21f54b6b-6b9a-4c8c-9f7f-802dd67e4b1b · Vilniaus miesto apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1-1432-1058/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-66349-2015-9                       Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.4. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. rugpjūčio 10 d.Vilnius              Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Giedrė Telksnienė,sekretoriaujant Virginijai Miliauskienei, Aušrai Razutienei ir Mindaugui Juknevičiui,vertėjaujant Eglei Smailienei ir Svetlanai Minakovai,dalyvaujant prokurorui Linui Gružui,kaltinamajam V.

K. (V. K.), kaltinamojo gynėjui ir civilinių atsakovų UAB ,,K“ ir J. L. atstovui advokatui Audriui Juozapavičiui,nukentėjusiajam I. A. (I. A.), jo atstovui advokatui Andriejui Tiščenko, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Baltarusijos Respublikoje, be pilietybės, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio iÅ¡silavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas (Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuroro 2013 m. birželio 19 d. nutarimu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo), baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, n u s t a t ė :

V. K. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje, o bÅ«tent: 2015 m. gruodžio 2 d., apie 13.23 val., Vilniuje, vairuojamu J. L. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu „MAZ 5551“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vienintele savo važiavimo krypties Geležinkelio gatvės eismo juosta, nuo Liepkalnio gatvės pusės privažiavęs ties Geležinkelio gatvės pastatu Nr. 2 prieÅ¡ žiedinę Geležinkelio-Stoties gatvių sankirtÄ esančiÄ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ir prieÅ¡ jÄ sustojęs, pažeidė Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimus, numatančius, kad artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį, o taip pat, kad transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, ir 101 punkto reikalavimÄ , numatantį, kad prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ kitiems eismo dalyviams, tai yra sustojęs prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ir praleidęs iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę pėsčiųjų perėja ėjusius pėsčiuosius, prieÅ¡ pradėdamas važiuoti jis neįsitikino, kad tai daryti saugu, o taip pat, kad kelio važiuojamojoje dalyje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti, dėl ko, pradėjęs važiuoti vairuojamo automobilio priekine dalimi partrenkė ir automobilio kairės pusės ratais pervažiavo jo judėjimo krypties atžvilgiu iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę pėsčiųjų perėja per Geležinkelio gatvės važiuojamÄ jÄ dalį ėjusiÄ pėsčiÄ jÄ S. A., kuri nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje.Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis V.

K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad įvykio dienÄ važiavo darbo reikalais į AukÅ¡tuosius Panerius. Privažiavus prie perėjos, iÅ¡ deÅ¡inės pusės buvo žmonių. Sustojo maždaug metro atstumu nuo perėjos, žmonės praėjo. PasižiÅ«rėjo į deÅ¡inės pusės langÄ , net ant Å¡aligatvio nebuvo žmonių, pasižiÅ«rėjo į kairę – ten taip pat nieko nebuvo ir jis pajudėjo. Ä® galinius veidrodėlius nežiÅ«rėjo, tik į Å¡alis. Po to jam pradėjo signalizuoti maÅ¡inos, pasižiÅ«rėjo į Å¡alis, nieko nesuprato.

Pasižiūrėjo per galinį veidrodėlį, ir pamatė, kad šalia mašinos guli žmogus. Žmogus buvo po jo mašina, bet pagalvojo, kad girtas guli. Jeigu ne kitų vairuotojų signalai, būtų nuvažiavęs, nes nieko nepajautė ir nematė. Kaltinamasis paaiškino, kad prie perėjos stovėjo 5-6 sekundes, važiavo tik praėjus žmonėms. Jam pradėjus važiuoti, pėstieji, kuriuos praleido, jau buvo išėję iš važiuojamosios dalies, jau matė juos kitoje pusėje. Aplinkui daugiau žmonių nebuvo.

Gerai matėsi Å¡aligatviai, ant Å¡aligatvių žmonių nebuvo. IÅ¡ savo sėdėjimo vietos matė ir pėsčiųjų perėjÄ ir Å¡aligatvį tiek iÅ¡ deÅ¡inės, tiek iÅ¡ kairės pusės. IÅ¡ kabinos matomumas geras. Oras ir matomumas buvo normalÅ«s, nelijo. Tačiau jeigu žmogus eina po pačia automobilio apačia – negali jo matyti. Dabar automobiliuose bÅ«na veidrodėlis, kad matyti ir priekį, tačiau jo automobilyje tokio veidrodėlio nebuvo. Patikino, kad tuo metu, kai pradėjo važiuoti, žmonių nebuvo.

Matė visÄ perėjÄ , net ir artimesnę perėjos ribÄ . Nuo deÅ¡inio važiuojamosios dalies kraÅ¡to buvo sustojęs maždaug metro – pusantro atstumu. Važiuoti pradėjo lėtai, vėliau važiuojant greitis buvo mažas – apie 10 km/h. Nurodė nepajutęs, kad partrenkė žmogų, kadangi net tuščias jo vairuojamas automobilis sveria 8,5 t. Kai įvyko avarija, jo sveikata buvo gera, nebuvo pavargęs, iki pietų nieko nedarė. Papildomai nurodė, kad automobilis, kurį vairavo įvykio metu nuosavybės teise priklauso J.

L., automobilis nėra UAB ,,K“, kurioje jis dirba, nuosavybė. Vairuoja nuo 1982 m. TÄ vietÄ , kur įvyko eismo įvykis, pravažiuoja kiekvienÄ dienÄ . Nesupranta, kaip galėjo taip atsitikti. Patvirtino, kad buvo žuvusios moters laidotuvėse, garažo darbuotojai surinko 500 EUR, Å¡iuos pinigus perdavė nukentėjusiajam. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kas aplinkybes kaltinamasis nurodė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 142).Teisiamajame posėdyje apklaustas nukentėjusysis I. A. parodė, kad įvykio nematė.

Teigė, jog AkmeniÅ¡kių kaime, Vilniaus rajone, gyveno kartu su motina viename name, santykiai buvo labai geri. Ä®vykio iÅ¡vakarėse grįžęs iÅ¡ darbo sužinojo, kad sekančiÄ dienÄ motinai reikės pas stomatologÄ Ä¯ Naujininkų poliklinikÄ , siÅ«lė nuvežti, bet ji pasakė, kad žino kur ir pati nuvažiuos. Kaip įvykio dienÄ motina važiavo iki stoties – nežino. Motinos sveikata buvo normali, nesiskųsdavo, regėjimas geras, bÅ«davo galva pasvaigdavo, tačiau fiziÅ¡kai pabėgėti ji galėjo.

Dantų skausmo nejautė, norėjo įsidėti dantų plokÅ¡telę. Be reikalo į Vilnių nevažiuodavo – arba pas stomatologÄ , arba dėl žemės. Paprastai iÅ¡eiginėmis dienomis pats nuveždavo jÄ Ä¯ Vilnių. Nukentėjusysis paaiÅ¡kino, kad dėl įvykusios nelaimės turėjo laidotuvių iÅ¡laidų, jam labai trÅ«ksta motinos palaikymo ir pagalbos namuose, ji gamindavo maistÄ , darydavo kitus ruoÅ¡os darbus, duodavo patarimų, po jos mirties kamuoja baimė, liÅ«desys, patiria sunkumų, todėl teigė, kad dėl motinos mirties patyrė neturtinę žalÄ , kuriÄ Ä¯vertino 30 000 EUR ir, be kita ko, grindė teismui pateiktais mokėjimo kvitais.

Turtinės žalos priteisti nepraÅ¡o. Nukentėjusysis nurodė, kad kaltinamasis buvo laidotuvėse ir padavė 500 EUR. Pasakė, kad pinigus surinko darbe, siÅ«lė susitarti be teismo. Po savaitės kalbėjosi su juo telefonu, tačiau vėliau taip ir nesusitiko, kaltinamasis neskambino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis iÅ¡ esmės davė analogiÅ¡kus parodymus. Papildomai buvo nurodęs, kad paprastai, iÅ¡ užmiesčio autobusu atvykę žmonės iÅ¡leidžiami Geležinkelio gatvėje, prieÅ¡ais geležinkelio stoties žiedinę sankryÅ¾Ä , ties „Mc Donalds“.

Todėl mano, kad 2015 m. gruodžio 2 d. į Vilnių atvykusi jo motina S. A. galėjo bÅ«ti bÅ«tent Å¡ioje vietoje. Tada, žiÅ«rint žiedinės sankryžos kryptimi, motina greičiausiai nuo deÅ¡iniojo Geležinkelio gatvės Å¡aligatvio bÅ«tų perėjusi į kitÄ gatvės pusę. Po to, ji pereitų geležinkelio stotį ir pėsčiųjų tiltu eitų link Naujininkų mikrorajono, kur ir yra poliklinika, pusės (t. 1, b. l. 43-44, 45).Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja V. I. parodė, kad, tikriausiai, atvažiavo tuo pačiu autobusu, kaip ir žuvusi moteris, iÅ¡ Liepkalnio pusės. IÅ¡ autobuso, prie „McDonalds“, kur sustoja visi autobusai, iÅ¡lipo labai daug žmonių.

Pati turi artritÄ , vaikÅ¡to lėčiau, todėl praėjus vienam pėsčiųjų srautui sustojo ir laukė. Už autobusų visiÅ¡kai nieko nesimatė, jie buvo viskÄ užstoję. Pati stovėjo prie perėjos, prieÅ¡ jÄ buvo vienas žmogus, stovėjo ties stulpu. PrieÅ¡ tai buvo praėję nemažai žmonių. Matė, kaip jai iÅ¡ deÅ¡inės, iÅ¡ už nugaros į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo močiutė. Ji su keliais žmonėmis buvo močiutei iÅ¡ kairės, o pastaroji aplenkė juos ir pradėjo lėkti.

Tuo pat momentu, kai močiutė iÅ¡Å¡oko, pamatė, kad maÅ¡ina jau važiuoja. Močiutė, turbÅ«t, jos nematė, pradėjo jai Å¡aukti, kad sustotų, o moteris bėgo tolyn ir žiÅ«rėjo į troleibuso sustojimÄ , į žiedo pusę. Viduryje gatvės moteris pradėjo mojuoti ir kažkÄ lenkiÅ¡kai Å¡aukti, tačiau ji buvo žemo Å«gio, vairuotojas negalėjo jos pamatyti. Matė, kaip močiutė atsitrenkė į kairę maÅ¡inos pusę ir parkrito po ratais. Automobilis dar nuvilko jÄ važiuojamÄ jÄ dalimi.

MaÅ¡ina buvo galinga, trys poros ratų, sverianti apie 5 t. Nežino, ar įmanoma buvo jÄ sustabdyti. Vairuotojas tikrai nematė, kad partrenkė žmogų, jam pradėjo pypsėti iÅ¡ visų pusių. Kai vairuotojas pajudėjo, perėja buvo tikrai tuščia. Močiutė pamatė troleibusÄ , matyt, skubėjo. Po įvykio prie jos pribėgo ir suprato, kad ji mirė. Pradėjo skambinti, kviesti greitÄ jÄ , policijÄ . Liudytoja patvirtino, kad vairuotojas buvo sustojęs neprivažiavęs sankryžos, prieÅ¡ perėjÄ .

Jam pradėjus važiuoti, už perėjos ribų, į žiedinės sankryžos pusę iÅ¡bėgo močiutė. Ji iÅ¡Å¡oko į važiuojamÄ jÄ dalį ir iÅ¡bėgusi žingsnį arba du buvo partrenkta. Ji lėkė beveik įstrižai. Nuo Å¡aligatvio ji nulipo ties kampu sankryžos su žiedu. Tuo metu automobilis jau važiavo. Ji automobilį pamatė, kai aplinkui žmonės pradėjo Å¡aukti. Buvo maždaug trijų minučių tarpas, kai maÅ¡inos vairuotojas stovėjo prie perėjos ir laukė.

Visa masė pėsčiųjų praėjo ir kai nieko nebuvo, jis pradėjo važiuoti. Perėja buvo laisva, prieÅ¡ jÄ stovėjo trys autobusai. Todėl paprastai toje vietoje visiÅ¡kai nėra matomumo, maÅ¡inos važiuoja per vidurį. Kai moteris buvo beveik per vidurį gatvės ir krovininis automobilis iÅ¡lindo iÅ¡ už autobuso, tada tik jį pamatė. Partrenkimo momentu moteris nebuvo pasiekusi kelio vidurio, kontaktavo su automobilio kairiu priekiniu kampu. Ar buvo tarpas nuo perėjos iki autobuso pasakyti negali.

Liudytoja akcentavo, kad žuvusi moteris bėgdama per važiuojamÄ jÄ dalį žiÅ«rėjo tik į troleibusų pusę. Tik tada, kai visi Å¡aukė, ji atsisuko ir pamatė sunkiasvorį automobilį. Moteris nesustojo, bėgo toliau, norėjo praÅ¡okti, bėgdama mojavo rankomis. Negalėjo tiksliai pasakyti, koks buvo atstumas nuo automobilio iki moters, kai ji jį pamatė, gal metras. Kada moteris iÅ¡girdo Å¡auksmus nežino, į Å¡auksmus ji nesureagavo. IÅ¡ pradžių pamatė tÄ moterį, o po to jau maÅ¡inÄ .

Moteris staigiai iÅ¡Å¡oko į važiuojamÄ jÄ dalį, automobilis tuo metu jau važiavo. Kai moteris pradėjo bėgti, ji buvo ant Å¡aligatvio ir iÅ¡ karto įbėgo į gatvę. Automobilis važiavo per vidurį gatvės ir kliudė moterį jau už perėjos ribų. IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytoja davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 95).Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas Č. M. (Č. M.) parodė, kad įvykio dienÄ važiavo 19-tu troleibuso marÅ¡rutu.

Stotyje paėmė keleivius. Apvažiavo ratÄ , iÅ¡ kairės pusės stovėjo troleibusas, todėl sustojo jį praleisti. Matė, kad prieÅ¡ perėjÄ stovėjo sunkiasvoris automobilis „Maz“, per perėjÄ Ä—jo žmonės. Kai visi praėjo, automobilis pradėjo važiuoti. IÅ¡ deÅ¡inės buvo stulpas ir medis, baigėsi perėja, matė, kaip automobilis pravažiavo perėjÄ ir pastebėjo, kaip iÅ¡ už perėjos bėga senutė apie 70 metų. Ji bėgte palindo tam automobiliui po deÅ¡iniu kampu.

MaÅ¡ina buvo gana aukÅ¡ta, o senutės Å«gis apie 1,60 cm. Signalizavo, bet maÅ¡ina nuvažiavo, toliau pavažiavusi ji pasisuko, sustojo į jo pusę ir vairuotojas ženklais klausė, ko iÅ¡ jo nori, rodė jam, kad po jo maÅ¡ina yra žmogus. Liudytojas patikslino, kad gale stovėjo autobusai. Sunkiasvorė maÅ¡ina stovėjo Å¡iek tiek toliau nuo Å¡aligatvio. Vairuotojas buvo pravažiavęs sankryÅ¾Ä , o moteris iÅ¡bėgo kažkur nuo tos vietos kur buvo stulpas ir medis, įlėkė po deÅ¡iniu maÅ¡inos kampu.

Po tokios maÅ¡inos kampu yra taip vadinama „mirties zona“, kai vairuotojas nieko nemato. Moteris į važiuojamÄ jÄ dalį įbėgo staigiai, tuo metu žmonės nėjo, o automobilis jau važiavo. Kai automobilis lietė pėsčiÄ jÄ kampu, ten užsivyniojo jos rÅ«bai ir maÅ¡ina pati numetė jos kÅ«nÄ atgal. Kur moteris gulėjo pasakyti negali, nes patyrė stresÄ . Moteris, tikriausiai, skubėjo į troleibusÄ , buvo prasisegusi paltÄ , ji net nežiÅ«rėjo, ar važiuoja maÅ¡inos. Daugiau žmonių nebuvo, nesimatė, tik ji vienintelė atsirado.

Močiutė bėgo ir žiÅ«rėjo kažkur tolyn, nežiÅ«rėjo nei į kairę, nei į deÅ¡inę. Bėgo greitai, tiesiai, kur troleibusai. Nieko neÅ¡aukė, rankų nekėlė, tik paltÄ buvo prasisegusi ir bėgo tiesiai už perėjos. Liudytojas pažymėjo, kad moters įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį momentu krovininis automobilis jau judėjo ir priekinė automobilio dalis jau buvo 2-3 metrai už perėjos, kabina jau buvo pravažiavusi perėjÄ , tuo metu galinė sunkiasvorio automobilio dalis buvo jau beveik pravažiavusi perėjÄ .

Jeigu močiutė bÅ«tų pastebėjusi maÅ¡inÄ , tai bÅ«tų sustojusi, tačiau jokios močiutės reakcijos nebuvo. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad pats įvykio metu stovėjo maždaug 20 m atstumu prieÅ¡ gatvę. Toje vietoje yra viena eismo juosta. Krovininį automobilį matė iÅ¡ priekio. Matė, kaip močiutė žengė į važiuojamÄ jÄ dalį. Kai pirmÄ kartÄ jÄ pamatė, ji baiginėjo perbėgti stulpÄ , medį ir pamatė jÄ ant Å¡aligatvio kraÅ¡to, suprato, kad ji ne ten bėga.

Tiksliai negali pasakyti, kiek važiuojamosios dalies močiutė buvo prabėgusi – galbÅ«t metrÄ ar pusantro. PanaÅ¡ius parodymus liudytojas Č. M. davė ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas buvo parodęs, kad, kaip jam atrodo, krovininiam automobiliui pravažiavus pėsčiųjų perėjÄ ir dar keleto metrų atstumÄ , jis staiga pamatė automobiliui iÅ¡ deÅ¡inės pusės per važiuojamÄ jÄ dalį bėgančiÄ pėsčiÄ jÄ . Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas teigė, kad, kai pirmÄ kartÄ jÄ pamatė, pastaroji jau buvo važiuojamojoje dalyje, arčiau automobilio priekinio deÅ¡inio kampo.

Nematė kaip pėsčioji prieÅ¡ tai Å¡aligatviu priėjo važiuojamÄ dalį ir kaip į jÄ Ä¯Å¾engė. Kaip jam pasirodė, pėsčioji per keliÄ bėgo kelių metrų atstumu už perėjos. Be to, pėsčioji bėgo prieÅ¡ pat važiuojančio krovinio automobilio priekinę dalį. Ji buvo gal 20 cm. atstumu nuo krovinio automobilio priekinės dalies. Viskas įvyko labai staiga. Krovininis automobilis priekiniu bamperiu, arčiau jo deÅ¡iniojo kampo, kliudė pėsčiÄ jÄ . SmÅ«gis jai teko į kairį Å¡onÄ .

Nuo smÅ«gio pėsčioji nugriuvo ant kelio ir palindo po priekiniu važiuojančio automobilio tiltu. Matė, kad po automobilio dugnu pėsčioji buvo kelis kartus apversta. Krovininis automobilis tęsė važiavimÄ ir, kaip jam pasirodė, galiniu kairiuoju ratu pervažiavo pėsčiÄ jÄ (t. 1, b. l. 78-80).Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas M. B. parodė, kad, važiavo paskui sunkvežimį kai jo vairuotojas sustojo prie perėjos, pats sustojo už to sunkvežimio. Ten yra platesnis kelias, todėl sustojo beveik centre važiuojamosios juostos.

Perėjos nematė, kadangi prieÅ¡ jį sustojusi sunkiasvorė maÅ¡ina buvo didelė. Jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, tačiau pagal plotį kartais ten sustoja ir dvi maÅ¡inos. Jam iÅ¡ deÅ¡inės ir kairės stovėjo maÅ¡inos. Sunkiasvorės maÅ¡inos vairuotojas sustojo prie perėjos, praleido žmones ir, praleidęs visus, pradėjo važiuoti, nebuvo piktybiÅ¡ko lėkimo. Pats pirmÄ kartÄ pamatė pėsčiÄ jÄ iÅ¡krentančiÄ iÅ¡ po sunkiasvorės maÅ¡inos ratų,     t. y. iÅ¡ galinio kairės pusės rato.

Galinis kairės pusės ratas su pėsčiÄ ja, atrodo, buvo už perėjos, tiksliai neužfiksavo. Sunkiasvorės maÅ¡inos vairuotojas nuvažiavo, nematė tos moters, tada pradėjo mirksėti jam Å¡viesomis, jis sustojo. Liudytojas pažymėjo, kad kaip pėsčioji įėjo į perėjÄ jis nematė, tik pagal žymes ant automobilio suprato, kad moteris iÅ¡ deÅ¡inės pusės įėjo į gatvę.Ikiteisminio tyrimo metu apkalstas liudytojas M. B. taip pat teigė nematęs paties partrenkimo momento kadangi vaizdÄ užstojo krovininis automobilis.

Liudytojas buvo nurodęs, jog krovininis automobilis po sustojimo pradėjo važiuoti „ne palengva“, o staigiai, kaip ir prieÅ¡ tai buvo stabdomas. Kai krovininis automobilis pravažiavo pėsčiųjų perėjos ribas, pamatė Å¡io automobilio priekiniu kairiuoju ratu pervažiuojamÄ Å¾mogų. PėsčiÄ jį pamatė pirmÄ kartÄ , todėl negali nurodyti jokių aplinkybių, esant kurioms pastarasis atsirado važiuojamojoje dalyje. Nors pėsčiojo partrenkimo momento nematė, jis padarė iÅ¡vadÄ , kad pastarasis buvo partrenktas automobilio priekiniu kairiuoju kampu.

Po to krovininis automobilis pėsčiÄ jį pervažiavo ir galiniais kairės pusės ratais. Pėsčiasis buvo pervažiuotas per Å¡launis ir pilvÄ . Pervažiuotam pėsčiajam iÅ¡lindus iÅ¡ po galinių automobilio ratų, krovininis automobilis nuvažiavo toliau į žiedinę sankryÅ¾Ä . Tuo metu jis pats vairuojamu automobiliu dar nebuvo pradėjęs važiuoti. Supratęs, kad krovininio automobilio vairuotojas net nepastebėjo pervažiavęs pėsčiÄ jį, jis, siekdamas atkreipti pastarojo dėmesį, nuspaudė garso signalÄ ir pradėjo mirksėti žibintų Å¡viesomis.

Nubėgęs prie pervažiuoto pėsčiojo pamatė, kad moters mirusi. Netrukus iÅ¡ toliau sustojusio krovininio automobilio iÅ¡lipo vairuotojas, kuris taip pat priėjo prie pėsčiosios. Vairuotojas buvo pasimetęs (t . 1, b. l. 82-84).Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. J. parodė, kad ryte su vaiku važiavo į poliklinikÄ , atvažiavo autobusu, iÅ¡lipo Geležinkelio gatvėje prie „McDonalds“. IÅ¡lipę iÅ¡ autobuso perėjo į kitÄ gatvės pusę, už jų jau nieko nebuvo.

MaÅ¡inos jau buvo pajudėjusios ir iÅ¡girdo, kaip kažkas rėkia. IÅ¡girdusi triukÅ¡mÄ , staigiai atsisuko ir pamatė, kaip po automobilio ratais vartosi kÅ«nas. MaÅ¡ina buvo didelė, sunki, tikriausiai, užkabino iÅ¡ priekio. Tuo metu jie su vaiku jau buvo perėję keliÄ , buvo paskutiniai. Nesupranta, iÅ¡ kur ta moteris atsirado, nematė, kaip ji iÅ¡bėgo, greičiausiai nuo autobusų pusės, kurie stovėjo beveik prie pat perėjos. Liudytoja nurodė, kad pereidama keliÄ matė stovintį krovininį automobilį, jis stovėjo, maždaug, per lengvojo automobilio korpusÄ nuo perėjos, ne prie pat Å¡aligatvio.

Nurodė, kad toje vietoje jokia maÅ¡ina negali privažiuoti, nes visada stovi autobusai, o kelias labai siauras. Matė, kaip krovininis automobilis važiavo per perėjÄ , priekinė automobilio dalis buvo įpusėjusi perėjÄ , bet dar nepravažiavusi į žiedo pusę. Ant kelio nieko nebuvo. Matė, kai pėsčioji buvo lygiai su medžiu, per puse korpuso maÅ¡inos. Mano, kad vairuotojas net nepajautė, nematė. Pati ėjo per perėjÄ maždaug metro atstumu nuo autobuso, ėjo maždaug per vidurį perėjos.

IÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus liudytoja davė ir apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 88-90).Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja B. Å . parodė, kad ėjo per perėjÄ nuo „McDonalds“ link geležinkelio stoties. Buvo srautas žmonių, ėjusių per perėjÄ , pati ji buvo paskutinė. Kai ėjo per gatvę visos maÅ¡inos stovėjo. Buvo beveik ant Å¡aligatvio, kai iÅ¡girdo moters balsÄ , atsisuko ir pamatė, kaip verčiasi kÅ«nas ir jį galiniais ratais pervažiuoja.

Moterį pamatė, galbÅ«t, Å¡iek tiek už perėjos. Kai atsisuko pažiÅ«rėti, maÅ¡ina jau judėjo. Negali pasakyti, ar maÅ¡inos buvo užvažiavusios ant perėjos kraÅ¡to. NežiÅ«rėjo, kokie automobiliai stovėjo, kažkas didelis stovėjo - autobusas ar sunkvežimis - nežino. Kai tik suÅ¡aukė žmogus, tada atkreipė dėmesį. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja davė analogiÅ¡kus parodymus (t. 1, b. l. 86).Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiojo patrulio ArtÅ«ro Saladžiaus tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2015 m. gruodžio 2 d., apie 13.35 val. iÅ¡ VPK OVS buvo gautas praneÅ¡imas, jog Geležinkelio g. 16, Vilniuje, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis partrenkė pėsčiÄ jÄ .

Atvykus nurodytu adresu, pastebėjo automobilį „Maz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas V. K. paaiÅ¡kino, kad važiavo Geležinkelio g. link Å vitrigailos g. Prie geležinkelio stoties sustojo praleisti pėsčiųjų, praleidęs pradėjo važiuoti toliau, tačiau pavažiavęs iÅ¡girdo automobilio signalo garsÄ , sustojo ir pamatė, kad Å¡alia pėsčiųjų perėjos guli moters kÅ«nas be gyvybės ženklų. Atvažiavusi Greitosios medicinos pagalbos (GMP 0892) brigada nustatė S. A. mirties faktÄ .

Krovininio automobilio vairuotojas negalėjo paaiÅ¡kinti, kaip moteris atsidÅ«rė po jo automobilio ratais, taip pat negalėjo nurodyti, kur jÄ partrenkė. MinėtÄ eismo įvykį matė liudytojai, kurie paaiÅ¡kino, kad tuo metu, kai automobilis jau buvo praleidęs pėsčiuosius ir pajudėjęs, staiga į pėsčiųjų perėjÄ iÅ¡bėgo moteris. Ä®vykį matė V. I. ir M. B. (t. 1, b. l. 5).Eismo įvykio vietos apžiÅ«ros metu nustatyta, kad eismo įvykis kilo Vilniuje, Geležinkelio gatvės važiuojamojoje dalyje, ties Geležinkelio gatvės pastatu Nr. 2, apie 3,2 m atstumu prieÅ¡ sankirtÄ su žiedine Geležinkelio- Stoties gatvių sankryža esančioje 4 m pločio kelio ženklais ir horizontaliu kelio ženklinimu pažymėtoje nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje.

Bendras gatvės važiuojamosios dalies plotis Å¡ioje atkarpoje 10,2 m. Kelio danga – grindinys. Abejose kelio pusėse yra Å¡aligatviai. Eismo įvykio metu žuvusios pėsčiosios S. A. kÅ«nas gulėjo žiedinėje Geležinkelio-Stoties gatvių sankryžoje. Kelio ilgio atžvilgiu kÅ«nas gulėjo apie 0,5-1,2 m atstumu už sankirtos su Geležinkelio gatvės važiuojamÄ ja dalimi, tuo pačiu – apie 3,7-4,4 m atstumu už perėjos tolimesnės ribos (žiÅ«rint nuo Liepkalnio g. pusės link žiedinės sankryžos, t. y. nustatyta V.

K. važiavimo kryptimi Geležinkelio gatve). Kelio pločio atžvilgiu, kÅ«nas gulėjo apie 1,9 m atstumu nuo Geležinkelio gatvės važiuojamosios dalies deÅ¡iniojo kraÅ¡to iÅ¡vestinės žiedinėje sankryžoje (žiÅ«rint nuo Liepkalnio g. pusės link žiedinės sankryžos). V. K. eismo įvykio metu vairuotas automobilis „MAZ 5551“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), po įvykio stovėjo žiedinėje sankryžoje, tarpe tarp Geležinkelio ir Stoties gatvių, apie 28,9 m atstumu už sankirtos su Geležinkelio gatvės važiuojamÄ ja dalimi, tuo pačiu – apie 32,1 m atstumu už perėjos tolimesnės ribos (žiÅ«rint nuo Liepkalnio g. pusės link žiedinės sankryžos).

Automobilis priekine dalimi buvo nukreiptas eismo kryptimi link sankirtos su Stoties gatve (t. 1, b. l. 8-17).Transporto priemonės apžiūros metu buvo nustatyta, kad automobilis „MAZ 5551“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (savininkas J. L.; techninė apžiūra atlikta, išvada – transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus, galioja nuo 2015 m. birželio 4 d. iki 2016 m. birželio 2 d.; civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu draustas ADB „Gjensidige“, draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini)) apgadintas nebuvo.

Ant automobilio priekinio kairės pusės rato ir galinio (vidinio) kairės pusės rato buvo rasta, tikėtina, kraujo žymių (t. 1, b. l. 18-25).2015 m. gruodžio 12 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad ant Geležinkelio g. važiuojamosios dalies skersai važiuojamajai daliai ant pilvo guli moters lavonas, galva nukreipta į dešinį šaligatvį, žiūrint nuo Seinų g. pusės, o kojos į kairį šaligatvį. Galva yra 1,90 m atstumu nuo važiuojamosios dalies dešiniojo krašto, žiūrint nuo Seinų g. pusės ir 0,50 m atstumu nuo žiedinės sankryžos pradžios išvestos tiesiosios, o kojos – 1,20 m atstumu nuo žiedinės sankryžos pradžios išvestos tiesiosios.

Mūvi rudais auliniais batais, juodos spalvos kelnėmis, kurios suplėšytos ir matosi sutraiškyta dešinė koja. Mūvi pilkos spalvos sijonu, kuris taip pat suplyšęs. Vilki baltos spalvos megztiniu, melsva striuke su gaubtuvu, dešinė ranka sulenkta ir pakišta po galva, kairė ranka užsukta už nugaros (t. 1, b. l. 27-29).Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje                            Nr. M 1658/2015(01) specialistas konstatavo, kad S. A. mirė nuo kūno sumušimo, kuris komplikavosi nukraujavimu, šoku, ūmiu kvėpavimo ir širdies veiklos sutrikimu.

Be kitų sužalojimų, S. A. lavone buvo nustatyti sekantys sužalojimai: nosikaulio lūžis; viršutinio žandikaulio dešinės pusės kūno lūžis; krūtinkaulio kūno lūžis; daugybiniai abipusiai šonkaulių lūžiai; juosmeninių slankstelių kūnų lūžiai su nugaros smegenų pažeidimu; krūtininių ir juosmeninių slankstelių keterinių ataugų lūžiai; daugybiniai dubens kaulų lūžiai; kairės mentės lūžis; kairio šlaunikaulio kaklo lūžis;

šeivikaulių kūnų lūžiai; širdiplėvės, diafragmos, pilvaplėvės, kepenų ir šlapimo pūslės plyšimai. Remiantis S. A. kūne nustatytų sužalojimų makromarfologiniu vaizdu, jų lokalizacija ir pateiktomis įvykio aplinkybėmis buvo nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog sužalojimai padaryti eismo įvykio metu, S. A. partrenkus automobiliui, kai pirminis kontaktas su automobiliu buvo iš kairės pusės nukentėjusiosios atžvilgiu į kojas jai esant vertikalioje padėtyje.

IÅ¡vadoje nurodyta, kad ligos, kuriomis sirgo S. A. jos mirčiai įtakos neturėjo. S. A. lavono kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 33-41).Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto iÅ¡vadoje      Nr. T-A 9666/15(01) nurodyta, kad V. K. kraujyje, paimtame 2015 m. gruodžio 2 d. 15.10 val., etilo alkoholio nerasta (t. 1, b. l. 123). IÅ¡ esmės analogiÅ¡kos aplinkybės yra užfiksuotos ir medicininės apžiÅ«ros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akte Nr. 2095 (t. 1, b. l. 130).Ikiteisminio tyrimo metu prie bylos medžiagos buvo prijungti ir teismo posėdyje peržiÅ«rėti AB „Lietuvos geležinkeliai“ filmavimo kameromis, įrengtomis ant Geležinkelio gatvės pastato Nr. 2 (esančio kitoje Geležinkelio g. pusėje nei į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį įžengė pėsčioji) ir jo artimoje aplinkoje, užfiksuotų vaizdų su dalimi įvykio aplinkybių įraÅ¡ai (viso laikmenoje įraÅ¡yti 8 vaizdo įraÅ¡ai – failai, kurių pavadinimai „2015-12-02 13-26-49-044“, „G2-4 CH08 2015-12-02 13-28-12“, „C20151202.13.2655-20151202.134156.avi“, „C20151202.132513-20151202.134013avi“, „Export 20151207 102207“, „2017-12-02-13-26-00-138“, „G2-1 CH03 2015-12-02 13-27-54“, „G2-2 CH12 2015-12-02 13-28-45).

Informatyviausi iÅ¡ jų buvo įraÅ¡yti failuose pavadinimais „2015-12-02 13-26-49-044“, „C20151202.13.2655-20151202.134156.avi“ ir „G2-4 CH08 2015-12-02 13-28-12“, kuris buvo analizuojamas eismo įvykio tyrimÄ atlikusio specialisto. Vaizdo įraÅ¡uose (failai pavadinimu „G2-4 CH08 2015-12-02 13-28-12“ ir „C20151202.13.2655-20151202.134156.avi“) užfiksuotas iÅ¡ esmės tas pats vaizdas kitoje Geležinkelio gatvės pusėje nei į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį įžengė pėsčioji esančiomis filmavimo kameromis.

Kelio ilgio atžvilgiu, kameros įrengtos prieÅ¡ nereguliuojamÄ pėsčiųjų perėjÄ ir prieÅ¡ vietÄ , kur prieÅ¡ įvykį prieÅ¡ perėjÄ buvo sustojęs kaltinamojo V. K. vairuotas automobilis „MAZ 5551“ (žiÅ«rint V. K. važiavimo kryptimi Geležinkelio g. link pėsčiųjų perėjos ir žiedinės sankryžos). Ä®raÅ¡uose užfiksuota kaip Geležinkelio gatve prie prieÅ¡ žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯rengtos pėsčiųjų perėjos pakankamai greitai artėjo krovininis automobilis.

Tuo metu nuo deÅ¡iniojo Å¡aligatvio, žiÅ«rint automobilio važiavimo kryptimi, į važiuojamÄ dalį įžengė pėstieji, kurie perėja ėjo į kitÄ gatvės pusę. Krovininis automobilis pilnai sustojo prieÅ¡ perėjÄ ir pėstieji vairuotojui iÅ¡ deÅ¡inės pusės ėjo per perėjÄ . Tuo metu pro stovinčio automobilio apatinę dalį matomas nuo automobilio galinio deÅ¡inės pusės rato link jo priekinės dalies judantis objektas, kurio vėliau nesimato už priekinio deÅ¡inės pusės rato.

Tikėtina, kad tai link priekinės automobilio dalies judančios pėsčiosios S. A. kojos. Grupei pėsčiųjų perėja praėjus gatvės eismo pusę, kurioje stovėjo krovininis automobilis, tačiau dar nepraėjus visos važiuojamosios dalies, automobilis pajudėjo važiuodamas į priekį. IÅ¡kart po to, pro judančio automobilio apatinę dalį, prieÅ¡ jo priekinį deÅ¡inės pusės ratÄ vėl matomas iÅ¡ deÅ¡inės pusės į kairę judantis objektas (tikėtina pėsčiosios S. A. kojos).

Netrukus, važiuojamojoje dalyje, ties judančio automobilio priekiniu kairiu kampu matoma pėsčioji, kuri automobilio buvo parblokÅ¡ta prieÅ¡ priekinį kairės pusės ratÄ . Tęsdamas važiavimÄ , krovininis automobilis kairės pusės priekiniais ir galiniais ratais pervažiavo pėsčiosios kÅ«nÄ ir nuvažiavo į už pėsčiųjų perėjos esančiÄ Å¾iedinę sankryÅ¾Ä . Vaizdo įraÅ¡as, kurio failo pavadinimas „2015-12-02 13-26-49-044“, nufilmuotas kitoje Geležinkelio gatvės pusėje nei į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį įžengė pėsčioji esančia filmavimo kamera.

Kelio ilgio atžvilgiu, kamera įrengta ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja. Perėjos matomumas ribotas dėl didelio atstumo ir perėjÄ iÅ¡ dalies uždengiančių medžių bei gatvės apÅ¡vietimo stulpų. Ä®raÅ¡e užfiksuota, kad pėstiesiems (einantiems link kameros) dar nebaigus perėja pereiti važiuojamosios dalies, tačiau jau kirtus eismo pusę, kurioje prieÅ¡ perėjÄ (iÅ¡ deÅ¡inės pusės) stovėjo krovininis automobilis, automobilis pradėjo važiuoti į priekį.

Netrukus po to, prie jo priekinės dalies matomas vienas pėsčiasis (kaip galima spręsti iÅ¡ prieÅ¡ tai aptarto vaizdo įraÅ¡o, tai pėsčioji S. A.), kuris dideliais žingsniais juda visai Å¡alia į perėjÄ Ä¯važiuojančio krovininio automobilio priekinės dalies. Tiek automobilis, tiek pėsčioji juda į tÄ pačiÄ (kairę) pusę. IÅ¡ pėsčiosios judėjimo trajektorijos matyti, kad ji prieÅ¡ automobilį keliÄ galėjo kirsti įstrižai – iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę (žiÅ«rint jos judėjimo kryptimi).

Kaip krovininis automobilis partrenkia pėsčiÄ jÄ , įraÅ¡e neužfiksuota (t. 1, b. l. 97, 98-100).Ikiteisminio tyrimo metu buvo atliktas eismo įvykio tyrimas, kurio metu, įvertinęs ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , vaizdo įraÅ¡Ä , pavadinimu „G2-4 CH08 2015-12-02 13-28-12“, bei tyrėjo pateiktas spalvotas eismo įvykio vietos nuotraukas, Lietuvos teismo ekspertizės centro specialistas pateikė 2016 m. rugpjūčio 22 d. iÅ¡vadÄ Nr. 11-1342(16). IÅ¡vadoje nurodyta tokia eismo įvykio eiga: automobilis „MAZ 5551“, kurį vairavo V.

K., važiavo Geležinkelio gatve nuo Seinų gatvės ir ties Geležinkelio gatvės pastatu Nr. 2 esančia nereguliuojama pėsčiųjų perėja sustojo praleisti pėsčiųjų (laikas 0:00:10,500s). Praėjus bÅ«riui pėsčiųjų, automobilis pradėjo judėti į priekį (laikas 0:00:13,500s), o tuo metu deÅ¡iniuoju Å¡aligatviu automobilio važiavimo kryptimi judėjo pėsčioji S. A.. Priartėjusi prie priekinės automobilio dalies, pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį (laikas 0:00:13,875s) (tuo metu automobilis važiavo apie 0,375 s. laiko tarpÄ ) ir ja nuėjo ne mažesnį kaip 2,25 m. atstumÄ .

Automobilis „MAZ 5551“ priekine dalimi (tikėtina - priekiniu bamperiu ties viduriu) kliudė ir partrenkė pėsčiÄ jÄ pėsčiųjų perėjos ribose (laikas 0:00:16.250s). Pėsčiajai                  S. A. nukritus ant važiuojamosios dalies, automobilis „MAZ 5551“ priekiniu kairės pusės ratu, o po to ir galiniais kairės pusės ratais pervažiavo pėsčiosios kÅ«nÄ . Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, jog remiantis eismo įvykio vietoje daryta automobilio priekinės dalies fotonuotraukoje užfiksuota purvo nubraukimo žymės vieta, pirminis pėsčiosios kontaktas su automobiliu įvyko ties automobilio priekinės dalies viduriu.

Specialistas negalėjo nustatyti automobilio „MAZ 5551“ važiavimo greičio, tačiau pažymėjo, kad V. K. nurodytas 5-10 km/h greitis pėsčiosios partrenkimo metu yra tikėtinas. Specialisto iÅ¡vadoje taip pat nurodyta, kad nebuvo galimybės vienareikÅ¡miai nustatyti kurioje vietoje pėsčioji įžengė į važiuojamÄ jÄ dalį bei kokiu tempu iki partrenkimo ji judėjo. Vertindamas ar susidariusioje eismo situacijoje V. K. turėjo galimybę sustabdyti automobilį ir iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo, specialistas pažymėjo, kad prieÅ¡ pradėdamas judėti per pėsčiųjų perėjÄ , vairuotojas V.

K., atsižvelgdamas į savo vairuojamos sunkiasvorės transporto priemonės gabaritus, turėjo nepradėti važiuoti neįsitikinęs, kad kelio važiuojamojoje dalyje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti. Ėmęsis Å¡ių veiksmų V. K. bÅ«tų turėjęs techninę galimybę iÅ¡vengti pėsčiosios partrenkimo. Tuo tarpu saugaus eismo reikalavimų požiÅ«riu pėsčioji S. A. į kitÄ važiuojamosios dalies pusę privalėjo eiti pėsčiųjų perėja, be to, įžengti į kelio važiuojamÄ jÄ dalį ji galėjo tik įsitikinusi, kad eiti saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad vairuotojo V. K. veiksmai, pasireiÅ¡kę tuo, kad jis nepraleido kelio važiuojamÄ ja dalimi pėsčiųjų perėja judėjusios pėsčiosios ir jÄ partrenkė, techniniu požiÅ«riu buvo nepriimtini ir sÄ lygojo eismo įvykio kilimÄ , tačiau to atveju, jeigu pėsčioji S. A. į kelio važiuojamÄ jÄ dalį įžengė ne pėsčiųjų perėjos ribose ir ėjo įstrižai važiuojamosios dalies, taip sudarydama sunkiai pastebimÄ kliÅ«tį automobilio vairuotojui, Å¡ie jos veiksmai, tikėtina, turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (t. 1, b. l. 104-110).Ikiteisminio tyrimo metu siekiant iÅ¡siaiÅ¡kinti didelių gabaritų automobilio „MAZ 5551“ vairuotojo objektyviÄ galimybę pastebėti tam tikru atstumu nuo automobilio esantį pėsčiÄ jį (nukentėjusiosios S. A.

Å«gis – 1,47 m.) buvo atliktas eksperimentas. Eksperimento metu buvo nustatyta, kad iÅ¡ krovininio automobilio vairuotojo vietos visiÅ¡kai nėra galimybės pastebėti pėsčiojo, kai pastarasis nuo automobilio priekinės plokÅ¡tumos yra apie 0,5 m ir mažesniu atstumu (t. 1, b. l. 111-125). Teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad eksperimento atlikimo metu gauti duomenys yra nepatikimi. Eksperimentas buvo atliktas tuo pačiu paros metu, tokiomis pačiomis oro sÄ lygomis, su ta pačia transporto priemone, atsižvelgiant į nukentėjusiosios Å«gį bei įvairiÄ pėsčiosios padėtį transporto priemonės atžvilgiu.

Pati eksperimento eiga ir iÅ¡vados apraÅ¡yti eksperimento atlikimo protokole, tuo tarpu fotonuotraukose užfiksuotas vaizdas pagal savo pobÅ«dį net ir negali visiÅ¡kai atspindėti vairuotojo matymo lauko. Kita vertus, tai nereiÅ¡kia, kad fotonuotraukose vaizdas buvo užfiksuotas iÅ¡ netinkamos padėties. BK 281 straipsnio 5 dalis nustato baudžiamÄ jÄ atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

BK 281 straipsnyje numatyta nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl nusikaltimo sudėčiai konstatuoti, be minėtų objektyviųjų požymių, bÅ«tina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Å iuo atveju – ar V. K. padarė kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus ir, jei taip, ar padaryti pažeidimai buvo bÅ«tinoji eismo įvykio, kuriuo metu žuvo S. A., kilimo sÄ lyga.Kaip matyti iÅ¡ BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijos, Å¡i norma yra banketinė, nukreipianti į kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles.

Nagrinėjamu atveju į KET 30 ir 101 punktų pažeidimÄ .Kelių eismo taisyklių 30 punktas nustatao, kad „artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieÅ¡ kelio ženklÄ â€žPėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kuriÄ jo važiavimo krypties eismo juostÄ , o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių <...> tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iÅ¡ vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti“.

Vaizdo įraÅ¡ai (failai pavadinimu „G2-4 CH08 2015-12-02 13-28-12“ ir „2015-12-02 13-26-49-044“) patvirtina, kad V. K. vairuojamas automobilis „MAZ 5550“, priartėjęs prie Geležinkelio gatvėje prie prieÅ¡ žiedinę sankryÅ¾Ä Ä¯rengtos nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, prieÅ¡ jÄ sustojo praleisti per pėsčiųjų perėjÄ einančius žmones ir iÅ¡ vietos pajudėjo, kai jo važiuojamosios kelio juostos dalyje ir prieÅ¡ingoje pusėje – iÅ¡ kairės į deÅ¡inę, perėja einančių pėsčiųjų nebuvo.

TokiÄ aplinkybę teismo posėdyje patvirtino tiek kaltinamasis V. K., tiek įvykį matę liudytojai V. I. bei Č. M., o taip pat liudytojos R. J. ir B. Å ., teigusios, kad jos per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jo paskutinės ir už jų žmonių daugiau nebuvo. Nurodyti įrodymai patvirtina, kad kai V. K. vėl pradėjo važiuoti, nei jo važiavimo krypties eismo juostoje, nei prieÅ¡ingos pusės važiavimo juostoje į pėsčiųjų perėjÄ Ä¯Å¾engusių žmonių nebuvo. PrieÅ¡inga eismo juosta judėjo asmenys, baigiantys pereiti važiuojamÄ jÄ dalį.

Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad kaltinamasis Kelių eismo taisyklių 30 punkto reikalavimo praleisti į bet kuriÄ eismo juostÄ perėjoje įėjusį pėsčiÄ jį nepažeidė.Kelių eismo taisyklių 101 punktas reglamentuoja, kad „prieÅ¡ pradėdamas važiuoti, <...> vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti keliÄ (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“.Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, negali daryti vienareikÅ¡miÅ¡kos iÅ¡vados, kad surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina, jog V.

K. matė ar bÅ«damas pakankamai atsargus ir dėmesingas galėjo bei turėjo pastebėti jo vairuojamo automobilio kelyje atsiradusiÄ nukentėjusiÄ jÄ . IÅ¡ V. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdyje, matyti, kad jis nenumatė, jog gali partrenkti S. A.. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje V. K. tvirtino, kad prieÅ¡ pajudėdamas iÅ¡ vietos apsidairė, pažiÅ«rėjo į kairę ir į deÅ¡inę jo važiuojamosios kelio dalies puses, tačiau nei prieÅ¡ pajudėdamas iÅ¡ vietos, nei važiuodamas per perėjÄ , nukentėjusiosios nematė.

Nurodyti kaltinamojo parodymai nėra paneigti byloje esančiais įrodymais, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Teismo vertinimu, V. K. veiksmai – apsidairymas į Å¡alis, nagrinėjamoje situacijoje buvo pakankami įsitikti važiavimo saugumu. Tai, kad V. K. prieÅ¡ važiuodamas nepasižiÅ«rėjo į galinio vaizdo veidrodėlius, eismo įvykiui įtakos neturėjo, kadangi byloje nustatyta, jog pėsčioji į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė automobiliui jau pajudėjus iÅ¡ vietos, todėl prieÅ¡ pajudėdamas kaltinamasis bet kuriuo atveju neturėjo galimybės nuspėti tokių nukentėjusiosios veiksmų.

Pagal civilio atsakovo J. L. į bylÄ pateiktus „MAZ 5551“ matmenis (t. 1, b. l. 192) matyti, kad priekinis automobilio bamperis nuo žemės iki priekinio stiklo pradžios yra 194 cm aukščio, tuo tarpu S. A. Å«gis – 147 cm. Ikiteisminiame tyrime atlikto eksperimento metu trečiuoju bandymu nustatyta, kad krovininiam automobiliui stovint 0,5 m atstumu nuo jam artimesnio pėsčiųjų perėjos kraÅ¡to ir 1,70 m atstumu nuo žiedinės sankryžos važiavimo kryptimi esančio deÅ¡inio kelkraščio, o nukentėjusiajai nuo kelkraščio nužengus 0,5 m atstumÄ (vienÄ Å¾ingsnį) ties artimuoju automobiliui pėsčiųjų perėjos žymėjimo kraÅ¡tu, iÅ¡ vairuotojo vietos nukentėjusiosios pamatyti nėra galimybės (t. 1, b. l. 111-125).

V. K. parodė, kad nuo deÅ¡iniojo kelkraščio stovėjo 1-1,5 m atstumu, todėl darytina iÅ¡vada, kad esant sÄ lygoms, artimoms eksperimento trečiajam bandymui, V. K. neturėjo galimybės pamatyti į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡ automobilio deÅ¡inės pusės įžengusios S. A.. To paties eksperimento metu konstatuota, kad tuo atveju, kai pėsčioji nuo krovininio automobilio priekinės dalies yra nutolusi 0,5 m atstumu, iÅ¡ vairuotojo sėdimos vietos jos nesimato visiÅ¡kai. Nei iÅ¡ specialisto iÅ¡vados, nei iÅ¡ kitų byloje esančių duomenų nėra galimybės nustatyti, kokiu tiksliai atstumu nukentėjusioji judėjo prieÅ¡ais važiuojančiÄ transporto priemonę.

Nors liudytoja V. I. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nukentėjusioji bėgo palei pat priekinę automobilio dalį, teismo posėdyje teigė, jog dėl situacijos netikėtumo negali tiksliai įvardinti atstumo tarp nukentėjusiosios ir automobilio, galėjo būti ir metro atstumas. Č. M. parodė, kad nukentėjusioji nuo automobilio priekinės dalies bėgo 20 cm atstumu. Teismo vertinimu, atstumo (ypač tarp judančių objektų) suvokimas yra labai subjektyvus, todėl dėl jo galima suklysti dėl objektyvių priežasčių, juo labiau, kad Č.

M. įvykį stebėjo iÅ¡ priekio ir jam nustatyti atstumÄ buvo dar sudėtingiau. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad nurodyti liudytojai negalėjo tiksliai įvertinti atstumo, todėl Å¡iais liudytojų parodymais teismas nesivadovauja. Teismas taip pat nesivadovauja liudytojo M. B. parodymais, kadangi jis įvykio aplinkybių nematė, vaizdÄ jam užstojo prieÅ¡ais stovėjęs automobilis „MAZ 5551“. Teismo posėdyje apklausta specialistė L. L. paaiÅ¡kino, kad ekspertinio tyrimo metu nėra galimybių nustatyti tikslų nukentėjusiosios judėjimo greitį ar jos judėjimo trajektorijÄ , vadinasi, byloje nėra galimybių iÅ¡siaiÅ¡kinti ir tikslų nukentėjusiosios judėjimo atstumÄ nuo važiuojančio automobilio priekinės dalies, o tuo pačiu vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti apie kaltinamojo galimybę pastebėti nukentėjusiÄ jÄ .

Kita vertus, nukentėjusiosios įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį bei judėjimo ja aplinkybes iÅ¡ esmės patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Vaizdo įraÅ¡ai (failai pavadinimu „G2-4 CH08 2015-12-02 13-28-12“ ir „2015-12-02 13-26-49-044“) bei specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad S. A. į gatvės važiuojamÄ jÄ dalį įžengė po to, kai automobilis „MAZ 5551” jau buvo pradėjęs važiuoti – praėjus 0,375 sekundės. IÅ¡ specialisto iÅ¡vados 5 pav. raudona linija pavaizduotos pėsčiųjų perėjos ribos ir rodykle nurodytos pėsčiosios įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį vietos matyti, jog pėsčioji į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė prieÅ¡ais pėsčiųjų perėjos deÅ¡inį kraÅ¡tÄ jos judėjimo krypties atžvilgiu.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad nuo nukentėjusiosios įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį iki jos partrenkimo momento, automobilis nuvažiavo ne mažesnį kaip 3,3 m atstumÄ , tuo tarpu S. A. nuo nužengimo nuo Å¡aligatvio vietos iki jos nubloÅ¡kimo vietos įveikė ne mažesnį kaip 2,25 m atstumÄ kelio pločio atžvilgiu. Ir nors teismo posėdyje apklausta specialistė L. L. nurodė, kad nustatyti nukentėjusiosios judėjimo trajektorijÄ , nesant objektyvių duomenų (žymių ant Å¡aligatvio ir važiuojamojoje dalyje), nėra galimybės, įvertinus aukščiau nurodytus duomenis apie „MAZ 5551” ir S. A.

įveiktus atstumus, specialisto iÅ¡vados 5 pav. pažymėtÄ Â S. A. nulipimo nuo Å¡aligatvio vietÄ ir 6 pav. pažymėtÄ jos partrenkimo vietÄ pėsčiųjų perėjos ribose, akivaizdu, kad nukentėjusioji judėjo įstrižai važiuojamosios dalies atžvilgiu. TokiÄ iÅ¡vadÄ iÅ¡ esmės patvirtina ir vaizdo įraÅ¡as (failas pavadinimu „2015-12-02 13-26-49-044“), kuriame užfiksuotas pėsčiosios judėjimas važiuojamÄ ja dalimi – įstrižai važiuojamosios dalies, iÅ¡ kairės pusės į deÅ¡inę (žiÅ«rint jos judėjimo kryptimi).

IÅ¡ nurodyto įraÅ¡o matyti, kad pėsčioji juda pakankamai greitai, dideliais žingsniais, visai Å¡alia į priekį važiuojančio „MAZ 5551” priekinio bamperio. Tai, kad nukentėjusioji judėjo greitai ir į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo prieÅ¡ais V. K. vairuojamÄ automobilį, patvirtino įvykį matę liudytojai V. I. bei Č. M. (t. 2, b. l. 51-54). Kad nukentėjusiosios sveikata buvo gera ir ji galėjo greitai judėti, bėgti, patvirtino jos sÅ«nus I. A.. Å ie liudytojų parodymai atitinka vaizdo įraÅ¡e (failas pavadinimu „2015-12-02 13-26-49-044“) užfiksuotÄ vaizdinę informacijÄ , todėl teismas neturi pagrindo jais nesivadovauti.

Liudytojai V. I. ir Č. M. taip pat parodė, kad nukentėjusioji nuo Å¡aligatvio nulipo už pėsčių perėjos kairiojo kraÅ¡to žiedinės sankryžos pusėje ir buvo partrenkta automobiliui jau pravažiavus pėsčiųjų perėjÄ . Tokius liudytojų parodymus paneigia vaizdo įraÅ¡ai (failai pavadinimu „2015-12-02 13-26-49-044“ ir „G2-4 CH08 2015-12-02 13-28-12“) bei specialisto iÅ¡vados. IÅ¡ kurių akivaizdu, kad nukentėjusioji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjos ribose.

Vadinasi, ji negalėjo į važiuojamÄ jÄ dalį įžengti už kairiojo pėsčiųjų perėjos kraÅ¡to. Tai rodo, kad liudytojai klydo dėl nukentėjusiosios įžengimo į važiuojamÄ jÄ dalį ir jos partrenkimo vietos, todėl teismas Å¡ia liudytojų V. I. ir Č. M. parodymų dalimi nesivadovauja. Kita vertus, nurodyti prieÅ¡taravimai nėra tokio pobÅ«džio, kad teismas turėtų pagrindÄ suabejoti iÅ¡ esmės visais liudytojų V. I. ir Č. M. parodymais bei jų patikimumu. Abu liudytojai patvirtino, kad pėsčioji į važiuojamÄ jÄ dalį iÅ¡bėgo staiga, prieÅ¡ais atvažiuojantį krovininį automobilį, nepasižiÅ«rėjusi į jo pusę (kairė pusė pėsčiosios judėjimo kryptimi), nukentėjusiosios iÅ¡bėgimo į važiuojamÄ jÄ dalį metu pėsčiųjų perėjoje transporto priemonės važiavimo kryptimi pėsčiųjų nebuvo.

Å ie liudytojų parodymai tarpusavyje sutampa ir vienas kitam neprieÅ¡tarauja, juos paneigiančių įrodymų byloje nėra.Pažymėtina, kad įstatymas numato pareigÄ važiuojamojoje dalyje imtis atsargumo priemonių kiekvienam eismo dalyviui – ne tik vairuotojams, bet ir pėsčiajam. Pagal KET 42 punktÄ â€žÄ¯ kitÄ važiuojamosios dalies pusę pėstieji privalo eiti tik pėsčiųjų <...> perėjomis, o kur jų nėra, – sankryžose pagal Å¡aligatvių arba kelkraščių linijÄ .

Pėstieji neturi peržengti perėjos ribų. <...>. Įžengti į važiuojamÄ jÄ dalį pėstiesiems leidžiama tik po to, kai jie įvertina atstumÄ iki artėjančių transporto priemonių ir jų greitį ir įsitikina, kad tai saugu ir nebus trukdoma transporto priemonėms“ (KET 44 punktas).Å iuo atveju, iÅ¡ byloje esančių įrodymų nustatyta, kad nukentėjusioji S. A. į važiuojamÄ jÄ dalį įžengė neįsitikinusi, jog tai daryti yra saugu, t. y. nepasižiÅ«rėjusi, ar nėra artėjančių transporto priemonių, ir akivaizdžiai nesilaikydama saugaus atstumo nuo jų.

Be to, ne pėsčiųjų perėjos ribose, tuo metu, kai transporto priemonė jau buvo pajudėjusi. Per važiuojamÄ jÄ dalį ji ėjo įstrižai, judėdama prieÅ¡ais jau važiuojantį „MAZ 5551“, tokiu bÅ«du sudarydama jam nepastebimÄ kliÅ«tį kelyje. Byloje nėra galimybės nustatyti tikslios nukentėjusiosios judėjimo trajektorijos bei atstumo „MAZ 5551“ automobilio atžvilgiu ir teismui kyla abejonės ar V. K. yra kaltas dėl S. A. mirties bei ar jis bÅ«damas pakankamai atsargus pagal byloje nustatytas eismo įvykio aplinkybes galėjo bei turėjo jį numatyti ir iÅ¡vengti kilusių padarinių, tačiau, iÅ¡naudojus byloje visas galimybes, Å¡ios abejonės nepaÅ¡alintos, todėl aiÅ¡kintinos teisiamojo naudai.

Nesant įrodymų, neabejotinai patvirtinančių, kad kaltinamasis, laikydamasis KET reikalavimų, t. y. bÅ«damas pakankamai atsargus ir dėmesingas, bÅ«tų galėjęs pamatyti aukščiau nurodytu bÅ«du prieÅ¡ pajudėjusį automobilį „MAZ 5551“ į važiuojamÄ jÄ dalį įžengusiÄ nukentėjusiÄ jÄ , teismas neturi pagrindo iÅ¡vadai, kad kaltinamojo V. K. veiksmuose buvo nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 5 dalyje, sudėtis. Atsižvelgiant į tai, V. K. iÅ¡teisintinas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu.

Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais, kai kaltinamasis iÅ¡teisinamas, nenustačius jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, palieka civilinį ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ . Atsižvelgiant į tai, I. A. civilinis ieÅ¡kinys dėl 30 000 EUR neturtinės žalos priteisimo iÅ¡ kaltinamojo V. K. jo naudai (t. 1, b. l.

56) paliktinas nenagrinėtu (BPK 115 straipsnio 3 dalis).AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir advokato A. Juozapavičiaus į bylÄ pateiktos laikmenos su vaizdo įraÅ¡ais, esančios vokuose prie bylos virÅ¡elio, paliktinos saugoti byloje.Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, n u s p r e n d ž i a : V. K. iÅ¡teisinti dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.Nukentėjusiojo I.

A. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį palikti nenagrinėtu.AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir advokato Audriaus Juozapavičiaus pateiktas laikmenas su vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti byloje.Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                                                                            Giedrė Telksnienė