Legislator Case Law & Legislation
2200f8a6-5f3b-424d-af77-9c82f05c2f2a AI generated

2200f8a6-5f3b-424d-af77-9c82f05c2f2a · Klaipėdos apygardos teismas

Case Number 2200f8a6-5f3b-424d-af77-9c82f05c2f2a
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

vienkartines krovinio pervežimo sutartis, kurios iÅ¡ esmės buvo atskiras užsakymas vežti konkretų krovinį; ieÅ¡kovės vienasmeniÅ¡kai parengtas bendrÄ sias krovinių vežimo sÄ lygas, skelbiamas vieÅ¡ai ieÅ¡kovės interneto puslapyje. Vadovaujantis Bendrųjų sÄ lygų 2.2. punktu: „Krovinių vežimai pagal Užsakymus yra vykdomi ir Å¡alių tarpusavio santykiai reguliuojami pagal Å¡ios Bendrųjų sÄ lygų, Tarptautinio kroviniu vežimo keliais CMR konvencijos, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR konvencijos), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei pagal kitus tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reguliuojančius tarptautinius ir vietinius krovinių pervežimus keliais.“ Taigi Å¡alys laisva valia ir savanoriÅ¡kai, pačios ieÅ¡kovės iniciatyva, susitarė, kad jų santykiams taikomos CMR konvencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), vienkartinių sutarčių, Bendrųjų sÄ lygų ir kitų tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų nuostatos. 8.3.

Legislator headnote

AI generated

2200f8a6-5f3b-424d-af77-9c82f05c2f2a · Klaipėdos apygardos teismas: Jenec, 25261, Čekija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A20-7-21 (B66462), (siuntėjas, pasikrovimo adresas: Ketzin, Vokietija; gavėjas, iÅ¡sikrovimo adresas: Neufahrn + Velden + Gangkofen + Eggenfelden + Eggenfelden, Vokietija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A20-10-18 (B71539), (siuntėjas, pasikrovimo adresas: SINTAX Sete, Zone Portuaire, Place Mangeot, 34200, Sete, PrancÅ«zija; gavėjas, iÅ¡sikrovimo adresas: Tulle + Migné-Auxances, PrancÅ«zija; sulygta pervežimo kaina) dėl tretiesiems asmenims priklausančių naujų transporto priemonių (automobilių) pervežimo. 7.2.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Civilinė byla Nr. e2A-124-1092/2022 Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01333-2020-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; 2.6.26; 3.2.4.11 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. kovo 3 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Aurimo Brazdeikio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Giedrės Seselskytės ir Mildos Skersienės, veikianti Kauno apygardos teismo vardu, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MMG Carriers International“ apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „Manvesta“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „MMG Carriers International“ dėl nuostolių atlyginimo, procesinių palÅ«kanų ir bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Manvesta“ (toliau – ir ieÅ¡kovė) kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „MMG Carriers International“ (toliau – ir atsakovė) 7 012,65 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palÅ«kanas ir 1 712 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad atsakovė kaip vežėja, vykdant savo prievoles pagal vežimo sutartis ieÅ¡kovei, kaip užsakovei, pažeidė savo sutartinius įsipareigojimus pagal vežimo sutartis (atliko neteisėtus veiksmus), kurie priežastiniu ryÅ¡iu yra susiję su žalos ieÅ¡kovei atsiradimu. IeÅ¡kovė 7 012,65 Eur sumÄ yra sumokėjusi (atlyginusi) savo klientams. IeÅ¡kovė apie pareigÄ atlyginti Å¡iÄ Å¾alÄ buvo informavusi atsakovę, tačiau atsakovė geranoriÅ¡kai Å¡ios žalos sumos ieÅ¡kovei neatlygino, dėl to ieÅ¡kovė yra priversta teismui teikti ieÅ¡kinį.

3. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. sausio 6 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino visiškai – priteisė iš atsakovės 7 012,65 Eur nuostolių atlyginimo, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 1 712 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei.

4. Atsakovė UAB „MMG Carriers International“ pateikė prieÅ¡taravimus, kuriais prašė panaikinti teismo preliminarų sprendimÄ , ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovės ir atsakovės santykiams, o bÅ«tent ginčui dėl atsakovės atsakomybės už tariamai ieÅ¡kovei padarytÄ Å¾alÄ , taikoma 1956 m. Ženevos Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (toliau – CMR konvencija), kurios nuostatos dėl vežėjo atsakomybės yra imperatyvios ir negali bÅ«ti keičiamos Å¡alių susitarimu.

Ieškovė nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad dėl galimų atsakovės veiksmų atsiradę krovinių (automobilių) sugadinimo nuostoliai siekia būtent 7 012,65 Eur. Remonto išlaidų, t. y. atkūrimo kaštų, apskaičiavimas negali būti vertinamas kaip krovinio nuvertėjimas CMR prasme. Be to, ieškovė neįrodė krovinių (automobilių) sugadinimo pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles, taip pat neįrodė, kad dėl atsakovės kaltės ieškovė patyrė kokius nors nuostolius.

Aplinkybė, kad ieškovė atlygino savo klientams būtent konkretaus dydžio nuostolius, nepatvirtina nurodyto žalos dydžio teisingumo, kadangi tam, kad nuostoliai būtų pripažinti patirtais, turi būti pagrista nuostolių kilmė, sudėtis ir jų dydis, priešingu atveju sumokėtos sumos laikomos rizika, tenkančia jas sumokėjusiam asmeniui.

5. IeÅ¡kovė UAB „Manvesta“ pateikė atsiliepimÄ Ä¯ atsakovės prieÅ¡taravimus, kuriuo nesutiko su atsakovės prieÅ¡taravimais. Nurodė, kad atsakovė tik klaidina teismÄ , bandydama įtikinti dėl CMR konvencijos taikymo. Atsakovė kelia abejones dėl nuostolių dydžio, tačiau savo abejonių nepagrindžia jokiais raÅ¡ytiniais įrodymais. Teismo preliminarus sprendimas yra ne tik teisėtas, bet ir teisingas, kadangi byloje nėra ginčo, kad faktinė vežėja (atsakovė) krovinius sugadino ir už krovinių sugadinimÄ bÅ«tent ieÅ¡kovė, kaip sutartinė vežėja, atlygino užsakovams nuostolius, todėl deklaratyvÅ«s atsakovės samprotavimai ir kritika objektyviai negali paneigti atsakovės civilinės atsakomybės esmės ir pačios atsakovės neginčijamos pareigos atlyginti žalÄ ieÅ¡kovei.

6. Trečiasis asmuo AB „Lietuvos draudimas“ pateikė raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus, kuriais sutiko su atsakovės prieÅ¡taravimo atsikirtimais ir nurodė, jog taip pat mano, kad ieÅ¡kovė neįrodė savo teisės į žalos atlyginimÄ ir nuostolio dydžio. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 7. Marijampolės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimu paliko nepakeistÄ Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. sausio 6 d. preliminarų sprendimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovės 1 952,13 Eur papildomų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei.

Teismo nustatytos aplinkybės ir pagrindiniai motyvai: 7.1. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė, kaip užsakovė, ir atsakovė, kaip vežėja, sutartinių santykių pagrindu bendradarbiauja vykdant krovinių vežimÄ nuo 2011 metų. Tarp ieÅ¡kovės (užsakovės) ir atsakovės (vežėjos) vieÅ¡ai skelbiamų UAB „Manvesta“ bendrųjų krovinių vežimo sÄ lygų (2019.11.19 v.02) (toliau – bendrosios sÄ lygos) pagrindu, 2019 m. rugsėjo mėn. – 2020 m. kovo mėn. laikotarpiu buvo sudarytos: vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A19-36-18 (B31064) (siuntėjas, pasikrovimo adresas:

CAT Sandouville, Route du Canal, 76430, Sandouville, Prancūzija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Grosuplje, Slovėnija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A19-44-54 (B44237) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: Kippenheim, Vokietija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Radebeul + Weinbohla + Cottbus, Vokietija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A19-48-115 (B51409) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: Le Havre CAT, Port, Centre roulier, Route des Marais, 76600, Le Havre, Prancūzija; gavėjas, išsikrovimo adresas:

Angoulins, Prancūzija, Puilboreau, Prancūzija, Saintes Prancūzija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A20-4-91 (B62415) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: C.Ro Ports Zeebrugge, Canadaquay compound, Quay 530, 8380, Zeebrugge, Belgija; gavėjas, išsikrovimo adresas: ISNY, 88316, Vokietija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A20-6-82 (B66007) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: VW Wolfsburg, Tiefladerplatz, 38440, Wolfsburg, Vokietija; gavėjas, išsikrovimo adresas:

Jenec, 25261, Čekija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A20-7-21 (B66462), (siuntėjas, pasikrovimo adresas: Ketzin, Vokietija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Neufahrn + Velden + Gangkofen + Eggenfelden + Eggenfelden, Vokietija; sulygta pervežimo kaina); vienkartinė krovinio pervežimo sutartis Nr. A20-10-18 (B71539), (siuntėjas, pasikrovimo adresas: SINTAX Sete, Zone Portuaire, Place Mangeot, 34200, Sete, Prancūzija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Tulle + Migné-Auxances, Prancūzija; sulygta pervežimo kaina) dėl tretiesiems asmenims priklausančių naujų transporto priemonių (automobilių) pervežimo. 7.2.

Atsakovei vykdant minėtas vienkartines krovinių pervežimų sutartis buvo: automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), – pažeistas automobilio stogas, dešinės pusės stogo skersinis, priekiniai bei galiniai kairės pusės ratai (žalos suma – 3 927,05 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A19-44-54 (B44237)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini) – pažeistas automobilio bagažinės dangčio aptakas ir dešinės pusės galinis sparnas (žalos suma – 1 154,22 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A19-48-115 (B51409)); automobiliui, kurio kėbulo numeris VF1JL000363486045, – pažeistas automobilio priekinis buferis (žalos suma – 688,79 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A19-36-18 (B31064)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), – pažeistas automobilio priekinis buferis (žalos suma – 347,19 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A20-6-82 (B66007)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), – pažeistas automobilio priekinis buferis (žalos suma 321,69 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A20-10-18 (B71539)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), – automobilio užvedimo rakto trūkumas (žalos suma 289,12 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A20-7-21 (B66462)); automobiliui, kurio kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), – pažeistas automobilio priekinis buferis ir grotelės (žalos suma 284,59 Eur) (vienkartinės krovinio pervežimo sutarties Nr. A20-4-91 (B62415)).

IeÅ¡kovė iÅ¡ trečiųjų asmenų gavo sÄ skaitas, pretenzijÄ dėl pažeistų automobilių. IeÅ¡kovė atlygino savo klientams 7 012,65 Eur sumÄ , kurios dalis buvo įskaityta į ieÅ¡kovei mokėtinas sumas, o likusi dalis buvo atlyginta atliekant mokėjimus bankiniais pervedimais. IeÅ¡kovė pateikė raÅ¡ytines pretenzijas su konkrečiomis sumomis už padarytas žalas automobiliams ir kitus su tuo susijusius duomenis atsakovei, bet jos nebuvo apmokėtos. 7.3. Teismas pažymėjo, jog pagal keturias Å¡alių sudarytas sutartis kroviniai buvo vežami tose pačiose Å¡alyse (vietiniai pervežimai), pagal likusias tris sutartis – skirtingose Å¡alyse (tarptautiniai pervežimai).

Todėl teismas konstatavo, kad trys krovinių pervežimų sutartys atitinka CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkto sÄ lygas, joms taikytina CMR konvencija. Keturias krovinių pervežimo sutartis atsakovė vykdė tose pačiose Å¡alyse, todėl pagal CMR konvencijos 1 straipsnio 1 punkto apibrėžtį joms CMR konvencijos nuostatos netaikomos. Taigi tarp Å¡alių susiklosčiusiems santykiams taikytinos ne tik CMR konvencijos nuostatos, bet ir Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatos. CMR konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimÄ nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. 7.4.

Teismo vertinimu, ieÅ¡kovė pateiktais byloje raÅ¡ytiniais įrodymais įrodė, kad tarp ieÅ¡kovės ir atsakovės buvo pasiraÅ¡ytos sutartys dėl krovinių, priklausančių tretiesiems asmenims, pervežimo, kurias vykdant, t. y. krovinių (automobilių) pervežimo metu, jie buvo apgadinti, ieÅ¡kovė atlygino savo klientams 7 012,65 Eur sumÄ (dalis buvo įskaityta į ieÅ¡kovei mokėtinas sumas, dalis buvo atlyginta atliekant mokėjimus bankiniais pervedimais). Atsakovė nepateikė į bylÄ Ä¯rodymų, paneigiančių Å¡ias nustatytas aplinkybes.

Be to, atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad ji apskritai neturėtų atlyginti žalos ieškovei ir ginčydama žalos dydį nepateikė teismui savo žalos apskaičiavimų. 7.5. Teismas pažymėjo, kad šalys bendradarbiauja nuo 2011 metų. Taigi atsakovė yra profesionali vežėja, užsiimanti komercine tiek vietine, tiek tarptautine krovinių pervežimo keliais veikla ir nuolat sudarinėjanti pervežimo sutartis, todėl jai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Šiuo atveju, nustatant automobilių (kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), kėbulo numeris (duomenys neskelbtini)) žalų dydžius, CMR konvencijos nuostatos nėra taikomos, todėl nagrinėjamu atveju yra aktualios nacionalinės teisės aktų nuostatos.

CMR konvencija taikoma tik Å¡ioms vienkartinėms krovinių pervežimų sutartims: Nr. A19-36-18 (B31064), Nr. A20-6-82 (B66007); Nr. A20-4-91 (B62415), todėl CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalies taikymas yra aktualus tik tiems nuostoliams, kurie kildinami bÅ«tent iÅ¡ Å¡ių sutarčių. Svarbu tai, kad pagal naujausiÄ teismų praktikÄ CMR konvencijoje vartojama sÄ voka „nuvertėjimas“ apima ne tik prarastÄ vertę, bet taip pat ir daikto bÅ«klės atkÅ«rimo iÅ¡laidas. Å ių aplinkybių pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad nuostolių patyrimo faktas, nuostolių dydžio pagrįstumas bei priežastinis ryÅ¡ys tarp veiksmų ir nuostolių įrodyti ieÅ¡kovės pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis jų nenuginčijo.

Teismas konstatavo, kad krovinių (automobilių) apgadinimai yra atsakovės kaltų veiksmų rezultatas. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 8. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „MMG Carriers International“ praÅ¡o panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį atmesti, taip pat priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 8.1.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tik daliai vienkartinių krovinių pervežimo sutarčių yra taikomos CMR konvencijos nuostatos. CMR konvencijos taikymas tam tikrais atvejais priklauso dar ir nuo Å¡alių valios. Tad, sudarydamos krovinių vežimo ar krovinių vežimo organizavimo (ekspedijavimo) sutartį, Å¡alys gali susitarti tarpusavio santykiuose taikyti CMR konvencijÄ , nebent susitarimas taikyti CMR konvencijÄ prieÅ¡tarautų imperatyvioms teisės normoms. 8.2. IeÅ¡kovės ir atsakovės bendradarbiavimas vyko pagal:

1) vienkartines krovinio pervežimo sutartis, kurios iš esmės buvo atskiras užsakymas vežti konkretų krovinį;

2) ieÅ¡kovės vienasmeniÅ¡kai parengtas bendrÄ sias krovinių vežimo sÄ lygas, skelbiamas vieÅ¡ai ieÅ¡kovės interneto puslapyje. Vadovaujantis Bendrųjų sÄ lygų 2.2. punktu: „Krovinių vežimai pagal Užsakymus yra vykdomi ir Å¡alių tarpusavio santykiai reguliuojami pagal Å¡ios Bendrųjų sÄ lygų, Tarptautinio kroviniu vežimo keliais CMR konvencijos, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR konvencijos), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksu bei pagal kitus tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reguliuojančius tarptautinius ir vietinius krovinių pervežimus keliais.“ Taigi Å¡alys laisva valia ir savanoriÅ¡kai, pačios ieÅ¡kovės iniciatyva, susitarė, kad jų santykiams taikomos CMR konvencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK), vienkartinių sutarčių, Bendrųjų sÄ lygų ir kitų tarptautinių bei nacionalinių teisės aktų nuostatos. 8.3.

Remiantis kasacinio teismo praktika, taikant CMR konvencijÄ , turi bÅ«ti įvertinta tai, jog Å¡i tarptautinė sutartis turi griežto (specialaus) reguliavimo efektÄ , klausimai, kurie patenka į jos reglamentavimo sritį, laikomi sureguliuotais iÅ¡samiai ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo negalimi. Skirtingai nuo kitų privatinės teisės norminių aktų, CMR konvencijoje sutarties Å¡alims palikta labai mažai laisvės, nes dauguma CMR konvencijos nuostatų yra imperatyvios. Niekiniais pripažintini visi Å¡alių susitarimai dėl didesnės vežėjo atsakomybės nei nustatyta konvencijoje.

Nacionalinė teisė tarptautinio pervežimo santykiuose taikoma subsidiariai – tiems su tarptautiniu krovinių pervežimu susijusiems santykiams, kurių CMR konvencija tiesiogiai nereglamentuoja. Todėl teismas, spręsdamas tarp Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl visų ieÅ¡kinyje nurodomų žalų, privalėjo vadovautis CMR konvencijos nuostatomis. 8.4. IeÅ¡kovė, siekdama gauti žalos atlyginimÄ iÅ¡ atsakovės, privalėjo įrodyti ne tik žalos patyrimo faktÄ , bet ir tokios patirtos žalos sudėtį bei dydį, todėl teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovei, nurodydamas, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad ji apskritai neturėtų atlyginti žalos ieÅ¡kovei, ir ginčydama žalos dydį nepateikė teismui savo žalos apskaičiavimų.

BÅ«tent ieÅ¡kovė savo pareigos tinkamai pagrįsti patirtos žalos kilmę, sudėtį bei dydį tinkamai neįvykdė, todėl jos ieÅ¡kinys neturėjo bÅ«ti patenkintas. 8.5. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumÄ , lygiÄ krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 punktų nuostatas, tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip suma, kuriÄ reikėtų sumokėti visiÅ¡kai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys arba suma, kuriÄ reikėtų sumokėti praradus sugadintÄ krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio.

CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kompensacijos suma dėl dalies ar viso krovinio praradimo ar sugadinimo apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti. Krovinio vertė įvertinama pagal biržos kainas, o jeigu tokių nėra – pagal rinkos, o jei nėra ir tokių, tai pagal to paties asortimento ir kokybės prekių vertę, tačiau kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvienÄ trÅ«kstamÄ kilogramÄ bruto svorio (CMR konvencijos 23 straipsnio 2, 3 dalys).

Be to, turi bÅ«ti kompensuojamas visas užmokestis už vežimÄ , muitų rinkliavas ir mokesčius bei kitos su krovinio vežimu susijusios iÅ¡laidos, jeigu prarastas visas krovinys, ir proporcingai nuostolio dydžiui, praradus dalį krovinio; kiti nuostoliai nekompensuojami (CMR konvencijos 23 straipsnio 4 dalis). Didesnės kompensacijos iÅ¡ vežėjo gali bÅ«ti pareikalauta tik tuo atveju, jeigu buvo deklaruota krovinio vertė arba papildoma krovinio vertė, kaip nurodyta 24 ir 26 straipsniuose (CMR konvencijos 23 straipsnio 6 dalis). 8.6.

Nagrinėjamu atveju 3 927,05 Eur sudaro atsakovės tariamai sukelti nuostoliai, vykdant sutartį Nr. A19-44-54 (B44237). Šių atsiradusių nuostolių dydį ieškovė grindė įmonės DEKRA atliktu žalos vertinimu. Iš pateiktų dokumentų turinio matyti, kad nuostolius sudaro trys sumos: 2 984,20 Eur – remonto išlaidos; 504,20 Eur – naujos transporto priemonės vertės sumažėjimas; 438,65 Eur – išlaidos, susijusios su nuostolių įvertinimu. 2 984,20 Eur žalos dydis apskaičiuotas remiantis remonto išlaidomis, t. y.

žalos dydis grindžiamas sugadinto krovinio (automobilio) atkūrimo kaštų apskaičiavimu. Teismų praktikoje panašiose bylose yra aiškiai nurodoma, kad atkūrimo kaštų apskaičiavimas negali būti vertinamas kaip krovinio nuvertėjimas CMR prasme. Krovinio nuvertėjimas apskaičiuojamas iš krovinio vertės toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti (CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalis), atimant sugadinto krovinio likutinę vertę, t. y., tiek, kiek rinkoje kainuoja toks apgadintas krovinys.

Gauta suma yra krovinio nuvertėjimas. Automobilių nuvertėjimas turi būti apskaičiuojamas iš automobilių kainos toje vietoje ir tuo laiku, kai jie buvo priimti vežti, atimant apgadintų automobilių likutinę vertę, t. y. iš automobilių vidutinės rinkos kainos tuo metu ir toje vietoje, kai jie buvo priimti vežti, turi būti išskaičiuota apgadintų automobilių vidutinė rinkos kaina. Tuo tarpu 504,20 Eur žalos dydis DEKRA vertinime įvardytas kaip „naujos transporto priemonės vertės sumažėjimas“. 8.7.

Teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė „nuvertėjimo“ sÄ vokos ribas, nurodęs, kad CMR konvencijoje vartojama sÄ voka „nuvertėjimas“ apima ne tik prarastÄ vertę, bet taip pat ir daikto bÅ«klės atkÅ«rimo. Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ atsakovės (vežėjo CMR konvencijos prasme) atsakomybė yra griežtai ir imperatyviai reglamentuota CMR konvencijoje ir jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo, ypač aiÅ¡kinantys tokiÄ atsakomybę plečiamai, yra negalimi. 8.8. Teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės 504,20 Eur žalos sumÄ , įvardytÄ kaip „naujos transporto priemonės vertės sumažėjimas“, kuriÄ tariamai pagrindžia DEKRA vertinimas.

DEKRA vertinimo įrodomoji galia ir galimybė pagal jį priteisti naujos transporto priemonės vertės sumažėjimÄ jau buvo analizuojamos kitoje byloje, kurioje dalyvavo ieÅ¡kovė ir atsakovė. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-788-794/2018 konstatavo, kad tinkamu įrodymu eksperto iÅ¡vada gali bÅ«ti laikoma tik tada, kai ji yra gauta civilinio proceso nustatyta tvarka, t. y. paskirta ir atlikta laikantis įstatymo nustatytos procedÅ«ros. Tuo tarpu „Dekra Expertise“ ekspertizės iÅ¡vados atliktos, nesilaikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nuostatų reikalavimų, taigi pagrįstai, pirmosios instancijos teismo vertinimu, nelaikytinos ekspertizės iÅ¡vadomis CPK 216 straipsnio prasme.

Tačiau, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, šios išvados laikytinos kaip rašytiniai įrodymai byloje ir vertintinos greta kitų esančių byloje įrodymų. Vertinant „Dekra Expertise“ atliktų ekspertizių išvadas kaip rašytinius įrodymus, laikytina, kad jos neatitinka turto vertinimo ataskaitų, nes jos nebuvo atliktos individualizuojant šiuos konkrečius įvykius, tačiau apsiribojant vienodu abiem atvejais 20 procentų nuvertėjimo konstatavimu, nedetalizuojant, kodėl ir kokiu metodu yra apskaičiuotas 20 procentų nuvertėjimas.

Todėl pagrįstai Å¡ie raÅ¡ytiniai įrodymai nelaikytini tinkamais įrodymais, siekiant įrodyti krovinio sugadinimÄ pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles. Å ioje byloje DEKRA vertinime nurodyta tik tariamo nuvertėjimo suma, net nedetalizuojant nuvertėjimo procento, juo labiau nepaaiÅ¡kinant, kokiu bÅ«du apskaičiuotas nuvertėjimo dydis, nepateikiant jokių skaičiavimų, lyginamųjų pavyzdžių ar pan. 8.9. IeÅ¡kovė 3 085,60 Eur žalÄ taip pat grindė remonto iÅ¡laidomis, t. y.

žalos dydis grindžiamas sugadinto krovinio (automobilio) atkÅ«rimo kaÅ¡tu apskaičiavimu, o teismas nepagrįstai iÅ¡plėtė „nuvertėjimo“ sÄ vokos ribas pagal CMR konvencijÄ . Todėl teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ atsakovės ir Å¡iÄ Å¾alos atlyginimo sumÄ , nes ieÅ¡kovė neįrodė automobilio sugadinimo pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles.

9. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė UAB „Manvesta“ praÅ¡o palikti Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ nepakeistÄ ir priteisti patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais motyvais ir argumentais: 9.1. IeÅ¡kovė nesutinka, kad CMR konvencija turi bÅ«ti taikoma visam Å¡alių ginčui. CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Å¡i konvencija taikoma kelių transporto priemonėmis vežamo krovinio už užmokestį sutarčiai, kai krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų Å¡alių teritorijose ir kai bent viena iÅ¡ jų yra konvencijos narė.

Tačiau dalis atsakovės pervežimų buvo „vietiniai“, t. y. vykdomi toje pačioje valstybėje, tai reiÅ¡kia, kad Å¡iems pervežimams CMR konvencija nėra ir negali bÅ«ti taikoma. Å iuo atveju CMR konvencija taikoma tik tiems pervežimams, kurie buvo „tarptautiniai“, t. y. kai krovinio siuntėjas ir gavėjas buvo skirtingų Å¡alių teritorijose. 9.2. Atsakovės teigimu, Å¡alys Bendrųjų sÄ lygų 2.2 punktu buvo susitarusios dėl CMR konvencijos taikymo visais atvejais, tačiau tokia atsakovės pozicija nėra teisinga.

Bendrųjų sÄ lygų 2.2 punkte yra bendrai iÅ¡vardyti teisės aktai, kuriais turi bÅ«ti remiamasi vykdant pervežimus, tačiau tai, koks teisės aktas taikomas konkrečiu atveju, priklauso nuo pervežimo rūšies (vietinis ar tarptautinis), tai patvirtina sÄ lygos paskutinėje dalyje pateiktas patikslinimas: „reguliuojančius tarptautinius ir vietinius krovinių pervežimus keliais“. Dar daugiau, kitos Bendrųjų sÄ lygų nuostatos patvirtina, kad taikytini teisės aktai parenkami pagal tai, ar vykdomas vietinis, ar tarptautinis pervežimas.

Pavyzdžiui, Bendrųjų sÄ lygų 5.5 punktas detalizuoja taisyklių taikymÄ ir numato, kad tarptautiniai krovinių pervežimai vykdomi vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, vietiniai krovinių pervežimai vykdomi vadovaujantis Å¡alies įstatymais, kurioje atliekamas toks pervežimas. 9.3. Atsakovė aiÅ¡kina CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalį taip, kad atkÅ«rimo kaÅ¡tų apskaičiavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip krovinio nuvertėjimas CMR konvencijos prasme, ir tokiÄ savo pozicijÄ grindžia teismų praktika bylose Nr. 2A-801-340/2011, 2A-650-345/2013.

Tačiau naujausioje Lietuvos Respublikos teismų praktikoje yra aiÅ¡kiai ir nedviprasmiÅ¡kai iÅ¡aiÅ¡kinta, jog CMR konvencijoje vartojama sÄ voka „nuvertėjimas“ apima ne tik prarastÄ vertę, bet taip pat ir daikto bÅ«klės atkÅ«rimo iÅ¡laidas. Tokia formuojama teismų praktika yra logiÅ¡ka ir pagrįsta, kadangi prieÅ¡ingu atveju nuostolių patyręs asmuo netektų galimybės iÅ¡ atsakingo asmens susigrÄ Å¾inti tiek nuostolių, kiek iÅ¡ tikrųjų buvo patirta. 9.4. Atsakovė ginčija 504,20 Eur žalos dydį teigdama, kad teismų praktikoje įmonės „Dekra Expertise“ (ne DEKRA) iÅ¡vados dėl naujos transporto priemonės nuvertėjimo po remonto laikomos netinkančiomis įrodyti tokius nuostolius.

Tačiau atsakovės nurodytoje civilinėje byloje teismas nepadarė iÅ¡vados, kad visais atvejais „Dekra Expertise“ iÅ¡vados nėra tinkamos. Be to, byloje buvo nustatyta, kad apskaičiavimai buvo atlikti neindividualizuojant konkretaus vertinimo objekto ir situacijos, tuo tarpu Å¡ioje byloje ieÅ¡kovė remiasi DEKRA iÅ¡vada, kurioje apgadintas automobilis buvo apžiÅ«rėtas tiesiogiai specialisto ir skaičiavimai padaryti bÅ«tent pagal Å¡iam konkrečiam automobiliui padarytus pažeidimus ir jų įtakÄ tolimesnei vertei.

Be to, DEKRA kvalifikacijÄ ir specializacijÄ bei tinkamumÄ Å¾alai nustatyti jau ne kartÄ yra pripažinę ir Lietuvos Respublikos teismai savo praktikoje, dėl to abejoti specialisto skaičiavimais ir iÅ¡vadomis nėra jokio teisinio pagrindo. 9.5. Atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateikta vertinimo ataskaita ir joje pateiktu žalos apskaičiavimu, pateikė tik savo kritiÅ¡kÄ ir deklaratyviÄ pozicijÄ , tačiau savo kritikos ir argumentų jokiomis leistinomis priemonėmis neįrodinėjo. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir iÅ¡vados Dėl apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų ir tvarkos 10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliacinio skundo ribos, byloje nenustatyta.

11. CPK 321 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas raÅ¡ytinio proceso tvarka, iÅ¡skyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas iÅ¡imtis, tai yra jeigu bylÄ nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas bÅ«tinas. Atsižvelgdamas į tai, kad Å¡alys savo argumentus yra iÅ¡dėsčiusios procesiniuose dokumentuose, įvertinęs ginčo objektÄ ir byloje esančiÄ medžiagÄ , apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra bÅ«tinas, o teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo tikslas Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pasiektas ir raÅ¡ytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis).

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektÄ sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo teismas paliko nepakeistÄ priimtÄ preliminarų sprendimÄ dėl žalos atlyginimo priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Dėl CMR konvencijos taikymo 13. Atsakovė savo nesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliaciniame skunde grindžia, be kita ko, argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad tik daliai vienkartinių krovinių pervežimo sutarčių yra taikomos CMR konvencijos nuostatos, nes Å¡alys Bendrųjų sÄ lygų 2.2 punktu buvo susitarusios dėl CMR konvencijos taikymo. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

14. Vežimo sutartiniai teisiniai santykiai yra reglamentuoti CK Å¡eÅ¡tosios knygos IV dalies XL skyriaus normomis (CK 6.807–6.823 straipsniai). CK 6.808 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vežimo sutarties samprata – pagal krovinio vežimo sutartį vežėjas įsipareigoja siuntėjo jam perduotÄ krovinį nugabenti į paskirties punktÄ ir iÅ¡duoti turinčiam teisę gauti krovinį asmeniui (gavėjui), o siuntėjas (gavėjas) įsipareigoja už krovinio vežimÄ sumokėti nustatytÄ užmokestį.

15. Tais atvejais, kai krovinio vežimo teisiniams santykiams būdingi tokie požymiai, kad: 1) krovinys vežamas kelių transporto priemone už užmokestį;

2) krovinio siuntėjas ir gavėjas yra skirtingų šalių teritorijose;

3) krovinio išsiuntimo ir (ar) gavimo valstybės yra CMR konvencijos narės, vežimo sutarties šalių tarpusavio teisių ir pareigų, taip pat ir atsakomybės, klausimams spręsti taikytinas specialusis tarptautinės teisės aktas – CMR konvencija (CMR konvencijos 1 straipsnio 1 dalis).

16. CMR konvencijai bÅ«dingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į Å¡ios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties Å¡alių civilinė atsakomybė, yra iÅ¡samiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobÅ«dis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumÄ klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie Å¡ios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra iÅ¡skirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020).

17. Taigi, jeigu krovinio vežimo sutartis atitinka Å¡ios nutarties 15 punkte nurodytas sÄ lygas, jai taikytina CMR konvencija, tačiau Konvencija taikoma tik joje tiesiogiai sureglamentuotiems vežimo teisinių santykių klausimams, o į CMR konvencijos tiesioginį reguliavimÄ nepatenkantiems klausimams taikytinos nacionalinės teisės normos. Tokiam CMR konvencijos taikymo aiÅ¡kinimui neturi įtakos tarptautinio vežimo sutarties sudarymo momentas. Tokia iÅ¡vada atitinka kasacinio teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-377-611/2019, 2020 m. rugpjūčio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-225-969/2020).

18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovė su atsakove, be kita ko, buvo sudariusios vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. A19-44-54 (B44237) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: Kippenheim, Vokietija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Radebeul + Weinbohla + Cottbus, Vokietija), vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. A19-48-115 (B51409) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: Le Havre CAT, Port, Centre roulier, Route des Marais, 76600, Le Havre, Prancūzija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Angoulins, Prancūzija, Puilboreau, Prancūzija, Saintes Prancūzija), vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. A20-7-21 (B66462) (siuntėjas, pasikrovimo adresas:

Ketzin, Vokietija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Neufahrn + Velden + Gangkofen + Eggenfelden + Eggenfelden, Vokietija) ir vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. A20-10-18 (B71539) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: SINTAX Sete, Zone Portuaire, Place Mangeot, 34200, Sete, Prancūzija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Tulle + Migné-Auxances, Prancūzija). Kaip matyti, šių keturių vienkartinių krovinio pervežimo sutarčių krovinio siuntėjas ir gavėjas, krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra ne skirtingų šalių teritorijose, bet tos pačios valstybės teritorijoje.

Vadinasi, krovinio vežimai pagal Å¡ias keturias vienkartines krovinio pervežimo sutartis neatitinka vienos iÅ¡ bÅ«tinųjų sÄ lygų CMR konvencijos taikymui (Å¡ios nutarties 15–17 punktai).

19. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, jog pagal atsakovės nurodytÄ Bendrųjų sÄ lygų 2.2 punktÄ Å¡alys buvo susitarusios, kad krovinių vežimai pagal užsakymus yra vykdomi ir Å¡alių tarpusavio santykiai reguliuojami pagal Å¡ios Bendrųjų sÄ lygų, CMR konvencijos, Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR konvencijos), CK nuostatas, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksÄ bei pagal kitus tarptautinius bei nacionalinius teisės aktus, reguliuojančius tarptautinius ir vietinius krovinių pervežimus keliais.

Tačiau kituose Bendrųjų sÄ lygų nuostatose iÅ¡vardytų teisės aktų taikymas yra detalizuotas, pvz., Bendrųjų sÄ lygų 5.1.1 punkte Å¡alys tiesiogiai susitarė, kad tarptautiniai krovinių pervežimai vykdomi vadovaujantis CMR konvencijos nuostatomis, o vietiniai krovinių pervežimai vykdomi vadovaujantis Å¡alies įstatymais, kurioje atliekamas toks pervežimas. Bendrųjų sÄ lygų 10.13 punkte nustatyta, kad sutarčiai, jos aiÅ¡kinimui ir taikymui, Å¡alių prievolėms ir visiems kitiems klausimams taikoma Lietuvos Respublikos teisė.

Å i nuostata niekaip neapriboja ir nesusiaurina vežėjo įsipareigojimų laikytis atitinkamų tarptautinių sutarčių bei kitų valstybių teisės aktų reikalavimų, taikomų kiekvieno atitinkamo pervežimo metu, kai pervežimas vykdomas atitinkamos valstybės teritorijoje ar per jÄ ir / ar kai tarptautinių sutarčių ir / ar kitos valstybės teisės aktų reikalavimai yra taikomi kitais pagrindais.

20. Vadinasi, prieÅ¡ingai nei įrodinėja atsakovė, Å¡alys Bendrosiose sÄ lygose nebuvo sudariusios tokio atskiro susitarimo, kad CMR konvencija turėtų bÅ«ti taikoma ir vietiniams krovinių pervežimams. Todėl, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Bendrųjų sÄ lygų nuostatas, teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti atsakovės nuomonei, kad Bendrųjų sÄ lygų 2.2 punkte esantis Å¡alių santykiams taikytinų teisės aktų sÄ raÅ¡as reiÅ¡kia ir tai, kad Å¡alys buvo susitarusios CMR konvencijos nuostatas taikyti ir vietiniams krovinių pervežimams.

Dėl sugadinto krovinio atkÅ«rimo kaÅ¡tų atlyginimo 21. Nagrinėjamu atveju tarp Å¡alių nėra ginčo, kad atsakovei vykdant krovinio (automobilių) pervežimÄ automobiliai buvo apgadinti dėl atsakovės kaltės ir ieÅ¡kovė atlygino savo klientams 7 012,65 Eur sumÄ (dalis buvo įskaityta į ieÅ¡kovei mokėtinas sumas, dalis buvo atlyginta atliekant mokėjimus bankiniais pervedimais). Tačiau atsakovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad ieÅ¡kovė įrodė patirtų nuostolių dydį pateiktais raÅ¡ytiniais įrodymais, o atsakovė jų nenuginčijo.

Atsakovės įsitikinimu, pagal teismų praktikÄ panaÅ¡iose bylose sugadintų automobilių atkÅ«rimo kaÅ¡tų apskaičiavimas negali bÅ«ti vertinamas kaip krovinio nuvertėjimas CMR konvencijos prasme, todėl ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys negalėjo bÅ«ti patenkintas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pritarti tokiems atsakovės argumentams.

22. CMR konvencijai bÅ«dingas griežto reguliavimo efektas, t. y. laikoma, kad klausimai, patenkantys į Å¡ios tarptautinės sutarties reglamentavimo sritį, be kita ko, vežimo sutarties Å¡alių civilinė atsakomybė, yra iÅ¡samiai sureguliuoti ir nėra galimi jokie nukrypimai nuo Å¡io reglamentavimo. Toks aptariamoje konvencijoje nustatyto teisinio reguliavimo pobÅ«dis suponuoja nacionalinės teisės subsidiarumÄ klausimams, susijusiems su tarptautinio pervežimo teisiniais santykiais, spręsti – nacionalinės teisės normos taikomos tik tiek, kiek atitinkamas teisės klausimas nėra tiesiogiai sureguliuotas CMR konvencijos nuostatomis. Tokie Å¡ios konvencijos taikymo bendriausi ypatumai yra iÅ¡skirti kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2009).

23. Krovinio sugadinimas – tai krovinio savybių pablogėjimas, nulemiantis jo vertės sumažėjimÄ , arba tai, kad jis tampa nebetinkamas naudoti. Krovinio visiÅ¡ko sugadinimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertę pagal CMR konvencijos 23 straipsnį. Krovinio vertės sumažėjimo atveju vežėjas turi kompensuoti krovinio vertės sumažėjimo sumÄ (CMR konvencijos 25 straipsnis) bei kitas su krovinio vertės sumažėjimu susijusias iÅ¡laidas (pvz., mokestis ekspertams už vertės nustatymÄ ir kt.). Pažymėtina, kad, reikalaudamas atlyginti nuostolius, jų dydį, kaip ir sutarties pažeidimo faktÄ bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir nuostolių, privalo įrodyti ieÅ¡kovas, t. y. asmuo, reikalaujantis atlyginti nuostolius (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2012, 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-219/2017).

24. CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad krovinio sugadinimo atveju vežėjas turi sumokėti sumÄ , lygiÄ krovinio nuvertėjimo sumai, apskaičiuotai pagal 23 straipsnio 1, 2, 4 dalių nuostatas. CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kompensacija negali bÅ«ti didesnė kaip:

a) suma, kuriÄ reikėtų sumokėti visiÅ¡kai praradus krovinį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinamas visas krovinys;

b) suma, kuriÄ reikėtų sumokėti praradus sugadintÄ krovinio dalį, jeigu dėl sugadinimo nuvertinama tik dalis krovinio. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad vežėjo atsakomybės už krovinio sugadinimÄ ribos CMR konvencijos 25 straipsnio 2 dalies prasme yra prilygintos vežėjo atsakomybės už krovinio praradimÄ riboms (materialinės iÅ¡raiÅ¡kos forma), kurios yra apibrėžtos CMR konvencijos 23 straipsnio 3 dalyje. Å ios dalies nuostata, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinama su CMR konvencijos 25 straipsnio nuostatomis, taikytina ir nustatant kompensacijÄ už krovinio sugadinimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2013, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-969/2019).

25. Teisėjų kolegija pažymi, kad prieÅ¡ingai nei nurodė atsakovė, pagal naujausiÄ teismų praktikÄ CMR konvencijoje vartojama sÄ voka „nuvertėjimas“ apima ne tik prarastÄ vertę, bet taip pat ir daikto bÅ«klės atkÅ«rimo iÅ¡laidas (pvz., Å iaulių apygardos teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-560-883/2020, Kauno apygardos teismo 2021 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-413/2021). Nuostatos, kad pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 dalį gali bÅ«ti priteisiami daikto remonto (atkÅ«rimo) kaÅ¡tai, laikomasi ir teisės doktrinoje (pvz., Jungtinių Tautų Organizacijos parengtas 1975 m.

CMR konvencijos komentaras, 25 straipsnis; http://www.unece.org/fileadmin/DAM/trans/doc/2006/sc1cmr/commentary.pdf). Teisėjų kolegijos manymu, toks aiškinimas atitinka ir teisingumo bei protingumo principus, nes suma, reikalinga daiktui suremontuoti (jo pradinei būklei (vertei) atkurti), iš esmės gali būti laikoma minimalia suma, kuria daiktas nuvertėja dėl jo sugadinimo.

26. Apibendrindama iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės argumentu, kad automobilio atkÅ«rimo (remonto) iÅ¡laidos nepatenka į CMR konvencijoje vartojamÄ â€žnuvertėjimo“ sÄ vokÄ . Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad daikto atkÅ«rimui (remontui) ir žalos vertinimui patirtos iÅ¡laidos (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 4 dalies 2 punktas) vertintini kaip ieÅ¡kovės nuostoliai ir dėl tų vežimų, kuriems CMR konvencija nagrinėjamu atveju netaikoma. Dėl vertinimo ataskaitos 27.

Atsakovė taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai priteisė iÅ¡ jos 504,20 Eur žalos sumÄ , įvardytÄ kaip „naujos transporto priemonės vertės sumažėjimas“, kuriÄ tariamai pagrindžia DEKRA vertinimas. Atsakovė nurodo, kad DEKRA vertinimo įrodomoji galia ir galimybė pagal jį priteisti naujos transporto priemonės vertės sumažėjimÄ jau buvo analizuojamos kitoje byloje. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-788-794/2018 konstatavo, kad „Dekra Expertise“ ekspertizių iÅ¡vados neatitinka turto vertinimo ataskaitų, nes jos nebuvo atliktos individualizuojant Å¡iuos konkrečius įvykius, tačiau apsiribojant vienodu abiem atvejais 20 procentų nuvertėjimo konstatavimu, nedetalizuojant, kodėl ir kokiu metodu yra apskaičiuotas 20 procentų nuvertėjimas.

Teismas nelaikė Å¡ių raÅ¡ytinių įrodymų tinkamais įrodymais, siekiant įrodyti krovinio sugadinimÄ pagal CMR konvencijos 25 straipsnio 1 punkte nustatytas taisykles. Atsakovės vertinimu, Å¡ioje byloje pirmosios instancijos teismas, pasiremdamas DEKRA vertinimu, kuriame nedetalizuotas automobilio nuvertėjimo procentas ir nepaaiÅ¡kinta, kokiu bÅ«du apskaičiuotas nuvertėjimo dydis, nepateikiant jokių skaičiavimų, lyginamųjų pavyzdžių ar pan., patenkino ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį Å¡ioje dalyje, net nemotyvavęs tokio savo sprendimo.

Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

28. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad automobilis, kurio žalai įvertinti buvo sudaryta DEKRA vertinimo ataskaita, buvo gabenamas pagal vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. A19-44-54 (B44237) (siuntėjas, pasikrovimo adresas: Kippenheim, Vokietija; gavėjas, išsikrovimo adresas: Radebeul + Weinbohla + Cottbus, Vokietija). Vadinasi, kaip jau konstatuota šioje nutartyje, šiai vienkartinei sutarčiai ir jos vykdymo metu atsiradusiems nuostoliams CMR konvencijos nuostatos netaikytinos.

29. Antra, prieÅ¡ingai nei atsakovės minėtoje Vilniaus apygardos teismo civilinėje byloje, Å¡iuo atveju ieÅ¡kovės pateiktoje vertinimo ataskaitoje automobilis ir dėl jo apgadinimo ieÅ¡kovės patirti nuostoliai buvo individualizuoti, nurodant konkretų automobilį, jam padarytÄ Å¾alÄ ir jo atkÅ«rimo kaÅ¡tus.

30. Galiausiai pagal CPK 177 straipsnio 1 dalį įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra. Ä®rodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ .

Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014; 2015 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015; 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192-219/2016).

Pažymėtina, kad įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – Å¡alių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Taigi Å¡alims tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų ir atsikirtimų į juos pagrindÄ .

31. IeÅ¡kovė patirtiems nuostoliams pagal vienkartinę krovinio pervežimo sutartį Nr. A19-44-54 (B44237) pagrįsti į bylÄ pateikė Vokietijos (Å¡alies, kurios teritorijoje buvo gabenamas ir sugadintas automobilis) žalų vertinimo įmonės DEKRA vertinimo ataskaitÄ . Nors atsakovė nurodė, kad ataskaitoje nedetalizuotas automobilio nuvertėjimo procentas ir nepaaiÅ¡kinta, kokiu bÅ«du apskaičiuotas nuvertėjimo dydis, tačiau atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, turėjo teisę teikti savo skaičiavimus.

Vis dėlto atsakovė tokių duomenų ar kitų jos argumentus galinčių pagrįsti įrodymų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Tuo tarpu teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad gana smarkiai apgadintas naujas automobilis net ir po jo remonto gali nuvertėti. Todėl atsakovei leistinomis priemonėmis nepaneigus ieÅ¡kovės į bylÄ pateiktų duomenų apie patirtų nuostolių dydį, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo vadovautis ieÅ¡kovės pateikta vertinimo ataskaita.

Dėl įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo 32. Atsakovė taip pat teigia, kad bÅ«tent ieÅ¡kovė privalėjo įrodyti ne tik žalos patyrimo faktÄ , bet ir tokios patirtos žalos sudėtį bei dydį, todėl teismas nepagrįstai įrodinėjimo naÅ¡tÄ perkėlė atsakovei, nurodydamas, kad atsakovė nepagrindė aplinkybės, kad ji apskritai neturėtų atlyginti žalos ieÅ¡kovei, ir ginčydama žalos dydį nepateikė teismui savo žalos apskaičiavimų. Teisėjų kolegija atmeta tokį atsakovės argumentÄ kaip nepagrįstÄ .

33. CPK 12 straipsnyje nustatyta, kad civilinės bylos visuose teismuose nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Kasacinio teismo yra konstatuota, kad Å¡is principas lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 straipsnis). Nusprendžiant dėl Å¡alių įrodinėjimo pareigos, pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena Å¡alis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). IeÅ¡kovas privalo įrodyti jo teisę sukuriančius faktus, tačiau neturi įrodinėti tÄ teisę paneigiančių faktų – tokius faktus, atsikirsdamas į ieÅ¡kovo reikalavimÄ , turi įrodyti atsakovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112/2008).

34. IeÅ¡kovė savo reikalavimams dėl patirtų nuostolių atlyginimo pagrįsti pateikė į bylÄ vienkartines krovinių pervežimų sutartis, žalų duomenis, sÄ skaitas faktÅ«ras, pretenzijas, pažymÄ dėl dalies nuostolių, mokėjimų nurodymų iÅ¡raÅ¡us ir duomenis apie tarpusavio įskaitymus. Kaip minėta, atsakovė, nesutikdama su ieÅ¡kovės pateiktais įrodymais, turėjo teisę taip pat teikti raÅ¡ytinius įrodymus ir (arba) savo apskaičiavimus, tačiau tokių raÅ¡ytinių įrodymų ir duomenų neteikė.

Todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė tarp Å¡alių įrodinėjimo naÅ¡tÄ . Dėl procesinės bylos baigties 35. Apibendrindama nustatytas aplinkybes ir iÅ¡dėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu padarė teisingas iÅ¡vadas dėl įrodytų atsakovės patirtų nuostolių, jų dydžio bei priežastinio ryÅ¡io tarp atsakovės veiksmų ir atsiradusių nuostolių.

Tenkinti atsakovės apeliacinį skundÄ jame nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

36. Kadangi į esminius apeliaciniu skundu keliamus bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atsakovės apeliaciniame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikÅ¡mės vertinant skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir nelemia kitokios Å¡ios bylos procesinės baigties, teisėjų kolegija dėl Å¡ių argumentų iÅ¡samiau nepasisako. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo 37. Å aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atmetus atsakovės apeliacinį skundÄ jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlygintinos.

38. IeÅ¡kovė UAB „Manvesta“ už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ patyrė 532,40 Eur advokato pagalbos iÅ¡laidų. IeÅ¡kovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas pagrindžiančius įrodymus (2021 m. lapkričio 30 d. PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ir 2021 m. gruodžio 14 d. mokėjimo pavedimo iÅ¡raÅ¡Ä ). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas atmetamas, ieÅ¡kovės patirtos 532,40 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a : Marijampolės apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 28 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „MMG Carriers International“ 532,40 Eur (penkis Å¡imtus trisdeÅ¡imt du eurus 40 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovei uždarajai akcinei bendrovei „Manvesta“. Teisėjai Aurimas Brazdeikis Giedrė Seselskytė Milda Skersienė