22018302-e06d-4dee-873d-fa4c527f30d7 · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla Nr.2A-1629-467/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-02799-2012-8Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.2.; 121.14.; 121.18.; 121.21.                                                    (S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. sausio 8 d.VilniusVilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andrutės Kalinauskienės, Ritos Kisielienės ir Almos Urbanavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės R.

A. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. A. ieÅ¡kinį atsakovui J. K. dėl žalos atlyginimo.               Teisėjų kolegija n u s t a t ė :I. Ginčo esmė             IeÅ¡kovė R. A. 2012 m. vasario 29 d. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo J. K. 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val., ieÅ¡kovei su nepilnamete dukra K.

A. (duomenys neskelbtini) vedžiojant ieškovei priklausantį neagresyvų komandorų veislės šunį, iš namo Nr.23 kiemo išbėgo atsakovui J. K. priklausantis agresyviai nusiteikęs vokiečių aviganių veislės šuo, kuris puolė ieškovę su dukra bei joms įkando, taip pat užpuolė jų šunį. Atsakovas tik pagalio pagalba išskyrė šunis ir ieškovė su dukra bei šuniu pabėgo. Grįžusios namo ieškovė su dukra nuėjo pas kaimynę M. M. L. pasiskolinti medicininių priemonių žaizdoms gydyti ir dezinfekuoti.

Po įvykio ieÅ¡kovės vyras kartu su dukra nuvažiavo pas atsakovÄ pasiteirauti, ar Å¡uo skiepytas bei pasiaiÅ¡kinti dėl įvykio ir tarp ieÅ¡kovės vyro ir atsakovo įvyko konfliktas. Dėl Å¡uns padarytų sužalojimų ieÅ¡kovė 2011 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į Pilaitės Å¡eimos sveikatos namus „Gyda“. IeÅ¡kovė taip pat kreipėsi į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vadai pateikti. Specialisto iÅ¡vadoje ieÅ¡kovės sužalojimų padarymo galimybė nuo Å¡uns dantų trauminio poveikio kategoriÅ¡kai neatmetama, o ieÅ¡kovės padaryti kÅ«no sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas.

Dėl minėto įvykio ieÅ¡kovė patyrė fizinį skausmÄ , nepatogumus, dvasinį sukrėtimÄ . Jos patirti iÅ¡gyvenimai vertintini 5 000 Lt suma.                          Atsakovas J. K. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieÅ¡kinys yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis, paremtas melagingais parodymais, siekiant iÅ¡vengti ieÅ¡kovės vyro N. A. baudžiamosios atsakomybės už atsakovo sumuÅ¡imÄ , grasinimÄ nužudyti. 2011 m. lapkričio 4 d., 13 val. 30 min. ne atsakovo, bet ieÅ¡kovės palaidas Å¡uo, tuo metu kai atsakovas vedžiojo pririÅ¡tÄ Å¡unį savo kieme, užpuolė atsakovo Å¡unį, perplėšė pastarajam nosį, nukando apykaklės dirželį.

IeÅ¡kovės Å¡uo laisvai bėgiojo gatvėje, Å¡alia Å¡uns ėjo dvi mergaitės, viena iÅ¡ kurių buvo ieÅ¡kovės dukra K. A.. IeÅ¡kovės Å¡uniui įbėgus į atsakovo kiemÄ ir susipjovus su atsakovo Å¡unimi, mergaitės bijojo prie Å¡unų prieiti. Tik pagalio pagalba atsakovas Å¡unis atskyrė, o po griežto reikalavimo užmauti Å¡uniui apykaklę, ieÅ¡kovės dukra tai padarė ir su drauge nuėjo. Nebuvo jokio kontakto tarp atsakovo Å¡uns ir mergaičių, o juo labiau ieÅ¡kovės, kurios net nebuvo įvykio vietoje.

Teiginys, kad ieÅ¡kovės komandorų veislės Å¡uo neagresyvus, o atsakovo rytų Europos aviganis labai agresyvus, neatitinka nei faktinių aplinkybių nei kinologų pripažintų veislės charakteristikų. Be to ieÅ¡kovės Å¡uo nebuvo vedžiojamas pagal įstatymuose numatytas taisykles. IeÅ¡kovės vyras N. A. po Å¡unų pjautynių atsakovo kieme sužalojo atsakovÄ , bandė nužudyti, grasino sunaikinsiÄ s atsakovo namus. IeÅ¡kovė melagingai teigia, jog ji neva buvo užpulta ir sužalota prie (duomenys neskelbtini) namo.

Atsakovas, jo žmona ir kaimynas matė, jog su ieškovės dukra buvo kita mergaitė, šviesia oda ir ne juodais plaukais. Ieškovė baudžiamojoje byloje, pareiškime administracinėje byloje ir ieškinyje dėl žalos atlyginimo pateikia skirtingas šunų pjautynių versijas. Ieškovės ir jos dukros teiginiai, kad atsakovo šuo jas apkandžiojo, padarė „gilias baisias žaizdas“ yra paremti fiktyviomis gydytojų pažymomis bei ne jų kūno nuotraukomis.II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nustatė, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimu nepagrįstai buvo pripažintas kaltu dėl GyvÅ«nų laikymo Vilniaus mieste taisyklių 6.8 punkto pažeidimo ir ATPK 110 straipsnio 5 dalies pagrindu atsakovui paskirta nuobauda, nes Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi šį Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos nutarimÄ panaikino. IeÅ¡kovės nurodytas aplinkybes, jog ji buvo įvykio vietoje ir buvo sukandžiota Å¡uns, patvirtino tik ieÅ¡kovės nepilnametė dukra K.

A., o atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieÅ¡kovės įvykio vietoje iÅ¡ viso nebuvo, o komandorų veislės Å¡unį be pavadėlio ir antsnukio vedžiojo ieÅ¡kovės dukra su bendraamže mergaite bei tai, kad ieÅ¡kovės Å¡uo įbėgo į atsakovo kiemÄ ir pirmas puolė atsakovui priklausantį Å¡unį, patvirtino raÅ¡ytiniai atsakovo kaimyno A. P. paaiÅ¡kinimai, taip pat liudytoja apklausta atsakovo žmona I. K.. Vertindamas Å¡ių parodymų patikimumÄ , teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tiek atsakovo, tiek jo žmonos parodymai apie įvykio aplinkybes buvo nuoseklÅ«s ir sutapo su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje Nr.17-1-02437-11 dėl J.

K. sužalojimo bei grasinimo nužudyti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, tuo tarpu, ieškovės bei jos dukters parodymai, duoti teismui ir ikiteisminio tyrimo metu, skyrėsi. Teismas sprendė, jog atsižvelgiant į tai, kad šalys neprašė teismo skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar ieškovei padaryti sužalojimai, užfiksuoti jos teismui pateiktose nuotraukose yra padaryti atsakovui priklausančio šuns bei ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, nustatyti, kokia ieškovės patirtų sužalojimų kilmė, kada jie padaryti, kokiomis aplinkybėmis iš esamų įrodymų, negalima.

Teismas taip pat nurodė, jog ir pats ieškovės elgesys po įvykio kelia abejones dėl ieškovės dalyvavimo nurodytame įvykyje, nes, grįžusi namo, ji ne tik neapžiūrėjo dukters patirtų sužalojimų, bet niekam nieko nesakiusi „užlipo į viršų“ iki vakaro, nekvietė jokios medicinos pagalbos, nevažiavo į ligoninę, ieškinį teisme pareiškė ne iš karto po įvykio, bet po to, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas jos vyro atžvilgiu dėl atsakovo sužalojimo.

Teismas, iÅ¡analizavęs ir įvertinęs ieÅ¡kovės pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, konstatavo, kad visi Å¡ie įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, jog ji 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo Å¡uns ir vien tai yra pakankamas pagrindas ieÅ¡kovės ieÅ¡kiniui atmesti. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai             IeÅ¡kovė R. A. apeliaciniu skundu praÅ¡o sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad, įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutarčiai, J. K. buvo pripažintas kaltu dėl GyvÅ«nų laikymo Vilniaus miesto taisyklių 6.8 punkto pažeidimo ir ATPK 110 straipsnio 5 dalies pagrindu nepagrįstai, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinė komisija priimtame nutarime nenurodė ir nekonkretizavo, kokie liudytojai patvirtina įvykio aplinkybes, kokie duomenys patvirtina pažeidimo faktÄ , asmenų parodymai nebuvo fiksuoti įvykio vietoje.

Ä®vykio aplinkybes patvirtina byloje dalyvaujantys liudytojai K. A. ir M. M. L., taip pat gydytojos I. R. pasiraÅ¡yti medicininiai dokumentai ir į bylÄ pateiktos nuotraukos. Apeliantė taip pat nesutinka su teismo iÅ¡vada, jog visi teismui pateikti įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad ji 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo Å¡uns. IeÅ¡kovė pateikė medicininius iÅ¡raÅ¡us, kuriuose gydytoja I. R. ieÅ¡kovei konstatavo deÅ¡inės rankos žasto ir dilbio srities kastines žaizdas.

IeÅ¡kinyje taip pat buvo pažymėta, kad pas gydytojÄ ieÅ¡kovė kreipėsi kitÄ darbo dienÄ po atsakovo Å¡uns padarytų kÅ«no sužalojimų. Taip pat buvo kreiptasi ir į Valstybinę teismo medicinos tarnybÄ prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto iÅ¡vadai pateikti. Specialisto iÅ¡vadoje pažymėta, kad ieÅ¡kovei apžiÅ«ros metu nustatyti pigmentiniai odos pakitimai deÅ¡iniame dilbyje, kurie pagal savo pobÅ«dį galėjo atsirasti sugijus odos nubrozdinimams, padarytiems nuo trauminių poveikių kietu, buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais).

IeÅ¡kovei apžiÅ«ros metu buvo nustatyti odos randai deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario bei deÅ¡inės plaÅ¡takos 5-tajame pirÅ¡te, kurie, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, atsiradę sugijus žaizdoms. Sužalojimų padarymo galimybė nuo Å¡uns dantų trauminio poveikio specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai neatmetama. Taigi ieÅ¡kovės pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai savaime rodo priežastinį ryšį tarp žalos ir patvirtina kaltės faktÄ . IeÅ¡kovė ir jos nepilnametė dukra dėl agresyvaus atsakovo Å¡uns įkandimo pajuto ne tik fizinį skausmÄ , bet ir nepatogumus dėl sužalojimo, dvasinį sukrėtimÄ , pergyvenimÄ dėl Å¡uns padarytų žaizdų ant jos ir jos dukters kÅ«no bei randų, kurie liks visam gyvenimui, dėl to ieÅ¡kinys žalai atlyginti yra visiÅ¡kai pagrįstas.             Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ atsakovas J.

K. praÅ¡o ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atmesti.             Jei apeliacinis teismas visgi skundo neatmestų ir nuspręstų bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo, Å¡iuo atveju atsakovas praÅ¡o teismÄ Ä¯pareigoti ieÅ¡kovei ir jos dukrai priverstine tvarka atlikti kompleksinę teismo ekspertizę, siekiant nustatyti, ar sužalojimai yra padaryti atsakovo Å¡uns ir ar jie atitinka atsakovo Å¡uns geometrinį dantų iÅ¡sidėstymÄ , dalyvaujant medikams ir ekspertams kinologams; iÅ¡reikalauti iÅ¡ gydymo įstaigos „Gyda“ visÄ su pažymos iÅ¡davimu susijusiÄ medžiagÄ ; praÅ¡yti Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos atlikti tarnybinį patikrinimÄ dėl gydymo reglamento ir kitų privalomų procedÅ«rų nesilaikymo sveikatos priežiÅ«ros įstaigoje „Gyda“; teikti prokuratÅ«rai praÅ¡ymÄ iÅ¡tirti, ar kai kurie ieÅ¡kovų ir liudytojų parodymai nebuvo melagingi.

Nurodo, jog ieÅ¡kovė įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) nurodytÄ dienÄ ir nurodytu laiku nebuvo. Apsimesdama M. M. L. dukra, kuriÄ ne tik atsakovas, bet ir jo žmona bei kaimynas A. P. aiÅ¡kiai matė, ieÅ¡kovė meluoja. Atsakovas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiais, jog ieÅ¡kovė su dukra Å¡unį vedžiojo pagal įstatymuose numatytas taisykles. Teisme nei vienas iÅ¡ A. negalėjo patvirtinti, kokiomis taisyklėmis vadovaujasi. Be to atsakovo kaimynas A. P., aiÅ¡kiai matė, kad ieÅ¡kovės Å¡uo buvo palaidas ir be antsnukio.

Ikiteisminio tyrimo metu atliktos teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada dėl ieÅ¡kovei padarytų Å¡uns įkandimų yra neigiama. IeÅ¡kovės dukra nesutiko atlikti ekspertizę. IeÅ¡kovės pateikti medicininiai iÅ¡raÅ¡ai aiÅ¡kiai neatitinka tikrovės ir negali bÅ«ti pripažinti kaip neginčijami įrodymai. Kokioje medicinos įstaigoje dirba gydytoja I. R. nei ieÅ¡kovė, nei jos dukra, nei jos vyras teisme nurodyti negalėjo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad medicinos paslaugos buvo suteiktos įstaigoje „Gyda“ ar kokioje kitoje, nes neįrodyta registracijos pas gydytojÄ , apmokėjimo už medicinines paslaugas bei vaistus faktas.

Be to sveikatos priežiÅ«ros įstaiga „Gyda“ privalėjo nedelsiant praneÅ¡ti Vilniaus visuomenės sveikatos centrui apie apkandžiojimÄ , o Å¡is informuoti Vilniaus miesto Valstybinę veterinarijos tarnybÄ , kad jos specialistai Å¡unį stebėtų ne mažiau kaip 14 parų Å¡uns laikymo vietoje. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas atmestinas. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama ieškovės R.

A. apeliacinio skundo ribose. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus ir motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantės argumentai nesudaro pagrindo skundžiamam teismo sprendimui panaikinti ar pakeisti. Civilinės bylos duomenys tvirtina, kad Pilaitės Å¡eimos sveikatos namų „Gyda“ gydytojos I. R. 2011 m. lapkričio 7 d. pasiraÅ¡ytame iÅ¡raÅ¡e iÅ¡ medicininių dokumentų nurodyta, jog ieÅ¡kovei diagnozuota deÅ¡inės rankos žasto ir dilbio srities kastinės žaizdos (b.l. 10).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2012 m. sausio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje konstatuota, kad R. A. apžiÅ«ros metu nustatyti pigmentiniai odos pakitimai deÅ¡iniame dilbyje pagal savo pobÅ«dį galėjo atsirasti sugijus nubrozdinimams, padarytiems nuo trauminių poveikių kietu buku, ribotÄ pavirÅ¡ių turinčiu daiktu (daiktais) ir yra daugiau nei dviejų savaičių laiko senumo. Å ių sužalojimų padarymo galimybė nuo Å¡uns dantų trauminio poveikio kategoriÅ¡kai nėra atmetama.

R. A. apžiÅ«ros metu nustatyti ir odos randai deÅ¡inio rieÅ¡o sÄ nario bei deÅ¡inės plaÅ¡takos penktame pirÅ¡te, kurie, atsižvelgiant į jų pobÅ«dį, atsiradę sugijus žaizdoms, atsiradusioms daugiau nei prieÅ¡ metus laiko, neatitinka įvykio aplinkybių laiko. Sužalojimai deÅ¡iniajame dilbyje padaryti 1-3 trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 12-13). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 11 d. nutartimi panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimas, kuriuo J.

K. pripažintas kaltu padarius administracinį teisės pažeidimÄ , numatytÄ ATPK 110 straipsnio 5 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda už tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini) jam priklausantis Rytų Europos aviganis apkandžiojo R. A. bei jos dukrÄ K. A., ir byla grÄ Å¾inta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tam policijos komisariatui (b.l. 58-59). IeÅ¡kovė R. A. nagrinėjamoje byloje pareikÅ¡tu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo J.

K. 5000 Lt neturtinės žalos, patirtos dėl atsakovo Å¡uns įkandimų (b.l. 1-3). Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ieÅ¡kovės į bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtina ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių - jog ieÅ¡kovė 2011 m. lapkričio 14 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo Å¡uns - ieÅ¡kinį atmetė. IeÅ¡kovė su tokiu teismo sprendimu nesutinka apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, tačiau teisėjų kolegija neturi pagrindo apeliacinį skundÄ tenkinti.IeÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimu atsakovas J.

K. pripažintas kaltu nepagrįstai, nes, apeliantės teigimu, Å¡iame nutarime nenurodyta ir nekonkretizuota, kokie liudytojai patvirtino įvykio aplinkybes, kokie duomenys patvirtina pažeidimo faktÄ , asmenų parodymai nebuvo fiksuoti įvykio vietoje. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tokie apeliantės teiginiai nepatvirtina ir prieÅ¡ingų aplinkybių – kad Å¡iame nutarime užfiksuotas įvykis buvo toks ir taip, kaip tvirtina ieÅ¡kovė. IÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimo (b.l. 42-43) matyti, kad Å¡iuo nutarimu J.

K. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimo, numatyto ATPK 110 straipsnio 5 dalyje, padarymo, už tai, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. (duomenys neskelbtini) jam priklausantis Rytų Europos aviganis apkandžiojo R. A. bei jos dukrÄ K. A., t.y. J. K. neužtikrino, kad jo Å¡uo nekeltų grėsmės, nedarytų žalos asmenų sveikatai. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 11 d. nutartimi, konstatavęs, jog administracinėje byloje tyrimas buvo atliktas neiÅ¡samiai ir nepilnai, jo metu nebuvo paÅ¡alintos eilė abejonių dėl sužalojimų pobÅ«džio, laiko ir mechanizmo, įvykio dalyvių, neapklausti bÅ«tini specialistai ir ekspertai, nenustatyta ir netirta tiksli įvykio vieta, neieÅ¡koti ir apžiÅ«rėti tyrimui reikÅ¡mingi daiktai, panaikino Vilniaus miesto savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2012 m. kovo 29 d. nutarimÄ ir bylÄ grÄ Å¾ino Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto Å¡eÅ¡tajam policijos komisariatui (b.l. 58-59).

Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada dėl to, kad atsakovas minimu nutarimu buvo pripažintas kaltu nepagrįstai, yra objektyviai teisinga, nes kitokio nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nepateikta.IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad jos į bylÄ pateikti įrodymai nepatvirtina aplinkybės, jog ieÅ¡kovė 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo Å¡uns, prieÅ¡ingai, apeliantės teigimu, įvykio aplinkybes patvirtino byloje apklausti liudytojai K.

A. ir M. M. L., taip pat gydytojos I. R. pasiraÅ¡yti medicininiai dokumentai ir į bylÄ pateiktos nuotraukos. Tačiau teisėjų kolegija tokius apeliantės argumentus atmeta, kadangi pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės paminėtus ir kitus byloje esančius įrodymus tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino, dėl ko padarė teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.;

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-526/2009; 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-206/ 2010; kt.). Teisėjų kolegija, įvertinusi teismo sprendimo turinį, apeliacinio skundo argumentus, faktinius bylos duomenis, konstatuoja, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176-178, 185 str.). Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, teismas nėra kompetentingas byloje daryti išvadas, kurioms reikalingos specialios medicinos, kinologijos žinios.

Šalys neprašė teismo skirti ekspertizę, siekiant išsiaiškinti, ar užfiksuoti teismui pateiktose nuotraukose sužalojimai yra padaryti ieškovei ir ar jie padaryti atsakovui priklausančio šuns bei ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis, todėl nustatyti, kokia ieškovės patirtų sužalojimų kilmė, kada jie padaryti, kokiomis aplinkybėmis iš esamų įrodymų, nėra galimybės. Nors apeliantė nurodo, kad ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžia Pilaitės šeimos sveikatos namų „Gyda“ medicininis išrašas ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. sausio 23 d. specialisto išvada, tačiau šiais įrodymais remtis negalima dėl jų prieštaringumo, pvz., medicinos išraše (b.l.

10) nurodyta diagnozė – deÅ¡inės rankos žasto ir dilbio srities kastinės žaizdos, tuo tarpu Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. sausio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje (b.l. 12-13) ieÅ¡kovė nurodo įvykio aplinkybes - Å¡uo jai įkando į deÅ¡inę plaÅ¡takÄ , apdraskė deÅ¡inį dilbį. Be to Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2012 m. sausio 23 d. specialisto iÅ¡vadoje kategoriÅ¡kai nėra nei patvirtinama, nei paneigiama, jog ieÅ¡kovei sužalojimai padaryti dėl Å¡uns dantų trauminio pobÅ«džio, dėl to tokia specialisto iÅ¡vada turi bÅ«ti vertinama itin atidžiai ir negali nulemti teismo iÅ¡vadų dėl teisinio priežastinio ryÅ¡io.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas argumentuotai vertino byloje pateiktus įrodymus, liudytojų parodymus ir pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė neįrodė, kad 2011 m. lapkričio 4 d., apie 14 val. buvo sukandžiota atsakovo Å¡uns. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi (jie iÅ¡ esmės vėl gi susiję su įrodymų vertinimu) ir taip pat neįtakoja skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tuo pagrindu tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, pakeisti ar panaikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 320 str.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas n u t a r i a :

             Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                            Andrutė Kalinauskienė                                                                                                                              Rita Kisielienė                                                                      Alma Urbanavičienė                                                                                                                                                                                                                       Â