Legislator Case Law & Legislation
2021-09-02 Nr. AB-17294-4-52-3-00447-2021-4 AI generated

2021-09-02 Nr. AB-17294-4-52-3-00447-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-09-02 Nr. AB-17294-4-52-3-00447-2021-4
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. sulaikymo.

Legislator headnote

AI generated

2021-09-02 Nr. AB-17294-4-52-3-00447-2021-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: V., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. sulaikymo.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. A-3894-520/2021

Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00447-2021-4

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

vertėjaujant A. Z.,

dalyvaujant užsieniečiui D. K., jo atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui L. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. sulaikymo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas Valstybinės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Užsieniečių registracijos centras (toliau – ir pareiškėjas, Centras) teikimu kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus, prašydamas sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį D. K. (toliau – ir Užsienietis) Centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje (toliau – ir Teikimas).

2. Teikime buvo nurodyta:

2.1. 2021 m. liepos 29 d. Tarnybos Varėnos pasienio rinktinės Kalvarijų pasienio užkardos pareigūnas sulaikė (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistačiusį asmenį D. K. (taip pat žinomas ir kaip D. B.) ne ilgiau kaip 48 val. Užsienietis išvyko iš Centro ir tą pačią dieną kartu su kitais 8 užsieniečiais buvo sulaikytas kelyje Kalvarija–Suvalkai, vykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Užsienietis pareigūnams pateikė Lietuvos Respublikoje išduotą užsieniečio registracijos pažymėjimą, tačiau dokumentų, patvirtinančių jo tapatybę bei pilietybę ir suteikiančių jam teisę būti ir vykti per Lenkijos Respubliką, jis pateikti negalėjo.

2.2. Pirmą kartą D. K. į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. birželio 13 d., veikdamas 48 asmenų grupėje, nepateikė asmens tapatybę, pilietybę bei teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių dokumentų, pateikė prieglobsčio prašymą bei Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) sprendimu buvo apgyvendintas Centre. Migracijos departamentas Užsieniečio prieglobsčio prašymą nagrinėja skubos tvarka. Užsienietis, nurodydamas atvykimo į Lietuvą priežastis ir tikslus, paaiškino, kad jam buvo nesvarbu, kokioje Europos Sąjungos valstybėje prašytis prieglobsčio, ir jeigu Migracijos departamentas priims neigiamą sprendimą, – jis vyks į kitą Europos Sąjungos valstybę.

2.3. Užsieniečiui buvo nuolat (sulaikius jį pasienyje, atvykus į Centrą, atliekant pirminę prieglobsčio prašytojo apklausą, supažindinant jį su priimtais sprendimais) nurodoma jo teisinė padėtis, taip pat buvo išaiškinta, kad jis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neturi teisės išvykti iš Lietuvos Respublikos.

2.4. Atsižvelgus į tai, kad Užsienietis atvyko ne per pasienio kontrolės punktą, neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, prieglobsčio pasiprašė tik po sulaikymo, kirto valstybės sieną ne vienas, o su bendrininkų grupe, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, darytina išvada, kad jis yra linkęs pažeidinėti įstatymus, nevykdyti savo, kaip prieglobsčio prašytojo, pareigų bei nepaisyti teisės aktų nustatytos išvykimo iš Centro tvarkos, ir tikėtina, jog siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali vėl bandyti išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungoje. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos kompetentingos institucijos neturės galimybės priimti ir įvykdyti sprendimus dėl jo teisinės padėtis.

2.5. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Užsieniečiui piktybiškai nesilaikant Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, Migracijos departamento sprendimo priėmimas ir vykdymas įmanomas tik jį sulaikius.

II. 3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmai 2021 m. liepos 30 d. sprendimu Užsieniečių registracijos centro Teikimą tenkino, t. y. sulaikė Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje.

4. Teismas nustatė, kad D. K. 2021 m. birželio 13 d. atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, t. y. ne per pasienio kontrolės punktą, kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, kirto valstybės sieną ne vienas, o bendrininkų grupėje, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko iš Lietuvos Respublikos, todėl, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendė, kad šiuo atveju yra Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte įtvirtinti prieglobsčio prašytojo sulaikymo pagrindai.

5. Taip pat teismas pažymėjo, jog Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, taip pat jis nesilaiko Lietuvos Respublikos įstatymų ir tvarkos, todėl nėra pagrindo taikyti alternatyvių sulaikymui priemonių.

III. 6. Užsienietis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą – taikyti alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Tarnyboje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje.

7. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas sprendė, kad Užsienietis neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, tačiau šios aplinkybės nėra įtvirtintos Įstatyme kaip neleidžiančios taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Vadovaujantis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, teismas, atsižvelgęs į tai, kad Užsieniečio tapatybė yra nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali Užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Teismas nenustatė Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytų aplinkybių, kada negalima taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės.

7.2. Šiuo atveju sulaikymas yra per griežta, neproporcinga ir neteisinga Užsieniečio laisvės suvaržymo priemonė. Užsienietis kartą išvyko iš Lietuvos, bet suprato savo elgesį, pasekmės ir daugiau neketina išvykti.

7.3. Centre yra sudarytos pakankamos sąlygos apgyvendinti Užsienietį tokiomis sąlygomis, kad būtų užtikrintas jo buvimas Centro teritorijoje, todėl yra pagrindas neskirti jam griežčiausios priemonės. Taikant alternatyvią sulaikymui priemonę, numatytą Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte, apeliantas būtų aprūpintas gyvenamąja vieta, maistu, būtiniausiomis paslaugomis, taip pat būtų užtikrintas jo buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet tuo pačiu sudarytos sąlygos minimaliai judėti ir taip nesuvaržyti jo laisvės.

7.4. Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas, nes teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas.

8. Pareiškėjas Centras atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apelianto apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą.

9. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta:

9.1. Užsienietis iš Lietuvos Respublikos bandė pasišalinti tyčia, tai sąmoningai suprasdamas ir žinodamas galimas tolimesnes pasišalinimo iš Lietuvos Respublikos teisines pasekmes. Nekyla jokių abejonių dėl to, kad Užsienietis piktnaudžiauja prieglobsčio procedūra ir jos metu prieglobsčio prašytojui teikiamomis garantijomis. Tokio jo elgesio negalima vadinti bendradarbiavimu su valdžios institucijomis prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu, kadangi jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos bei išaiškinta, kad kol nėra išnagrinėtas jo prieglobsčio prašymas ir nėra priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje, jis privalo būti Lietuvoje ir negali išvykti į kitas Europos Sąjungos šalis.

9.2. Alternatyvios sulaikymui priemonės taikymas šiuo atveju nėra pakankamai proporcinga priemonė siekiamiems tikslams. Suteikus Užsieniečiui galimybę laisvai judėti prieglobsčio prašymo nagrinėjimo metu (kol nebus priimtas galutinis sprendimas prieglobsčio byloje), iškils rizika, kad jis nesulauks galutinio sprendimo ir, siekdamas išvengti galimo išsiuntimo į kilmės šalį, išvyks iš Lietuvos.

9.3. Užsieniečiui teisme buvo suteikta teisė pasisakyti ir duoti parodymus, jis davė paaiškinimus dėl bylos aplinkybių, uždavė klausimus. Be to, Užsienietis apeliaciniame skunde nenurodė, kokių aplinkybių jis negalėjo paaiškinti teismo posėdyje ir kokių aplinkybių teismas negalėjo individualizuoti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo tenkintas Centro teikimas sulaikyti Užsienietį Centre iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje, pagrįstumas ir teisėtumas.

11. Pirmosios instancijos teismas tenkino Teikimą, nustatęs, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, t. y. neturėdamas dokumentų, patvirtinančių jo teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje, neteisėtai ir ne per pasienio kontrolės punktą kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną, prieglobsčio Lietuvos Respublikoje pasiprašė tik po sulaikymo, neturi artimų giminystės ar kitų socialinių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, kartą jau bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos, todėl siekdamas išvengti tikėtino išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jis gali bandyti savavališkai išvykti ir pasislėpti, taip sukeldamas nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.

12. Užsienietis su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, apeliacinį skundą motyvuoja tuo, jog sulaikymas yra per griežta ir neproporcinga priemonė, nes jis (Užsienietis) nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, bendradarbiauja su institucijomis prieglobsčio prašymo byloje, be to, suprato savo elgesį, pasekmes ir daugiau neketina išvykti.

13. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, kad asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė – viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas leistinas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. vasario 5 d. nutarimą). Tai reiškia, kad asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais.

14. Byloje nėra ginčo dėl to, kad tiek ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu, tiek šiuo metu Užsienietis turi prieglobsčio prašytojo teisinį statusą, tačiau sulaikymas, jei egzistuoja Įstatymo 113 straipsnyje įtvirtinti pagrindai, užsieniečiui gali būti taikomas ir tuo atveju, kai jis yra pateikęs prašymą prieglobsčiui suteikti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. N858-90/2014; kt.).

15. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytas aplinkybes, yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir pan.) (1 p.); neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena) (2 p.); neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika (3 p.); neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje (4 p.); užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką (7 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais (10 p.); prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu neteisėtai išvyko ar bandė išvykti iš Lietuvos Respublikos (11 p.).

16. Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog netaikant sulaikymo yra pagrindas manyti, kad Užsienietis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į kilmės valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

17. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tol, kol nėra įsiteisėjęs priimtas sprendimas dėl užsieniečio prieglobsčio prašymo, negalima teigti, kad asmens prieglobsčio prašymo motyvai, atsižvelgiant į individualias su pateiktu prieglobsčio prašymu susijusias aplinkybes, jau yra galutinai išaiškinti, t. y. papildomas poreikis informacijai dėl šių motyvų jau negalėtų kilti (žr., pvz., 2019 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4351-1062/2019; 2021 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2771-261/2021).

18. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad į Lietuvos Respubliką Užsienietis atvyko neturėdamas jokių asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jų nepateikė ir valstybės institucijoms, jo tapatybė nėra patvirtinta (bylos dokumentuose Užsieniečio vardas bei pavardė nurodomi skirtingai – D. B. arba D. K.). Pažymėtina, jog Užsienietis kartu su kitais 8 užsieniečiais buvo sulaikytas kelyje Kalvarija–Suvalkai, išvykstantis iš Lietuvos Respublikos į Lenkijos Respubliką. Toks Užsieniečio elgesys nelaikytinas bendradarbiavimu su kompetentingų valstybės institucijų pareigūnais.

19. Užsienietis apeliaciniame skunde teigia, kad nebuvo tinkamai išklausytas, nes teismo posėdyje dalyvavo su kitais asmenimis, ir bylos nagrinėjimas nebuvo individualizuotas. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išaiškino teismo posėdyje dalyvaujantiems užsieniečiams, kad yra susipažinęs su teikimų medžiaga, visi užsieniečiai buvo sulaikyti tomis pačiomis aplinkybėmis, kalba ta pačia kalba, tuo pačiu dialektu, todėl nusprendė visus teikimus nagrinėti tame pačiame teismo posėdyje. Akcentuotina, kad pirmosios instancijos teismas išklausė Užsieniečio paaiškinimus, todėl nėra pagrindo išvadai, jog teismo posėdyje Užsienietis nebuvo tinkamai išklausytas.

20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas Teikime prašė Užsienietį sulaikyti iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau nei bus priimtas galutinis sprendimas jo prieglobsčio byloje. Pirmosios instancijos teismas Užsienietį sulaikė iki 2021 m. spalio 30 d., bet ne ilgiau iki kol bus nustatyta jo teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje. Iš Teikimo ir bylos medžiagos matyti, kad Užsienietis buvo sulaikytas Tarnybos 2021 m. liepos 29 d. ne ilgiau kaip 48 val., t. y. faktiškai Užsieniečio sulaikymas prasidėjo 2021 m. liepos 29 d. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Įstatymo 114 straipsnio 7 dalį prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2021 m. spalio 30 d., o ne iki 2021 m. spalio 29 d.

21. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimas iš esmės yra pagrįstas, tačiau pirmosios instancijos teismas be teisėto pagrindo taikė ilgesnį sulaikymo laikotarpį, nei buvo nurodyta pareiškėjo Teikime, todėl apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad Užsienietis yra sulaikomas Centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Užsieniečio (duomenys neskelbtini) piliečio D. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2021 m. liepos 30 d. sprendimą pakeiti ir sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Laikinai sulaikyti (duomenys neskelbtini) pilietį D. K. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre iki 2021 m. spalio 29 d., bet ne ilgiau iki kol bus priimtas ir įgyvendintas sprendimas dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje.“

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Dalia Višinskienė