2022-02-02 Nr. AB-2613-3-61-3-04711-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-74-552/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04711-2021-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9, 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2022 m. vasario 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. S. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas R. S. (toliau – ir pareiškėjas) su 2021 m. gruodžio 12 d. skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, ir Ministerija) 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą Nr. (4.11)-3-7697 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro G. L. 2021 m. vasario 5 d. įsakymą Nr. D-10 „Dėl R. S. atleidimo ir Diplomato tarnybos sutarties nutraukimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir atstatyti sutarties galiojimą; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patarėjo pareigas; 4) įpareigoti atsakovą kompensuoti vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir kitas išmokas, susijusias su darbo santykiais, įskaitant priedą už diplomatinį rangą ir darbo valstybės tarnyboje stažą, su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensaciją, kompensaciją už kartu gyvenusius vaikus, taip pat išmoką apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis; 5) taikyti laikinąsias apsaugos priemones – įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į užimtas pareigas iki sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas paaiškino, kad Įsakymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. lA-19-932/2021, atsakovas atleido pareiškėją nuo 2021 m. vasario 5 d. iš Lietuvos Respublikos ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patarėjo pareigų ir nutraukė 1999 m. gegužės 3 d. sudarytą diplomato tarnybos sutartį Nr. 268.

Lietuvos aukščiausiasis teismas 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi byloje Nr. 2K-187-303/2021 minėtą Vilniaus apygardos nuosprendį panaikino ir baudžiamąją bylą nutraukė, pareiškėją išteisino. Šis sprendimas įsiteisėjo.

Pareiškėjas akcentavo, kad skundžiamu Sprendimu atsakovas informavo pareiškėją apie priimtą sprendimą netenkinti jo 2021 m. lapkričio 16 d. prašymo dėl Įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas ir kompensavimo už priverstinę pravaikštą.

Anot pareiškėjo, skundžiamas Sprendimas yra be motyvų, todėl yra naikintinas vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu. Taip pat pareiškėjas nurodė, kad šiuo atveju taikytina Darbo kodekso 218 straipsnio nuostata, nustatanti, kad jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, jis grąžinamas į pirmesnį darbą ir išmokamas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos ir kompensacija už patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendį, turėtų būti konstatuotas neteisėtas pareiškėjo atleidimas. Darbo kodekso 219 straipsnis nustato, kad priimdamas sprendimus dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir kitų išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo darbo ginčą nagrinėjantis organas priteisia visas šias sumas.

Savo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo pareiškėjas grindė tuo, kad kiekviena uždelsta sprendimo diena didina žalą valstybės finansams, valstybės tarnybai ir pareiškėjui asmeniškai. Už priverstinę pravaikštą toliau mokant atlyginimą ir kitas išmokas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos gali susidaryti neproporcingai didelė žala, susijusi su valstybės turtiniais interesais, atsižvelgiant į tai, kad atleidimo pagrindo teisėtumas akivaizdžiai išnykęs ir teisinio ginčo dėl grąžinimo į pareigas akivaizdžiai nėra. Be to, pažymėtina, kad diplomato rotacija paprastai trunka 3 metus, todėl atstatyti padėties, buvusios iki pareiškėjo atleidimo iš ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patarėjo pareigų gali tapti neįmanoma.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. S. skundo dalį pagal skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 9 p.).

Teismas konstatavo, kad pareiškėjas skunde aiškiai nenurodė, kada gavo 2021 m. vasario 5 d. Įsakymą, tačiau pažymėjo, kad akivaizdu, jog vieno mėnesio terminas šiam Įsakymui apskųsti yra seniai praleistas. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas neprašė praleisto termino atnaujinti, taip pat iš esmės nenurodė jokių svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių; todėl sprendė, kad nėra jokio pagrindo termino atnaujinimui. Atsižvelgiant į tai, teismas pareiškėjo skundą dėl Įsakymo panaikinimo atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas taip pat pažymėjo, kad kiti pareiškėjo reikalavimai, nurodyti 2, 3 ir 4 punktuose, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, todėl juos irgi atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu.

Teismas siūlė pareiškėjui atsisakyti prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės susijęs su skundo 2 - 4 reikalavimais, kurie atsisakyti priimti.

Kitoje skundo dalyje, t. y. pagal skundo 1 reikalavimą, teismas pareiškėjui nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti, t. y. pateikti patikslintą skundą (naują procesinį dokumentą), kuris atitiktų nutartyje išvardintus reikalavimus.

Pareiškėjas, taisydamas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartyje nustatytus skundo trūkumus, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui patikslintą skundą.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi priėmė pareiškėjo patikslinto skundo 1 reikalavimą dėl Sprendimo panaikinimo ir atsisakė priimti skundo dalį pagal skundo 2-4 reikalavimus, atmetė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

III. Pareiškėjas R. S. padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, 2) taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones: įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į užimtas pareigas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjo vertinimu, skundžiama nutartis pažeidžia procesines normas ir teisę į teisminę gynybą bei laisvai pasirinkti savo teisių gynimo būdą.

Pareiškėjo nuomone, pradiniame skunde jis aiškiai nurodė, kad skundas paduodamas remiantis 2021 m. lapkričio 16 d. nutartimi byloje Nr. 2K-187-303/2021, kuria Lietuvos aukščiausiasis teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, kurio pagrindu buvo priimtas Įsakymas. Skunde pareiškėjas nurodė, kad panaikinus Vilniaus apygardos teismo nuosprendį, konstatuotinas atleidimas be teisėto (teisinio) pagrindo. Pareiškėjas nurodo, kad tai yra akivaizdžios aplinkybės dėl kurių Įsakymo teisėtumas nebuvo ginčytas anksčiau. Skunde pareiškėjas prašė remiantis Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartimi konstatuoti Įsakyme nurodytą atleidimo pagrindą neteisėtu ir atstatyti iki atleidimo buvusią teisinę situaciją.

Pareiškėjas mano, kad skundžiamoje teismo nutartyje priimtas sprendimas išskirti ar grupuoti reikalavimus nėra argumentuotas. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimo panaikinimas savaime nebūtų tikslingas neišsprendus klausimo iš esmės. Kitaip tariant, Sprendimo panaikinimas yra susijęs su kitais skundo reikalavimais, kuriuos teismas atsisakė priimti. Pareiškėjas nurodo, kad atsisakydamas priimti kelis iš skundo reikalavimų, teismas netinkamai išaiškino ir pritaikė proceso teisės normas, netinkamai taikė teismų praktiką bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

Pasak pareiškėjo, teismo atsisakymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra nepagrįstas ir neargumentuotas. Prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo teisėjas turėjo priimti ne vėliau kaip per tris darbo dienas po jo gavimo, tačiau to nepadarė. Pareiškėjo teigimu, teismo nurodymas, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės yra susijusios su skundo 2-4 reikalavimais, akivaizdžiai prieštarauja nagrinėjamo teisinio santykio esmei. Skunde aiškiai nurodoma, kad kiekviena uždelsta sprendimo diena didina žalą valstybės finansams, valstybės tarnybai ir pareiškėjui asmeniškai. Už priverstinę pravaikštą toliau mokant atlyginimą ir kitas išmokas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos gali susidaryti neproporcingai didelė žala, susijusi su valstybės turtiniais interesais, atsižvelgiant į tai, kad atleidimo pagrindo teisėtumas akivaizdžiai išnykęs ir nėra teisinio ginčo dėl grąžinimo į pareigas. Be to, pareiškėjas pažymėjo, kad diplomato rotacija paprastai trunka 3 metus, todėl atstatyti padėties, buvusios iki atleidimo iš ambasados Jungtinėje Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystėje patarėjo pareigų gali tapti neįmanoma.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. S. skundo dalį pagal skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus, pareiškėjui praleidus terminą skundui paduoti, ir atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad skundą dėl 2021 m. vasario 5 d. Įsakymo panaikinimo pareiškėjas pateikė akivaizdžiai praleidęs vieno mėnesio terminą ir neprašė praleisto termino atnaujinti, taip pat iš esmės nenurodė jokių svarbių ir nuo jo valios nepriklausiusių termino praleidimo priežasčių, todėl šį skundo reikalavimą atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Taip pat teismas pažymėjo, kad kiti pareiškėjo reikalavimai, nurodyti skundo 2, 3 ir 4 punktuose, yra išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, todėl juos irgi atsisakytina priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkto pagrindu. Spręsdamas dėl prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, teismas pažymėjo, kad šis prašymas susijęs su reikalavimais, kuriuos atsisakyta priimti, todėl tikslinant skundą dėl pirmojo skundo reikalavimo, kuriam nustatytas terminas trūkumams šalinti, siūlytina prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atsisakyti.

Pareiškėjas atskirame skunde prašo panaikinti 2021 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Pareiškėjas pažymi, kad skunde aiškiai nurodė priežastis dėl kurių skundą dėl Įsakymo panaikinimo pateikė tik dabar – buvo priimtas Lietuvos aukščiausiojo teismo 2021 m. lapkričio 16 d. nutartis byloje Nr. 2K-187-303/2021, kuria panaikintas Vilniaus apygardos teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendis, kurio pagrindu buvo priimtas skundžiamas Įsakymas. Pareiškėjo įsitikinimu, Sprendimo panaikinimas savaime nebūtų tikslingas neišsprendus ir kitų skundo reikalavimų. Taip pat, pareiškėjo vertinimu, teismas jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo neįvertino per ABTĮ nustatytą 3 dienų terminą. Pareiškėjas mano, kad netaikius reikalavimo užtikrinimo priemonių bus didinama žala valstybės finansams, valstybės tarnybai ir pareiškėjui asmeniškai, be to pradinės padėties gali tapti neįmanoma atstatyti, kadangi diplomato rotacija paprastai trunka 3 metus.

Nors pareiškėjas prašo panaikinti visą pirmosios instancijos teismo nutartį, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pirmąjį skundo reikalavimą priėmė, todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad atskirojo skundo dalykas yra Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. S. skundo dalį pagal skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (įskaitant, be kita ko) paduoti skundą laikantis įstatyme nustatytos tvarkos ir terminų. Oficialioje konstitucinėje justicijoje ne kartą konstatuota, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą – arbitrą, kuris išspręstų ginčą; šios teisės negalima apriboti ar paneigti; pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ar laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme; asmens teisės turi būti ne formaliai, o realiai ir veiksmingai ginamos tiek nuo privačių asmenų, tiek nuo valdžios institucijų ar pareigūnų neteisėtų veiksmų (Konstitucinio Teismo 2000 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2005 m. vasario 7 d., 2006 m. sausio 16 d., 2006 m. gegužės 9 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. kovo 15 d., 2008 m. birželio 30 d. nutarimai).

ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktas nustato, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) paduotas praleidus nustatytą skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Atskirajame skunde pareiškėjas neginčijo, kad praleido ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą vieno mėnesio terminą skundui dėl Įsakymo panaikinimo paduoti ir neprašė atnaujinti termino skundui paduoti, tačiau iš skundo ir atskirojo skundo argumentų matyti, kad pareiškėjas skundo nepateikė anksčiau, kadangi nebuvo įsiteisėjęs galutinis Lietuvos aukščiausiojo teismo sprendimas, kuriuo buvo panaikintas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, kuris, pareiškėjo vertinimu, buvo pagrindas priimant Įsakymą.

Nagrinėjamu atveju įvertinusi konkrečias bylos aplinkybes ir atsižvelgusi į tai, kad asmens teisės turi būti ginamos realiai, protingumo ir proceso operatyvumo principus, į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, jog pareiškėjas piktnaudžiavo procesu, pirmosios instancijos teismas daliai skundo reikalavimų nustatė terminą trūkumams pašalinti, į tai, kad teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo išaiškinti pareiškėjui jo teisę pateikti prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą bei užtikrinti galimybę šią teisę realizuoti, o to nepadaręs, pirmosios instancijos teismas neužtikrino teisingo proceso.

Teisėjų kolegija pažymi, kad kiti atsisakyti priimti skundo reikalavimai, nurodyti 2 – 4 punktuose, pirmosios instancijos teismo vertinti kaip išvestiniai iš reikalavimo panaikinti Įsakymą, tačiau tokia išvada nėra pakankamai pagrįsta. Minėti reikalavimai glaudžiai susiję ir su Sprendimo panaikinimu, t.y. tenkinus pareiškėjo skundą, atsakovas būtų įpareigotas spręsti ir šių reikalavimų, suformuluotų pareiškėjo 2021 m. lapkričio 16 d. rašte atsakovui, tenkinimo klausimą.

Pareiškėjas atskirame skunde prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į užimtas pareigas iki teismo sprendimo įsiteisėjimo), taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, praleido 3 darbo dienų terminą per kurį turėjo būti išnagrinėtas pareiškėjo prašymas. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas apeliacine tvarka tikrina skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. gruodžio 22 d. nutartimi neišsprendė klausimo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, o tik pasiūlė pareiškėjui šio prašymo atsisakyti bei nustatė terminą skundo trūkumams pašalinti. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas priėmė vieną iš skundo reikalavimų, taip pat išsprendė ir klausimą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo – atsisakė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Nesutikdamas su tokia pirmosios instancijos teismo nutartimi, pareiškėjas turėjo teisę šį procesinį sprendimą (2022 m. sausio 13 d. nutartį) skųsti ABTĮ nustatyta tvarka ir terminais. Iš kitos pusės, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimas gali būti sprendžiamas bet kurioje proceso stadijoje, tame tarpe ir kartu su kitų skundo reikalavimų priėmimo klausimu.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, neišaiškinęs pareiškėjui teisės pateikti prašymą dėl termino pateikti skundą atnaujinimo bei nesudarydamas galimybių šia teise pasinaudoti, bei įvertinęs šiuos reikalavimus kaip išvestinius, nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį. Atsižvelgiant į tai, skundžiamos nutarties dalis, kurioje pirmosios instancijos teismas, atsisakė priimti pareiškėjo skundo dalį pagal skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus, naikintina ir klausimas dėl šių reikalavimų priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Tuo tarpu atskirame skunde išdėstytas prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmestinas kaip neaktualus skundžiamos teismo nutarties kontekste.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. S. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjo R. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 22 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti skundą pagal skundo 2, 3 ir 4 reikalavimus, panaikinti ir šių skundo reikalavimų priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius