220106d6-e843-4653-a98c-7780b2ff2041 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-1181-464/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00316-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.9.9. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 8 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutarties, kuria ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-3987/2016 pagal ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amalva“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo.

             Teisėja n u s t a t ė :I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė BUAB „Yglė“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Draugo petys“, 2016-02-15 kreipėsi į Vilniaus apygardos teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 1-5), kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2013-07-29 reikalavimo perleidimo sutartį, sudarytÄ tarp UAB „Yglė“ ir UAB „Amalva“ ir taikyti restitucijÄ , priteisti jai bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad administratorius patikrino įmonės sudarytus sandorius ir nustatė, jog 2013-07-29 BUAB „Yglė“ su atsakove UAB „Amalva“ sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria UAB „Yglė“ įgijo185 480,06 Lt reikalavimo teisę į UAB „Donalita“.

Administratoriaus rastoje sutarties kopijoje yra uždengti sutarties punktai, kuriuose galimai buvo nustatyta reikalavimo teisių perleidimo sutarties kaina. IeÅ¡kovės įsitikinimu, Å¡is sandoris buvo sudarytas siekiant įskaityti vienarÅ«Å¡ius reikalavimus tarp ieÅ¡kovės ir UAB „Donalita“, tačiau toks įskaitymas nebuvo galimas, kadangi prieÅ¡prieÅ¡inis UAB „Donalita“ reikalavimas 2013-07-08 buvo perleistas UAB „Viologus“. Ginčijamas sandoris buvo sudarytas pažeidžiant kitų kreditorių teises, siekiant suteikti pranaÅ¡umÄ UAB „Amalva“, su kuria ieÅ¡kovė buvo susijusi – jų vadovas buvo tas pats asmuo, o buveinės tuo pačiu adresu.

Be to, UAB „Amalva“ net ir perleidusi reikalavimÄ ieÅ¡kovei toliau vykdė įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ UAB „Donalita“, kuriai 2013-11-25 buvo iÅ¡kelta bankroto byla ir nustatyta, kad Å¡i įmonė jau 2013 metais buvo nemoki. Taigi ginčijamas sandoris buvo sudarytas dėl reikalavimo iÅ¡ nemokios įmonės perleidimo. Atsakovė UAB „Amalva“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį (b. l. 23-28), kuriame prašė ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu, nes ginčijamo sandorio Å¡alys yra sudariusios susitarimÄ dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže. Pažymėjo, kad pagal Ä®monių bankroto įstatymo 14 str. 3 d., susitarimas dėl ginčo nagrinėjimo arbitraže galioja nepaisant to, kad vienai sandorio Å¡aliai yra pradėta bankroto procedÅ«ra.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016-03-30 nutartimi (b. l. 38-39) ieÅ¡kinį paliko nenagrinėtÄ bei iÅ¡aiÅ¡kino Å¡alims, kad kilusį ginÄÄ jos gali spręsti Lietuvos arbitražo teisme. Teismas nustatė, kad ginčijamos 2013-07-29 reikalavimo perleidimo sutarties 9 punkte Å¡alys susitarė kiekvienÄ ginÄÄ , nesutarimÄ ar reikalavimÄ , kylantį iÅ¡ Å¡ios sutarties arba susijusį su Å¡ia sutartimi, jos pažeidimu, nutraukimu ar galiojimu, galutinai spręsti Lietuvos arbitražo teisme pagal Lietuvos arbitražo teismo proceso kodeksÄ , kurį Å¡alys pripažįsta savo arbitražinio susitarimo sudedamÄ ja dalimi.

Teismas nenustatė priežasčių, dėl kurių ginčas negalėtų bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže. Arbitražinis susitarimas yra sudarytas iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo ieÅ¡kovui, todėl bankroto bylos iÅ¡kėlimas ieÅ¡kovui pagal Ä®monių bankroto įstatymo 14 straipsnio 3 dalį nėra kliÅ«tis vykdyti šį arbitražinį susitarimÄ . Å iÄ iÅ¡vadÄ teismas grindė teisminiu precedentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-593/2013) bei Komercinio arbitražo įstatymo 49 straipsnio 7 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas arbitražinio susitarimo Å¡aliai ar kitos bankroto procedÅ«ros arbitražinio susitarimo Å¡aliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginÄÄ spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginÄÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas iÅ¡imtis.

Å ių aplinkybių kontekste sprendė, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas Å¡iuo atveju neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ar ginčo arbitruotinumui, todėl, vadovaudamasis CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punktu, paliko ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai IeÅ¡kovė BUAB „Yglė“ atskirajame skunde (b. l. 52-55) praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-30 nutartį ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

SkundÄ grindžia Å¡iais esminiais argumentais:1. IeÅ¡kovė BUAB „Yglė“ generalinis direktorius A. Å . neturėjo leidimo sudaryti ginčijamÄ sutartį, kadangi 10 000 Eur virÅ¡ijančio sandorio sudarymui buvo bÅ«tinas valdybos pritarimas, kuris nebuvo gautas.

2. Å alių sudarytas arbitražinis susitarimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkiai ir imperatyvioms įstatymo normoms, yra niekinis ir negaliojantis, kadangi ginčijamos sutarties sudarymo metu ieÅ¡kovė buvo nemoki. Pagal ginčijamÄ sutartį sumokėjus atsakovei 175 000 Lt, ieÅ¡kovė neteko galimybės vykdyti prisiimtus įsipareigojimus aukÅ¡tesnės eilės kreditoriams.

3. Administratoriaus ieÅ¡kiniai dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kiti administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios įmonės skolininkams nagrinėjami bankroto bylÄ nagrinėjančiame teisme (Ä®BÄ® 14 str. 3 d.), todėl ir kilęs ginčas yra priskirtinas teismų jurisdikcijai - ginčas nearbitruotinas. Be to, pagal Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalį, bankroto administratorius turi teisę reikÅ¡ti reikalavimus arba teisme, arba gali kreiptis į arbitraÅ¾Ä . Kadangi ginčijamas sandoris, šį ginÄÄ turėtų nagrinėti bendrosios kompetencijos teismas.

Ä® bylÄ nebuvo pateiktas ginčijamos sutarties originalas, todėl kyla ir tokia abejonė, ar realiai sutartis buvo sudaryta. Atsakovė UAB „Amalva“ atsileipime į atskirÄ jį skundÄ (b. l. 58-61) praÅ¡o palikti Vilniaus apygardos teismo 2016-03-30 nutartį nepakeistÄ . Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:1. BankrutuojančiÄ Ä¯monę visais atvejais saisto arbitražinis susitarimas, jokių iÅ¡imčių teisės aktai tokiais atvejais nenustato (Komercinio arbitražo įstatymo 49 str. 7 d.).

Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje, t. y. 2013-11-22 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2013. Be to, arbitražinis susitarimas yra privalomas ne tik bylos Å¡alims, bet ir teismui.2. IeÅ¡kovė teigia, kad įmonės direktorius negalėjo sudaryti ginčijamo sandorio be valdybos pritarimo, tačiau nepateikia nei tokį ribojimÄ pagrindžiančių įrodymų, nei valdybos sutikimo nebuvimo įrodymų. Be to, sandoris, kuris sudarytas pažeidus įmonės steigimo dokumentuose nustatytÄ valdymo organų kompetencijÄ ar prieÅ¡taraujantis įmonės tikslams, gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, kai kita sandorio Å¡alis veikė nesÄ Å¾iningai.

3. IeÅ¡kovė tik deklaratyviai teigia, jog arbitražinis susitarimas prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, tačiau akivaizdu, kad Å¡alys laisva valia ginčo sprendimams pasirinko bÅ«tent arbitraÅ¾Ä . Å is susitarimas yra galiojantis, teisėtas ir turi bÅ«ti vykdomas, nepaisant pradėtos ieÅ¡kovės bankroto procedÅ«ros.4. IeÅ¡kovė nepagrindė savo teiginių dėl ginčijamos sutarties netinkamumo. Atsakovė, esant teismo nurodymui, gali pateikti ir ginčijamos sutarties originalÄ . Atsakovė UAB „Amalva“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1 425,78 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 64-67).

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkinamas.Å ioje byloje ieÅ¡kinys buvo paliktas nenagrinėtu CPK 296 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu, teismui nustačius, kad Å¡alys ieÅ¡kiniu ginčijamoje sutartyje yra sudariusios arbitražinę iÅ¡lygÄ . Apeliacinės instancijos teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinės bylos medžiagÄ , atskirojo skundo bei atsikirtimų į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias arbitruotinų ginčų nagrinėjimo taisykles, nenukrypo nuo Å¡ias normas aiÅ¡kinančios teismų praktikos, nepažeidė civilinio proceso nuostatų, numatančių ieÅ¡kinio palikimo nenagrinėtu atvejus, ir šį procesinį klausimÄ iÅ¡sprendė teisingai.

Atskirojo skundo argumentai kitokio vertinimo nesuponuoja, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista. Dėl ginčo arbitruotinumo CPK 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡alys savo susitarimu gali perduoti spręsti arbitražo tvarka bet kokį ginÄÄ dėl fakto ar (ir) teisės, iÅ¡skyrus ginčus, kurie pagal įstatymus negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže. Komercinio arbitražo įstatyme nustatyta, kad teismas, gavęs ieÅ¡kinį dėl klausimo, dėl kurio Å¡alys yra sudariusios Å¡io įstatymo 10 straipsnyje nustatytos formos arbitražinį susitarimÄ , atsisako jį priimti.

Jeigu arbitražinio susitarimo sudarymo faktas paaiÅ¡kėja po to, kai teismas priėmė ieÅ¡kinį, teismas ieÅ¡kinį dėl klausimo, dėl kurio yra sudarytas arbitražinis susitarimas, palieka nenagrinėtÄ (Komercinio arbitražo 11 str. 1 d.). Taip pat nustatyta, kad arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu teismo tvarka vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimu bendraisiais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindais arba nustačius, kad pažeisti Å¡io įstatymo 10 (arbitražinio susitarimo forma) ir 12 (ginčai, kurie negali bÅ«ti perduoti arbitražui) straipsnių reikalavimai.

Tuo tarpu prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik Å¡io įstatymo 19 straipsnyje nustatyta tvarka (Komercinio arbitražo įstatymo 11 str. 2 d.). Komercinio arbitražo įstatymo 19 straipsnyje pasakyta ir tai, kad arbitražo teismas turi teisę pats priimti sprendimÄ dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ , įskaitant atvejus, kai kyla abejonių dėl arbitražinio susitarimo buvimo arba jo galiojimo. Å iuo tikslu arbitražinė iÅ¡lyga, kuri yra sutarties dalis, turi bÅ«ti vertinama kaip atskiras susitarimas, nepriklausantis nuo kitų sutarties sÄ lygų.

Esant įtvirtinam bÅ«tent tokiam įstatyminiam reglamentavimui, pirmiausiai bÅ«tina įvertinti kokius reikalavimus nagrinėjamoje byloje suformulavo (pareiÅ¡kė) apeliantė. IeÅ¡kinio turinys leidžia įsitikinti, kad apeliantė nereiÅ¡kė konkretaus reikalavimo dėl arbitražinės iÅ¡lygos pripažinimo negaliojančia ir jokių argumentų, susijusių su Å¡io konkretaus ginčo priskirtinumu teismui ar arbitražui, nenurodė. Kadangi arbitražinės iÅ¡lygos galiojimo klausimas bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais nebuvo keliamas, Å¡iuo aspektu vertinti galimybę iÅ¡nagrinėti ginÄÄ iÅ¡ esmės bÅ«tent bendrosios kompetencijos teisme pirmosios instancijos teismas pareigos neturėjo. Kita vertus, kasacinio teismo konstatuota, kad įstatymo nuostatos, kuriose įtvirtinti nearbitruotini ginčai, yra imperatyvios, todėl teismas, spręsdamas dėl Å¡alių arbitražinio susitarimo galiojimo, turi įsitikinti, ar ginčas gali bÅ«ti nagrinėjamas arbitraže; teismas ex officio gali nepripažinti arbitražinio susitarimo tik tokiu atveju, kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieÅ¡taravimo imperatyviajai įstatymo normai, ir tam, kad bÅ«tų padaryta tokia iÅ¡vada, nereikia papildomai aiÅ¡kintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012).

Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į šios kasacinio teismo nutarties išaiškinimus, taigi šiame kontekste, įvertinus ir Komercinio arbitražo 12 straipsnio nuostatas, nurodančias, kokie ginčai negali būti perduoti arbitražui, teisės normų taikymo ar aiškinimo klaidų nenustatyta. Arbitražas negali spręsti ginčų, nagrinėtinų administracinių bylų teisena, ir nagrinėti bylų, kurių nagrinėjimas priskirtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai.

Taip pat arbitražui negali bÅ«ti perduoti ginčai, kylantys iÅ¡ Å¡eimos teisinių santykių, ir ginčai dėl patentų, prekių ženklų ir dizaino registracijos. Arbitražui negali bÅ«ti perduoti ir ginčai, kylantys iÅ¡ darbo bei vartojimo sutarčių, iÅ¡skyrus atvejus, kai arbitražinis susitarimas buvo sudarytas po to, kai kilo ginčas (Komercinio arbitražo įstatymo 12 str. 2 d.). Apeliantės reiÅ¡kiami reikalavimai nepatenka nei į vienÄ iÅ¡ iÅ¡vardintų ginčų sričių, dėl kurių jie negalėtų bÅ«ti arbitražinio nagrinėjimo dalykas.

Pažymėtina, kad ir atskirajame skunde nenurodyta, kokiÄ teisės normÄ ar reikalavimÄ pirmosios instancijos teismas pažeidė ar netinkamai taikė. Ir nors atskirajame skunde jau reiÅ¡kiamos abejonės dėl arbitražinės iÅ¡lygos teisėtumo, tačiau, kaip yra žinoma, apeliacinės instancijos teisme galioja draudimas kelti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikÅ¡ti pirmosios instancijos teisme (CPK 306 str. 2 d., 312 str., 338 str.). Susiklosčiusioje situacijoje aktualu ir tai, kad arbitražo iÅ¡lygos teisėtumo klausimas, vadovaujantis Komercinio arbitražo 19 straipsnio 1 dalimi, galės bÅ«ti įvertintas ir arbitražo teisme.

Atmestini kaip nepagrįsti ir atskirojo skundo argumentai, susiję su bankroto proceso įtaka ginčų, kuriuose dalyvauja bankrutuojantis subjektas, arbitruotinumui. Kaip matyti iÅ¡ skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į Komercinio arbitražo įstatyme bei CPK nustatytus reikalavimus, analizavo ginčo arbitruotinumo galimybę, kai ieÅ¡kovei (apeliantei) yra iÅ¡kelta bankroto byla, nenustatęs jokių teisinių kliūčių nagrinėti šį konkretų ginÄÄ arbitraže. Su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija apeliacinės instancijos teismas sutinka.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nuo 2012-06-30 įsigaliojusia Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalies 2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2092 redakcija, kuri numatė, kad jeigu ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitų administratoriaus reikalavimai bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams nagrinėjimÄ Å¡alys iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo yra susitarusios perduoti arbitražui, jie nagrinėjami teisme arba arbitraže vadovaujantis Komercinio arbitražo įstatymo nuostatomis.

Nuo 2012-06-30 taip pat įsigaliojo nauja Komercinio arbitražo įstatymo redakcija, kurios 49 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad bankroto bylos iÅ¡kėlimas arbitražinio susitarimo Å¡aliai ar kitos bankroto procedÅ«ros arbitražinio susitarimo Å¡aliai taikymas nedaro įtakos arbitražo procesui, arbitražinio susitarimo galiojimui ir taikymui, galimybei ginÄÄ spręsti arbitraže ir arbitražo teismo kompetencijai spręsti ginÄÄ , iÅ¡skyrus Å¡io straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytas iÅ¡imtis. Taigi naujos įstatymo redakcijos nuostatos numato, kad vien bankroto bylos iÅ¡kėlimas pats savaime neturi įtakos arbitražinio susitarimo galiojimui ir neleidžia spręsti, kad ginčas nėra arbitruotinas.

Tokios pozicijos dėl bankrutuojančių įmonių laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-05 nutartis c. b. Nr. 2A-469/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-11-22 nutartis c. b. Nr. 3K-3-593/2013). Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau buvo pasisakyta tokiu aspektu, kad Ä®BÄ® 14 straipsnio 3 dalies nuostatos leidžia bankroto administratoriui reikÅ¡ti ieÅ¡kinius dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir kitus administratoriaus reikalavimus bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės skolininkams arbitraže, jeigu iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo Å¡alys buvo sudariusios arbitražinį susitarimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2014-05-05 nutartis c. b.

Nr. 2A-469/2014). Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tokiÄ aplinkybę, kad nurodytos naujos / pakeistos Komercinio arbitražo bei Ä®BÄ® nuostatos galiojo tiek ginčijamos sutarties sudarymo metu (2013-07-29), tiek iÅ¡keliant ieÅ¡kovei bankroto bylÄ (2014-09-30). Todėl apeliantės cituojama Lietuvos apeliacinio teismo praktika, suformuota 2014-02-12 nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-247/2014, nagrinėjamu atveju nėra aktuali. Minėtoje byloje buvo sprendžiama dėl įmonės, kuriai 2011 m. buvo iÅ¡kelta bankroto byla, 2012 m. kovo mėnesį (t. y. dar iki įsigaliojant Komercinio arbitražo bei Ä®BÄ® nuostatų dėl ginčų arbitruotinumo pakeitimams) pradėto ginčo teismingumo klausimas.

Kadangi nagrinėjamu atveju tiek bankroto bylos iÅ¡kėlimas, tiek ginčijamos sutarties sudarymas bei ginčo inicijavimas įvyko jau po 2012-06-30 įsigaliojusių pakeitimų, apeliacinės instancijos teismas į nurodytÄ teisės taikymo praktikÄ neatsižvelgia.Apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, suformuota 2013-03-06 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013, kurioje buvo spręsti su actio Pauliana instituto taikymu susiję klausimai, taip pat neturi precedentinės reikÅ¡mės. Argumentai, susiję su ginčijamos sutarties negaliojimu ar ieÅ¡kovės kreditorių interesų pažeidimu, Å¡ioje proceso stadijoje negali bÅ«ti vertinami, nes tai yra ginčo nagrinėjimo iÅ¡ esmės dalykas.

Dėl Å¡ios priežasties apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl atskirojo skundo argumentų, kuriais grindžiamas ginčijamo sandorio neteisėtumas bei negaliojimas. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo Atsakovė UAB „Amalva“ taip pat pateikė praÅ¡ymÄ dėl 1 425,78 Eur dydžio bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo bei iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (b. l. 64-67). Netenkinus ieÅ¡kovės atskirojo skundo, atsakovei priteistinos jo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 93 str. 1 d.).

Vadovaujantis Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ pagalbÄ maksimalaus dydžio redakcijos, įsigaliojusios 2015-03-20, 8.16 punktu, atsakovei UAB „Amalva“ priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma mažintina iki 302 Eur. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Yglė“ (kodas 123444143, Ozo g. 10, Vilnius) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amalva“ (kodas 124130658, Ozo g. 10, Vilnius) naudai 302 (tris Å¡imtus du) eurus bylinėjimosi iÅ¡laidų. Teisėja              Dalia Kačinskienė