21feeaaf-9fea-46f0-a7c3-cf699db70ffc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2A-178/2013Procesinio sprendimo kategorijos:44.1; 44.2; 44.5.2.15;114.1; 114.9.6; 121.21.;(S)                                                                                                             LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 19 d. Vilnius              Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A.

V. apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kinys atmestas, priimto civilinėje byloje Nr. 2-52-413/2011 pagal ieÅ¡kovės A. V. ieÅ¡kinį atsakovui VieÅ¡ajai įstaigai Kauno medicinos universiteto klinikai dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims D. M. G., R. I., K. S. ir D. S..              Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė I. Ginčo esmė Byloje nagrinėjamas turtinės bei neturtinės žalos, padarytos neteisėtais sveikatos priežiÅ«ros įstaigos veiksmais, atlyginimo klausimas.IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovo 9 218,72 Lt turtinės ir 1 000 000 Lt neturinės žalos atlyginimÄ .

IeÅ¡kinį grindė sÅ«naus S. V. netektimi, kuris 2003 m. liepos 20 d. buvo sužalotas eismo įvykio metu ir 2003 m. rugpjūčio 1 d. mirė. IeÅ¡kovės teigimu, sÅ«naus mirtį sÄ lygojo netinkami atsakovo darbuotojų veiksmai (neveikimas) – nepakankamas ligonio iÅ¡tyrimas ir netinkamas gydymas. Eismo įvykio metu S. V. buvo sužaloti plaučiai ir iÅ¡sivystė plaučių pneumonija. Tačiau Å¡i liga buvo diagnozuota pavėluotai. Gydytojai taikė ne tas gydymo priemones, kurios tokioje situacijoje turėjo bÅ«ti taikomos ir tai lėmė sÅ«naus mirtį.

Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2003 m. gruodžio 23 d. iÅ¡vados patvirtina, kad ligonis S. V. skyriuje buvo nepakankamai iÅ¡tirtas, o lydinčių ligų (abipusės pneumonijos, kairio plaučio empiemos) gydymas antibiotikais buvo neadekvatus. Turtinę žalÄ sudaro 9 218,72 Lt laidojimo iÅ¡laidos, o dvasinį sukrėtimÄ , depresijÄ ir pablogėjusiÄ sveikatÄ dėl sÅ«naus netekties ieÅ¡kovė įvertino 1 000 000 Lt.              II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. liepos 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė.

Teismo vertinimu, Valstybinės medicininio audito inspekcijos (toliau – Inspekcija) išvados tinkamai nemotyvuotos, neišsamios ir nepagrįstos moksliniais medicininiais tyrimais. Iš Valstybinio medicininio audito inspekcijos neetatinio konsultanto prof. habil. dr. J. I. atsakymo (1 t., 96 b. l.) Inspekcijai matyti, kad Inspekcija kreipėsi į prof. habil. dr. J. I. konsultacijos, kuris, atsakydamas į Inspekcijos klausimus, nurodė, kad S. V. teiktos gydymo paslaugos buvo savalaikės, gydymo metodai buvo taikomi teisingi, bet nebuvo efektyvūs. Gydymo taktika buvo teisinga.

Ligonis nepagijo dėl labai sunkios galvos smegenų traumos ir besivystančių komplikacijų (1 t., 96 b. l.). Byloje buvo atliktos trys teismo medicinos ekspertizės, iš kurių dvi komisijinės. Atsakydami į ikiteisminio tyrimo ir teismo užduotus klausimus ekspertai konstatavo, kad neurochirurginė pagalba S. V. buvo suteikta savalaikiai ir pilnai. Pagrindinės ligos komplikacijų gydymas taip pat buvo savalaikis. Gydytojai ėmėsi reikiamų priemonių plaučių ligos gydymui ir komplikacijų išvengimui.

S. V. mirtį lėmė ne paskirtas gydymas ar atskirų asmenų kompetencijos stoka, o sunki galvos smegenų trauma po jos iÅ¡sivysčiusiomis komplikacijomis. S. V. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos (baudžiamosios bylos 1 t., 40-50 b. l., 2 t., 2-17 b. l., civilinės bylos 2 t., 82-122 b. l.). Teismo vertinimu, byloje pateiktos ekspertų iÅ¡vados yra iÅ¡samios, viena kitai neprieÅ¡tarauja, todėl abejoti jomis nėra pagrindo, todėl sprendė, kad atsakovas tinkamai diagnozavo paciento ligÄ , paskirtas gydymas buvo adekvatus, ir ieÅ¡kovė neįrodė, kad S. V. pagrindine mirties priežastimi buvo netinkamas gydymas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai                          IeÅ¡kovė A. V. apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimÄ , ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinį tenkinti ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:             1. Vertindamas įrodymus teismas pažeidė CPK 187 straipsnio reikalavimus ir padarė neteisingas iÅ¡vadas.

Teismas nesirėmė objektyviais pirminiais medicininiais dokumentais, o sprendimÄ priėmė vadovaujantis vienaÅ¡aliÅ¡komis ekspertų iÅ¡vadomis. Ekspertų iÅ¡vados prieÅ¡tarauja pirminiams medicininiams dokumentams ir neargumentuotos, be to ekspertų iÅ¡vados prieÅ¡tarauja Teismo medicinos specialisto iÅ¡vadai Nr. 870. Eksperto iÅ¡vada teismui neprivaloma (CPK 218 str.), todėl teismas neturėjo ekspertų iÅ¡vadomis remtis.               2. 2003 m. rugpjūčio l d. S. V. ligos istorijoje Nr. CP-815385-1/2003 konstatuota mirties priežastis - sunki galvos trauma ir plaučių kontÅ«zija, komplikuota kairio plaučio uždegimu, vėliau abipusė pneumonija, abipusiais pneumotoraksais, kairės pleuros empiema ir ryÅ¡kėjančia intoksikacija dėl pÅ«lingo proceso.

Taigi, pirminiuose medicininiuose dokumentuose konstatuotas plaučių sumušimas dėl kurio išsivystė plaučių uždegimas. S. V. mirtis galėjo įvykti dėl pirminės neteisingos diagnozės nustatymo, nesavalaikio ir netinkamo plaučių uždegimo gydymo. Medicininis auditas taip pat konstatavo, kad nebuvo laiku nustatyta diagnozė ir nebuvo skirta savalaikio ir tinkamo gydymo. S. V. nuo plaučių uždegimo pradėtas gydyti tik 2003 m. liepos 24 d., t. y. kai uždegiminis procesas jau buvo apėmęs visus plaučius ir jau vaistai nebegalėjo padėti.

Kadangi ekspertizės iÅ¡vados prieÅ¡tarauja faktinėms bylos aplinkybėms, teismas, spręsdamas atsakovo kaltės klausimÄ neturėjo jomis remtis.              Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o skundžiamÄ sprendimÄ palikti nepakeistÄ ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. AtsiliepimÄ grindžia Å¡iais argumentais:              1. Gydytojai tinkamai gydė pacientÄ S. V., o jo mirtį sÄ lygojo sunki galvos trauma, o ne gydymo pasekmės.              2.

IeÅ¡kovė neįrodė priežastinio ryÅ¡io tarp jos sÅ«naus mirties ir gydytojų neteisėtų veiksmų, todėl nenustačius gydytojų kaltės, ieÅ¡kovei iÅ¡ atsakovo negali bÅ«ti priteista turtinė ir neturtinė žala.             3. IeÅ¡kovė praleido ieÅ¡kinio senaties terminÄ ir jį atnaujinti nėra jokio pagrindo, todėl ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti atmestas vien dėl Å¡ios priežasties.              4. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta, kad ieÅ¡kovei dėl dvasinių pergyvenimų buvo padaryta 1 000 000 Lt vertės neturtinė žala.

IeÅ¡kovė dėl psichinės bÅ«klės nuo 1999 m. sausio mėn. yra įskaitoje, dėl Å¡ios priežasties ne kartÄ buvo gydyta ligoninėje. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes negalima daryti iÅ¡vados, kad dvasinius iÅ¡gyvenimus lėmė bÅ«tent sÅ«naus netektis.              5. IeÅ¡kovės reikalavimas atlyginti 1 000 000 Lt neturtinę žalÄ neatitinka 2003 m. galiojusių teisės aktų nuostatų. Sveikatos sistemos įstatymo Nr. VIII-946 6 dalies 1998 m. gruodžio 1 d. redakcija, galiojusi nuo 1998 m. gegužės 1 d. ir iki 2004 m. liepos 23 d., numatė, kad moralinė žala negalėjo virÅ¡yti 500 minimalių mėnesinių atlyginimų (toliau – MMA), o 1 MMA dydis 2003 m. buvo 430 Lt (91 str. 2 d.).

Taigi, maksimali ieÅ¡kinio suma galėjo bÅ«ti 215 000 Lt.              6. IeÅ¡kovė neturi teisės į žalos atlyginimÄ po pilnamečio sÅ«naus mirties, su kuriuo jos nesiejo artimi ir glaudÅ«s santykiai. IeÅ¡kovė nesirÅ«pino, kad sÅ«nus baigtų mokslus, sÅ«nus gyveno kitame mieste ir girtavo. Eismo įvykio metu vairavo automobilį neblaivus ir sunkiai susižalojo. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados              Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

Dėl sveikatos priežiÅ«ros įstaigos civilinės atsakomybės už joje dirbančių gydytojų veiksmais padarytÄ Å¾alÄ sÄ lygų Sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytÄ Å¾alÄ pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 straipsniai). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis).

Asmeniui, kuris Å¡iÄ pareigÄ pažeidžia arba kuris pagal įstatymÄ yra atsakingas už žalÄ padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytÄ Å¾alÄ . Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sÄ lygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalÄ padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Asmuo (ieÅ¡kovas), pareiÅ¡kęs sveikatos priežiÅ«ros įstaigai ieÅ¡kinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktÄ ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai, CPK 178 str).

ŽalÄ padariusio asmens kaltė preziumuojama, taigi tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieÅ¡kovas turi įrodyti ir žalÄ padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 1 dalis, CPK 182 straipsnio 4 punktas). Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai formuojama teismų praktika Å¡ios kategorijos bylose, gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamÄ gydymÄ yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamÄ profesinių pareigų vykdymÄ , ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygų, aspektais.

Gydytojo profesinės atsakomybės pobÅ«dis yra nulemtas sveikatos priežiÅ«ros, kaip visuomenės veiklos srities, reikÅ¡mingumo ir su tuo susijusios bÅ«tinybės garantuoti tinkamÄ sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimÄ visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiÅ¡kai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintÄ teisę specialiÄ sias žinias taikyti ir kvalifikacijÄ patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpcijÄ , žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rÅ«pestingumo reikalavimai.

Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas. Vertinant gydytojo veiksmus ir sprendžiant jo kaltės klausimÄ , turi bÅ«ti taikomas gydytojo veiksmų standartas, t. y. jo veiksmai vertinami ne pagal protingo ir atidaus žmogaus, bet pagal protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.). Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotÄ ir rÅ«pestingÄ medicinos pagalbÄ ligoniui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-438/2003; 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2005).

PacientÄ ir gydytojÄ (sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ) sieja prievolė, kurios turinį sudaro gydytojo pareiga užtikrinti, kad Å¡i prievolė bÅ«tų vykdoma dedant maksimalias pastangas. Sprendžiant dėl gydytojų kaltės, turi bÅ«ti remiamasi ne tik teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , bet ir gydytojų profesinės etikos nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1140/2001; 2005 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-556/2005; 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2010; kt.).

Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimÄ protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sÄ Å¾iningas ir turi bÅ«ti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viskÄ padarė, ko iÅ¡ jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2004).

Nurodyta kasacinio teismo praktika suponuoja iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sÄ lygos, turi bÅ«ti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbÄ , dėdamas maksimalias pastangas. Tačiau Lietuvos Aukščiausiais Teismas taip pat yra konstatavęs, jog maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiÅ¡kia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiÅ¡kia, kad turi bÅ«ti įvertinta, ar jis veikė kaip sÄ Å¾iningas, atidus, atsargus, rÅ«pestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimÄ , nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.).

Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad, be formaliųjų teisinių, gydytojo profesinė atsakomybė turi ir objektyviÄ sias ribas, kurias nubrėžia objektyvÅ«s žmogaus organizme vykstantys biologiniai procesai bei medicinos mokslo ir praktikos raidos lygis ir jų galimybių ribos. Medicina, kaip ir visas visuomenės pažinimo procesas, plėtojasi ir tobulėja, tačiau neiÅ¡vengiamai tenka susitaikyti su realybės faktu, kad gydytojas gali apsaugoti ne nuo visų ligų, ir ne visos ligos gali bÅ«ti iÅ¡gydytos, gydydamas pacientÄ , gydytojas negali padaryti daugiau nei leidžia medicinos galimybės ir ligonio bÅ«klė.

Civilinėje atsakomybėje galioja principas impossibilium nulla obligatio est (lot. – iÅ¡ nieko negalima reikalauti to, kas neįmanoma), todėl sprendžiant dėl gydytojų atsakomybės už netinkamÄ gydymÄ reikÅ¡minga aplinkybė yra ir tai, kokias objektyvias galimybes medicinos mokslo ir praktikos lygis suteikia gydytojui. Jeigu gydytojas savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuoto gydytojo, bet žala vis dėlto atsirado, nuo atsakomybės gydytojas turi bÅ«ti atleidžiamas ir žala laikoma atsitiktine (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

Teismas, spręsdamas sveikatos priežiÅ«ros įstaigos atsakomybės už paciento sveikatai padarytÄ Å¾alÄ klausimÄ , gydytojų veiksmus turi vertinti ne jų rezultato, o proceso aspektu, t. y. ar konkrečioje situacijoje medicinos paslaugos buvo teiktos dedant maksimalias pastangas, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių ir jas naudojant atidžiai, rÅ«pestingai ir kvalifikuotai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-478/2008).Nagrinėjamoje byloje apeliantė praÅ¡o kvalifikuoti neteisėtais gydytojų veiksmus, laiku nediagnozuojant jos sÅ«nui plaučių traumos, dėl kurios iÅ¡sivystė plaučių uždegimas (pneumonija) bei abipusiai pneumatoraksai bei netinkami gydant jos sÅ«nų, patyrusį galvos traumÄ bei daugybinius kÅ«no sužalojimus (tame tarpe- plaučių) ir nustatyti priežastinį Å¡ių veiksmų ryšį su paciento mirtimi.

Kadangi, minėta, sveikatos priežiÅ«ros įstaigÄ ir pacientÄ sieja prievolė užtikrinti atidumo, rÅ«pestingumo, atsargumo ir kvalifikuotumo laipsnį, bet ne prievolė pasiekti ar garantuoti rezultatÄ , nes gydytojas dėl objektyvių priežasčių (individualių konkretaus žmogaus organizmo ypatumų ir jame vykstančių biologinių procesų, medicinos mokslo ir praktikos raidos lygio) negali garantuoti rezultato, tai gydytojo, kaip profesionalo, pareiga teikiant gydymo paslaugas yra stengtis padėti pacientui pasveikti, t. y. iÅ¡saugoti paciento galimybę pasveikti.

Byloje yra keliamas klausimas dėl netinkamos diagnostikos bei netinkamo gydymo, teigiant, kad, diagnozavus plaučių traumÄ anksčiau bei taikant adekvatų gydymÄ antibiotikais, pacientas galbÅ«t nebÅ«tų miręs, t y. tinkama diagnostika ir adekvatus gydymas bÅ«tų padidinęs jo galimybę iÅ¡gyventi bei pasveikti. Atsižvelgdama į nurodytÄ gydytojo pareigos pobÅ«dį – iÅ¡saugoti paciento galimybę pasveikti, taip pat į tai, kad S. V. mirties tiesioginė priežastis buvo sunki galvos smegenų trauma bei dėl jos iÅ¡sivysčiusios komplikacijos, teisėjų kolegija vertina, ar pagal byloje esančius duomenis, yra pagrindo konstatuoti netinkamÄ (pavėluotÄ ) plaučių traumos diagnostikÄ ir neadekvatų gydymÄ antibiotikais bei paciento galimybę iÅ¡gyventi tuo atveju, jeigu plaučių trauma (jeigu ji buvo) bÅ«tų diagnozuota anksčiau ir gydymas antibiotiku penicilinu bÅ«tų pakeistas antibiotiku cefuroksimu ar kitais platesnio spektro antibiotikais, anksčiau nei tai buvo padaryta (2003-07-24).

Dėl įrodymų vertinimo byloje sprendžiant dėl gydytojų veiksmų neteisėtumo, atliekant tyrimus, reikalingus ligos diagnozei nustatyti bei skiriant gydymÄ Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo.

CPK 185 straipsnyje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios, iÅ¡skyrus CPK nustatytas iÅ¡imtis. Ä®vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę ir iÅ¡ įrodymų viseto duomenų padaryti iÅ¡vadas. Vertindamas įrodymų visetÄ , teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų iÅ¡vadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieÅ¡taravimų, paneigiančių tokias iÅ¡vadas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008; kt.).Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo gydytojų veiksmus jų atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui aspektu, t. y. siekdamas iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar buvo pagrindas apeliantės sÅ«nų S. V. nuo sunkios galvos traumos gydžiusiems gydytojams įtarti plaučių traumÄ ir skirti papildomus tyrimus bei kitokį gydymÄ antibiotikais, tyrė ir vertino trijų teismo medicinos ekspertizių iÅ¡vadas, pažymėdamas, jog dvi iÅ¡ Å¡ių ekspertizių buvo komisijinės. Atsakydami į ikiteisminio tyrimo ir teismo užduotus klausimus ekspertai vienareikÅ¡miÅ¡kai konstatavo, kad neurochirurginė pagalba S. V. buvo suteikta savalaikiai ir pilnai.

Pagrindinės ligos komplikacijų gydymas taip pat buvo savalaikis. Gydytojai ėmėsi reikiamų priemonių plaučių ligai gydyti bei komplikacijoms iÅ¡vengti. S. V. mirtį lėmė ne paskirtas gydymas ar atskirų asmenų kompetencijos stoka, bet sunki galvos smegenų trauma po jos iÅ¡sivysčiusiomis komplikacijomis. S. V. mirė nuo eismo įvykio metu patirtos sunkios galvos smegenų traumos (baudž. b. t.1, b.l. 40-50, t.2, b.l. 2-17, civ. b. t.2, b.l. 82-122).Apeliantė, nesutikdama su įrodymų vertinimu nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, nurodo, jog ekspertizių iÅ¡vados teismui vertinant įrodymus, neturi jokios didesnės įrodomosios galios, jos teismui nėra privalomos.Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas byloje atlieka teisinį bylos faktinių aplinkybių kvalifikavimÄ .

Tokie klausimai kaip diagnozavimo metodų taikymas ligonio būklei nustatyti, nustatytų diagnozių tikslumas (teisingumas), taikytų gydymo metodų teisingumas bei adekvatumas yra medicininio, bet ne teisinio pobūdžio kategorijos, todėl teismui sprendžiant tokio pobūdžio klausimus, reikalingos ne teisinės žinios, o specialios žinios būtent medicinos mokslo bei medicinos praktikos srityje. CPK 212 straipsnio 1 dalis nustato, jog esant tokiam specialiųjų žinių poreikiui, skiriama ekspertizė.

Ekspertizės kaip įrodymo Å¡altinio svarba bei reikÅ¡mingumas sprendžiant konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimus, akcentuota ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pažymint, jog sprendžiant dėl gydytojų veiksmų diagnozuojant ligÄ ir atliekant tyrimus teisėtumo, reikÅ¡mingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės iÅ¡vada, taip pat raÅ¡ytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiÄ sias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiÅ¡kinimai.

BÅ«tent iÅ¡ Å¡ių įrodymų gauta informacija yra susijusi su įrodinėjimo dalyku, t. y. gali patvirtinti ar paneigti, ar gydytojas konkrečiu atveju elgėsi taip, kaip bÅ«tų elgęsis sÄ Å¾iningas, protingas ir atidus profesionalas; kitais įrodymais, kurių turinys nepagrįstas specialiosiomis žiniomis, nurodyti faktai objektyviai negali bÅ«ti patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3-59/2011, kt.).Teisėjų kolegija pažymi, jog tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos Lietuvos Teisės universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus ekspertinio skyriaus eksperto J.

R. (baudžiamosios bylos 1 t., 40-50 b.l.) ekspertizės iÅ¡vadoje, tiek ikiteisminio tyrimo metu atliktos komisijinės ekspertizės iÅ¡vadoje (ekspertizę atliko Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Vilniaus skyriaus mokslo darbuotojas R. R., turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, deontologines ekspertizes, VÅ¡Ä® Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas A. R. bei Vilniaus universiteto ligoninės SantariÅ¡kių klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro intensyviosios terapijos, chemoterapijos ir alergologijos poskyrio gydytojas pulmonologas R.

Z.) (baudžiamosios bylos 2 t., 2-17 b.l.), tiek nagrinėjamoje civilinėje byloje atliktos Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR TM Klaipėdos skyriaus ekspertizės iÅ¡vadoje (ekspertizę atliko Klaipėdos skyriaus vyresnysis teismo ekspertas D. V., turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, teismo ekspertas gyd. V. A., turintis teismo eksperto kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus, vyresnysis teismo ekspertas R. P. P., turintis kvalifikacijÄ atlikti mirusiųjų ir gyvųjų asmenų tyrimus) (civilinės bylos 2 t., b.l. 82-122) pateikiamos iÅ¡vados, jog pagal medicininius duomenis, nėra pagrindo spręsti dėl plaučių kontÅ«zijos, kaip vėliau iÅ¡sivysčiusios pneumonijos bei abipusių pneumatoraksų, priežasties.

Ekspertai pateikė iÅ¡vadas, jog pneumonija bei pneumatoraksai buvo sunkios galvos traumos, bet ne plaučių sumuÅ¡imo (kontÅ«zijos) pasekmė (komplikacija). Taip pat, ekspertai visais atvejais pateikė iÅ¡vadÄ , jog ligonio (ieÅ¡kovės sÅ«naus) gydymas antibiotikais buvo tinkamas ir nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog iÅ¡kart po traumos vietoje penicilino paskyrus kitÄ antibiotikÄ , galima buvo iÅ¡gelbėti ligonio gyvybę. Pažymėtina tai, jog aptarimas ekspertizes atliko skirtingų ekspertinių bei gydymo įstaigų, itin aukÅ¡tos kvalifikacijos, didelį ekspertinį staÅ¾Ä turintys specialistai, todėl abejoti jų kompetencija konkrečioje srityje ar galimu Å¡aliÅ¡kumu nėra jokio pagrindo.

Taip pat pažymėtina, jog atliekant ekspertizes visais atvejais ekspertų buvo analizuojami bei vertinami bÅ«tent pirminiai medicininiai dokumentai, kuriems, apeliantės manymu, prieÅ¡tarauja ekspertų iÅ¡vados; taip pat, ekspertai, atlikdami ekspertizes, analizavo, nagrinėjo bei vertino ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie SAM iÅ¡vadas bei specialistų, kurių konsultacijomis rėmėsi Å¡i inspekcija, pateikdama savo iÅ¡vadas, atsakymus į pateiktus klausimus. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nesivadovauti ekspertų iÅ¡vadomis kaip įrodymais, kurie patvirtina byloje reikÅ¡mingas faktines aplinkybes- o bÅ«tent, teiktų medicinos paslaugų atitiktį keliamiems kokybiniams reikalavimams (CPK 218 straiuspnis).Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, jog atsakovo gydytojų veiksmai teikiant sveikatos priežiÅ«ros paslaugas S. V. atitiko sÄ Å¾iningo, protingo ir atidaus profesionalo standartÄ , o apeliantės sÅ«naus mirties priežastis buvo sunki galvos trauma ir dėl jos kilusios komplikacijos, bet ne kokie nors gydytojų veiksmai.

Minėta, kad gydytojas negali padaryti daugiau, nei objektyviai leidžia medicinos mokslo galimybės ir ligonio bÅ«klė, todėl nustačius, kad gydytojai savo darbÄ atliko rÅ«pestingai, atidžiai ir taip, kaip yra tikimasi iÅ¡ kvalifikuotų gydytojų (jų veiksmai buvo teisėti), bet pacientas nepasveiko (atsirado žala), civilinė atsakomybė negali bÅ«ti taikoma. Remdamasi tuo, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo (jo darbuotojų) neteisėtų veiksmų kaip vienos iÅ¡ civilinės atsakomybės sÄ lygos (CK 6.246 straipsnis).

Taip pat, įvertinant tai, jog pagal bylos duomenis, S. V. mirties priežastimi buvo ne netinkamas diagnozės nustatymas ar netinkamas gydymas, bet sunki trauma ir dėl jos iÅ¡sivysčiusios komplikacijos, kurių pasekmių (paciento mirties) iÅ¡vengti konkrečioje situacijoje nebuvo galimybės, nėra pagrindo konstatuoti ir priežastinio ryÅ¡io kaip atsakovo civilinės atsakomybės sÄ lygos egzistavimÄ (CK 6.247 straipsnis). Nesant nustatytų neteisėtų veiksmų bei priežastinio ryÅ¡io, nėra pagrindo taikyti civilinę atsakomybę, nes veiksmų neteisėtumas – bÅ«tina atsakomybės sÄ lyga, o žalos atsiradimas turi bÅ«ti neteisėtų veiksmų, o ne kokių nors kitų aplinkybių, pasekmė.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Kadangi ieÅ¡kovės apeliacinis skundas netenkinamas, valstybės iÅ¡laidos, patirtos teikiant apeliantei valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ , iÅ¡ atsakovo nepriteisiamos, jos atlygintinos iÅ¡ valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidos Å¡iuo atveju yra mažesnės negu Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/ 1K-355 nustatyta minimali suma: remiantis Lietuvos apeliacinio teismo pažyma apie iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, iÅ¡laidų suma yra 6,95 Lt (3t., b.l. 14) (minimali priteistina suma yra 10 Lt), todėl jų priteisiamo klausimas nesprendžiamas (Civilinio proceso kodekso 96 str. 6 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Kauno apygardos teismo 2011 m. liepos 8 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                 Rasa GudžiÅ«nienė                                                                                                                                                                         Gintaras Pečiulis                                                                                                                                                                          Donatas Å ernas