2013-05-22 Nr. AB-1984-3-62-3-00598-2012-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P552-113/2013

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00598-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

Lietuvos Respublikos vardu

2013 m. gegužės 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo P. B. prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012 pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. pareiškėjas P. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą skundu, prašydamas panaikinti Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Alytaus apskrities AVPK) 2012 m. gegužės 7 d. sprendimą Nr. 52-9-IL-255 „Dėl leidimo laikyti šaunamuosius ginklus panaikinimo“.

Pareiškėjas nurodė, kad 2012 m. sausio 2 d. pagal jo pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės iš garažo Purplių kaime, Varėnos rajone, kurios metu, be kitų daiktų, buvo pavogtas legaliai laikomas ginklas – graižtvinis šautuvas URAL 2 Nr. H 920, kuris buvo laikomas garaže esančioje metalinėje spintoje. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 7 punktas, kuriuo remiantis buvo panaikintas leidimas, numato leidimo panaikinimą, kai fizinis asmuo dėl Ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių pažeidimo praranda ginklą. Šiuo atveju ginklas buvo pavogtas. Netgi vertinant aplinkybę, jog tuo metu ginklas buvo saugomas ne gyvenamojoje vietoje, pagrindinė ginklo praradimo priežastis buvo ne jo neatsakingumas ar kiti neapdairūs veiksmai, o kito asmens (ar asmenų) nusikalstama veika, t. y. vagystė. Be to, administracinio teisės pažeidimo protokole nėra nurodyta kokią konkrečią Ginklų ir šaudmenų apyvartos taisyklių normą jis pažeidė.

Atsakovas Alytaus apskrities AVPK su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepime į skundą nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas šaunamąjį ginklą laikė ne savo gyvenamojoje patalpoje įrengtoje metalinėje dėžėje (seife), o jo tėvams priklausančios sodybos garaže, iš kurio jis ir buvo pagrobtas, už šį pažeidimą pareiškėjui buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 196 straipsnio 3 dalį ir paskirta 50 litų administracinė bauda. Ginčijamu 2012 m. gegužės 7 d. sprendimu Nr. 52-9-IL-255 buvo panaikintas pareiškėjo leidimas Nr. 0000675 laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus, kadangi pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio l dalies 2 punktą ginklų, šaudmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įsirengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendimu pareiškėjo P. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nurodė, jog bylos duomenys neginčijamai patvirtina, kad pareiškėjas šaunamąjį ginklą laikė ne savo gyvenamojoje patalpoje įrengtoje metalinėje dėžėje (seife), o Varėnos rajone, Purplių kaime, jo tėvams priklausančios sodybos garaže, iš kur jis ir buvo pavogtas. Atkreipė dėmesį, jog pažyma iš Civilinėje apyvartoje esančių ginklų registro patvirtina, kad minėto ginklo laikymo vieta yra Varėna, Voronecko g. 4-9. Šią aplinkybę pripažįsta ir pareiškėjas. Pažymėjo, jog pareiškėjo argumentai, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodytas konkretus teisės aktas, kurio reikalavimus jis pažeidė, šioje byloje esminės įtakos neturi, kadangi ATPK 196 str. 3 d. numatyta atsakomybė už teisėtai įgyto ginklo, šaudmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar nešiotis reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, nešiojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimą.

Teismas nustatė, jog 2012 m. sausio 2 d. įvykio vietos apžiūros metu, kurioje dalyvavo ir pareiškėjas, taip pat nėra užfiksuota jokių aplinkybių dėl šautuvo vagystės, kurios patvirtintų, kad šautuvas garaže buvo paliktas metalinėje spintoje (Apžiūros protokolas b. l. 47-54). Atkreipė dėmesį, jog liudytojas R. P. teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus dėl pareiškėjui priklausančio ginklo vagystės, tačiau tiek pareiškime, tiek liudytojo apklausos metu pareiškėjas tvirtino, kad ginklas buvo paliktas garaže esančiame automobilyje. Todėl vertino, jog pareiškėjo skunde ir teismo posėdžio metu nurodytas motyvas, kad ginklas buvo laikomas garaže esančiame seife (metalinėje spintoje) prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir vertintino kaip pareiškėjo bandymą palengvinti savo padėtį. Teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra nustatyta sąlygų visuma, sudaranti pagrindą taikyti Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. byloje esančiais neginčijamais, objektyviais ir patikimais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas neužtikrino šaunamojo ginklo saugojimo ir jį prarado. Todėl pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

III. Pareiškėjas P. B., nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 23 d. sprendimu, jį apskundė apeliaciniu skundu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo P. B. apeliacinį skundą ir jį grąžino pareiškėjui Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 134 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu.

Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 9 d. nutartimi, pareiškėjas P. B. atskiruoju skundu prašė ją panaikinti ir priimti apeliacinį skundą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2013 m. sausio 30 d. nutartimi jį atmetė, nurodydamas, kad pareiškėjas atskirajame skunde nurodė termino praleidimo priežastis ir iš esmės prašė atnaujinti terminą pateikti apeliacinį skundą, tačiau prašymą atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti grindė tokiomis pačiomis termino praleidimo priežastimis, kurias pareiškėjas pateikė ir pirmosios instancijos teismui. Padarė išvadą, jog toks prašymas jau yra išspręstas Kauno apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartimi, kuri gali būti skundžiama.

IV. 2013 m. kovo 7 d. pareiškėjas P. B. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą Kauno apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012, remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu; sustabdyti Alytaus apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus licencijavimo poskyrio veiksmus, kuriais siekiama realizuoti pareiškėjo turimus ginklus iki kol bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. I-1156-423/12. Tuo atveju, jei pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo bus patenkintas, prašo sustabdyti minėtus veiksmus iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Prašymą grindžia tuo, kad Kauno apygardos administracinis teismas 2012 m. spalio 23 d. sprendime nurodė, kad Įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, jog šaunamojo ginklo savininkas, valdytojas, naudotojas privalo įrengti tinkamas sąlygas laikyti ginklą, šaudmenis ir laikytis ginklo, šaudmenų laikymo reikalavimų bei pažymėjo, kad minėtus reikalavimus nustato 2011 m. kovo 3 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymas Nr. 5-V-180 „Dėl reikalavimų, keliamų patalpoms, kuriose vykdoma ginklų, šaudmenų, jų dalių apyvarta, patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas). Pareiškėjo nuomone, tai rodo, kad teismas Įstatymo nuostatas taikė atsižvelgdamas išskirtinai į minėto Įsakymo nuostatas, tačiau pareiškėjas su tokiu Įstatymo nuostatų taikymu nesutinka.

Pažymi, kad tuo metu, kai šautuvas buvo prarastas, ginklas buvo saugomas metalinėje dėžėje, nors teismas nepagrįstai nustatė priešingai, teigdamas, kad ginklas buvo paliktas automobilyje. Jo nuomone, ši aplinkybė turėtų būti iš naujo nustatinėjama bylą nagrinėjant iš naujo, nes visi byloje esantys įrodymai (administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 52AN-1626158-12, kuriame užfiksuoti pareiškėjo paaiškinimai, jog prieš ginklo dingimą jis buvo metalinėje dėžėje, o automobilyje buvo tik jo dėklas; bylos nagrinėjimo metu pareiškėjo pateikti paaiškinimai dėl bylos aplinkybių) patvirtina, jog ginklas buvo saugomas metalinėje dėžėje. Atkreipė dėmesį, jog pareiškėjo tėvų sodyba yra medžioklės plotuose. Tai lemia, jog Įstatymo nuostatos turėtų būti taikomos atsižvelgiant į Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato kitokius negu įsakymas reikalavimus dėl ginklo saugojimo (Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių I skyriaus, 1 p.). Minėtų taisyklių XI skyriaus 65 p. numato, jog ne medžioklės metu medžioklinis šautuvas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio šautuvo išimti, mušamasis mechanizmas nuleistas ir, jeigu yra techninių galimybių, šautuvas turi būti išnarstytas. Iš to seka, kad pareiškėjo tėvų sodyboje saugomą ginklą užteko laikyti tik dėkle. Tuo tarpu pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, ne tik laikė ginklą dėkle, bet ir buvo įrengęs metalinę dėžę ginklui saugoti, todėl pareiškėjas nepažeidė Įstatymo reikalavimų dėl ginklo saugojimo. Teismas, netinkamai taikydamas Įstatymo nuostatas, t. y. jas taikė atsižvelgdamas į Įsakymą, o ne į specialias Taisykles, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, t. y. pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas dėl ginklo saugojimo.

Kadangi šiuo metu pareiškėjo leidimas laikyti (nešiotis) šaunamuosius ginklus yra laikomas panaikintu, Alytaus apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus licencijavimo poskyris ėmėsi veiksmų jo turimiems ginklams realizuoti. Dėl šios priežasties prašo sustabdyti šiuos veiksmus, kol bus išspręstas klausimas dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. 1-1156-423/12.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Prašymas dėl proceso atnaujinimo netenkintinas.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Bylų, užbaigtų įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas griežtai laikantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 23 skirsnyje nustatytų proceso atnaujinimo sąlygų bei tvarkos (ABTĮ 153 straipsnio 1 dalis) ir negali būti tapatinamas su apeliaciniu procesu, kuris reglamentuotas ABTĮ III skyriaus normomis. Įsiteisėjęs teismo sprendimas (bendrąja prasme), kuriuo byloje buvo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik per įstatymu apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, jog procesas administracinėje byloje gali būti atnaujintas tik tuo atveju, jeigu prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo pateikia pakankamų argumentų, patvirtinančių ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą (ABTĮ 159 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011).

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu, t. y., kai padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad materialinės teisės normos yra taikomos teismui priimant sprendimą, todėl neteisingo teisės normų taikymo byloje fakto paaiškėjimo momentas siejamas su sprendimo įsiteisėjimo momentu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P492-86/2012; 2007 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P415-233/2007). Todėl terminas kreiptis dėl bylos proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu yra skaičiuojamas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo datos.

Šiuo atveju terminas prašymui paduoti skaičiuojamas nuo turėjimo susipažinti su Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143-90/2013, priimta 2013 m. sausio 30 d. Taigi, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui buvo išsiųstas 2013 m. kovo 7 d. (b. l. 112-113), konstatuotina, kad įstatyme įtvirtintas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas šiuo atveju yra nepraleistas.

Pažymėtina, jog remiantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.

Procesas ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atnaujinamas, kai: pirma, nustatomas materialinės teisės normos pažeidimas jas taikant; antra, nustatytas pažeidimas akivaizdus; t. y. toks, kad proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai neliktų pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo; ir trečia, toks pažeidimas esminis, t. y. galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį (2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P502 – 165/2010, 2011 m. spalio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P146-119/2011).

Šį proceso atnaujinimo pagrindą pareiškėjas motyvuoja tuo, jog Kauno apygardos administracinis teismas, netinkamai taikė Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatas, t. y. jas taikė atsižvelgdamas į Įsakymą, o ne į specialias Taisykles, kuriomis remiantis užteko, jog ginklas buvo laikomas tik dėkle, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punktą, t. y. byloje esančiais neginčijamais, objektyviais ir patikimais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas neužtikrino šaunamojo ginklo saugojimo ir jį prarado, todėl nepagrįstai pripažino, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas dėl ginklo saugojimo ir tokiu būdu priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo nuomone, teismas klaidingai nustatė, kad ginklas buvo paliktas automobilyje, todėl ši aplinkybė turėtų būti iš naujo nustatinėjama bylą nagrinėjant iš naujo, nes visi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ginklas buvo saugomas metalinėje dėžėje.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, iš prašymo turinio matyti, jog pareiškėjas iš esmės ginčija ne konkrečios pirmosios instancijos teismo taikyto įstatymo normos aiškinimą ir taikymą, o nesutinka su faktinių aplinkybių vertinimo pagrindu padarytomis išvadomis. Pareiškėjo nuomone, teismas netinkamai ištyrė byloje esančius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, todėl padarė nepagrįstą išvadą, jog ginklas buvo paliktas automobilyje, kai jis, pareiškėjo teigimu, buvo saugomas metalinėje dėžėje.

Pabrėžtina, jog pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, o teismas įvertina juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įrodymų vertinimas yra subjektyvus procesas, pagrįstas vidiniu teismo įsitikinimu. Pažymėtina, kad savo išvadą, jog ginklas buvo paliktas garaže esančiame automobilyje teismas grindė 2012 m. sausio 2 d. protokolo – pareiškimo, 2012 m. sausio 4 d. liudytojo apklausos protokolo, Apžiūros protokolo duomenimis, liudytojo R. P. parodymais, todėl pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais. Taip pat darytina išvada, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais ir siekia, kad būtų priimtas kitoks procesinis sprendimas, t. y. būtų pripažinta, jog pareiškėjas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatų dėl šaunamojo ginklo saugojimo užtikrinimo, nepažeidė.

Įvertinusi nagrinėjamą prašymą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį pareiškėjo nurodytos materialinės teisės normos pažeidimą. Be kita ko, prašyme nurodyti motyvai taip pat liudija, jog pareiškėjas iš esmės siekia, kad būtų naujai patikrintos faktinės bylos aplinkybės. Tačiau ABTĮ 153 straipsnio 2 dalis nenumato galimybės dar kartą vertinti faktinių bylos aplinkybių ir atnaujinti procesą dėl argumentų, susijusių su faktinių bylos aplinkybių tyrimu ir įrodymų vertinimu. Proceso atnaujinimo instituto paskirtis yra ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintų konkrečių, esminių ir akivaizdžių klaidų, padarytų nagrinėjant bylą, ištaisymas, kurių nagrinėjamu atveju atsakovas nepagrindė, todėl jo prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu atmestinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog pateiktas prašymas dėl proceso atnaujinimo nėra pagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl prašymas netenkintinas ir procesą administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012 atsisakytina atnaujinti. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo prašymas sustabdyti atsakovo Alytaus apskrities VPK viešosios tvarkos skyriaus licencijavimo poskyrio veiksmus, kuriais siekiama realizuoti pareiškėjo turimus ginklus netenkintinas.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

pareiškėjo P. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Neatnaujinti proceso administracinėje byloje Nr. I-1156-423/2012 pagal pareiškėjo P. B. skundą atsakovui Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Ramūnas Gadliauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius