2020-05-20 Nr. AB-10275-3-61-3-01107-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

REKOMENDACIJOS DĖL LIETUVOS VYRIAUSIOJO ADMINISTRACINIO TEISMO

PROCESINIŲ SPRENDIMŲ FORMAI IR TURINIUI KELIAMŲ REIKALAVIMŲ

Administracinė byla Nr. eAS-366-624/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01107-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. gegužės 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (tretieji suinteresuoti asmenys – Z. B., E. G., E. S., R. S., A. B., I. P. A.), dėl akto panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai A. B. ir E. S. (toliau – ir pareiškėjai) su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) pripažinti niekiniu ir panaikinti ginčijamą prokuroro E. P. 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. 17.2-1205 bei įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą priimti procesinį sprendimą dėl pareiškimuose nurodomų nusikalstamų veikų prieš Lietuvą ir pareiškėjus; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą E. P. kreiptis į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininką dėl baudžiamųjų bylų, kuriose apkaltinamieji nuosprendžiai priimti 2014 m. sausio 6 d. ir 2016 m. lapkričio 16 d. peržiūrėjimo 7 teisėjų (baudžiamoji byla Nr. 1A-1-574/2016, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8; baudžiamoji byla Nr. 1-28-851/2014, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8 ) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 15 d. nutartį (teisėjų E. G. (kolegijos pirmininkas), A. R. ir T. Š., priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2PA-106/2017, teisminio proceso Nr. 1-10-9-00013-2010-8); 3) pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam po 1 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti.

Pareiškėjų skundas atitiko ne visus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) numatytus skundui keliamus reikalavimus, todėl Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 26 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti – iki 2020 m. balandžio 20 d. pateikti teismui skundą, kuriame būtų aiškiai suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas.

Pareiškėjai, šalindami skundo trūkumus, 2020 m. balandžio 20 d. teismui pateikė skundą, kuriame prašė: 1) pripažinti nepagristu ir neteisėtu ginčijamą Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. 17.2-1205 ir prokurorą E. P. įpareigoti ištirti pareiškėjų pareiškimus ir skundus visapusiškai ir objektyviai, bei atsakyti į pareiškėjų skunduose keliamus klausimus išsamiai ir aiškiai dėl kiekvieno nurodymo apie nusikalstamas veikas, išsklaidant bet kokias abejones; įpareigoti įvertinti ir pasisakyti dėl liudytojų: Z. B., E. G., R. S., I. A., A. B., R. K. L. pareiškimų, o ypač dėl 2010 m. sausio 10 d. S. J. ir 2010 m. sausio 13 d. J. J. pareiškimų, adresuotų ir įteiktų LR generaliniam prokurorui, dėl kurių iki šio procesiniai sprendimai nepriimti; 2) pripažinti pareiškėjams teisę moralinei žalai atlyginti ir iš atsakovo priteisti kiekvienam po 1 000 000 Eur piniginę kompensaciją moralinei žalai atlyginti.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi laikė pareiškėjų A. B. ir E. S. skundą nepaduodu ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Teismas iš pareiškėjų 2020 m. balandžio 20 d. skundo turinio nustatė, kad pareiškėjai nepašalino esminių skundo trūkumų, t. y. nesuformulavo aiškaus skundo pagrindo ir dalyko.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai ginčijo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. raštą Nr. 17.2-1205, priimtą išnagrinėjus jų 2020 m. kovo 3 d. skundą Nr. AP-6691, ir prašė įpareigoti Lietuvos Respublikos generalinį prokurorą iš naujo ištirti pareiškėjų skunduose keliamus klausimus, tačiau skunde aiškiai nenurodo, į kokius konkrečius skunde klausimus Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras neatsakė.

Teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundo turinys abstraktus, jame nurodytos citatos iš dokumentų, teisės aktų, tačiau individualizuotų, su konkrečiu pareiškėjų, jų galimai pažeistomis teisėmis susijusių faktinių aplinkybių, taip pat kokiu teisiniu pagrindu galbūt ginamas viešasis interesas, nenurodė.

Teismas nurodė, jog pareiškėjai skunde atsakovo Lietuvos valstybės atstovais nurodė Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją ir Vilniaus apskrities vyriausiąjį komisariatą, tačiau jokių konkrečių jų, galimai neteisėtų veiksmų, apskritai nenurodė. Be to, pareiškėjų 2020 m. balandžio 20 d. skunde, pareiškėjai nesuformulavo reikalavimų, kurie atitiktų Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnyje administraciniam teismui nustatytas galias.

Teismas sprendė, kad pareiškėjai nepašalino visų Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 26 d. nutartyje nurodytų skundo trūkumų (pagal tokiu būdu suformuluotą skundo pagrindą ir dalyką neturėjo galimybės nustatyti ginčo nagrinėjimo ribų), todėl skundą laikė nepaduotu (ABTĮ 33 str. 1 d.).

Papildomai teismas nurodė, kad pareiškėjams neužkertamas kelias pakartotinai kreiptis į teismą, pateikiant skundą, kuris atitiktų ABTĮ 24, 25, 35 straipsnių reikalavimus.

III. Pareiškėjai A. B. ir E. S. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį ir patenkinti pareiškėjų skunde išdėstytus reikalavimus.

Pareiškėjai nurodo, jog skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta, pažeidžia pareiškėjų teises ir teisėtus interesus. Pažymėjo, kad šiuo atveju šalių ginčas ir yra dėl viešojo administravimo tvarkos pažeidimo ir Prokuratūros įstatymo netinkamo taikymo.

Pareiškėjai paaiškino, jog skunde nurodė konkrečias sunkias nusikaltimų veikas, nuo kurių yra nukentėję, dėl kurių prokuroras privalėjo priimti procesinį sprendimą, kuris teismui būtų skundžiamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, tačiau tai neįvyko, todėl ginčas yra tik dėl viešojo administravimo tvarkos pažeidimo, kuris nagrinėjamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundas buvo laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.). Tačiau Konstitucijoje yra įtvirtintos ne tik asmens teisės, bet ir pareigos, t. y. nurodyta, jog žmogus, įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių (Konstitucijos 28 str.). Taigi teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų.

Administraciniam teismui paduodamas skundas turi atitikti ABTĮ 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimus. ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismui paduotas skundas neatitinka šio įstatymo 9 straipsnio 2 dalies, 24, 25 ir 35 straipsnių reikalavimų, nutartimi nustatomas terminas trūkumams pašalinti; jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir teisėjo nutartimi grąžinamas pareiškėjui. Taigi, vadovaujantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, teismo nutartyje nurodytų skundo trūkumų nepašalinimas (netinkamas pašalinimas arba ne visų teismo nurodytų trūkumų pašalinimas) per teismo nustatytą terminą yra pagrindas laikyti skundą nepaduotu ir grąžinti jį pareiškėjui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1125-502/2015).

Pagal ABTĮ 24 straipsnio 2 dalies 7 ir 8 punktus, kiekviename skunde pareiškėjas privalo nurodyti savo skundo elementus – skundo dalyką (pareiškėjo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinančius įrodymus). Pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o kartu ir ribas, kuriose teismas turi nagrinėti bylą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2155-520/2016; 2016 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1942-502/2016).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjų pateiktų procesinių dokumentų, kuriais jie kreipėsi į administracinį teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo – tiek 2020 m. kovo 23 d. skundo, tiek šalinant trūkumus 2020 m. balandžio 20 d. pateikto skundo – turinys neatitinka aptartų ABTĮ 24 straipsnio dalies 7 ir 8 punktų reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai 2020 m. kovo 26 d. nutartimi nustatęs pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti, skundžiama 2020 m. balandžio 21 d. nutartimi pareiškėjų skundą laikė nepaduotu.

Dėl pareiškėjų akcentuojamo Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. kovo 13 d. rašto Nr. 17.2-1205 „Dėl 2020-03-05 skundo“, kurį pareiškėjai nurodo prašę panaikinti, pažymėtina, kad administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 1 d.).

Administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų (ABTĮ 18 str. 2 d.).

Kaip matyti iš pareiškėjų procesiniuose dokumentuose (2020 m. kovo 23 d. skunde ir šalinant trūkumus 2020 m. balandžio 20 d. pateiktame skunde) nurodomų nesutikimo su Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro aktu, nurodytu 2020 m. kovo 13 d. rašte Nr. 17.2-1205 „Dėl 2020-03-05 skundo“, pagrindų, jog ginčas keliamas ne dėl administracinių teisinių santykių, atsirandančių atliekant viešąjį administravimą, o dėl baudžiamojo proceso teisinių santykių, nes ikiteisminio tyrimo atlikimą, baudžiamosios bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio priėmimą ir kitus su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn susijusius veiksmus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas. Tokio pobūdžio ginčas administraciniame teisme nėra nagrinėtinas.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 21 d. nutartis paliekama nepakeista.

Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartis neužkerta kelio pareiškėjams su procesiniu dokumentu, atitinkančiu įstatymų nustatytus turinio reikalavimus, bendra tvarka kreiptis į teismą dėl galimai pažeistų teisių gynimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjų A. B. ir E. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. balandžio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan