2024-03-19 Nr. BB-1902-1-01-1-44763-2021-2 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Kasacinio skundo Nr. DOK-793/2024

Teisminio proceso Nr. 11-01-1-44763-2021-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. kovo 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Artūro Ridiko, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo kasacinio skundo dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. vasario 13 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. sausio 11 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. Š. gynėjas advokatas A. Melkovas prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį, kuria atmestas nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas, ir bylą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir (arba) 284 straipsnį E. Š. nutraukti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 7 punkto ir 28 straipsnio pagrindais, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo požymių arba 2) pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus, pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies arba 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir E. Š. paskirti teisingą ir proporcingą bausmę bei sumažinti iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, lėmusius netinkamą E. Š. veikų kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnį. Šių BPK pažeidimų apeliacinės instancijos teismas neištaisė, ir pats padarė BPK 305 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų pažeidimus.

Pasak kasatoriaus, nuteistasis E. Š. veikė esant būtinosios ginties situacijai. Pirmosios instancijos teismas tiksliai nenustatė faktinių bylos aplinkybių ir motyvuotai nepasisakė dėl konflikto pradžios bei jo iniciatoriaus. Abejonių nepašalino ir apeliacinės instancijos teismas, kuris, pateikęs prieštaringus motyvus, preziumavo, kad konflikto iniciatorius yra E. Š. Buvo remtasi tik melagingais ir nenuosekliais nukentėjusiojo A. V. parodymais. Visi kiti liudytojai yra nukentėjusiųjų draugai ir giminės, dėl to ir jų parodymai turi būti vertinami kritiškai. Byloje nėra duomenų, kad pirmas smūgius sudavė nuteistasis, nepaneigta versija, kad konfliktas prasidėjo nukentėjusiųjų iniciatyva. BK 28 straipsnio taikymo kontekste nebuvo ištirti policijos pareigūno kūno kameros vaizdo įrašas ir specialisto išvada apie nuteistajam padarytus sužalojimus. Teismų nurodytas nuteistojo pranašumas prieš abu nukentėjusiuosius negali būti objektyvus kriterijus, panaikinantis tikimybę nukentėti nuo dviejų suaugusių agresyvių, provokatyviai besielgiančių ir neblaivių vyrų. Kėsinimasis buvo pavojingas, realus, akivaizdus ir nebuvo pasibaigęs. Nuteistasis gynėsi spontaniškai ir negalėjo apskaičiuoti fizinių jėgų skirtumo.

Kasatoriaus teigimu, nepagrįstai inkriminuotos chuliganiškos paskatos, kaip BK 135 straipsnyje nurodyto nusikaltimo kvalifikuojantis požymis, ir veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį. E. Š. veiksmai buvo nukreipti į asmeninių santykių aiškinimąsi ir nulemti provokacinių nukentėjusiojo veiksmų. Šventė jau buvo pasibaigusi, dalis svečių buvo išsiskirstę ir liko tik neblaivūs šventės dalyviai, kurie užsiėmė provokacijomis prieš E. Š., todėl negalima teigti, kad dėl nuteistojo veiksmų kilo BK 284 straipsnyje nurodyti padariniai.

Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, savarankiškai, be jokių motyvų pakeitė tyčios rūšį – vietoj netiesioginės tyčios, konstatavo, kad veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia. Taip šis teismas padarė esminį BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimą. Dėl to buvo pabloginta nuteistojo teisinė padėtis. Be to, taip buvo išeita už apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų.

Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismo E. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra teisinga, neatitinka bausmės tikslų, yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai veikai, neatitinka kaltininko asmenybės, prieštarauja teisingumo principui ir yra keistina ar mažintina taikant BK 54 straipsnio 3 dalį. Paskirtu bausmės dydžiu įgyvendintas tik nubaudimas, nepagrįstai ignoruotos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktuose ir 2 dalyje, nevertintos kitos aplinkybės.

Apeliacinės instancijos teismas, neproporcingai padidindamas priteistinos neturtinės žalos dydį nukentėjusiesiems, nesivadovavo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais ir pažeidė BPK 115 straipsnio reikalavimus, taip pat rėmėsi su šia byla nesusijusia teismų praktika.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti (arba sugriežtinti) bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu. Kasaciniame skunde turi būti pateikti teisiniai argumentai, pagrindžiantys netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą skiriant bausmę, nes savaime bausmės švelninimas ar griežtinimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo E. Š. gynėjo teiginiai, susiję su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio bei apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymą, reikalavimų pažeidimais, grindžiami atlikto įrodymų vertinimo kritika, nesutikimu su abiejų instancijų teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, teisiniu jų vertinimu ir E. Š. paskirta bausme. Tačiau klausimai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytų aplinkybių bei teisinio jų vertinimo, dėl pripažinimo E. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei galimybės taikyti BK 62 straipsnio ar 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti E. Š. su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, buvo keliami nuteistojo apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pasisakė, pateikęs aiškius ir išsamius motyvus. Nuteistojo gynėjas A. Melkovas kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų. Toks kasacinio skundo argumentavimas, grindžiant jį apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai pareiškiant apie netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, padarytus baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų ir in dubio pro reo principo pažeidimus, nelaikytinas tinkamu teisiniu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Nuteistojo gynėjas A. Melkovas klaidina Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą teigdamas, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 256 straipsnio 1 dalies nuostatas, savo iniciatyva pakeitė kaltinimą, nuo kurio E. Š. negalėjo tinkamai apsiginti ir taip buvo pabloginta jo teisinė padėtis. Nutartyje patikslinimas, kad E. Š. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine neapibrėžta tyčia, o ne netiesiogine tyčia, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, ir sukonkretinimas, kad tiesiogine neapibrėžta tyčia padaryta ir BK 284 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, nėra kaltinimo keitimas ir apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų peržengimas.

Atlygintinos neturtinės žalos dydis pats savaime yra ne teisės, o fakto klausimas, todėl tiesiogiai nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas skundžiamus teismų sprendimus šiuo klausimu patikrina tik teisės taikymo aspektu. Aplinkybių, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, tyrimas ir vertinimas paprastai yra baigiamas apeliacinės instancijos teisme.

Iš paduoto kasacinio skundo turinio matyti, kad prašymas pakeisti abiejų instancijų teismų sprendimus ir sumažinti iš nuteistojo nukentėjusiesiems priteistą neturtinės žalos dydį grindžiamas subjektyviai išreikštu nesutikimu su priteistu neturtinės žalos dydžiu, o teiginiai dėl netinkamo CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo ir esminio BPK 115 straipsnio nuostatų pažeidimo yra deklaratyvūs ir reikiamai nepagrįsti teisiniais argumentais, todėl tai nesudaro kasacijos pagrindo.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. Š. gynėjo advokato Andriejaus Melkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas