2203fced-90dd-41f9-b732-bf98960a264d · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla Nr            Civilinė byla Nr. 2A-39-343/2018                                                                                    Teisminio proceso Nr.2-69-3-17406-2016-7                                                                    Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.2.2; 2.5.4.7.1;

                                                                                                                                    3.3.1.18.2; 3.3.1.20(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2018 m. sausio 9 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Albinos Rimdeikaitės, Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės K.

A. K. ir trečiojo asmens notarės L. V. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-3363-1041/2017 pagal ieškovo P. Š. ieškinį atsakovei K. A. K. dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje – Kauno miesto 15–tojo notarų biuro notarė L. V.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė: I. Ginčo esmė Ieškovas ieškinyje pirmosios instancijos teismo prašė pripažinti negaliojančiu M.

V. 2013 m. gruodžio 3 d. sudarytÄ ir Kauno miesto 15–tojo notarų biuro notarės L. V. patvirtintÄ testamentÄ , notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė ieÅ¡kovo sesuo (testatorė), kuri ginčo testamentu ½ jai priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo seseriai atsakovei. Å alys yra mirusiosios įpėdiniai pagal įstatymÄ . Testatorės mirties priežastimi nurodyta smegenų (cerebral) aterosklerozė. Jau 2011 metais testatorė gydyta VÅ¡Ä® Respublikinės ligoninės Kauno ligoninės filialo Garliavos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje.

Testatorei buvo nustatyta pagrindinės ligos diagnozė Morbus Alzheimeri ir komplikacija – Dementia, nustatyta dalinė orientacija. Testatorės bÅ«klė buvo sunki jau daug metų ir nuolat blogėjo, ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės bei padarinių, jai buvo reikalinga pastovi priežiÅ«ra ir slauga. 2015 metais testatorė nekalbėjo ir nesiorientavo aplinkoje, todėl, bÅ«dama nesÄ moninga, negalėjo savo valia suraÅ¡yti testamento. Testamentas sudarytas esant testatorei neveiksniai, todėl pripažintinas negaliojančiu CK 1.89 straipsnio pagrindu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apylinkės teismas 2017 m. birželio 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas nustatė, kad 2013 m. gruodžio 3 d. testamentu palikėja M. V. ½ savo turto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko atsakovei. Likęs kitas palikėjos turtas į testamentÄ neįtrauktas. Testamente įtvirtinta, kad jeigu atsakovė numirtų anksčiau, palikimo nepriimtų ar atsisakytų nuo jo, tai turtas paliekamas atsakovės dukrai R. Z.. 2011 m. spalio mėnesio pabaigoje atsakovė testatorę iÅ¡ Garliavos ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriaus parsivežė į joms po ½ priklausančius namus (duomenys neskelbtini).

Atsakovė testatorę prižiÅ«rėjo iki pat jos mirties. Teismo psichiatrijos ekspertizės akte konstatuota, kad testamento sudarymo metu testatorė dėl įgytos silpnaprotystės: F00.1 demencijos, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus – iÅ¡raÅ¡us iÅ¡ testatorės medicininių dokumentų (ambulatorinės konsultacijos, stacionaraus gydymo neurologijos skyriuje, NDNT komisijos iÅ¡vadÄ ), teismo paskirtos pomirtinės teismo psichiatrijos ekspertizės iÅ¡vadÄ , iÅ¡klausęs teismo posėdyje apklaustų liudytojų, eksperto paaiÅ¡kinimus darė iÅ¡vadÄ , kad notarine forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjos valia neatitinka testatorės tikrosios valios, kadangi testatorė nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės, todėl pati sÄ moningai negalėjo suformuoti savo valios ir jos iÅ¡reikÅ¡ti.

II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai Atsakovė K.A. K. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo, kad byla iÅ¡nagrinėta ir teismo sprendimas priimtas pažeidžiant procesines ir materialines teisės normas bei nesilaikant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos Å¡ios kategorijos bylose, todėl sprendimÄ praÅ¡o panaikinti Å¡ių argumentų pagrindu: 6.1.

Teismas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę skyrė bylos parengiamojo posėdžio metu, t. y. neiÅ¡klausius Å¡alių, trečiojo asmens, liudytojų paaiÅ¡kinimų, nesurinkus bÅ«tinų raÅ¡ytinių įrodymų, teismo ekspertams pateiki tik atskiri Å¡alių procesiniai dokumentai, medicininiai testatorės dokumentai buvo pareikalauti į bylÄ jau paskyrus teismo ekspertizę. Todėl su medicininiais dokumentais atsakovė ir trečiasis asmuo prieÅ¡ skiriant ekspertizę neturėjo galimybės susipažinti.

   6.2. Teismo iÅ¡vados grįstos testatorės medicininių dokumentų įrašų analize ir jais grįsta pomirtinės teismo medicinos psichiatrinės ekspertizės iÅ¡vada, neįvertinus liudytojų parodymų turinio; sprendime visiÅ¡kai neaptarti ir pakankamai neįvertinti ieÅ¡kovo teisme duoti paaiÅ¡kinimai, patvirtinantys atsakovės pozicijÄ dėl testatorės psichinės sveikatos bÅ«klės ir kurie prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinyje nurodytoms aplinkybėms.   6.3. Teismo sprendime neteisingai įvertintos liudytojų nurodytos aplinkybės apie testatorės psichinės sveikatos bÅ«klę, testatorės suvokimÄ .

Liudytojai, bendravę su testatore 2011-2016 metais, patvirtino, kad su testatore bendravo tiesiogiai, jos bÅ«klę įvertino kaip adekvačiÄ jos amžiui, visus asmenis ji pažindavo, žinojo jų gyvenimo aplinkybes. Teismas nepagrįstai jų parodymus vertino arba kaip suinteresuotų asmenų, arba kaip asmenų, nesugebančių buitinio bendravimo metu įvertinti asmens bÅ«senos. Teismas be pagrindo nevertino liudytojų A. Z., L. Z., R. Z., G. V. J., A. G., E. S., N. V., testatorės Å¡eimos gydytojos I. J., gydžiusios ir lankiusios testatorę namuose nuo 2015 m. gruodžio, parodymų.

Visi Å¡ie liudytojai betarpiÅ¡kai bendravo su testatore nuo 2011 m. iki jos mirties ir paliudijo apie jos gerÄ psichinę bÅ«klę. 6.4. Teismo sprendimo iÅ¡vadas dėl testatorės neveiksnumo paneigia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai: testatorės 2011 05 18 pasiraÅ¡ytas pareiÅ¡kimas apie ketinimÄ palikti savo turtÄ jÄ prižiÅ«rėjusiai atsakovei, praÅ¡ymas, sutikimas, kurių teismas nevertino ir todėl padarė neteisingÄ iÅ¡vadÄ , kad testatorės valiÄ patvirtinančių raÅ¡tų byloje nėra.

Trečiasis asmuo notarė L. V. apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti. Nurodo Å¡iuos argumentus: 7.1. Teismas nesiaiÅ¡kino aplinkybių, nulėmusių testatorės valiÄ dalį turto testamentu palikti bÅ«tent atsakovei. Teismas nesigilino į aplinkybes, susijusias su testatorės, jos turto priežiÅ«ra bei disponavimu testatorei priklausančiomis piniginėmis lėšomis ir sÄ skaitomis. 7.2. Teismas nesiaiÅ¡kino testamento sudarymo ir patvirtinimo aplinkybių. 7.3.

Teismo iÅ¡vados grįstos tik ekspertizės iÅ¡vada ir jÄ atitinkančiais įrodymais bei liudytojų parodymais, tačiau teismas neanalizavo jokios kitos testatorės sveikatÄ apibÅ«dinančios medžiagos, kitų byloje apklaustų liudytojų parodymų. IeÅ¡kovo parodymai, teikti teismo posėdžio metu, prieÅ¡tarauja ieÅ¡kinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms. IeÅ¡kovas P. Å . atsiliepime į apeliančių skundus praÅ¡o skundus atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Nurodo Å¡iuos nesutikimo su skundais argumentus: 8.2. Jokių apribojimų teismui skirti ekspertizę parengiamajame teismo posėdyje nei CPK, nei atsakovės nurodytame nėra. IÅ¡ ieÅ¡kinio turinio buvo žinoma apie praÅ¡ymÄ skirti ekspertizę, todėl apeliantėms buvo suteikta teisė pateikti paruoÅ¡iamuosius dokumentus ir įrodymus. Aplinkybė, kad medicininiai dokumentai į bylÄ pateikti po nutarties skirti ekspertizę priėmimo, įtakos ekspertizės iÅ¡vadoms neturi.       8.3. Nepagrįsti apeliančių teiginiai, kad teismas neiÅ¡tyrė ir neįvertino visų byloje esančių įrodymų, liudytojų parodymų.

9. Atsakovė atsiliepime į trečiojo asmens apeliacinį skundÄ su skunde iÅ¡dėstytais argumentais sutinka ir praÅ¡o skundÄ tenkinti.  Teisėjų kolegijak o n s t a t u o j aIV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 str.).

Apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.IeÅ¡kovas atsiliepime nurodo, kad apeliaciniai skundai nenagrinėtini, kadangi pateikti praleidus sprendimo apskundimo terminÄ . Apeliacinių skundų priėmimo klausimas iÅ¡spręstas pirmosios instancijos teismo juos priimant, todėl jie nagrinėtini. Byloje kilo ginčas, ar ginčijamo oficialaus testamento sudarymo metu 2013 m. gruodžio 3 d. testatorė M. V. galėjo suprasti savo veiksmus ir juos valdyti (CK 1.89 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V., mirusi (duomenys neskelbtini), Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarės L. V. 2013 m. gruodžio 3 d. patvirtintu testamentu, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį jai nuosavybės teise priklausančio turto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko savo seseriai K.A. K.. Įstatymu yra nustatyta galimybė asmeniui savo nuožiūra nuspręsti, kam po jo mirties atiteks teisė disponuoti likusiu turtu. Tokios valios išraiškos forma – testamentas, kuris apibrėžtinas kaip asmeninis, vienašalis, rašytinis, įstatymo nustatyta tvarka testatoriaus sudarytas sandoris, kurio teisiniai padariniai atsiranda tik testatoriui mirus ir kuris suteikia pirmenybę paveldėti jame nurodytiems asmenims (CK 5.2 straipsnio 2 dalis).

Testamentas, sudarytas neveiksnaus asmens, negalioja (CK 5.16 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ginčijant testamentÄ , galima remtis ir kitais sandorių negaliojimo pagrindais (CK 5.16 straipsnio 2 dalis), tarp jų ir tuo, kuris nustato, jog teismas gali pripažinti negaliojančiu sandorį, kuris sudarytas asmens, kuris, nors ir bÅ«damas veiksnus, sandorio sudarymo metu buvo tokios bÅ«senos, kad negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti (CK 1.89 straipsnis). CK 1.89 straipsnio pagrindu nuginčijami sandoriai priskiriami prie sandorių su valios trÅ«kumais.

Sandoris gali bÅ«ti pripažįstamas negaliojančiu tik tuo atveju, kai jame iÅ¡reikÅ¡ta asmens valia dėl kokios nors priežasties (ligos ar kt.) neatitinka tikrosios sandorio Å¡alies valios. Kasacinis teismas bylose dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais yra konstatavęs, kad testamento ginčijimo atveju itin reikÅ¡mingas yra sandorio elementas – testatoriaus valia, t. y. ar testamento turinys atitinka palikėjo valiÄ . Nagrinėdami bylas dėl testamentų pripažinimo negaliojančiais, teismai, atsižvelgdami į ieÅ¡kinio pagrindu nurodytas aplinkybes, turi tirti ir vertinti, ar tam tikra įstatymo reikalaujama forma iÅ¡reikÅ¡ta palikėjo valia atitinka jo tikrÄ jÄ valiÄ , nes tarp vidinės testatoriaus valios ir jos iÅ¡reiÅ¡kimo negali bÅ«ti prieÅ¡taravimų.

Vertinant testatoriaus vidinės valios turinį, be kitų aplinkybių, yra reikÅ¡minga tai, ar testatorius suprato savo veiksmų reikÅ¡mę, ar pats sÄ moningai suformavo savo valiÄ ir jÄ autentiÅ¡kai iÅ¡reiÅ¡kė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-190/2013).Bylų, kuriose ginčijamas mirusio testatoriaus testamentas CK 1.89 straipsnio pagrindu, nagrinėjimo ypatumas yra tas, kad testatoriaus gebėjimai suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir padarinius vertinami retrospektyviai, neiÅ¡klausant paties testatoriaus, paprastai pagal liudytojų parodymus ar ekspertų iÅ¡vadas, priimtas remiantis medicininiuose dokumentuose iÅ¡likusiais įraÅ¡ais apie testatoriaus sveikatos bÅ«klę.

Savo praktikoje dėl testamento pripažinimo negaliojančiu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas jau yra pažymėjęs, kad gerbti testatoriaus valiÄ reikalauja gero elgesio (geros moralės) taisyklės. Å i moralinė nuostata, taikant testamento sudarymo tvarkÄ reglamentuojančias normas, įgyvendinama per civilinių teisinių santykių subjektų teisinę pareigÄ Ä¯gyvendinant savo teises bei atliekant pareigas veikti pagal teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis) bei įstatyme nustatytÄ pareigÄ vadovautis Å¡iais principais ir teismui aiÅ¡kinant įstatymus bei taikant juos (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-303/2010).

AnalogiÅ¡ka nuostata turi bÅ«ti taikoma ir įrodymų vertinimui, todėl teismo iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorius negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta, tik tuo atveju, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės dėl iÅ¡reikÅ¡tos palikėjo valios atitikimo jo tikrajai valiai.Pasisakydamas dėl CK 1.89 normos aiÅ¡kinimo ir taikymo, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad teismai, nagrinėdami ieÅ¡kinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, kai sandorį sudarė fizinis asmuo, negalėjęs suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės, turi atsižvelgti į duomenis apie Å¡io asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu ir sudaryto sandorio turinį (sandorio naudingumÄ ar žalingumÄ , pagrįstumÄ ir kt.).

Asmens bÅ«senÄ , kaip juridinį faktÄ , gali patvirtinti teismo psichiatrinė ekspertizė, tačiau teismas privalo vertinti ir kitus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tam tikrÄ asmens bÅ«senÄ sandorio sudarymo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2005; 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2009; 2009 m. lapkričio 4d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2009; kt.).

Taigi ekspertizės aktÄ teismas vertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , kaip ir kitus įrodymus, o vidinis teismo įsitikinimas dėl eksperto iÅ¡vados turi susiformuoti visapusiÅ¡kai, iÅ¡samiai ir objektyviai iÅ¡tyrus visus byloje esančius įrodymus. Turi bÅ«ti įvertinami įrodymai, kurie patvirtina ar paneigia ekspertizės akte ir iÅ¡vadoje esančias aplinkybes; atliekant šį vertinimÄ atsižvelgiama į visų įrodymų tikslumÄ , detalumÄ , iÅ¡samumÄ , patikimumÄ , prigimtį ir kitas svarbias aplinkybes, sudarančias pagrindÄ eksperto iÅ¡vadÄ vertinti patikimu įrodymu arba prieÅ¡ingu atveju motyvuotai spręsti, kad eksperto iÅ¡vados yra nepagrįstos ir teismas jomis kaip įrodymais nesivadovaus.

Taigi ekspertizės aktas turi bÅ«ti vertinamas kartu su kitais įrodymais pagal bendrÄ sias įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2009; 2010 m. gegužės 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2010; kt.).Siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti testatorės gebėjimÄ testamento sudarymo metu suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę ir juos valdyti, byloje atlikta teismo pomirtinė psichiatrinė ekspertizė. VÄ® teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Kauno I-ojo tesimo psichatrijos skyriaus teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. 83TPK-17/2017 konstatuota, kad testamento sudarymo metu 2013 12 03 testatorė pagal savo psichikos bÅ«klę negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti.

Å iame akte testatorei testamento sudarymo metu taip pat konstatuota įgyta silpnaprotystė: F00.1 Demencija, sergant vėlai prasidėjusia Alzheimerio liga (t.1, b. l.139-142). Atsakovė apeliaciniame skunde teigia, kad teismas pomirtinę psichiatrinę ekspertizę skyrė bylos parengiamojo posėdžio metu, t. y. neiÅ¡klausius Å¡alių, trečiojo asmens, liudytojų paaiÅ¡kinimų, nesurinkus bÅ«tinų raÅ¡ytinių įrodymų, teismo ekspertams pateikti tik atskiri Å¡alių procesiniai dokumentai. Teismo teisė paskirti ekspertizę nustatyta CPK 212 straipsnio 1 dalyje, pagal kuriÄ iÅ¡siaiÅ¡kinti nagrinėjant bylÄ kylančius klausimus, reikalaujančius specialių mokslo, medicinos, meno, technikos ar amato žinių, teismas gali skirti ekspertizę ir, atsižvelgdamas į dalyvaujančių byloje asmenų nuomonę, paskirti ekspertÄ arba pavesti atlikti ekspertizę kompetentingai ekspertizės įstaigai.

CPK 213 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto iÅ¡vadÄ . Klausimus, kuriais reikalaujama eksperto iÅ¡vados, galutinai nustato teismas nutartimi. Klausimų, kuriuos pasiÅ«lė dalyvaujantis byloje asmuo, atmetimÄ teismas privalo motyvuoti. Kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ekspertizės skyrimo klausimÄ svarstė 2016 10 10 parengiamajame teismo posėdyje ir pasiÅ«lė atsakovei bei trečiajam asmeniui pateikti nuomonę dėl ekseprtizės paskyrimo.

Atsakovė ir trečiasis asmuo iÅ¡reikšė pozicijÄ , kad ekspertizę skirti nėra tikslinga. Teismas procesinio dokumneto priėmimÄ ir paskelbimÄ atidėjo ir nutarė procesinį dokumentÄ dėl ekspertizės skyrimo paskelbti 2016 10 17, pasiÅ«lė byloje dalyvaujantiems asmenims iki 2016 10 14 pateikti nuomonę dė ekspertizės skyrimo bÅ«tinumo. Atsakovė (t.1, b.l. 106), ir trečiasis asmuo (t. 1, b.l. 109) raÅ¡tu pakartotinai pareiÅ¡kė, kad nesutinka su ekpertizės skyrimu. Teismas 2017 m. spalio 17 d. nutartimi skyrė pomirtinę teismo medicinos ekspertizę ekspertams pavedant atsakyti į ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje ekspertams pateiktus klausimus.

Vienok, pirmosios instancijos teismas, sprendęs skirti ekspertizę, turėjo ir kitiems byloje dalyvaujantieėms asmenims pasiÅ«lyti pateikti klausimus ekspertui/ekspertams ir tik po to galutinai suformuluoti klausimus (CPK 213 str.). Ä®vertinusi pirmiau iÅ¡dėstytas bylos eigos aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nebuvo suteikta galimybė pateikti teismui klausimus, kuriais pageidaujama gauti eksperto iÅ¡vadÄ . Kaip matyti iÅ¡ ekspertizės turinio, ekspertizė atlikta remiantis UAB ,,Vita Longa“ ambulatorine asmens sveikatos istorija, VÅ Ä® Lietuvos sveikatos mokslų universtiteto ligoninės Kauno klinikų gydymo stacionare ir asmens sveikatos istorijomis, ieÅ¡kovės, atsakovo ir trečiojo asmens į bylÄ pateiktais procesiniais dokumentais, nevertinant kitų į bylÄ pateiktų įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiÅ¡kinimų, liudytojų parodymų.

Minėti įrodymai yra aktualūs, nes buvo atliekama pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, asmens psichinė būklė buvo vertinama retrospektyviai.Apeliaciniuose skunduose taip pat nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas įvertino ne visus byloje esančius įrodymus, teismo išvados, kad testatorė ginčo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti neteisingos, kadangi grįstos tik ekspertizės, atliktos vadovaujantis tik mediciniais dokumentais, aktu ir jos išvadoms palankiais liudytojų parodymams.

Pirmosios instancijos teismas byloje tyrė testatorės medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us, ekspertizės iÅ¡vadÄ , iÅ¡klausė liudytojų parodymus, teismo eksperto paaiÅ¡kinimus. Sutiktina su apeliaciniuose skunduose nurodomu argumentu, kad teismo iÅ¡vada, jog testatorė testamento sudarymo metu nesuprato savo veiksmų reikÅ¡mės, todėl pati sÄ moningai negalėjo suformoti savo valios ir jos iÅ¡reikÅ¡ti, yra grįstos nevisapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str.).

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 n. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-428/2010; kt.). Teismas rėmėsi ekspertizės iÅ¡vadas ir teisme apklausto eksperto paaiÅ¡kinimus atitininkančių liudytojų parodymais: psichiatrės V.

M., gydžiusios testatorę nuo 2008 01 29 iki 2015 04 30, nors Å¡i liudytoja jokių paaiÅ¡kinimų apie testatorės sveikatos bÅ«klę laikotarpiu nuo 2012 11 24 iki 2014 01 16 nenurodė, kadangi Å¡iuo laikotarpiu testatorės nelankė; liudytojos J. Å . paaiÅ¡kinimais, tačiau Å¡i liudytoja nurodė apie 2006 – 2011 metais jai žinomas aplinkybes; liudytojos K. M., kuri paskutinį kartÄ testatorę matė slaugos namuose, parodymais; liudytojos V. V., kuri su testatore bendravo iki 2008 metų, parodymais; liudytojos R.

M., paskutinį kartÄ testatorę mačiusios 2011 11 15, parodymais. Å ių liudytojų ir V. Å ., paaiÅ¡kinusio, kad tiesioginio kontakto su testatore ginčo laikotarpiu neturėjo, paaiÅ¡kinimai/parodymai, teisėjų kolegijos nuomone, vertintini nereikÅ¡mingais, kaip negalintys paneigti ar patvirtinti reikÅ¡mingų bylai aplinkybių sprendžiant dėl 2013 12 03 testamento galiojimo (CPK 180 str.). Liudytojų E. S., N. V., Å¡eimos gydytojos I. J., R. Z., G. V. J., A. G., A. Z., .L.Z. parodymus teismas atmetė kaip ne visiÅ¡kai objektyvius ir akivaizdžiai paneigiančius eksperto iÅ¡vadÄ .

Liudytojai E. S., N. V., A. G. yra atsakovės, pas kuriÄ testamento sudarymo metu gyveno testatorė, kaimynai, paaiÅ¡kino, kad su testatore bendravo tiesiogiai, nors pokalbiai buvo trumpo turinio, tačiau nei vienam iÅ¡ jų jokių įtarimų, kad testatorė sirgo psichikos liga nekilo; su testatore 2014 - 2015 metais bendravusioms Å¡eimos gydytojai I. J. ir medicinos seseriai G. V. J. taip pat nekilo įtarimų dėl psichinės testatorės bÅ«klės; liudytoja A. Z. parodė, kad testatorę pirmÄ kart pamatė kuomet jÄ atsakovė parsivežė iÅ¡ slaugos namų, ji buvo normali, suprato supančiÄ aplinkÄ ; liudytojas L.

Z. parodė, kad su testatore bendravo normaliai, ji pardavė jam garaÅ¾Ä . Å ie liudytojai ginčo laikotarpiu ir vėliau tiesiogiai bendravo su testatore, palaikė su ja santykius, todėl sutiktina su atsakovės skundo argumentu, kad teisingam ginčo iÅ¡sprendimui esminę reikÅ¡mę turi bÅ«tent Å¡ių liudytojų parodymai. Nagrinėjamu atveju testamentÄ tvirtino notarė. Notarė, bÅ«dama valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebÅ«tų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1d.), privalo įsitikinti testatorės veiksnumu (Notariato įstatymo 31 str., 48 str.).

Ginčo testamentÄ tvirtinusi byloje trečiuoju asmeniu dalyvaujanti notarė L. V. 2017 04 03 vykusiame teismo posėdyje teismui teikė paaiÅ¡kinimus apie testamento sudarymo aplinkybes. Notarė teisme nurodė, kad su testatorės dukra R. S. nuvyko į testatorės namus, kad, notarei pildant ranka testamentÄ , kartu prie stalo sėdėjo ir testatorė, tarp notarės ir testatarės vykusio pokalbio apie turto palikimÄ metu testatorė pati nurodė, kad nori dalį turto palikti jÄ prižiÅ«rinčiai seseriai, kadangi niekas daugiau, iÅ¡skyrus seserį, ja nesirÅ«pino; notarė klaususi testatorės, kodėl bÅ«tent seseriai palieka dalį turto, testatorė nurodžiusi, jog tai atsilyginimas už priežiÅ«rÄ ir rÅ«pinimÄ si; notarė taip pat nurodė, kad testatorę iki testamento tvirtinimo buvo mačiusi ne vienÄ kartÄ ir jai nekilo abejonių dėl testatorės veiksnumo; atliekant šį notarinį veiksmÄ ji buvo orentuota ir suprato, kad nori už priežiÅ«rÄ ir rÅ«pinimÄ si atsidėkoti seseriai testamentu paliekant jai dalį turto.

Notarė teisme taip pat nurodė, kad testatorė dar po testamento sudarymo, 2014 m. sudarė įgaliojimÄ R. S., 2015 m. pardavė garaÅ¾Ä , kad šį sandorį tvirtinusi taip pat testatorės namuose. IÅ¡ notarės paaiÅ¡kinimų matyti, kad jai su testatore bendraujant tiesiogiai testamento sudarymo dienÄ nekilo jokių abejonių dėl M. V. gebėjimo suvokti savo veiksmų reikÅ¡mę bei juos valdyti, ji atsakė į visus pateiktus klausimus, testatorės atsakymai rodė, jog ji visiÅ¡kai suvokia tiek sudaromo sandorio, tiek notarinio veiksmo esmę ir jo teisinę reikÅ¡mę, notarė įsitikino testatorės valia dalį turto palikti seseriai.

Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino testamento sudarymo aplinkybių, taip pat visiÅ¡kai neanalizavo ir neįvertino notarės duotų paaiÅ¡kinimų. Ginčo objektu tapęs testamentas yra suraÅ¡ytas notarės ir pasiraÅ¡ytas pačios testatorės, patvirtintas notariÅ¡kai. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad, sudarant testamentÄ , testatorę bÅ«tų įtakojusi atsakovė ar kiti asmenys, ar kad testatorė testamentÄ bÅ«tų sudariusi prieÅ¡ savo valiÄ . PrieÅ¡ingai, notarė teisme patvirtino, kad aiÅ¡kinosi su testatore kodėl, kam ir kokį turtÄ palieka ginčo testamentu. Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad teismas iÅ¡vadas dėl testatorės bÅ«senos ginčijamo testamento sudarymo metu (galėjo ar negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų valdyti) padarė remdamasis pirmiausia ekspertizės akto iÅ¡vada, liudytojų, teikusių neaktualiu ginčo laikotarpiui, parodymais ir eksperto paaiÅ¡kinimais.

Pažymėtina, kad ekspertizės akto pagrindu esančiuose medicininiuose dokumentuose jokių įrašų apie tesatatorės psichinę būklę aktuliu ginčui laikotarpiu nėra padaryta. UAB ,,Vita Longa“ ambulatorinėje istorijoje paskutinis įrašas padarytas daugiau kaip prieš metus (2012 09 24) iki tesatmento sudarymo; VšĮ Kauno klinikinės ligoninės Neurologijos syriaus išrašas patvirtina, kad testatorė 2011 09 26 – 2011 10 05 gydyta neurologinio profilio stacionare; o nuo 2011 10 05 – 2011 10 22 gydyta VšĮ RKL Garliavos ligoninės stacionare;

Ligos istorijose iÅ¡ LSMUL KK endokrinologijos ir chirurgijos skyriaus testatorės psichikos bÅ«klė visai neatspindėta. Ekspertas teisme paaiÅ¡kino, kad jau 2008 metais pastebėti testatorės atminties sutrikimai, o vėlesniuose konsultacjų įraÅ¡uose atsispindi progresuojantys, grubÅ«s atminties, orientacijos sutrikimai, todėl visiÅ¡kai logiÅ¡ka, kad, esant Å¡iems sutrikimams, kognityvinis deficitas progresavo, bÅ«klė blogėjo, todėl pateikė iÅ¡vadÄ , kad testamento sudarymo metu ji negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės. Psichitarė V.

M. teismui papaiÅ¡kino, kad tesatmento sudarymo metu testatorė galėjo žinoti, kad turi turtÄ , tačiau suvokti sandorio reikÅ¡mės negalėjo. Tam, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , jog asmuo testamento sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ir jų valdyti, yra bÅ«tina tai patvirtinanti įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nustatytų įrodymų nepakanka iÅ¡vadai, kad testatorė testamento sudarymo metu 2013 m. gruodžio 3 d. nesuprato savo veiksmų esmės ir galėjo jų valdyti, padaryti, nes įrodymų visuma vienareikÅ¡miÅ¡kai nepatvirtina, jog testatorės sudarytame testamente nėra iÅ¡reikÅ¡ta tikroji testatorės valia.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ bylose dėl testamento pripažinimo negaliojančiu lemiamÄ reikÅ¡mę turi testatoriaus tikroji valia, kuri yra gerbtina, o testamento pripažinimas negaliojančiu yra laikytina ultima ratio (paskutinė) priemone. Teismo iÅ¡vada, kad testamento suraÅ¡ymo metu testatorė negalėjo suprasti savo veiksmų reikÅ¡mės ar jų padarinių, gali bÅ«ti padaryta, jei paÅ¡alinamos visos pagrįstos abejonės. Aplinkybė, kad testatorė testamento sudarymo metu turėjo sveikatos sutrikimų neleidžia daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad ji negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dėl turto.

Notarė teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad testatorė dalį turto palikti seseriai norėjusi dėl to, kad sesuo jÄ parsivežė iÅ¡ slaugos namų ir prižūrėjo, rÅ«pinosi ja. Aplinkybę, kad testatorė buvo gerai prižiÅ«rima teisme patvirtino ir liudytojai V. M., S. A., N. V., A. G., A. Z., L. Z. Teisėjų kolegijos vertinimu, bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡samiai ir nevisapusiÅ¡kai vertino testatorės bÅ«senÄ , sudarant ginčijamÄ testamentÄ , apibÅ«dinančius įrodymus ir todėl teismo iÅ¡vados dėl testatorės bÅ«senos testamento sudarymo metu nėra pagrįstos visų byloje surinktų įrodymų iÅ¡tyrimu ir įvertinimu (CPK 185 str.).

Teismas visiÅ¡kai netyrė ir nevertino ekspertizės, kuri dėl Å¡ioje nutartyje 16 punkte nurodytų argumentų vertintina neiÅ¡samia, iÅ¡vadai prieÅ¡ingų aplinkybių: ginčo testamento sudarymo, tvirtinimo aplinkybių, ginčo laikotarpiu su testatore bendravusių, ryÅ¡ius palaikiusių liudytojų parodymų, testamentÄ tvirtinusios notarės paaiÅ¡kinimų; neįvertino, kad po testamento sudarymo testatorė vėliau sudarė dar du sandorius. Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuponuoja vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad testatorė testamento sudarymo metu dėl sveikatos sutrikimų negalėjo turėti savo pagrįstos nuomonės dalį turto palikti seseriai kaip padėkÄ už suteiktÄ priežiÅ«rÄ ir globÄ .

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , sprendžia, kad byloje nėra pakanakamo pagrindo vienareiÅ¡miÅ¡kai iÅ¡vadai, kad ginčo testamentas neatitiko tikrosios testatorės valios, todėl, tenkinant apeliacinius skundus, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas – ieÅ¡kinys atmetamas (CPK 326 str. 1 d. 2 p.). Patenkinus apeliacinius skundus ir nusprendus priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atmesti ieÅ¡kinį, perskirstytinos bylinėjimosi iÅ¡laidos pirmosios instancijos teisme (CPK 93 str. 5 d.).

Atsakovė pateikė įrodymus, kad, bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, turėjo 300Eur iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti (t.3, b.l .12-13). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė turėjo 250 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas, kurias sudaro 50 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ ir 200 Eur advokato teisinei pagalbai apmokėti (t. 3, b. l. 63-66). Todėl iÅ¡ viso iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovei priteistina 550 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos. Trečiojo asmens bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 50 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundÄ (t.3, b. l. 72), kuris priteistinas iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 4 d., 7 d., CPK 93 str. 1 d., CPK 98 str.).

IÅ¡ ieÅ¡kovo valstybei priteistinos 12,54 Eur iÅ¡laidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (CPK 79 str. , 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 93 str., 96 str. 2 d.).          Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a:           apeliacinius skundus tenkinti.           Kauno apylinkės teismo 2017 m. birželio 2 d. sprendimÄ panaikinti.           Priimti naujÄ sprendimÄ .          IeÅ¡kinį atmesti.         Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovei K.

A. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 550 Eur (penkių Å¡imtų penkiasdeÅ¡imt eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.           Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) Kauno miesto 15-ojo notarų biuro notarei L. V. 50 Eur (penkiasdeÅ¡imties eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidas.          Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo P. Å . (asmens kodas (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetÄ (iÅ¡ieÅ¡kotojas - Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sÄ skaita Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas - 5660, mokėjimo paskirtis – „Žyminis mokestis“, „paÅ¡to iÅ¡laidos“) 12,54 Eur paÅ¡to iÅ¡laidas.

Sumokėjus nedelsiant pateikti kvito ar mokėjimo pavedimo originalÄ pirmosios instancijos teismui.           Sprendimas įsiteisėja nuo priėmimo dienos. Teisėjai                                                                                           RÅ«ta Palubinskaitė                                                                                                         Albina Rimdeikaitė                                                                                                         Egidijus TamaÅ¡auskas