2022-01-12 Nr. AB-1001-3-61-3-01914-2020-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-69-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01914-2020-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 15.6; 15.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. sausio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos D. L. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Vilniaus miesto savivaldybės administracija) dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja D. L. (toliau – ir pareiškėja) skunde prašė: 1) panaikinti atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, NŽT) Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. žemės valdos projekto patikrinimo aktą Nr. FPA-2330-(8.30) (toliau – ir Patikrinimo aktas); 2) įpareigoti NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyrių iš naujo įvertinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Geo Planum“ matininko A. J. parengtą žemės sklypo, skirto naudojamo gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, formavimo ir pertvarkymo projektą.

2. Pareiškėja nurodė, kad ji nuosavybės teise valdo 135,91 kv. m ploto pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Pastatas). Pastatas yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Siekdama tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises į Pastatą, pareiškėja inicijavo žemės sklypo, reikalingo Pastatui eksploatuoti pagal jo paskirtį, suformavimą. Buvo parengtas žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projektas (toliau – ir Projektas). Projekto rengimo tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. NŽT Vilniaus miesto skyrius, atsakydamas į planavimo organizatoriaus – Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) direktoriaus, 2016 m. liepos 14 d. prašymą Nr. ZSFP-16844 suderinti Projektą, 2016 m. liepos 21 d. raštu Nr. SFP-457-(14.49.36.) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą“ Projektą atsisakė derinti. Šį atsisakymą derinti Projektą pareiškėja skundė NŽT Vilniaus miesto skyriui bei teismui. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 14 d. sprendimu NŽT buvo įpareigota iš naujo išnagrinėti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), formavimo ir pertvarkymo projekto derinimo klausimą, NŽT Vilniaus miesto skyrius suderino Projektą, tačiau, anot pareiškėjos, NŽT Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrius ir vėl piktybiškai atsisako tvirtinti žemės valdos Projektą.

3. Pareiškėja su NŽT Patikrinimo akte nurodytais argumentais nesutiko. UAB „Geo Planum“ parengtame žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad <...> sklype yra įregistruotas gyvenamasis namas. Aplink namą esantis gazonas apskaitomas kaip užstatyta teritorija <...>. Taip pat formuojamame sklype yra namų valdoje naudojamas sodas ir daržas. Pagal pridedamą kartografinę medžiagą, t. y. inžinerinį topografinį planą (TOPD unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1978 metų Vilniaus miesto planšetą 51-C M 1:2000, matyti, kad formuojamame žemės sklype ir prieš daugiau nei 40 metų ir dabar yra sodas. Dalis formuojamo žemės sklypo ploto naudojama daržininkystei. Visa formuojamo žemės sklypo projektinis Nr. 1 teritorija naudojama pagal paskirtį. Valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. išduotoje inventorizacijos kopijoje yra pateikta informacija, kad vakarinėje žemės sklypo dalyje yra gyvenamasis namas su kiemu, o visą kitą rytinę žemės sklypo dalį sudaro sodas ir daržas <...>. Pareiškėjos teigimu, į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad namų valdoje jau daug anksčiau buvo ir šiuo metu yra sodas ir daržas, kuris yra eksploatuojamas. NŽT Patikrinimo akte nurodomi teiginiai, jog sodas buvo pasodintas ir daržas įkurtas pastaruoju metu, yra visiškai nepagrįsti.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad pats NŽT Vilniaus miesto skyrius, patikrinęs valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimą, 2016 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-300 nurodė, kad „<...> valstybinėje žemėje auga medžiai ir krūmai <...>“. Tai NŽT konstatavo ir 2019 m. gegužės 3 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinime akte Nr. FPA-814-(8.30), kuriame nurodyta, kad patikrinimo aktu valstybinėje žemėje auga medžiai ir krūmai, projektų sprendinių brėžinyje, kuris parengtas už ŽPDRIS sistemos ribų sutartiniais ženklais nurodytas gėlynų plotas, t. y. NŽT savo raštuose patvirtino, kad šalia Pastato valstybinėje žemėje yra sodas, kuriame auga medžiai ir krūmai, o, atsisakydama tvirtinti Projektą, pati sau prieštarauja.

5. Pareiškėja akcentavo, kad Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. kovo 12 d. raštu „Dėl naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ Nr. 37065/20(2.14.2.12-ŽEM patvirtino, kad suprojektuotas naudojamas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 1 401 kv. m (toliau – ir Žemės sklypas) plotas užtikrina efektyvų žemės sklypo naudojimą būtiną esamiems statiniams bei sodui ir daržui eksploatuoti.

6. Pareiškėjos teigimu, NŽT Patikrinimo akte nurodyti deklaratyvūs teiginiai, kad Projekto dokumentuose nėra duomenų, pagrindžiančių, kad būtent tokio dydžio ir ribų žemės sklypas yra būtinas pastatui eksploatuoti, kuomet pati NŽT ne viename savo patikrinimo akte patvirtino, kad Projekte nurodomoje valdoje auga želdiniai (medžiai, krūmai), yra nepagrįsti, nes būtent žemė, užsodinta želdiniais, ir yra priskiriama namų valdos žemės sklypui. Be to, valstybinės žemės plote prie Pastato auga vaismedžiai, o tai tik patvirtina žemės ploto statusą – namų valdos (sodybos) žemės sklypas. Pareiškėjos teigimu, NŽT išvados, kad suprojektuotas 0,1401 ploto valstybinės žemės sklypas yra akivaizdžiai didesnis negu iš tikrųjų yra reikalingas, yra nepagrįstos ir prieštaraujančios nustatytam teisiniam reglamentavimui. Projektu formuojamas sklypas yra tokio dydžio ir ribų, kuris atitinka Pastato eksploatacijai reikalingą ir namų valdos sąvoką atitinkančio žemės sklypo reikalavimus ir požymius. Pastato kadastro duomenų byloje yra parengtas Pastato naudojamo žemės sklypo planas, pagal kurį Pastatui naudoti priskiriamas kur kas didesnis net 5 814 kv. m ploto žemės sklypas, todėl nėra pagrindo teigti, kad Pastatui eksploatuoti turi būti formuojamas mažesnis nei 1 401 kv. m ploto žemės sklypas.

7. Dėl Patikrinimo akte nurodyto argumento, kad antstolio D. K. 2020 m. sausio 28 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 174/20/007 (toliau – ir Protokolas) nurodyta informacija, jog „rytinėje sklypo dalyje stovi gyvenamasis namas“ neatitinka Projekto sprendiniuose nurodytos informacijos ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio duomenų, nes Pastatas yra vakarinėje suprojektuoto žemės sklypo dalyje, pareiškėja nurodė, kad Protokole yra padaryta rašymo apsirikimo klaida, t. y. vietoje vakarinės pusės per klaidą nurodyta rytinė pusė, tačiau tai jokiu būdu nekeičia klausimo esmės ir byloje surinktų duomenų, kad Projektas yra tvirtintinas.

8. Anot pareiškėjos, NŽT Patikrinimo aktas yra nepagrįstas, todėl naikintinas, kadangi į bylą pateikti įrodymai paneigia deklaratyvius NŽT teiginius, kad projektuojamas žemės sklypas yra per didelis. Teismui nustačius, kad NŽT be teisinio pagrindo atsisakė patvirtinti Projektą, šiuos veiksmus NŽT įpareigotina atlikti teismo sprendimu.

9. Atsakovas NŽT atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad NŽT 2020 m. balandžio 9 d. gavo patikrinti rengiamo Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto atitiktį teisės normų reikalavimams. NŽT 2020 m. balandžio 30 d. įvertino Projektą ir padarė išvadą, kad Projekto negalima tvirtinti, nes neištaisyti esminiai trūkumai, nurodyti 2019 m. gegužės 3 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-814-(8.30) ir 2019 m. lapkričio 21 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akte Nr. FPA-2003-(8.30). Patikrinimo akte taip pat nurodyta, jog Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. rašto „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto Nr. A51-48756/20(2.14.2.12-ŽEM)“ teiginys, kad „žemės sklypas (duomenys neskelbtini) faktiškai naudojamas pagal paskirtį – teritorija prižiūrima, dalis sklypo suarta, kitoje dalyje pasodinti vaismedžiai ir vaiskrūmiai“, neatitinka valstybinės žemės išnuomojimą ar pardavimą be aukciono reglamentuojančių teisės aktų. Kaip buvo nurodyta akte Nr. FPA-2003-(8.30), NŽT Vilniaus miesto skyrius, patikrinęs valstybinės žemės, esančios (duomenys neskelbtini), naudojimą, 2016 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo akte Nr. 49ŽN-300 nurodė, kad „valstybinėje žemėje auga medžiai ir krūmai, pietinė pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalis nugriuvusi, be stogo ir langų, jokia veikla joje nevykdoma“. Patikrinimo akte konstatuota, jog pastaruoju metu, galbūt siekiant įteisinti šį žemės plotą kaip naudojamą, valstybinėje žemėje buvo pasodintas sodas ir įkurtas daržas. Patikrinimo akte padaryta išvada, jog Pastatui eksploatuoti suprojektuotas Žemės sklypas yra akivaizdžiai didesnis negu iš tikrųjų yra reikalingas, tokiu būdu neracionaliai naudojant valstybės turtą – valstybinę žemę, galbūt sudaromos sąlygos didesniame valstybinės žemės sklype statyti naujus statinius, kas iš esmės prieštarauja valstybinės žemės pardavimo ar nuomos lengvatinėmis sąlygomis ne aukciono būdu siekiamiems tikslams.

11. Atsakovas pažymėjo, kad iš ortofotografinės medžiagos matyti, jog rytinė formuojamo Žemės sklypo dalis yra neužstatyta statiniais ir nenaudojama. Naudojimo patikrinimo akte ir fotonuotraukose, taip pat ir antstolio Protokolo fotonuotraukose užfiksuoti apleisti pavieniai medžiai ir krūmai niekaip nepatvirtina sodo ir daržo egzistavimą, kuris pagrindžia būtent 0,1401 ha ploto Žemės sklypo formavimą. Užsodinimas želdiniais savaime nepagrindžia žemės ploto dydžio, nes žemės sklypas turi atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus, t. y. gyvenamojo namo naudojimo reikmes. Šiuo atveju formuojamas Žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimų, t. y. per didelis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), reikmėms.

12. Atsakovas nurodė, kad įstatymų leidėjas nustatė NŽT kompetenciją, t. y. priimti sprendimus dėl valstybinės žemės pardavimo (nuomos), todėl NŽT privalo užtikrinti, jog valstybinė žemė teiktų maksimalią visuomeninę naudą, ji turi būti valdoma, naudojama ir disponuojama ja rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą. Šiuo atveju Administracija pateikė savo nuomonę, tačiau atsakovas privalo įvertinti tokią nuomonę kartu su kitais dokumentais ir padaryti išvadą pagal įstatymų leidėjo nustatytus kriterijus. Atsakovas akcentavo, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gruodžio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1837-502/2018 nepasisakė apie tai, kokio dydžio ir ribų žemės sklypas turi būti formuojamas.

13. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į skundą prašė dėl skundo tenkinimo spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į atsiliepime į skundą nurodytas aplinkybes.

14. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodė, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A30-3518 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projekto“ buvo leista pradėti rengti apie 1 433 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamo žemės sklypo dydį nurodo inventorinė sklypo schema iš Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato kadastro duomenų bylos, kurioje užfiksuotas naudojamas, Pastatui priskirtas žemės sklypas. Pagal namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelės duomenis namų valdos naudojamas plotas 5 833 kv. m, tačiau, įvertinus esamą situaciją, buvo suprojektuotas apie 1 433 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) esamiems statiniams eksploatuoti, apribotas (duomenys neskelbtini) gatve ir dviejų Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotų žemės sklypų – (duomenys neskelbtini) ir sklypo prie (duomenys neskelbtini). Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sklypo plotas buvo patikslintas ir nustatytas 1 401 kv. m ploto žemės sklypas.

15. Trečiojo suinteresuoto asmens teigimu, suprojektuotas naudojamas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 1 401 kv. m plotas kaip tik ir užtikrina efektyvų žemės sklypo naudojimą, būtiną esamiems statiniams bei sodui ir daržui eksploatuoti.

II. 16. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. vasario 8 d. sprendimu pareiškėjos D. L. skundą tenkino – panaikino Patikrinimo aktą ir įpareigojo NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyrių iš naujo įvertinti UAB „Geo Planum“ matininko A. J. parengtą žemės sklypo, skirto eksploatacijai, formavimo ir pertvarkymo projektą, priteisė pareiškėjai iš atsakovo 1 459,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

17. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso 135,91 kv. m Pastatas, kuris yra valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Pareiškėja inicijavo Žemės sklypo formavimo projekto rengimą. Teismas nurodė, kad byloje iš esmės kilo ginčas, kokio dydžio žemės sklypas turėtų būti formuojamas prie Pastato.

18. Teismas aptarė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto, 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 3 punkto, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 patvirtintų Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 2.4, 25 punktų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 5 punkto nuostatas.

19. Teismas pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus pavaduotojo 2015 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A30-3518 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)formavimo ir pertvarkymo projekto“ buvo leista pradėti rengti apie 1 433 kv. m ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą, kurio tikslas – suformuoti žemės sklypą esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Naudojamo žemės sklypo dydį nurodo inventorinė sklypo schema iš Nekilnojamojo turto registre registruoto pastato kadastro duomenų bylos, kurioje užfiksuotas naudojamas, pastatui priskirtas žemės sklypas. Pagal namų valdos (duomenys neskelbtini) techninės apskaitos kortelės duomenis, namų valdos naudojamas plotas 5 833 kv. m, tačiau, įvertinus esamą situaciją, buvo suprojektuotas apie 1 433 kv. m ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) esamiems statiniams eksploatuoti, apribotas (duomenys neskelbtini) ir dviejų Nekilnojamojo turto registre nuosavybės teise įregistruotų žemės sklypų – (duomenys neskelbtini) ir sklypo prie (duomenys neskelbtini). Rengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, sklypo plotas buvo patikslintas ir nustatytas 1 401 kv. m ploto žemės sklypas. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad šio sklypo dydis atitinka aptartų teisės aktų nuostatas.

20. Teismas atkreipė dėmesį į tai, jog į bylą pateikto UAB „Geo Planum“ parengto Projekto 2020 m. kovo 27 d. aiškinamajame rašte nurodoma, kad formuojamame sklype yra namų valdoje naudojamas sodas ir daržas. Pagal pridedamą kartografinę medžiagą, t. y. inžinerinį topografinį planą (TOPD unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 1978 metų Vilniaus miesto planšetą 51-C M 1:2000, matyti, kad formuojamame žemės sklype ir prieš daugiau nei 40 metų ir dabar yra sodas. Dalis formuojamo žemės sklypo ploto naudojama daržininkystei. Visa formuojamo žemės sklypo projektinis Nr. 1 teritorija naudojama pagal paskirtį. VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2009 m. rugsėjo 3 d. išduotoje inventorizacijos kopijoje yra pateikta informacija, kad vakarinėje žemės sklypo dalyje yra gyvenamasis namas su kiemu, o visą kitą rytinę žemės sklypo dalį sudaro sodas ir daržas.

21. Atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatavo, kad suprojektuotas naudojamas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 1 401 kv. m plotas yra tokio dydžio ir ribų, kuris visiškai atitinka Pastato eksploatacijai reikalingą namų valdos žemės sklypą bei užtikrina efektyvų žemės sklypo naudojimą, būtiną esamiems statiniams bei sodui ir daržui eksploatuoti. Todėl ginčijamą Patikrinimo aktą teismas panaikino ir tenkino išvestinį reikalavimą įpareigoti NŽT Žemės tvarkymo departamento Žemėtvarkos skyrių iš naujo įvertinti UAB „Geo Planum“ matininko A. J. parengtą žemės sklypo, skirtą Pastatui eksploatuoti, formavimo ir pertvarkymo projektą.

III. 22. Atsakovas NŽT apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos D. L. skundą atmesti.

23. Atsakovas apeliaciniame skunde nesutinka su teismo išvada, kad suprojektuotas naudojamas namų valdos Žemės sklypo 1 401 kv. m plotas yra tokio dydžio ir ribų, kuris visiškai atitinka Pastatui eksploatuoti reikalingą namų valdos žemės sklypą bei užtikrina efektyvų Žemės sklypo naudojimą, būtiną esamiems statiniams bei sodui ir daržui eksploatuoti. Atsakovas pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti sodybos (namų valdos) žemės sklypo nustatymo kriterijai: žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas. Paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose, t. y. įstatymų leidėjas prie žemės sklypo dydžio nustatymo kriterijų priskyrė ir sklypo atitikimą eksploatacijos reikalavimams.

24. Atsakovas nurodo, kad iš byloje esančios ortofotografinės medžiagos matyti, jog rytinė formuojamo Žemės sklypo dalis neužstatyta jokiais statiniais ir nenaudojama. Patikrinimo akte ir fotonuotraukose, taip pat ir antstolio Protokolo fotonuotraukose užfiksuoti apleisti pavieniai natūraliuoju būdu užaugę medžiai ir krūmai (ne vaismedžiai ir ne vaiskrūmiai) niekaip nepatvirtina sodo ir daržo egzistavimo, kuris, teismo vertinimu, pagrindžia būtent 0,1401 ha ploto Žemės sklypo formavimą. Šalia pareiškėjai priklausančio Pastato esančios nesuformuotos valstybinės žemės savavališkas suarimas ir savavališkas užsodinimas vaismedžių sodinukais (žr. Protokolo 6–18 nuotraukas) nepagrindžia teismo teiginio, kad žemės sklype „dabar yra“ sodas; šių veiksmų atlikimas taip pat negali pagrįsti ir formuojamo prie pastato žemės sklypo ploto dydžio, nes žemės sklypas turi atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus, t. y. gyvenamojo namo naudojimo reikmes. Šiuo atveju formuojamas Žemės sklypas neatitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimų.

25. Pareiškėja D. L. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

26. Pareiškėjos teigimu, atsakovas apeliaciniame skunde nepateikė jokių teisinių argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Teismas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad pagal galiojančius teisės aktus valstybinė žemė parduodama arba išnuomojama ne tik atitinkamo pastato eksploatavimui (kaip šiuo atveju to pageidautų NŽT), o visos namų valdos eksploatavimui, į kurią patenka tiek sodas, tiek sodybos želdiniai, tiek ir daržui naudojama žemės sklypo dalis.

27. Pareiškėja pažymi, kad NŽT ankstesniuose patikrinimo aktuose neneigė, kad šalia Pastato esančioje žemės dalyje auga medžiai ir krūmai, ką patvirtina ir byloje surinkti istoriniai duomenys. Jeigu valstybinė žemė būtų neteisėtai (savavališkai) užimta, pareiškėjai būtų inicijuota administracinio nusižengimo byla. NŽT, kaip valstybinės žemės patikėtinė, tokių veiksmų nesiėmė, o tai patvirtina, jog NŽT nemano, kad pareiškėja yra neteisėtai užėmusi valstybinę žemę, tokį argumentą naudoja kaip gynybinę priemonę ir tik šioje administracinėje byloje siekdama pateisinti jau šešerius metus besitęsiantį vengimą formuoti žemės sklypą prie pareiškėjai priklausančio Pastato.

28. Pareiškėja nurodo, kad atsakovo deklaratyvius teiginius neva sodas ir daržas buvo „įkurti“ tik pastaruoju metu, paneigia byloje surinkti archyviniai duomenys, kurių teisingumo atsakovas net nebando paneigti. Atsakovas ignoruoja faktą, kad į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog ginčo namų valdoje jau daug anksčiau buvo ir šiuo metu yra sodas ir daržas, kurie yra eksploatuojami pagal tiesioginę paskirtį. NŽT tiek apeliaciniame skunde, tiek Patikrinimo akte nurodyti teiginiai, jog sodas buvo pasodintas ir daržas įkurtas pastaruoju metu, yra nepagrįsti, klaidinantys teismą ir prieštaraujantys pačios NŽT pozicijai (NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2016 m. liepos 21 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 49ŽN-300, 2019 m. gegužės 3 d. žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo aktas Nr. FPA-814-(8.30)). Apeliaciniame skunde ignoruojamas ir kitas svarbus įrodymas, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. kovo 12 d. raštas Nr. 37065/20(2.14.2.12-ŽEM) „Dėl naudojamo žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo patvirtinta, kad suprojektuotas naudojamas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 1 401 kv. m plotas užtikrina efektyvų žemės sklypo naudojimą būtiną esamiems statiniams bei sodui ir daržui eksploatuoti. Tiek NŽT, tiek Administracijos raštu išdėstyta pozicija suformavo teisėtus pareiškėjos lūkesčius, kad bus formuojama namų valda, į kurią patenka ne tik gyvenamasis namas, bet ir joje visą laiką buvęs ir šiuo metu esantis sodas bei daržas. Atsakovas taip pat ignoruoja ir kitą reikšmingą įrodymą, kuriuo teismas rėmėsi – Pastato kadastro duomenų byloje yra parengtas Pastato naudojamo žemės sklypo planas, pagal kurį Pastatui naudoti priskiriamas kur kas didesnis, net 5 814 kv. m. ploto, žemės sklypas.

29. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį spręsti teisės aktų nustatyta tvarka.

30. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepime į skundą nurodytus argumentus bei teigia, kad teismas pagrįstai konstatavo, jog suprojektuotas naudojamas namų valdos (duomenys neskelbtini) žemės sklypo 1 401 kv. m plotas yra tokio dydžio ir ribų, kuris visiškai atitinka Pastato eksploatacijai reikalingą namų valdos žemės sklypą bei užtikrina efektyvų žemės sklypo naudojimą, būtiną esamiems statiniams bei sodui ir daržui eksploatuoti, ir tenkino pareiškėjos skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 31. Bylos esminis dalykas – atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyriaus 2020 m. balandžio 30 d. žemės valdos projekto patikrinimo akto Nr. FPA-2330-(8.30) pagrįstumas ir teisėtumas. Pareiškėja skunde taip pat yra suformulavusi reikalavimą įpareigoti NŽT Žemės tvarkymo departamento žemėtvarkos skyrių iš naujo įvertinti UAB „Geo Planum“ matininko A. J. parengtą žemės sklypo, skirto naudojamo gyvenamosios paskirties pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), eksploatacijai, formavimo ir pertvarkymo projektą.

32. Byloje nustatyta, kad atsakovas pareiškėjos ginčijamu Patikrinimo aktu atsisakė tvirtinti UAB „Geo Planum“ matininko A. J. parengtą ir NŽT Vilniaus miesto skyriaus suderintą žemės valdos projektą. Atsakovas atsisakymą motyvavo tuo, kad patikrinus Projektą buvo nustatyta, jog neištaisyti esminiai trūkumai, nurodyti 2019 m. gegužės 3 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-814-(8.30) 2 punkte ir 2019 m. lapkričio 21 d. Žemėtvarkos planavimo dokumento patikrinimo akto Nr. FPA-2003-(8.30) 2 punkte; jog pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiam 135,91 kv. m ploto pastatui – gyvenamajam namui eksploatuoti suprojektuotas 0,1401 ha ploto valstybinės žemės sklypas akivaizdžiai didesnis negu iš tikrųjų yra reikalingas, tokiu būdu neracionaliai naudojant valstybinį turtą – valstybinę žemę.

33. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad suprojektuotas naudojamas namų valdos žemės sklypo 1 401 kv. m plotas yra tokio dydžio ir ribų, kuris visiškai atitinka Pastato eksploatacijai reikalingą namų valdos žemės sklypą bei užtikrina efektyvų žemės sklypo naudojimą, būtiną esamiems statiniams bei sodui ir daržui eksploatuoti, ir dėl to tenkino pareiškėjos skundą.

34. Atsakovas apeliaciniame skunde, remdamasis byloje surinktais įrodymais, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė, jog Žemės sklypas atitinka namų valdos eksploatacijos reikalavimus, nes suformuotas Žemės sklypas akivaizdžiai yra per didelis gyvenamojo namo reikmėms. Atsakovas akcentuoja, kad iš byloje esančios ortofotografinės medžiagos matyti, jog rytinė formuojamo Žemės sklypo dalis neužstatyta statiniais ir nenaudojama, Akte, fotonuotraukose ir antstolio D. K. 2020 m. sausio 28 d. faktinių aplinkybių protokole užfiksuoti pavieniai natūraliuoju būdu užaugę medžiai ir krūmai (ne vaismedžiai ar vaiskrūmiai), o savavališkas valstybinės žemės suarimas ir užsodinimas sodinukais nepagrindžia pirmosios instancijos teismo teiginio, jog Žemės sklype yra sodas. Pareiškėja atsiliepime į apeliacinį skundą laikosi pozicijos, kad apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo išvada yra pagrįsta ir teisėta. Trečiasis suinteresuotas asmuo Administracija taip pat pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai.

35. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo bei atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentus, tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, jog asmenims prie nuosavybės teise priklausančių pastatų ir statinių parduodami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ploto ir ribų žemės sklypai; kaimo gyvenamojoje vietovėje ir po 1995 m. birželio 1 d. miestams priskirtoje teritorijoje parduodami ne didesni kaip 2,0 ha sodybos (namų valdos) žemės sklypai; kai pagal įstatymus atskiros sodybos (namų valdos) naudojamo žemės sklypo plotas ir ribos nebuvo nustatyti ir nėra parengtų techninės apskaitos bylų, parduodama atskiros sodybos (namų valdos) žemė, kurią užima sodybos statiniai, sodas, kiti sodybos želdiniai, kiemas ir sodyboje nuolat daržui naudojamas žemės sklypas; paprastai parduodamas žemės sklypas turi būti sodybos teritorijoje, atitikti sodybos (namų valdos) eksploatacijos reikalavimus ir turi būti nustatytas teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose.

36. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti ar įsigyti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę; taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-133-219/2018; kt.) Lemiamą reikšmę turi ne sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018; kt.). Asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jo realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti.

37. Teismų praktikoje pažymėta, kad, viena vertus, turi būti užtikrinta, jog, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019; kt.).

38. Nagrinėjamos bylos kontekste akcentuotina, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas ne dėl atitinkamo žemės sklypo pardavimo ar nuomos pareiškėjai, o dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto naujam žemės sklypui, kuriame yra pareiškėjos pagal 2015 m. rugpjūčio 26 d. pirkimo–pardavimo sutartį įsigytas iš UAB „Naudingas plotas“ tik Pastatas (gyvenamasis namas), tvirtinimo. Pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyta, kad Pastatas yra nesuformuotame valstybinės žemės sklype, Pastatas Administracijos 2010 m. sausio 20 d. pripažintas avariniu. Taigi pareiškėja yra įsigijusi tik Pastatą, kurio eksploatacijai nebuvo paskirtas joks žemės sklypas, nebuvo suformuota namų valda, iki šio Pastato įsigijimo buvęs savininkas namų valdai nenaudojo žemės sklypo, kuris buvo užimtas gyvenamuoju namu, kitais statiniais, sodybos želdiniais, kiemu ir kt., kurie buvo reikalingi gyvenamajam namui eksploatuoti ir gyventojo (-jų) poreikiams tenkinti.

39. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimas bei tvirtinimas ir valstybinės žemės pardavimas be aukciono – dvi atskiros procedūros, kurias vykdant vertinamos skirtingos aplinkybės ir tikrinama, ar egzistuoja konkrečios, kiekvienai iš šių procedūrų būdingos sąlygos; patvirtinus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą užbaigiama viena iš šių procedūrų – suformuojamas valstybinės žemės sklypas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-483-701/2018).

40. Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką projekto sprendiniams (Taisyklių 2 p.). Atsakingoms institucijoms rengiant, derinant, tikrinant ir tvirtinant sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, nustatomi projekto rengimo reikalavimai, vertinama, ar buvo laikytasi visų teisės aktuose nustatytų procedūrų, tikrinama jo sprendinių atitiktis teisės aktų reikalavimams, teikiami pasiūlymai dėl nustatytų mažareikšmių trūkumų ištaisymo.

41. Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas – visuma žemėtvarkos veiksmų, apimančių žemės sklypų projektavimą, šių sklypų ribų ženklinimą vietovėje, kadastro duomenų nustatymą ir jų įrašymą į Nekilnojamojo turto kadastrą (Žemės įstatymo 2 str. 20 d.). Tam, kad būtų rengiamas sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas naujam žemės sklypui, kuriame yra statiniai, suformuoti valstybinėje žemėje turi būti tokie statiniai, kuriems eksploatuoti būtų reikalingas žemės sklypas. Reikalavimai, kurių turi būti laikomasi formuojant arba pertvarkant žemės sklypus, reglamentuoti Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalyje, o konkreti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo, derinimo ir tvirtinimo tvarka nustatyta Taisyklėse (Žemės įstatymo 40 str. 5 d.).

42. Žemės įstatymo 40 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad prie statinio ar įrenginio gali būti formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Patvirtinus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atliekami kadastriniai matavimai (Žemės įstatymo 40 str. 8 d.).

43. Nagrinėjamu atveju įvertinus pareiškėjos nuosavybėn įsigytą Pastatą, kuriam eksploatuoti reikalingas naujai suformuotas žemės sklypas, pripažintini pagrįstais atsakovo argumentai, kuriais atsisakyta tvirtinti Projektą, pagal kurį Pastatui eksploatuoti suformuotas neproporcingai didelis žemės sklypas, į kurį įtraukti pareiškėjos pradėti naudoti sodas ir suarta žemė (daržas). Pažymėtina, kad 2016 m. liepos 21 d. surašytame Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, jog žemės sklypas netvarkomas ir nenaudojamas. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjai jokiu teisiniu pagrindu nebuvo suteikta teisė naudoti valstybinę žemę, pagal bylos duomenis pareiškėja, įsigydama Pastatą, neįgijo teisės naudotis valstybine žeme kaip namų valda, kurios ribos buvo fiksuotos techninės apskaitos kortelės duomenyse. Akcentuotina, kad pagal bylos duomenis ankstesnis savininkas (Pastato pardavėjas) nenaudojo ir neperleido pareiškėjai sodybos (namų valdos), užfiksuotos techninės apskaitos kortelės duomenyse, 1978 metų Vilniaus miesto planšete 51-C, todėl nagrinėjamu atveju be jokio teisinio pagrindo formuojant sklypą vien tik pareiškėjos nuosavybėn įsigytam Pastatui eksploatuoti, atsižvelgta ir į tai, kad daugiau nei prieš 40 metų toje vietoje buvo sodyba (namų valda), kuriai priklausė sodas ir daržas, ir sklypas turi būti formuojamas ne tik Pastatui eksploatuoti, bet ir sodui bei daržui naudoti.

44. Teisėjų kolegija, pritardama atsakovo apeliacinio skundo argumentams ir jų nekartodama, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesant faktinio ir teisinio pagrindo padarė išvadą, jog Pastatui eksploatuoti yra reikalingas ir Žemės sklypo plotas sodui ir daržui, kurie buvo naudojami prieš 40 metų ir kuriuos po Pastato įsigijimo pradėjo naudoti pareiškėja savo nuožiūra. Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas, priimamas naujas sprendimas, kuriuo pareiškėjos skundas atmetamas.

45. Kadangi pareiškėjos skundas atmestas, todėl pareiškėjai nepriteisiamos bylinėjimosi išlaidos (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjos D. L. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė