2021-11-24 Nr. AB-25321-3-62-3-01163-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2345-415/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01163-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 18.7; 18.10; 18.12

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. H. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įsakymo, sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja N. H. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir NŽT) 2020 m. balandžio 3 d. sprendimą Nr. 1SS-715-(7.5.) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo“; 2) panaikinti NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 14 d. įsakymą Nr. 10VĮ-57-(14.10.2.) „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. išvados Nr. 10 IP-5-(14.10.44.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybės“ pripažinimo negaliojančia ir dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymo Nr. 10VĮ-604-(14.10.2.) „Dėl Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybės Prienų seniūnijos Strielčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano patvirtinimo“ keitimo“ (toliau – ir 2020 m. vasario 14 d. Įsakymas); 3) įpareigoti atsakovą NŽT pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos N. H. 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą.

2. Pareiškėja paaiškino, kad ji yra pretendentė, kuriai priklauso atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę, buvusią Kauno apskr., Prienų mieste, 0,7866 ha. Liko neatkurtos nuosavybės teisės į 0,1834 ha žemės. Pareiškėja 1992 m. sausio 31 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemę natūra ir ekvivalentine natūra. Pareiškėja 2007 m. birželio 13 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,3933 ha tenkančią dalį šiais būdais: 1) grąžinti laisvą neužstatytą žemės sklypo dalį 0,16 ha nuosavybės teises valdytoje vietoje (duomenys neskelbtini); 2) skirti naują sklypą statybai 0,15 ha Prienuose, o už likusią dalį 0,083 parengti išvadą Molėtų rajone Joniškio sen.; 3) nesant žemės grąžinti kitoje vietoje.

3. Minėtas prašymas buvo patenkintas ir NŽT 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 40S-65 nuosavybės teisės buvo atkurtos į 0,0833 ha plotą perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 2,67 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, esantį Molėtų rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini). NŽT 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3.)-267 buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai naują 0,1266 ha žemės sklypą, esant (duomenys neskelbtini).

4. Pareiškėja 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą dėl išvados parengimo, kuriame nurodė, kad prašo už likusią neatkurtą žemės dalį 0,1835 ha parengti išvadą į Prienų raj. Strielčių kadastrinę vietovę, bei nurodė, kad 2007 m. birželio 13 d. prašyme buvo prašiusi grąžinti kitoje vietoje, kurią dabar nurodo. NŽT Prienų ir Birštono skyrius patenkino 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą ir parengė 2019 m. rugsėjo 30 d. išvadą Nr. 10IP-5-(14.10.44.) „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (toliau – ir Išvada). NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2019 m. spalio 2 d. pranešimu Nr. 10SD-3004-(14.10.104.) informavo pareiškėją, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 10VĮ-505-(14.10.2.) nuspręsta rengti Strielčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą, patvirtinta teritorija bei nustatyta projektui prilyginamo plano rengimo pradžia 2019 m. spalio 17 d. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. 10VĮ-604-(14.10.2.) „Dėl Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybės Prienų seniūnijos Strielčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamo plano patvirtinimo“ (toliau – ir 2019 m. lapkričio 14 d. Įsakymas) patvirtino Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybės Prienų seniūnijos Strielčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamą planą ir žemės sklypų ribas, t. y. suformavo pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimui žemės sklypus.

5. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2020 m. vasario 14 d. Įsakymu panaikino Išvadą ir NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2019 m. lapkričio 14 d. Įsakymą. Pareiškėja 2020 m. vasario 27 d. skundu kreipėsi į NŽT dėl 2020 m. vasario 14 d. Įsakymo panaikinimo, tačiau NŽT 2020 m. balandžio 3 d. Sprendimu netenkino pareiškėjos skundo. Ginčijamą įsakymą bei Sprendimą NŽT iš esmės motyvuoja tuo, jog 1992 m. sausio 31 d. prašyme pareiškėja išreiškė valią atkurti nuosavybės teises natūra ir ekvivalentine natūra, kurią tuo metu galiojęs Lietuvos Respublikos įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų (toliau – ir Atstatymo įstatymas) numatė, tačiau jį pakeitęs Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) nuo 1997 m. liepos 1 d. nebenumatė. Taip pat NŽT nurodė, jog pareiškėjos 2007 m. birželio 13 d. prašymas pateiktas praleidus Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje nustatytą terminą, todėl konstatavo, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus Išvada parengta pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį.

6. Pareiškėja pabrėžė, jog prašymo atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą pateikimo metu (1992 m. sausio 31 d.) galiojusio Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalis nustatė, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra arba jam ekvivalentine natūra (1 p.) arba suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiesiems asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio) turto, jeigu neįmanoma grąžinti nusavinto turto natūra arba ekvivalentine natūra, arba nurodytieji asmenys nepageidauja grąžinti natūra (2 p.). 1993 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. I-44, 1 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata buvo pakeista ir įtvirtinta, kad nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra arba kita natūra.

7. Nuosavybės teisių atkūrimo būdą grąžinant nusavintą turtą jam ekvivalentine natūra pakeitus į nusavinto turto grąžinimą jam lygiaverte natūra, įstatymo leidėjas piliečiams, turintiems teisę į nuosavybės teisės atstatymą, nenumatė prievolės tikslinti pateiktus prašymus iš naujo nurodant nuosavybės teisių atkūrimo būdą. Sistemiškai aiškinant galiojusio Atstatymo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas dėl nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo grąžinant nusavintą turtą jam ekvivalentine natūra, sąvokos pakeitimas į turto grąžinimą jam lygiaverte natūra, laikytinas neturinčiu jokios įtakos piliečio, kuriam atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, teisių turiniui. Atstatymo įstatymo 16 straipsnio nuostata, kad už valstybės išperkamą turtą buvo numatyta atlyginti tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn neatlygintinai, t. y. ekvivalentine natūra, turi būti suprantama atsižvelgiant į šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalies nuostatas ir aiškinama nedarant skirtumo tarp sąvokų „ekvivalentinė natūra“ ir „lygiavertė natūra“. Be to, atsakovas pareiškėjai iki 2003 m. balandžio 1 d. nesiūlė prašyti pareikštą valią keisti ar tikslinti.

8. Pareiškėja turėjo teisėtą lūkestį, jog jai bus atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu žemės sklypu. Šį teisėtą lūkestį suponavo atsakovo veiksmai, t. y. NŽT 2012 m. kovo 12 d. sprendimas Nr. 40S-65, kuriuo pareiškėjai jau buvo kartą atkurtos nuosavybės teisės lygiaverčiu turėtam žemės sklypu, bei jau parengta NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2019 m. rugsėjo 30 d. Išvada ir suformuotas žemės sklypas atkūrimui NŽT Prienų ir Birštono 2019 m. lapkričio 14 d. Įsakymu. Pareiškėja, pateikusi 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą dėl įstatymų nustatyta tvarka išvados parengimo suteikiant neatlygintinai lygiavertį žemės sklypą turėtam, turėjo pagrįstus lūkesčius, kad NŽT Prienų ir Birštono skyrius tęs pradėtą, bet neužbaigtą administracinę procedūrą dėl nuosavybės teisių atkūrimo remiantis pareiškėjos išreikšta valia. Iki pat NŽT Prienų ir Birštono skyriui priimant skundžiamą Įsakymą, pareiškėja nėra gavusi jokių duomenų iš NŽT, kad jos 2007 m. birželio 13 d. prašymas būtų pateiktas pažeidžiant Atkūrimo įstatymą ar kad 1992 m. sausio 31 d. būtų netinkamai išreikšta valia, todėl pareiškėja realiai tikėjosi gauti lygiavertį turėtajam žemės sklypą.

9. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

10. NŽT paaiškino, kad 1992 m. sausio 31 d. pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Prašyme buvęs žemės sklypo savininkas nurodytas nebuvo. Prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – „ekvivalentine natūra“ ir „žemės sklypas individualiai statybai“. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti nustatė, kad pakanka dokumentų buvusio žemės savininko A. B. turėtos žemės bendro ploto 0,7866 ha (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) Prienuose, nuosavybės teisei atkurti.

11. Pareiškėja Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui 2007 m. birželio 13 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančią 0,3933 ha žemės dalį atkurti taip: „<...> 1) grąžinti laisvą neužstatytą žemės sklypo dalį 0,16 ha nuosavybės teises valdytoje vietoje (duomenys neskelbtini)., 2) skirti naują sklypą statybai 0,15 ha Prienuose, dėl likusios dalies 0,083 – išduoti išvadą Molėtų rajone, Joniškio sen. 3) nesant žemės – grąžinti kitoje vietoje. NŽT 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 40S-65 pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės į 0,0833 ha buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). NŽT 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3.)-267 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančios 0,3933 ha žemės dalies 0,1266 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1266 ha žemės sklypą.

12. NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013 m. balandžio 4 d. pavedimu Nr. 1PAV-(1.8.)-216 NŽT Prienų ir Birštono skyriuje 2013 m. balandžio 22 d. buvo organizuotas susirinkimas dėl buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos nuosavybės teise valdytos žemės (duomenys neskelbtini), turimų archyvinių dokumentų pakartotinio nagrinėjimo, kurio metu pakartotinai išanalizuoti ir įvertinti turimi archyviniai bei kiti dokumentai ir nuspręsta, jog nėra pakankamai dokumentų, pagal kuriuos būtų galimybė nustatyti kas iki žemės nacionalizacijos valdė žemės sklypus (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini), Prienų m. Pretendentams atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytą žemę: Antanui A. B. ir N. H. pasiūlyta kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo bei termino pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

13. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-8-939/2015 pareiškėjų N. H. ir Antano A. B. pareiškimą dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo dėl 0,2099 ha paliko nenagrinėtu, nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjų N. H. ir Antano A. B. senelis A. B. iki žemės nacionalizavimo Lietuvoje nuosavybės teisėmis valdė 0,5767 ha (duomenys neskelbtini), taip pat atnaujino pareiškėjams terminą pateikti nuosavybės teises įrodančius dokumentus. Prienų rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 24 d. sprendime konstatavo, kad pareiškėjams juridinę reikšmę turintis faktas galėtų būti nustatomas dėl 0,7866 ha A. B. valdytos žemės (duomenys neskelbtini), tačiau dėl 0,2099 ha jau yra priimti sprendimai, todėl pareiškimas patenkintinas dalyje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto į 0,5767 ha A. B. valdytos žemės.

14. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2015 m. gruodžio 30 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 10PAŽ-806-(14.10.47), patvirtinančią, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7866 ha buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos žemės 0,1834 ha žemės dalį (nuosavybės teisės į 0,2099 ha žemės dalį pareiškėjai jau buvo atkurtos). Pareiškėja NŽT Prienų ir Birštono skyriui 2019 m. rugsėjo 25 d. pateikė prašymą, kuriame nurodė, jog už likusią neatkurtą žemės dalį 0,1834 ha prašo parengti išvadą į Prienų raj. Strielčių kadastrinę vietovę, taip pat nurodė, kad 2007 m. birželio 13 d. prašyme buvo prašiusi grąžinti kitoje vietoje, kurią dabar ir nurodo. NŽT Prienų ir Birštono skyrius, atsižvelgdamas į pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą, 2019 m. rugsėjo 30 d. parengė Išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 10IP-5-(14.10.44), suteikiančią teisę pareiškėjai už 0,1834 ha buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės, perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Prienų rajono savivaldybės Strielčių kadastro vietovėje. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 14 d. įsakymu buvo patvirtintas Kauno apskrities Prienų rajono savivaldybės Prienų seniūnijos Strielčių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui prilyginamas planas ir jame suformuotos žemės sklypų ribos, nustatytos specialiosios žemės (miško) naudojimo sąlygos, kurio rengimo metu pareiškėja pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus 0,8000 ha žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 0,9735 ha žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei laisvos žemės fondui priskirtą 1,5800 ha žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

15. NŽT buvo atliekamas patikrinimas dėl pasitikėjimo linija gautame pranešime nurodytų aplinkybių, kurio metu atsitiktine tvarka buvo patikrintas žemės sklypų suprojektavimas Prienų rajono savivaldybės Prienų seniūnijos Strielčių kadastro vietovėje. Patikrinimo metu konstatuota, kad Išvada priimta pažeidžiant Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatas ir NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjui pavesta spręsti klausimą dėl sprendimo neatkurti nuosavybės teisių N. H. pagal Išvadą priėmimo. Skundžiamu Įsakymu Išvada bei Asmenų, kurie pasirinko laisvos žemės fondo žemei priskirtus anksčiau patvirtintame žemės reformos žemėtvarkos projekte ar žemės sklypų planuose, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektui, suprojektuotus žemės sklypus, sąrašas, patvirtintas NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 14 d. Įsakymu, buvo pripažinti negaliojančiais, Asmenų, kuriems projekte suprojektuoti žemės sklypai, sąrašas, patvirtintas NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2019 m. lapkričio 14 d. Įsakymu pakeistas, išbraukiant 2 punktą. NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 10SD-429-(14.10.104.) „Dėl sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo“ pareiškėja buvo informuota, jog NŽT Prienų ir Birštono skyrius pripažino negaliojančia Išvadą bei parengė sprendimo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. turėtą žemę atlyginant pinigais projektą.

16. Atsakovas pabrėžė, jog Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.) buvo reglamentuota, pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Jeigu sprendimas priimtas, bet nepradėtas vykdyti, piliečio prašymu šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos jį pakeičia administracine tvarka, o jei sprendimas pradėtas vykdyti, jis gali būti panaikinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.

Prašymus dėl priimtų sprendimų pakeitimo ar panaikinimo piliečiai turi pateikti iki 2003 m. balandžio 1 d. Jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos. 1992 m. sausio 31 d. pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Prienų r., kuriuo pageidavo žemę susigrąžinti „ekvivalentine natūra“ ir gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai.

Kitų prašymų, kuriuose pretendentė būtų išreiškusi (pakeitusi) valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą, iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikė. Po 2003 m. balandžio 1 d., t. y. 2007 m. birželio 13 d. pareiškėja Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančią 0,3933 ha žemės dalį nuosavybės teises atkurti taip:

1) grąžinti laisvą neužstatytą žemės sklypo dalį 0,16 ha nuosavybės teises valdytoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2) skirti naują sklypą statybai 0,15 ha Prienuose, likusią dalį 0,083 išduoti išvadą Molėtų rajone Joniškio sen.

3) nesant žemės – grąžinti kitoje vietoje. Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), atsižvelgdama į 2007 m. birželio 13 d. pareiškėjos prašymą, parinko pareiškėjai nuosavybės teisių atkūrimo būdą, t. y. 2007 m. birželio 21 d. parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 257, suteikiančią teisę pareiškėjai už buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės 0,0833 ha žemės dalį perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Utenos apskrities Molėtų rajono Joniškio seniūnijoje.

17. NŽT nurodė, kad nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojusi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais nebenumato piliečiams teisės pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, išskyrus tuos atvejus, kai pilietis, pateikęs prašymą atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą atlyginant už jį vertybiniais popieriais, iki 2013 m. liepos 1 d. turėjo teisę pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą, taip pat tuos atvejus, kai piliečiai pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d. iki 2019 m. birželio 1 d. galėjo pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas (redakcija, galiojusi iki 2019 m. vasario 1 d. numatė, jog pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje buvo galima iki 2015 m. kovo 1 d.).

Be to, 2014 m. rugsėjo 25 d. šio įstatymo 21 straipsnio 4 dalies redakcija numatė, kad piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje.

Pažymėjo, kad pareiškėja iki 2019 m. birželio 1 d. nepateikė prašymo dėl valios pakeitimo ir atlyginimo lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje.

II. 18. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. spalio 29 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino: panaikino NŽT Prienų ir Birštono skyriaus 2020 m. vasario 14 d. įsakymą ir NŽT 2020m. balandžio 3 d. Sprendimą, įpareigojo atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 28 d. prašymą. Teismas iš atsakovo priteisė pareiškėjai 144,20 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, valstybės naudai – 448 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

19. Teismas išsamiai aptarė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo procedūros eiga. Byloje, be kita ko, buvo nustatyta, kad pareiškėja kaip pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės dalį (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) Prienuose, 1992 m. sausio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra, taip pat žemės sklypu individualiai statybai. Pareiškėja 2007 m. birželio 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančią 0,3933 ha žemės dalį atkurti sekančiai: 1) grąžinti laisvą neužstatytą žemės sklypo dalį 0,16 ha nuosavybės teises valdytoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2) skirti naują sklypą statybai 0,15 ha Prienuose, o už likusią dalį 0,083 ha išduoti išvadą Molėtų rajone Joniškio sen. 3) nesant žemės – grąžinti kitoje vietoje.

20. Teismas nurodė, kad ginčas byloje keliamas dėl to, ar NŽT turėjo teisinį pagrindą nuspręsti, kad už likusį valstybės išperkamai žemei priskirtą žemės plotą (0,1834 ha) pareiškėjai turėtų būti atlyginama pinigais, nes galiojančio Atkūrimo įstatymo nuostatos nenumato atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo – „ekvivalentine natūra“.

21. Spręsdamas kilusį ginčą teismas vadovavosi Atstatymo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 1991 m. rugpjūčio 1 d. iki 1993 m. vasario 3 d.) 1 straipsnio 2 dalimi, aptarė šios nuostatos pakeitimus, padarytus 1993 m. sausio 12 d. įstatymu Nr. I-44, 16 straipsniu, pažymėdamas, jog nuo 1997 m. liepos 9 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymas.

22. Atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus (žr. 2017 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2123-492/2016, 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-112-438/2020), pateiktus aiškinant ir taikant ginčui aktualių Atstatymo įstatymo ir Atkūrimo įstatymo nuostatas, teismas pažymėjo, kad vien tai, kad keitėsi įstatymuose vartojamos teisinės formuluotės, tačiau sąvokų, apibrėžiančių nuosavybės teisių atkūrimo būdus ir kompensavimo už valstybės išperkamą turtą materialinis teisinis turinys, šių būdų paskirtis išliko ta pati, negali turėti įtakos asmens laiku ir tinkamai pareikštai valiai dėl nuosavybės teisiu atkūrimo būdo. Iš aptartų teisės aktų nuostatų (Atstatymo įstatymo 16 straipsnio 1 punkto ir Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkto) teismas darė išvadą, kad Atstatymo įstatymo 16 straipsnio 1 punkte numatytas atlyginimo piliečiams už išperkamą turtą būdas – tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimas nuosavybėn neatlygintinai (ekvivalentine natūra), iš esmės reiškia lygiaverčio žemės sklypo suteikimą (perdavimą) kitoje vietoje (Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punktas). Atsižvelgęs į tai, teismas nesutiko su atsakovo argumentais, kad 1992 m. prašyme nurodytas atlyginimo būdas „ekvivalentine natūra“ nenumatytas Atkūrimo įstatyme. Teismas pažymėjo, kad Atstatymo įstatymo 16 straipsnio 1 punkte numatytas atlyginimo būdas savo esme atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą lygiaverčiu žemės sklypu.

23. Teismas pabrėžė, jog Atkūrimo įstatymo preambulėje buvo akcentuojamas nuosavybės teisių atkūrimo tęstinumas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklią teismų praktiką, pagal kurią nuosavybės teisių atkūrimas ekvivalentine natūra gali būti vykdomas ir galiojant Atkūrimo įstatymui. Teismas vadovavosi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 punktu (2002 m. spalio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 „Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“ (toliau – ir Nutarimas) 3 punktu, kuris įpareigojo institucijas, nagrinėjančios piliečių prašymus, tuo atveju, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas Atkūrimo įstatyme, arba nurodytuoju būdu pagal šį įstatymą negalima atkurti nuosavybės teisių, raštu iki 2003 m. kovo 1 d. pasiūlyti piliečiui kitus šiame įstatyme numatytus nuosavybės teisių atkūrimo būdus.

24. Teismo vertinimu, atsakovui nuo 1992 metų prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo momento iki 2020 metų abejonių dėl pretendentės N. H. išreikštos valios dėl žemės grąžinimo ekvivalentine natūra nekilo. Tai patvirtino atsakovo veiksmai priimant NŽT 2012 m. kovo 12 d. sprendimą Nr. 40S-65 ir 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimą Nr. 10S-(14.10.3.)-267, kuriais pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir naują 0,1266 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bei atsižvelgiant į pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą, atsakovo buvo parengta Išvada, suteikianti teisę pareiškėjai už 0,1834 ha buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytos žemės plotą, perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Prienų rajono savivaldybės Strielčių kadastro vietovėje. Teismo vertinimu, administracinėje byloje nebuvo jokių duomenų, kad iki skundžiamo Įsakymo priėmimo pareiškėja būtų buvusi informuota, kad 1992 metų prašyme nurodytas nuosavybės atkūrimo atlyginimo būdas yra negalimas.

25. Teismas akcentavo, kad tokie atsakovo veiksmai iš esmės leido pareiškėjai pagrįstai tikėtis, kad nuosavybės teisės į visą žemę bus atkurtos jos pasirinktu nuosavybės teisių atkūrimo būdu, t. y. suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra). Pažymėjęs, kad asmeniui neturi kilti neigiamų pasekmių dėl to, kad valstybės įgaliota nagrinėti piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo institucija įstatyme nustatyta tvarka neatliko veiksmų, kuriuos turėjo atlikti pagal imperatyvią teisės normą, teismas nurodė, kad pretendentei nebuvo pasiūlyta iki įstatyme nustatyto termino pasirinkti kitą nuosavybės teisių atkūrimo būdą, todėl sprendė, kad atsakovas neturėjo pagrindo taikyti Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ir spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo pinigais. Šio sprendimo argumentais paneigta išvada, kad pretendentei iš esmės būtų privaloma keisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą dėl to, kad prašyme atkurti nuosavybės teises nurodytas būdas Atkūrimo įstatyme nenumatytas (nuosavybės teisių atkūrimo būdo ekvivalentine natūra ir nuosavybės teisių atkūrimo būdo lygiaverčiu žemės sklypu tapatumo vertinimas).

26. Apibendrinęs išdėstytą, teismas darė išvadą, jog pareiškėjos 1992 m. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra iš esmės reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje galimoje vietoje ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą, ir panaikino skundžiamą 2020 m. vasario 14 d. Įsakymą ir Sprendimą.

27. Kadangi teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl teismas konstatavo, kad ji turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir priteisė 144,20 Eur šių išlaidų iš atsakovo. Teismas nustatė, kad pareiškėjai šioje administracinėje byloje buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, todėl, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 42 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo priteisė 448 Eur valstybės patirtų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

III. 28. Atsakovas Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti.

29. NŽT nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ir išaiškino materialinės ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą.

30. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjos 1992 metų prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra iš esmės reiškia atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje galimoje vietoje ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad 1992 m. sausio 31 d. pareiškėja pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kuriuo pageidavo žemę susigrąžinti „ekvivalentine natūra“ ir gauti neatlygintinai nuosavybėn naują žemės sklypą individualiai statybai. Kitų prašymų, kuriuose pretendentė būtų išreiškusi (pakeitusi) valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės, institucijai, vykdžiusiai nuosavybės teisių atkūrimą, iki 2003 m. balandžio 1 d. nepateikė. Atsakovas pažymėjo, kad iki 2003 m. balandžio 1 d. piliečiai, kuriems nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą. Iki nurodytosios datos nepakeitus valios dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo, sprendimai priimami pagal paskutiniame prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą.

31. Po 2003 m. balandžio 1 d., t. y., 2007 m. birželio 13 d. N. H. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančią 0,3933 ha žemės dalį nuosavybės teises atkurti taip: „<...> 1) grąžinti laisvą neužstatytą žemės sklypo dalį 0,16 ha nuosavybės teises valdytoje vietoje (duomenys neskelbtini), 2) skirti naują sklypą statybai 0,15 ha Prienuose, likusią dalį 0,083 išduoti išvadą Molėtų rajone Joniškio sen. 3) nesant žemės – grąžinti kitoje vietoje <...>“. Kauno apskrities viršininko administracija parinko pareiškėjai N. H. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį atkūrimo būdą, t. y. 2007 m. birželio 21 d. parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 257, suteikiančią teisę N. H. už buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės 0,0833 ha žemės dalį perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

32. NŽT atkreipia dėmesį, kad nuo 2012 m. lapkričio 22 d. įsigaliojo Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakcija su vėlesniais pakeitimais, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-13-552/2019 konstatuota, jog teisės aktai nuo 2012 metų numatė galimybę pretendentams atkurti nuosavybės teises keisti savo apsisprendimą, tik kokiu būdu bus atlyginama už valstybės išperkamą žemę, bet nebeleido pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

33. Atsakovas vadovaujasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi ir laikosi pozicijos, kad šiuo atveju pagrįstai nusprendė, jog už likusią neatkurtą buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos žemės dalį nuosavybės teisės pareiškėjai N. H. gali būti atkuriamos tik atlyginant pinigais. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias Atkūrimo įstatyme įtvirtintas teisės normas ir nepagrįstai sprendė, kad NŽT Prienų ir Birštono skyriaus vedėjo 2020 m. vasario 14 d. Įsakymas bei NŽT Sprendimas nepagrįsti.

34. Atsakovo teigimu, neteisingas pirmosios instancijos teismo vertinimas, jog nuo 1992 metų prašymo atkurti nuosavybės teises pateikimo momento iki 2020 metų atsakovui abejonių dėl pretendentės N. H. išreikštos valios dėl žemės grąžinimo ekvivalentine natūra nekilo. Akcentuotina tai, kad 1992 m. sausio 31 d. prašyme pareiškėjos nurodyti nuosavybės teisių atkūrimo būdai yra „ekvivalentine natūra“ ir „žemės sklypas individualiai statybai“. Nacionalinės žemės tarnybos 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3.)-267 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. H.“ N. H. atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančios 0,3933 ha žemės dalies 0,1266 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1266 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Taigi, šiuo sprendimu, pareiškėjai N. H. buvo atkurtos nuosavybės teisės, atsižvelgiant į jos 1992 m. sausio 31 d. prašyme nurodytą nuosavybės teisių atkūrimo būdą - „žemės sklypas individualiai statybai“, o ne „ekvivalentine natūra“, kaip sprendime nurodė pirmosios instancijos teismas.

35. Kauno apskrities viršininko administracija, vadovaudamasi Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalimi (redakcija, galiojusi iki 2012 m. sausio 31 d.), atsižvelgdama į 2007 m. birželio 13 d. pareiškėjos prašymą, parinko pareiškėjai N. H. nuosavybės teisių atkūrimo į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį atkūrimo būdą, t. y. 2007 m. birželio 21 d. parengė išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn Nr. 257, suteikiančią teisę N. H. už buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės 0,0833 ha žemės dalį perduoti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą Utenos apskrities Molėtų rajono Joniškio seniūnijoje. NŽT 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 40S-65 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei N. H.“ pareiškėjai N. H. atkurtos nuosavybės teisės į 0,0833 ha buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

36. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir nepagrįstai sprendė, jog tokie NŽT veiksmai iš esmės leido pareiškėjai tikėtis, kad nuosavybės teisės į visą žemę bus atkurtos jos pasirinktu nuosavybės teisis atkūrimo būdu, t. y. suteikiant lygiavertį žemės sklypą (ekvivalentine natūra).

37. Pareiškėja N. H. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Pareiškėja taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis ir teisinėmis aplinkybėmis, kurios buvo nurodytos skunde pirmosios instancijos teismui, pabrėžiant, jog NŽT nepripažįsta pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teisę lygiaverčiu žemės sklypu ir visiškai ignoruoja institucijos iki tol priimtus sprendimus, tokiu būdu suponuodami, kad prieš tai vykdytas nuosavybės teisių atkūrimas taip pat buvo neteisėtas, tačiau šios klaidos našta perkeliama pareiškėjai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 38. Pareiškėja – pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko A. B. iki 1940 m. nacionalizacijos valdytą žemės dalį (duomenys neskelbtini) (anksčiau (duomenys neskelbtini)) Prienuose.

38.1. Pareiškėja 1992 m. sausio 31 d. pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises, nurodydama nuosavybės teisių atkūrimo būdą – ekvivalentine natūra, taip pat žemės sklypu individualiai statybai.

38.2. Pareiškėja 2007 m. birželio 13 d. Kauno apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Birštono ir Prienų žemėtvarkos skyriui pateikė prašymą, kuriuo prašė į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančią 0,3933 ha žemės dalį atkurti sekančiai: 1) grąžinti laisvą neužstatytą žemės sklypo dalį 0,16 ha nuosavybės teises valdytoje vietoje (duomenys neskelbtini)., 2) skirti naują sklypą statybai 0,15 ha Prienuose, o už likusią dalį 0,083 ha išduoti išvadą Molėtų rajone Joniškio sen.; 3) nesant žemės grąžinti kitoje vietoje.

38.3. NŽT 2012 m. kovo 12 d. sprendimu Nr. 40S-65 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei N. H.“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į 0,0833 ha buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį 2,67 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).

38.4. NŽT 2012 m. gruodžio 28 d. sprendimu Nr. 10S-(14.10.3.)-267 „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo miesto gyvenamojoje vietovėje pilietei N. H.“ pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės į buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos valdytos žemės jai priklausančios 0,3933 ha žemės dalies 0,1266 ha žemės dalį, perduodant neatlygintinai nuosavybėn naują 0,1266 ha žemės sklypą, (duomenys neskelbtini).

38.5. NŽT Prienų ir Birštono skyrius 2015 m. gruodžio 30 d. parengė pažymą dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų Nr. 10PAŽ-806-(14.10.47), patvirtinančią, kad pareiškėja turi teisę atkurti nuosavybės teises į 0,7866 ha buvusio savininko A. B. iki nacionalizacijos Prienų mieste valdytos žemės dalį - 0,1834 ha, nes nuosavybės teisės į 0,2099 ha žemės dalį pareiškėjai jau atkurtos.

38.6. 2019 m. rugsėjo 25 d. pareiškėja NŽT Prienų ir Birštono skyriui pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad už likusią neatkurtą žemės dalį 0,1834 ha prašo parengti išvadą į Prienų raj. Strielčių kadastrinę vietovę, taip pat nurodė, jog 2007 m. birželio 13 d. prašyme buvo prašiusi grąžinti kitoje vietoje, kurią dabar ir nurodo.

39. Byloje kilęs ginčas dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo į likusią neatkurtą valstybės išperkamai žemei priskirtą žemės dalį – 0,1834 ha.

39.1. Tai, kad teisiniu požiūriu pretendentų į nuosavybės teisių atkūrimą pasirinktas būdas atkurti nuosavybės teises ekvivalentine natūra yra tapatus nuosavybės teisių atkūrimui lygiaverčiu žemės sklypu kitoje vietoje, aiškindamas teisę tokią taisyklę yra suformavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką panašaus pobūdžio bylose.

39.2. Remiantis lingvistiniu aiškinimu, ekvivalentinė natūra konkrečiu nagrinėjamu atveju atitinka lygiaverčio žemės sklypo suteikimą kitoje vietoje. Ekvivalentinė natūra Atstatymo įstatyme buvo suvokiama ir kaip nuosavybės teisių atkūrimo būdas, ir kaip atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdas. Be to, buvo numatyta galimybė ekvivalentinės natūros būdu perduoti arba tos pačios rūšies, arba tos pačios vertės turtą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A492-2501/2013 buvo išaiškinta, kad pasirinktas nuosavybės teisių atkūrimo būdas gali reikšti ir atlyginimo už valstybės išperkamą turtą būdo pasirinkimą, kai tiek vienas, tiek kitas lemia tų pačių materialinių teisinių padarinių atsiradimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-201-492/2017).

39.3. Šios nutarties 38.1 ir 38.2 punktuose nurodytų prašymų turinys aktualia šiai bylai apimtimi yra tapatus: skirti naują sklypą statybai 0,15 ha Prienuose, šiuo būdu nuosavybės teisė į žemę jau atkurta, už likusią dalį 0,083 ha išduoti išvadą Molėtų rajone Joniškio sen., nuosavybės teisė į žemę lygiaverčiu žemės sklypu atkurta (Nutarties 38.3 p.). Lingvistinė konstrukcija „nesant žemės grąžinti kitoje vietoje“, vertintina kaip sąlyginio pobūdžio prievolės formulavimas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1 ir 6.2 straipsniai, 6.30 str. 1 d., 6.31 str.), reiškiančios, kad siekiama tuo pačiu – lygiavertės žemės grąžinimo būdu visa apimtimi įgyvendinti teisę į nuosavybės teisių atkūrimą.

39.4. Todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, jog pareiškėjos 1992 m. prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas – ekvivalentine natūra reiškia tą patį – atlyginimą lygiaverčiu žemės sklypu kitoje galimoje vietoje ir atitinka Atkūrimo įstatymo 16 straipsnio 9 dalies 1 punkte nurodytą atlyginimo būdą. Tai tuo pačiu suponuoja, kad pareiškėja neturėjo teisinio pagrindo imtis jokių veiksmų įstatymų nustatytais terminais išreiškiant valią dėl būdo, kuriuo prašoma atkurti nuosavybės teises į žemę.

40. Dėl nurodytų argumentų ginčijami Įsakymas ir Sprendimas pirmosios instancijos teismo pagrįstai panaikinti ir atsakovas įpareigotas pakartotinai išnagrinėti pareiškėjos 2019 m. rugsėjo 25 d. prašymą.

41. Pareiškėja prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atmetus atsakovo apeliacinį skundą, konstatuotina, kad galutinis procesinis sprendimas priimtas pareiškėjos naudai. Byloje nustatyta, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2020 m. gruodžio 16 d. sprendimu pareiškėjai buvo skirta antrinė teisinė pagalba dėl procesinių dokumentų parengimo bei atstovavimo apeliacinės instancijos teisme. Teisinės pagalbos teikimui buvo skirtas advokatas E. U., kuris apeliacinės instancijos teismui 2020 m. gruodžio 16 d. pateikė pareiškėjos atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą.

42. Pagal ABTĮ 42 straipsnio 1 dalį, jeigu proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, teismas savo iniciatyva, gavęs iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos duomenis apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą, mutatis mutandis taikydamas šio įstatymo 40 ir 41 straipsnių nuostatas, reglamentuojančias išlaidų atlyginimą.

43. Nagrinėjamu atveju į bylą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba nepateikė duomenų apie apskaičiuotas teisinės pagalbos išlaidas, todėl nėra teisinių prielaidų klausimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei spręsti. Byloje taip pat nėra duomenų apie pačios pareiškėjos patirtas išlaidas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

44. Vadovaujantis ABTĮ 12 straipsnio 1 dalimi, išaiškintina, kad jeigu valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo klausimas nebuvo išspręstas priimant sprendimą išnagrinėjus bylą iš esmės, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija turi teisę ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo šio sprendimo įsiteisėjimo pateikti teismui prašymą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei. Šiuo atveju teismas išsprendžia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo valstybei klausimą priimdamas papildomą sprendimą (ABTĮ 42 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys