21dfeb12-74a2-42d8-8eb8-0cdddc2489fc · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr                                                         Civilinė byla Nr. 2A-119/2013                                               Procesinio sprendimo kategorijos: 35.6.1;126.8 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. kovo 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Rasos GudžiÅ«nienės, Gintaro Pečiulio (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Å erno, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ apeliacinį skundÄ dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimo, kuriuo ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ieÅ¡kinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-1063-230/2011 pagal ieÅ¡kovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Komsega“ ieÅ¡kinį atsakovui K.

M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 10 d. nutartimi UAB „Komsega“ iÅ¡kelta bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankrotas“. 2010 m. birželio 7 d. nutartimi bendrovė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 20 d. nutartimi iÅ¡ bendrovės administratoriaus pareigų buvo atstatydinta UAB „Bankrotas“ ir administratoriumi paskirta UAB „Bankrotų administravimo grupė“.IeÅ¡kovas BUAB ,,Komsega“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismÄ su actio Pauliana ieÅ¡kiniu praÅ¡ydamas pripažinti negaliojančiais UAB „Komsega“ ir K.

M. 2009 m. sausio 7 d., 2009 m. sausio 8 d., 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 10 d. ir 2009 m. vasario 11 d. sudarytus sandorius bei taikyti restitucijÄ , t .y. priteisti iÅ¡ atsakovo K. M. 35 800 Lt ieÅ¡kovo BUAB „Komsega“ naudai.IeÅ¡kovo atstovas bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nurodė, jog, susipažinęs su jam perduotais BUAB „Komsega“ dokumentais, nustatė, kad atsakovas K. M., bÅ«damas įmonės direktoriumi bei akcininku, iÅ¡ įmonės atsiskaitomosios sÄ skaitos į savo asmeninę banko sÄ skaitÄ atliko sekančius mokėjimus: 2009 m. sausio 7 d.

– 25 000 Lt, 2009 m. sausio 8 d. – 3 600 Lt, 2009 m. vasario 9 d. – 2 000 Lt, 2009 m. vasario 10 d. – 2 500 Lt, 2009 m. vasario 11 d. - 2 700 Lt (toliau ginčijami sandoriai), kas bendroje sumoje sudaro 35 800 Lt. IeÅ¡kovo manymu, Å¡ie sandoriai buvo prieÅ¡ingi įmonės veiklos tikslams ir galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Administratorius nusprendė, jog yra pagrindas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, kreiptis į teismÄ dėl ginčo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

Atsakovas lėšas iÅ¡ įmonės sÄ skaitos pervedė kaip paskolos, suteiktos pagal 2007 m. sausio 29 d. sutartį Nr. PA/03, grÄ Å¾inimÄ . IeÅ¡kovo manymu, UAB „Komsega“ ir atsakovas K. M. ginčo sandorių sudarymo metu buvo nesÄ Å¾iningi. IeÅ¡kovo atstovas teigė, kad įstatyme yra įtvirtinta prezumpcija, jog sandorio Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos, jeigu juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba Å¡io asmens sutuoktinis, vaikas tėvas (motina) ar kitas artimas giminaitis.

IeÅ¡kovo teigimu, atsakovas, pervesdamas lėšas į savo sÄ skaitÄ , pažeidė Lietuvos Respublikos laikinÄ jį mokėjimų eilės tvarkos įstatymÄ , akivaizdžiai sumažino įmonės turimas lėšas, kurios privalėjo bÅ«ti panaudotos pirmesnės eilės kreditorinių reikalavimų tenkinimui. BylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieÅ¡kovas nebepalaikė ieÅ¡kinio argumento, susijusio su LR laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo nuostatų pažeidimu. IeÅ¡kinyje taip pat nurodyta, jog ginčo sandorių sudarymo metu atsakovas, veikdamas įmonės vardu, perleido savo giminaičiams ieÅ¡kovui priklausančius žemės sklypus, o 2009 m. gegužės 5 d. dėl įmonės veiklos nuostolingumo ir nemokumo pats kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti įmonei bankroto bylÄ .

BUAB „Komsega“ patvirtinti kreditoriniai reikalavimai sudaro 619 765,89 Lt sumÄ , tačiau turto ar lėšų, iÅ¡ kurių bÅ«tų galima patenkinti kreditorių reikalavimus, įmonė neturi. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Kauno apygardos teismas 2011 m. birželio 14 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodyta, jog sandoriui pripažinti negaliojančiu bÅ«tina visų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.66 straipsnyje nurodytų sÄ lygų visuma.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, ieÅ¡kovo teiginys, jog atsiskaitant su atsakovu, turėjo bÅ«ti proporcingai atsiskaitoma ir su kitais kreditoriais, yra nepagrįstas, nes to nenumatė teisės aktai, o bankroto byla įmonei dar nebuvo iÅ¡kelta. Teismas pripažino, kad ieÅ¡kovas neįrodė, jog visi kreditoriai, kurių reikalavimo teisės ieÅ¡kiniu yra ginamos, Å¡ias teises turėjo ginčijamų sandorių sudarymo metu.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad kreditorius V. P. ginčo sandorių sudarymo metu jau bÅ«tų reikalavęs grÄ Å¾inti bendrovės steigimosi metu suteiktÄ paskolÄ , todėl ginčijamais sandoriais negalėjo bÅ«ti pažeistos jo teisės. Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamų sandorių sudarymo metu egzistavo 2 647 Lt įsiskolinimas kreditoriui UAB „Žemėtvarkos darbai“. Teismas konstatavo, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo pateikti duomenys apie ieÅ¡kovo įsiskolinimo kreditoriui UAB „Snoro lizingas“ dydį ginčo sandorių sudarymo dienai.

Teismas sprendė, jog kreditoriaus UAB „NTF“ skola pagrįsta ir turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inama ginčijamų sandorių sudarymo metu. Teismo vertinimu, konkretus vykdytinų įsipareigojimų dydis ginčijamų sandorių sudarymo metu tinkamai įrodytas tik kreditorių UAB „NTF“ ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ atžvilgiu.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas, pradžioje ieÅ¡kinį grindęs LR laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo, numatančio pirmumo teisę turinčių kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkÄ , pažeidimu, vėliau Å¡io pagrindo nepalaikė ir neįrodinėjo, kad buvo pažeistos Å¡io įstatymo nuostatos, todėl Å¡io ieÅ¡kinio pagrindo teismas neanalizavo.

Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog, net ir iÅ¡mokėjus atsakovui paskolos grÄ Å¾inimui nurodytas sumas, paminėtų kreditorių teisės negalėjo bÅ«ti pažeistos, kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu tiek įmonės sÄ skaitose, tiek kasoje buvo pakankamai lėšų. 2009 m. vasario 10 d. įmonės kasoje buvo 761 138,14 Lt. Å ios aplinkybės rodo, kad UAB „Komsega“ finansinė padėtis ginčo sandorių sudarymo metu dar nekėlė grėsmės paminėtų kreditorių reikalavimų patenkinimui, todėl ieÅ¡kovas neįrodė, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieÅ¡kovo argumentai, esÄ kreditorių teisių pažeidimÄ patvirtina ne tik ginčijami sandoriai, bet ir aplinkybė, kad kitos įmonės lėšos atiteko su atsakovu susijusiam asmeniui K.

P., su kuriuo sudarytas sandoris yra ginčijamas teisme atskira tvarka, nėra susiję su nagrinėjama byla. Teismas pažymėjo, jog ieÅ¡kovui tokiu bÅ«du reiÅ¡kiant ieÅ¡kinius gali bÅ«ti pažeistas teismų praktikoje suformuotas reikalavimas, kad kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti, kadangi patenkinus kitose bylose pareikÅ¡tus ieÅ¡kinius, dėl jose taikytos restitucijos grÄ Å¾intų lėšų ir turto galėtų pakakti visiems ieÅ¡kovo kreditorių reikalavimams patenkinti.

Nurodytų aplinkybių pagrindu pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nenustačius, kad ginčijamais sandoriais buvo pažeistos kreditorių teisės, nėra esminės sÄ lygos actio Pauliana ieÅ¡kiniui pareikÅ¡ti. III. Apeliacinio skundo argumentai Apeliaciniu skundu atsakovas BUAB „Komsega“ praÅ¡o panaikinti teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas – pripažinti negaliojančiais UAB „Komsega“ ir atsakovo K. M. 2009 m. sausio 7 d., 2009 m. sausio 8 d., 2009 m. vasario 9 d., 2009 m. vasario 10 d., 2009 m. vasario 11 d. sudaryti sandoriai ir taikoma restitucija.

Skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas, vertindamas ginčo sandorių teisėtumÄ , nekreipė dėmesio į ieÅ¡kovo paaiÅ¡kinimus, jog sandorių, atsakovo sudarytų iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, visuma parodo, kad atsakovas net neketino atsiskaityti su įmonės kreditoriais, o siekė įmonės turtÄ bei lėšas perleisti susijusiems asmenims.BUAB „Komsega“ administratorius pateikė teismui ne vienÄ Ä¯rodymÄ apie tai, jog įmonė turėjo pradelstų įsipareigojimų ne tik trečios eilės kreditoriams, tačiau ir antros eilės kreditoriui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, Å¡ių įsipareigojimų nevykdė ir net neketino vykdyti.

IÅ¡ Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos raÅ¡to matyti, jog tomis dienomis, kai atsakovas iÅ¡ įmonės kasos pervesdavo sau pinigus kaip paskolos grÄ Å¾inimÄ , įmonė buvo skolinga ne tik trečios eilės kreditoriams, tačiau ir valstybės biudžetui.Pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamÄ praktikÄ , jog kreditoriaus teisės pažeidžiamos ne tik tokiais skolininko sudarytais sandoriais, kuriais sukeltas bendras nemokumas, arba tokiais, kurie sudaryti jau esant nemokumo teisinę situacijÄ atitinkančiai skolininko padėčiai.

Toks pažeidimas konstatuotinas ir dėl sandorių, kuriais buvo sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, ir to turto vertės neužtenka kreditoriaus reikalavimams patenkinti. Akivaizdu, jog sandoris, kuriuo atsakovas iš įmonės kasos išsimokėjo 35 800 Lt, pažeidžia BUAB „Komsega“ kreditorių interesus, nes: sandoriu sumažinta turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas, o likusio turto vertės nepakanka kreditorinių reikalavimų patenkinimui; dėl šio sandorio atsiskaitymas su BUAB „Komsega“ kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau; sandoriu sumažėjo skolininko mokumas, o įmonės kreditoriai prarado galimybę visiškai arba iš dalies patenkinti savo reikalavimus.

Pirmosios instancijos teismo motyvas, jog pardavus didelės vertės turtÄ , priteistÄ kitoje civilinėje byloje Nr. 2-528-390/2011, įmonė patenkins visų kreditorių reikalavimus, pagrįstas tik prielaidomis.              Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsakovas nurodė, jog CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktas sÄ raÅ¡as sÄ lygų, iÅ¡ kurių įrodžius bent vienÄ pripažintina, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises. Atsakovo teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Komsega“ buvo moki, t. y. turėjo nekilnojamojo turto, įmonės kasoje buvo apie 700 000 Lt.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo momentu nebuvo nei vienos iÅ¡ aplinkybių, numatytų CK 6.66 straipsnio 1 dalyje, todėl ginčijamais sandoriais nebuvo pažeistos kreditorių teisės. Pasak atsakovo, įstatymas suteikia galimybę kreditoriui ginčyti tik tuos sandorius, kurių Å¡is neprivalėjo sudaryti. Tuo tarpu UAB „Komsega“ buvo skolinga atsakovui 35 800 Lt pagal paskolos sutartį, paskolos grÄ Å¾inimo terminas ginčijamų sandorių sudarymo momentu buvo pasibaigęs, todėl įmonė privalėjo grÄ Å¾inti atsakovui paskolÄ .

Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog atsakovas neketino atsiskaityti su kitais kreditoriais, nepagrįsti bylos aplinkybėmis, todėl yra neteisingi. Atsakovo teigimu, bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, jog dėl ginčijamų sandorių sudarymo įmonė tapo nemoki ar dėl sudarytų sandorių atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka gerokai ilgiau, priešingai – pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieškovo finansinė padėtis ginčijamų sandorių sudarymo metu dar nekėlė grėsmės kreditorių reikalavimų patenkinimui.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados            Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta. Dėl actio Pauliana taikymo sÄ lygų           CK 6.66 straipsnio 1 dalyje nustatyta kreditoriaus teisė ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu Å¡ie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Actio Pauliana instituto tikslas – užkirsti keliÄ skolininko piktnaudžiavimui teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymÄ , ginant juos nuo nesÄ Å¾iningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiÅ¡kai patenkintas.

           Teismų praktikoje nurodoma, jog bankrutuojančios įmonės administratorius prieÅ¡ bankroto bylos iÅ¡kėlimÄ sudarytus Å¡ios įmonės sandorius gali ginčyti visais CK nustatytais sandorių negaliojimo pagrindais, tarp jų – ir CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes pagal Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktÄ jis gina visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus.         Nagrinėjamu atveju Å¡alys neginčija aplinkybės, jog ieÅ¡kovas UAB „Komsega“ ir atsakovas K.

M. 2007 m. sausio 29 d. sudarė paskolos sutartį Nr. PA/03, kurios pagrindu atsakovas suteikė ieÅ¡kovui paskolÄ . Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog UAB „Komsega“ Å¡ios paskolos grÄ Å¾inimui pervedė atsakovui 35 800 Lt sumÄ : 2009 m. sausio 7 d. – 25 000 Lt, 2009 m. sausio 8 d. – 3 600 Lt, 2009 m. vasario 9 d. – 2 000 Lt, 2009 m. vasario 10 d. – 2 500 Lt, 2009 m. vasario 11 d. - 2 700 Lt (t. 1, b. l. 12-16). Å iuos mokėjimus atsakovui bankroto administratoriaus atstovaujamas ieÅ¡kovas praÅ¡o pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu (CK 6.66 straipsnis).         CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡skiriamos tokios actio Pauliana taikymo sÄ lygos:

1) kreditorius turi turėti neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę;

2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises;

3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas;

4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio;

5) skolininkas buvo nesÄ Å¾iningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises;

6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dviÅ¡alį sandorį, buvo nesÄ Å¾iningas;

7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-339/2009; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-362/2011; kt.). Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu bÅ«tinas visų nurodytų sÄ lygų visetas. Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų, nėra pagrindo sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2011; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2011; 2012 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2012; kt.).

Dėl kreditorių teisių pažeidimo           Pirmosios instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ginčijamais sandoriais (paskolos grÄ Å¾inimo mokėjimais) nebuvo pažeistos ieÅ¡kovo kreditorių teisės bei sprendė, jog kitoje civilinėje byloje (bylos Kauno apygardos teisme Nr. 2-528-390/2011) priimtu teismo sprendimu grÄ Å¾inus ieÅ¡kovui 18 žemės sklypų, kreditorių reikalavimai galės bÅ«ti patenkinti, todėl nepripažino visų bÅ«tinų actio Pauliana ieÅ¡kiniui patenkinti sÄ lygų egzistavimo ir ieÅ¡kinį atmetė.

Apelianto teigimu, sudarius ginčijamus sandorius, ieÅ¡kovo mokumas sumažėjo, todėl įmonė nepajėgė atsiskaityti su kitais kreditoriais, be to, buvo suteikta pirmenybė tik vienam kreditoriui (atsakovui). Pasak apelianto, Å¡iais veiksmais (mokėjimo sandoriais) buvo pažeistos kitų ieÅ¡kovo kreditorių (UAB „Žemėtvarkos darbai“, V. P., UAB „Snoro lizingas“, Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir kt.) teisės. Apeliantas pažymėjo, kad teismų praktika formuojama ta linkme, jog actio Pauliana egzistavimui pakanka konstatuoti ir skolininko mokumo sumažėjimÄ , t.y. konkrečiu atveju nebÅ«tina nustatyti visiÅ¡ko nemokumo fakto.

Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nelaikė kreditoriumi Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos.            Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditoriaus teisių pažeidimu, be kita ko, laikomas atvejis, kai skolininkas, bÅ«damas nemokus, ginčijamu sandoriu suteikia pirmenybę kitam kreditoriui. Teisėjų kolegija pažymi, kad actio Pauliana negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastÄ verslo praktikÄ , nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iÅ¡kelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-485/2010).

          Kaip minėta, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog šalys ginčijamus sandorius sudarė laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 7 d. iki 2009 m. vasario 11 d. (t. 1, b. l. 12-16). Faktiniai bylos duomenys patvirtina taip pat ir tai, kad 2009 m. sausio 28 d. UAB „Komsega“ kasoje buvo 761 138,14 Lt (t. 1, b. l. 45), 2009 m. vasario 10 d. (dienos pradžioje) – taip pat 761 138, 14 Lt (t. 1, b. l. 49). Teisėjų kolegija pažymi, jog iki 2009 m. kovo 12 d. (t. y. dar mėnesį nuo paskutinio iš ginčijamų sandorių sudarymo) ieškovui nuosavybės teise priklausė 19 žemės sklypų, kurie buvo parduoti už 1 028 930 Lt (t. 1, b. l. 66, 85-122).

Kauno apskrities valstybės mokesčių inspekcijos atliktas mokestinis tyrimas patvirtino aplinkybę, jog realizavus minėtus sklypus gautos lėšos buvo apskaitytos įmonės kasoje (t. 1, b. l. 66). Taip pat nustatyta, jog atsakovas, bÅ«damas ieÅ¡kovo administracijos vadovu, 2009 m. gegužės 5 d. kreipėsi į Kauno apygardos teismÄ praÅ¡ydamas iÅ¡kelti ieÅ¡kovui bankroto bylÄ . IeÅ¡kinyje teigė, jog įmonės veikla yra nuostolinga, 2009 m. kovo 31 d. duomenimis įmonė yra nemoki (t. 1, b. l. 20-21).

Nurodytos aplinkybės leidžia konstatuoti, jog įmonė faktiÅ¡kai nemoki tapo ne ginčijamų sandorių sudarymo metu, o praėjus maždaug dviejų mėnesių laikotarpiui po jų sudarymo, be to, jos mokumas ir galimybės atsiskaityti su kreditoriais iÅ¡ esmės pakito ne dėl ginčijamų, o dėl kitų sandorių sudarymo, kurių teisėtumas ir pagrįstumas, be kita ko, teisiÅ¡kai įvertintas nagrinėjant reikalavimus pagal Pauliano ieÅ¡kinius kitose civilinėse bylose. Pažymėtina ir tai, kad 2009 m. vasario 10 d. pabaigoje įmonės kasoje jau buvo likę tik 1 838,14 Lt (t. 1, b. l. 49), tačiau minėtÄ aplinkybę sÄ lygojo ne ginčijamų sandorių sudarymas, bet 795 000 Lt avansinės įmokos pagal preliminariÄ jÄ Å¾emės sklypo pirkimo sutartį iÅ¡mokėjimas K.

P. (t. 1, b. l. 47). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo privalėjo vykdyti finansinius įsipareigojimus tik UAB „NTF“ (23 718 Lt suma) ir UAB „Žemėtvarkos darbai“ (2 647 Lt suma) atžvilgiu. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nurodyti ieškovo finansinę padėtį apibūdinantys duomenys patvirtina aplinkybę, jog byloje nagrinėjamų sandorių sudarymo laikotarpiu ieškovas turėjo finansinių galimybių patenkinti šių sandorių sudarymo metu visų reikalavimo teisę turėjusių kreditorių reikalavimus.

IeÅ¡kovo į bylÄ pateiktas praneÅ¡imas apie UAB „Komsega“ atžvilgiu atliktÄ mokestinį tyrimÄ (t. 1, b. l. 64-68) nepaneigia Å¡ios teismo iÅ¡vados.         Kaip minėta, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog ieÅ¡kovas ginčijamų sandorių sudarymo metu turėjo įsipareigojimų ir pirmesnės (antros) eilės kreditoriui – Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Ä®siskolinimÄ Å¡iam kreditoriui ieÅ¡kovas grindžia į bylÄ pateiktais įrodymais – praneÅ¡imu apie atliktÄ mokestinį tyrimÄ ir pažyma apie įsiskolinimÄ ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu (t. 1, b. l. 68, t. 2, b. l. 5).

Pažymėtina, kad Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. gruodžio 18 d. atliktas mokestinis tyrimas patvirtina, jog ieÅ¡kovo mokesčių nepriemoka sudarė 493 199,57 Lt, o delspinigiai – 8 031,63 Lt sumÄ , tačiau Å¡io įsiskolinimo suma fiksuojama 2009 m. gruodžio 18 d. (t. 1, b. l. 68). Tuo tarpu kitas dokumentas (t. 2, b. l.

5) patvirtina, jog 2009 m. sausio 7 d. įsiskolinimas minėtam kreditoriui sudarė 909,71 Lt delspinigių, 2009 m. sausio 8 d. – 912,82 Lt delspinigių, 2009 m. vasario 9 d. – 32 962 Lt mokesčių ir 1 337,29 Lt delspinigių, 2009 m. vasario 10 d. – 32 962 Lt mokesčių ir 1 350,29 Lt delspinigių, 2009 m. vasario 11 d. – 32 962 Lt mokesčių ir 1 363,66 Lt delspinigių. Visgi byloje nėra duomenų, kad kreditorius Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija ginčijamų sandorių sudarymo metu bÅ«tų reiÅ¡kęs reikalavimÄ sumokėti įsiskolinimÄ ar bÅ«tų priimtas atitinkamas mokesčių administratoriaus sprendimas dėl įsiskolinimo iÅ¡ieÅ¡kojimo.

Aplinkybė, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu dar nebuvo galiojančios ir vykdytinos kreditoriaus reikalavimo teisės, daro negalimÄ CK 6.66 straipsnio taikymÄ , nes tokiu atveju asmens (kreditoriaus) teisių pažeidimas objektyviai nėra įmanomas. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad vien tik pats faktas, jog toks asmuo buvo kreditorius ginčijamo sandorio sudarymo metu, nėra pakankamas tais atvejais, kai kreditorių ir skolininkÄ sieja nevienkartiniai, nuolat besitęsiantys teisiniai santykiai, pvz., darbo, mokestiniai ir pan.         Teisėjų kolegijos nuomone, sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamais sandoriais suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui (Å¡iuo atveju – atsakovui), reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iÅ¡kelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, bÅ«dingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iÅ¡ kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams.

Minėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinio skundo argumentas, jog sudarant ginčijamus sandorius, buvo pažeista atsiskaitymo (proporcingumo) tvarka, suteikiant pirmenybę atsakovui, yra nepagrįstas.         Pažymėtina, kad kreditoriaus teisių pažeidimÄ kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų turi įrodyti ieÅ¡kovas (CPK 178 straipsnis). Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad pagrįsdamas ieÅ¡kinį savo teisių pažeidimu kreditorius turi įrodyti ne tik tai, kad turi neabejotinÄ ir galiojančiÄ reikalavimo teisę (kaip vienÄ iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų), tačiau ir tai, kad Å¡i jo teisė atsirado iki ginčijamo sandorio sudarymo.

Å i actio Pauliana sÄ lyga yra privaloma nepriklausomai nuo to, ar ieÅ¡kinį reiÅ¡kia kreditorius, ar kreditoriui atstovaujantis bankroto administratorius. Jos nepaÅ¡alina ir ĮBÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte įtvirtinta administratoriaus bendra pareiga ginti visų bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamų sandorių sudarymas nepažeidė ieÅ¡kovo kreditorių teisių. Dėl sandorio Å¡alių nesÄ Å¾iningumo          Apeliantas tiek pirmosios instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose, tiek apeliaciniame skunde akcentavo atsakovo nesÄ Å¾iningumÄ , kurį grindė įstatyme įtvirtina prezumpcija (CK 6.67 straipsnio 3 dalis) bei aplinkybe, jog įvykių visuma patvirtina, kad atsakovas net neketino atsiskaityti su kreditoriais.

Teisėjų kolegija nesutinka su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais. Pažymėtina, kad sandorio Å¡alių pareigÄ teisiniuose santykiuose elgtis sÄ Å¾iningai numato įstatymas (CK 6.158 straipsnio 1 dalis). Sandoriui pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu turi bÅ«ti nustatomas tiek skolininko, tiek trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumas, jeigu sandoris atlygintinis (CK 6.66 straipsnio 1, 2 dalys). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ ir pasisakydamas dėl skolininko bei trečiojo asmens nesÄ Å¾iningumo vertinimo, yra nurodęs, kad skolininkas ir trečiasis asmuo laikomi nesÄ Å¾iningais tik esant pagrindui konstatuoti, jog jie žinojo ar turėjo žinoti, kad sudarydami sandorį pažeis skolininko kreditoriaus teises.

Nagrinėjamoje byloje nenustačius įmonės kreditorių teisių ginčijamais mokėjimais pažeidimo, nėra pagrindo konstatuoti, kad mokėjimus atlikusi ir juos priėmusi Å¡alys buvo nesÄ Å¾iningos. Pažymėtina ir tai, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nevertino kitose civilinėse bylose (bylos paminėtos Å¡alių procesiniuose dokumentuose bei Å¡ioje nutartyje) įrodinėjamų ar jau nustatytų aplinkybių, susijusių su kitų BUAB „Komsega“ sudarytų (veikiant atsakovui, kaip bendrovės įstatyminiam atstovui) ginčijamų sandorių Å¡alių nesÄ Å¾iningumu, kadangi kitose byloje nustatinėjamos aplinkybės nėra susijusios su čia nagrinėjama byla bei joje ginčijamais konkrečiais sandoriais ir neturi prejudicinės galios.

Dėl sandorių sudarymo privalomumo         Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog ginčijamas sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu, jeigu skolininkas jo neprivalėjo sudaryti. Pareiga sudaryti sandorį yra vienas iš imperatyvų, apribojančių sutarčių sudarymo laisvę. Privalėjimas sudaryti sandorį actio Pauliana instituto prasme, teismų praktikoje traktuojamas kaip vienas iš imperatyvių reikalavimų, ribojančių sutarčių sudarymo laisvę.

Tokios bÅ«tinybės sudaryti sandorį pavyzdžiais gali bÅ«ti ikisutartiniai susitarimai, vieÅ¡as konkursas ir kiti iÅ¡ įstatymų ar kitų pagrindų atsirandantys imperatyvai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006). Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartÄ tomis aplinkybėmis.

Kaip minėta, ginčijami sandoriai (mokėjimai) buvo sudaryti atsiskaitant su ieÅ¡kovu pagal Å¡alių sudarytÄ paskolos sutartį Nr. PA/03. Nors byloje nėra minėtos sutarties, tačiau pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieÅ¡kovas neginčijo nei pačios paskolos sutarties sudarymo fakto, nei paskolos įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitÄ , nei ieÅ¡kovo prievolės grÄ Å¾inti paskolÄ . Nurodytos aplinkybės neginčytinai sÄ lygoja ieÅ¡kovo bÅ«tinybę vykdyti prievolę pagal paskolos sutartį.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įmonė ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo moki bei tuo metu buvo pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais (tiek su tais, kurie buvo pareiÅ¡kę reikalavimus vykdyti prievolę, tiek su tais, kurie tokio reikalavimo dar nebuvo pareiÅ¡kę). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovo turėtų lėšų mastÄ bei nuosavybės teise valdyto nekilnojamojo turto vertę, Å¡ių sandorių, kurių vertė 35 800 Lt, sudarymas negalėjo sÄ lygoti ieÅ¡kovo nemokumo atsiradimo arba mokumo žymaus sumažėjimo, dėl kurio kreditoriai bÅ«tų praradę galimybę patenkinti savo reikalavimus.

Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad UAB „Komsega“ veiksmai sudarant ginčijamus sandorius neprieštaravo protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesio, nulemto susiklosčiusių faktinių aplinkybių, standartams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, jog šalys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių (CPK 178 straipsnis).

Dėl kreditoriaus reikalavimo nukreipimo į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ ribų Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog patenkinus ieÅ¡kovo reikalavimus kitoje civilinėje byloje (bylos Kauno apygardos teisme Nr. 2-528-390/2011), ieÅ¡kovui priklausančių lėšų ir turto turėtų pakakti visų įmonės kreditorių kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Pasak apelianto, Å¡i teismo iÅ¡vada yra nepagrįsta, kadangi minėtoje byloje priimtas teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.

Pirmosios instancijos teismas tokiÄ iÅ¡vadÄ motyvavo tuo, jog ieÅ¡kovui tokiu bÅ«du reiÅ¡kiant ieÅ¡kinius, gali bÅ«ti pažeista teismų praktikoje suformuota nuostata, kad kreditoriaus reikalavimas gali bÅ«ti nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartimi patvirtintas ieÅ¡kovo kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡as bendrai 941 346,94 Lt sumai (t. 1, b. l. 19).

Gi iš teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų nustatyta, kad Kauno apygardos teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1237-265/2012 pagal ieškovo BUAB „Komsega“ ieškinį atsakovui K. P. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priteista BUAB „Komsega“ naudai 1 625 000 Lt. Teismo sprendimas įsiteisėjo 2012 m. rugsėjo 20 d. Taip pat 2012 m. gegužės 21 d. įsiteisėjo Kauno apygardos teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-528-390/2011 pagal ieškovų V. P. ir R.

Å . ieÅ¡kinį atsakovams BUAB „Komsega“, V. Ž. ir A. A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Å iuo teismo sprendimu BUAB „Komsega“ priteista grÄ Å¾inti 766 300 Lt vertės (vidutinė rinkos vertė, nurodyta nekilnojamojo turto registre) žemės sklypus (CPK 179 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, viena iÅ¡ actio Pauliana sÄ lygų, įtvirtintų CK 6.66 straipsnyje ir detalizuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, yra ta, jog kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistÄ pagal ginčijamÄ sandorį turtÄ (ar jo vertę) tiek, kiek bÅ«tina Å¡iam reikalavimui patenkinti.

Teisėjų kolegija sprendžia, jog minėtais teismo sprendimais ieÅ¡kovui BUAB „Komsega“ priteisus iÅ¡ieÅ¡koti 1 625 000 Lt sumÄ bei grÄ Å¾inti 766 300 Lt vertės nekilnojamÄ jį turtÄ , pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo dėl minėtos actio Pauliana sÄ lygos objektyvaus egzistavimo. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog priteistų lėšų ir grÄ Å¾into turto turėtų užtekti visų kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti.

          Esant tokioms aplinkybėms konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiÅ¡kino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias actio Pauliana ieÅ¡kinį (CK 6.66 straipsnis), laikėsi įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklių, suformuluotų CPK 177-185 straipsniuose, todėl atmesdamas ieÅ¡kovo BUAB ,,Komsega“ ieÅ¡kinį priėmė teisėtÄ bei pagrįstÄ sprendimÄ (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apelianto skunde iÅ¡dėstyti argumentai nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimÄ naikinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a :Kauno apygardos teismo 2011 m. birželio 14 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Teisėjai                                                                                                                    Rasa GudžiÅ«nienė                                                      Gintaras Pečiulis                                                     Donatas Å ernas