21ebf7fb-089b-41b6-adcc-cf6285e2b492 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-401-464/2015Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00415-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1.; 89. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. balandžio 1 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Alvydo PoÅ¡kaus ir Viginto ViÅ¡inskio, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-281-198/14 pagal ieÅ¡kovo uždarosios akcinės bendrovės „Bjoras“ ieÅ¡kinį atsakovams A.

J. ir uždarajai akcinei bendrovei „Litmepu“ dėl solidaraus nuostolių, padarytų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, atlyginimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Byloje sprendžiamas ginčas dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos ir dėl tokiais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo. IeÅ¡kovas UAB „Bjoras“ kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti solidariai iÅ¡ atsakovų UAB „Litmepu“ ir A. J. 476 522,35 Lt nuostolių, 6 procentų dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo iki visiÅ¡ko sprendimo įvykdymo ir visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad jo veiklos sritis yra žemės Å«kio technikos remontas, servisas, atsarginių dalių prekyba. Atsakovas A. J. pagal neterminuotÄ 1996-04-17 darbo sutartį Nr. 2 buvo priimtas eiti UAB „Bjoras“ direktoriaus pareigas. Nuo 2000-12-28 iki 2010-08-17 atsakovas ėjo UAB „Bjoras“ generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2010-08-17 iki 2012-04-05 – komercijos direktoriaus pareigas. Atsakovui einant ieÅ¡kovo vadovo pareigas, su Suomijos žemės Å«kio technikos gamintoja Mepu Oy buvo pasiraÅ¡yta 2008 m. distribucijos sutartis.

Pagal Å¡iÄ distribucijos sutartį ieÅ¡kovas vykdė intensyvų Mepu Oy parduodamos produkcijos platinimÄ Lietuvoje ir pajamos iÅ¡ Å¡ios veiklos sudarė ženkliÄ ieÅ¡kovės pajamų dalį. Atsakovas A. J. buvo ieÅ¡kovo akcininku – jam iki bendrovės įstatinio kapitalo padidinimo priklausė 2 385 paprastosios vardinės 100 litų nominalios vertės akcijų, kas sudarė 33,3 procento visų balsavimo teisę suteikiančių akcijų skaičiaus. Tarp Å¡alių sudaryta darbo sutartis buvo nutraukta 2012-04-05 remiantis DK 127 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Vėliau paaiÅ¡kėjo, kad atsakovas A. J. 2012-04-11 sudarė uždarosios akcinės bendrovės steigimo aktÄ , pagal kurį buvo įsteigta UAB „Litmepu”, kurios vienintelis akcininkas yra atsakovas A. J.. TÄ pačiÄ dienÄ atsakovas A. J. priėmė ir pasirašė UAB „Litmepu” įstatus, kuriuose be kitų veiklos rÅ«Å¡ių numatyta žemės Å«kis, miÅ¡kininkystė, variklinių transporto priemonių remontas, didmeninė ir mažmeninė prekyba. Atsakovas save paskyrė ir minėtos savo įmonės vieninteliu valdymo organu – vadovu.

Pagal vieÅ¡ai atsakovo A. J. įmonės skelbiamÄ informacijÄ , UAB „Litmepu“ pagrindinė veikla yra grÅ«dų džiovinimo, sandėliavimo, valymo, transportavimo įrangos pardavimas ir montavimas, nurodyta, kad įmonė atlieka garantinę ir pogarantinę priežiÅ«rÄ . IÅ¡ vieÅ¡ai interneto tinklapyje skelbiamos informacijos matyti, kad atsakovo įmonė yra ir Suomijos įmonės Mepu Oy atstovas Lietuvoje. Po atsakovo įmonės įsteigimo darbo sutartis su ieÅ¡kovu nutraukė ir keturi ieÅ¡kovo darbuotojai – D.

G., M. J., S. Ž., J. G.. PraÅ¡ymus nutraukti darbo sutartis su ieÅ¡kovu Å¡ie darbuotojai pateikė laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-05-11. Minėti darbuotojai buvo priimti dirbti pas ieÅ¡kovÄ atsakovo vadovavimo UAB „Bjoras” metu, jų darbo ieÅ¡kovo įmonėje trukmė buvo nuo 7 iki 4 metų, jie buvo labai geri savo srities specialistai. Minėti asmenys iÅ¡ karto po darbo sutarties su ieÅ¡kovu nutraukimo laikotarpiu nuo 2012-05-17 iki 2012-06-02 įsidarbino atsakovo įsteigtoje įmonėje UAB „Litmepu“ dirbti iÅ¡ esmės tokį patį darbÄ , kurį dirbo ir pas ieÅ¡kovÄ .

Be to, atsakovui įsteigus UAB „Litmepu” ir Å¡iai bendrovei pradėjus atstovauti Suomijos įmonei Mepu Oy, ieÅ¡kovas nebeteko buvusių komercinių ryÅ¡ių su įmone Mepu Oy, kadangi visi Å¡ios įmonės pardavimai į Lietuvos teritorijÄ dabar vykdomi tik per atsakovo įmonę. IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas A. J. atliko neteisėtus veiksmus – ėmėsi nesÄ Å¾iningai konkuruoti su ieÅ¡kovu, t. y. perėmė dalį ieÅ¡kovo verslo, perviliodamas vienÄ iÅ¡ stambiausių verslo parterių Mepu Oy, perviliojo į savo įmonę ieÅ¡kovo darbuotojus, kurie, dirbdami pas ieÅ¡kovÄ , buvo įgiję reikalingÄ kvalifikacijÄ bei patirtį ir tuo pačiu pasinaudojo Å¡ia darbuotojams ieÅ¡kovo suteikta patirtimi, pasinaudojo savo paties sukaupta pas ieÅ¡kovÄ patirtimi.

Atsakovui vadovaujant ieÅ¡kovo komercijos padaliniui, buvo naudojama turima ir kuriama nauja informacija, kuri yra ieÅ¡kovo veikloje naudotas individualaus pobÅ«džio intelektinis produktas – komerciÅ¡kai svarbÅ«s ir tikrÄ vertę (naudÄ ) turintys duomenys, t. y. dalykiniai kontaktai, susisteminti duomenys apie klientus ir ieÅ¡kovo verslo sandorius, įskaitant jų sÄ lygas. Atsakovas Å¡ia informacija pasinaudojo vykdydamas konkurencingÄ ieÅ¡kovui veiklÄ , įgydamas ženklų konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ ieÅ¡kovÄ , o ieÅ¡kovui tapo sunkiau konkuruoti su atsakovo įmone, nes prarado konkurencinį pajėgumÄ dėl verslo partnerio ir darbuotojų perviliojimo į atsakovo įmonę.

Ieškovo teigimu, dėl atsakovo A. J. neteisėtų veiksmų per 16 mėnesių laikotarpį nuo atsakovo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo iki ieškinio surašymo momento (2013-09-16) ieškovas negavo 4 963 774,50 Lt realizacinių pajamų, kurias būtų gavusi, jei nebūtų buvę atsakovo A. J. neteisėtų veiksmų. Vidutiniškai ieškovo grynasis pelnas per 2009-2011 metų ataskaitinius laikotarpius sudarė 9,6 procento nuo realizacinių pajamų. Per 16 mėnesių laikotarpį nuo atsakovo A.

J. darbo sutarties su ieškovu nutraukimo iki ieškinio padavimo momento ieškovo negauto grynojo pelno, kurį ieškovas būtų gavęs, jei nebūtų buvę atsakovo neteisėtų veiksmų, suma sudaro 476 522,35 Lt (4 963 774,50 Lt x 9,6 proc.). Tokia suma ir laikytina ieškovo patirtu nuostoliu (negautomis pajamomis). II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė              Panevėžio apygardos teismas 2014-10-31 sprendimu ieškinį atmetė; priteisė iš ieškovo UAB „Bjoras“ atsakovui UAB „Litmepu“ 12 771,55 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Teismas nustatė, kad atsakovas A. J. neturi jokių nekonkuravimo įsipareigojimų ieškovo atžvilgiu dėl konkuruojančios veiklos, todėl atsakovo ūkinės veiklos laisvė užsiimti konkuruojančia veikla negali būti ribojama. Ginčo dėl to, kad ieškovas ir atsakovas UAB „Litmepu“ laikytini ūkinės komercinės veiklos konkurentais dėl Mepu Oy grūdų džiovinimo įrangos pardavimo Lietuvoje, nėra. Vertindamas atsakovo A. J. darbo santykių su UAB „Bjoras“ nutraukimo 2012-04-05 priežastis, teismas laikė pagrįsta atsakovo A.

J. pozicijÄ , kad darbo santykių pabaigÄ galėjo sÄ lygoti atsakovo A. J., kuris kartu yra ir įmonės akcininkas, nesutarimai su UAB “Bjoras“ akcininkais R. T. ir A. G., kurie, kaip patvirtina byloje esantys įrodymai, siekė nuÅ¡alinti A. J. nuo įmonės valdymo. Vertindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatų galimÄ pažeidimÄ , teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, kad bÅ«tent atsakovas A. J. siÅ«lė UAB „Bjoras“ darbuotojams D. G., M. J., S. V., J.

G. pereiti dirbti į UAB „Litmepu“. Tokias iÅ¡vadas teismas grindė UAB „Litmepu“ pasiraÅ¡ytos sutarties su Latvijos įmone AgrEko SIA buvimu, pagal kuriÄ Å¡i įmonė įsipareigojo komandiruoti atitinkamÄ Å¾monių skaičių grÅ«dų priežiÅ«ros įrangos įvairiems darbams atsakovui atlikti laikotarpiu nuo 2012-04-30 iki 2012-12-31. Ä®vertinęs 2012-04-16 bei 2012-04-27 UAB „Bjoras“ akcininkų susirinkimuose svarstytus klausimus (dėl likusių 4 darbuotojų Mepu Oy padalinyje likimo) bei liudytojų A.

S. (Meu Oy buvęs direktorius bei savininkas) ir J. V. (Mepu Oy generalinis direktorius) parodymus, kad po 2012-04-16 įmonė Mepu Oy neatsisakė tiekti produkcijos UAB „Bjoras“, juolab kad nei UAB „Bjoras“, nei UAB „Litmepu“ niekada neturėjo iÅ¡imtinės teisės parduoti įmonės produkcijÄ Lietuvoje, teismas konstatavo, kad ne atsakovas A. J. siekė pervilioti darbuotojus, bet pats ieÅ¡kovas UAB „Bjoras“ 4 darbuotojų jam nereikalingumÄ susiejo su atsakovo A. J. išėjimu iÅ¡ darbo, versdamas darbuotojus iÅ¡eiti nemokamų atostogų.

Teismas liudytojų V. I., S. M. (akcininko A. G. žento) paaiÅ¡kinimus, kad iÅ¡ Suomijos įmonės Mepu Oy dėl tolimesnio bendradarbiavimo negaudavo jokių atsakymų, neturėjo kainininko, įvertino kritiÅ¡kai, atsižvelgęs taip pat ir į liudytojų A. S. bei J. V. paaiÅ¡kinimais nustatytÄ , o paties ieÅ¡kovo nepaneigtÄ aplinkybę, kad vienas iÅ¡ ieÅ¡kovo akcininkų - R. T. - pats yra įsteigęs įmonę UAB „Rovaltra“ (vienintelis jos akcininkas), platinančiÄ Lietuvoje Mepu Oy konkurentės grÅ«dų džiovyklų srityje, kitos Suomijos įmonės „Antti-Teollisuus Oy“ produkcijÄ .

Vadinasi, UAB „Bjoras“ akcininko vienasmeniÅ¡kai valdoma bendrovė „Rovaltra“ siekė pradėti platinti kito grÅ«dų džiovyklų gamintojo produkcijÄ , visas pajamas sukoncentruojant UAB „Rovaltra“. Teismo vertinimu, kvalifikuotų darbuotojų išėjimÄ iÅ¡ darbo ieÅ¡kovo įmonėje sÄ lygojo paties ieÅ¡kovo veiksmai (nesiėmimas aktyvių veiksmų, vykdant Distribucijos sutartį po A. J. išėjimo iÅ¡ darbo, nesugebėjimas užtikrinti kvalifikuotiems darbuotojams darbo sÄ lygų), kas lėmė jų teisės laisvai pasirinkti darbÄ realizavimÄ .

IeÅ¡kovo teiginiai, kad minėti darbuotojai buvo pervilioti, teismo nuomone grindžiami tik prielaidomis. Vertindamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkto bei 15 straipsnio 4 dalies nuostatų galimÄ pažeidimÄ , teismas nustatė, kad direktoriaus komercijai pareigybiniuose nuostatose yra numatyta pareiga saugoti įmonės komercines paslaptis, tačiau nesant komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, pareiga įrodyti, jog atsakovas A. J. galėjo ir privalėjo suprasti, kokia įmonės informacija yra konfidenciali, turėjo įrodyti ieÅ¡kovas.

Tokių įrodymų byloje nėra. Su Vidaus tvarkos taisyklėmis, kuriose numatytos pareigos dėl konfidencialios informacijos saugojimo, atsakovas A. J., kaip nustatyta DK 99 straipsnio 4 dalyje, supažindintas nebuvo. IeÅ¡kovas komercinę paslaptį sudarančia informacija laiko dalykinius kontaktus, susistemintus duomenis apie UAB „Bjoras“ klientus ir verslo sandorius, jų sÄ lygas, tačiau neįvardijo, kokie konkrečiai dalykiniai kontaktai, klientų ar verslo sandorių duomenys laikytini komercine įmonės paslaptimi, kodėl jie yra nevieÅ¡i, saugotini ir turintys komercinę vertę.

Byloje nėra įrodymų, kad atsakovas A. J. panaudojo komerciÅ¡kai jautriÄ informacijÄ apie UAB ‚Bjoras“ prekių savikainÄ , prekybinio antkainio dydį ir kt. Liudytojų iÅ¡ Suomijos paaiÅ¡kinimai leidžia spręsti, kad visÄ komerciÅ¡kai reikÅ¡mingÄ informacijÄ atsakovas gaudavo iÅ¡ Mepu Oy, o ne iÅ¡sinešė iÅ¡ UAB „Bjoras“. Teismo vertinimu, byloje neįrodytas ir praÅ¡omos priteisti žalos dydis, apskaičiuojamas kaip negautas grynasis pelnas per 16 mėnesių laikotarpį.

Pagal kasacinio teismo praktikÄ negautos pajamos, kaip nuostoliai, suprantami kaip grynasis pelnas, kuris apskaičiuojamas iÅ¡ ikimokestinio pelno, kuris dar nesudaro negautų pajamų, atskaičius pelno mokestį pagal Pelno mokesčio įstatymÄ . III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai IeÅ¡kovas UAB „Bjoras“ apeliaciniame skunde praÅ¡o Panevėžio apygardos teismo 2014-10-31 sprendimÄ panaikinti ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį tenkinti; grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui jo permokėtÄ už ieÅ¡kinio padavimÄ Å¾yminio mokesčio dalį; priteisti visas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:1. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, neatsižvelgė į įrodinėjimo specifikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kad iÅ¡ esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais. Teismas dalies byloje esančių duomenų (ieÅ¡kovo darbuotojai iÅ¡ UAB „Bjoras“ išėjo tuo pačiu laiku, įsidarbino UAB „Litmepu“ beveik tuo pačiu laiku, darbuotojus iÅ¡leisdavo neapmokamų atostogų ir anksčiau, išėjimo iÅ¡ darbo metu darbuotojai nebuvo neapmokamose atostogose, A.

G. paaiškino, kad spaudimo išeiti iš darbo nebuvo, darbuotojų prašymų atleisti iš darbo turinys identiškas) visiškai neaptarė ir nenurodė, kodėl jais nepagrindė sprendimo motyvų.

2. Teismo vertinimas, kad UAB „Litmepu“ pasirašyta sutartis su Latvijos įmone AgrEko SIA įrodo, kad atsakovai neturėjo ketinimų pervilioti ieškovo darbuotojus, nėra tinkamai pagrįstas. Iš šios sutarties neaišku, kada ji buvo sudaryta, joje nėra datos, nėra duomenų, ar ši sutartis buvo pradėta vykdyti.3. Teismo išvada, kad ieškovo akcininkas R. T. siekė iš grūdų džiovyklų pardavimo gaunamas pajamas sukoncentruoti UAB „Rovaltra“, o ne UAB ‚Bjoras“, todėl vertė eiti darbuotojus nemokamų atostogų ir net buvo siekiama juos atleisti, nėra nei teisiškai, nei faktiškai pagrįsta.

Suomijos įmonės „Antti-Teollisuus Oy“ produkcijos platinimo sutartis buvo sudaryta tik 2012-11-27, t.y. daugiau nei po 7 mėnesių nuo A. J. išėjimo iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovÄ .4. Teismo iÅ¡vada, kad A. J. jokių nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų neatliko, nes Mepu Oy pasiÅ«lė jam bendradarbiauti atskirai nuo ieÅ¡kovo, yra nepagrįsta. Net jei bÅ«tų daroma prielaida, kad Mepu Oy pasiÅ«lė A. J. dirbti su Suomijos įmonės produkcija atskirai nuo ieÅ¡kovo, tai neatleidžia A. J. nuo pareigos neatlikti Konkurencijos įstatymo draudžiamų veiksmų – nevilioti ieÅ¡kovo darbuotojų, nepanaudoti be ieÅ¡kovo sutikimo komercinę vertę turinčių duomenų.5.

Teismas, padarydamas iÅ¡vadÄ , kad pats ieÅ¡kovas nesiėmė aktyvių veiksmų, vykdant distribucijos su Mepu Oy sutartį, rėmėsi vien abstrakčiais Suomijoje apklaustų liudytojų teiginiais, kad Mepu Oy neatsisakė bendradarbiauti pagal distribucijos sutartį, kartÄ per metus teikdavo atnaujintÄ kainoraÅ¡tį, tačiau nepagrįstai atmetė liudytojų V. I. ir S. M. paaiÅ¡kinimus, kad iÅ¡ Mepu Oy negaudavo produkcijos kainininko, negaudavo laiÅ¡kų arba gaudavo pavėluotai ir pan. Tokie paaiÅ¡kinimai yra pakankamai svarbÅ«s ir turėjo bÅ«ti aptarti kartu su visais kitais byloje esančiais įrodymais.

Tačiau teismas, spręsdamas ginÄÄ , patikimais įrodymais laikė tik atsakovų naudai duotus paaiÅ¡kinimus, o liudytojų V. I. ir S. M. paaiÅ¡kinimus dėl UAB „Bjoras“ bendradarbiavimo su Mepu Oy po atsakovo išėjimo iÅ¡ įmonės bei A. J. valdytos įmonės informacijos, laikė nenuosekliais ir prieÅ¡taringais. Minėtų liudytojų paaiÅ¡kinimus vertindamas kritiÅ¡kai, teismas nepaaiÅ¡kino tokių savo motyvų, nors jų jokių nenuoseklumų ir prieÅ¡taringumų Å¡ių liudytojų paaiÅ¡kinimuose nėra6.

Teismo iÅ¡vados, kad ieÅ¡kovas jokiame vidaus dokumente nebuvo nustatęs, kas yra komercinė paslaptis, yra nepagrįstos ir neteisingos, prieÅ¡tarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, nagrinėjant analogiÅ¡kas bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis c. b. Nr. 3K-3-447/2014, 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-366/2011, 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2012). IeÅ¡kovas į bylÄ pateikė Darbo tvarkos taisykles, kuriose yra įvardyta, kokie duomenys ieÅ¡kovui yra komercinę vertę turinti informacija.

Tai, kad Å¡ių duomenų apsauga realizuota ne atskiruose komercinių paslapčių nuostatose, nėra pagrįsta priežastis teigti, kad ieÅ¡kovas nenurodė, kas yra jo saugoma komercinė paslaptis ir nesiėmė priemonių jÄ apsaugoti.7. Teismo įvertinti liudytojų iÅ¡ Suomijos parodymai, kad savo atstovams duodavo kainininkÄ su rekomenduojamomis kainomis, buvo aptarimai sandoriai, nuolaidos, rinkodara, neleidžia teigti, jog A. J., išėjęs iÅ¡ darbo pas ieÅ¡kovÄ , neiÅ¡sinešė ieÅ¡kovo vertingos komercinės informacijos ir nepanaudojo jos savo veiklose.

IÅ¡ Mepu Oy nebuvo gaunama informacija, kuri buvo sukaupiama apie komercinius santykius su ieÅ¡kovo esamais ir potencialiais klientais Lietuvoje, o tik buvo aptarimas santykių tarp Mepu Oy ir jos atstovų Lietuvoje sÄ lygos.             8. Teismo iÅ¡vados, kad Darbo tvarkos taisyklės A. J. atžvilgiu neturėjo teisinės galios, kad jis neturėjo pareigos saugoti komerciÅ¡kai vertingÄ ieÅ¡kovo informacijÄ ar kad jis nepasinaudojo jokia tokiÄ vertę turinčia ieÅ¡kovo informacija, yra nepagrįstos.

Atsakovui A. J. dirbant bendrovės vadovu 15 metų, jam buvo žinomi visi vidaus dokumentai, įskaitant ir Darbo tvarkos taisykles, o taip pat ir visos komercinės paslaptys – nuo sutarčių sÄ lygų, pasiÅ«lymų kainų, nuolaidų iki atsiskaitymų ir darbų atlikimo tvarkos ir faktų.             9. Tai, kad ieÅ¡kovas negautÄ grynÄ jį pelnÄ apskaičiavo pasinaudodamas procentine skirtumo tarp ankstesnių jo realizacinių pajamų ir grynojo pelno iÅ¡raiÅ¡ka, negali bÅ«ti pagrindas teigti, kad negautas pajamas jis apskaičiavo netinkamai, nukrypdamas nuo kasacinio teismo praktikos, nes reikalaujamos priteisti žalos dydis faktiÅ¡kai buvo nustatytas iÅ¡ gautų pajamų sumos atskaičius sÄ naudų ir mokesčių dalį.

Teismas nenurodė argumentų, kuriais atmetė ieÅ¡kovo nurodytÄ Å¾alos dydžio apskaičiavimÄ .             10. IÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra nepagrįstos ir neatitinka rekomendacijose nurodytų maksimalių priteistinų dydžių. Kadangi iÅ¡ prie Advokatų kontoros E. S. PVM sÄ skaitos faktÅ«ros Nr. 03378 pridėtos ataskaitos matyti, kad visos atsakovo patirtos iÅ¡laidos yra tik už teisines paslaugas, suteiktas iki 2014 m. kovo mėnesio, o iki tol advokatas T.

R. parengė atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ymÄ dėl nuostolių užtikrinimo ir atstovavo 2014-02-20 teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 49 min. 12 s., už suteiktas paslaugas atsakovui priteistinų iÅ¡laidų maksimalus dydis turėtų bÅ«ti 6 106,50 Lt. Be to, iÅ¡ ataskaitos matyti, kad į mokėtinÄ sumÄ Ä¯traukta ir pozicija „Transporto ir vertimo“ iÅ¡laidos, tačiau duomenų, leidžiančiu įsitikinti, kada ir kokiu tikslu transporto ir vertimo iÅ¡laidos patirtos, nepateikta.

             Atsakovai UAB „Litmepu“ ir A. J. atsiliepime į apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti, palikti Panevėžio apygardos teismo 2014-10-31 sprendimÄ nepakeistÄ . AtsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ grindžia tokiais argumentais:1. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino liudytojų parodymus kartu su kitais bylos įrodymais. Dalis liudytojų Å¡iandien jau nedirba UAB „Litmepu“, todėl nėra teisinga vertinti tokių liudytojų paaiÅ¡kinimų kaip nepatikimų ir neobjektyvių.           2.

IeÅ¡kovas nekvestionavo sutarties su Latvijos įmone AgrEko SIA iki skundo pateikimo, todėl atsakovams nebuvo pagrindo detalizuoti aplinkybių, susijusių su sutarties sudarymo aplinkybėmis ir jos galiojimu. Ji buvo sudaryta 2012 m. balandžio antroje pusėje, sutartyje aiÅ¡kiai nurodant, kad galiojimas prasideda 2012-04-30. Tai, kad sutartis nebuvo pradėta vykdyti, nes įvyko nenumatytas dalies UAB ”Bjoras“ darbuotojų perėjimas dirbti į UAB „Litmepu“, nedaro Å¡ios sutarties apsimestine ar sudaryta dėl akių.             3. Bylos duomenys patvirtina, kad UAB „Rovaltra“ einamuoju metu vykdo prekybÄ Anntti-Teollisuus Oy įmonės produkcija, o tokios produkcijos serviso darbus užsako iÅ¡ UAB „Bjoras“.

Tuo tarpu anksčiau pats UAB „Bjoras“ vykdė Mepu Oy įmonės produkcijos prekybÄ ir aptarnavimo darbus. Kadangi pagrindinės pajamos yra gaunamos iÅ¡ produkcijos pardavimo, darytina iÅ¡vada, kad didžiÄ jÄ pelno dalį nuo Å¡iol pasiima UAB „Rovaltra“.             4. UAB „Bjoras“ sprendimÄ dėl darbuotojų iÅ¡leidimo nemokamų atostogų sÄ lygojo R. T. ir A. G. balsai. Atsakovas A. J., kaip UAB „Bjoras“ akcininkas, buvo prieÅ¡ tokį sprendimÄ ir tai patvirtino jo nenoras įdarbinti atitinkamus UAB „Bjoras“ darbuotojus iÅ¡ pirmo karto, kai jie pas jį atėjo su praÅ¡ymu.             5.

IeÅ¡kovo teiginiai apie tariamÄ nežinojimÄ , ar Mepu Oy pratęs bendradarbiavimÄ su UAB „Bjoras“ po A. J. išėjimo, yra melagingi. Tai paliudijo Suomijos įmonės Mepu Oy atstovai. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad po atsakovo išėjimo iÅ¡ UAB „Bjoras“ buvo atliekami tik pavieniai užklausimai ir užsakymai iÅ¡ Mepu Oy. Galimai tai sÄ lygojo paties UAB „Bjoras“ ir jo akcininko R. T. veiksmai, siekiant sudaryti sutartį su kita Suomijos įmone.6. UAB „Bjoras“ bendrovėje nebuvo komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, o į bylÄ pateiktas dokumentas (Darbo tvarkos taisyklės) negali bÅ«ti laikomas komercinių paslapčių sÄ raÅ¡u, kadangi jis pasiraÅ¡ytas netinkamo asmens, o ir pats dokumentas turi aiÅ¡kių klastojimo požymių, jį sudarius atgaline data.

IÅ¡ byloje esančių įrodymų akivaizdu, kad visÄ savarankiÅ¡kam verslui vystyti reikalingÄ informacijÄ (rekomendacinių kainų kainininkas, nuolaidų sistema, atsiskaitymo sÄ lygos ir pan.) atsakovai gavo iÅ¡ Mepu Oy arba tokia informacija buvo vieÅ¡ai prieinama. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatos neriboja asmens galimybių pritaikyti įgytÄ patirtį ar įdirbį savo asmeninėje Å«kinėje veikloje. Atsakovas A. J. nebuvo sudaręs jokio nekonkuravimo susitarimo su UAB „Bjoras“, kuris draustų užsiimti tapačia veikla.

Be to, Å¡iame versle sandoris su konkrečiu klientu sudaromas tik vienÄ kartÄ per konkretaus Å«kininko Å«kininkavimo ciklÄ , todėl nepagrįsta yra kalbėti apie mokumo analizę, apmokėjimo sÄ lygas ir pan. kaip komercinę paslaptį sudarančius duomenis.7. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje klientui iÅ¡skirtos „Transporto ir vertimo iÅ¡laidos“ savo esme nepaneigia bendros nuostatos, kad visa tai yra atstovavimo iÅ¡laidos, o detalus iÅ¡skaidymas yra kliento ir advokato susitarimo reikalas. Å alių buvo sutarta, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. 03378 yra laikytina konkrečia suma už bylos vedimÄ pirmosios instancijos teisme be tolimesnio jos detalizavimo, o ne už paslaugas iki 2014 m. kovo mėnesio.

Byla buvo labai sudėtinga, reikalaujanti specialių žinių konkurencijos teisėje, byloje buvo suraÅ¡ytas nemažos apimties ir nemažas skaičius procesinių dokumentų, todėl teismas pagrįstai priteisė didesnę, nei leidžiama Rekomendacijų nuostatomis, atstovavimo iÅ¡laidų sumÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai Apeliacinis skundas netenkintinas.              Dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos Lietuvos Å«kis grindžiamas asmens Å«kinės veiklos laisve ir iniciatyva, draudimu monopolizuoti rinkÄ , taip pat sÄ Å¾iningos konkurencijos laisve, kuriÄ saugo ir gina įstatymas (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 1, 4 dalys).

BÅ«tina prielaida sÄ Å¾iningai konkurencijai, kaip vienai iÅ¡ pamatinių rinkos ekonomikos vertybių, apsaugoti yra nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų įvardijimas ir uždraudimas įstatymu. Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje (ginčo teisinių santykių susiklostymo metu galiojo kita Å¡io įstatymo redakcija, kurio 16 str. 1 d. atitiko dabar galiojantį reglamentavimÄ ) nurodyta, kad Å«kio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieÅ¡taraujančius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai dali pakenkti kito Å«kio subjekto galimybėms konkuruoti.

Taigi norint asmens atliktus veiksmus pripažinti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais, bÅ«tina konstatuoti, kad: pirma, egzistuoja konkurencijos santykis tarp verslo ar profesine veikla užsiimančių subjektų; antra, atitinkami konkurento veiksmai nėra sÄ Å¾iningi, t. y. atlikti turint tikslÄ konkuruoti nesÄ Å¾iningai; trečia, Å¡ie veiksmai gali pakenkti (ar pakenkė) konkurento Å«kinei veiklai, jo gebėjimui konkuruoti toje Å«kinėje veikloje. Pavyzdinis nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų, kurie per se pripažįstami neteisėtais sÄ Å¾iningos verslo praktikos požiÅ«riu, sÄ raÅ¡as įvardijamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 – 7 punktuose (galiojusios Å¡io įstatymo redakcijos 16 str. 1 d. 1p.-7 p.), kita vertus, iÅ¡ minėtos teisės normos pirmosios dalies dispozicijos akivaizdu, kad Å¡is sÄ raÅ¡as nėra baigtinis.

Kitaip tariant, nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais gali bÅ«ti pripažinti ir neįvardinti Konkurencijos 15 straipsnio 1 dalyje. Tokiu atveju konkuruojančio subjekto veiksmų kvalifikavimas neteisėtais sÄ Å¾iningos konkurencijos požiÅ«riu priklauso nuo to, ar egzistuoja pagrindai, leidžiantys pripažinti juos prieÅ¡taraujančius įprastai Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ar geriems papročiams. Deliktinė atsakomybė už nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus galima tik nustačius visas civilinės atsakomybės bÅ«tinÄ sias sÄ lygas: neteisėtus veiksmus, žalÄ , kaltę ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei žalos (CK 6.246 – 6.249 str.).

Pareiga pagrįsti egzistuojant Å¡ias sÄ lygas tenka ieÅ¡kinį reiÅ¡kiančiam asmeniui (CPK 12 str, 178 str.). Taigi, reikalavimas atlyginti nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytÄ Å¾alÄ gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius, jog atitinkamoje rinkoje ieÅ¡kovo atžvilgiu kitas subjektas atliko tyčinius Å«kinės veiklos sÄ Å¾iningai praktikai ir geriems papročiams prieÅ¡taraujančius veiksmus, o Å¡ie veiksmai tiesiogiai paveikė ieÅ¡kovÄ ir padarė jam žalÄ .Remiantis byloje esančiais procesiniais dokumentais bei Å¡alių ir atstovų paaiÅ¡kinimais, Å¡iuo konkrečiu atveju iÅ¡skirtini du epizodai, kurie, apelianto vertinimu, leidžia teigti, kad atsakovai atliko sÄ Å¾iningos konkurencijos standartams prieÅ¡taraujančius veiksmus, t. y. veiksmai, kuriais buvo pervilioti ieÅ¡kovo darbuotojai (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 4 p.) ir veiksmai, kuriais buvo atskleista bei atsakovo UAB „Litmepu“ veikloje panaudota ieÅ¡kovo komercinė paslaptis (Konkurencijos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p.;

CK 1.116 str. 3 d.). Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus atmetė, pripažinęs, jog atsakovai neatliko ieÅ¡kinyje nurodytų neteisėtų veiksmų nesÄ Å¾iningos konkurencijos prasme, tačiau apeliantas su Å¡iomis iÅ¡vadomis nesutinka ir jas ginčija skunde iÅ¡dėstytais argumentais. Apeliacinės instancijos teismas vertina ir pasisako dėl kiekvienos iÅ¡ aplinkybių, apelianto teigimu, sudarančių pagrindÄ atsakovų civilinei atsakomybei kilti. Dėl komercinę paslaptį sudarančios informacijos panaudojimo IÅ¡ bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas A.

J. nuo 1996-04-17 iki 2012-04-05 dirbo UAB „Bjoras“, taip pat jis kartu su akcininkais R. T. ir A. G. buvo po 33,3 proc. ieÅ¡kovo akcijų savininkais, o kitų dviejų akcininkų 2012-04-27 sprendimu padidinus bendrovės įstatinį kapitalÄ , tapo 21,38 proc. akcijų savininku. Laikotarpiu nuo 2000-12-28 iki 2010-08-17 atsakovas ėjo ir UAB „Bjoras“ generalinio direktoriaus pareigas, o nuo 2010-08-17 iki darbo santykių UAB „Bjoras“ pabaigos (2012-04-05) ėjo komercijos direktoriaus pareigas, buvo atsakingas ir už Mepu Oy produkcijos (grÅ«dų džiovyklos įrenginių) platinimÄ Lietuvoje.

Atsakovas A. J., nutraukęs darbo santykius su apeliantu, 2012-04-11 įsteigė atsakovÄ UAB „Litmepu“, įmonė įregistruota 2012-04-12. Atsakovas A. J., vienintelis Å¡ios įmonės akcininkas ir steigėjas, tapo ir UAB „Litmepu“ įmonės vadovu. Atsakovas UAB „Litmepu“, kaip ir ieÅ¡kovas UAB „Bjoras“, ėmė platinti Suomijos įmonės Litmepu Oy produkcijÄ (grÅ«dų džiovyklos įrenginių) Lietuvoje. Laikotarpiu nuo 2012-05-04 iki 2012-05-11 su UAB „Bjoras“ darbo sutartis nutraukė dar keturi įmonės darbuotojai:

D. G., dirbęs montavimo vadybininku (atleistas iš UAB „Bjoras nuo 2012-05-09, DK 127 str. 1 d.), šaltkalviais-remontininkais dirbę M. J. (nuo 2012-05-10, DK 127 str. 1 d.), S. Ž. (nuo 2012-05-11, DK 127 str. 1 d.), J. G. (nuo 2012-05-04, DK 127 str. 1 d.). Paminėti UAB „Bjoras“ keturi darbuotojai po kelių savaičių įsidarbino atsakovo A. J. įsteigtoje įmonėje UAB „Litmepu“.Byloje ginčas pirmiausia kilo dėl to, ar buvęs ieškovo UAB „Bjoras“ darbuotojas (komercijos direktorius) bei įmonės akcininkas A.

J. atskleidė ieÅ¡kovo įmonės komercinę paslaptį naujai įsteigtam Å«kio subjektui (atsakovui UAB „Litmepu“), ar panaudojo Å¡iÄ informacijÄ naujai įsteigtos įmonės - UAB „Litmepu“ veikloje, ir ar remdamiesi tokia informacija abu atsakovai įgijo ženklų konkurencinį pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ apeliantÄ , kuriam tapo sunkiau konkuruoti su atsakovo įmone UAB „Litmepu“.Atsakant į Å¡iuos klausimus bÅ«tina įvertinti, ar UAB „Litmepu“ veikloje atsakovų galimai panaudota informacija, įgyta atsakovo A.

J. dirbant UAB „Bjoras“, gali bÅ«ti laikoma ieÅ¡kovo komercine paslaptimi. Remiantis CK 1.116 straipsnio 1 dalimi informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu ji turi tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali bÅ«ti laisvai prieinama dėl Å¡ios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas jÄ yra patikėjęs, protingų pastangų iÅ¡saugoti jos slaptumÄ . Pagal Å¡iÄ Ä¯statymo normÄ dėl informacijos pripažinimo paslaptimi sprendžia jos savininkas, t. y. pats savininkas, vadovaudamasis komercijos (gamybos) interesais, sprendžia, kuri informacija yra komercinė paslaptis ir negali bÅ«ti atskleista.

Informacija tam, kad būtų laikoma komercine paslaptimi, turi atitikti šiuos požymius:

1) informacija turi būti slapta (nevieša);

2) ji turi turėti tikrÄ ar potencialiÄ komercinę (gamybinę) vertę;

3) informacija turi bÅ«ti saugoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-350/2012, 2012-07-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2012). Taigi, komercinę paslaptį sudaro tokia informacija, kuri nėra visuotinai žinoma ar laisvai prieinama tretiesiems asmenims, turi komercinę (gamybinę vertę) ir yra saugoma. Informacijos slaptumas nereiÅ¡kia, kad informacija turi bÅ«ti absoliučiai slapta. ReikÅ¡minga yra tai, ar informacijos savininkas ėmėsi protingų pastangų jÄ apsaugoti, pavyzdžiui, naudojo fizines, technines, teisines, organizacines ar kitokias priemones, priėmė sprendimÄ paskelbti konkrečius duomenis kaip saugotinus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo 2011-07-01 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-303/2011). Pavyzdžiui, protingomis pastangomis iÅ¡saugoti informacijos slaptumÄ inter alia galėtų bÅ«ti laikomos papildomos sutarčių nuostatos, įtvirtinančios konfidencialumo pareigÄ , tačiau savaime faktas, jog bendrovėje nėra patvirtinto komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o, neturi bÅ«ti suabsoliutinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-366/2011). Sprendžiant, ar informacija turi komercinę (gamybinę) vertę, atsižvelgtina į tai, kad ji turi suteikti Å¡ios turėtojui konkurencinį pranaÅ¡umÄ , t. y. tam tikrų verslo privalumų, gamybinio pranaÅ¡umo, finansinės naudos ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo 2012-06-26 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-350/2012). Ar konkretÅ«s duomenys turi komercinę vertę, gali bÅ«ti įrodinėjimo objektas. Nagrinėjamu atveju iÅ¡ byloje esančių apelianto pateiktų procesinių dokumentų turinio bei paaiÅ¡kinimų nustatyta, jog jis konfidencialia informacija laiko UAB „Bjoras“ klientų duomenis, kainodarÄ , komercinius pasiÅ«lymus, sudarytas sutartis, jų sÄ lygas, kuri užtikrina jo pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus Å«kio subjektus, yra neatskiriamas rinkos elementas, o jos atskleidimas ir panaudojimas kito subjekto veikloje lemia sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ .

Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamÄ sprendimÄ , teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad klientų duomenys nelaikytini komercine paslaptimi. Tokiems argumentams teisėjų kolegija nepritaria. Sutiktina su apelianto argumentais, kad gausioje teismų praktikoje, sprendžiant nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos klausimus, yra konstatuota, jog informacija apie klientus iÅ¡ esmės galėtų bÅ«ti pripažįstama komercine paslaptimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-10-31 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-485/2007, 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2012, 2013-12-17 nutartis c. b. Nr. 3K-3-676/2013). Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pažymima ir tai, kad paprastai įmonės klientu laikomas nuolatinis prekių ar paslaugų pirkėjas. Ä®gautas kliento pasitikėjimas, parinktas kliento siekius ir poreikius atitinkantis produktas garantuoja kliento lojalumÄ bei įmonės vardo žinomumo augimÄ . Investuoti į turimÄ klientÄ Ä¯monėms apsimoka labiau nei bandyti pritraukti naujų, nes iÅ¡ lojalių klientų jos gali uždirbti daugiau pelno nei iÅ¡ naujai pritrauktų, todėl praktikoje pripažįstama, kad Å«kio subjekto klientų sÄ raÅ¡as priskirtinas rinkų informacijai, sudarančiai komercinę paslaptį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-447/2014). Vadinasi, bÅ«tent tokia informacija užtikrina Å«kio subjekto pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ kitus Å«kio subjektus, ji yra neatskiriamas rinkos elementas, todėl Å¡ios informacijos atskleidimas tretiesiems asmenims gali lemti sÄ Å¾iningos konkurencijos pažeidimÄ . Tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovo vykdytos Å«kinės veiklos specifiÅ¡kumas – grÅ«dų džiovyklų produkcijos pardavimai ir aptarnavimo darbai, neleidžia pagrįstai teigti, kad tokie duomenys (informacija apie klientus) de facto atitinka komercinės paslapties sampratÄ ir visus jos kriterijus bei kurios naudojimas komerciniais tikslais yra draudžiamas Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio nuostatų.

IÅ¡ byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, Å¡alių, jų atstovų ir liudytojų paaiÅ¡kinimų teismo posėdžių metu nustatyta, kad tiek apelianto, tiek atsakovo UAB „Litmepu“, dėl kurių konkuravimo Mepu Oy grÅ«dų džiovinimo įrangos platinimo srityje ginčo nekyla, veikla sÄ lygojo, kad Mepu Oy įrangos pirkėjai iÅ¡ esmės yra vienkartiniai klientai, užsiimantys žemės Å«kio veikla, t. y. Å«kininkai, kurių poreikis įgyti tokio pobÅ«džio įrangÄ dažniausiai yra vienkartinis.

Todėl kas kartÄ reikia ieÅ¡koti naujų klientų – kitų Å«kininkų. Atsakovų byloje pateiktas UAB „Litmepu“ iÅ¡raÅ¡ytų sÄ skaitų klientams dėl Mepu Oy produkcijos už 12 mėnesių laikotarpį ataskaita patvirtina susiformavusiÄ teisėjų kolegijai iÅ¡vadÄ dėl klientų vienkartinio pobÅ«džio pirkimų, juolab kad didžiÄ jÄ dalį atsakovo UAB „Litmepu“ klientų sudaro visiÅ¡kai nauji klientai – Å«kininkai, o dalis buvusių UAB „Bjoras“ klientų yra produkcijÄ Ä¯sigiję iÅ¡ Å¡ios įmonės daugiau nei prieÅ¡ 2-3 metus iki atsakovo A.

J. išėjimo iÅ¡ įmonės „Bjoras“. Tokios nustatytos konkrečios Å¡ios bylos faktinės aplinkybės, kai konkurentų platinama produkcija nėra kasdieninio ar dažno vartojimo, kai tokia įranga (technika) vienam Å«kininkui gali tarnauti daugelį Å«kininkavimo metų, suponuoja vertinimÄ , kad duomenys apie UAB „Bjoras“ buvusius klientus neatitinka komercinės paslapties sampratai bÅ«dingo elemento – komercinės vertės turėjimo. Aplinkybė, kad atsakovas A. J., įsteigdamas UAB „Litmepu“, dėl savo turtinių bei darbo santykių UAB „Bjoras“ galimai žinojo ieÅ¡kovo buvusius klientus, savaime nereiÅ¡kia, kad tokia informacija suteikė jos turėtojui konkurencinį pranaÅ¡umÄ , t. y. tam tikrų verslo privalumų, finansinės naudos ir pan.

IÅ¡ byloje esančių atsakovų pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovai nesukÅ«rė verslo remdamiesi vien prieÅ¡ kelis metus buvusiais UAB „Bjoras“ klientais ar galimo jų persiviliojimo iÅ¡ ieÅ¡kovo įmonės pagrindu. PrieÅ¡ingai, tiek byloje pateiktos sÄ skaitos už internetinio puslapio kÅ«rimÄ , dalyvavimas aktualiose parodose, reklamos platinimas tiksliniuose Å«kininkams aktualiuose žiniasklaidos priemonėse ir kt. rodo, kad atsakovai savo asmeninėmis pastangomis plėtojo naujai įkurtÄ verslÄ .

Neabejotina, kad atsakovas A. J. šiam tikslui įgyvendinti pasinaudojo ir savo asmeniniu sukauptu derybininko, pardavėjo, darbdavio, galiausiai įmonės savininko, patyrimu (know-how). Įstatyminių (CK 2.87 str. įmonės valdymo organams įtvirtintos bendrosios lojalumo pareigos nebuvimas, nuo 2010-08-17 neinat ieškovo generalinio direktoriaus pareigų) ar sutartinių (nekonkuravimo įsipareigojimas, atitinkamai už tai kompensuojant darbuotojui jo atleidimo atveju, darbo sutartyje nebuvo numatytas) kliūčių tam nebuvo.

Tokiame kontekste apelianto skundo teiginiai, kad komercinę vertę šiuo atveju sudaro ne pati informacija apie asmenį, kad jis yra ūkininkas, o bendravimo su juo istorija, šio asmens ryšiai su kitais asmenimis (t. y. su pačiu atsakovu), nėra teisiškai aktualūs, juolab kad įrodinėdamas informacijos apie klientus, kaip konfidencialios informacijos, pobūdį apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-10-27 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2014 suformuotais išaiškinimais dėl informacijos apie paslaugų užsakovus konfidencialumo.

Pažymėtina, kad paminėtoje kasacinio teismo byloje buvo sprendžiamas kiek kitoks ginčas dėl klientų, kaip komercinės paslapties pobÅ«džio informacijos tarp Å«kio subjektų, užsiimančių krovinių pervežimais, kuriems aktualus bendradarbiavimo tarp užsakovų tęstinumas, prieÅ¡ingai nei nustatyta nagrinėjamoje byloje. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vien informacijos apie apelianto buvusius klientus (t. y. jų duomenis) nevertino kaip konfidencialios ar patenkančios į komercinių paslapčių ratÄ .

Atitinkamai apeliacinio skundo argumentai, kuriais nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendime padaryta iÅ¡vada apie klientų duomenų nekonfidencialumÄ , atmestini. Kaip nurodyta, nors atsakovas A. J., dirbdamas pas apeliantÄ UAB „Bjoras“, dėl jam pavestų funkcijų žinojo tam tikrÄ bendrovės informacijÄ , susijusiÄ su bendrovės klientais, jos atskleidimo ir panaudojimo neteisėtumo įrodomieji faktai nebuvo nustatyti. Apeliantas neįrodė, kad atsakovas A. J., pasinaudodamas informacija apie buvusius UAB „Bjoras“ klientus, kuriÄ sužinojo dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ , perdavė atsakovui UAB „Litmepu“ ir bÅ«tent dėl Å¡ios priežasties buvo pažeistos apelianto galimybės konkuruoti (prarastas potencialus klientas).

Kita vertus, ieÅ¡kovo iÅ¡kviestas liudytojas S. M. 2014-04-14 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino (garso įraÅ¡as užfiksuotas teismų informacinėje sistemoje LITEKO), kad bÅ«ta prieÅ¡ingų atvejų, kuomet klientai (Å«kininkai), kurie kreipėsi į ieÅ¡kovÄ UAB „Bjoras“ dėl remonto (serviso) darbų atlikimo pas ieÅ¡kovÄ Ä¯gytai technikai, buvo nukreipiami pas A. J.. Vadinasi, teigti, kad tikėtinas duomenų apie klientus panaudojimas, įsteigus įmonė „Litmepu“, ir jis sÄ lygojo nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, tuo padarant apeliantui žalos, nėra pagrindo.Vertinant, ar kainodaros ir komercinių pasiÅ«lymų duomenys gali bÅ«ti pripažįstami kaip konfidenciali informacija, kuriÄ sužinojo atsakovas A.

J., dirbdamas UAB „Bjoras“, teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad tiek iÅ¡ Suomijoje apklaustų liudytojais A. S. bei J. K. V. parodymų, tiek iÅ¡ Å¡alių paaiÅ¡kinimų matyti, jog visiems be iÅ¡imties Mepu Oy produkcijos platintojams kartÄ per metus yra pateikiamas rekomendacinis kainoraÅ¡tis, kuriame nurodoma produkcijos pradinė kaina, vienoda visiems toje pačioje Å¡alyje esantiems platintojams, bei vienodos galimos taikyti nuolaidos. Pagal iÅ¡ gamintojo gautÄ rekomendacinį kainynÄ , orientuotÄ Ä¯ klientus – Å«kininkus, kiekvienas platintojas savarankiÅ¡kai skaičiuoja savo pelningumÄ .

Esant tokiai verslo praktikai, kai kiekvienu konkrečiu atveju su klientu yra deramasi individualiai (tÄ patvirtino ir apelianto į bylÄ pakviestas liudytojas S. M., 2014-04-14 teismo posėdžio metu paaiÅ¡kinęs, kad buvo atvejis, kai su UAB „Litmepu“ komerciniu pasiÅ«lymu klientas dėl geresnių sÄ lygų atvažiavo į UAB „Bjoras“), atsižvelgiant į tiekėjo Mepu Oy rekomendacines kainas bei taikomas nuolaidas, padaryti iÅ¡vadÄ , kad atsakovas A. J., išėjęs iÅ¡ UAB „Bjoras“, naudojosi komerciÅ¡kai jautria informacija apie UAB „Bjoras“ prekių savikainÄ ar prekybinio antkainio dydį, nėra faktinių prielaidų.

Kaip teisingai nurodo atsakovai, visa komerciÅ¡kai reikÅ¡minga informacija dėl įrangos kainos (rekomendacinių kainų kainininkas, nuolaidų sistema, atsiskaitymo sÄ lygos ir pan.) yra jų gauta ne iÅ¡ UAB „Bjoras“, bet iÅ¡ tiekėjo Mepu Oy. Apelianto teiginiai, kad atsakovai, žinodami informacijÄ apie kainodarÄ ar buvusių komercinių pasiÅ«lymų sÄ lygas, turėjo galimybę pasiÅ«lyti palankesnes prekių pardavimo sÄ lygas, yra abstraktÅ«s, nes neįrodyta, kad pasinaudodamas bÅ«tent ta informacija, kuriÄ Å¾inojo dirbdamas pas ieÅ¡kovÄ , atsakovas ne tik galėjo, tačiau ir realiai siÅ«lė pirkėjams (klientams) tokias savo prekių pardavimo sÄ lygas, kurių dėka įgijo konkurencinį pranaÅ¡umÄ .

Tokiu atveju atsakovų veiksmai, priimant individualius komercinius pasiÅ«lymus dėl Mepu Oy produkcijos pardavimo, kad ir panaÅ¡iomis sÄ lygomis, kaip UAB „Bjoras“, neatitinka nesÄ Å¾iningos konkurencijos sampratos, jos sÄ lygų, o prieÅ¡ingas jų vertinimas laikytinas nepagrįstu atsakovų Å«kinės veiklos laisvės apribojimu.Å iame kontekste aktualu pažymėti, kad konkuruojančios įmonės įsteigimas, nenustačius komercinės paslapties neteisėto atskleidimo ir panaudojimo kito naujai įsteigto subjekto veikloje, pats savaime nereiÅ¡kia konkurencijÄ reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo ir nereiÅ¡kia žalos padarymo kitam subjektui vien dėl to, kad pastarojo apyvarta sumažėjo.

Apeliantas nepaneigė ir tokios pirmosios instancijos teismo konstatuotos faktinės aplinkybės, kad atsakovo pasitraukimÄ iÅ¡ įmonės komercijos direktoriaus, atsakingo už Mepu Oy produkcijos realizavimÄ Lietuvoje, pareigų sÄ lygojo kitos, o ne pastarojo noras nesÄ Å¾iningai konkuruoti su jam pačia tebepriklausančia įmone, priežastys - UAB „Bjoras“ akcininkų nesutarimai, likusių dviejų akcininkų siekis iÅ¡ įmonės valdymo iÅ¡stumti tuo metu dar lygiaverčiu partneriu buvusį atsakovÄ A.

J.. Apie tokių nesutarimų tarp akcininkų buvimÄ teisme 2014-04-22 paliudijo atsakovo net nepažįstantis VÅ¡Ä® „Problemų sprendimai“ vadovas E. N.. Pasak Å¡io liudytojo, jis bendravęs su kitais dviem akcininkais, kurie iÅ¡reiÅ¡kė norÄ Ä¯gyti atsakovo A. J. akcijas, jam pripažino inicijavę įmonės įstatinio kapitalo padidinimÄ , siekdami sumažinti atsakovui priklausančių akcijų vertę ir net visiÅ¡kai jam nesumokėti už akcijas, kitaip su juo susidoroti. Kaip nurodyta pirmiau, atsakovas A.

J. neturėjo ir jokių nekonkuravimo įsipareigojimų apelianto atžvilgiu dėl panaÅ¡ios komercinės veiklos nevykdymo, kurios atveju yra numatyta atitinkama kompensacija už laisvės pasirinkti darbÄ suvaržymus. Darbdavys yra laisvas pasirinkti, mokėti kompensacijÄ buvusiam darbuotojui už jam taikomus jo teisių suvaržymus, ar jos nemokėti ir taip galbÅ«t konkuruoti su buvusiu darbuotoju atitinkamoje verslo srityje. Taigi verslo subjektas turi teisę pasirinkti ir netaikyti susitarimo dėl nekonkuravimo bei nemokėti kompensacijų darbuotojui, o darbuotojas tokiu atveju tampa laisvas pasirinkti savo veiklÄ ar darbÄ ir jam netaikoma jokių suvaržymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-20 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-121/2008). Tokioje situacijoje, kai tolimesnis bendras darbas ir apelianto įmonės valdymas tapo negalimas dėl akcininkų nesutarimų, tiesiogiai nepriklausiusių nuo paties atsakovo, vien ta aplinkybė, kad jis, išėjęs iÅ¡ darbo pas apeliantÄ , pradėjo savarankiÅ¡kÄ konkurencinę veiklÄ , savaime neduoda pagrindo manyti, kad jis veikė nesÄ Å¾iningai apelianto atžvilgiu. Asmens įgyta darbinė patirtis, užmegzti verslo santykiai, verslo partnerių įgytas pasitikėjimas, neleidžia paneigti subjekto objektyvios galimybės kurti savarankiÅ¡ko verslo, nepažeidžiant konkurento teisių ir teisėtų interesų.

Kita vertus, apelianto teiginiai, kad Mepu Oy, išėjus atsakovui A. J., vengė bendradarbiauti su UAB „Bjoras“, neatsakinėjo į skambučius, elektroninius laiškus, nepagrįsti objektyviais įrodymais. Byloje nustatytos faktinės aplinkybės (liudytojo S. M. 2014-04-14 teismo posėdžio metu teikti paaiškinimai, kad po A. J. išėjimo buvo gautas iš Mepu Oy atsakymas, jog reikia dalyvauti parodose, norint bendradarbiauti; iki 2012 m. pabaigos buvo parduotas vienas produktas bei atlikti serviso darbai; tarp UAB „Bjoras“ bei Mepu Oy sudaryta distribucijos sutartis nėra nutraukta) leidžia manyti, kad pats apeliantas UAB „Bjoras“ nedėjo maksimalių pastangų išlaikyti verslo santykių su Mepu Oy, išėjus A.

J.. Tokių iÅ¡vadų nepaneigia ir faktai, kad išėjus penkiems darbuotojams, naujų darbuotojų priimta nebuvo, iÅ¡skyrus V. I. (liudytojo V. F. paaiÅ¡kinimai), nuo 2012 m. lapkričio mėnesio UAB „Bjoras“ akcininkas ėmė bendradarbiauti su kita Suomijos konkuruojančia įmone „Antti-Teollisuus Oy“, kas taip pat patvirtina faktÄ , kad ne atsakovų veiksmai, o paties apelianto apsisprendimas nebetęsti verslo santykių su Mepu Oy, praradus Å¡iÄ UAB „Bjoras“ verslo sritį kuruojantį asmenį, galimai lėmė apelianto deklaruojamÄ Ä¯monės pajamų sumažėjimÄ .

Byloje esančių įrodymų nepakanka pripažinti atsakovo UAB „Litmepu“ konkurencinės veiklos ar atsakovo A. J. veiksmų neatitinkančiais sÄ Å¾iningos verslo praktikos reikalavimų, geros moralės nuostatų, pakenkusiais ar galėjusiais pakenkti konkuruojančio Å«kio subjekto – ieÅ¡kovo teisėtiems interesams. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje neįrodyta esminė aplinkybė - atsakovų valia nesÄ Å¾iningai konkuruoti su ieÅ¡kovu, siekiant naudos gavimo ieÅ¡kovo sÄ skaita.Teisėjų kolegijai pripažinus neįrodytu faktÄ , jog atsakovai savo interesais pasinaudojo UAB „Bjoras“ sukaupta informacija apie klientų sÄ raÅ¡us, jų kontaktinius duomenis, sutarčių sÄ lygas, teikiamų paslaugų kainodarÄ ir kt. kaip UAB „Bjoras“ komercine paslaptimi, tampa nebeaktualÅ«s skundo argumentai dėl komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o įforminimo.

Å is aspektas, nors teisiÅ¡kai ir nereikÅ¡mingas byloje nagrinėjamam ginčui spręsti, leidžia sutikti su apelianto pozicija, kad vien įmonėje patvirtinto komercinių paslapčių sÄ raÅ¡o nebuvimas negalėtų paneigti konfidencialumo pareigos vykdymo, apie tai pasisakyta ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2011-10-04 nutartis c. b. Nr. 3K-3-366/2011). Dėl siÅ«lymo konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį Apeliantas taip pat kvestionavo pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ dėl Konkurencijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkte įvardinto konkurencijÄ draudžiančio veiksmo, siÅ«lant konkuruojančio Å«kio subjekto darbuotojams nutraukti darbo sutartį, neįrodymo.

Objektyviai įmonės gebėjimÄ sumaniai veikti mažina kvalifikuoto darbuotojo netekimas, o jo perėjimas į konkuruojantį subjektÄ (perviliojimas) rodo tai, kad dar labiau iÅ¡auga konkurento galimybės. Kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmas, siÅ«lymas darbuotojams nutraukti darbo sutartį gali duoti naudos tiesiogiai. NeieÅ¡koma tinkamų, bet galbÅ«t dirbti mažiau parengtų darbuotojų laisvoje darbo rinkoje, o jau pasinaudojama parengtais specialistais, dirbančiais konkurentui, turinčiais patirties ir kvalifikacijos.

Kvalifikuoto darbuotojo netekimas įmonei, nepriklausomai nuo to, pereis jis dirbti ar ne, savaime turi jai neigiamos įtakos, taip pat ir jos konkurencingumui. Taigi, jeigu darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte, tai gali bÅ«ti svarstoma, ar darbo sutarties nutraukimas nėra susijęs su nesÄ Å¾ininga konkurencija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis c. b. Nr. 3K-3-472/2011). Bylos duomenimis nustatyta, kad po UAB „Litmepu“ įregistravimo juridinių asmenų registre 2012-04-12, kiti keturi buvę ieÅ¡kovo darbuotojai – D.

G., dirbęs įmonėje vadybininku, M. J., S. Ž., J. G. dirbę įmonėje Å¡altkalviais – remontininkais, 2012 m. gegužės 4-11 dienomis pateikė praÅ¡ymus iÅ¡eiti iÅ¡ darbo apelianto įmonėje. 2012 m. gegužės-birželio mėnesiais minėti asmenys įsidarbino UAB „Litmepu“. Kasacinio teismo jurisprudencijoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad tik faktas, jog darbuotojas nutraukė darbo santykius vienoje įmonėje ir įsidarbino konkuruojančioje, taip pat nėra pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos.

Tačiau kai yra daugiau įrodymų, patvirtinančių kryptingÄ darbuotojų rengimÄ si pereiti dirbti pas konkurentÄ , darbo sutartis nutraukiama be svarbių priežasčių, o po jos pasibaigimo iÅ¡ karto įsidarbinama konkuruojančiame Å«kio subjekte, ypač kai tokius veiksmus atlieka ne vienas, o daugiau darbuotojų, Å¡ie darbuotojai turi reikÅ¡mingos patirties, atitinkančios įmonių veiklos sritį, konkurentas po naujų darbuotojų įdarbinimo įgijo pranaÅ¡umÄ , palyginti su buvusia padėtimi, teismas, įvertinęs surinktų įrodymų visumÄ , turi spręsti dėl nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmų egzistavimo ar jų nebuvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-11-25 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-472/2011).Tokių iÅ¡aiÅ¡kinimų kontekste ir iÅ¡analizuotini bylos įrodymai, susiję su minėtų darbuotojų įdarbinimo atsakovo įmonėje aplinkybėmis. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad byloje neįrodytas UAB „Bjoras“ darbuotojų perviliojimas, kaip nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmas, neįvertino byloje reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, jog apelianto darbuotojai išėjo iÅ¡ UAB „Bjoras“ ir įsidarbino UAB „Litmepu“ vienu metu, darbuotojai neapmokamų atostogų iÅ¡leidžiami nebe pirmÄ kartÄ , išėjimo metu darbuotojai nebuvo nemokamose atostogose, spaudimo iÅ¡eiti savo noru iÅ¡ darbo nebuvo, visų darbuotojų praÅ¡ymų atleisti iÅ¡ darbo turinys vienodas.

Sutiktina su apeliantu, kad kiekviena Å¡ių aplinkybių, priimant skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡samiai aptarta nebuvo, tačiau iÅ¡ skundžiamo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad darbuotojų perviliojimas byloje neįrodytas, vertino įrodymų visumÄ , taip pat tiek buvusių UAB „Bjoras“ darbuotojų, tiek esamų UAB „Bjoras“ darbuotojų paaiÅ¡kinimus duotus teismo posėdžio metu. 2014-04-14 teismo posėdžio metu liudytojai D. G., M. J., S. Ž., J.

G. vienareikÅ¡miÅ¡kai patvirtino (garso įraÅ¡ai užfiksuoti teismų informacinėje sistemoje LITEKO), kad jų apsisprendimÄ savanoriÅ¡kai nutraukti darbo sutartį su UAB „Bjoras“ sÄ lygojo nežinomybė dėl jų ateities, iÅ¡ darbo išėjus atsakovui A. J., akcininkams sprendžiant klausimÄ dėl tolimesnio bendradarbiavimo su Suomijos įmone Mepu Oy. Taip pat aktualus tapo atlyginimų klausimas, nenoras ateityje dirbti siÅ«lomose kitose pareigose tiek dėl atlyginimo, tiek dėl kompetencijos stokos.

Teisėjų kolegijos vertinimu, susiklosčiusi darbuotojams nepalanki situacija įmonėje, kai iÅ¡kilo daugybė klausimų dėl ateities perspektyvų, laikytina pakankamai svarbia priežastimi nutraukti darbo sutartį, siekiant užtikrinti savo, kaip darbuotojų, teises ir teisėtus interesus, ieÅ¡kantis naujo darbo. Apelianto įrodinėjamos faktinės aplinkybės, kad išėjusiems darbuotojams prieÅ¡ išėjimÄ buvo siÅ«lomos kitos pareigos (D. G. sandėlio vadybininko, J. G. tekintojo, kitus darbuotojus buvo svarstoma perkelti dirbti traktorių servise), o darbuotojams iÅ¡einant jie nebuvo nemokamose atostogose, be to, nemokamų atostogų faktas nebuvo vienkartinis įmonėje, nepatvirtina apelianto įrodinėjamų aplinkybių, kad darbuotojų sutarčių nutraukimui nebuvo svarbių priežasčių, kad tai atsakovai atliko nesÄ Å¾iningus konkurencijos veiksmus, viliodami konkurento darbuotojus pereiti dirbti į UAB „Litmepu“.

Atsižvelgtina ir į kitas aplinkybes, antai Biržai, kuriuose veiklÄ vykdo tiek apeliantas, tiek atsakovas UAB „Litmepu“, yra mažas miestelis, kuriame kiekviena darbo vieta yra svarbi, iÅ¡kilus klausimui dėl darbo UAB „Bjoras“ perspektyvų ateityje, darbuotojų ieÅ¡kojimas naujos darbo vietos įmonėje, kurios veikloje reikalinga darbuotojų jau įgyta patirtis, leidžia labiau tikėti, nei netikėti, kad darbuotojų darbo sutarčių nutraukimas septynių dienų laikotarpiu buvo sÄ lygotas pačių darbuotojų apsisprendimo, jų tarpusavio komunikavimo bei galimybės įsidarbinti kitoje įmonėje, o ne atsakovų veiksmų, juos perviliojant.

Nors apeliantas kritiÅ¡kai vertina atsakovų į bylÄ pateiktÄ UAB „Litmepu“ su Latvijos įmone AgrEko SIA sutartį dėl Latvijos įmonės įsipareigojimo komandiruoti atitinkamÄ Å¾monių skaičių grÅ«dų priežiÅ«ros įrangos darbams atlikti, tačiau nuoseklÅ«s ir neprieÅ¡taringi liudytojų paaiÅ¡kinimai, kad jiems kreipusis į UAB „Litmepu“ dėl priėmimo į darbÄ , darbo sutartis tarp įmonės ir darbuotojų sudaryta ne iÅ¡ karto, leidžia tikėti, kad ne atsakovų pastangos persiviliojant, o buvusių UAB „Bjoras“ darbuotojų aktyvÅ«s veiksmai lėmė jų įdarbinimÄ Ä¯monėje „Litmepu“.

Dar daugiau, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad kvalifikuoto, patyrusio darbuotojo netekimas kiekvienai įmonei turi neigiamos įtakos, tačiau akivaizdu, kad įmonės darbuotojas nėra įmonės nuosavybės objektas. Tai, kad remiantis Å¡ių liudytojų neprieÅ¡taringais paaiÅ¡kinimais bei byloje esančiais kitais įrodymais (2012-04-16 akcininkų susirinkime A. G. pasisakyta, kad nežinant bendradarbiavimo su Mepu gamykla perspektyvų, padaliniui dirbant tik sezoniÅ¡kai- balandžio-rugsėjo mėnesiais, likę 4 darbuotojai praktiÅ¡kai nereikalingi), pati įmonė (UAB „Bjoras“) suteikė pagrindÄ Ä¯monės darbuotojams, dirbusiems Mepu Oy produkcijos padalinyje, abejoti veiklos perspektyvumu ir jų darbo Å¡ioje įmonėje ateitimi, nesuponuoja prieÅ¡ingų, nei pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų, jog darbuotojų netekimas buvo sÄ lygotas paties apelianto UAB „Bjoras“, o ne atsakovų veiksmų.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad bÅ«tent atsakovai bÅ«tų platinę neteisingÄ , nepagrįstÄ informacijÄ apie apelianto veiklos metodus ar perspektyvų nebuvimÄ Ä¯monėje tam, kad persivilioti įmonės darbuotojus, siÅ«lę nekonkurencingus Biržų mieste atlyginimus (liudytojai patvirtino, kad gaunamas atlyginimas UAB „Litmepu“ panaÅ¡us gautam UAB „Bjoras“). Dar daugiau, iÅ¡ 2012-04-16 akcininkų susirinkimo protokolo matyti, kad UAB „Bjoras“ akcininkas A.

J. nebalsavo „už“ kaip kiti du akcininkai dėl UAB „Bjoras“ darbuotojų iÅ¡leidimo 2 savaičių nemokamoms atostogoms, iki iÅ¡sispręs su Mepu gamykla susiję klausimai, kas taip pat iÅ¡ esmės paneigia, o ne patvirtina atsakovų siekį persivilioti apelianto darbuotojus.Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visumÄ ir remiantis faktų tikėtinumo pusiausvyros taisykle, darytina iÅ¡vada, kad neįrodyta atsakovų valia nesÄ Å¾iningai konkuruoti su apeliantu, perviliojant dalį jo darbuotojų, tokiu bÅ«du siekiant sau naudos gavimo apelianto sÄ skaita.

Dėl įrodymų įvertinimo, nustatant nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus Apeliantai, pasisakydami dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo bei teisėtumo, argumentavo, kad teismas pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, įrodinėjimo specifikÄ tokio pobÅ«džio bylose, kadangi netinkamai vertino byloje esančių įrodymų visumÄ , taip pat ir netiesioginius įrodymus. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto dėstomais argumentais.Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.).

CPK 185 straipsnis nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo paties įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (tikimybių pusiausvyros principas). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-01-02 nutartis c. b.

Nr. 3K-3-103/2014).Akivaizdu, kad tokios, kaip nagrinėjama, kategorijos bylose ieÅ¡kovas (apeliantas) ir konkuruojanti bendrovė nėra tokiuose santykiuose, kurie leistų ieÅ¡kovui santykinai nesudėtingai tiesioginiais įrodymais pagrįsti konkurento veiksmus, perviliojant darbuotojus, atskleidžiant komercinę paslaptį, nes paprastai atskleisti tiesÄ nesuinteresuota nė viena Å¡alis. Pažymėtina, kad ir kasacinio teismo praktikoje ne kartÄ yra minėta, kad tokios kategorijos bylose įrodinėjimas turi savitÄ specifikÄ , nes, sprendžiant dėl žalos, padarytos pasinaudojant komercine paslaptimi, perviliojant darbuotojus ir kt. priežastinio ryÅ¡io tarp atitinkamų veiksmų ir padarytos žalos, iÅ¡ esmės daugiausia tenka remtis netiesioginiais įrodymais.

Paprastai tokios kategorijos bylose nebus tiesioginių įrodymų, tiesioginiu priežastiniu ryÅ¡iu siejančių atsakovo (fizinio asmens) veiksmus, atsakovo bendrovės (juridinio asmens) veiklÄ ir iÅ¡ tos veiklos gautÄ naudÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-06-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-326/2012, 2013-06-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-377/2013). Taigi, tokiose bylose atitinkamoms iÅ¡vadoms padaryti itin reikÅ¡mingomis tampa aukščiau paminėtos įrodymų vertinimo nuostatos, susijusios su logikos dėsnių, teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijų taikymu.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo padarytos iÅ¡vados yra padarytos tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes ir įrodymus Å¡iuo aspektu. Nors apeliantas teigia, kad sprendžiant ginÄÄ pirmosios instancijos teismas patikimais laikė tik atsakovų naudai duotus liudytojų (buvusių darbuotojų) paaiÅ¡kinimus, liudytojų V. I. bei S. M. paaiÅ¡kinimus vertinant kritiÅ¡kai, tačiau Å¡ie argumentai yra tik Å¡io bylos dalyvio nuomonė. Faktas, kad pirmosios instancijos teismas liudytojų V.

I. ir S. M. paaiÅ¡kinimus dėl bendradarbiavimo su Mepu Oy, išėjus A. J., pasibaigimo priežasčių vertino kritiÅ¡kai, nereiÅ¡kia, kad, spręsdamas šį ginÄÄ , tokiu bÅ«du rėmėsi vien atsakovų liudytojų paaiÅ¡kinimais, nevertindamas byloje esančių raÅ¡ytinių įrodymų, visų liudytojų paaiÅ¡kinimų visumos. Ä®vertinus tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ ir jÄ sÄ lygojusiais priežastis, kurias kolegija jau aptarė (akcininkų konfliktas), byloje nepateikus jokių objektyvių Mepu Oy darbuotojų (buvusių, esamų) prieÅ¡ingus paaiÅ¡kinimus paneigiančių įrodymų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad vien apelianto iÅ¡kviestų liudytojų paaiÅ¡kinimai nesuponuoja iÅ¡vadų dėl apelianto, kaip partnerio platinant Å¡ios Suomijos bendrovės gaminius, ignoravimo.

Å alies nesutikimas su ne jos naudai priimtu sprendimu savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimÄ ir įrodinėjimÄ reglamentuojančios teisės normos. Å ioje byloje apeliantui teko pareiga įrodyti atsakovų nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus, kurie paprastai įrodinėjami netiesioginiais įrodymais. Tai, kad tiek apeliantas, įrodinėdamas ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , tiek atsakovai, atsikirsdami į pareikÅ¡tus reikalavimus, rėmėsi ir liudytojų parodymais, nesuponuoja iÅ¡vados, kad vien atsakovų pakviestų liudytojų duoti parodymai lėmė bylos procesinę baigtį.

Vertinant ieÅ¡kinio pagrįstumÄ , tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismai įvertina ir apelianto liudytojų V. I., S. M., V. F. paaiÅ¡kinimus, tačiau apelianto teiktų į bylÄ Ä¯rodymų visuma neleidžia konstatuoti, jog atsakovų veiksmai, įsteigus UAB „Litmepu“, joje įdarbinus buvusius UAB „Bjoras“ darbuotojus, lėmė nesÄ Å¾iningos konkurencijos veiksmus bei padarė žalÄ apeliantui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, jog pirmosios instancijos teismas bÅ«tų nukrypęs nuo aktualios teismų praktikos ar pažeidęs procesines įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–179, 185, 189 str.).

Dėl iÅ¡dėstytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai iÅ¡tyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, atliko teisingÄ jų teisinį vertinimÄ , nepažeidė civilinio proceso ar materialinės teisės normų, ir, netenkindamas apelianto UAB „Bjoras“ ieÅ¡kinio reikalavimų, priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ . Teisėjų kolegija apeliacinį skundÄ atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų kaip neturinčių reikÅ¡mės bylos iÅ¡sprendimui (CPK 185 str.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų pirmosios instancijos teisme Teikdamas apeliacinį skundÄ , apeliantas ginčija, kad atsakovui UAB „Litmepu“ iÅ¡ ieÅ¡kovo (apelianto) priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ yra nepagrįstos, kadangi iÅ¡ prie 2014-03-31 PVM sÄ skaitos faktÅ«ros pridėtos ataskaitos turinio matyti, jog į mokėtinÄ sumÄ Ä¯traukta ir transporto bei vertimo iÅ¡laidos, kurios nebuvo bÅ«tinos bei nepagrįstos. Kita vertus, atsakovų patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos yra tik už suteiktas paslaugas iki 2014 m. kovo mėnesio, kai advokatas R.

R. buvo parengęs atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , atskirÄ jį skundÄ , praÅ¡ymÄ dėl nuostolių užtikrinimo bei atstovavimo viename teismo posėdyje, kurio trukmė buvo 49 min. Vadinasi, priteista bylinėjimosi iÅ¡laidų suma virÅ¡ija Rekomendacijose nurodytus maksimalius priteistinus dydžius. Su tokiais apelianto argumentais sutiktina tik iÅ¡ dalies.Apelianto skunde iÅ¡dėstyti teiginiai, kad į bylÄ pateikta 2014-03-31 PVM sÄ skaita-faktÅ«ra bei ataskaita patvirtina tik atsakovo iki 2014 m. kovo mėnesio patirtas iÅ¡laidas, nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, sprendžiant bylinėjimosi iÅ¡laidų pagrįstumo klausimÄ .

Å alis, teikdama į bylÄ Ä¯rodymus dėl patirtų iÅ¡laidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, gali teikti juos dar nepasibaigus bylai ir tai laikytina bylinėjimosi iÅ¡laidomis, patirtomis apmokant advokato iÅ¡laidas už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme. Tai, kad PVM sÄ skaita faktÅ«ra dėl advokatų iÅ¡laidų apmokėjimo pateikta 2014 m. kovo mėnesį, nesuponuoja vertinimo, kad laimėjusiai Å¡aliai turi bÅ«ti atlygintinos iÅ¡laidos, proporcingos tik iki tos datos advokato atliktiems procesiniams veiksmams.

Dar daugiau, PVM sÄ skaitos faktÅ«ros ataskaitoje iÅ¡skirta mokėtina suma už transporto ir vertimo iÅ¡laidos taip pat nepaneigia patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų fakto, kadangi iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovas patyrė vertimo iÅ¡laidų, verčiant jo praÅ¡ymu apklaustų liudytojų iÅ¡ Suomijos paaiÅ¡kinimus į lietuvių kalbÄ .Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio.

Neginčytina, kad priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos už advokato teisinę pagalbÄ (3 698,90 Eur) pirmosios instancijos teisme neatitinka Rekomendacijų 8 punkte nurodytų maksimalių dydžių, atsakovų atstovui advokatui pateikus byloje atsiliepimÄ Ä¯ ieÅ¡kinį, triplikÄ , atskirÄ jį skundÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių, praÅ¡ymÄ dėl nuostolių atlyginimo, praÅ¡ymÄ dėl įrodymų, dalyvavus 5 teismo posėdžiuose, kurių bendra trukmė buvo virÅ¡ 10 valandų. Vis tik vertinant priteistinų bylinėjimosi iÅ¡laidų dydžio pagrįstumÄ Å¡ioje konkrečioje ginčo situacijoje atsižvelgtina ir į bylos sudėtingumÄ dėl joje vertintinų faktų gausos, ginčo teisinio santykio sudėtingumo, jo specifiÅ¡kumo.

Atstovavimas atsakovams byloje neabejotinai pareikalavo didelių laiko sÄ naudų. Remiantis iÅ¡dėstytu bei atsižvelgiant į galimybę nukrypti nuo Rekomendacijų 8 punkte nustatytų maksimalių dydžių (Rekomendacijų 11 dalis) spręstina, kad priteistoji už atstovavimÄ pirmosios instancijos teisme 3698,90 Eur suma kompensuoja visas realiai patirtas atsakovų iÅ¡laidas, ji yra pagrįsta, teisinga ir protinga, atsižvelgiant į bylos sudėtingumÄ , didelę apimtį, reikalingų atlikti procesinių veiksmų kiekį.

Dėl žyminio mokesčio dalies grÄ Å¾inimo Apeliantas (ieÅ¡kovas), teikdamas apeliacinį skundÄ , prašė teismo grÄ Å¾inti permokėtÄ už pateiktÄ ieÅ¡kinį žyminio mokesčio dalį. Toks apelianto praÅ¡ymas yra pagrįstas, kadangi iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad už ieÅ¡kinį yra sumokėtas 9 486 Lt žyminis mokestis, kai remiantis CPK 80 str. 1 dalies 1 punktu bei 7 dalimi, už ieÅ¡kinį turėjo bÅ«ti sumokėtas 6 574 Lt žyminis mokestis. Nesant byloje duomenų apie permokėto žyminio mokesčio grÄ Å¾inimÄ , Lietuvos apeliacinis teismas nutartimi grÄ Å¾ina permokėto žyminio mokesčio dalį – 2 912 Lt (843,37 Eur) mokėjimo nurodyme nurodytam mokėtojui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme IeÅ¡kovo UAB „Bjoras“ apeliacinį skundÄ atmetus, jo praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas apeliacinės instancijos teisme netenkinamas (CPK 93 str. 2 d.).             Atsakovai, teikdami atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ , prašė priteisti iÅ¡ apelianto 1 815 Lt (525,66 Eur) bylinėjimosi iÅ¡laidas patirtas apeliacinės instancijos teisme atsakovo UAB „Litmepu“ naudai. Sprendžiant dėl tokių iÅ¡laidų kompensuojamosios dalies, teisėjų kolegija atsižvelgia į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio“ nustatytus kriterijus bei dydžius.

Už atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ priteistina 450 Eur (Rekomendacijų 8.11. p.) (CPK 98 str.). Dėl laikinųjų apsaugos priemonių Å ioje byloje pirmosios instancijos teismas taikė atsakovams laikinÄ sias apsaugos priemones – 2013-09-23 nutartimi areÅ¡tavo jų turto, piniginių lėšų ar turtinių teisių už 476 522,35 Lt sumÄ . Lietuvos apeliacinio teismo 2013-11-14 nutartimi Panevėžio apygardos teismo nutartis iÅ¡ dalies pakeista, leidžiant atsakovams iÅ¡ areÅ¡tuotų piniginių lėšų atsiskaityti su darbuotojais, mokėti mokesčius valstybei ir socialinio draudimo įmokas.

Panevėžio apygardos teismo sprendimu, nors ieškinys atmestas, laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas nebuvo sprendžiamas. Kadangi teismui atmetus ieškinį laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, galioja tik iki tokio sprendimo įsiteisėjimo (CPK 150 str. 2 d., 331 str. 6 d.), bet kokie atsakovams šioje byloje ieškovo UAB „Bjoras“ reikalavimams užtikrinti taikyti disponavimo turtu ar piniginėmis lėšomis apribojimai panaikintini šia apeliacinės instancijos teismo nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,            n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 31 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Priteisti iÅ¡ UAB „Bjoras“, juridinio asmens kodas 154844235, 450 (keturis Å¡imtus penkiasdeÅ¡imt) eurų bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme iÅ¡laidų UAB „Litmepu“, juridinio asmens kodas 302761854, naudai.GrÄ Å¾inti ieÅ¡kovui UAB „Bjoras“, juridinio asmens kodas 154844235, 843 (aÅ¡tuonis Å¡imtus keturiasdeÅ¡imt tris) eurus 37 euro centus žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2013 m. rugsėjo 10 d. mokėjimo nurodymÄ Nr. 2334.

Panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartimi UAB „Litmepu“, juridinio asmens kodas 302761854, ir A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu taikytÄ kilnojamojo ir nekilnojamojo, piniginių lėšų, turtinių teisių areÅ¡tÄ .Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti Centrinei hipotekos įstaigai.               Teisėjai             Dalia Kačinskienė                          Alvydas PoÅ¡kus              Vigintas ViÅ¡inskis