2022-10-12 Nr. AB-24852-3-61-3-01875-2022-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-499-629/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01875-2022-0

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. spalio 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų Ž. G., uždarosios akcinės bendrovės „Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B.-K., I. M. (I. M.), V. K., D. B., A. B., I. L., V. G., G. G., K. M., J. M., I. R., T. N., S. B., uždarosios akcinės bendrovės „Gulbinų turizmas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų Ž. G., uždarosios akcinės bendrovės „Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B.-K., I. M., V. K., D. B., A. B., I. L., V. G., G. G., K. M., J. M., I. R., T. N., S. B., uždarosios akcinės bendrovės „Gulbinų turizmas“ skundą.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai Ž. G., uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B.-K., I. M., V. K., D. B., A. B., I. L., V. G., G. G., K. M., J. M., I. R., T. N., S. B., UAB „Gulbinų turizmas“ (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus skyriaus vedėjo 2021 m. gruodžio 3 d. įsakymą Nr. 49VĮ-2006-(14.49.2 E) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), esantiems pastatams eksploatuoti reikalingų dalių dydžio nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas); 2) panaikinti NŽT direktoriaus 2022 m. balandžio 6 d. sprendimą Nr. 1T-12-(5.59 E.) „Dėl UBA „Gulbinų turizmas“ skundo išnagrinėjimo“ (toliau – ir Sprendimas); 3) priteisti bylos nagrinėjimo išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 10 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka).

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjai ginčija Įsakymą, kuriuo nustatytos naujos valstybinio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), plotas 144 859 kv. m) (toliau – ir Žemės sklypas), dalys, reikalingos jame esantiems savarankiškiems statiniams eksploatuoti pagal UAB „Žemės plėtra“ 2021 m. lapkričio 19 d. parengtą Žemės sklypo planą M 1:1000, su jame išskirtomis Žemės sklypo dalimis ir plotais, padarė išvadą, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, kuris savarankiškai sukuria teisines pasekmes, t. y. Įsakymu sukuriama prielaida išsinuomoti ar pirkti valstybinę žemę, tačiau tik pagal atitinkamų teisės aktų reikalavimus.

Teismas pažymėjo, kad Specialioji teisėjų kolegija rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti (toliau – ir Specialioji teisėjų kolegija) savo nutartyse ne kartą yra nurodžiusi, jog ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. lapkričio 2 d. nutartį byloje Nr. T-107/2017, Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 11 d. nutartį Nr. T-53/2018, Specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 4 d. nutartį byloje Nr. T-73/2018).

Teismas, nustatęs, kad pareiškėjų keliamas ginčas susijęs su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatų įgyvendinimu, konstatavo, jog tokio pobūdžio ginčas negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 22 str. 1 d., 25 str., 36 str. 2 d.). Dėl to teismas atsisakė priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Teismas išaiškino, kad pareiškėjai dėl ginčo esmės savo teises gali ginti įstatymų nustatyta tvarka bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjai atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – pareiškėjų skundą priimti nagrinėti.

Pareiškėjų nuomone, ginčijami sprendimai (Įsakymas, Sprendimas) priimti NŽT veikiant, kaip viešojo administravimo subjektui, vykdant pagal specialius teisės aktus suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus valstybinės žemės valdymo ir naudojimosi srityse. Todėl pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą nutartį, atsisakydamas priimti pareiškėjų skundą, kaip nenagrinėtiną ABTĮ nustatyta tvarka.

Pareiškėjai teigia, kad NŽT, būdama valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 str. 1 d. 1 p.) ir veikdama pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintas Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles (8 p., 33 p.), priima individualius administracinio pobūdžio teisės aktus (įsakymus, sprendimus), kaip ir šiuo atveju. NŽT, taikydama teisės aktus, vykdydama jose nustatytas administracines procedūras ir privalėdama laikytis teisės aktuose nustatytų reikalavimų, kurie nepalieka jokio dispozityvumo dėl veikimo galimybių, laisvos valios priimant sprendimus, neabejotinai veikia viešojo administracinio pobūdžio teisiniuose santykiuose. Šią pareiškėjų poziciją pagrindžia ir kasacinis teismas (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-380-611/2019, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013). NŽT priimtų individualių administracinių aktų pagrindu vėliau gali būti sudaromos, keičiamos ar nutraukiamos valstybinės žemės nuomos sutartys. Pareiškėjų įsitikinimu, tik sudarius tokias sutartis valstybinės žemės naudojimo santykiai transformuojasi į civilinius teisinius santykius tarp valstybės, atstovaujamos NŽT, kaip civilinės teisės subjekto, ir atitinkamų valstybinės žemės naudotojų – privačių subjektų.

Pareiškėjai akcentuoja, kad skundas grindžiamas tuo, jog NŽT, savo iniciatyva pakeisdama NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2018 m. vasario 23 d. įsakymą Nr. 49VĮ-260-(14.49.2) „Dėl kitos paskirties valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), dalių dydžio nustatymo“ (toliau – ir 2018 m. įsakymas), priėmė Įsakymą. Taip NŽT pradėjo ir įvykdė dvi skirtingas administracines procedūras, pasibaigusias skirtingais sprendimais, nors faktinė situacija po 2018 m. įsakymo priėmimo nepasikeitė. Skunde pareiškėjai nurodė, kad NŽT netinkamai pritaikė žemės ūkio ministro 2020 m. sausio 24 d. įsakymu Nr. 3D-40 patvirtintą Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodiką (toliau – ir Metodika), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) normas, pažeidė viešojo administravimo principus. Tai reiškia, kad pareiškėjų skundas yra dėl netinkamų viešojo administravimo procedūrų ir pažeistų viešosios teisės normų, o ne dėl civilinės teisės normų pažeidimų. Todėl pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo atveju dominuoja civiliniai teisiniai santykiai.

Pareiškėjai nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo. Nagrinėjamu atveju ginčo esmė yra ne patys Žemės sklypo dalių nustatymo santykiai, bet administracinės procedūros administraciniai santykiai, susiklostę, kai NŽT priėmė ginčijamus Įsakymą ir Sprendimą. Keliamas ginčas nėra kilęs tarp dviejų sutarties šalių dėl turtinių santykių. Todėl, pareiškėjų nuomone, būtent administracinis teismas, kaip specializuotas teismas, išsamiau ir giliau administracinės teisės aspektais bei viešojo administravimo klausimais įvertintų šalių argumentus ir kvalifikuočiau išnagrinėtų ginčą nei tai padarytų bendrosios kompetencijos teismai.

Pareiškėjai pažymi, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamoje nutartyje nurodyta Specialiosios teisėjų kolegijos praktika šiuo atveju nėra aktuali ir ja teismas nepagrįstai rėmėsi. Skirtingai nei Specialiosios teisėjų kolegijos nutartyse, nagrinėjamu atveju jokio ginčo tarp valstybinės žemės sklypo naudotojų, t. y. pareiškėjų dėl jiems priskirtų Žemės sklypo dalių dydžio nėra. Šiuo atveju visi valstybinės žemės sklypo naudotojai yra pareiškėjai, kurie kartu kelia šį ginčą teisme. Pareiškėjai (išskyrus UAB „Gulbinų turizmas“) nebuvo susiję su NŽT valstybinės žemės nuomos teisiniais santykiais. Todėl tarp pareiškėjų ir NŽT nėra jokių civilinių teisinių santykių dėl Žemės sklypo nuomos ar jiems išnuomotinų šio sklypo dalių. Pirmosios instancijos teismas ne tik nepagrįstai rėmėsi minėta Specialios teisėjų kolegijos praktika, bet ir nepagrįstai plečiamai ją aiškino, padarydamas nepagrįstą išvadą, kad visi ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, kurie yra grindžiami Taisyklėmis, yra civilinio teisinio pobūdžio ginčai.

Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad pačiame Įsakyme yra nurodyta, kad jis skundžiamas NŽT vadovui išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, o Sprendime nustatyta, kad jis skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Apeliacijos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutarties, kuria pareiškėjų skundą atsisakyta priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu (skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo (t. y. ABTĮ) nustatyta tvarka), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t. y. pareigų nevykdymo) nagrinėti įsteigti administraciniai teismai (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 str. 1 d.). Šių teismų kompetenciją nustato ABTĮ (ABTĮ 1 str. 1 d.) ir kiti įstatymai (Administracinių teismų įsteigimo įstatymo 1 str. 2 d.).

ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau ši kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. šiuo konkrečiu atveju laikantis ABTĮ ir kituose įstatymuose nurodytų kreipimosi į administracinį teismą sąlygų. Viena iš tokių kreipimosi į administracinį teismą sąlygų, paduoti skundą nagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

Administraciniai teismai įsteigti nagrinėti bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių. Administraciniu ginču laikomas asmens ir viešojo administravimo subjekto konfliktas (ABTĮ 2 str. 1 d.). ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje patikslinta, jog administracinis teismas sprendžia būtent viešojo administravimo srities ginčus, o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-127-520/2017). Viešojo administravimo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 2 straipsnio 18 dalyje – tai teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas. ABTĮ 18 straipsnyje išvardytos bylos, nepriskirtos administracinių teismų kompetencijai, t. y. bylos, kurios yra priskirtos, pavyzdžiui, bendrosios kompetencijos teismams (1 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, inter alia (be kita ko), valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-630-624/2017; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-70-520/2022).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjai kelia ginčą dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, padarė išvadą, kad pareiškėjų keliamas ginčas susijęs su CK nuostatų įgyvendinimu ir dėl to negali būti nagrinėjamas administraciniame teisme.

Pareiškėjai atskirajame skunde su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, laikydamiesi pozicijos, kad skundžiami Įsakymas ir Sprendimas yra administraciniai sprendimai, priimti NŽT įgyvendinant jai suteiktus įgaliojimus valstybinės žemės valdymo ir naudojimosi srityse, o pareiškėjų skundas grindžiamas tuo, kad, priimant Įsakymą ir Sprendimą, buvo pažeisti administracinės procedūros reikalavimai, viešojo administravimo principai, ir nėra susijęs su civiliniais teisiniais santykiais.

Iš pareiškėjų skundo matyti, kad pareiškėjai, kurie nuomoja iš NŽT atitinkamas Žemės sklypo dalis, ginčija Įsakymą, kuris priimtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Taisyklių 8 ir 33 punktais, ir kuriuo nustatytos 145 002 kv. m ploto Žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam Žemės sklype savarankiškai funkcionuojančiam pastatui eksploatuoti. Pareiškėjai, ginčydami Įsakymą ir išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtą Sprendimą, laikosi pozicijos, kad NŽT Vilniaus miesto skyrius neturėjo jokio pagrindo mažinti pastatams eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis, dalį Žemės sklypo teritorijos priskiriant ne pastatų eksploatavimui, o Lietuvos valstybei. Pareiškėjai teigia, kad tokiais veiksmais buvo neteisėtai pabloginta jų teisinė padėtis. Pareiškėjų nuomone, Įsakymu sukurta situacija, kai padidėjus statiniais užstatytam Žemės sklypo plotui, sumažinama šiems statiniams eksploatuoti reikalinga Žemės sklypo dalis, prieštarauja teisės aktams ir neatitinka kriterijų, kai teisinių santykių (šiuo atveju – nuomos) modifikavimas yra leistinas ir pateisinamas.

Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, bendrosios kompetencijos teismams priskirti nagrinėti CK nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių (CPK 22 str. 1 d.).

Specialioji teisėjų kolegija yra ne kartą išaiškinusi, jog valstybei nuosavybės teise priklausančios žemės pardavimo ir nuomos santykiai, nepaisant pardavimo ar nuomos subjektų teisinio statuso bei to, jog sutarties dalykas yra valstybinės žemės sklypas, yra reguliuojami privatinės, bet ne viešosios teisės normų. Be teisės aktais priskirtų valdžios, t. y. viešojo administravimo funkcijų, valstybė ir savivaldybės dalyvauja ir civiliniuose teisiniuose santykiuose kaip lygiateisiai šių teisinių santykių subjektai įgyvendinantys atitinkamas turtines teises bei pareigas, susijusias su valstybei, kaip civilinės teisės subjektui, priklausančiu nekilnojamuoju turtu. Dalyvaudama šiuose santykiuose, valstybė ir savivaldybė atlieka veiksmus, kurie vertintini kaip juridiniai faktai, sukuriantys, pakeičiantys ar panaikinantys atitinkamas subjektines civilines teises ir pareigas. Taigi, viešojo administravimo institucijų veikla šioms institucijoms dalyvaujant civiliniuose teisiniuose santykiuose, nėra viešasis administravimas (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-40/2020, Specialiosios teisėjų kolegijos 2016 m. sausio 15 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-3/2016 ir jose nurodytą praktiką). Be to, Specialioji teisėjų kolegija laikosi nuoseklios pozicijos, kad ginčai, susiję su naudojamų valstybinės žemės sklypų dalių nustatymu, grindžiami, be kita ko, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintomis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėmis yra civilinio teisinio pobūdžio ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-90/2017 ir joje nurodytą praktiką).

Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjų atskirojo skundo argumentus, kad jų keliamas ginčas, susijęs ne su civiliniais teisiniais santykiais, o su administraciniais teisiniais santykiais, pirmiausia pažymi, kad iš pareiškėjų keliamo ginčo situacijos aišku, jog Įsakymu buvo sumažintos Žemės sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalingos Žemės sklypo dalys. Patys pareiškėjai skunde nurodė, kad Įsakymu (Sprendimu) buvo sukurtos tokios teisinės pasekmės, dėl kurių pareiškėjai negalės nuomotis atitinkamos Žemės sklypo dalies, nes ji priskirta Lietuvos valstybei. Be to, nors pareiškėjai atskirajame skunde teigia, kad jie nekelia ginčo dėl Žemės sklypo dalių nustatymo, tačiau šį pareiškėjų atskirojo skundo argumentą paneigia pareiškėjų skundo argumentai, jog pareiškėjai nesutinka su Įsakymu atliktu Žemės sklypo dalių nustatymu, sumažinant Žemės sklypo statiniams eksploatuoti reikalingas Žemės sklypo dalis. Toks Žemės sklypo dalių nustatymas neatitinka teisės aktų, pažeidžia viešojo administravimo principus (draudimą bloginti asmens, dėl kurio pradėta administracinė procedūra, padėties), pareiškėjų teisėtus lūkesčius. Pažymėtina ir tai, kad ginčijamas Įsakymas yra priimtas, vadovaujantis Taisyklėmis. Įvertinusi nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjų keliamas ginčas yra iš esmės susijęs su teisiniais santykiais dėl valstybinės Žemės sklypo nuomos, kuriuose NŽT veikia ne kaip viešojo administravimo subjektas, bet kaip civilinių teisinių santykių dalyvis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjų keliamas ginčas kyla iš valstybinės žemės nuomos teisinių santykių, kurio rezultatas, išnagrinėjus jį iš esmės, turės įtakos šių teisinių santykių subjektų teisiniai padėčiai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjų skundas neteismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šiuo atveju pareiškėjų skunde išdėstyti argumentai, kuriais pareiškėjai grindžia skundžiamų Įsakymo ir Sprendimo neteisėtumą, dėl kurių teismas, nagrinėdamas keliamą ginčą turės atsižvelgti į tam tikras administracines procedūras, ginčo pobūdžio ir esmės, lemiančių bylos rūšinį teismingumą, kuris, kaip nustatyta nagrinėjamu atveju, yra civilinės prigimties, nekeičia.

Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, jog viešojo administravimo subjekto priimto akto kvalifikavimo ir teisinio įvertinimo kaip sprendimo, dėl kurio gali būti paduotas skundas administraciniuose teismuose, negali lemti vien tam tikri formalūs kriterijai – jo pavadinimas, nurodyta apskundimo tvarka ir pan., o išvada turi būti daroma atsižvelgiant į tokio sprendimo turinį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2015 m. rugsėjo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1324-502/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-844-629/2018). Todėl Sprendime nurodyta jo apskundimo tvarka, neapsprendžia bylos rūšinio teismingumo.

Kiti pareiškėjų atskirojo skundo argumentai neturi esminės teisinės reikšmės sprendžiant dėl tikrinamos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl dėl jų atskirai nepasisakoma.

Apibendrindama, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog nagrinėjamas ginčas yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui, teisingai nustatė bylos rūšinį teismingumą. Pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjų skundas nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, t. y. administraciniuose teismuose (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), ir atsisakė jį priimti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjų atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų Ž. G., uždarosios akcinės bendrovės „Neries investicijos“, V. J., T. K., L. B.-K., I. M. (I. M.), V. K., D. B., A. B., I. L., V. G., G. G., K. M., J. M., I. R., T. N., S. B., uždarosios akcinės bendrovės „Gulbinų turizmas“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Audrius Bakaveckas

Milda Vainienė