21ea3bc7-f08c-4e8d-aec3-02bb35035c8a · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-1402-1078/2020 Teisminio proceso Nr.1-01-1-12880-2020-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6.; 1.1.6.6.; 1.1.9.2.; 1.1.9.8. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2020 m. liepos 9 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ieva Narbutaitė, sekretoriaujant Dianai Sabinai Bakaitytei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, kaltinamajam A. Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ bylÄ , kurioje A.

Å ., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, aukÅ¡tesniojo iÅ¡silavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 2811 straipsnio 1 dalyje. Teismas n u s t a t ė : A. Å . vairavo kelių transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis nei 1.51 promilių neblaivumas, o bÅ«tent: jis 2020 m. kovo 31 d., apie 19.15 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimÄ vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį (duomenys neskelbtini), valstybiniai Nr. (duomenys neskelbtini) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigÅ«nai tikrinimo metu nustatė, kad jo iÅ¡kvėptame ore yra 2.35 promilės etilo alkoholio.

Å iais savo veiksmais A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino pilnai, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi. PaaiÅ¡kino, kad 2020 m. kovo 31 d. jam buvo atostogos, darbe dėl valstybėje paskelbto karantino buvo susiklosčiusi sudėtinga situacija, norėdamas atsipalaiduoti vartojo alkoholį, t. y. gėrė kokteilius, kuriuose taip pat buvo ir trauktinės – „(duomenys neskelbtini)“, kurios stiprumas apie 40 proc. IÅ¡gėrė vienas nepilnÄ 0,5 l. talpos butelį Å¡io gėrimo, po to pasijuto nekaip, prigulė, Å¡iek tiek pailsėjo, o po to kažkaip sugalvojo sėsti prie jo buvusiai darbovietei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio vairo ir nuvažiuoti į vaistinę nusipirkti vaistų nuo pakilusio kraujospÅ«džio (namuose reikalingų vaistų nerado).

Tuo metu, kai išėjo iÅ¡ namų ir sėdo prie automobilio vairo, žmonos namuose nebuvo, jei bÅ«tų buvusi, mano, kad ji bÅ«tų jį sulaikiusi nuo tokio poelgio. Tuo metu manė, kad jaučiasi neapsvaigęs, nes buvo jau Å¡iek tiek pailsėjęs, todėl ir sėdo vairuoti. Važiuojant automobiliu, jam pasirodė, kad kažkas bėga per keliÄ , todėl bandė iÅ¡vengti kliÅ«ties ir dėl to nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į stulpÄ . Labai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, kritiÅ¡kai vertina savo elgesį, jog vairavo neblaivus, dėl Å¡io įvykio jau neteko darbo, su buvusia darboviete pasirašė susitarimÄ dėl žalos atlyginimo, t. y. sumokėti automobilio vertę, automobilio saugojimo iÅ¡laidas yra sumokėjęs. Kaltinamasis prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ perduodant jį jo sutuoktinės Au.

Å . atsakomybėn. Nurodė, jog jam jo žmona yra autoritetas, jos nuomonė yra labai svarbi, po nagrinėjamo įvykio su žmona daug kalbėjo apie tai, kas nutiko, suprato, kad alkoholio jam geriau iÅ¡ viso nevartoti, todėl nuo įvykio alkoholio ir nebevartoja. Mano, kad bÅ«tent jo sutuoktinė jam gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ . Kaltinamasis taip pat nurodė, kad dėl įvykio neteko darbo, nebeturi pajamų, nes Å¡iuo metu yra registruotas Užimtumo tarnyboje, o kreditoriniai įsipareigojimai yra dideli – turi tiek buto paskolÄ , tiek pasirašė susitarimÄ su buvusia darboviete dėl žalos atlyginimo, todėl jeigu dar bÅ«tų iÅ¡ieÅ¡koma iÅ¡ jo tokia automobilio vertė, kokia nurodyta baudžiamojoje byloje, tai jų Å¡eimÄ palaužtų finansiÅ¡kai.

Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus savo parodymus. Kadangi kaltinamasis A. Å . prisipažino padaręs nusikalstamÄ veikÄ , paaiÅ¡kino jos padarymo aplinkybes, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiÅ¡kios, kaltinamasis kaltinamas nesunkaus nusikaltimo padarymu, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebÅ«tų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, todėl įrodymai byloje iÅ¡tirti sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaltinamasis A. Å . nurodė, kad 2020 m. kovo 31 d., apie 14 val., baigė vartoti alkoholį, prieÅ¡ tai gėrė trauktinę, kurios pavadinimo neatsimena, iÅ¡gėrė apie 400 g. Apie 19.15 val. iÅ¡ namų važiavo į vaistinę nusipirkti nuo spaudimo vaistų. Važiavo pagrindiniu keliu (duomenys neskelbtini) gatve, kelio vingyje jam pasirodė, kad kažkas bėga per keliÄ , galbÅ«t tai buvo stirna, tuo metu jis nesuvaldė automobilio ir įvažiavo į elektros stulpÄ .

Tada iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, prie jo buvo sustoję keli žmonės paklausti, ar jam viskas gerai, o vienas sustojęs žmogus iÅ¡kvietė policijÄ . Atvažiavę policijos pareigÅ«nai jam davė pasitikrinti girtumÄ : pirmu pÅ«timu įpÅ«tė 2,35 promiles ir po pÅ«timo jį atvežė į areÅ¡tinę. IÅ¡ vakaro buvo vartojęs vyno butelį (duomenys neskelbtini) 0,75 l tÅ«rio per pusę su žmona ir vienÄ skardinę 0,5 l tÅ«rio alaus, pavadinimo neatsimena. Labai gailisi (b. l. 46-47). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas policijos pareigÅ«nas Ž.

A. nurodė, kad 2020 m. kovo 31 d., apie 19.15 val., dirbo kartu su policijos rėmėju A. B. ir iÅ¡ Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo praneÅ¡imÄ , kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), į apÅ¡vietimo stulpÄ Ä¯važiavo automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Atvykus minėtu adresu pastebėjo į apÅ¡vietimo stulpÄ atsitrenkusį automobilį (duomenys neskelbtini), Å¡alia stovėjo vyriÅ¡kis, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo A.

Å .. Paklausus, kas vairavo automobilį, A. Å . patvirtino, kad jis vairavo automobilį. Jis paaiÅ¡kino, kad važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jam į gatvę staiga iÅ¡bėgo stirna, vairuotojas iÅ¡sigandęs staiga stabdė, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į apÅ¡vietimo stulpÄ . Bendraudamas su vairuotoju pajuto Å¡iam iÅ¡ burnos sklindantį alkoholio kvapÄ . Paklausus vairuotojo, ar Å¡is vartojo alkoholinius gėrimus, atsakė, kad Å¡iandien alkoholinių gėrimų nevartojo. Jam buvo patikrintas girtumas.

Pirmu pūtimu buvo nustatyta 2,35 promilės girtumo, o pučiant po 15 min., pakartotinai buvo nustatyta 2,46 promilės girtumo. Asmuo buvo sulaikytas ir pasodintas į tarnybinę transporto priemonę (b. l. 21-23). Iš esmės analogiškas aplinkybes policijos pareigūnas Ž. A. nurodė ir savo 2020 m. kovo 31 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 9). Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager Alcotest rodmenų kvitų matyti, jog 2020 m. kovo 31 d., 19.48 val., A. Š. nustatytas 2.46 promilės girtumas, o 2020 m. kovo 31 d., 19.32 val., - nustatytas 2,35 promilės girtumas (b. l. 10-11).

Iš neblaivumo nustatymo akto matyti, kad A. Š. nustatyti neblaivumo požymiai, o būtent: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas (b. l. 13). Iš 2020 m. kovo 31 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nustatyti išoriniai transporto priemonės sugadinimo požymiai: apgadintas priekinis bamperis, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, radiatoriaus grotelės, kairės pusės priekinis sparnas, dešinės pusės priekinis sparnas, kairės pusės priekinės durys, dešinės pusės priekinės durys, kairės pusės galinis sparnas, kairės pusės galinio vaizdo veidrodis, priekinis dešinės pusės ratas, skilęs kairės pusės galinis šoninis stiklas (b. l. 15-18).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 68). Iš VšĮ „Emprekis“ pažymos nustatyta, jog vidutinė automobilio (duomenys neskelbtini) kaina Lietuvoje be PVM yra 9 545 Eur. (b. l.

19) Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Teismas įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme iÅ¡tirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, pripažįsta, kad A. Å . vairavo kelių transporto priemonę (automobilį) bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam po įvykio buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas. Tokiu savo elgesiu A. Å . pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir atliko neteisėtus, BK numatytus draudžiamus veiksmus.

Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme savo kaltę pripažino visiÅ¡kai ir parodė, kad vairavo automobilį po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, t. y. įvykio dienÄ iÅ¡gėrė apie 400 g. stipraus alkoholinio gėrimo, po ko sėdo už automobilio vairo, norėdamas, kaip jis pats nurodė, nuvažiuoti nusipirkti vaistų. Faktines įvykio aplinkybes patvirtina ne tik kaltinamojo prisipažinimas ir parodymai, bet ir juos atitinkantys liudytojo policijos pareigÅ«no Ž. A. parodymai ir jo tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuotos aplinkybės, neblaivumo nustatymo aktas ir alkotesterio pažymos apie kaltinamojo neblaivumo laipsnį.

Minėti duomenys sutampa tarpusavyje ir yra pakankami neteisėtos veikos aplinkybėms įrodyti bei A. Å . kaltei pagrįsti. Remiantis minėtais įrodymais teismas pripažįsta, kad A. Å . padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ (BK 40 straipsnis) Teismo posėdžio metu kaltinamojo A. Å . sutuoktinė Au. Å . prašė atleisti kaltinamÄ jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . Au. Å . teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad itin kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo elgesį, kuomet jis vairavo transporto priemonę bÅ«damas neblaivus, juo labiau, kad kaltinamasis iki tol alkoholį vartodavo saikingai ir niekada nesėsdavo už vairo neblaivus.

Apie nagrinėjamÄ Ä¯vykį sužinojo iÅ¡kart, tuo metu, kai vyras sėdo už vairo neblaivus, jos namuose nebuvo, nes išėjo pavedžioti Å¡uns, o kai grįžo į namus, neradusi sutuoktinio, jam paskambino ir taip viskÄ sužinojo. Su sutuoktiniu daug kalbėjo apie tai, kas įvyko, sutuoktinis taip pat itin kritiÅ¡kai vertina savo poelgį, po įvykio jis visiÅ¡kai nebevartoja alkoholio, o kadangi kaltinamasis yra labai valingas žmogus, tai ji tikrai tiki, kad jis gebės nebevartoti alkoholio, o kartu ir nebekartoti savo nusikalstamo elgesio.

Ji mano, kad ji kaltinamajam yra autoritetas, jam yra svarbi jos nuomonė ir jis jos visada įsiklauso, todėl tiki, kad bÅ«tent ji, kaip jo sutuoktinė, galės daryti kaltinamajam teigiamÄ Ä¯takÄ . BK 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamÄ jį nusižengimÄ , neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, praÅ¡ymas perduoti kaltininkÄ jo atsakomybei pagal laidavimÄ .

Laiduotojais gali bÅ«ti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys (BK 40 straipsnio 3 dalis). Å io straipsnio 2 dalyje nustatytos kitos bÅ«tinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimo sÄ lygos, susijusios su nusikalstamÄ veikÄ padariusiu asmeniu:

1) asmuo pirmÄ kartÄ padarė nusikalstamÄ veikÄ ;

2) visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamÄ veikÄ ;

3) bent iÅ¡ dalies atlygino ar paÅ¡alino padarytÄ Å¾alÄ arba įsipareigojo jÄ atlyginti, jeigu ji buvo padaryta;

4) yra pagrindo manyti, kad jis visiÅ¡kai atlygins ar paÅ¡alins padarytÄ Å¾alÄ , laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pažymėtina, kad asmuo gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ tik esant visų BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nurodytų sÄ lygų visumai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra visos formalios BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos, kurios sudaro pagrindÄ svarstyti klausimÄ dėl A. Å . atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ .

A. Å . padarė nesunkų nusikaltimÄ , anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, tačiau administraciniai nusižengimai nebuvo itin grubÅ«s, paskirtos administracinės nuobaudos sumokėtos laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje visiÅ¡kai pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, pretenzijų dėl žalos atlyginimo Å¡ioje byloje nėra (sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atkreiptinas dėmesys, kad vien minėtų formalių sÄ lygų egzistavimas dar nesudaro pagrindo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ . BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta dar viena sÄ lyga, kuriÄ kaltinamasis turi atitikti, t. y. turi bÅ«ti pagrindas manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, kaltinamasis A. Å . Å¡iÄ sÄ lygÄ atitinka. Kaip minėta, A. Å . anksčiau neteistas, praeityje baustas administracine tvarka, tačiau jo padaryti nusižengimai nebuvo susiję su alkoholio vartojimu, vieÅ¡osios tvarkos pažeidimas ar pan., paskirtas baudas mokėdavo laiku, kas rodo, jog asmuo nevengia atsakomybės už savo veiksmus.

Pažymėtina, kad teismo posėdyje A. Š. nuoširdžiai išgyveno dėl savo elgesio, jį vertino tik neigiamai, nebandė pateisinti savo veiksmų. Teismas neturi pagrindo abejoti kaltinamojo nuoširdžia atgaila, išreikšta teisiamojo posėdžio metu. Kaltinamojo A. Š. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės teismui leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika buvo atsitiktinė, o ne sistemingo teisės aktų ir visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių nesilaikymo rezultatas.

Å ios aplinkybės sudaro pagrindÄ manyti, kad A. Å . ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse taip pat įtvirtinta bÅ«tina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ sÄ lyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali bÅ«ti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimÄ ir galinčiu bÅ«ti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobÅ«dį ir galimybę daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltininkui, taip pat kitus duomenis.

Nagrinėjamu atveju A. Å . laiduotoja praÅ¡o bÅ«ti paskirta kaltinamojo sutuoktinė Au. Å . Teismo posėdyje ji paaiÅ¡kino, kad bÅ«tent ji gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam, kadangi ji kaltinamajam yra autoritetas, kaltinamasis įsiklauso į jos nuomonę ir jÄ vertina. Teismo posėdžio metu Au. Å . iÅ¡reiÅ¡kė kritiÅ¡kÄ požiÅ«rį į kaltinamojo padarytÄ veikÄ , jo elgesį, nurodė, kad toks elgesys netoleruotinas. Au. Å . nurodė, jog stengsis ateityje užtikrinti, kad toks A. Å . elgesys niekada nepasikartotų.

Teismo vertinimu, minėtos aplinkybės sudaro pagrindÄ daryti iÅ¡vadÄ , kad laiduotoja Au. Å . yra verta teismo pasitikėjimo: dirbanti, darbdavio charakterizuojama iÅ¡skirtinai teigiamai, neteista, administracine tvarka nebausta. Teismo posėdžio metu nurodė kritiÅ¡kai vertinanti A. Å . elgesį, negalinti jo pateisinti, iÅ¡reiÅ¡kė nuoÅ¡irdų rÅ«pinimÄ si kaltinamuoju bei tvirtÄ pasiryžimÄ padėti jam keisti elgesį ir užtikrinti, jog A. Å . teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys nepasikartotų ateityje.

Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Au. Å . yra patikimas ir tinkamas laiduotojas, kuris gali daryti teigiamÄ Ä¯takÄ kaltinamajam. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, esant Au. Å . sutikimui ir praÅ¡ymui, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad yra visos bÅ«tinos BK 40 straipsnyje numatytos sÄ lygos atleisti kaltinamÄ jį A. Å . nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , perduodant A. Å . Au. Å . atsakomybėn, o baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti (BK 40 straipsnis), nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ be užstato.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali bÅ«ti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Kadangi BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ A. Å . padarė naudodamasis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones), jam skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis Å¡ia teise.

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Vairavimas neblaiviam yra itin pavojingas ir Å¡iurkÅ¡tus naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimas. Nustatant specialiosios teisės atėmimo terminÄ teismas įvertina tai, kad praeityje A. Å . buvo baustas už KET pažeidimus, kurie nelaikytini itin Å¡iurkščiais, taip pat tai, jog jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo visiÅ¡kai pripažino, nuoÅ¡irdžiai gailėjosi, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog įvykio metu jam nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis (2.35 prom.), ženkliai virÅ¡ijantis ribÄ , nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė (1.51 prom.), ir sprendžia, kad kaltinamajam nustatytinas minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminas mažesnis nei Å¡ios priemonės taikymo vidurkis, t. y. 2 metai.

Å is terminas pradėtinas skaičiuoti nuo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. balandžio 1 d. nutarimo, kuriuo A. Å . paskirta kardomoji priemonė – specialios teisės sustabdymas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2020 m. balandžio 1 d. (b. l. 50). Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalimi ir 67 straipsnio 3 dalimi, padariusiam nusikalstamÄ veikÄ asmeniui turto konfiskavimas kaip baudžiamojo poveikio priemonė gali bÅ«ti skiriamas kartu su bausme.

Baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, turto konfiskavimo skyrimo (ar neskyrimo) klausimas priklauso teismo diskrecijai. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtÄ konfiskuoti bÅ«tų netikslinga, teismas iÅ¡ kaltininko ar kitų Å¡io straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų iÅ¡ieÅ¡ko konfiskuotino turto vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ .

Turto kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartÄ jį panaudoti nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamÄ prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačiÄ priemonę, bet jos vertę atitinkančiÄ sumÄ , užtikrinami prevenciniai tikslai, t. y. kad kiti asmenys susilaikytų nuo panaÅ¡aus pobÅ«džio nusikalstamų veikų ir kad nebÅ«tų bandoma nusikalstamais tikslais panaudoti kitiems asmenims priklausančių daiktų, taip iÅ¡vengiant jų konfiskavimo rizikos.

Teismų praktikoje yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad „<...> konfiskuojant ne pačiÄ nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet iÅ¡ieÅ¡kant jos vertę atitinkančiÄ pinigų sumÄ , turėtų bÅ«ti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio iÅ¡ieÅ¡kojimo proporcingumas“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Teismų praktikoje taip pat yra iÅ¡aiÅ¡kinta, kad už teisės pažeidimÄ skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi bÅ«ti individualizuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262-489/2017, 2K-315-303/2018).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo klausimÄ proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikÅ¡mingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimÄ padariusį asmenį apibÅ«dinančius duomenis ir kitas Å¡iam klausimui iÅ¡spręsti turinčias reikÅ¡mės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019).

Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje automobilis, kuriuo padaryta nusikalstama veika, priklauso ne kaltinamajam, o trečiajam asmeniui (savininkas – AB (duomenys neskelbtini) bankas, o valdytojas – UAB „(duomenys neskelbtini)“), taip pat į tai, jog kaltinamasis, kaip matyti iÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos, yra sudaręs susitarimÄ su UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl minėto automobilio vertės atlyginimo, automobilio vertė yra pakankamai didelė – 9545 Eur, kaltinamasis dėl nagrinėjamo įvykio neteko darbo, o taip pat ir pajamų Å¡altinio, be įsipareigojimų UAB „(duomenys neskelbtini)“ taip pat turi kreditorinius įsipareigojimus ir AB „(duomenys neskelbtini)“, kÄ patvirtina į bylÄ pateikti kaltinamojo dokumentai, taikant transporto priemonės vertės (9545 Eur) konfiskavimÄ visa apimtimi, atsižvelgiant į kaltinamojo realias galimybes sumokėti tokiÄ pinigų sumÄ , nebÅ«tų teisinga ir iÅ¡ esmės turto konfiskavimas Å¡iuo gi atveju neįgyvendintų jam keliamų tikslų, o atliktų tik nubaudimo funkcijÄ .

Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad, siekiant užtikrinti turto konfiskavimo tikslus bei proporcingumo ir teisingumo principų įgyvendinimÄ , iÅ¡ kaltinamojo A. Å . konfiskuotina ne visa automobilio, kuriuo padaryta nusikalstama veika, vertė, o tik jos dalis, t. y. – 2300 Eur. Teismo nuomone, tokia suma yra proporcinga padaryto nusikaltimo pavojingumo pobÅ«džiui ir laipsniui, atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį bei kitas teismo įvertintas aplinkybes. Dėl kitų klausimų Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) sustabdymas, dokumentų paėmimas ir raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Å¡iam įsiteisėjus – naikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, n u s p r e n d ž i a: A. Å ., padariusį nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 2811 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį laiduotojos Au. Å . atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieniems) metams be užstato ir baudžiamÄ jÄ bylÄ nutraukti.

Laidavimo terminÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68, 72 straipsniais, paskirti A. Å . baudžiamojo poveikio priemones: · draudimÄ naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams, terminÄ skaičiuojant nuo 2020 m. balandžio 1 d. · turto konfiskavimÄ bei iÅ¡ieÅ¡koti iÅ¡ A. Å . konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančiÄ pinigų sumÄ â€“ 2300 Eur (du tÅ«kstančius tris Å¡imtus eurų), į valstybės biudžetÄ .

A. Å . paskirtas kardomÄ sias priemones – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti, dokumento (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimÄ bei specialiosios teisės sustabdymÄ â€“ palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendžiui įsiteisėjus A. Å . vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti kartu su nuosprendžio nuoraÅ¡u VÄ® „Regitra“. IÅ¡aiÅ¡kinti A. Å ., kad:

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ ar neatsargų nusikaltimÄ , teismas gali panaikinti sprendimÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , laidavimo metu padarys naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl Å¡io asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. IÅ¡aiÅ¡kinti Au. Å ., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; Å¡iuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Nuosprendis per dvideÅ¡imt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėja Ieva Narbutaitė