2018-10-03 Nr. AB-17711-3-64-3-00217-2017-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1642-556/2018

Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00217-2017-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. spalio 3 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas V. B. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 2–14) kreipėsi į Šiaulių apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus (toliau – ir Šiaulių TI, atsakovas), 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2013 m. liepos 04 d. iki 2015 m. vasario 26 d. pažeidžiant kalinimo sąlygas. Buvo laikomas kamerose, kur nebuvo užtikrinamos higienos normos. Kamerose jį persekiojo įvairūs parazitai (tarakonai, blakės), dienos buvo gausiai padengtos pelėsiu, archaiškas sanitarinis mazgas, netinkamas kameros įrengimas. Nurodė, kad sanitarinis mazgas buvo neatitvertas nuo likusios kameros dalies, buvo tik 1,5 m aukščio sienelė, unitazo ir atskiros ventiliacijos sistemos nebuvo, o kadangi kamera buvo vėdinama per langą, nemalonus kvapas pasklinda po visą kamerą. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo privatumas nebuvo užtikrinamas. Langas, pro kurį vėdinama kamera, buvo mažas, iki galo neatsidarė nes buvo užtvertas keliomis grotų eilėmis. Žiemą kamerose buvo šalta, tekdavo miegoti su rūbais. Visos kameros buvo niūrios ir tamsios, trūko lempų, sienos buvo apipelėjusios, apgriuvusios, nubyrėjusios. Per lubas skverbėsi vanduo. Pareiškėjas teigė, kad dėl tokių atsakovo veiksmų buvo pažemintas jo orumas, jis patyrė emocinius nepatogumus, dvasines kančias, išgyvenimus, pažeminimą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime (b. l. 69–76) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 1,96 kv. m iki 8,74 kv. m gyvenamojo ploto. Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje.

5. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjo laikymo Šiaulių TI metu kamerose nebuvo atliktas sąlygų atitikimo higienos reikalavimams patikrinimas. Pažymėjo, kad skundų dėl sąlygų kamerose nebuvo, todėl, atsakovo nuomone, kameros atitiko higienos reikalavimus. Kiekvienoje kameroje buvo inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji ar nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau atsakovas pažymėjo, kad patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Tualetai atskirti, įrengti pagal higienos normų reikalavimus. Ventiliacija vyko natūraliu būdu. Patalpų profilaktinis kenksmingumo šalinimas (dezinfekcija, dezinsekcija, deratizacija) buvo vykdomas pagal poreikį. Atsakovas nurodė, kad niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų Šiaulių TI laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

6. Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių TI sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Atsakovo nuomone, pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

7. Atsakovas teigė, kad pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. gautame skunde nurodo, jog Šiaulių TI buvo laikomas nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2015 m. vasario 26 d. Atsakovas nurodė, jog neturinė žala kilo iš higienos normų nesilaikymo jo buvimo kamerose (neatskirtas sanitarinis mazgas, bloga ventiliacija, šalta, tamsu, kamerose yra parazitų, ant sienų pelėsis, sienos aptrupėjusios), tačiau pretenzijų dėl jam tekusio kameros gyvenamojo ploto nepareiškė. Atsakovo nuomone, šiuo procesiniu dokumentu pareiškėjas apibrėžė skundo ribas, skundas, ir gavus atsakovo atsiliepimą, tikslintas nebuvo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus.

8. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus, susijusius su higienos sąlygų užtikrinimu jo buvimo kamerose, atsižvelgiant į argumentus dėl ieškinio senaties termino taikymo bei pareiškėjo skunde nurodytų ribų teismas turi įvertinti pareiškėjo buvimą Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2015 m. spalio 6 d. iki 2016 m. sausio 4 d.

9. Atsakovas prašė teismo nagrinėjant taikyti ieškinio senaties terminą, skaičiuojant jį nuo kreipimosi į teismą dienos.

II. 10. Šiaulių apygardos administracinis teismas 2017 m. kovo 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui V. B. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 400 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2015 m. kovo 5 d. buvo periodiškai įkalintas Šiaulių TI, elgdamasis apdairiai ir protingai, galėjo sužinoti ir turėjo realią galimybę išsiaiškinti gyvenamosioms kameroms taikomų higienos normų reikalavimus, išdėstytus Lietuvos Respublikos priimtuose teisės aktuose. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, gavęs atsakovo atstovo atsiliepimą, kuriame prašoma taikyti ieškinio senaties terminą, savo nuomonės nepareiškė, įrodymų, dėl ko ieškinio senaties terminas turėtų būti netaikomas, nepateikė. Teismas, pritaikęs atsakovo prašomą trejų metų senaties terminą bei atsižvelgęs į pareiškėjo skunde nurodytą laikotarpį bei reikalavimą, nagrinėjo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI laikotarpį nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d. Teismas sprendė, kad pareiškėjo reikalavimui atlyginti žalą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos 5 d. iki 2014 m. sausio 24 d. yra taikytinas trejų metų senaties terminas, todėl šią skundo dalį atmetė.

12. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad pareiškėjas buvo kalinamas iš viso 402 dienas, kamerose būdavo 2–10 asmenų, per visą šį laikotarpį jam teko nuo 1,96 kv. m. iki 8,74 kv. m. kameros ploto. Teismas, atsižvelgęs į Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymą Nr. V-124 (toliau – ir Įsakymas), kuris nustato, jog suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių TI, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, pripažino, kad esant tokiam asmenų kiekiui kameroje, kai asmeniui netenka net minimalios teisės aktais nustatytos gyvenamojo ploto normos, apsunkina ventiliaciją kameroje, sukelia papildomus nepatogumus, naudojantis sanitariniu mazgu, tuo pačiu pablogina sąlygas kameroje. Teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimus, nustatė, kad pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos sąlygos kameroje, t. y. netinkamai įrengtas, neatitvertas sanitarinis mazgas, bloga ventiliacija, šalta, tamsu, kamerose yra parazitų, ant sienų pelėsis, sienos aptrupėjusios.

13. Teismas akcentavo, kad nors Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų pareiškėjo buvimo kamerose, tačiau tai neleido preziumuoti, jog sąlygos kameroje buvo tinkamos, todėl abejones vertintino pareiškėjo naudai. Vertindamas tualetų įrengimą, teismas pažymėjo, kad nors tualetai kamerose įrengti atitinkamai teisės aktų reikalavimams, tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nebuvo tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Teismas nurodė, kad tualetas nebuvo visiškai atskirtas nuo bendros kameros erdvės, todėl pareiškėjo nurodyta aplinkybę, jog iš tualeto sklido blogas kvapas, vertino kaip pagrįstą, ypač atkreipus dėmesį į tai, jog kameroje buvo laikoma asmenų daugiau, nei tai leidžia Įsakymas, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto.

14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi į teismą praėjus 23 mėnesiams nuo tada, kai jis išvyko iš Šiaulių TI. Teismas pažymėjo, kad asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 str. prasme) poveikis jo fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (CK 6.271 str. prasme). Laiko veiksnys asmens patirtas dvasines ir fizines kančias menkina, jos blėsta. Todėl teismas, atsižvelgęs į aplinkybę, kad pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 23 mėnesius, darė išvadą, jog jo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kaip jis nurodė pareiškime.

15. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad byloje nebuvo nustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė pareiškėją iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam netinkamas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, taip pat, kad pareiškėjas buvo visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, tačiau byloje nepateikta aiškių duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai ir dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai, sprendė, jog Šiaulių TI netinkamos kalinimo sąlygos iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai.

16. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad pareiškėjui tam tikrą laiką nebuvo užtikrintos higienos sąlygos Šiaulių TI gyvenamosiose kamerose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, atsižvelgęs į tai, kad laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos pareiškėjo teisės, buvo ilgas – galimai virš 400 dienų, pažymėjęs, kad pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi praėjus 23 mėnesiams nuo jo išvykimo iš Šiaulių TI, sprendė, jog pareiškėjui priteistinas 400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

III. 17. Pareiškėjas V. B. pateikė apeliacinį skundą (b. l. 94–96), kuriuo prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą panaikinti ir jo skundą tenkinti visiškai.

18. Pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytos žalos dydį, neatsižvelgė į žalos atlyginimo instituto svarbą, nesirėmė Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika ir rekomendacijomis.

19. Pareiškėjas nurodo, kad kalinimo sąlygos neatitiko nurodytus teisės aktuose reikalavimus, vyko ilgalaikis jo teisių pažeidimas, kuris turi būti įvertintas ir atlygintas atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus.

20. Atsakovas Šiaulių TI atsiliepime prašo Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo skundą atmesti.

21. Atsakovo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir objektyviai ištyrė šią bylą, atliko visus reikalingus veiksmus, todėl priėmė motyvuotą bei pagrįstą sprendimą. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia naujų duomenų, įrodančių teismo sprendimo neteisėtumą, todėl pirmosios instancijos nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis yra tinkamas ir adekvatus nagrinėjamoje situacijoje.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, laikant jį Šiaulių TI galimai netinkamomis sąlygomis.

23. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo skundą iš dalies, daliai pareiškėjo reikalavimų pritaikęs ieškinio senaties terminą, išnagrinėjęs pareiškėjo nurodytas netinkamas kalinimo sąlygas, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo pretenzijas, įvertinęs pateiktus įrodymus, pripažino, kad pareiškėjas buvo laikomas Šiaulių TI iš viso 402 dienas, kamerose būdavo 2–10 asmenų, per visą šį laikotarpį jam teko nuo 1,96 kv. m. iki 8,74 kv. m. kameros ploto, nors vienam asmeniui turi tekti ne mažiau nei 3,6 m2 gyvenamojo ploto, taip pat sprendė, kad pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo netinkamos pareiškėjo gyvenimo sąlygos kameroje, t. y. netinkamai įrengtas, neatitvertas sanitarinis mazgas, bloga ventiliacija, šalta, tamsu, kamerose buvo parazitų, ant sienų pelėsis, sienos aptrupėjusios. Teismas taip pat vertino, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos higienos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose ilgai – galimai virš 400 dienų, todėl, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, priteisė pareiškėjui dėl nustatytų pažeidimų iš atsakovo 400 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pareiškėjas apeliaciniu skundu iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, manydamas, kad šiuo atveju pareiškėjui turi būti priteista 3 000 Eur neturtinė žala. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytos žalos dydį, neatsižvelgė į žalos atlyginimo instituto svarbą, nesirėmė EŽTT praktika ir rekomendacijomis, pareiškėjo kalinimo sąlygos, trukusios ilgą laiką, neatitiko teisės aktuose reikalavimus, todėl žala turi būti atlyginta atsižvelgiant į teisingumo ir proporcingumo principus.

25. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

26. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo teisiškai pagrįstų argumentų ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė ieškinio senatį ir tuo pagrindu atmetė pareiškėjo reikalavimą priteisti iš atsakovo iki 2014 m. sausio 24 d. patirtą neturtinę žalą. Todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis, šiuo aspektu plačiau nepasisako.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus dėl neturtinės žalos dydžio, pirmiausia pažymi, kad kiekvienas žalos dėl gyvenimo nepriimtinomis sąlygomis atlyginimo atvejis yra individualus ir turi būti atsižvelgta į visumą faktinių aplinkybių, esančių konkrečioje administracinėje byloje. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, todėl nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl turtinės žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Be to, būtina atsižvelgti į tai, kad asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia (lot. be kita ko) – teisingumo principo. Lietuvos teismai, vertindami asmenų, kalinamų teisės aktų neatitinkančiomis sąlygomis, patirtą neturtinę žalą, atsižvelgia į tai, kokioje kalinimo įstaigoje laikomas pareiškėjas; į aplinkybes, ar atsakovas sąmoningai stengėsi sukelti nepatogumus pareiškėjui; į teismų panašiose bei analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Taigi neturtinės žalos atlyginimo teisinius pagrindus, būdo ir (ar) dydžio nustatymą lemia šios žalos prigimtis ir objektas, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos, į pareiškėjo kalinimo netinkamomis sąlygomis laikotarpį, ar tai iš esmės pakenkė pareiškėjo sveikatai ir kt. (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2422-492/2016; 2018 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1644-520/2018 ir kt.).

28. CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalys nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo sprendime nuosekliai atsakyta į turinčius teisinę reikšmę pareiškėjo skundo argumentus, nurodomi motyvai, su kuriais pareiškėjo skundo reikalavimais nesutinkama ir tai pagrindžiama teisės aktų nuostatomis, kartu nurodoma, kuris skundo reikalavimas yra pagrįstas bei pateikiama motyvuota išvada, taigi teismas tinkamai išanalizavo pareiškėjo buvimo Šiaulių TI sąlygas ginčo laikotarpiu (t. y. nuo 2014 m. sausio 25 d. iki 2015 m. vasario 26 d.), išnagrinėjo ir įvertino byloje reikšmingas faktines aplinkybes. Aiškindamasis dėl pareiškėjo nusiskundimų, teismas atliko byloje esančių įrodymų įvertinimą esminiais aspektais, t. y. ar jie patvirtina nurodytų pažeidimų buvimo faktus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir motyvais, kad pareiškėjo pretenzijos dėl jo patirtų nepatogumų ir dvasinių kančių poveikio sveikatai, pareiškėjo išskyrimo iš kitų kalinamųjų ar kitokio jo kalinimo sąlygų bloginimo, yra nepagrįstos. Apeliaciniame skunde šios aplinkybės neginčytos, apsiribota deklaratyvaus pobūdžio argumentais ir bendro pobūdžio teiginiais, kuriuos pareiškėjas nurodė skunde ir pirmosios instancijos teismui. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas abejonę, ar pareiškėjo kalinimo sąlygos kameroje buvo tinkamos, atsižvelgęs į pareiškėjo argumentus ir pateiktus duomenis, vertintino būtent pareiškėjo naudai, kadangi Šiaulių visuomenės sveikatos centras neatliko patikrinimų kamerose pareiškėjo buvimo laikotarpiu, o atsakovas nepateikė priešingas išvadas leidžiančių padaryti įrodymų. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti pareiškėjo argumentai, kad teismas neatsižvelgė į pareiškėjui padarytos žalos trukmę, kadangi iš skundžiamo sprendimo turinio aiškiai matyti, jog teismas atsižvelgė ir ypatingai akcentavo, kad pareiškėjui nebuvo užtikrintos higienos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose ilgai – virš 400 dienų.

33. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2016 m. rugpjūčio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-836/2016).

34. Nagrinėjamu atveju pagrįstai akcentuotina, kad, kaip nustatyta byloje, pareiškėjas delsė pasinaudoti teismine gynyba 23 mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagristą išvadą, kad pareiškėjui padaryta skriauda nebuvo tokia didelė, kaip jis nurodė pareiškime. Byloje nėra duomenų, kad sveikatos priežiūros specialistai būtų nustatę neigiamą netinkamų kalinimo sąlygų poveikį jo fizinei ar psichinei sveikatai. Taip pat byloje nustatyta ir nepaneigta, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nesikreipė su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų į Šiaulių TI direktorių. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjo nurodomi patirti nepatogumai nebuvo tokie dideli, kad juos būtų galima įvertinti jo prašoma 3 000 Eur suma, t. y. pareiškėjas nepateikė objektyvių įrodymų, kad dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas patyrė 3 000 Eur neturtinę žalą.

35. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į CK 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimų ir jais sukeltų nepatogumų pobūdį, į pareiškėjo nurodytus išgyvenimus, į ginamų vertybių (žmogaus orumas) turinį, įvertinus Šiaulių TI padaryto pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį, į bendrą šalies ekonominę situaciją, į pragyvenimo lygį, vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, konstatuoja, kad 400 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas ir proporcingas dėl nustatytų pažeidimų nagrinėjamoje byloje pareiškėjo patirtoms neigiamoms pasekmėms kompensuoti. Todėl pareiškėjo argumentai, kad jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino padarytos žalos dydį, neatsižvelgė į žalos atlyginimo instituto svarbą, nesirėmė EŽTT praktika ir rekomendacijomis, yra visiškai nepagrįsti ir paneigti paties skundžiamo sprendimo motyvais.

36. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įrodymus ir vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis, o apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo atliktos ginčo faktinio ir teisinio aspektų analizės bei padarytų išvadų. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą atmesti.

Šiaulių apygardos administracinio teismo 2017 m. kovo 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius