21eb8aaf-49ac-42b2-aebc-c4d5f914f166 · Å iaulių apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1355-362/2016Teisminio proceso Nr. 3-64-3-00114-2016-1                              Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21. (S) Å IAULIŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. kovo 02 d.Å iauliai Å iaulių apygardos administracinio teismo teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai SemaÅ¡kaitei,nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. S.,nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ , n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjas E. S. kreipėsi į teismÄ su skundu ir papildomu skundu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Atsakovas, Å iaulių apskrities VPK), 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo.PareiÅ¡kėjas E. S. skunde nurodė, kad laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2015-08-27 buvo laikomas Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje. Nurodė, jog Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje asmens krata buvo atliekama, esant žemai temperatÅ«rai, jis buvo verčiamas iÅ¡sirengti nuogai, daryti pritÅ«pimus.

Kameroje, kurioje jis buvo laikomas, buvo Å¡alta, drėgna, trÅ«ko ploto, ypač atmetus plotÄ , kurį užima baldai, gultai, sanitarinis mazgas., dėl ko jis turėjo visÄ laikÄ sėdėti ar gulėti, nebuvo užtikrintas natÅ«ralus apÅ¡vietimas, kas labai kenkė akims, rÅ«kantys asmenys buvo laikomi su nerÅ«kančiais Dėl to pareiÅ¡kėjas patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius emocinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimÄ , galimybių sumažėjimÄ . Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalÄ .

PraÅ¡o už laikotarpį, praleistÄ Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje, priteisti 250 Eur neturtinei žalai atlyginti. Papildomame skunde nurodė, kad kameroje buvo per mažai spintelių, sanitarinis mazgas nepilnai atitvertas, tad jį, atliekantį gamtinius reikalus, galėjo matyti. Lango nebuvo galima uždaryti ar atidaryti, kada nori, jis buvo neÅ¡varus. Kameroje vienu metu buvo 7 žmonės, kurie buvo patalpinami ir nakties metu, o į nurodymus, kad yra nerÅ«kantis, niekas nereagavo.Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Å iaulių apskrities VPK atsiliepime nurodoma, jog pareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas kameroje Nr. 6, kurios plotas yra 21,17 kv. m, sanitarinis mazgas užima 1 kv. m plotÄ .

Sanitarinis mazgas pagal nustatytus reikalavimus atitvertas 1,2 m aukščio sienele. Kameroje buvo ne daugiau kaip 4 asmenys, tad vienam žmogui teko ne mažiau kaip 5 kv. m kameros ploto Kameroje yra langas, su permatomu stiklu. Kratos atliekamos, vadovaujantis teisės aktais. RÅ«kantys ir nerÅ«kantys asmenys laikomi atskirai, pagal jų praÅ¡ymus, tačiau duomenys apie pateikiamus praÅ¡ymus kaupiami nėra.Atsakovo atstovas praÅ¡o teismo pareiÅ¡kėjo skundo dėl 250 Eur neturtinės žalos atlyginimo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstÄ .PareiÅ¡kėjo E. S. skundas ir patikslintas skundas tenkintini iÅ¡ dalies.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK, neteisėtais veiksmais.

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Å iaulių apskrities VPK) neteisėtus veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ minimų vieÅ¡osios civilinės atsakomybės sÄ lygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalÄ . Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 nurodė, kad valstybės valdžios institucijų pareigÅ«nų aktais padaryta neteisėta veika LR CK 6.271 straipsnio taikymo prasme gali pasireikÅ¡ti ne tik nacionalinių teisės aktų, bet ir tarptautinių teisės aktų nesilaikymu.

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pažeidimas taip pat gali bÅ«ti pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti. Konvencijos 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas. Å ioje teisės normoje yra įtvirtintas absoliutaus pobÅ«džio imperatyvas, kuris draudžia kankinti žmogų, nežmoniÅ¡kai su juo elgtis ar žeminti jo orumÄ , nepriklausomai nuo aplinkybių ar nukentėjusiojo asmens elgesio (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas byloje Labita prieÅ¡ ItalijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 26722/95).

Europos Žmogaus Teisių Teismas savo praktikoje paprastai atsižvelgia į kalinimo trukmę, kalinčio asmens emocinę ir fizinę bÅ«senÄ , kalinčio asmens amžių, lytį ir sveikatÄ , kalinio galimybę laisvai judėti įkalinimo įstaigos teritorijoje, kalinčio asmens galimybę mankÅ¡tintis, pasivaikščioti lauke, kameros apÅ¡vietimÄ ir ventiliacijÄ , ar kameroje yra tualetas, ar jis atskirtas pertvara ir kt. Konvencijos 3 straipsnio nuostata įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ ).Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato virÅ¡ininko 2013 m. sausio 14 d.

įsakymu Nr. 40-V-24 patvirtintų Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinių vidaus tvarkos taisyklių 4 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinės budinčios pamainos pareigÅ«nai savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Europos SÄ jungos teisės aktais, kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais teisės aktais, Lietuvos Respublikos Prezidento dekretais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Baudžiamuoju, Baudžiamojo proceso, Administracinių teisės pažeidimų, Bausmių vykdymo kodeksais, Suėmimo vykdymo įstatymu, Policijos veiklos įstatymu, Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministro įsakymais, Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymais ir nurodymais, kitais teisės aktais ir Å¡iomis vidaus tvarkos taisyklėmis.Policijos areÅ¡tinių įrengimo ir priežiÅ«ros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiÅ«ros organizavimÄ reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009-09-29 įsakymu Nr. V-820 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 37:2009 „Policijos areÅ¡tinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau tekste – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad policijos areÅ¡tinėse laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.

Analogiška nuostata išdėstyta Teritorinių policijos įstaigų areštinių veiklos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2007-05-29 įsakymu Nr. 5-V-356, 6 punkte. Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. V-820, 2 punkte nustatyta, kad ši higienos norma taikoma projektuojamiems, naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems policijos areštinių pastatams ir jų teritorijoms.

Veikiančioms policijos areÅ¡tinėms taikomi tik tie Å¡ios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. IÅ¡ Å iaulių apskrities VPK VieÅ¡osios tvarkos biuro areÅ¡tinės 2016-01-20 pažymos „Dėl E. S.“ matyti, jog pareiÅ¡kėjas Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo laikotarpiu nuo 2015-08-25 iki 2016-08-27, 6 kameroje. IÅ¡ asmenų paskirstymo į kameras iÅ¡raÅ¡o matyti, jog pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo kartu su dar trimis asmenimis (viso kameroje 4 asmenys trumpÄ laikotarpį, 2015-08-26, nuo 11 val. 19 min. iki 11 val. 35 min., ir nuo 15 val. 30 min. iki 16 val. 20 min.

Kitu laiku kameroje bÅ«davo 1-3 asmenysPareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad areÅ¡tinės kameroje Å¡alta, drėgna.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad Å iaulių visuomenės sveikatos centras 2015 m. gegužės 07 d. (patikrinimo aktas Nr. EP-179) atliko Å iaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato areÅ¡tinės periodinį patikrinimÄ , kurio metu nustatė, kad Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinės patalpos Å¡varios, tvarkingos, nustatytas higienos normų pažeidimas sienų danga atsilupusi, sienos ir grindys nepadengtos lengvai valoma ir dezinfekuojama medžiaga (Higienos normos HN 37:2009 28 p.).

Patikrinti sanitariniai mazgai, nurodyta, jog jie nuo kameros atskirti, pažeidimų nenustatyta. Tikrinta kamera vėdinama per langÄ . Valymo inventorius yra, jis Å¡varus. Duomenų apie lango Å¡varumÄ nepateikta. Duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų pateikęs skundus dėl jo laikymo kartu su rÅ«kančiais, ar praÅ¡ymų, įrodančių, jog jis yra nerÅ«kantis, nepateikta. Nors pareiÅ¡kėjas nurodo, jog trÅ«ko baldų ( spintelių) tačiau nemotyvuoja, kuo tai jam buvo padaryta neturtinė žala.Pastebėtina, jog atsakovas neginčija nurodytos aplinkybės, kad sanitarinis mazgas yra atitvertas tik 1,2m aukščio sienele, galimybės privačiai atlikti gamtinius reikalus nėra.

Asmens, patalpinamų į areÅ¡tinę, apžiÅ«ros atlikimÄ reglamentuoja Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015-02-10 įsakymo Nr. 5-V-139 „Dėl policijos areÅ¡tinių apsaugos ir priežiÅ«ros instrukcijos patvirtinimo‘ IV skyriaus 13 p., kuris numato, kad privalomai turi bÅ«ti užfiksuoti visi uždaromo asmens kÅ«no sužalojimai, o 14 p. numato, jog turi bÅ«ti atlikta visa asmens krata, kratÄ turi atlikti tik tos pačios lyties pareigÅ«nas. Ä®vertinus iÅ¡dėstytus norminius aktus bei pareiÅ¡kėjo nurodytÄ kratos atlikimo tvarkÄ , teismas teisės aktų pažeidimų, o tuo pačiu ir neteisėtų praleistÄ Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinės darbuotojų veiksmų nenustatė.

Be to, teismas atkreipia dėmesį, jog pareiÅ¡kėjas ne kartÄ nurodė, jog tiek kratos atlikimo metu, tiek areÅ¡tinės kameroje buvo Å¡alta, tačiau Å¡is jo teiginys yra vertintinas kritiÅ¡kai, kadangi pareiÅ¡kėjas areÅ¡tinėje buvo vasaros metu, rugpjūčio 25-27 dienomis. Taip pat kritiÅ¡kai vertintini nurodymai apie asmenų patalpinimÄ Ä¯ kamerÄ nakties metu, nė vienas asmuo po 24 val. į kamerÄ patalpintas nebuvo. Pastebėtina, jog pats pareiÅ¡kėjas nurodo, jog Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje buvo nuo 2015-08-25 iki 2015-08-27, o toks buvimas negali bÅ«ti laikomas ilgalaikiu poveikiu.Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ sprendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje van de Hurk v.

Netherlands). Siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, būtina įvertinti, ar pareiškėjui dėl šių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys.Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog byloje nustatytas atsakovo veiksmų neteisėtumas dėl privatumo naudojantis sanitariniais įrenginiais ir kitų Lietuvos higienos normos HN 37:2009 „Policijos areštinės: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6, 28 punktų reikalavimų nesilaikymo.

Tačiau pažymėtina, kad siekiant nustatyti, ar atsakovui dėl neteisėtų veiksmų atlikimo kyla civilinė atsakomybė, bÅ«tina įvertinti, ar pareiÅ¡kėjui dėl Å¡ių neteisėtų veiksmų kilo pasekmės, t. y. neturtinė žala, taip pat ar tarp paminėtų veiksmų ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryÅ¡ys.LR CK 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais.Teismas neabejoja, kad dėl nustatytų neteisėtų veiksmų pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , kurių jis nebÅ«tų patyręs, jei pareiÅ¡kėjui esant Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje bÅ«tų buvę laikytasi teisės aktų.Kaip minėta, Å¡ioje byloje pareiÅ¡kėjas pareiÅ¡kė reikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Tačiau neturtinės žalos atlyginimas nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo bÅ«das. ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas gali patenkinti skundÄ ir iÅ¡spręsti ginÄÄ kitu įstatymu numatytu bÅ«du. CK 1.138 straipsnyje kaip asmens teisių gynimo bÅ«das nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos iÅ¡ieÅ¡kojimas (CK 1.138 str. 6 p.). CK 1.138 straipsnio 8 punkte numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais bÅ«dais. Dėl pareiÅ¡kėjui už neigiamus iÅ¡gyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimÄ yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi bÅ«ti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo.

Teisingas žalos atlyginimas reiÅ¡kia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi bÅ«ti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingÄ kompensacijÄ už patirtus neturtinio pobÅ«džio iÅ¡gyvenimus, praradimus, parenkant tokiÄ piniginę satisfakcijÄ , kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytÄ Å¾alÄ . Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieÅ¡ LietuvÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L.

L. prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , pareiÅ¡kimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali bÅ«ti savarankiÅ¡kas pažeistų asmens teisių gynimo bÅ«das. Tai reiÅ¡kia, kad ne visais atvejais tam, jog bÅ«tų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieÅ¡ LietuvÄ ).

AnalogiÅ¡ka praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.). Sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos priteisimo ir priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti taip pat atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinės darbuotojai pareiÅ¡kėjo laikotarpiu iÅ¡skyrė jį iÅ¡ kitų areÅ¡tinėje uždarytų asmenų ir dirbtinai sudarė jam ankÅ¡tas laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas ar kitaip blogino jo laikymo areÅ¡tinėje sÄ lygas, taip pat į tai, kad Å iaulių apskrities VPK areÅ¡tinėje netinkamos laikymo sÄ lygos (buvimas kamerose, kur higienos reikalavimai vykdomi nebuvo) iÅ¡ esmės nepakenkė pareiÅ¡kėjo sveikatai (byloje nepateikta jokių duomenų, kad pareiÅ¡kėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai).

Be to, atsižvelgtina į tai, kad 4 asmenys kameroje buvo labai trumpÄ laikÄ , bylos medžiaga paneigti argumentai dėl Å¡alčio kameroje. Todėl teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiÅ¡kėjui tam tikrÄ laikÄ galimai nebuvo užtikrinti teisės aktuose nustatyti higienos reikalavimai areÅ¡tinės kameroje, neužtikrintas privatumas sanitariniame mazge, pažymint, jog laikotarpis, kurio metu buvo pažeidžiamos jo teisės, buvo trumpas, atsižvelgiant į visus skunde iÅ¡dėstytus argumentus bei atsikirtimus į juos, teismas vertina, jog Å¡ioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiÅ¡kėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisė aktuose nustatytų sÄ lygų kamerose pažeidimo pripažinimÄ , kaip pakankamÄ satisfakcijÄ už jo teisės pažeidimus, o reikalavimÄ dėl neturtinės žalos priteisimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo E. S. skundÄ ir patikslintÄ skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies. Pripažinti, kad pareiÅ¡kėjo E. S., a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas sÄ lygas areÅ¡tinės patalpose buvo pažeista. ReikalavimÄ dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti kaip nepagrįstÄ .

Sprendimas per 14 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per šį teismÄ . Teisėjas                                                                                                  Arvydas Martinavičius