2022-03-02 Nr. AB-4999-3-61-3-04021-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1291-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04021-2021-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.1; 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. kovo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų M. M. M. A., O. H. M. A. ir pareiškėjo G. M. M. A. S., atstovaujamo pagal įstatymą tėvų M. M. M. A., O. H. M. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų M. M. M. A., O. H. M. A. ir pareiškėjo G. M. M. A. S., atstovaujamo pagal įstatymą tėvų M. M. M. A., O. H. M. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjai (duomenys neskelbtini) piliečiai M. M. M. A., O. H. M. A., G. M. M. A. S. su skundu kreipėsi į teismą, prašydami: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, Departamentas) 2021 m. spalio 12 d. sprendimą „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21M31557 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. 6K-1246 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos iš naujo nagrinėti pareiškėjų M. M. M. A., G. M. M. A. S. prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pareiškėjai skunde nurodė:

1.1. Pareiškėjai galimai atitinka Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimus dėl pabėgėlio statuso ir jiems turi būti suteikiama papildoma apsauga pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus. Departamentas privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjui dėl jo veiklos ir įsitikinimų gresia reali grėsmė gyvybei. Pareiškėjai savo kilmės šalyje patyrė ne tik realią grėsmę, bet ir persekiojimą, engimą.

1.2. Pareiškėjai nuoširdžiai bendradarbiavo su institucijomis prieglobsčio motyvų nustatymui, visą laikotarpį buvo Lietuvoje, nenusižengė įstatymams ar galiojančiai sulaikymo teisei, todėl nėra jokių objektyvių prielaidų išvadai, kad jie savanoriškai neišvyktų iš šalies. Vien tai, kad jie atvyko neleistinoje vietoje, nesudaro objektyvaus pagrindo įsitikinimui, kad savo noru į kilmės šalį neišvyktų. Logiška ir tai, kad prašymą dėl prieglobsčio prašytojai pateikė tik sulaikyti, kadangi sulaikymo metu dalyvavę pareigūnai buvo pirmasis jų kontaktas Lietuvos Respublikoje. Siekdami išsaugoti savo gyvybę ir bėgdami nuo persekiojimo savo šalyje, pareiškėjai neturėjo galimybės susipažinti su Lietuvos Respublikoje galiojančia tvarka. Pareiškėjai elgėsi atsakingai ir rūpestingai, nes prieglobsčio prašymą pateikė iš karto, kai sutiko pareigūnus ir gavo galimybę prašymą įteikti.

1.3. Nėra jokių objektyvių aplinkybių ar įrodymų, kurie rodytų, kad pareiškėjai gali pasislėpti. Todėl maksimalus draudimo atvykti terminas nėra proporcingas, nes pareiškėjai dėjo nuoširdžias pastangas padėti tyrimui, laikėsi nustatytų tvarkų, o jų išvykimą iš kilmės valstybės lėmė suprantamo tikslo siekis – saugus gyvenimas.

1.4. Pareiškėjų skundas nebuvo išsamiai ir teisingai išnagrinėtas, todėl Komisijos sprendimas naikintinas kaip nepagrįstas, neišsamus, argumentuotas ir neatitinkantis viešojo administravimo įstatymo reikalavimų.

1.5. Asmens teisė į tiesioginį ir teisingą procesą yra esminė ir fundamentali asmens teisė. Nepaisant to, kad skundo nagrinėjimo procedūra yra ikiteisminė, asmens teisė būti išklausytam negali būti paneigta. Būtinumas sudaryti prieglobsčio prašytojai teisę būti išklausytam yra fundamentali ir būtina skaidraus ir teisingo proceso garantija. Kadangi skundai nagrinėjami labai trumpą laiką, minimalus apskundimų terminas, eliminuotas sprendimo peržiūrėjimas apeliacine tvarka, negali būti paneigta asmenų teisė teikti paaiškinimus tiesiogiai institucijai, kuriai kilo abejonių dėl prieglobsčio suteikimo.

1.6. Pareiškėjai skunde Komisijai nurodė ir nuoširdžiai papasakojo visas teisingam sprendimui reikalingas aplinkybes: Pareiškėjai nurodė, kad savo kilmės šalyje jie negali taikiai gyventi, nes yra persekiojami, jų kilmės šalyje vyksta ginkluoti konfliktai ir tai suponuoja tarptautinės apsaugos pareiškėjams suteikimo poreikį. Pažymėtina, kad dėl vykstančių ginkluotų konfliktų savo kilmės šalyje pareiškėjai su savo mažamečiais vaikais visiškai pagrįstai bijo sugižti į savo kilmės šalį.

1.7. Grėsmės aspektas pareiškėjams yra laikytinas įrodytu, nes jų kilmės valstybėje vykstantis ginkluotas konfliktas, kurio beatodairiško smurto laipsnis pasiekia tokį didelį mastą, jog sudaro pagrindą pagrįstai manyti, jog jei pareiškėjai būtų grąžinti į kilmės valstybę arba tam tikrais atvejais į tam tikrą kilmės valstybės regioną, vien dėl buvimo toje teritorijoje jiems iškiltų realus pavojus patirti tokią grėsmę. Šiuo atveju, ginčijame Departamento sprendime nepagrįstai konstatuota, kad nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Pažymėtina, kad pareiškėjų prieglobsčio prašymas yra grindžiamas ir bendra bloga saugumo padėtimi kilmės valstybėje ir mažamečių vaikų apsaugos būtinybe. Taigi, pareiškėjai pajutę grėsmę savo gyvybei nusprendė išvykti iš šalies. Bėgdami nuo diskriminacijos ir persekiojimų išvyko į Lietuvą. Taigi, pareiškėjai nesutinka su sprendimu juos išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, nes savo kilmės šalyje jiems ir jų mažamečiams vaikams gresia persekiojimas bei galimai žūtis. Pažymėtina, kad pareiškėjams persekiojimo ir grėsmės faktas yra pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma. Be to, persekiojimas yra individualaus pobūdžio. Taigi, nepagrįstai nustatyta, kad pareiškėjams kilmės valstybėje negresia kankinimai arba mirties bausmė.

2. Atsakovas Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atsiliepime į pareiškėjų skundą prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjų skundą atsakovas nurodė:

2.1. Migracijos departamentas ginčijamu sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjams pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje bei 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Ženevos konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų. Atsižvelgiant į tai, jog nei surinkta kilmės valstybės informacija, nei pareiškėjų pasakojimas, kuris buvo abstraktus, nedetalus ir nenuoseklus, nepagrindžia baimės patirti persekiojimą, buvo pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjų baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nėra visiškai pagrįsta, todėl jie nepagrindė savo prašymo suteikti prieglobstį.

2.2. Migracijos departamentas taip pat nusprendė nesuteikti pareiškėjams ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, nes jie neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytų papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsižvelgus į tai, buvo konstatuota, kad prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjams grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Pareiškėjų gyvenamojoje vietoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

2.3. Pareiškėjas M. M. M. A. prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo ir jo šeimos narių gyvybei, kadangi jis dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) mieste ir buvo sužalotas peiliu. Pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad protestuose dalyvauti pradėjo nuo 2020 m. spalio mėn., vėliau teigė, kad dalyvavo (duomenys neskelbtini) protestuose ir aktyviai veikė 2019 – 2020 metais. Pasakodamas apie protestus vengė atsakyti į patikslinančius klausimus, paklaustas neatsakė ir nenurodė vietovių, kuriose, neva, slapstėsi, kai sulaukė garsinimų. Taip pat, apklausos Migracijos departamente metu jis neužsiminė apie grėsmę iš sutuoktinės šeimos pusės, apie kurią minėjo pirminės apklausos metu, o kalbėdamas apie protestus nesileido į detales, vengė tikslių, konkrečių atsakymų, atsakymai buvo bendro pobūdžio. Pasakojimas apie sužalojimą mačete taip pat buvo abstraktus ir nedetalus, jis negalėjo paaiškinti nei kas, nei kada jį sumušė, teigė galintis atsiųsti išrašus iš ligoninės bei savo nuotraukas, tačiau to nepadarė.

2.4. Pagal Įstatymo 133 straipsnio 2 dalį, užsieniečiui, kuris buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Taigi, priėmus sprendimą išsiųsti iš Lietuvos Respublikos, privalo būti ir uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką tam tikram terminui. Pareiškėjai neturėjo pateisinamos priežasties neteisėtai kirsti Lietuvos Respublikos sieną, kadangi, skubos tvarka išnagrinėjus jų prašymą suteikti prieglobstį, realios rizikos, suponuojančios tarptautinės apsaugos poreikį, nenustatyta. Pareiškėjai taip pat neturi jokių ryšių su Lietuvos Respublika. Dėl šių priežasčių buvo skirtas maksimalus draudimo atvykti terminas.

2.5. Komisijos sprendimas priimtas pagrįstai ir teisėtai, nes skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą prieglobsčio prašytojo, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis kolegialus organas pripažįsta, kad būtina gauti asmenų žodinius paaiškinimus. Tad žodinis bylos nagrinėjimas numatyta tik išimtiniais atvejais, kai nusprendžiama, jog tai yra reikalinga.

II. 3. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pakeisdamas draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį iš 5 (penkerių) metų kaip neproporcingą į 3 (trejus) metus. Kitą pareiškėjų skundo dalį teismas atmetė.

4. Priimdamas ginčijamą sprendimą pirmosios instancijos teismas rėmėsi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86, 87, 88, 133 straipsniais, 2016 m. vasario 24 d. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymo Nr. 1V-131 „Dėl Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas) 36, 97, 99, 222 punktais, 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse 6, 7, straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 436 (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2021 m. sausio 1 d.) (toliau – ir Taisyklės) 15 punktu.

5. Pareiškėjai prašymą suteikti prieglobstį, skundą Komisijai pateikė iki 2021 m. gruodžio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymo įsigaliojimo, todėl pirmosios instancijos teismas vadovavosi Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties redakcija, galiojusia nuo 2021 m. rugpjūčio 12 d. iki 2022 m. sausio 1 d.

6. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pareiškėjas M. M. M. A. nurodė, kad bėga iš (duomenys neskelbtini), nes jo žmonos šeima grasina jam ir jo šeimai dėl politinių priežasčių, taip pat – valdžia nori sunaikinti jo namą (duomenys neskelbtini) mieste. Internete pareiškėjas sužinojo, kad galima vykti į (duomenys neskelbtini), o per ten ir į Lietuvos Respubliką. Pareiškėjas atvyko kartu su savo šeimos nariais – žmona O. H. M. A. ir sūnumi G. M. M. A. S.

7. Apklausoje, vykusioje 2021 m. spalio 7 d., pareiškėjai nurodė, kad su šeima gyveno (duomenys neskelbtini) miesto (duomenys neskelbtini) rajone. Pareiškėjas M. M. M. A. teigė, kad iš (duomenys neskelbtini) taip pat išvyko ir dėl to, kad patyrė grasinimų nužudyti, nes dalyvavo protestuose, daugiausiai (duomenys neskelbtini) mieste, nuo 2020 m. spalio mėnesio pabaigos iki išvykimo. Paklaustas, kokią rolę protestuose atliko, pareiškėjas teigė, kad jis akcijose tik dalyvavo, organizatoriumi nebuvo bei pridūrė, kad vienos protesto akcijos metu buvo apšaudytas kaukėtų asmenų, sužalotas mačete (ar peiliu) į pilvą ir turi tai patvirtinančius ligoninės išrašus. Paprašytas patikslinti laikotarpį, kuriuo buvo aktyvus protestuotojas, pareiškėjas nurodė, kad 2019–2020 m. buvo aktyvus protestų dalyvis bei pridūrė, kad grasina jį nužudyti pionieriškų ginkluotų grupuočių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) atstovai, kurie pateikė arabų kalba parašytą raštą, pasak pareiškėjo grasinimą. Dėl galimai jam kylančios grėsmės, prieglobsčio prašytojas į kilmės valstybės institucijas nesikreipė. Prasidėjus grasinimams, pareiškėjas keitė gyvenamąsias vietas, tačiau paklausus, kur, pareiškėjas neatsakė, tik paminėjo, kad buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), tačiau ten gyvenimas sunkus, jis nerado darbo, todėl po 10 dienų grįžo į tėvynę. Pareiškėjas ir jo šeima į kilmės valstybę grįžti negali, nes kyla grėsmė jų gyvybei.

8. Departamentas, priimdamas Sprendimą, įvertino pareiškėjų paaiškinimų esminius argumentus bei pagrįstai nusprendė, kad prieglobsčio prašytojų nurodyti argumentai, kuriais jie grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

9. Pareiškėjai baiminasi (tai buvo esminiai argumentai), kad kilmės valstybėje galimai neteks gyvybės dėl to, kad vienas pareiškėjų aktyviai dalyvavo protesto akcijose bei sulaukė grasinimų iš prieglobsčio prašytojos tėvų dėl pareiškėjų politinių įsitikinimų. Nors pareiškėjas M. M. M. A. Departamento apklausos metu buvo nurodęs, kad yra patyręs smurto veiksmus dėl jo aktyvaus dalyvavimo protestuose, t. y. vienos protesto akcijos metu buvo apšaudytas kaukėtų asmenų, sužalotas mačete (ar peiliu) į pilvą ir turi tai patvirtinančius ligoninės išrašus, tačiau objektyvių įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjo patirtą smurtą, pareiškėjas Departamentui nepateikė. Departamentas nustatė, kad prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra abstraktus, nenuoseklus, prieštaraujantis tarpusavyje – pareiškėjas negalėjo prisiminti datų, kada dalyvavo protestuose, nepaaiškino, kur slapstėsi. Pareiškėjai jiems gręsiantį pavojų sieja su bendra kilmės valstybės situacija, susijusia su protestuotojų persekiojimu. Pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog pareiškėjai teikdami prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo pirminiuose paaiškinimuose nurodė, kad prašo suteikti prieglobstį, nes (duomenys neskelbtini) gyventi nesaugu dėl grėsmės gyvybei, kylančios dėl sutuoktinės tėvų grasinimų šeimai, tačiau vėlesnėje apklausoje prašymas buvo papildomas argumentais, susijusiais su dalyvavimu protestų akcijose iš pradžių 2020 m., o vėliau 2019–2020 m. Pareiškėjas nemini žmonos tėvų grasinimų šeimai, kuriuos minėjo jo žmona. Pareiškėjai akcentuoja, kad galėjo papasakoti tiek, kiek patys prisiminė ar galėjo atsiminti praeities faktų. Pareiškėjai nurodė, kad buvo išvykę į (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo į kilmės šalį, nes (duomenys neskelbtini) buvo sunku susirasti darbą, sunku pragyventi.

10. Teismas konstatavo, kad pareiškėjų pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus ir prieštaringas, o prašymo suteikti pagrindai apklausų metu buvo nurodyti skirtingi. Šie pareiškėjų paaiškinimai atsakovo visiškai pagrįstai buvo įvertinti kaip besikeičiantys ir papildantys „tinkamu“ elementu (persekiojimas dėl politinių pažiūrų). Byloje nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Taip pat pareiškėjai patys nurodė, kad nėra bandę kreipti į kilmės valstybės institucijas dėl persekiojimo tikimybės ar kilusios grėsmės gyvybei.

11. Teismas, įvertinęs pareiškėjų pateiktus paaiškinimus tiek apklausų metu, tiek teismui pateiktame skunde, sprendžia, kad pagrindinis pareiškėjų išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas ir šis motyvas neatitinka pabėgėlio statuso kriterijų. Departamentas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjams kilmės valstybėje negresia persekiojimas dėl jų rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl jų politinių įsitikinimų.

12. Migracijos departamentas rėmėsi Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) pateikta informacija, kurioje nurodoma, kad vien fakto, kad praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Kadangi pareiškėjams pabėgėlių statusas nėra suteikiamas ir jie nepateikė kitos reikšmingos informacijos, tos pačios aplinkybė vertintinos ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu Departamentas nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojams tikimybės, nebuvo nustatyta aplinkybių, leidžiančių konstatuoti, kad egzistuoja individualios aplinkybės, dėl kurių prieglobsčio prašytojams gresia pavojus dėl beatodairiško smurto, o pareiškėjų argumentai, kad papildoma apsauga turėtų būti suteikta dar ir dėl to, kad pareiškėjai yra moteris bei vaikas, savaime nereiškia, kad šie asmenys priklauso labiau pažeidžiamųjų grupei. Taigi, papildoma apsauga pareiškėjams nesuteiktina, nes prieglobsčio prašytojai neatitinka Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintų pagrindų.

13. Vertindamas Departamento Komisijos sprendimo priėmimą rašytinio proceso tvarka, pirmosios instancijos teismas pastebėjo, jog Departamentas turi diskreciją nuspręsti dėl prieglobsčio prašytojo dalyvavimo, nagrinėjant jo prašymą, būtinumo. Be to, pareiškėjai nenurodė jokių argumentų, sudarančių pagrindą vertinti, kad šiuo atveju turėtų būti daroma išimtis ir pareiškėjų skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Nustatyta, jog sprendžiant pareiškėjų klausimą nebuvo tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami tokie teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis surinkta rašytine medžiaga. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjams buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės.

14. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjų atžvilgiu nebuvo nustatyta išimtinių aplinkybių, kurios leistų jiems taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą.

15. Teismas nesutiko su Departamento išvada, jog pareiškėjų atžvilgiu pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra proporcinga bei adekvati priemonė jų padarytam pažeidimui. Pagal Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. 3K-33 (toliau – ir Tvarka) dešimto skirsnio nuostatas, reglamentuojančias draudimą atvykti užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas buvo nutrauktas arba kuriam buvo panaikintas suteiktas prieglobstis ir kuris buvo grąžintas arba išsiųstas, nustatomas maksimalus 3 metų draudimo atvykti terminas. Kai užsienietis atitinka Tvarkoje nurodytus kriterijus, kitokie nei Tvarkoje numatyti draudimo laikotarpiai jam gali būti nustatomi, jeigu, įvertinus visus turimus dokumentus, duomenis ir atsižvelgus į Tvarkoje nurodytas aplinkybes, tai būtų protinga ir proporcinga (Tvarkos 5 punktas).

16. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjams atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjams uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 3 (trejus) metus nuo jų išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

17. Įvertinęs aplinkybę, jog prieglobsčio prašytojų atžvilgiu pritaikytas atsisakymas leisti atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus (pakeistas iš 5 metų) nuo jos išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, teismas nustatė, jog, vadovaujantis Taisyklių 15 punktu, iš Nacionalinio sąrašo duomenys pagrįstai nuspręsti pateikti C.SIS II.

18. Teismas pažymėjo, jog kitoje dalyje pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi išnagrinėjus bylos medžiagą teismas nenustatė pagrindų panaikinti Departamento 2021 m. spalio 12 d. sprendimą Nr. 21M31557, kuriuo atsisakyta pareiškėjui suteikti pabėgėlio statusą ir papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje bei 2021 m. lapkričio 3 d. sprendimą Nr. 6K-1201. Atmestinas ir išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti Departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 19. Pareiškėjai M. M. M. A., O. H. M. A., G. M. M. A. S. apeliaciniame skunde prašo tenkinti pareiškėjų skundą ir panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą, taip pat įpareigoti Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išnagrinėti pareiškėjų prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo. Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo:

19.1. Teismas išsamiai neįvertino pagrindinio įrodymo byloje – pareiškėjų apklausos. Kaip matyti iš šios apklausos transkripcijos, pareiškėjų perteikiamą informaciją vertėjas interpretavo plečiamai savo nuožiūra, jokie patikslinantys klausimai užduoti nebuvo, o pareiškėjos apklausa užtruko kelias minutes. Tokiu būdu gauta pareiškėjų pateikta informacija nėra nei nuoseklus pasakojimas, nei išsami informacija – tai yra atskiri atsakymai į užduotus klausimus.

19.2. Departamento surinkta informacija yra pasenusi, neatitinkanti realios situacijos kilmės šalyje. Bendra saugumo situacija yra menkai susijusi su pareiškėjų prašymu – savo skundą jie grindė asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su šeimos tėvo politinių pažiūrų pareiškimu bei su kilmės šalies ignoruojama situacija dėl veiksmingos apsaugos užtikrinimo.

19.3. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje vystoma pozicija, jog sprendžiant pabėgėlio statuso suteikimą dėl politinių įsitikinimų, svarbu nustatyti, ar juos galima laisvai išreikšti: „pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, jog prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo“ (žr. 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3880-415/2019).

19.4. Todėl remiantis šia praktika, Migracijos departamentas spręsdamas prieglobsčio suteikimo klausimą, turėjo atsakyti ar pareiškėjai gali laisvai reikšti savo nuomonę dėl (duomenys neskelbtini) režimo, ar tai gresia sankcijomis ir rizikomis tiek tiesiogiai iš (duomenys neskelbtini) vyriausybės, tiek iš sukarintų ir jėgos politiką vykdančių politinių partijų.

19.5. Migracijos departamentas turi išsiaiškinti, ar prieš pareiškėjus gali būti atliekami veiksmai arba taikoma įvairių priemonių sankaupa, kurie yra pakankamai rimti savo pobūdžiu arba dažnumu, kad būtų laikomi sunkiu pagrindinių žmogaus teisių pažeidimu.

19.6. Skundžiamas sprendimas dalyje dėl nepilnamečių prieglobsčio prašytojų nėra argumentuotas visiškai. Šis klausimas ypatingai aktualus papildomos apsaugos kontekste dėl veiksmingos kilmės šalies apsaugos savo piliečiams bei konkrečiai – nepilnamečiams vaikams.

19.7. Departamento padaryti pažeidimai (logiškai neteisingos išvados, netinkamas kvalifikavimas ir paviršutiniškas patikrinamų faktinių aplinkybių nustatymas) negali būti ištaisyti pareiškėjų skundą nagrinėsiančio administracinio teismo. Skundžiamas Sprendimas turi būti panaikintas visa apimtimi, o Migracijos departamentas įpareigotas iš naujo visapusiškai ištirti ir įvertinti pareiškėjų prieglobsčio prašymą ir jo byloje esančius įrodymus, esant poreikiui atlikti papildomus procedūrinius veiksmus bei priimti sprendimą iš naujo.

20. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo:

20.1. Pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad (duomenys neskelbtini) kyla grėsmė jo ir jo šeimos narių gyvybei, kadangi jis dalyvavo protestuose (duomenys neskelbtini) mieste ir buvo sužalotas peiliu.

20.2. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjams tikimybės.

20.3. Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs pareiškėjų skundą dėl Migracijos departamento sprendimų panaikinimo, šį skundą patenkino iš dalies – sutrumpino pareiškėjams nustatytą draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminą, o kitą skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą. Migracijos departamentas sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu.

20.4. Pasakojimo apie dalyvavimą protesto akcijose abstraktumas kelia pagrįstų abejonių dėl prieglobsčio prašytojo istorijos patikimumo. Pareiškėjo pasakojimas apie sužalojimą mačete taip pat buvo abstraktus ir nedetalus, jis negalėjo paaiškinti nei kas, nei kada jį sumušė. Pareiškėjas taip pat teigė galintis atsiųsti išrašus iš ligoninės bei savo nuotraukas, tačiau to nepadarė ir nepateikė dokumentų nei Migracijos departamentui, nei teismui

20.5. Tyrimo metu nebuvo nenustatyta aplinkybių, leidžiančių priskirti prieglobsčio prašytoją prie asmenų, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme (prieglobsčio prašytojas nėra žurnalistas, viešai kritikuojantis valdžią ar karines grupuotes, nėra opozicijos lyderis ir protestų organizatorius). Pareiškėjas nebuvo sulaikytas, jam nebuvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo protestuose. Atsižvelgus į tai, jog nei kilmės valstybės informacija, nei prieglobsčio prašytojo pasakojimas nepagrindžia jo baimės patirti persekiojimą, konstatuotina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė dėl jo ir šeimos saugumo nėra visiškai pagrįsta.

20.6. Skundo teiginiai deklaratyvūs ir nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai ne tik nepagrindė savo pasakojimo apie tariamai patirtą persekiojimą jokiais įrodymais, tačiau šis pasakojimas pasižymėjo esminiais trūkumais – buvo neišsamus, abstraktus ir nenuoseklus. Departamento vertinimu, asmeniui neturėtų sudaryti sunkumų detaliai ir nuosekliai papasakoti apie savo gyvenimo kilmės valstybėje patirtį, ypač, kai tai kelia asmeniui persekiojimo baimę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 21. Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. spalio 12 d. sprendimo „Dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) Lietuvos Respublikoje nesuteikimo ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“ Nr. 21M31557 ir Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2021 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. 6K-1246 pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Pirmosios instancijos teismas, konstatavo, jog pareiškėjų pasakojimas buvo abstraktus, nedetalus ir prieštaringas, o prašymo suteikti pagrindai apklausų metu buvo nurodyti skirtingi. Šie pareiškėjų paaiškinimai Departamento visiškai pagrįstai buvo įvertinti kaip besikeičiantys ir papildantys „tinkamu“ elementu (persekiojimas dėl politinių pažiūrų). Teismo vertinimu, nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia. Taip pat, pareiškėjai patys nurodė, kad nėra bandę kreiptis į kilmės valstybės institucijas dėl persekiojimo tikimybės ar kilusios grėsmės gyvybei. Įvertinęs pareiškėjų pateiktus paaiškinimus tiek apklausų metu, tiek teismui pateiktame skunde, teismas nusprendė, kad pagrindinis pareiškėjų išvykimo iš kilmės valstybės motyvas yra geresnių gyvenimo sąlygų ieškojimas ir šis motyvas neatitinka pabėgėlio statuso kriterijų. Todėl prieglobsčio prašytojų nurodyti argumentai, kuriais jie grindžia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, negali būti laikytini kaip patvirtinantys Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas pabėgėlio statusui gauti.

23. Apeliaciniame skunde pareiškėjai nurodė, jog Departamentas išsamiai neįvertino pagrindinio įrodymo byloje – pareiškėjų apklausos. Kaip matyti iš šios apklausos transkripcijos, pareiškėjų perteikiamą informaciją vertėjas interpretavo plečiamai savo nuožiūra, jokie patikslinantys klausimai užduoti nebuvo, o pareiškėjos apklausa užtruko kelias minutes. Taip pat, Departamento surinkta informacija yra pasenusi, neatitinkanti realios situacijos kilmės šalyje, o bendra saugumo situacija yra menkai susijusi su pareiškėjų prašymu. Pareiškėjai savo skundą grindė asmeninio pobūdžio aplinkybėmis, susijusiomis su šeimos tėvo politinių pažiūrų pareiškimu bei su kilmės šalies ignoruojama situacija dėl veiksmingos apsaugos užtikrinimo.

24. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl apeliaciniame skunde suformuluoto prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, tokių aplinkybių nenurodyta apeliaciniame skunde, todėl byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka.

25. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 86 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

26. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 87 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog nagrinėjamoje byloje klausimas iš esmės kilo dėl pareiškėjų nurodytų argumentų atitikties visiškai pagrįstos baimės dėl politinių įsitikinimų kriterijui svarstant prieglobsčio suteikimą (Įstatymo 86 str. 1 d.).

28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje pažymėta, kad kiek tai susiję su visiškai pagrįstos baimės nustatymu, Europos Sąjungos Teisingumo Teismas yra nurodęs, jog šis „įvertinimas“ vyksta dviem skirtingais etapais (žr. 2018 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3505-858/2018, 42 punktas, Teisingumo Teismo 2012 m. spalio 22 d. sprendimas M prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Airiją, Attorney General (C-277/11, EU:C:2012:744), 64 punktas).

29. Pirmasis etapas susijęs su faktinių aplinkybių, galinčių būti prašymą pagrindžiančiais įrodymais, nustatymu, o antrasis etapas – su šių įrodymų teisiniu įvertinimu, t. y. sprendimo dėl klausimo, ar atsižvelgiant į nagrinėjamo atvejo aplinkybes, yra įvykdyti 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų 10 arba 15 straipsniuose numatyti materialūs reikalavimai, priėmimu. Todėl visiškai pagrįstos baimės nustatymas yra glaudžiai susijęs su įrodymų ir jų patikimumo vertinimu, kuris apibrėžtas 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/95/ES dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo prie tarptautinės apsaugos gavėjų, vienodo statuso pabėgėliams arba papildomą apsaugą galintiems gauti asmenims ir suteikiamos apsaugos pobūdžio reikalavimų 4 straipsnyje.

30. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčas kilo pareiškėjų nurodomo persekiojimo dėl politinių pažiūrų aspektu, teisėjų kolegija pažymi, Direktyvos 2011/95/ES 10 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyta, kad valstybės narės, vertindamos persekiojimo priežastis, inter alia (be kita ko) atsižvelgia, jog „politinių pažiūrų sąvoka, visų pirma, apima turimas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą tam tikru klausimu, susijusiu su 6 straipsnyje minėtais galimais persekiojimo vykdytojais ir jų politika ar metodais, nesvarbu, ar prašytojas pagal tas pažiūras, įsitikinimus ar tikėjimą ėmėsi veiksmų.“ Toks politinių pažiūrų sąvokos apibrėžimas leidžia teigti, kad ji aiškintina plačiai (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3505-858/2018, 55 punktas).

31. Kadangi, kaip nurodyta nutarties 29 punkte, visiškai pagrįstos baimės nustatymas yra glaudžiai susijęs su įrodymų ir jų patikimumo vertinimu pagal Įstatymo 86 straipsnį, teisėjų kolegija vertina byloje nustatytas faktines aplinkybes.

32. Migracijos departamentas nurodė, jog pareiškėjo įvykių versijos kito, pasakojimas buvo nedetalus ir prieštaringas (2.3 punktas), be to, nors pareiškėjas dalyvavo protestuose ir iš esmės, tokia aplinkybė pagal EPPB gaires vertintina kaip padidintos persekiojimo rizikos faktorius, visgi pareiškėjas byloje nesusiejo šio konkretaus fakto su jam kylančia individualia persekiojimo rizika, nenurodė, kokios aplinkybės pagrįstai leistų vertinti, kad jam, kaip atitinkamų protestų dalyviui, kyla reali ir visiškai pagrįsta baimė dėl politinių įsitikinimų. Teisėjų kolegija pažymi, jog pareiškėjas prieglobsčio prašymą grindė fragmentiška ir nekonkrečia informacija apie dalyvavimą demonstracijose dėl skirtingų politinių įsitikinimų nei vyraujančios šalyje, dėl to jam kilusi baimės ir pavojus.

33. Vertindama apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nei Departamentui, nei pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme iš esmės nėra pateikta jokių įrodymų, grindžiančių pareiškėjo argumentus, nors buvo teigiama, jog atitinkami duomenys egzistuoja ir bus pristatyti prieglobsčio prašymo proceso metu. Taip pat, pačios prieglobsčio prašymą grindžiančios aplinkybės, kurias buvo siekta įrodyti, buvo nekonkrečios ir miglotos. Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra konkrečios informacijos, leidžiančios vertinti, kad pareiškėjams kilmės valstybėje buvo kilęs realus pavojus ar toks pavojus realiai gresia.

34. Europos prieglobsčio paramos biuro (EPPB) 2021 metų gairėse apie (duomenys neskelbtini) pateikta informacija, kuria rėmėsi tiek Departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas, patvirtina, kad vien fakto, kad asmuo praeityje dalyvavo proteste, gali nepakakti pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Nagrinėjamoje byloje prieglobsčio prašymas grindžiamas iš esmės būtent tokia aplinkybe, dėl to teisėjų kolegija, įvertinusi šias gaires, nustatytas faktines aplinkybes, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės nėra pagrindas prieglobsčiui pagal Įstatymo 86 straipsnį suteikti, taip pat, byloje surinkta medžiaga nepatvirtina pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo ar pagrįstumo.

35. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui papildomą apsaugą.

36. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Įstatymą papildoma apsauga asmeniui gali būti suteikiama ir dėl bendros situacijos kilmės valstybėje, kuri nulemia individualios ir pakankamai rimtos grėsmės jam atsiradimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 29 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A858-737/2010; 2010 m. gruodžio 8 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą administracinėje byloje Nr. A756-686/2010; 2019 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2506-1062/2019).

37. Nesutiktina su pareiškėjo argumentais, jog Departamentas nepakankamai išsamiai ištyrė bendrą situaciją jo gimtojoje šalyje ar nepakankamai individualizavo pačio pareiškėjo padėtį. Atsižvelgiant į Migracijos departamento surinktą informaciją apie padėtį šalyje, kurioje pareiškėjas gyveno, taip pat į tai, kad pareiškėjas pateikė tik abstrakčius, nekonkretizuotus teiginius apie galimas grėsmes grįžus į kilmės valstybę, nėra duomenų, kad jis buvo persekiojamas dėl politinių įsitikinimų ar grįžus į kilmės valstybę pareiškėjo praeities veikla lemtų kylančią realią grėsmę. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad Departamentas pagrįstai nesuteikė pareiškėjui papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai taikė teisės aktų nuostatas ir pagrįstai sprendė, jog ginčijamas aktas yra pagrįstas ir teisėtas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais nėra pagrindo. Pareiškėjų apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria :

Pareiškėjų M. M. M. A., O. H. M. A. ir pareiškėjo G. M. M. A. S., atstovaujamo pagal įstatymą tėvų M. M. M. A., O. H. M. A., apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. sausio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė