2013-02-28 Nr. AB-170-3-61-3-01356-2012-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A502-506/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01356-2012-3

Procesinio sprendimo kategorija 6.6.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. vasario 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. P. skundą atsakovui Nacionalinei teismų administracijai dėl įsakymo panaikinimo, neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas J. P. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės teismų administracijos (toliau – ir NTA) direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 9FB-30-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo J. P.“ bei NTA 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 4R-933-(4.34); 2) priteisti iš atsakovo 3 251,69 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką per laikotarpį nuo 2010 m. sausio iki 2010 m. lapkričio 15 d.; 3) įpareigoti NTA perskaičiuoti pareiškėjui paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, 3 800,20 Lt dydžio teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais.

Skunde (1-2, 17-19) pareiškėjas paaiškino, kad nuo 1992 m. balandžio 1 d. iki 2008 m. liepos 27 d. dirbo teisėju. Pasibaigus įgaliojimų laikui buvo atleistas. NTA direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 9FB-9-(4.46) jam paskirta 2 657,57 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija. NTA direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-30(4.46) pensija buvo perskaičiuota ir paskirta 3 594,79 Lt dydžio teisėjų valstybinė pensija nuo jos paskyrimo dienos. Pagal Lietuvos Respublikos teisėjų valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas, Įstatymas) 6 straipsnio 3 dalį teisėjų pensijos dydis buvo ribojamas šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.

Be to, teisėjų valstybinė pensija pareiškėjui buvo apskaičiuota už 15 metų teisėjo darbo stažą, tačiau išėjimo į pensiją dieną jo teisėjo darbo stažas sudarė daugiau nei 16 metų. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) 2010 m. birželio 29 d. nutarimu konstatavo, kad teisėjų socialinės garantijos, nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę, todėl nuo 2010 m. lapkričio 16 d. mokama teisėjų pensija neturėjo būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu.

Pareiškėjas pažymėjo, kad 2009 m. gruodžio 8 d. buvo pakeistas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo (toliau – ir Valstybinių pensijų įstatymas) 3 straipsnis, sumažinant paskirtų kelių pensijų sumos ribą iki 1,3 šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Nors Teisėjų valstybinių pensijų įstatymas ir nebuvo pakeistas, tačiau Nacionalinė teismų administracija pritaikė šią normą ir neteisėtai sumažino paskaičiuotos pensijos išmokas. Dėl šių atsakovo veiksmų nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui nebuvo sumokėta 3 251,69 Lt pensijos dalis.

Šį faktą pripažįsta ir pats atsakovas 2012 m. gegužės 2 d. pažymomis Nr. SR-570 ir Nr. SR-571, pagal kurias per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki 2012 m. balandžio 1 d., palyginus su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo nuostatomis, jam buvo išmokėta 29 959,85 Lt mažiau pensijų nei priklausė. Teisėjų valstybinių pensijų įstatyminio sureguliavimo spragas, nurodytas Konstitucinio Teismo nutarimuose, bandė užpildyti pati NTA 2012 m. vasario 17 d. įsakymu Nr.9FB-3-(4.46), tačiau 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 9FB-7-(4.46) ši gera iniciatyva buvo pripažinta netekusia galios bei nurodyta teisėjų valstybines pensijas skaičiuoti ir mokėti pagal NTA direktoriaus 2010 m. lapkričio 17 d.

įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinių pensijų“, kuriuo nurodyta teisėjų valstybines pensijas mokėti pagal teisinį reglamentavimą galiojusį iki Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo įsigaliojimo dienos. Vykdyti 2012 m. vasario 17 d. įsakymą atsakovas atsisakė 2012 m. gegužės 2 d. sprendimu Nr. 4R-933-(4.34).

Atsakovas Nacionalinė teismų administracija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime (b. l. 34-38) paaiškino, kad pareiškėjui NTA direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 9FB-9-(4.46) nuo 2008 m. liepos 28 d. buvo paskirta 2 657,57 Lt teisėjų valstybinė pensija. NTA direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 9FB-30-(4.46) J. P. buvo paskirta perskaičiuota teisėjų valstybinė pensija (3 594,79 Lt) nuo teisėjų valstybinės pensijos skyrimo dienos, t. y. nuo 2008 m. liepos 28 d. Pareiškėjui teisėjų valstybinė pensija perskaičiuota ir paskirta didesnė dėl to, kad buvo priimtas Lietuvos Respublikos teisėjams nesumokėtos darbo užmokesčio dalies grąžinimo įstatymas, pagal kurį pareiškėjui padidėjo paskutinių 5 metų, prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, gauto darbo užmokesčio vidurkis. Atsakovo manymu, pareiškėjo reikalavimas panaikinti NTA direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 9FB-30-(4.46) „Dėl teisėjų valstybinės pensijos skyrimo J. P.“ neturėtų būti nagrinėjamas teisme, kadangi skundas paduotas praleidus įsakymo apskundimo terminą, t. y. 2012 m. gegužės 25 d., todėl byla šioje dalyje nutrauktina. Pažymėjo, kad 2010 m. lapkričio 16 d. oficialiai paskelbus Konstitucinio Teismo nutarimą ir iki šios dienos nesant naujo teisinio reguliavimo, kaip turėtų būti skaičiuojamos ir perskaičiuojamos pensijos, NTA negali perskaičiuoti ir mokėti tokio dydžio teisėjų valstybinės pensijos, kokios prašo pareiškėjas. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo reikalavimu įpareigoti Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti paskirtą pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 3 800,20 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją, nes teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Įstatymas 6 straipsnis, kuris taikytas teisingai. Pareiškėjui paskirta teisėjo pensija dar kartą bus perskaičiuota, kai bus pašalinta po Konstitucinio Teismo nutarimo atsiradusi teisės spraga. Nesutikdamas su pareiškėjo reikalavimu priteisti teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką, atsakovas paaiškino, kad Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nėra nurodyta, kad teisiniams santykiams dėl teisėjų valstybinių pensijų privaloma taikyti šio kodekso nuostatas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 8 d. sprendimu pareiškėjo J. P. skundą tenkino iš dalies: panaikino Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 4R-933-(4.34); priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos, 3 251,69 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2010 m. lapkričio 15 d.; įpareigojo Nacionalinę teismų administraciją perskaičiuoti nuo 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui paskirtą teisėjų valstybinę pensiją neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, o perskaičiuotą pensiją mokėti tik iki to laiko, kol įsigalios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu; administracinę bylą dalyje dėl Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 9FB-30-(4.46) panaikinimo nutraukė vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 101 straipsnio 6 punktu (b. l. 84-93).

Teismas nurodė, kad Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimas įsigaliojo 2010 m. lapkričio 16 d., o atsakovas, priimdamas 2012 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 9FB-7-(4.46), nurodė taikyti 2010 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 9FB-10-(4.46), t. y. ir toliau vadovautis teisiniu reglamentavimu, galiojusiu iki Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo dienos, iki bus priimti Konstituciją atitinkantys teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojantys teisės aktai. Atsakovas tokius savo veiksmus bando pateisinti naujo teisinio reglamentavimo nebuvimu po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo paskelbimo. Teismas šį atsakovo argumentą atmetė, nes net nesant naujo teisinio reguliavimo, Nacionalinė teismų administracija negali nepaisydama Konstitucijos taikyti jai prieštaraujančias teisės normas. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad tokie NTA veiksmai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems teisėtumo, teisingumo principams. Teismo vertinimu, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui mokama pensija neturėtų būti ribojama šalies ūkio vidutinio darbo užmokesčio dydžiu. Tai yra teisės į teisingą valstybinę pensiją pažeidimas.

Bylos duomenys patvirtina, kad taikant ribojimus pareiškėjo teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka už laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. lapkričio 15 d. yra 3 251,69 Lt (15029,26 Lt – 11777,57 Lt). Tai, kad tuo metu, kai pareiškėjui buvo mokama ne visa teisėjų valstybinė pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl teisėjų valstybinių pensijų dydžio ribojimo taikymą nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, nepaneigia pareiškėjo teisės į neišmokėtos teisėjų valstybinės pensijos dalies priteisimą. Atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012, teismas sprendė, jog pareiškėjui už minėtą laikotarpį neišmokėta teisėjų valstybinės pensijos dalis – 3 251,69 Lt, priteistina iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės teismų administracijos. Nepagrįstas atsakovo argumentas, kad teismas, priteisdamas pareiškėjui susidariusį teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, pažeistų valdžių padalijimo principą. Teismas, kiekvienu konkrečiu atveju priimdamas sprendimą dėl teisės taikymo, vykdo teisingumą. Ši iš Konstitucijos kylanti jo veikla negali būti vertinama kaip konstitucinio valdžių padalijimo principo pažeidimas.

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Taigi atsakovas, priimdamas 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymą Nr. 9FB-9-(4.46), vėliau 2009 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 9FB-30-(4.46), Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatas taikė tinkamai, nes Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo tik 2010 m. lapkričio 16 d. Tačiau sutinkamai su įsigaliojusiomis Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatomis, teisėjų socialinio (materialinio) pobūdžio garantijos, inter alia socialinės garantijos nutrūkus teisėjo įgaliojimams, gali būti diferencijuojamos pagal asmens darbo teisėju trukmę. Bet tame pačiame nutarime nėra pasisakyta, kaip konkrečiai turėtų būti skaičiuojamas teisėjų valstybinės pensijos dydis, t. y. nėra nurodyta, kokiu būdu (metais, mėnesiais ar dienomis) turi būti skaičiuojamas teisėjo darbo stažas teisėjų valstybinei pensijai gauti. Todėl pareiškėjo reikalavimas perskaičiuoti jam paskirtą teisėjų valstybinę pensiją pagal 16 metų teisėjo darbo stažą pensijai gauti ir nuo 2010 m. lapkričio 16 d. paskirti 37 procentų, skaičiuojamų nuo vidutinio darbo užmokesčio, gauto paskutiniais 5 metais prieš nustojant eiti teisėjo pareigas, 3 800,20 Lt dydžio teisėjo valstybinę pensiją, neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais – tenkintas iš dalies, t. y. NTA įpareigota perskaičiuoti tik nuo 2010 m. lapkričio 16 d. pareiškėjui paskirtą teisėjo valstybinę pensiją neribojant jos Statistikos departamento skelbiamais šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžiais, o perskaičiuotą pensiją mokėti tik iki to laiko, kol įsigalios Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo pataisos, suderintos su Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimu, kuriose bus konkrečiai numatyta teisėjų valstybinės pensijos skaičiavimo tvarka.

Vadovaudamasis ABTĮ 101 straipsnio 6 punktu teismas sprendė, kad administracinė byla dalyje dėl NTA direktoriaus 2009 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 9FB-30-(4.46) panaikinimo nutrauktina, nes pareiškėjo skundas teisme dėl šio reikalavimo buvo priimtas praleidus nustatytą skundo padavimo terminą, pareiškėjui neprašant jo atnaujinti.

Teismas padarė išvadą, kad 2012 m. gegužės 2 d. sprendimą Nr. 4R-933-(4.34) NTA iš esmės priėmė vadovaudamasi esamu teisiniu reglamentavimu, neatsižvelgdama į Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 nutarimą, todėl jis yra neteisėtas ir nepagrįstas.

III. Atsakovas Nacionalinė teismų administracija padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą bei atidėti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo vykdymą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 271 str. 1 d., 284 str. 1 d.).

Apeliacinis skundas (b. l. 98-101) grindžiamas iš esmės tais pačiais motyvais, kuriuos atsakovas buvo išdėstęs atsiliepime pirmosios instancijos teismui. Papildomai nurodo, kad:

1. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka susidarė ir nebuvo išmokėta dėl to, kad Lietuvos valstybė, o konkrečiai – Lietuvos Respublikos Seimas – po Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo priėmimo turėdamas pareigą atitinkamai pakeisti įstatymų normas, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, laiku to neatliko ir neužpildė esamos teisės spragos.

2. 3 251,69 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoką pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos NTA, ir tuo nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutarties administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012.

3. Teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka turi būti išieškota ir Lietuvos valstybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės), bet ne iš Nacionalinės teismų administracijos. Nacionalinė teismų administracija nėra įstatymų leidybos iniciatyvos teisę turintis subjektas. Ji atsakinga tik už teisėjų valstybinių pensijų skyrimą ir mokėjimą (Įstatymo 7 str.).

4. NTA neturi finansavimo šaltinių, kuriais būtų užtikrintas teisėjų valstybinių pensijų mokėjimas jas perskaičiavus pagal tiesiogiai taikomoje Konstitucijoje įtvirtintus principus.

5. Teismas, patenkindamas pareiškėjo reikalavimą dėl įpareigojimo mokėti tam tikro dydžio valstybinę pensiją, faktiškai išsprendė klausimą dėl teisinių santykių reguliavimo į ateitį.

Pareiškėjas J. P. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą palikti nepakeistą.

Atsiliepime (b. l. 105-106) pareiškėjas pažymi, kad apeliantas nenurodo jokio teismo sprendimo panaikinimo pagrindo ir neįvardija, kokio naujo sprendimo siekia.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo iš teisėjų valstybinių pensijų mokėjimo teisinių santykių.

Vadovaujantis Valstybinių pensijų įstatymo 1 straipsnio 3 dalimi pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus. Teisėjų valstybinės pensijos dydį nustato Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo, kuris Valstybinių pensijų įstatymo atžvilgiu laikytinas lex specialis, 6 straipsnis.

Principo lex specialis derogat legi generali esmė ta, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai, yra taikoma specialioji norma (Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai).

Konstitucinis Teismas 2010 m. birželio 29 d. nutarimu pripažino, kad: Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) ta apimtimi, kuria įtvirtinant maksimalų teisėjų valstybinės pensijos dydį nėra atsižvelgta į atskirų teismų sistemų ypatumus, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalis (Žin., 2002, Nr. 73-3088) prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies (2009 m. gruodžio 8 d. redakcija; Žin., 2009, Nr. 151-6778) nuostata „Kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės <…> pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio“ ta apimtimi, kuria formuluotė „kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos“ apima šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas teisėjų valstybines pensijas, prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Tikrinamu atveju nėra ginčo, kad Nacionalinė teismų administracija, nepaisydama specialiosios teisės normos prioriteto prieš bendrąją principo, per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėnesio iki 2012 m. lapkričio 15 d. apskaičiuodama ir mokėdama pareiškėjui teisėjų valstybinę pensiją vadovaudamasi Laikinojo įstatymo nuostatomis, taikė Valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, numačiusią, kad kiekvienos šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytos valstybinės pensijos dydis bei šios pensijos dydžio ir tam pačiam asmeniui paskirtų pagal šio straipsnio 1 dalį valstybinių pensijų ir valstybinių socialinio draudimo pensijų bendra suma vienam asmeniui negali viršyti užpraeito ketvirčio prieš tą mėnesį, už kurį mokama valstybinė pensija, Lietuvos statistikos departamento paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio 1,3 dydžio. Dėl šių neteisėtų atsakovo veiksmų pareiškėjui susidarė 3 251,69 Lt teisėjų valstybinės pensijos nepriemoka. Kadangi pagal Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 9 straipsnio 1 dalį teisėjų valstybinė pensija, laiku negauta dėl Nacionalinės teismų administracijos kaltės, išmokama už visą praėjusį laiką Nuostatų nustatyta tvarka, teisėjų kolegija daro išvadą, kad 3 251,69 Lt neišmokėta pensijos dalis turi būti priteista iš teisėjų valstybines pensijas skirti ir mokėti įgalioto viešojo administravimo subjekto – Nacionalinės teismų administracijos. Netinkamai aiškindamas ir taikydamas materialinės teisės normas pirmosios instancijos teismas šią sumą priteisė iš Lietuvos valstybės (neįtrauktos į bylą atsakovu), todėl teismo sprendimas dalyje keistinas.

Atsižvelgiant į tai, kad pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalį Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) <...> negali būti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai, konstatuotina, jog Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas apskaičiuotos teisėjų valstybinės pensijos kartu su valstybinėmis socialinio draudimo pensijomis bei kitomis valstybinėmis pensijomis vienam asmeniui dydžio ribojimas, kaip ir kitos antikonstitucinėmis pripažintos nuostatos, nuo 2010 m. lapkričio 16 d. negali būti taikomas.

2010 m. birželio 29 d. nutarime Konstitucinis Teismas inter alia pabrėžė, kad Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas, kuris, viena vertus, sudaro prielaidas suniveliuoti teisėjų, turinčių labai skirtingą teisėjo darbo stažą, valstybinių pensijų dydžius, o kita vertus, sudaro prielaidas paskirti labai skirtingo dydžio teisėjų valstybines pensijas teisėjams, kurių teisėjo darbo stažo trukmė nedaug skiriasi, neatitinka teisėjų valstybinės pensijos, kaip konstitucinės teisėjų socialinės (materialinės) garantijos nutrūkus jų įgaliojimams. Pirmosios instancijos teismas, įvertindamas aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos Seimas iki šiol neužpildė dėl Teisėjų valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatų eliminavimo iš teisės sistemos teisės taikymo atžvilgiu susidariusio teisinio vakuumo, t. y. nenustatė naujo teisinio reguliavimo, kuris leistų užtikrinti, kad nutrūkus teisėjo įgaliojimams pareiškėjas gautų teisėjo statusą ir jo orumą atitinkančias teisėjo socialines (materialines) garantijas, turėjo įvykdyti teisingumą individualioje byloje ad hoc pašalindamas egzistuojančią teisės spragą.

Apeliaciniame skunde atsakovas nepateikė konkrečios kritikos dėl pareiškėjo pasirinkto teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimo būdo. Teisėjų kolegija taip pat neturi svarių argumentų išvadai, jog ginant pareiškėjo pažeistas teises prašomu būdu būtų akivaizdžiai nukrypta nuo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Teisėjų valstybinės pensijos apskaičiavimas įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus pripažintas tinkamu LVAT 2013 m. vasario 5 d. nutartyje (administracinė byla Nr. A502-339/2013). Todėl atsakovas Nacionalinė teismų administracija įpareigotina mokėti J. P. įvertinant kiekvienus teisėjo darbo stažo metus perskaičiuotą, t. y. 3 800,20 Lt dydžio, teisėjų valstybinę pensiją. Pabrėžtina, jog toks nurodymas neapriboja Nacionalinės teismų administracijos galimybių ateityje nustatyti teisėjų valstybinės pensijos dydį vadovaujantis galiojančiais įstatymais. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra pareikštas reikalavimas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. liepos 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A552-2747/2012) dėl įstatymų leidėjo neveikimo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką (skolą), o iš Nacionalinės teismų administracijos dėl Konstitucinio Teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarimo oficialaus paskelbimo teisinių pasekmių bei specialiosios teisės normos prioriteto prieš bendrąją principo netaikymo susidariusią valstybinės pensijos nepriemoką per laikotarpį nuo 2010 m. lapkričio 16 d. iki šio teismo sprendimo, apeliacinės instancijos teismas pats negali visiškai pašalinti pareiškėjo teisių pažeidimo. Tai sudaro pagrindą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimą dalyje naikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuolat akcentuoja administracinio teismo pareigą aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti, tinkamai taikyti materialinės teisės normas, laikytis teismo procesą reglamentuojančių teisės aktų ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą (ABTĮ 57, 81, 86 str.). Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti asmenims įgyvendinti jų procesines teises (ABTĮ 10 str.). Tikrinamu atveju galimybė pasinaudoti ABTĮ 52 straipsnyje įtvirtinta pareiškėjo teise tikslinti skundo dalyką pareiškėjui J. P. nebuvo akcentuota.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuolat pabrėžiamas sprendimo vykdymo atidėjimo ar išdėstymo instituto taikymo išimtinumas (2009 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1440/2009, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3291/2011, 2011 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A62-508/2011). Atsakovas Nacionalinė teismų administracija nepateikė įrodymų apie savo finansinę padėtį, byloje nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios galėtų turėti įtakos tinkamam ir savalaikiam teismo sprendimo vykdymui, todėl prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktu,

n u t a r i a :

Atsakovo Nacionalinės teismų administracijos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį rezoliuciją išdėstant taip:

„Įpareigoti atsakovą Nacionalinę teismų administraciją nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos mokėti pareiškėjui J. P. 3 800,20 Lt dydžio teisėjų valstybinę pensiją.

Priteisti iš atsakovo Nacionalinės teismų administracijos pareiškėjo J. P. naudai 3251,69 Lt (tris tūkstančius du šimtus penkiasdešimt vieną litą ir šešiasdešimt devynis centus) dydžio teisėjų valstybinės pensijos skirtumą, susidariusį dėl Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalies taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio mėn. iki 2010 m. lapkričio 15 d.“

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį, kuria panaikintas Nacionalinės teismų administracijos 2012 m. gegužės 2 d. sprendimas Nr. 4R-933-(4.34) bei administracinė byla dalyje nutraukta, palikti nepakeistą.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 8 d. sprendimo dalį panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dainius Raižys