2021-08-04 Nr. AB-15474-3-61-3-02519-2020-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2286-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02519-2020-4

Procesinio sprendimo kategorija 17.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugpjūčio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. V. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas G. V. su prašymu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2017 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171110-00105 (toliau – ir Privalomasis nurodymas) įvykdymo terminą iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. 18 mėnesių.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad 2011 m. rugpjūčio 12 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu įsigijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (toliau – ir Butas). Bute 2011 m. vasario 16 d. kilo gaisras, kurio metu išdegė patalpos, dalis perdengimo, sudegė stogas, todėl Butas tapo netinkamu gyventi ir pareiškėjas nusprendė atlikti statybos darbus. Pareiškėjas nurodė, kad gavo kredito unijos „Amber“, kuriai yra įkeistas Butas, sutikimą atlikti renovacijos darbus. Statybų metu buvo nugriauti du priestatai, pakeista stogo konstrukcija, įrengtos patalpos palėpėje. Kadangi daugiabučiam gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nebuvo suformuotas žemės sklypas, todėl pareiškėjas inicijavo jo formavimą.

3. Pareiškėjas nurodė, kad Inspekcijos pareigūnai atliko statybos darbų patikrinimą ir 2017 m. lapkričio 8 d. savavališkos statybos aktu Nr. SSA-100-171108-00101 užfiksavo, kad Butas rekonstruojamas savavališkai, neturint statybą leidžiančio dokumento. Inspekcija 2017 m. lapkričio 9 d. surašė privalomąjį nurodymą Nr. PNSD-100-171109-00077, kuriuo nurodyta nevykdyti jokių daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos darbų, išskyrus darbus, kuriuos būtina atlikti šalinant savavališkos statybos padarinius, apsaugant statybvietę ir aplinką. Inspekcija 2017 m. lapkričio 10 d. surašė Privalomąjį nurodymą, kuriame nurodė iki 2018 m. gegužės 9 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; nugriauti naujai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atstatyti stogo konstrukciją bei laikančiąsias pastato konstrukcijas – sienas, perdangas, pagal buvusią situaciją.

4. Pareiškėjas tvirtino, kad suremontuotas Butas yra vienintelis jo gyvenamasis būstas, į kurio statybos darbus yra investavęs nemažai lėšų, darbo, todėl, pareiškėjo manymu, jis turi teisę įteisinti savavališkai atliktus statybos darbus. Pareiškėjas pažymėjo, kad dėl užsitęsusių žemės sklypo formavimo procedūrų nebuvo galimybių parengti rekonstrukcijos techninio projekto ir gauti statybos leidimo. Pareiškėjas kreipėsi į Inspekciją dėl termino pratęsimo ir šis buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 2 d. Per šį laiką buvo registruotas valstybinės žemės ploto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 6 d. su mažąja bendrija (toliau – ir MB) „Sostinės architektai“ sudarė projektavimo paslaugų sutartį dėl Buto rekonstrukcijos techninio projekto parengimo ir statybos leidimo gavimo, tačiau per pratęstą 3 mėnesių terminą neturėjo galimybių įteisinti savavališkų statybų.

5. Pareiškėjas nurodė, kad 2018 m. liepos 30 d. kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl Inspekcijos surašyto Privalomojo nurodymo termino pratęsimo ir teismas nusprendė terminą pratęsti iki 2019 m. rugpjūčio 2 d. Per minėtą laikotarpį toliau buvo vykdomos būtinos žemės sklypo formavimo procedūros, tačiau dėl ne nuo pareiškėjo priklausančių aplinkybių jos nebuvo baigtos.

6. Pareiškėjas paaiškino, kad 2019 m. liepos 30 d. vėl kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su prašymu pratęsti Privalomojo nurodymo terminą ir teismas nusprendė jį pratęsti iki 2020 m. rugpjūčio 1 d. Šiuo laikotarpiu buvo tęsiami žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo darbai, žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimas, žemės sklypo suformavimas, jo dalies pirkimas ir pan. Pareiškėjo teigimu, sklypo formavimo procesas baigtas tik 2020 m. birželio 4 d., tačiau nuo 2020 m. vasario 19 d. iki 2020 m. birželio 4 d. nebuvo atlikti jokie veiksmai dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskelbto karantino režimo Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nors žemės sklypo formavimo procesas užtruko beveik ketverius metus, pareiškėjo teigimu, veiksmų atlikimo terminai nepriklausė nuo jo valios.

7. Pareiškėjas nurodė, kad tik 2020 m. birželio 4 d. įsigijus asmeninės nuosavybės teise žemės sklypo dalį yra galimybė parengti sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą, dėl kurio parengimo jau yra pasirašęs sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Krianta“ bei sumokėjęs avansą. Pareiškėjo manymu, planas turėtų būti parengtas iki 2020 m. liepos 31 d., tuomet būtų galima rengti Buto rekonstrukcijos projektą, dėl kurio dar 2018 m. liepos 6 d. sudarė projektavimo paslaugų sutartį su MB „Sostinės architektai“. Pareiškėjo teigimu, savavališkos statybos darbų įteisinimui teismo anksčiau nustatyto termino nepakako, kadangi būtina parengti žemės sklypo vidinio naudojimosi tvarkos planą, suderinti jį su bendrasavininkiais, įregistruoti valstybės įmonėje (toliau – ir VĮ) Registrų centre, parengti statybos darbų techninį projektą, suderinti su įvairių institucijų atsakingais asmenimis bei gauti statybos leidimą. Be to, pareiškėjo manymu, Lietuvoje vėl gali būti įvestas karantino režimas dėl Covid-19 pandemijos, kas vėl apsunkintų jo galimybes atlikti minėtas procedūras.

8. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į prašymą prašė jį atmesti.

9. Inspekcija pažymėjo, kad nors teisės aktai nenumato, kiek kartų asmuo gali kreiptis į teismą dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo ir kokiam laikotarpiui teismas gali pratęsti minėtą terminą, tačiau tam, kad šis terminas būtų pratęstas, turi būti nustatytos svarbios priežastys, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. Inspekcija sutiko, kad pareiškėjas dėsningai atlieka veiksmus, siekdamas pašalinti savavališkos statybos padarinius, tačiau teigė, kad jo prašomo termino pratęsimo trukmė, t. y. ilgiau nei metams, yra per ilga. Be to, šio termino pratęsimo būtinybė nėra pagrįsta net ir dėl ateityje galimo karantino režimo.

10. Inspekcijos teigimu, negalima daryti išvados, jog pareiškėjas savavališkos statybos padarinius tikrai pašalins iki 2022 m. vasario 1 d. Inspekcija atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dėl Privalomojo nurodymo termino pratęsimo į teismą kreipiasi nebe pirmą kartą ir savavališkos statybos padariniai šalinami jau nuo 2017 metų. Atsižvelgusi į tai, kad Inspekcija jau buvo suteikusi pareiškėjui 9 mėnesių laikotarpį, taip pat į tai, jog teismas papildomai suteikė pareiškėjui dar dvejų metų terminą pašalinti savavališkos statybos padarinius, Inspekcija teigė, kad pareiškėjo prašomas terminas turėtų būti nustatomas, įvertinus teisės aktų reikalavimus ir jo nurodytas aplinkybes, užtikrinant protingą, pagrįstą ir operatyvų terminą darbams atlikti.

II. 11. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. spalio 19 d. sprendimu pareiškėjo G. V. prašymą tenkino iš dalies, t. y. pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2021 m. vasario 1 d.

12. Teismas aptarė ginčo teisinius santykius reglamentuojančio Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 14 straipsnio 3–5 dalių nuostatas, atkreipė dėmesį į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vertinant reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimui reikšmingas aplinkybes.

13. Teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia įteisinti savavališkos statybos padarinius, atlikdamas gyvenamojo namo rekonstrukciją pagal projektuotojo parengtą rekonstrukcijos (pašalinant savavališkos statybos padarinius) techninį projektą ir gaunant statybos leidimą, prieš tai teisės aktų nustatyta tvarka suformavus žemės sklypą, ant kurio stovi pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis butas. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Tarnyba) Vilniaus miesto skyrius 2019 m. rugpjūčio 30 d. parengė žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat Tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2019 m. spalio 17 d. priėmė sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini)suformuoti žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

14. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjas su prašymu kreipėsi į Tarnybos Vilniaus miesto skyrių dėl suformuoto žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalies pardavimo, tačiau Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2019 m. spalio 22 d raštu Nr. 49SFN-3449-(14.49.104) netenkino jo prašymo, kadangi žemės sklypas nebuvo įregistruotas VĮ Registrų centre. Teismas nustatė, kad pareiškėjas 2019 m. gruodžio 10 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė prašymą parduoti naudojamą / naują kitos paskirties valstybinės žemės sklypą. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. sausio 8 d. raštu Nr. 49SFN-11-(14.49.104) pateikė parengtą valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarties projektą. Pareiškėjas 2020 m. sausio 27 d. Tarnybos Vilniaus miesto skyriui pateikė pasirašytą žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį. Tarnybos Vilniaus miesto skyrius 2020 m. vasario 14 d. raštu Nr. 49SFN-377-(14.49.21) informavo pareiškėją apie žemės sklypo dalies pirkimo kainą bei mokėjimo tvarką. Pareiškėjas 2020 m. vasario 19 d. atliko mokėjimą už žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dalį, o 2020 m. birželio 4 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimi jis asmeninės nuosavybės teise įsigijo 2,43 arų žemės sklypo dalį, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje. 2020 m. liepos 13 d. pareiškėjas pasirašė sutartį Nr. G-20-76 su UAB „Krianta“ dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vidinio naudojimosi tvarkos plano parengimo, 2020 m. birželio 17 d. pareiškėjas UAB „Krianta“ sumokėjo avansą.

15. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo nurodytos priežastys laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, ir konstatavo, kad pareiškėjas aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti. Teismas pareiškėjo nurodytas priežastis pripažino svarbiomis, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas galėtų būti pratęstas. Teismas sutiko su Inspekcijos išreikšta pozicija, jog Privalomojo nurodymo pratęsimo terminas negali būti nepagrįstai ilgas, priešingu atveju statytojas nebus skatinamas kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinių.

16. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių terminų, reikalingų atlikti prašyme nurodytoms savavališkų statybų įteisinimo procedūroms, o tik nurodė, ką dar planuoja atlikti. Teismas, įvertinęs procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpis iki 2022 m. vasario 1 d. yra pernelyg ilgas, be to, jau ne vieną kartą pratęstas. Teismo vertinimu, terminas turi skatinti operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą ir jis negali būti tęsiamas neapibrėžtą laiką. Todėl teismas pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė 6 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. vasario 1 d.

III. 17. Pareiškėjas G. V. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti.

18. Pareiškėjas nurodo, kad teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo visas byloje esančias faktines aplinkybes, jo teiktus paaiškinimus ir įrodymus, nenustatė visų bylai reikšmingų aplinkybių ir formaliai vertino situaciją, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

19. Pareiškėjo manymu, teismas nepateikė aiškaus vertinimo, motyvų ir argumentų, kodėl prašomas pratęsti terminas buvo sumažintas net tris kartus, t. y. nuo prašomų 18 mėnesių iki 6 mėnesių Pareiškėjas nesutinka su formaliu teismo vertinimu, kad statytojas nebus skatinamas kuo greičiau šalinti savavališkos statybos padarinius, kadangi nėra jokių įrodymų ar vertinimo, jog pareiškėjas nesiekia kuo greičiau atlikti visas būtinas procedūras, siekdamas įteisinti savavališkos statybos padarinius. Pareiškėjas akcentuoja, kad Butas yra vienintelis jo būstas, kurį įsigijo po gaisro bei turėjo kuo skubiau suremontuoti, į kurį investavo ir iki šiol investuoja savo lėšas, siekdamas įteisinti atliktus statybos darbus. Pareiškėjas pažymi, kad proceso vilkinimas jam nėra naudingas, o iš jo nuolatinių ir nuoseklių veiksmų akivaizdu, kad jis siekia kuo greičiau įteisinti atliktus darbus.

20. Pareiškėjas nurodo, kad sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, formavimo procesas iš viso užtruko apie ketverius metus dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių. Tačiau ir šis procesas bylos nagrinėjimo metu nebuvo baigtas, kadangi žemės sklypas priklauso trims bendrasavininkiams (vienas iš jų – kredito įmonė) ir yra būtina parengti žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą. Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir pažymi, kad tik suformavus žemės sklypą, atlikus šio sklypo pasidalijimą pareiškėjas įgytų statytojo teisę bei galėtų organizuoti statybos darbų projektinės dokumentacijos rengimą ir statybos leidimo gavimą. Pareiškėjo teigimu, teismas nevertino šių aplinkybių bei jo prašyme nurodytų visų dar būtinų atlikti procedūrų dėl savavališkų statybos darbų įteisinimo: žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimo, projektavimo darbų, projekto derinimo su pastato bendrasavininkiais, viešojo administravimo subjektais, statybos leidimo gavimo.

21. Pareiškėjas nesutinka su teismo argumentu, kad jis nenurodė konkrečių terminų, reikalingų prašyme nurodytoms savavališkų statybos darbų įteisinimo procedūroms atlikti, kadangi jo prašyme pateiktas konkretus terminas – 18 mėnesiai, per kuriuos jis tikisi gauti statybą leidžiantį dokumentą. Pareiškėjo nuomone, projekto rengimo, derinimo bei statybą leidžiančio dokumento išdavimo terminai nepriklauso nuo jo valios, tokių procedūrų trukmė priklauso nuo kompetentingų viešojo administravimo subjektų ir trečiųjų asmenų atliekamų veiksmų, todėl jo pradėtos savavališkos statybos įteisinimo procedūros priklauso ne nuo jo. Pareiškėjo manymu, prašomas nustatyti 18 mėnesių terminas savavališkai atliktų statybos darbų įteisinimui būtų racionalus, atsižvelgiant į dar būtinas atlikti procedūras. Pareiškėjo teigimu, pratęsiant Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2022 m. vasario 1 d., nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra – nenukentės nei Inspekcijos, nei visuomenės interesai. Pareiškėjas pabrėžia, kad neneigia pareigos įteisinti savavališkas statybas ir jos nevengia. Pareiškėjo manymu, teismas netinkamai įvertino ir jo nurodytas aplinkybes dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje blogėjančios epidemiologinės situacijos (plintančios Covid-19 ligos) bei galimai įvestino karantino režimo.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo Inspekcija atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Inspekcija nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog teismas, sutrumpinęs prašomo termino trukmę, tokio savo sprendimo nemotyvavo, pažymi, jog Inspekcija, surašiusi Privalomąjį nurodymą, įgijo teisėtą bei pagrįstą lūkestį, kad neteisėtos statybos padariniai būtų pašalinti per kiek įmanoma trumpesnį terminą.

24. Inspekcija atkreipia dėmesį, kad prašomas terminas tiek Inspekcijos, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo buvo pratęstas net tris kartus, tačiau neteisėta statyba nėra pašalinta, pažymi, jog projektavimo darbų derinimo su bendrasavininkiais, žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano parengimo terminas, priešingai nei teigia pareiškėjas, priklauso ir nuo jo valios, tačiau pareiškėjas nepateikė teismui objektyvių duomenų ar papildomų paaiškinimų, kurie pagrįstų prašomo pratęsti termino ilgumą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo iš dalies tenkintas pareiškėjo G. V. prašymas pratęsti 2017 m. lapkričio 10 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-100-171110-00105 įvykdymo terminą iki 2022 m. vasario 1 d., t. y. šis terminas pratęstas iki 2021 m. vasario 1 d., pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, Inspekcijos atsikirtimus į prašymą, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad pareiškėjo prašymas iš esmės yra pagrįstas, nes pareiškėjo prašyme nurodytos priežastys laikytinos priežastimis, susijusiomis su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, pareiškėjas aktyviai siekia atlikti visus būtinus veiksmus savavališkai statybai įteisinti.

27. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo vykdomų procedūrų, susijusių su savavališkos statybos įteisinimu, sudėtingumą ir galimą trukmę, konstatavo, kad pareiškėjo prašomas nustatyti Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo laikotarpis iki 2022 m. vasario 1 d. yra pernelyg ilgas, o nustatytas terminas turi skatinti operatyvų savavališkos statybos padarinių šalinimą ir jis negali būti tęsiamas neapibrėžtą laiką, Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą pratęsė 6 mėnesiams, t. y. iki 2021 m. vasario 1 d.

28. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, jog terminas Privalomajam nurodymui įvykdyti turėjo būti pratęstas iki 2022 m. vasario 1 d., akcentuoja atliekamus veiksmus dėl savavališkai pastatyto statinio įteisinimo, plintančią Covid-19 ligą, galimą karantino įvedimą.

29. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, jog Inspekcija 2017 m. lapkričio 10 d. surašytu Privalomuoju nurodymu nurodė pareiškėjui iki 2018 m. gegužės 9 d. išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas, sumontuotas ir pan.) ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę; nugriauti naujai pastatytą priestatą prie daugiabučio gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, ir atstatyti stogo konstrukciją bei laikančiąsias pastato konstrukcijas – sienas, perdangas pagal buvusią situaciją, Inspekcija 2018 m. gegužės 9 d. sprendimu pratęsė Privalomojo terminą iki 2018 m. rugpjūčio 2 d.; Vilniaus apygardos administracinis teismas sprendimais pratęsė Privalomojo nurodymo įvykdymo terminą iki 2020 m. rugpjūčio 1 d.

30. Šioje byloje pareiškėjas pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad jis (pareiškėjas) Inspekcijos bei Vilniaus apygardos administracinio teismo nustatytais terminais ėmėsi aktyvių veiksmų, nukreiptų į savavališkos statybos įteisinimą, buvo pradėtos ir vykdomos procedūros, kurių trukmei pareiškėjas iš esmės negalėjo (negali) daryti įtakos.

31. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam turėjo būti suteiktas ilgesnis laikas įvykdyti Privalomąjį nurodymą, akcentuotina, kad pareiškėjas nenurodo jokių konkrečių įrodymų, kuriuos įvertinus turėtų būti nustatyta, jog terminas būtinai turi būti pratęstas iki 2022 m. vasario 1 d.

32. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas neteisėtos statybos padarinius šalina pakankamai ilgą laiką (jau teismo sprendimais buvo tęstas Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas), o Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nurodyta, jog negali būti nustatytas nepateisinamai ilgas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti bei savavališka statyba negali tęstis neapibrėžtą laiką, priešingu atveju būtų paneigtas teisinio reguliavimo tikslas – kad statybos būtų vykdomos griežtai laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų, kad teritorijos būtų plėtojamos, o statybos vykdomos, derinant visų suinteresuotų asmenų interesus, laikantis aplinkosaugos, gyvenamųjų vietovių, gamybos ir infrastruktūros sistemų formavimo reikalavimų, fizinių ir juridinių asmenų veikos plėtojimo teisėms teritorijoje nustatyti (2015 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-609-520/2015; 2015 m. kovo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-283-822/2015; 2020 m. sausio 22 d nutartis administracinėje byloje Nr. eA-4-602/2020 ir kt.).

33. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes, susijusias su jo atliekamomis procedūromis, šalinant savavališkos statybos padarinius, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju buvo nustatytas per trumpas terminas pašalinti savavališkos statybos padarinius.

34. Įrodymų vertinimo aspektu pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

35. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus, susijusius su jo (pareiškėjo) atliekamomis procedūromis, šalinant savavališkos statybos padarinius, tai, kad nustatytas terminas yra pasibaigęs, o apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai, jog pašalinti savavališkos statybos padariniai (arba kokia dalimi pašalinti), daro išvadą, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas nustatyti savavališkos statybos padariniams pašalinti terminą iki 2021 m. lapkričio 4 d. (įskaitytinai). Dėl to apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeičiamas, nurodant, kad pratęsiamas Privalomajame nurodyme nustatytas terminas savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2021 m. lapkričio 4 d. (įskaitytinai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo G. V. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 19 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„Pareiškėjo G. V. prašymą tenkinti iš dalies.

Pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2017 m. lapkričio 10 d. privalomajame nurodyme Nr. PNSSP-100-171110-00105 nustatytą terminą savavališkos statybos padariniams pašalinti iki 2021 m. lapkričio 4 d. (įskaitytinai)“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė