2022-06-29 Nr. AB-17746-3-62-3-00813-2022-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2923-381/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00813-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Beatos Martišienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. A. A. (A. A. A.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos A. A. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėja A. A. A. (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 22S61880 (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė. Prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ji grindė baime (duomenys neskelbtini). Prieglobsčio prašytoja yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), todėl jai gali kilti grėsmė dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo teigimu, ji negali grįžti į savo kilmės valstybę, nes bus nužudyta.

3. Migracijos departamentas ginčijamu Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos), išsiųsti ją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos bei įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 3 metams nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

4. Pareiškėja mano, kad ji nurodė pakankamai svarbias bylai aplinkybes, tačiau jos buvo neteisingai ir nevisapusiškai įvertintos. Jos pasakojimas yra paremtas objektyviais įrodymais, buvo detalus, išsamus ir nuoseklus, ji pateikė detales apie patirtą persekiojimą, tačiau šios nebuvo įvertintos teisingai ir nepripažintos pakankamomis. Jos pasakojimas leidžia identifikuoti tariamą persekiotoją, jo tikėtinus motyvus ir tikslus persekioti prieglobsčio prašytoją, atitinkamai, pagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybę. Pareiškėja mano, kad jos deklaruojama baimė buvo visiškai pagrįsta, todėl ji atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir jai suteiktinas pabėgėlio statusas.

5. Atsakovas netinkamai įvertino pareiškėjos individualaus atvejo atitiktį teisės normoms. Persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Pareiškėja mano, kad jos situacija atitinka esmines nuostatas ir jai turėtų būti suteiktas pabėgėlio statusas bei papildoma apsauga.

6. Atsakovas neatsižvelgė į pareiškėjos individualią situaciją, nurodytus aspektus bei aplinkybes, todėl galimai buvo pažeistas Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 (toliau – ir Tvarkos aprašas; ginčui aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 99 punktas.

7. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Migracijos departamentas nurodė, kad jis išnagrinėjo pareiškėjos prieglobsčio prašymą ir nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsakovas mano, kad pareiškėjos pasakojimas dėl jai kilmės valstybėje kylančios grėsmės nebuvo patvirtintas objektyviais įrodymais ar kilmės valstybės informacija. Tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nepagrindė prielaidos, jog dėl individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų) pareiškėjai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas.

9. Nenustačius pareiškėjai tariamai kilmės valstybėje kylančių grėsmių, tos pačios aplinkybės buvo įvertintos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Migracijos departamentas nenustatė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, kad pareiškėjai grėstų nurodyti pavojai, todėl buvo pripažinta, jog ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Surinkęs kilmės valstybės informaciją, Migracijos departamentas nustatė, kad pareiškėjos kilmės valstybėje beatodairiško smurto lygis nėra toks aukštas, kad jai galėtų kilti reali rimta žala. Dėl to buvo konstatuota, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

10. Pareiškėja nurodė vieną pagrindinę išvykimo iš kilmės valstybės priežastį – baimę būti nužudytai (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja kilusi iš (duomenys neskelbtini), ji daro prielaidą, kad jai gali kilti grėsmė dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos papasakota istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo, nes jos pasakojimas turi trūkumų, neleidžiančių identifikuoti persekiotojo. Paprašyta papasakoti apie epizodą, kai (duomenys neskelbtini), pareiškėja negalėjo atsakyti, ar (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad konflikto (duomenys neskelbtini) kontekste išskiriamos padidintos rizikos patirti persekiojimą grupės: politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, taip pat asmenys, turintys ryšių su valdžia. Pareiškėja nepriklauso nė vienai iš minimų grupių, ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ją kilmės valstybėje kas nors persekiotų ar jai grasintų. Savo pasakojimui pagrįsti pareiškėja pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą (vaizdo įraše užfiksuoti vaizdai sutampa su nuotraukomis), kuriuose matomi (duomenys neskelbtini), bet jos neleidžia susieti šios medžiagos su pareiškėjos pasakojimu. Vienoje iš nuotraukų matomas (duomenys neskelbtini) (ši nuotrauka, tikėtina, paimta iš viešai prieinamo straipsnio apie (duomenys neskelbtini). Straipsnyje teigiama, kad padegėjai nenustatyti. Pagal pareiškėjos pasakojimą, taip pat pagal surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Prieglobsčio prašytoja akcentavo įvykius, nutikusius jai būnant už savo kilmės valstybės ribų, jos įvardinta grėsmė nebuvo individualizuota, ji asmeniškai nenukentėjo, jos pateikta vaizdo medžiaga randama viešoje prieigoje. Dėl to jos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę buvo vertinama kaip hipotetinio pobūdžio.

11. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad ji patirs neteisėtus veiksmus. Dėl to pareiškėjos nesutikimas su ginčijamu sprendimu, nesudaro pagrindo pripažinti šį sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. gegužės 17 d. sprendimu pareiškėjos A. A. A. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2022 m. sausio 27 d. sprendimo Nr. 22S61880 3 punktą (draudimą asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos), ir 4 punktą (į C.SIS II įvesto perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi terminą sutrumpino iki dvejų metų), likusią pareiškėjos skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

13. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 2 d. pareiškėja buvo sulaikyta, neteisėtai perėjusi Lietuvos Respublikos sieną. Pareiškėja 2021 m. liepos 22 d. pateikė prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo, kuriame nurodė, jog ji yra (duomenys neskelbtini) pilietė, norinti prieglobsčio Lietuvoje, nes grįžus namo jos gyvybei gresia pavojus, norėtų pradėti naują gyvenimą Lietuvoje.

14. 2021 m. lapkričio 9 d. apklausos metu pareiškėja nurodė, kad ji gyveno (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, atvykusi į Baltarusiją, gyveno viešbutyje, nes buvo sumokėtas mokestis už mokslą. Nepažįstami žmonės užėjo į jos kambarį ir pasakė, kad ji turi rinktis daiktus ir netrukus bus deportuota, nes nepadengė visos sumos už savo kalbos studijas (sumokėta tik už 5 mėnesius, nors pareiškėja teigė sumokėjusi visą sumą už vienerius mokslo metus). Jos draugė iš (duomenys neskelbtini), kuri mokėsi Baltarusijoje, susirado ją ir patarė prašyti prieglobsčio Lietuvoje, kur ji bus saugi, nes tai yra taiki šalis. Ji sudarė maršrutą pasinaudodama „Google“ rasta informacija, nurodė, kur yra kiekviena autobusų stotelė, koks yra maršrutas, kur eiti ir kokiu keliu, davė pinigų susimokėti už transportą, pasakė, jog turiu įspėti taksistą, kad priartėjus prie sienos, jis sustotų ir ją išleistų. Išlipusi ji pamatė grupę žmonių, prie kurių prisijungė, miške kartu praleido 48 valandas ir vėliau buvo suimta pareigūnų. Pareiškėja bijo grįžti namo, nes (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė esanti (duomenys neskelbtini).

15. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja baimę grįžti į kilmės valstybę sieja su (duomenys neskelbtini). Departamento surinkta informacija patvirtinta, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau pareiškėjos gyvenamajame rajone beatodairiško smurto lygis nesiekia tokio lygio, dėl kurio pareiškėja galėtų patirti grėsmę gyvybei. Pažymėta, kad pareiškėja nesieja savęs nė su (duomenys neskelbtini); ji nėra politinės partijos narė, aktyviai nedalyvavo jokioje politinėje ar kitoje visuomeninėje veikloje, kuri palaikytų vieną ar kitą šalies grupę.

16. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju atsakovas, priimdamas Sprendimą, turėjo atlikti griežtą, išsamų ir kruopštų pareiškėjos situacijos vertinimą: išsamiai išnagrinėjo pareiškėjos nurodytas aplinkybes, rėmėsi tyrimo metu surinktais faktiniais duomenimis, vadovavosi prieglobsčio teisės doktrina ir atliko išsamią šaltinių, kuriais vadovavosi, analizę, šie šaltiniai yra patikimi. Teismas pažymėjo, kad šiuo atveju nėra aktualūs ir netaikytini padidintos rizikos asmenų profiliai. Be to, pareiškėjos pateikti paaiškinimai, susiję su jos išvykimo iš kilmės valstybės aplinkybėmis, nepatvirtina aplinkybės, jog ji buvo susidūrusi su padidinta persekiojimo grėsme. Departamento surinktos informacijos visuma bei pareiškėjos papasakota istorija tiek apklausos departamente, tiek teismo posėdžio metu nepagrindžia tikimybės, jog (duomenys neskelbtini) pareiškėjai gresia persekiojimas. Pareiškėjos subjektyvios prielaidos nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, rašytine medžiaga ir pan. Pareiškėjos baimė patirti persekiojimą nelaikytina visiškai pagrįsta. Dėl to teismas padarė išvadą, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė jai suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

17. Teismas pritarė atsakovo išvadai dėl negalimumo suteikti pareiškėjai papildomą apsaugą, nes vien tariama grėsmė, kuri yra abejotina, nėra pagrindas suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, teismas pripažino, jog nepagrįsta, kad išsiuntus pareiškėją į kilmės valstybę, ji bus kankinama, su ja bus žiauriai elgiamasi arba bus žeminamas jos orumas ar ji bus tokiu būdu baudžiama. Byloje nėra ir duomenų, kad pareiškėjai kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jai gali būti įvykdyta mirties bausmė.

18. Teismas pažymėjo, kad atsakovas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjos nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jo priimti, kontekste, jo tyrimas buvo atliktas racionaliai, visapusiškai ir objektyviai. Atsakovas pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos argumentų. Departamentas, atlikdamas vertinimą, Tvarkos aprašo nuostatų nepažeidė.

19. Teismas pripažino pagrįstu Migracijos departamento sprendimą išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, tačiau nesutiko su atsakovo išvada taikyti pareiškėjai maksimalų draudimo terminą atvykti į Lietuvos Respubliką, nes laikė tai neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui. Nors nustatytų aplinkybių pagrindu prieita prie išvados, kad pareiškėja kelia neteisėtos migracijos grėsmę, tačiau teismas, atsižvelgęs į Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakyme „Dėl kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos patvirtinimo“ nustatytus pavyzdinius kriterijus ir individualią pareiškėjos situaciją (pareiškėja praeityje nebuvo pažeidusi atvykimo ir buvimo Lietuvoje ar kitoje Šengeno zonos valstybėje tvarkos ar padariusi kokių nors teisės pažeidimų), laikė, kad proporcinga būtų uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką dvejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Kadangi teismas pakeitė sprendimo dalį dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką, tai teismas konstatavo ir pagrindą keisti sprendimo dalį dėl perspėjimo apie draudimą įvedimo į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą. Dėl to teismas pakeitė perspėjimo laikotarpį. Kitą pareiškėjos skundo dalį teismas atmetė.

III. 20. Pareiškėja A. A. A. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundą tenkinti visa apimtimi, apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir užtikrinti jos bei vertėjo dalyvavimą teismo posėdyje.

21. Pareiškėja nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog ji neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir 87 straipsnio 1 dalies 1-3 punktų reikalavimų dėl papildomos apsaugos. Pagal kilmės valstybės informaciją (duomenys neskelbtini). Taigi tokio (duomenys neskelbtini) vykstančio vidinio karinio konflikto kontekste tikėtina, kad pareiškėjai kilmės šalyje, kurioje (duomenys neskelbtini), yra nesaugu.

22. Analizuodamas pareiškėjos prašymą, atsakovas pažymėjo, kad apklausos metu jos nurodytos aplinkybės vertintinos kaip ekonominio pobūdžio priežastys, todėl neatitinka teisės aktais nustatytų pabėgėlio statuso suteikimo kriterijų, neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Pareiškėja, oponuodama išsakytai atsakovo pozicijai, nurodė, kad remiantis Pabėgėlio statuso nustatymo procedūrų ir kriterijų vadovo pagal 1951 m. Konvenciją ir 1967 m. Protokolą dėl pabėgėlių statuso 62-63 punktais, emigrantas yra asmuo, kuris dėl kitų priežasčių, išskyrus apibrėžime nurodytas, savanoriškai palieka šalį. Jei jis juda tik ekonominiais sumetimais, jis yra ekonominis migrantas, o ne pabėgėlis, tačiau skirtumas tarp ekonominio migranto ir pabėgėlio kartais neryškus. Atsakovas neatskyrė ekonominio migranto ir prieglobsčio prašytojo, todėl negalėjo besąlygiškai tvirtinti, kad pareiškėjos pasakojimas ir prašymo suteikti prieglobstį motyvai buvo tinkamai ir išsamiai išnagrinėti.

23. Tuo atveju, jeigu nenustatoma, kad prieglobsčio prašytojui gali būti suteikiamas pabėgėlio statusas, turi būti vertinama, ar tokiam asmeniui gali būti suteikiama papildoma apsauga. Nagrinėjamu atveju atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek EŽTT suformuluotą praktiką, tiek Įstatyme bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį nėra įrodytas. Pareiškėjos įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojama iš esmės atliko paviršutiniškai, apsiribojo bendru abstrakčiu situacijos vertinimu, nevertino asmeninių pareiškėjos savybių ir santykio su žinoma bendra informacija visumos, atsiribojo nuo objektyvių ir subjektyvių faktorių, neužtikrino įrodymų visapusiško ištyrimo. Aptartos aplinkybės yra reikšmingos, pagrindžiančios pareiškėjos skundą.

24. Pareiškėja, atvykusi ir pasiprašiusi prieglobsčio Lietuvos Respublikoje, nuoširdžiai papasakojo savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas. Pareiga teisiškai kvalifikuoti aplinkybes tenka atsakovui ir tokia našta neturėtų būti perkelta tik prieglobsčio prašytojai. Atsakovo specialistai yra kvalifikuoti, apmokyti, būtent jiems tenka pareiga įvertinti pasakojimą, prieglobsčio prašymo faktines aplinkybes ir teisiškai jas kvalifikuoti, priimti sprendimą dėl gauto rašymo.

25. Atsakovas ir teismas, pasisakydami dėl papildomos apsaugos pareiškėjai Lietuvos Respublikoje nesuteikimo, konstatavo, jog aktualios yra tos pačios faktinės aplinkybės ir tie patys kriterijai, kaip ir dėl prieglobsčio prašymo nesuteikimo. Pareiškėjos nuomone, iš skunde pateiktos informacijos bei jos apklausų metu užfiksuotų duomenų matyti, jog atsakovui nesurinkus pakankamai duomenų, buvo padaryta netinkama išvada, kad pareiškėjos išsiuntimo į kilmės valstybę atveju ji nepatirs galimų grėsmių, nebus žeminamas jos orumas, nekils grėsmė sveikatai (gyvybei). Teismas neįvertino, kad yra tikimybė, jog išsiuntus pareiškėją į kilmės šalį, bus pažeistos jos teisės ir pagrindinės laisvės. Taigi Migracijos departamentas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes. Migracijos departamento surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių, informacija neatitiko naujumo ir aktualumo reikalavimų.

26. Atsakovo sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

27. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

28. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja nurodė vieną pagrindinę išvykimo iš kilmės valstybės priežastį – baimę (duomenys neskelbtini), t. y. grėsmė jai kyla dėl priklausymo (duomenys neskelbtini). Tačiau jos papasakota istorija savaime nesąlygoja pabėgėlio statuso jai suteikimo. Pareiškėjos pasakojimas turėjo trūkumų, neleidžiančių identifikuoti persekiotojo: pareiškėjo negalėjo įvardinti, (duomenys neskelbtini). Kilmės valstybės informacija patvirtina, kad konflikto (duomenys neskelbtini) kontekste padidintą riziką patirti persekiojimą patiria tam tikros grupės (politikai ar politiniai aktyvistai, mokytojai, taip pat asmenys, turintys ryšių su vyriausybe), tačiau pareiškėja nepriklauso nė vienai iš minimų grupių. Ji nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, kad ją kilmės valstybėje kas nors persekiotų ar jai grasintų. Siekdama pagrįsti savo pasakojimą, pareiškėja teikė nuotraukas ir vaizdo įrašą (vaizdo įraše užfiksuoti vaizdai sutampa su nuotraukomis), tačiau jose fiksuojama aplinka, įvykiai nebuvo kaip nors susieti su pareiškėjos pasakojimu, jos prašymo motyvais. Viena nuotrauka, tikėtina, paimta iš viešai prieinamo straipsnio apie (duomenys neskelbtini). Įvertinus nustatytų faktinių aplinkybių visumą, pareiškėjos pasakojimą, taip pat surinktą kilmės valstybės informaciją, nenustatyta individualių aplinkybių, kurios pagrįstų tarptautinės apsaugos prieglobsčio prašytojai suteikimo poreikį. Pareiškėja asmeniškai nėra nukentėjusi, o jos pateikta vaizdo medžiaga randama viešoje prieigoje. Taigi jos deklaruojama baimė grįžti į kilmės valstybę vertintina kaip hipotetinio pobūdžio.

29. Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad atsakovas neatskyrė ekonominio migranto ir pabėgėlio. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo nemotyvavo bloga ekonomine būkle, negalėjimu gauti darbo kilmės valstybėje. Dėl to apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės laikytinos susijusiosiomis su individualia pareiškėjos situacija, todėl tyrimo metu neprivalėjo būti vertinamos.

30. Vien dėl to, kad pareiškėja yra moteris, ji neturėjo būti priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, nes Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini). Be to, pareiškėja neįvardijo, kad ji kilmės valstybėje susidūrė su persekiojimu dėl savo lyties.

31. Nagrinėjamu atveju nei iš pareiškėjos pasakojimo, nei iš Migracijos departamento surinktos kilmės valstybės informacijos nebuvo galima daryti išvados, kad pareiškėjai jos kilmės valstybėje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Surinkta informacija neleidžia spręsti, kad jai kilmės valstybėje kyla grėsmė susidurti su nežmonišku elgesiu. Migracijos departamentas, vadovaudamasis teisės aktų nuostatomis ir tyrimo metu surinkta informacija, atliko tyrimą ir įvertino, ar pareiškėjai kilmės valstybėje gresia persekiojimas dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių – jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jos politinių įsitikinimų, taip pat įvertino, ar egzistuoja reali grėsmė, kad pareiškėja patirs neteisėtus veiksmus, nurodytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje. Deklaratyviais skundo teiginiais iš esmės nepaneigiama Migracijos departamento išvada.

32. Pareiškėja nepagrįstai teigia, kad jai neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje. Pareiškėja neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, nes, skubos tvarka išnagrinėjus jos prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėja neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Pareiškėjos atveju nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kad būtų užtikrintas tiesioginis jos išklausymas teisme. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma.

34. Įvertinusi pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus dėl būtinumo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje esančius rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjos apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Pareiškėja nenurodė tokio pobūdžio bylos aplinkybių, dėl kurių turėtų būti daroma išimtis ir byla apeliacine tvarka nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėja ir jos atstovas advokatas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, tiek pareiškėja, tiek jos atstovas teikė paaiškinimus. Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija pareiškėjos prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkina.

V. 35. Byloje kilo ginčas dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjai nesuteiktas prieglobstis Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

36. Konvencijos 1 straipsnio A skirsnio 2 punkto pirmoje pastraipoje įtvirtinta „pabėgėlio“ sąvoka, pagal kurią pabėgėliu pripažįstamas asmuo, kuris „dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamam dėl rasės, religijos, pilietybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar politinių įsitikinimų yra už šalies, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali arba bijo naudotis tos šalies gynyba; arba neturėdamas atitinkamos pilietybės ir būdamas už šalies, kurioje anksčiau buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų dėl tokių įvykių negali ar bijo į ją grįžti.“ Pabėgėlio statusas gali būti suteikiamas tik tuo atveju, jei prieglobsčio prašytojui kyla visiškai pagrįsta baimė būti persekiojamam dėl aptartų „konvencinių“ priežasčių – rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei, politinių įsitikinimų.

37. Remiantis 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų (toliau – ir Direktyva 2011/95/ES) 2 straipsnio d punktu, pabėgėlis – visų pirma trečiosios šalies pilietis, kuris yra ne savo pilietybės šalyje „dėl pagrįstos persekiojimo“ dėl rasės, religijos, tautybės, politinių pažiūrų ar priklausymo tam tikrai socialinei grupei „baimės“ ir negali arba „dėl tokios baimės“ nepageidauja pasinaudoti tos šalies „globa [apsauga]“. Taigi atitinkamas pilietis dėl kilmės valstybėje esančių aplinkybių ir persekiojimo dalyvių veiksmų turi pagrįstai baimintis persekiojimo dėl bent jau vienos iš penkių direktyvoje ir [K]onvencijoje išvardytų priežasčių (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo Shepherd, C-472/13, 24 p. ir jame nurodytą jurisprudenciją).

38. Pagal Direktyvos 2011/95/ES 4 straipsnio 3 dalies a–c punktus, tarptautinės apsaugos prašymą vertinant individualiai, reikia atsižvelgti į visus reikšmingus faktus, susijusius su kilmės šalimi, sprendimo dėl prašymo priėmimo momentu, atitinkamus prašytojo pateiktus pareiškimus ir dokumentaciją, taip pat į jo asmeninę padėtį ir aplinkybes (žr. Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimo EZ prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, C-238/19, 23 p.).

39. Prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje suteikimo teisiniai santykiai reglamentuojami atitinkamai Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis numato, kad pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

40. Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu. Šių veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

41. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatytą visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlygą, konstatavo, kad viena vertus, (visiškai pagrįsta baimė) turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1449-822/2022; 2010 m. birželio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-901/2010).

42. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl prieglobsčio laikosi nuoseklios pozicijos, kad galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. vasario 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1316-520/2022; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

43. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

44. Įstatymo 83 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, jog su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Pagal šio straipsnio 3 dalį tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą; pagal šio straipsnio 5 dalį <...> duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

45. Nagrinėjamoje byloje pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį grindė viena iš „konvencinių“ priežasčių – kilmės šalyje kylančia grėsme dėl priklausymo (duomenys neskelbtini).

46. Departamentas, atlikęs pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vertinimą, įvertinęs pareiškėjos prašyme suteikti prieglobstį nurodytas priežastis, lėmusias jos išvykimą iš kilmės valstybės ir baimę grįžti į ją, apklausų metu pateiktus paaiškinimus, pareiškėjos asmenines aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę dėl saugumo lygio kontekste, be kita ko, konstatavo, kad pareiškėjos baimė patirti persekiojimą Konvencijos prasme nėra visiškai pagrįsta (Įstatymo 86 straipsnio 1 dalis); nenustatyta realios ir individualios grėsmės tikimybės, kad pareiškėjai kilmės valstybėje grėstų kankinimai arba mirties bausmė (Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktai); nenustačius, kad pareiškėjos gyvenamojoje vietovėje beatodairiškas smurtas siektų tokį lygį, kad vien dėl buvimo toje teritorijoje kiltų grėsmė pareiškėjos gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o jos pasakojimas apie patirtą persekiojimą dėl abstraktumo, prieštaringumo nelaikytas patikimu įrodymu, tai pareiškėja pripažinta neatitinkančia ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijaus, nustatyto Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

47. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pritarė tokiam pareiškėjos prašymo suteikti prieglobstį vertinimui. Teismas pripažino, kad pareiškėjos pasakojimas turėjo esminių trūkumų, jis nebuvo išsamus, konkretus, neleido identifikuoti persekiotojo. Paprašyta papasakoti apie epizodą, kai (duomenys neskelbtini), pareiškėja negalėjo įvardinti, (duomenys neskelbtini). Pareiškėja negalėjo paaiškinti, kaip (duomenys neskelbtini). Pareiškėja neatskleidė, kodėl (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad tam tikros pareiškėjos nurodytos aplinkybės nebuvo tarpusavyje suderinamos: nors pasakodama nurodė beatodairišką ir nuoseklų jos sekimą, persekiojimą, tačiau nurodė ir tai, kad ji galėjo legaliai išskristi iš kilmės šalies (pareiškėja pasakojo, kad oro uoste jos niekas nesulaikė).

48. Atlikęs teisinį surinktos informacijos vertinimą, pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo atliktam bendros situacijos pareiškėjos kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) tyrimui ir vertinimui, pagal kurį nustatyta, kad šio konflikto metu yra persekiojamos tam tikros asmenų grupės (politikai, politiniai aktyvistai, asmenys turintys ryšių su vyriausybe), tačiau pareiškėja nepriklauso nė vienai iš šių grupių. Taigi pareiškėjos pasakojimas nebuvo suderinama su kilmės šalies informacija.

49. Pareiškėja, siekdama pagrįsti savo pasakojimą, pateikė nuotraukas ir vaizdo įrašą; juose matomi (duomenys neskelbtini). Tačiau ji negalėjo paaiškinti, kaip pateikta medžiaga yra susijusi su jos pasakojimu (juose užfiksuoti įvykiai skirtingose aplinkose, nenustatyta, (duomenys neskelbtini). Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad viena nuotrauka, kuriose užfiksuotas (duomenys neskelbtini), tikėtina, jog yra paimta iš viešai prieinamo straipsnio apie (duomenys neskelbtini). Dėl to teismas padarė išvadą, kad prieglobsčio prašytojos nurodyti faktai nepagrindė jos individualiai patirto kilmės šalyje persekiojimo. Nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojos paaiškinimai, nei pateikti įrodymai neleido identifikuoti tikėtino persekiotojo, jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, taigi nebuvo pagrįsta rizikos patirti persekiojimą tikimybė.

50. Pareiškėja apeliaciniame skunde nesutinka su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo atliktu prieglobsčio prašymo vertinimu, tačiau teisėjų kolegija, patikrinusi pirmosios instancijos teismo išvadas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, jog apeliacinio skundo argumentais nepaneigiamas tiek atsakovo, tiek teismo atliktas prašymo vertinimas ir padarytos išvados. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjos prieglobsčio prašymo bei padėties pareiškėjos kilmės valstybėje tyrimą, o teismas pagrįstai nusprendė, jog pareiškėja nepagrindė realiai egzistavusios pagrįstos savo baimės kilmės valstybėje patirti persekiojimą. Nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo išvadai, kad pareiškėja turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojama tuo atveju, jei grįžtų į kilmės valstybę. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pareiškėja nurodė išvykusi iš kilmės šalies 2021 m. sausio mėnesį ir iki atvykstant į Lietuvą gyvenusi ir mokiusis Baltarusijoje, tačiau neįvardijo konkrečių priežasčių, kurios pagrįstų, kodėl jai šioje šalyse buvo nesaugu. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kad jai gyvenant Baltarusijoje baigėsi pinigai studijoms, dėl baimės būti deportuotai ji slapstėsi, neturėjo lėšų maistui, taip pat nelaikytinos „konvencine“ priežastimi suteikti pareiškėjai pabėgėlės statusą.

51. Teisėjų kolegija, remdamasi tais pačiais pagrindais, nesant realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojai bei pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą. Dėl to pareiškėja pagrįstai pripažinta neatitinkančia papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose.

52. Atsakovas pagal surinktą informaciją apie kilmės valstybę nustatė, kad (duomenys neskelbtini) vyksta vidinis karinis konfliktas prieglobsčio teisės prasme, todėl vertino, ar prieglobsčio prašytojos gyvenamojoje vietovėje saugumo situacija prilygsta beatodairiško smurto situacijai. Atsakovas nustatė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau ne visas regionas yra paveiktas konflikto. Pareiškėjos gyvenamoji vietovė (duomenys neskelbtini) nėra viena iš labiausiai konflikto paveiktų zonų – beatodairiško smurto lygis šiame mieste yra toks žemas, kad rizika civiliui patirti rimtą ir asmeninę grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų yra minimali. Įvertinęs prieglobsčio prašytojai gresiantį pavojų „slankiojančio skalės“ testo kontekste, atsakovas nenustatė individualių aplinkybių, kurios padidintų riziką bei sąlygotų apsaugos poreikį, nepaisant žemo beatodairiško smurto lygio. Dėl to teismas turėjo pagrindą pritarti atsakovo išvadai, kad pareiškėja neatitinka ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

53. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrįstai ir deklaratyviai apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas nors ir rėmėsi, bet realiai netaikė EPPB išskirtų padidintos rizikos asmenų profilių. Atsakovo Sprendimo turinys nesudaro pagrindo pripažinti, kad tokiais profiliais nagrinėjamu atveju buvo remiamasi. Dėl tokio pareiškėjos argumento pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad padidintos rizikos asmenų profiliai pareiškėjai nėra aktualūs ir netaikytini, nes Europos Sąjungos prieglobsčio agentūra neišskiria padidintos rizikos asmenų grupių (duomenys neskelbtini), tokios išskirtos tik Irako piliečiams.

54. Nors apeliaciniame skunde pareiškėja išsamiai aptaria situaciją kilmės valstybėje dėl bendros saugumo (duomenys neskelbtini) padėties dėl šalyje vykstančios (duomenys neskelbtini) krizės, tačiau šią informaciją teisėjų kolegija vertina kaip pernelyg bendro pobūdžio, negalinčią patvirtinti konkrečiai pareiškėjai tariamai gresiančio pavojaus. Byloje konstatuota, kad pareiškėja nenurodė tikėtino persekiotojo, jo motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją ir nepagrindė kokios nors jos gyvybei, laisvei, sveikatai kylančios grėsmės iš (duomenys neskelbtini). Dėl to šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nesudarančius pagrindo kitaip vertinti atsakovo ir teismo padarytos išvados.

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami pareiškėjos prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti. Migracijos departamentas išsamiai įvertino aktualią skelbiamą informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertinimas atsispindi skundžiamame Sprendime. Šių išvadų nepaneigia pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti deklaratyvūs argumentai, kad atsakovo surinkti duomenys buvo selektyvūs, neatitiko reikalavimo surinkti informaciją iš įvairių šaltinių. Migracijos departamento Sprendimas priimtas nepažeidus jo priėmimo procedūrų, yra išsamiai motyvuotas, neturi esminių trūkumų, dėl kurių galėtų būti panaikintas.

56. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, atsakovas neatliko informacijos paieškos ir vertinimo, kiek tai susiję su ekonomine šalies padėtimi, nebuvo atliktas pabėgėlio ir ekonominio migranto atskyrimas, o tai nulėmė, kad neišsamiai buvo įvertinti prieglobsčio prašymo motyvai. Teisėjų kolegija tokius apeliacinio skundo teiginius taip pat pripažįsta nepagrįstais. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Tyrimo metu nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją, t. y. neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjai kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Pareiškėja savo prieglobsčio prašymo neįrodinėjo tokiomis aplinkybėmis, kad prieš ją kilmės valstybėje naudojamos neteisėtos ekonominio poveikio priemonės, ji yra persekiojama, diskriminuojama, kad dėl jos individualių savybių jai neleidžiama įsidarbinti ar kt. Tyrimo metu nenustatyta ir duomenų, kad kilmės valstybės valdžia naudoja prieš savo gyventojus ekonominio poveikio priemones. Tokių aplinkybių pareiškėja nenurodė ir apeliaciniame skunde.

57. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, kad pareiškėjai nuoširdžiai papasakojus savo situaciją ir visas aplinkybes, kurias ji subjektyviai suprato kaip reikšmingas, nepagrįstai jai buvo perkelta pareiga teisiškai kvalifikuoti šias aplinkybes. Įstatymo 71 straipsnyje numatyta prieglobsčio prašytojo pareiga prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Ženevos konvencijos 1 straipsnio a dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio. Dėl to pareiškėjai teko pareiga įrodyti jai kylančias grėsmes ir jų realumą. Pažymėtina, kad apklausos metu pareiškėjai buvo užduodami klausimai apie jos asmeninę patirtį, priežastis, nulėmusias išvykimą iš kilmės valstybės, o jos teiktus paaiškinimus kartu su kitais byloje esančiais duomenimis (pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo medžiaga) įvertino ir kvalifikavo Migracijos departamentas ir teismas teisės aktų nustatyta tvarka.

58. Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjai atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėja tik deklaratyviai nesutinka su tokiais atsakovo Sprendime ir teismo sprendime išdėstytais argumentais, tačiau nenurodo jokių savarankiškų motyvų, dėl kurių jai nustatytas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei įvesto į C.SIS II perspėjimo dėl draudimo atvykti ir apsigyventi nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos terminas būtų pripažintas neproporcinga ir neadekvačia priemone padarytam pažeidimui ir turėtų būti sutrumpintas. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo ribų, dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo šiais aspektais nepasisako.

59. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos A. A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. gegužės 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Gintaras Kryževičius

Beata Martišienė