2025-11-05 Nr. AB-18258-3-66-3-00019-2025-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-16-442/2025

Teisminio proceso Nr. 3-66-3-00019-2025-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 4.1; 58.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. lapkričio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Egidijaus Šileikio,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo Regionų administracinio teismo prašymo ištirti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 0.3 papunkčio a dalies, aiškinamos kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 16.1 ir 17.1 papunkčiais (2022 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-165 redakcija), teisėtumą priėmimo klausimą,

nustatė:

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme 2025 m. spalio 27 d. buvo gauta Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. eI2-9303-1244/2025 (teisminio proceso Nr. 3-63-3-00192-2025-6) pagal pareiškėjos V. Ž. patikslintą skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos transporto saugos administracijos, Lietuvos transporto saugos administracijai ir Klaipėdos techninės apžiūros įmonei uždarajai akcinei bendrovei „Transkona“ dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, kuria teismas nutarė sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su prašymu ištirti, ar Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d.

įsakymu Nr. 2BE-260 (su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2023 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. 2BE-249) patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo (toliau – ir Vertinimo kriterijų sąrašas) 0.3 papunktis tiek, kiek pagal jį, aiškinamą kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 (su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2023 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 3-363) patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Apžiūros atlikimo aprašas) 16.1 ir 17.1 papunkčiais, vairuotojo pažymėjimo ar transporto priemonės valdytojo tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimas sudaro pagrindą konstatuoti techninei apžiūrai pateiktos transporto priemonės didelį trūkumą, atitinka Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2023 m. gruodžio 23 d.

įstatymu Nr. XIV-2458) (toliau – ir SEAKĮ) 2 straipsnio 8 dalį, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2024 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2830) 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą bei Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (su paskutiniais pakeitimais, atliktais 2023 m. lapkričio 16 d. įstatymu Nr. XIV-2243) 3 straipsnio 10 punktą. Nors nutartyje tiksliai nenurodytos teisės aktų redakcijos, kuriose įtvirtintos prašomos ištirti nuostatos, iš nutarties turinio ir individualiosios administracinės bylos medžiagos matyti, kad teismui kyla abejonių dėl 2024 m. gruodžio 3 d. galiojusios redakcijos Vertinimo kriterijų sąrašo 0.3 papunkčio a dalies ir Apžiūros atlikimo aprašo 16.1 bei 17.1 papunkčių nuostatų.

Atitinkamai nurodytu metu galiojo Vertinimo kriterijų sąrašo 0.3 papunkčio originali redakcija, patvirtinta Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260, ir Apžiūros atlikimo aprašo 16.1 bei 17.1 papunkčių redakcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2022 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. 3-165.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 114 straipsnio 1 dalis nustato, kad bendrosios kompetencijos ar specializuotas teismas turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir nutartimi kreiptis į administracinį teismą prašydamas patikrinti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis), kuris turėtų būti taikomas nagrinėjamoje byloje, atitinka įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės norminį teisės aktą. Vadovaujantis ABTĮ 115 straipsnio 1 dalies 6 punktu, šio įstatymo 114 straipsnyje nurodytais atvejais bendrosios kompetencijos ar specializuoto teismo priimamoje nutartyje, be kita ko, turi būti nurodyta, kokiais teisiniais argumentais teismas, kuris kreipiasi, grindžia savo abejonę dėl ginčijamo norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai akcentuojama, jog norminių administracinių aktų teisėtumo patikros procesas yra specifinis, nes jo metu nesprendžiami tam tikri konkrečių asmenų teisių pažeidimo klausimai, o sprendžiama dėl norminio administracinio akto (ar jo dalies) teisėtumo. Pagal norminių administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančias ABTĮ normas reikalaujama, kad pareiškimas ištirti, ar konkretus norminis administracinis aktas (ar jo dalis) atitinka aukštesnės galios teisės aktą (ar jo dalį), būtų teisiškai motyvuotas.

Turi būti aiškiai nurodyta ne tik kurie ginčijamo administracinio akto punktai (kurios jo nuostatos), kokia apimtimi prieštarauja įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui, bet ir pati pozicija dėl kiekvienos ginčijamo norminio administracinio akto (jo dalies) nuostatos atitikties įstatymui ar Vyriausybės norminiam aktui turi būti pagrįsta aiškiai suformuluotais teisiniais argumentais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I442- 20/2009; 2011 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-3553/2011; 2012 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I261-48/2012; ir kt.).

Nurodomi teisiniai argumentai privalo būti išsamūs, aiškūs, logiški ir nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I143-24/2013). Formuluojant teisinius argumentus ir jais grindžiant abejonę dėl norminio administracinio akto teisėtumo, turi būti išnagrinėjamos (išsamiai atskleidžiant teisinio reguliavimo apimtį ir turinį) tiek ginčijamos norminio administracinio akto, tiek aukštesnės galios teisės akto, kuriam atitiktį prašoma patikrinti, normos, pateikiama konkreti nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių teisės aktų.

Pareiškime neturi būti nutylėtų motyvų, neįvertintų reikšmingų teisinio reguliavimo aspektų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-21-438/2017; 2019 m. liepos 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-14-525/2019; ir kt.). Tinkamai nepagrindus savo pozicijos dėl teisinio reguliavimo neatitikimo aukštesnės galios teisės aktams, negalima nustatyti norminės bylos dalyko, nagrinėjimo ribų ir apimties, suvaržoma proceso šalių teisė teikti paaiškinimus, teismo galimybė ruošti bylą teisminiam nagrinėjimui bei ją nagrinėti.

Minėti trūkumai gali būti pagrindas atsisakyti priimti prašymą ištirti norminio administracinio akto teisėtumą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p., 116 str. 1 d.), o jei jis jau buvo priimtas – bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administracinių teismų kompetencijai (ABTĮ 103 str. 1 p.; 116 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. vasario 26 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I575-3/2009; 2012 m. kovo 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I525-4/2012; 2023 m. gruodžio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eI-25-662/2023; ir kt.).

Nagrinėjamu atveju Regionų administracinis teismas abejoja dėl prašomų ištirti nuostatų atitikties SEAKĮ 2 straipsnio 8 daliai, kurioje įtvirtinta didelio transporto priemonės trūkumo sąvoka, ir proporcingumo principui, įtvirtintam Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 10 punkte. Iš Regionų administracinio teismo 2025 m. spalio 23 d. nutarties turinio matyti, kad teismas Vertinimo kriterijų sąrašo 0.3 papunkčio a dalies, aiškinamos kartu su Apžiūros atlikimo aprašo 16.1 bei 17.1 papunkčiais (2022 m. kovo 23 d.

įsakymo Nr. 3-165 redakcija), teisėtumu abejoja tuo aspektu, jog šiose nuostatose įtvirtintas reglamentavimas sudaro pagrindą vairuotojo pažymėjimo ar asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nepateikimo, nesusijusio su pačios transporto priemonės technine būkle, atveju konstatuoti techninei apžiūrai pateiktos transporto priemonės didelį trūkumą SEAKĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto didelio transporto priemonės trūkumo prasme, o toks platus aiškinimas, teismo vertinimu, galėtų būti laikomas neproporcingu. Taigi, teismo nutartyje dėstomos abejonės iš esmės susijusios su SEAKĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos didelio transporto priemonės trūkumo sąvokos aiškinimu, tačiau nutartyje nenagrinėjamos ir nepasisakoma dėl kitų aktualaus teisinio reguliavimo nuostatų, jų santykio su kvestionuojamomis normomis, t. y. nėra pakankamai išsamiai atskleistas aukštesnės galios teisės aktų, visų pirma SEAKĮ, kuriems atitiktį prašoma patikrinti, turinys ir nepateikta konkreti nuomonė dėl prieštaravimų tarp šių teisės aktų, teismui įvertinant visus reikšmingus teisinio reguliavimo aspektus.

Regionų administracinis teismas nutartyje nepateikia išsamiais teisiniais argumentais motyvuoto SEAKĮ 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtinto didelio transporto priemonės trūkumo apibrėžimo vertinimo kitų aktualių SEAKĮ nuostatų kontekste galimo jų ir prašomų ištirti normų prieštaravimo aspektu. Teismas taip pat iš esmės nepateikia tikslių, aiškių ir teisiškai motyvuotų argumentų dėl abejonių prašomų ištirti nuostatų atitiktimi proporcingumo principui. Šiuo aspektu teismas nutartyje remiasi SEAKĮ 33 straipsnio 3 dalies nuostatomis dėl uždraudimo nustačius didelį trūkumą transporto priemonei toliau važiuoti, tačiau teismo cituojamos nuostatos yra susijusios su M2, M3, N2, N3, O3 ar O4 klasės transporto priemonėmis, taip pat T1b, T2b, T3b, T4.1b, T4.2b, T4.3b ar T5 kategorijos ratiniais traktoriais, kurie dažniausiai naudojami viešuosiuose keliuose vežimams už atlygį ir kurių didžiausiasis projektinis greitis yra didesnis kaip 40 km/h.

Tuo tarpu individualiojoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su M1 klasės transporto priemone, t. y. teismas nepagrindė, kad SEAKĮ 33 straipsnio 3 dalis turėtų būti taikoma jo nagrinėjamoje individualiojoje byloje. Taigi, prašyme iš esmės nėra pakankamai tiksliai apibrėžta pareiškėjo keliamų abejonių dėl prašomų ištirti nuostatų teisėtumo apimtis ir nėra nurodyti išsamūs, aiškūs, logiški bei nuoseklūs šias abejones pagrindžiantys teisiniai argumentai.

Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Regionų administracinio teismo prašymas neatitinka ABTĮ reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti, kaip nenagrinėtiną teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

Pažymėtina, jog ši nutartis neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, pateikiant naują ABTĮ reikalavimus atitinkantį prašymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 114 straipsnio 1 dalimi, 115 straipsnio 1 dalies 6 punktu ir 116 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo Regionų administracinio teismo prašymą ištirti Lietuvos transporto saugos administracijos direktoriaus 2022 m. spalio 20 d. įsakymu Nr. 2BE-260 patvirtinto Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų tikrinimo pozicijų ir trūkumų vertinimo kriterijų sąrašo 0.3 papunkčio a dalies, aiškinamos kartu su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 16.1 ir 17.1 papunkčiais (2022 m. kovo 23 d. įsakymo Nr. 3-165 redakcija), teisėtumą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Dainius Raižys

Egidijus Šileikis