y. atstatyti Gyvenamojo namo kadastro ir registro duomenys, kurie buvo įregistruoti 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos pagrindu. Tai reiškia, kad, teismui tenkinus pareiškėjo reikalavimą panaikinti Deklaracijos galiojimą, pareiškėjas nepasiektų pageidaujamo teisinio rezultato.

IV. 35. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. spalio 13 d. nutartimi Inspekcijos apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą, priteisė atsakovei D. R. iš Inspekcijos 968 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

36. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas, nustatęs, jog atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta neteisėtai, 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą dėl jos panaikinimo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimu buvo patenkinti Inspekcijos reikalavimai – 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija panaikinta. Atsakovas A. R. dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo padavė apeliacinį skundą. Nelaukdamas bylos procesinės baigties, atsakovas surašė naują deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri Inspekcijos 2017 m. spalio 26 d. buvo patvirtinta.

Atsakovas 2017 m. spalio 27 d. kreipėsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą su prašymu Registre įregistruoti gyvenamąjį namą bei A. R. ir D. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Kartu su prašymu atsakovas pateikė 2017 m. liepos 20 d. deklaraciją ir UAB „BMO Projektai“ parengtą statinio kadastro duomenų, nustatytų 2017 m. rugpjūčio 8 d., bylą. VĮ Registrų centro Vilniaus filialas Registre 2017 m. lapkričio 3 d. įregistravo gyvenamąjį namą ir 2017 m. lapkričio 10 d. įregistravo atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 4 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 13 d. sprendimas panaikintas ir Inspekcijos pareiškimas dėl 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracijos panaikinimo atmestas. Inspekcijos įgaliotas pareigūnas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. patikrino 2017 m. liepos 20 d. deklaracijos teisėtumą. Atlikus patikrinimą konstatuota, kad 2017 m. liepos 20 d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų. Tai fiksuota 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte.

Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad pastato statybos vieta neatitinka 2003 m. išduotame statybos leidime numatytos statinio vietos, todėl reikalingas naujas statybą leidžiantis dokumentas. Žemės sklypo, kuriame yra Gyvenamasis namas, situacija, lyginant su 2013 m., iš esmės pasikeitė, t. y. NŽT 2015 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. 48FPĮ-1873-(14.48.123.) buvo patvirtintas žemės sklypų (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektas, pagal kurį atsakovo A.

R. 2003 m. įsigytas žemės sklypas (0,1310 ha ploto), sujungus jį su valstybine žeme, padidėjo iki 0,1722 ha ploto. Taigi, aplinkybės, dėl kurių buvo kvestionuojama 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija, t. y. tai, kad Gyvenamojo namo dalis pastatyta už vakarinės žemės sklypo ribos valstybinėje žemėje, 2015 metais iš esmės pasikeitė.

37. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra išaiškinusi, jog pareiškėjo, ginančio viešąjį interesą, pareikšti materialieji reikalavimai turi būti tinkami pažeistam viešajam interesui apginti. Pareiškimo, kuriuo ginamas viešasis interesas, dalykas yra viešojo intereso gynimas, o administracinių aktų panaikinimas ar kitų gynybos priemonių taikymas (uždraudimas atlikti veiksmus, žalos atlyginimo priteisimas ir pan.) yra būdas, kuriuo viešasis interesas gali būti apginamas. Kai viešojo intereso pažeidimas pasireiškia priimtais neteisėtais administraciniais aktais, reikalavimas šiuos aktus panaikinti iš tiesų reiškia reikalavimą apginti viešąjį interesą, panaikinant atitinkamus administracinius aktus. Jei neteisėti administraciniai aktai jau yra sukėlę materialinius teisinius padarinius, vien administracinio akto panaikinimas, nesiejant to su atitinkamų materialinių teisinių padarinių pašalinimu, savaime neleistų apginti viešojo intereso (žr. 2009 m. vasario 12 d. nutartį byloje Nr. A822-65/09).

38. Teismų praktikoje, be to, pripažįstama, kad deklaracija apie statybos užbaigimą kaip statytojo parengiamas ir pasirašomas dokumentas įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintina vienašaliu sandoriu (CK 1.63 str.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-701/2018). Kitaip tariant, deklaracija apie statybos užbaigimą yra vienašalis asmens (statytojo) pareiškimas apie jau atliktų darbų faktą bei jų atitiktį teisės aktų reikalavimams (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-155-916/2020). Deklaracijos patvirtinimas ir registracija IS „Infostatyba“ yra kompetentingos valstybės institucijos administracinis sprendimas, ne tik patvirtinantis naujo daikto teisėtą sukūrimą, bet ir suteikiantis asmeniui teisę įregistruoti naujai sukurtą daiktą ir nuosavybės teises į jį (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1832/2012). Nors Inspekcijos teisė kreiptis į teismą dėl deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimo panaikinimo nustatyta įstatyme, tačiau kreipimasis į teismą su reikalavimu panaikinti deklaraciją apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu yra ne tik atlikta naujai sukurto nekilnojamojo turto bei statytojo daiktinių teisių į jį registracija, bet ir yra sudaryti daiktinių teisių į šį turtą perleidimo, daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, negali būti savitikslis, o turi būti skirtas viešojo intereso apsaugai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3134-502/2020).

39. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Deklaracijoje Inspekcija nustatė esminių statinio projekto sprendinių pažeidimų: pažeisti vietos sklype, aukščio ir pastato matmenų, atstumų iki žemės sklypo ribos reikalavimai. Pagal prie Deklaracijos pridėtą techninį projektą, pastatyto pastato statybos vieta naujai suformuotame Žemės sklype neatitinka vietos, numatytos projekte. Nustatyta, kad statytojas pažeidė esminius projekto sprendinius. Vadovaujantis Reglamento 48 punktu, pakeitus statinio projekto sprendinius, privalu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą.

40. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad faktas, jog 2017 m. spalio 20 d. Inspekcijai pateikta deklaracija buvo patvirtinta, nors, galbūt tam nebuvo teisinio pagrindo, suponuoja buvimą sąlygų, atitinkančių viešojo intereso gynimo teisinę padėtį, kuri pagal pareiškėjo nustatytą faktinę situaciją vertintina, kaip savavališka statyba (Statybos įstatymo 2 str. 46 d.), kurios įteisinimas galimas tik įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka. Todėl teisėjų kolegija konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą ir tai daro jam įstatymu suteiktų įgaliojimų pagrindu.

41. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Inspekcijos įgaliotas pareigūnas nuo 2019 m. spalio 1 d. iki 2019 m. lapkričio 26 d. tikrino 2017 m. liepos 20 d. deklaracijos teisėtumą. Tai, kad 2017 m. liepos 20 d. deklaracija neatitinka teisės aktų reikalavimų ir nustatytų pažeidimų pobūdis nurodomas 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte. Į teismą Inspekcija kreipėsi 2020 m. sausio 21 d.

42. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad Deklaracija Inspekcijos patvirtinta 2017 m. spalio 26 d., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas Registre gyvenamąjį namą įregistravo 2017 m. lapkričio 3 d., o 2017 m. lapkričio 10 d. įregistravo atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį, konstatavo, kad savavališka statyba nustatyta po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo (taip pat ir jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre). Todėl Inspekcija, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, turėjo teisę (pareigą) kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai. Įstatyme įtvirtintą vienerių metų naikinamąjį terminą Inspekcija praleido, todėl nebeturi teisinių pagrindų šiuo būdu ginti viešojo intereso. Apeliacinės instancijos teismas pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė.

43. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad už advokato teiktas teisines paslaugas 2020 m. gruodžio 18 d. sumokėjo atsakovė D. R.. Kadangi pareiškėjo Inspekcijos apeliacinis skundas atmestas, atsakovei D. R. apeliacinės instancijos teismas priteisė 968 Eur atstovavimo išlaidų, turėtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

V. 44. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjo Inspekcijos prašymas atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021. Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį.

45. Pareiškėjas prašo panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2018-789/2020 ir priimti naują sprendimą, kuriuo tenkinti Inspekcijos pareiškimą: panaikinti 2017 m. spalio 26 d. deklaracijos apie statybos užbaigimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), galiojimą, panaikinti nekilnojamojo daikto – pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), teisinę registraciją Registre.

46. Inspekcija pažymi, kad ginčas kilo dėl statybos procesą reglamentuojančių teisės normų taikymo, kurios yra viešosios teisės normos. Inspekcija, kaip viešojo administravimo subjektas, vykdantis statybos valstybinę priežiūrą (Priežiūros įstatymo 8 str. 1 d.), vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, nustačiusi, kad savavališka statyba vykdoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, kreipėsi į teismą dėl deklaracijos patvirtinimo panaikinimo. Neteisėtai deklaruojant statybą, neturint statybą leidžiančio dokumento, suteikiančio teisę vykdyti statybas bei nepateikiant kitų privalomų pateikti dokumentų, yra pažeidžiamos ne tik statybą reglamentuojančios teisės normos, bet ir viešasis interesas, kadangi Deklaracija, statytojui nepagrįstai ją užpildžius, Inspekcijos buvo patvirtinta, todėl darytina išvada, kad priimtas administracinis aktas pažeidžia teisės aktų reikalavimus ir turėtų būti panaikintas. Tokiais veiksmais būtų ginamas viešasis interesas, nes statyba turi būti vykdoma griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, konstatavęs, kad Inspekcija veikia gindama viešąjį interesą, netinkamai taikė teisės normas jo gynimui, neužtikrino realaus viešojo intereso gynimo.

47. Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nutartyje nustatydamas, kad nagrinėjamoje byloje turi būti ginamas viešasis interesas, netinkamai sprendė dėl terminų tokiems reikalavimas pareikšti, nes, taikydamas Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalį, nurodė, kad Inspekcija turėjo teisę (pareigą) kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieni metai, nors tokiu atveju taikytina Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies išimtis, numatanti, kad vienerių metų terminas deklaracijos ginčijimui netaikomas ginant viešąjį interesą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neturėjo teisinio pagrindo nurodyti, kad terminas kreiptis dėl deklaracijos panaikinimo yra praleistas, nes tokiu sprendimu užkirto kelią dėl viešojo intereso gynimo ir neteisėtos statybos padarinių šalinimo proceso pradžios, deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo.

48. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje terminas turėtų būti vertinamas visos bylos kontekste, įvertinant, kad viešojo intereso gynimo atveju kreipimosi į teismą procesinis terminas ginčijant deklaraciją, per kurį gali būti apginta asmens teisė kreipiantis į teismą yra 10 metų (ABTĮ 30 str. 1 d.). Teismų praktika patvirtina, kad viešojo intereso gynimo atveju taikomas 10 metų terminas, kuris nagrinėjamu atveju nėra suėjęs, todėl nustačius, kad Deklaracijos pažeidimai yra esminiai, nurodantys, kad vykdoma statyba savavališka, termino pažeidimas negali užkirsti kelio kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, nes tokiu atveju taikytina Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies išimtis, numatanti, kad vienerių metų terminas deklaracijos ginčijimui netaikomas ginant viešąjį interesą.

49. Inspekcija nesutinka su teismų byloje padarytomis išvadomis, kad ji praleido Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą terminą, nes, pritaikius Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies išimtį, Inspekcija, nepraleidusi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino, nustačiusi Deklaracijos neteisėtumo faktą, užfiksuotą Patikrinimo akte, per 2 mėnesius kreipėsi dėl Deklaracijos panaikinimo, todėl Inspekcijos pareiškime išdėstytas prašymas panaikinti Deklaracijos galiojimą ir jos registraciją turėtų būti tenkinamas.

50. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, atnaujinęs bylos nagrinėjimą, turėtų pasisakyti ir suformuoti praktiką dėl Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtinto termino ir 25 straipsnio 6 dalies ginant viešąjį interesą taikymo ir aiškinimo. Šiuo atveju abi normos turi būti taikomos ir aiškinamos kartu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nagrinėjamoje byloje sukūrė neteisingą precedentą ir pateikė klaidingą aiškinimą, be to, šiuo atveju bendrosios kompetencijos teismuose taikoma kitokia deklaracijų ginčijimo terminų taisyklė, kas sudaro poreikį suvienodinti teismų praktiką iš esmės vienodose bylose.

51. Inspekcija, prašydama atnaujinti procesą, taip pat prašo teismo įvertinti šio instituto tikslus ir uždavinius, o tai reiškia, kad procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, jog dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

VI. 52. Pareiškėjas Inspekcija siekia atnaujinti procesą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartimi užbaigtoje administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte įtvirtintą pagrindą.

53. Teisėjų kolegija, nagrinėdama prašymo atnaujinti procesą argumentus, pirmiausia pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, jog vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Bylos peržiūrėjimas neturėtų būti traktuojamas kaip „užslėpta“ apeliacija, ir vien dviejų nuomonių tam tikru klausimu galimybė nėra pagrindas bylą nagrinėti iš naujo (žr., pvz., EŽTT 2003 m. liepos 24 d. sprendimą byloje Ryabykh prieš Rusiją, peticijos Nr. 52854/99). Teisėtas galutinio ir įsiteisėjusio sprendimo panaikinimas peržiūros procese reiškia nukrypimą nuo teisinio apibrėžtumo principo. Šis nukrypimas būtų suderinamas su Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimais, tik jei tai būtų pateisinamas dėl primygtinio socialinio poreikio, o ne vien tik dėl „teisinės švaros“ (žr. EŽTT 2009 m. liepos 23 d. sprendimą byloje Sutyazhnik prieš Rusiją, peticijos Nr. 8269/02). Taigi atitinkamas įsiteisėjęs sprendimas gali būti panaikintas tik siekiant ištaisyti klaidą, iš tiesų turinčią esminę reikšmę teisminei sistemai (žr. EŽTT 2001 m. kovo 29 d. sprendimą byloje Shchurov prieš Rusiją, peticijos Nr. 40713/04).

54. Akcentuotina, kad proceso atnaujinimo institutas neturi būti priemonė dar kartą pasibylinėti ar vilkinti priimtų teismų sprendimų vykdymą, o proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą, apginant ne tik privatų šalių, bet ir viešąjį interesą.

55. Taigi sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą baigtoje administracinėje byloje yra patikrinama, ar nėra esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą byloje priimtus teismų procesinius sprendimus pripažinti neteisėtais ir kurių baigtinis sąrašas yra nurodytas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje. Šių aplinkybių (proceso atnaujinimo pagrindų) buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių įstatyme nustatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimą, procesas administracinėje byloje negali būti atnaujintas (ABTĮ 162 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P442-166/2011; kt.).

56. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte nurodytas bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu ar nutartimi, proceso atnaujinimo pagrindas – jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialiosios teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą ar nutartį. Siekiant atnaujinti procesą aptariamu pagrindu, būtina nustatyti akivaizdų materialiosios teisės normų pažeidimą, t. y. kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P662-143/2010; kt.).

57. Byloje, kurioje prašoma atnaujinti procesą, pareiškėjo Inspekcijos apeliacinis skundas atmestas. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą gindamas viešąjį interesą, jam įstatymu suteiktų įgaliojimų pagrindu. Deklaraciją Inspekcija patvirtino 2017 m. spalio 26 d., VĮ Registrų centro Vilniaus filialas Registre Gyvenamąjį namą įregistravo 2017 m. lapkričio 3 d., o 2017 m. lapkričio 10 d. – atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad savavališka statyba nustatyta po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo Nekilnojamojo turto kadastre, todėl Inspekcija, vadovaujantis Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalimi, turėjo teisę (pareigą) kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Įstatyme įtvirtintą vienerių metų naikinamąjį terminą Inspekcija praleido, todėl nebeturi teisinių pagrindų šiuo būdu ginti viešojo intereso.

58. Inspekcijos teigimu, teismai netinkamai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad Inspekcija praleido šioje normoje nustatytą terminą kreiptis į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo, nes, pritaikius Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies išimtį (kreipiantis dėl viešojo intereso gynimo), Inspekcija, nepraleidusi Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto termino, nustačiusi Deklaracijos neteisėtumo faktą, užfiksuotą Patikrinimo akte, per 2 mėnesius nuo Patikrinimo akto surašymo dienos kreipėsi dėl Deklaracijos panaikinimo. Todėl, pasak Inspekcijos, prašymas panaikinti Deklaracijos galiojimą ir jos registraciją turėtų būti tenkinamas.

59. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio savavališkos statybos padarinių šalinimą, 13 dalis įtvirtina, kad tuo atveju, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre, Inspekcija kreipiasi į teismą dėl statybos užbaigimo akto ar deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo praėjo ne daugiau kaip vieneri metai. Teismui panaikinus šiuos dokumentus, Inspekcija atlieka savavališkos statybos padarinių šalinimo procedūras šio įstatymo nustatyta tvarka.

60. Pagal pareiškėjo prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodytą Priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktą Inspekcija, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Praleidus kreipimosi į teismą nustatytą terminą, jis gali būti atnaujinamas ABTĮ nustatyta tvarka.

61. Pareiškėjo akcentuojamo Priežiūros įstatymo 25 straipsnio, reglamentuojančio skundų ar pranešimų nagrinėjimą, 6 dalis nustato, kad skundai ar pranešimai dėl statybos užbaigimo aktų ar pažymų apie statinio nugriovimą išdavimo teisėtumo, deklaracijų apie statybos užbaigimą surašymo ar patvirtinimo teisėtumo, taip pat dėl kitų, negu nurodyti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse, su statybos procesu susijusių administracinių sprendimų nenagrinėjami, apie tai raštu informuojant skundą ar pranešimą pateikusį asmenį, jeigu: nuo akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo priėmimo praėjo daugiau kaip vieni metai, išskyrus atvejus, kai dėl šių dokumentų išdavimo, surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo teisėsaugos institucijos atlieka tyrimą arba yra įtarimų, kad yra pažeistas viešasis interesas (1 p.); akto ar pažymos išdavimo, deklaracijos surašymo ar patvirtinimo arba administracinio sprendimo teisėtumo klausimas dėl tų pačių aplinkybių nagrinėjamas arba išnagrinėtas teisme (2 p.).

62. Kaip matyti iš aptarto teisinio reguliavimo, Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalis nustato specialų vienerių metų terminą, per kurį Inspekcija turi teisę kreiptis į teismą dėl statybos užbaigimo deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, jeigu savavališka statyba nustatoma po statybos užbaigimo procedūrų atlikimo ir statinio įregistravimo ar jo kadastro duomenų pakeitimo Nekilnojamojo turto kadastre. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas į teismą kreipėsi būtent dėl statybos užbaigimo deklaracijos patvirtinimo panaikinimo, kai statybos užbaigimo procedūros yra atliktos ir statiniai įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre, todėl konstatuotina, jog šiuo atveju taikytinas vienerių metų kreipimosi į teismą terminas. Kaip nustatyta byloje, tai, kad Deklaracija dėl Gyvenamojo namo neatitinka teisės aktų reikalavimų, Inspekcija nustatė ir pažeidimus nurodė 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte. Minėtame patikrinimo akte nustatyta, kad statytojas pažeidė esminius projekto sprendinius, o vadovaujantis Reglamento 48 punktu, pakeitus statinio projekto sprendinius, privalu gauti naują statybą leidžiantį dokumentą. Taigi, aptartame patikrinimo akte nustatyti pažeidimai atitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 46 dalyje nustatytą savavališkos statybos apibrėžimą (savavališka statyba – statinio ar jo dalies statyba neturint galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius). VĮ Registrų centras Deklaracijos pagrindu Registre 2017 m. lapkričio 3 d. įregistravo Gyvenamąjį namą ir 2017 m. lapkričio 10 d. įregistravo atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teises į jį. Į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo Inspekcija kreipėsi 2020 m. sausio 21 d., t. y. praleidusi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje nustatytą vienerių metų terminą nuo statinio ar jo naujų kadastro duomenų įregistravimo.

63. Nors pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą teigia, kad šiuo atveju turėjo būti taikoma Priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje nustatyta išimtis, jog vienerių metų terminas deklaracijos ginčijimui netaikomas ginant viešąjį interesą, pažymėtina, kad minėta norma yra įtvirtinta Priežiūros įstatymo penktajame skirsnyje, reglamentuojančiame prašymų, skundų ir pranešimų nagrinėjimą, o šio įstatymo 25 straipsnis konkrečiai nustato skundų ar prašymų nagrinėjimo tvarką. Tačiau šiuo atveju nebuvo nagrinėjamas joks skundas, prašymas ar pranešimas, apie faktinę ir teisinę situaciją dėl Gyvenamojo namo statybų Inspekcijai buvo žinoma jau nuo 2014 metų, kai pareiškėjas, nustatęs, jog atsakovo 2013 m. rugpjūčio 12 d. deklaracija apie statybos užbaigimą surašyta neteisėtai, 2014 m. gegužės 14 d. kreipėsi į teismą dėl jos panaikinimo, bet įsiteisėjusiu galutiniu procesiniu teismo sprendimu minėta deklaracija nebuvo panaikinta. Kaip minėta, Deklaracija buvo patvirtinta 2017 m. spalio 26 d. pačios Inspekcijos, Deklaracijos pagrindu Gyvenamojo namo duomenys įregistruoti Registre 2017 m. lapkričio 10 d., o Inspekcija, nustačiusi pažeidimus 2019 m. lapkričio 26 d. patikrinimo akte, į teismą dėl Deklaracijos panaikinimo kreipėsi tik 2020 m. sausio 21 d.

64. Procesas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje 10 punkte numatytu pagrindu gali būti atnaujintas tik nustačius šių sąlygų visumą: 1) turi būti nustatytas materialiosios teisės normos pažeidimas jas taikant; 2) nustatytas pažeidimas turi būti akivaizdus; 3) toks pažeidimas turi būti esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eP-33-556/2018). Aptariamas proceso atnaujinimo pagrindas iš esmės siejamas su pažeidimo akivaizdumu. Prašyme atnaujinti procesą šiuo pagrindu turi būti pateikiama argumentų, kurie akivaizdžiai parodytų, kad bylą nagrinėjęs teismas neteisingai aiškino byloje taikytiną materialiosios teisės normą. Toks akivaizdumas procesą atnaujinti prašančio asmens turi būti specialiai aptartas ir argumentuotas. Kaip minėta, pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo. Taip pat akcentuotina, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir „esminė“, t. y. tokia, kuri daro teismo procesinį sprendimą neteisėtu. Teismo padarytas „esminis materialiosios teisės normų pažeidimas“ gali būti suprantamas kaip (i) konkrečioje teisės normoje esančios aiškios taikytinos nuostatos netaikymas, (ii) imperatyviosios teisės normos netaikymas, (iii) vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai ir (iv) kiti panašūs atvejai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. vasario 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-5-438/2020, 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-28-520/2018, 2017 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-32-261/2017). Tačiau nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindo konstatuoti teismą padarius „esminį materialiosios teisės normų pažeidimą“, nėra.

65. Byloje nagrinėjamo kausimo kontekste pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. spalio 13 d. nutartyje taip pat konstatuota, jog Inspekcija, praleidusi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą vienerių metų terminą, „nebeturi teisinių pagrindų šiuo būdu ginti viešojo intereso“. Taigi, tokio termino pasibaigimas neriboja Inspekcijos, nustačiusios galimus viešojo intereso pažeidimus statybos srityje, kreiptis į prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo (Priežiūros įstatymo 14 str. 9 d., 23 str. 1 d. 6 p.), jeigu nebus pažeisti teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir teisinio stabilumo principai.

66. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuojama, kad pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas įstatymo nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl procesą administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 atsisakoma atnaujinti (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos prašymą prašymo dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. eA-2222-415/2021 atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Arūnas Sutkevičius

Milda Vainienė