2022-02-17 Nr. AB-3981-3-61-3-03795-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1219-520/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03795-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.6.3; 8.6.4; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) pilietė (duomenys neskelbtini) (toliau – ir pareiškėja) su skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr.21S30748 (toliau – ir Departamento Sprendimas); 2) panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6K-1136 (toliau – ir Komisijos Sprendimas); 3) įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

2. Pareiškėja paaiškino, kad gyveno (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime. Ji yra (duomenys neskelbtini) tikėjimo, viena gyvenanti (duomenys neskelbtini) moteris ((duomenys neskelbtini)). Pareiškėja teigė, kad neturi (duomenys neskelbtini) ateities, nes (duomenys neskelbtini) yra engiami bei diskriminuojami. Norėdama saugumo bei siekdama išvengti grėsmės savo sveikatai ir gyvybei, pareiškėja išvyko iš (duomenys neskelbtini) ir prašė Lietuvoje prieglobsčio.

3. Pareiškėja nesutiko su Departamento Sprendimu ir teigė, kad nurodė realias aplinkybes ir pagrindė savo prašymą suteikti prieglobstį.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad ji yra moteris, todėl pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir ESTT) praktiką jai kylanti grėsmė turi būti vertinama individualiai pagal „slankiojančią skalę“, o pagal Europos prieglobsčio paramos biuro (toliau – ir EPPB) nustatytus reikalavimus moterys ir (duomenys neskelbtini) yra priskiriami padidintos rizikos asmenų grupei. Departamentas į šiuos reikalavimus neatsižvelgė bei nepagrįstai nurodė, kad pareiškėja neįrodė jai kylančios individualios grėsmės. Pareiškėja nurodė konkrečias individualias aplinkybes, kad dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo ji negali pasilikti kilmės šalyje, nes kyla grėsmė jos visokeriopam saugumui, įskaitant gyvybę ir sveikatą.

5. Pareiškėja akcentavo, kad Departamento Sprendime nurodyta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)) režimas ir (duomenys neskelbtini) (toliau – ir (duomenys neskelbtini)) vykdė žiaurius nusikaltimus prieš (duomenys neskelbtini), juos žudė, kankino, vertė priimti (duomenys neskelbtini) religiją, moterys ir merginos buvo parduodamos vergų turguose bei laikomos seksualinėje nelaisvėje. (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai, reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes dabartinė (duomenys neskelbtini) vyriausybė nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečio teisių (duomenys neskelbtini). Ši informacija yra nurodyta Departamento Sprendime, tačiau Departamentas ją ignoravo ir į ją neatsižvelgė.

6. Pareiškėja teigė, kad Departamento Sprendime pateikta informacija patvirtina, jog pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo yra nesaugu, jai kyla visokeriopa rizika, įskaitant riziką gyvybei ir sveikatai. Be to, aplinkybė, kad pareiškėja negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės tikimybės (duomenys neskelbtini) tikėjimo moteriai (duomenys neskelbtini). Pareiškėja yra priskiriama padidintos rizikos grupei net pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini) religija), todėl individuali grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nereikia. Departamentas neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėja savo kilmės šalyje neturi jokio vyriško palaikymo, kas yra ypatingai svarbu moteriai (duomenys neskelbtini). Departamentas Sprendime nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, pagrindžiančių prieglobsčio prašymo atmetimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nekyla grėsmės dėl religijos, ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

7. Pareiškėja nurodė, kad Departamentas, spręsdamas dėl pareiškėjos išsiuntimo, rėmėsi 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB) 7 straipsnio 4 dalies išimtimi, nors šios išimties pareiškėjos atveju nėra. Savo elgesiu pareiškėja niekaip neparodė, kad ketintų išvykti iš Lietuvos ar pasislėpti, visą laiką laikėsi apgyvendinimo Lietuvoje tvarkos. Pareiškėja bendradarbiavo su institucijomis nustatant prieglobsčio motyvus, nepadarė pažeidimų, jos pasakojimas ir išvykimas iš kilmės valstybės buvo nulemtas patiriamos baimės dėl persekiojimo, pareiškėja visą laiką buvo geranoriška, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad ji savanoriškai neišvyktų iš šalies. Pareiškėja pabrėžė, kad Departamento sprendimai negali būti grįsti prielaidomis, o Direktyvoje 2008/115/EB nurodytos išimtinės aplinkybės nebuvo nustatytos ar pagrįstos.

8. Pareiškėja pažymėjo, kad Departamentas nepagrįstai ir neproporcingai taikė maksimalų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laiką. Pareiškėja dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, iš kilmės valstybės išvyko siekdama apsisaugoti nuo gresiančio pavojaus gyvybei ir sveikatai. Jos veiksmuose nebuvo jokio piktnaudžiavimo, pareiškėja laikėsi nustatytų tvarkų, o jos išvykimas iš kilmės valstybės buvo siekiant suprantamo tikslo – saugaus gyvenimo.

9. Pareiškėja nurodė, kad jai nepagrįstai nesuteiktas prieglobstis. Departamentas neįvykdė pareigos tinkamai ir individualizuotai išnagrinėti pareiškėjos prašymą, nesurinko visos aktualios kilmės valstybės informacijos, todėl Departamento Sprendimas turi būti panaikintas kaip neišsamus ir nepagrįstas, turintis esminių prašymo tyrimo ir sprendimo formos bei turinio trūkumų.

10. Pareiškėja akcentavo, kad nesutinka su Komisijos Sprendimu. Pareiškėja buvo nurodžiusi, kad turi būti užtikrintas tiesioginis jos išklausymas, prašyta Departamento Sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas. Asmens teisė į tiesioginį, rungtynišką procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojai teisę būti išklausytai yra fundamentali skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami per labai trumpą laiką, minimizuotas apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

11. Pareiškėja pabrėžė, kad Departamentas visiškai neanalizavo, kokie yra pareiškėjos santykiai su dukterų sutuoktiniais, ar jie gali pareiškėją apsaugoti, todėl Komisijos Sprendime nurodytas argumentas, kad pareiškėja turi dukteris, kurios turi sutuoktinius, negali būti tinkamas ir paneigiantis pareiškėjos, kaip vienišos moters (be vyriško palaikymo), statusą (duomenys neskelbtini).

12. Pareiškėja akcentavo, kad net jei ji asmeniškai nesusidūrė su persekiojimu, tai nereiškia, jog ji negali persekiojimo ir diskriminacijos patirti, nes religinei bendruomenei priklausančio asmens baimė gali būti pagrįsta šeimos narių, draugų ar visuomenės grupėse (etninės, rasinės, religinės ar pan.), kuriai jis priklauso, patirtimi. Pareiškėja nesutiko su Komisijos argumentais, kad Departamento surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos gyvenamoji vietovė nėra kontroliuojama (duomenys neskelbtini). Departamento Sprendime nurodyta informacija įrodo, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje yra (duomenys neskelbtini) kaimas vyksta (duomenys neskelbtini) atakos, t. y. bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) suduria su persekiojimu ir jiems kyla grėsmė kilmės valstybėje.

13. Pareiškėja laikėsi pozicijos, kad (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gairės) negali būti vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis daroma išvada, jog pareiškėjos kilmės valstybėje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, o bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Gairėse apibendrinta informacija, kurios turinys yra iki 2020 m. spalio mėnesio, todėl, sprendžiant apie saugumo padėtį, be kita ko, beatodairiško smurto lygį, turėjo būti aptariama ir aktualiausia saugumo padėtis, o ne buvusi prieš metus. Saugumo situacija yra sparčiai kintantis rodiklis, t. y. tokie duomenys ir Departamento surinkti faktai, kad saugumo padėtis dabar nepasikeitusi turėjo būti aiškiai nurodyti sprendime, nes priešingu atveju laikytina, kad motyvai dėl saugumo padėties nėra pagrįsti ir paremti objektyvia ir patikrinama informacija. Gairių rekomendacinis pobūdis ir EPPB išreikšta pozicija dėl valstybių rėmimosi apibendrinta informacija patvirtina, jog tik Gairės nėra pakankama informacija sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą.

14. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

15. Departamentas pažymėjo, kad surinko su pareiškėjos individualia situacija susijusią kilmės valstybės informaciją. Įvertinęs surinktą informaciją, Departamentas konstatavo, kad pareiškėja priklauso (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, kuri EPPB priskiriama prie galinčių susidurti su padidinta rizika patirti smurtą. Paskutinė pareiškėjos gyvenamoji vietovė nėra riziką didinantis veiksnys, 2021 metų EPPB ataskaitoje nurodoma, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

16. Departamentas pabrėžė, kad tai, jog pareiškėja yra moteris, pagal Gaires reiškia, jog ji turi padidintą riziką patirti smurtą. Norint įvertinti, ar vienišos moters patiriama diskriminacija galėtų būti prilyginta persekiojimui, reikia apžvelgti patiriamos diskriminacijos mastą ir dažnumą konkrečios moters atveju. Nors (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) gyvena dvi pareiškėjos dukterys, kurios ištekėjusios, turi sutuoktinius. Be to, apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymą (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Visos apklausos metu nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties. Departamentas informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nenustatė.

17. Departamentas paaiškino, kad pareiškėja savo pareiškimą dėl jai kylančios individualios grėsmės kilmės valstybėje grindė tik subjektyvia nuomone, nepateikiant objektyvių įrodymų dėl visiškai pagrįstos baimės patirti persekiojimą ar didelę žalą. Vadovaudamasis ESTT praktika, Departamentas nurodė, kad, nustatant visiškai pagrįstą baimę, vertinamas tik objektyvusis jos elementas, reikalavimo, kad subjektyvusis elementas būtų išpildytas nėra. Jokių duomenų, kurie leistų vertinti, kad pareiškėjos nurodoma persekiojimo baimė yra objektyvi, nebuvo nustatyta. Departamentas teigė, kad tinkamai įvertino pareiškėjos pasakojimo aplinkybes informacijos apie kilmės valstybę kontekste.

18. Departamentas nurodė, kad, nepaisant to, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, Departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad surinktoje informacijoje neatsispindi realios grėsmės patirti persekiojimą būnant (duomenys neskelbtini) ir tai, kad pareiškėjos pateiktoje publikacijoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) atstovams bet kada gali kilti grėsmė yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

19. Departamentas akcentavo, kad pareiškėjos prašymas suteikti prieglobstį buvo išnagrinėtas skubos tvarka bei atmestas. Į Lietuvos Respubliką pareiškėja atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik tada, kai buvo sulaikyta pareigūnų, todėl prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvos Respublikoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvos Respublikoje) nebuvo ir nėra pareiškėjos tikslas. Departamentas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 126 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pareiškėjai nesuteikė termino savanoriškai išvykti, nes buvo pagrindas manyti, kad ji gali pasislėpti, todėl buvo nuspręsta išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

20. Departamentas pažymėjo, kad iki ginčijamų sprendimų priėmimo pareiškėja nepateikė prašymo leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę. Departamentas paaiškino, kad tuo atveju, jeigu pareiškėja nori savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, ji gali kreiptis į Departamentą ar Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, t. y. jei pareiškėja pateiks prašymą leisti savanoriškai grįžti į kilmės valstybę, tokiu būdu bus inicijuota procedūra, kurios metu šis klausimas ir bus išspręstas.

21. Departamentas paaiškino, kad pareiškėjai draudimo atvykti laikotarpis nustatytas atsižvelgiant į tai, kad ji į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturėjo pateisinamos priežasties kirsti Lietuvos Respublikos sieną, neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika, kelia nelegalios migracijos grėsmę. Nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio. Departamento atlikto tyrimo metu nenustatytas tarptautinės apsaugos suteikimo pareiškėjai poreikis ir nėra pagrindo vertinti, kad toks poreikis kils artimiausioje ateityje. Be to, Departamento Sprendimu pareiškėjai neuždraudžiama vykti į trečiąsias valstybes, nepriklausančias Šengeno erdvei.

22. Pasisakydamas dėl Komisijos Sprendimo, Departamentas pažymėjo, kad Komisija nenustatė aplinkybių, dėl kurių žodinis pareiškėjos skundo nagrinėjimas būtų būtinas. Tokių aplinkybių skunde neįvardijo ir pati pareiškėja. Vien tai, kad pareiškėjos skundas buvo nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, nesant jokių objektyvių duomenų apie tai, kad tam tikros reikšmingos bylos aplinkybės dėl šios priežasties liko neįvertintos, nesudaro pagrindo vertinti, kad Komisijos Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas.

23. Departamentas paaiškino, kad, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, surinko bei įvertino visą aktualią bei su pareiškėjos individualia situacija susijusią informaciją kilmės valstybės informacijos kontekste, ir konstatavo, kad nenustatyta nei tikėtino persekiotojo, nei jo tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją. 2020 m. spalio mėnesį (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini). Šis susitarimas turi užtikrinti saugų gyvenimą (duomenys neskelbtini) gubernijoje. 2021 m. kovo mėnesį (duomenys neskelbtini) federalinis parlamentas priėmė (duomenys neskelbtini) įstatymą, kuriuo siekiama sukurti žalos, susijusios su konflikto metu moterų (aukų) patirto seksualinio smurto pasekmėms atlyginimo sistemą. Šiuo įstatymu siekiama reabilituoti, reintegruoti ir suteikti ekonomines galias smurtą išgyvenusioms (duomenys neskelbtini) moterims. Šios pastangos bus įgyvendinamos kartu su Jungtinių Tautų tyrimo grupėmis..Informacijos apie tai, kad šiuo metu (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, Departamentas nenustatė.

II. 24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 5 d. sprendimu pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą tenkino iš dalies – pakeitė Departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 4 punktą ir jį išdėstė taip: „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, pakeitė Komisijos Sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus, o kitus pareiškėjos reikalavimus atmetė.

25. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė šias faktines aplinkybes:

25.1. 2021 m. liepos 16 d. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Varėnos pasienio rinktinės Gintaro Žagunio pasienio užkardos pareigūnai sulaikė 14 asmenų, neteisėtai kirtusių Lietuvos Respublikos sieną ir prisistačiusių (duomenys neskelbtini) piliečiais, tarp kurių buvo ir pareiškėja. 2021 m. liepos 21 d. pareiškėja (pasitelkiant vertėjus nuotoliniu būdu) žodžiu išreiškė prašymą suteikti jai prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

25.2. 2021 m. liepos 21 d. pareiškėja pirminės apklausos metu nurodė šias faktines aplinkybes:

25.2.1. (duomenys neskelbtini).

25.2.2. (duomenys neskelbtini).

25.2.3. (duomenys neskelbtini).

25.2.4. (duomenys neskelbtini).

25.2.5. (duomenys neskelbtini).

25.2.6. (duomenys neskelbtini).

25.3. 2021 m. spalio 6 d. buvo atlikta antrinė pareiškėjos apklausa, kurios metu pareiškėja nurodė šias faktines aplinkybes:

25.3.1. (duomenys neskelbtini).

25.3.2. (duomenys neskelbtini).

25.3.3. (duomenys neskelbtini).

25.3.4. (duomenys neskelbtini).

25.3.5. (duomenys neskelbtini).

25.3.6. (duomenys neskelbtini).

25.4. Departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, Departamento Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjai pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861 (toliau – SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

25.5. Pareiškėja su skundu kreipėsi į Departamentą, prašydama panaikinti Departamento Sprendimą ir įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį.

25.6. Komisijos Sprendimu pareiškėjos skundas buvo atmestas.

26. Teismas nurodė, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (ginčui aktualios redakcijos, galiojusios nuo 2021 m. birželio 15 d. iki 2021 m. liepos 22 d., nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2021 m. rugpjūčio 11 d., galiojanti nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d.). Teisiniai santykiai dėl prašomo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo reglamentuojami Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, kurių nuostatos yra tarpusavyje susijusios. Teismas apžvelgė Įstatymo nuostatas (86 str. 1 d., 87 str. 1 d., 2 d.), 1951 m. liepos 28 d. Ženevos konvencijos dėl pabėgėlio statuso 1 straipsnio A dalies nuostatas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktiką ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) nuostatas (99 p.).

27. Teismas, įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, padarė išvadą, kad pareiškėjos pagrindinė išvykimo iš kilmės valstybės priežastis buvo prastos gyvenimo sąlygos kilmės valstybėje, t. y. ekonominė priežastis. Teismas sutiko su Departamento išvada, kad pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

28. Teismas akcentavo, kad pareiškėjos pasakojimas apie bendrą grėsmę (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) tikėjimo žmonėms nesudaro pagrindo vertinti tai kaip persekiojimą kilmės valstybėje, kas sudarytų pagrindą taikyti Įstatymo nuostatas dėl prieglobsčio suteikimo. Teismas pažymėjo, kad Departamentas tokią išvadą padarė surinkęs pakankamai duomenų apie pareiškėjos kilmės valstybę, taip pat įvertinęs pareiškėjos padėtį kilmės valstybėje bei įvertinęs pareiškėjos pasakojime nurodytas aplinkybes.

29. Atsižvelgęs į tai, kad Departamentas, vertindamas pareiškėjos teiginius, surinko visą aktualią, išsamią kilmės valstybės informaciją, ji yra iš skirtingų patikimų šaltinių, įskaitant EPPB informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei informacija iš žiniasklaidos priemonių, teismas atmetė pareiškėjos argumentus, kad Departamentas, vertindamas saugumo padėtį (duomenys neskelbtini), vadovavosi tik Gairėmis ir nesirėmė aktualiausia informacija. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad tyrimo metu Departamentas nustatė, jog pareiškėja gali būti laikoma pažeidžiamu asmeniu, tačiau Departamentas nenustatė galimų grėsmių pareiškėjos kilmės valstybėje, o ir pati pareiškėja nurodė, kad kilmės valstybėje nebuvo patyrusi persekiojimo. Departamento iš įvairių šaltinių surinkta aktuali kilmės valstybės informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) padėtis (duomenys neskelbtini) yra pagerėjusi, jiems teikiama įvairi pagalba. Departamento tyrimo metu surinkta informacija buvo įvertinta individualioje pareiškėjos situacijoje ir buvo konstatuota, jog nuo 2017 metų (duomenys neskelbtini) aktyvumas (duomenys neskelbtini) sumažėjo, grupuotės strateginis pajėgumas yra ribotas, o prieglobsčio prašytojos gyvenamoji vieta kilmės valstybėje ((duomenys neskelbtini) kaimas) nelaikytina individualią riziką didinančiu faktoriumi, padidinančiu persekiojimo tikimybę, kadangi (duomenys neskelbtini) nevaldo jokių teritorijų (duomenys neskelbtini) gubernijoje. Be to, Departamento Sprendime vadovaujamasi aktualiomis Gairėmis, kurių duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pareiškėja nenurodė jokios informacijos, kuri paneigtų Departamento surinktus duomenis. Pagal 2010 m. gegužės 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 439/2010 „Dėl Europos prieglobsčio paramos biuro įsteigimo“ nuostatas vienas iš EPPB tikslų yra kilmės valstybės informacijos rinkimas, todėl Departamentas pagrįstai rėmėsi Gairėmis.

30. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja ne tik nenurodė individualių priežasčių, atitinkančių Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose nurodytus kriterijus, bet ir nedetalizavo beatodairiško smurto aplinkybių kilmės valstybėje. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės yra deklaratyvaus pobūdžio bendros žinios, niekaip nesusijusios su pareiškėjos asmeniniais išgyvenimais.

31. Teismas papildomai pažymėjo, kad aplinkybės, jog pareiškėja kilmės valstybėje gyvena netoli dukrų, kurios yra ištekėjusios patvirtina, kad pareiškėja nepriklauso EPPB išskiriamam padidintos rizikos asmenų profiliui – savarankiškai gyvenančios moterys – į kurį reikia atsižvelgti priimant sprendimą dėl prieglobsčio. Pareiškėja šios aplinkybės apklausų bei teismo posėdyje ir nenurodė kaip priežasties, dėl kurios patiria grasinimus ir persekiojimą. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos paaiškinimai pirminės ir antrinės apklausų bei teismo posėdyje buvo prieštaringi.

32. Įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pareiškėjos teiginius, nurodytus teismo posėdyje, teismas konstatavo, kad teismas konstatuoja, kad pareiškėjos galutinis kelionės tikslas yra patekti į Belgiją ar į Vokietija. Teismas taip pat nenustatė, kad pareiškėja siekė teisėtu būdu patekti į Lietuvos Respublikos teritoriją, prieglobsčio prašymą pateikė tik po to, kai sutiko Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnus, ir buvo pristatyta į užkardą, todėl teismas sprendė, kad negalima teigti, jog pareiškėja elgėsi teisėtai, rūpestingai ir atsakingai.

33. Teismas konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose.

34. Pasisakydamas dėl Departamento Sprendimo dalies išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), teismas apžvelgė Direktyvos 2008/115/EB nuostatas (6 str. 1 d., 7 str. 1 d., 4 d.). Departamento Sprendime Direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 7 straipsnio 4 dalies taikymo būtinybė nustatyta įvertinus tai, kad: pareiškėjos prašymas dėl prieglobsčio suteikimo pagrįstai atmestas, įvertinus tai, kad į Lietuvą atvyko neteisėtai, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio prašymą pateikė sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, bei kadangi yra pagrindas manyti, kad pareiškėja išsiunčiama iš Lietuvos Respublikos gali pasislėpti. Pareiškėja nėra turėjusi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje bei neturi šeiminių ryšių su asmenimis gyvenančiais Lietuvos Respublikoje ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika, o Lietuvos Respublikoje buvo tik jos prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiui.

35. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjai pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga ir adekvati priemonė jos padarytam pažeidimui. Vadovaudamasis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija), (toliau – ir Tvarka) nuostatomis (X skirsnis, 5 p., 44.4.1 p., 44.3 p), teismas nurodė, kad Departamento Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl pasiekti nurodytą tikslą (užkirsti kelią nelegaliai migracijai) būtina uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką maksimalų terminą, t. y. penkerius metus. Byloje nėra pateikta duomenų, rodančių, kad pareiškėja praeityje būtų pažeidusi atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekusi nelegaliai įteisinti savo buvimą, ar Lietuvos Respublikoje padariusi kokių nors teisės pažeidimų. Byloje taip pat nenustatyta aplinkybių, kad pareiškėja būtų išsiunčiama jau ne pirmą kartą, keltų grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ar kitų aplinkybių, kurios darytų įtaką maksimalaus draudimo atvykti termino taikymui. Teismas taip pat pažymėjo, kad 2021 m. liepos 16 d. pirminės apklausos protokole yra nurodyta, kad pareiškėjos asmens tapatybė nustatyta remiantis pareiškėjos pateiktu asmens dokumentu – (duomenys neskelbtini) pasu Nr. (duomenys neskelbtini) (išduotas (duomenys neskelbtini)), paso kopija pateikta prieglobsčio prašytojos byloje. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų pareiškėjai taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą, todėl, teismo vertinimu, toks terminas negali būti laikomas proporcingu ir protingu.

36. Teismas konstatavo, kad Departamento Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl ją pakeitė, nustatydamas, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

37. Atsižvelgęs į tai, kad Departamento Sprendimo dalis dėl draudimo pareiškėjai atvykti į Lietuvos Respubliką pakeista, teismas konstatavo, kad yra pagrindas keisti ir Departamento Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

38. Teismas nurodė, kad, išnagrinėjus bylos medžiagą, nenustatyti pagrindai panaikinti Departamento Sprendimą ir Komisijos Sprendimą, todėl atmetė išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 39. Pareiškėja (duomenys neskelbtini) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti.

40. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino jos pasakojimą, nepagrįstai padarė išvadą, jog pareiškėjos prašymas yra grindžiamas bendro pobūdžio teiginiais ir jai kilmės šalyje nekyla individualios grėsmės pavojus.

41. Pareiškėja akcentuoja, kad (duomenys neskelbtini) moterų padėtis (duomenys neskelbtini) iš esmės nėra pasikeitusi, nes nėra priimti įstatymai reikalingi reabilituoti ir integruoti smurtą patyrusias (duomenys neskelbtini) moteris. Moterys ir toliau susiduria su dideliais sunkumais, nes (duomenys neskelbtini) valdžia nevykdo įsipareigojimų, todėl (duomenys neskelbtini) neturi pagrindinių piliečių teisių (duomenys neskelbtini). Visa ši informacija yra nurodyta Departamento Sprendime, tačiau Departamentas ir teismas šią informaciją ignoravo ir į ją neatsižvelgė. Sprendime pateikta informacija patvirtina, kad pareiškėjai dėl (duomenys neskelbtini) tikėjimo yra nesaugu, jai kyla visokiausios grėsmės.

42. Pareiškėja pabrėžia, kad ji yra priskiriama padidintos rizikos grupei pagal du kriterijus (moteris ir (duomenys neskelbtini) religija), todėl individuli grėsmė yra preziumuojama, jos papildomai pareiškėjai įrodinėti nebereikia. Atsakovas neatsižvelgė į aplinkybę, kad pareiškėja savo kilmės šalyje neturi vyriško palaikymo, kas (duomenys neskelbtini) yra ypatingai svarbu moteriai ((duomenys neskelbtini)). Atsakovas ir pirmosios instancijos teismas savo sprendimuose nenurodė jokių konkrečių argumentų ir aplinkybių, grindžiančių prašymo atmetimą, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjai nekyla grėsmės dėl išpažįstamo tikėjimo.

43. Pareiškėja nurodo, kad, nors (duomenys neskelbtini) gyvena jos dukterys su sutuoktiniais, atsakovas visiškai neanalizavo pareiškėjos santykių su dukterų sutuoktiniais, nevertino, ar jie gali nors minimaliai apsaugoti pareiškėją, todėl nurodyta aplinkybė negali paneigti pareiškėjos, kaip vienišos moters, statuso.

44. Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad Departamento surinkta kilmės valstybės informacija nepatvirtina, jog (duomenys neskelbtini) valstybė šiuo metu persekioja (duomenys neskelbtini), o pareiškėjos gyvenamoji vietovė nėra kontroliuojama (duomenys neskelbtini). Departamento Sprendime surinkta informacija patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) gubernijoje, kurioje yra pareiškėjos gyvenamoji vietovė, vyksta (duomenys neskelbtini) atakos, t. y. bylos medžiaga patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) susiduria su persekiojimu ir jiems kyla grėsmė kilmės valstybėje.

45. Pareiškėja akcentuoja, kad Gairės negali būti vienintelis įrodymas, kuriuo remiantis daroma išvada, jog pareiškėjos kilmės valstybėje nekyla beatodairiško smurto grėsmė. Gairės yra rekomendacinio pobūdžio, o bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Gairėse apibendrinta informacija iki 2020 m. spalio mėnesio, todėl, sprendžiant apie saugumo padėtį, turėjo būti aptariama ir aktualiausia saugumo padėtis, o ne buvusi prieš metus. Gairių rekomendacinis pobūdis ir EPPB išreikšta pozicija dėl valstybių rėmimosi apibendrinta informacija patvirtina, jog tik Gairės nėra pakankama informacija sprendžiant prieglobsčio suteikimo klausimą.

46. Pareiškėja teigia, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos nesuteikimo pareiškėjai, naikintinos ir išvestinės Departamento Sprendimo dalys išsiųsti pareiškėją ir uždrausti jai atvykti į Lietuvos Respubliką.

47. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

48. Departamentas pažymi, kad, nagrinėjant pareiškėjos prieglobsčio prašymą, buvo įvertinta būtent pareiškėjos individuali situacija kilmės valstybės informacijos kontekste. Tyrimo metu nustatyta, kad Gairėse nurodyta, jog tam tikrais atvejais (duomenys neskelbtini) susiduria su veiksmais, kurie gali būti prilyginti persekiojimui, tačiau, vertinant individualiai, turėtų būti atsižvelgiama į veiksmų sunkumą ir (arba) pasikartojimą, įvairių veiksmų kaupimąsi, kadangi vien tik tai, kad asmuo yra (duomenys neskelbtini), nereiškia, jog jis būtinai bus persekiojimas, diskriminuojamas savo bendrapiliečių ar kitų subjektų. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (2021 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3776-415/2021).

49. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjos paskutinė gyvenamoji vieta kilmės valstybėje nėra riziką didinantis veiksnys ((duomenys neskelbtini) šios teritorijos nevaldo). Vertinant pareiškėjos galimybes saugiai gyventi kilmės valstybėje, buvo įvertinta ir tai, kad pareiškėja saugiai gyveno kilmės valstybėje, nepatiriant grasinimų ar persekiojimo, taip pat ji nenurodė realių grėsmių gyvenimo (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio informacija apie padėtį kilmės valstybėje, todėl, nepaisant to, kad pareiškėja yra (duomenys neskelbtini), pagrįstai nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių jai gresia pavojus dėl beatodairiško smurto.

50. Departamentas paaiškina, kad, remiantis EPPB pateikiamais duomenimis, pareiškėja, kaip (duomenys neskelbtini) moteris, priskiriama padidintos rizikos asmenų grupei, tačiau EPPB taip pat nurodo, kad, net patenkant į šią grupę, ne visi individai susiduria su padidinta rizika patirti beatodairišką smurtą, būtina atsižvelgti į tai, ar asmuo gyvena vietovėje, kur vis dar veikia (duomenys neskelbtini), taip pat, ar asmuo turi dokumentus, patvirtinančius tapatybę, jo lytį (moterys, kurias buvo pagrobę (duomenys neskelbtini), gali susidurti su visuomenės stigmatizacija). Pareiškėja nenurodė, kad prieš ją būtų įvykdytas bent vienas Gairėse minimas pažeidimas. Tyrimo metu nenustatyta individualaus pobūdžio aplinkybių, kurios leistų pagrįstai spręsti, kad pareiškėja ateityje susidurs su netinkamu elgesiu dėl to, kad ji yra (duomenys neskelbtini) moteris. Nors pareiškėja ir (duomenys neskelbtini), tačiau (duomenys neskelbtini) gyvena dvi pareiškėjos dukterys, kurios ištekėjusios, turi sutuoktinius. Apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymą (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą. Visos apklausos metu nebuvo pastebėta jokių užuominų, kurios pagrįstų tikimybę, kad pareiškėja ateityje galėtų patirti netinkamą elgesį dėl savo lyties.

51. Departamentas, vadovaudamasis nustatytomis aplinkybėmis apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje ir ESTT praktika, teigia, kad nepaisant to, jog pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) bendruomenės narė, Departamentas nenustatė, o pareiškėja neįrodė individualių, su pareiškėjos asmeniu susijusių aplinkybių, leidžiančių spręsti, kad pareiškėja, būdama (duomenys neskelbtini), savo kilmės šalyje susiduria su realia persekiojimo rizika, todėl pareiškėjos skundo argumentai, kad surinktoje informacijoje neatsispindi realios grėsmės patirti persekiojimą būnant (duomenys neskelbtini) ir tai, kad pareiškėjos pateiktoje publikacijoje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) atstovams bet kada gali kilti grėsmė yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

52. Departamentas akcentuoja, kad Gairės apie padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje (tiek apie (duomenys neskelbtini) padėtį, tiek apie bendrą saugumo padėtį) yra aktualus ir patikimas šaltinis, kuriuo turėjo pagrindą vadovautis tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas. Departamento Sprendime remtasi ne tik EPPB, bet ir kitų patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjos individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame sprendime, išvadas, pareiškėja skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad Departamento Sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti Departamento Sprendimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 53. Byloje ginčas iš esmės kilo dėl Departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimo Nr. 21S30748, kuriuo nuspręsta nesuteikti pareiškėjai prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 5 metus, pagrįstumo ir teisėtumo. Pareiškėja skunde taip pat prašė panaikinti Departamento 1-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 6K-1136 ir įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

54. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad tiek Departamento Sprendimas, tiek Komisijos Sprendimas yra pagrįsti ir teisėti. Pirmosios instancijos teismas pritarė atsakovo pozicijai, kad pareiškėja neatitinka kriterijų, nurodytų Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte ir Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje, kuriems esant suteikiamas pabėgėlio statusas. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pareiškėja neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, numatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Departamento Sprendime pagrįstai nurodyta išsiųsti pareiškėją į kilmės valstybę, tačiau pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, ir dėl to pakeitė Departamento Sprendimą, t. y. nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

55. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas būtų patenkintas. Apeliaciniame skunde teigiama, kad atsakovas, nagrinėdamas pareiškėjos prašymą dėl prieglobsčio suteikimo, tyrimą atliko neišsamiai, nevertino pareiškėjos asmeninių savybių, nesurinko aktualios informacijos apie pareiškėjos kilmės valstybę, nepagrįstai vadovavosi tik Gairėmis.

56. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

57. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

58. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012; kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

59. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

60. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018; kt.).

61. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas nagrinėjant kiekvieną atvejį individualiai, objektyviai ir nešališkai, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

62. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

63. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

64. Nagrinėjamu atveju pareiškėja prieglobsčio prašymą motyvavo tuo, kad nori gydytis, nes serga (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) gydytis negalėjo, nes neturėjo pinigų, pareiškėja tikėjosi, kad Lietuvos Respublikoje jai padės. Apklausos metu pareiškėja nurodė iš esmės analogiškus motyvus, papildomai paaiškino, kad atvyko į Lietuvos Respubliką ieškodama geresnio gyvenimo, nes yra (duomenys neskelbtini), jai sunku susirasti darbą, negauna jokios finansinės paramos kilmės šalyje, tačiau jokių individualių persekiojimą pagrindžiančių aplinkybių nenurodė ir savo pasakojime neindividualizavo, kokia konkrečiai grėsmė jai kyla. Prašyme suteikti prieglobstį ir apklausos metu pareiškėja nenurodė kitų priežasčių, išskyrus priklausymą (duomenys neskelbtini) religinei bendruomenei, dėl kurių ji gali patirti persekiojimą.

65. Iš Gairių matyti, kad ne visiems asmenims, priskiriamiems (duomenys neskelbtini) grupei, kyla tokio pobūdžio grėsmė, kuri reikštų pagrįstą persekiojimo baimę. Grėsmę gali patvirtinti šios aplinkybės: regionas kilmės šalyje (pvz., vietovės, kuriose toliau veikia (duomenys neskelbtini)); asmens dokumentai (jų neturėjimas); lytis ir kt.

66. Iš Departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjos kilmės valstybėje, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjos išsakytos baimės būti persekiojamai pagrįstumą. Departamento Sprendime akcentuota, kad informacijos apie tai, jog (duomenys neskelbtini) vien priklausymas (duomenys neskelbtini) tikėjimui kelia grėsmę asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nerasta. Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėja patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Departamentas padarė išvadą, kad, kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata nėra įvykdyta, pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

67. Įvertinusi Departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjos kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėja grėsmę sieja su bendra situacija jos gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Pareiškėja prašymą suteikti prieglobstį iš esmės sieja su ekonominiais tikslais (negalėjo gauti gydymo, darbo, sunki finansinė padėtis), o ne su tuo, kad jai gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jos rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėja neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jai negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

68. Pareiškėja prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. ji neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Departamento surinkta informacija apie pareiškėjos asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad Gairių rengimo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėja taip pat neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

69. Nagrinėjamu atveju, įvertinus Departamento Sprendimą, nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas tinkamai neatliko tyrimo, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Pareiškėjos teiginiai, kad Departamentas vadovavosi tik Gairėmis yra nepagrįsti, nes iš Departamento Sprendimo matyti, kad Departamentas rėmėsi iš įvairių šaltinių surinkta informacija (pvz. (duomenys neskelbtini) įstatymais, tarptautinių organizacijų surinktais duomenimis). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Gairės yra parengtos kompetentingos institucijos, jose surinkta aktualiausia informacija apie pareiškėjos kilmės valstybę. Iš Departamento Sprendimo matyti, kad pareiškėjos situacija buvo įvertinta individualiai, t. y. buvo atsižvelgta į aplinkybes, nurodytas šios nutarties 65 punkte, todėl nėra pagrindo spręsti, kad Departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėja atvyko į Baltarusiją turėdama asmens tapatybės dokumentą – pasą.

70. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad, panaikinus Departamento Sprendimo dalis, kuriomis pareiškėjai atsisakyta suteikti prieglobstį ir papildomą apsaugą, turi būti panaikintos ir Sprendimo dalys, kuriomis pareiškėja išsiųsta į (duomenys neskelbtini) ir jai uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėjai nustatytas draudimas 5 metus atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcingas, todėl atitinkamai pakeitė Sprendimo dalis ir nustatė, kad pareiškėjai uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, o į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvestinas perspėjimas dėl draudimo pareiškėjai atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 metus nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Pareiškėja nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių šias pirmosios instancijos teismo išvadas, tokių aplinkybių nenustatė ir teisėjų kolegija, todėl ši sprendimo dalis paliekama nepakeista.

71. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017; kt.).

72. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjos paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

73. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

74. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjos apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Virginija Volskienė