21dfd72b-fa3c-48ba-9197-9763dfdfa9ea · Klaipėdos apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-152-526/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-29934-2021-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.2; 2.1.15.1.2; 2.4.6.1 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. gegužės 13 d. Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Sabinai Vigelytei, dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , S. V.

D. gynėjui advokatui Edvardui Staponkui, nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. G. atstovui advokatui Romanui Lupeikai, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. G. apeliacinį skundÄ dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio, kuriuo S. V. D., padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ be užstato, perduodant jį laiduotojos I.

B., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminÄ , ir baudžiamoji byla S. V. D. nutraukta. Nuosprendžiu nukentėjusiojo M. G. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteista 282,16 Eur (du šimtai aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurai 16 ct) turtinės žalos, 5 000 Eur (penki tÅ«kstančiai eurų 0 ct) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio procesinės palÅ«kanos nuo priteistos 5 282,16 Eur (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 16 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusi civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta, o dėl civilinio ieškinio reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo procesas nutrauktas. Nuosprendžiu iš S. V. D. nukentėjusiajam M. G. priteista 1 000 (vienas tūkstantis eurų 0 ct) teisme turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. S. V. D. buvo kaltinamas tuo, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata: jis 2021 m. rugpjūčio 30 d., apie 15.09 val., vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) su pakrauta priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas kelyje A13 Klaipėda–Liepoja, 25,741 km, dviejų eismo juostų kelyje, kai jo važiavimo kryptimi buvo viena eismo juosta, elgdamasis neatsargiai, nesilaikė saugaus eismo taisyklių – neatsižvelgė į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties, nesuvaldė vairuoto automobilio, iÅ¡važiavo į prieÅ¡prieÅ¡inę eismo juostÄ ir susidÅ«rė su ten važiavusiu motociklu „Yamaha YZR-R1“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo M. G.. Eismo įvykio metu buvo sužalotas motociklo „Yamaha YZR-R1“ vairuotojas M. G., jam dėl patirtų sužalojimų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Šiais neatsargiais veiksmais S. V. D. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto („Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>“) ir 127 punkto („Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio.

Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sÄ lygas, ypač vietovės reljefÄ , kelio ir transporto priemonės bÅ«klę ir krovinį, meteorologines sÄ lygas, taip pat eismo intensyvumÄ , kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iÅ¡ anksto numatomos kliÅ«ties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“) reikalavimus ir tai lėmė Å¡io eismo įvykio kilimÄ .

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai 2. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. prašo pakeisti Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio dalį, kuria iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo M. G. naudai priteista 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį padidinti iki 33 000,00 Eur, priteisiant ir penkių procentų dydžio procesines palūkanas nuo visos priteistos 33 282,16 Eur sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiško įvykdymo.

Kitas nuosprendžio dalis praÅ¡oma palikti nepakeistas. Taip pat praÅ¡oma patenkinus apeliacinį skundÄ iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), nukentėjusiojo M. G. naudai priteisti 500,00 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Be to, praÅ¡oma bylÄ apeliacinėje instancijoje nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2.1. Apeliantas nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis sudaro 12 000,00 Eur, papildomai iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteisiant 5 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydį, nes bendrovė iki baudžiamosios bylos iÅ¡nagrinėjimo nukentėjusiajam iÅ¡mokėjo 7 000,00 Eur.

Apeliantas mano, kad nors teismas skundžiamame nuosprendyje ir aptarė nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastÄ , patirtÄ dvasinį ir fizinį skausmÄ , bendravimo galimybių sumažėjimÄ , tačiau vis tik nustatytas atlygintinos neturtinės žalos 12 000,00 Eur dydis neatitinka protingumo, teisingumo ir sÄ Å¾iningumo principų, todėl apeliantas dėl Å¡ios skundžiamo nuosprendžio dalies aukÅ¡tesniajam teismui teikia apeliacinį skundÄ , juo praÅ¡o jo civilinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl atlygintinos 33 000,00 Eur neturtinės žalos patenkinti visiÅ¡kai. 2.2.

Apeliantas pažymi, kad eismo įvykis, kurio metu jis nukentėjo, įvyko 2021-08-30, o baudžiamoji byla išnagrinėta priimant nuosprendį 2022-02-10. Apeliantas supranta, kad atlygintinos neturtinės žalos dydį įrodinėti yra jo pareiga, o neturtinė žala turi būti įrodinėjama ne tik specialistų išvadomis, kurios jau yra byloje, tačiau ir kitais medicininiais dokumentais, kurie leistų objektyviai pagrįsti tuos neigiamus išgyvenimus, kurie atsirado tuoj po 2021-08-30 įvykusio eismo įvykio.

Nurodo, jog nagrinėjamu atveju apelianto įrodinėjimas, kiek tai liečia padarytÄ neturtinę žalÄ , buvo ir yra apsunkintas dėl jo riboto judėjimo, nuolatinio gydymosi medicinos įstaigoje (beje, nagrinėjant bylÄ teisme jam buvo atlikta nauja chirurginė operacija), kaip ir esant pandeminei situacijai dėl COVID-19, nes gydymo įstaigos atsisako priimti besiskundžiančius asmenis, jeigu jiems nėra reikalinga skubi medicininė pagalba. Be to, nurodo, jog, teikiant apeliacinį skundÄ , pradėtos procedÅ«ros, siekiant apeliantui nustatyti nedarbingumo lygį, kuris, jo supratimu ir žiniomis, gali susidaryti nuo 80 iki 90 proc.

Pažymi, jog Å¡ie duomenys bus pateikti aukÅ¡tesniajam teismui, iki bus nagrinėjamas apeliacinis skundas. Nurodo, jog, be patiriamo nuolatinio fizinio skausmo, patiriamų kasdienių nepatogumų dėl galimybės laisvai judėti, nes dar ne mažiau kaip metus laiko teks naudoti medicininius įtvarus (langetes), apeliantui vis dažniau pasireiÅ¡kia nuolatinis dvasinis skausmas, iÅ¡gyvenimai dėl savo ir Å¡eimos neapibrėžtos ateities, aiÅ¡kiai suprantant, kad liekamieji eismo įvykio padariniai iÅ¡liks visam gyvenimui, jis, bÅ«damas vos 32 metų amžiaus (gim. (duomenys neskelbtini)), tapo neįgalus, turės judėjimo negaliÄ , nebegalės patenkinti tų kasdienių poreikių, kuriuos jis pats savarankiÅ¡kai gebėdavo be niekieno pagalbos realizuoti.

Apeliantas dėl dvasinių išgyvenimų jau kreipėsi dėl pagalbos į psichologus, o gavęs medicininius dokumentus, juos pateiks aukštesniajam teismui. 2.3. Apelianto manymu, pateikus naujus įrodymus dėl jam nustatyto nedarbingumo lygio ir teikiamos psichologinės pagalbos (ko objektyviai jis negalėjo padaryti pirmosios instancijos teisme), tai leis aukštesniajam teismui objektyviai ir teisingai įvertinti atlygintinos neturtinės žalos dydį. Apeliantas sutinka su pirmosios instancijos teismo atlikta analize baudžiamųjų bylų, išnagrinėtų Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, kuriose padarytos išvados, kad nukentėjusiesiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatytinas nuo 5 792,00 Eur iki 35 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, vidurkis yra 20 396,00 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-52- 942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-155-511/2017, 2K-110-699/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020).

Mano, jog nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nurodomos kasacinio teismo nutartys priimtos ne 2021–2022 metais, o 2016–2020 metais, kai būtiniausių prekių kainos ir vartotojų kainų indeksas buvo gerokai mažesni. Pavyzdžiui: 2021 m. sausio mėn. vartojimo prekės ir paslaugos sudarė 0,3 proc., o 2022 m. sausio mėnesį indeksas pakilo net iki 12,4 proc.; 2021 m. sausio mėn. maistas ir nealkoholiniai gėrimai sudarė 0,1 proc., o 2022 m. sausio mėnesį indeksas pakilo net iki 11,8 proc.; 2021 m. sausio mėn. transportui sudarė 5,1 proc., o 2022 m. sausio mėn. indeksas pakilo iki 16,6 proc.; 2021 m. sausio mėn. būstas ir komunalinės paslaugos sudarė 1,7 proc., o 2022 m. sausio mėn. indeksas pakilo net 32,8 proc.

Apelianto manymu, jau vien remiantis Å¡iuo argumentu galima bÅ«tų teigti, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo atlygintinos neturtinės žalos dydį. Nurodo, jog jeigu pirmosios instancijos teismas, apžvelgdamas kasacinio teismo praktikÄ iÅ¡nagrinėtose bylose, manė, kad praktikoje atlygintinos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 5 792,00 Eur iki 35 000,00 Eur, vidurkis yra 20 396,00 Eur, tai apeliantui nelabai suprantama, kodėl teismas nesivadovavo maksimalia atlygintina suma, taip pat nepriteisė ir to paties vidurkio. 2.4.

Apeliantas nurodo, jog nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-433-576/2021, kurioje 2021-12-02 priėmė nutartį, ir Å¡ios iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės labai artimos Å¡iai iÅ¡nagrinėtai bylai. Pažymi, jog nors pats įvykis įvyko 2019-09-10, jo metu nukentėjo 28 metų amžiaus asmuo, vairavęs motociklÄ , jam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, po įvykio nustatytas dalinis 55 proc. darbingumas, tačiau teismas vertino, kad atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 45 000,00 Eur.

Nurodo, jog Å¡ioje byloje teismas pabrėžė, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifikÄ , dėl sveikatos sužalojimo priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktikos dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio iÅ¡ esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumÄ , o individualioje byloje Å¡ie kriterijai, jų reikÅ¡mė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Teismų nustatyti žalos dydžiai negali bÅ«ti laikomi teisine taisykle, nes bylose nustatytos aplinkybės, kurios yra svarbios neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra neanalogiÅ¡kos. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pažymima, kad teismas negali bÅ«ti pasyvus bylų proceso stebėtojas, o vykdydamas teisingumÄ turi iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirti visas bylos aplinkybes ir bylÄ spręsti iÅ¡ esmės (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2013-11-15 nutarimas). Konstatavus, kad tam tikras asmuo padarė nusikalstamÄ veikÄ , kuria kitam asmeniui buvo sukelta žala, turi bÅ«ti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinę ir fizinę skriaudÄ .

Todėl apeliantas remdamasis anksčiau nurodytais argumentais mano, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl Å¡i teismo nuosprendžio dalis turi bÅ«ti pakeista, apelianto naudai priteistinas neturtinės žalos atlyginimas turi bÅ«ti padidintas iki 33 000,00 Eur, priteisiant ir procesines palÅ«kanas. 2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Apelianto manymu, jo patirtos iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti turi ir gali bÅ«ti priteistos iÅ¡ civilinio atsakovo – (duomenys neskelbtini), nes Å¡i draudimo bendrovė netinkamai ir nesÄ Å¾iningai apskaičiavo atlygintinos neturtinės žalos dydį, todėl Å¡i draudimo bendrovė turėtų atlyginti ir patirtas apelianto iÅ¡laidas. 2.6. Be to, apeliantas mano, kad jo apeliacinis skundas galėtų bÅ«ti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, nes iki paskirto posėdžio jis aukÅ¡tesniajam teismui pateiks papildomus raÅ¡ytinius įrodymus apie jam nustatytÄ nedarbingumo lygį, teikiamÄ psichologinę pagalbÄ ir dėl to įrodymų tyrimas gali bÅ«ti atnaujintas.

3. Atsiliepimu į nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. G. apeliacinį skundÄ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), atstovė nesutinka su apeliacinius skundu ir praÅ¡o jį atmesti.

4. Teismo posėdyje nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. G. atstovas advokatas R. L. prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimÄ , S. V. D. gynėjas advokatas E. S. su apeliaciniu skundu sutiko iÅ¡ dalies, o prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir iÅ¡vados 5. Nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. G. apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamÄ jÄ bylÄ tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

7. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. G. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl S. V. D. kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo, o apeliaciniu skundu nesutinkama tik su nukentėjusiajam priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, todėl būtent šiuo klausimu apeliacinės instancijos teismas ir pasisako.

8. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieÅ¡kovas M. G. nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepagrįstai netenkino visa apimtimi jo pateikto civilinio ieÅ¡kinio, nepakankamai atsižvelgė į jo, nukentėjusiojo M. G., sveikatos bÅ«klę ir liekamuosius reiÅ¡kinius bei infliacijÄ ir nesilaikė teismų formuojamos praktikos panaÅ¡aus pobÅ«džio baudžiamosiose bylose. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartÄ Ä¯vertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje surinktus duomenis, apeliacinio skundo argumentus ir formuojamÄ teismų praktikÄ , su Å¡iais apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalis dėl civilinio ieÅ¡kinio priteisimo nukentėjusiajam yra pagrįsta.

9. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad jam bÅ«tų atlyginta nusikalstama veika padaryta žala (tiek turtinė, tiek neturtinė), ir dėl to pareikÅ¡ti civilinį ieÅ¡kinį (BPK 109 straipsnis). IÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusysis M. G. 2022 m. sausio 5 d. pateikė civilinį ieÅ¡kinį (b. l. 12–18, t. II), kuriuo prašė priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), 33 000 Eur (trisdeÅ¡imt tris tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo bei 1 116,51 Eur (vienÄ tÅ«kstantį vienÄ Å¡imtÄ Å¡eÅ¡iolikÄ eurų 51 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo nukentėjusiajam M.

G.. Taip pat buvo praÅ¡oma priteisti ir S. V. D. patirtas proceso iÅ¡laidas, susijusias su advokato pagalba pirmosios instancijos teisme. Kaip matyti iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas iÅ¡ dalies tenkino nukentėjusiojo M. G. pareikÅ¡tÄ civilinį ieÅ¡kinį ir iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), priteisė 282,16 Eur (du šimtus aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt du eurus 16 ct) turtinės žalos, 5 000 Eur (penkis tÅ«kstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir penkių procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos 5 282,16 Eur (penkių tÅ«kstančių dviejų Å¡imtų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt dviejų eurų 16 ct) sumos, jas skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo momento iki jo visiÅ¡ko įvykdymo.

Likusi civilinio ieÅ¡kinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo buvo atmesta, o dėl civilinio ieÅ¡kinio reikalavimo dėl turtinės žalos (negautų pajamų) atlyginimo dalies procesas nutrauktas. Be to, nuosprendžiu iÅ¡ S. V. D. nukentėjusiajam M. G. priteista 1 000 (vienas tÅ«kstantis) eurų iÅ¡laidų, turėtų teisme advokato paslaugoms apmokėti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į formuojamÄ teismų praktikÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio bylose ir tai, kad dalis neturtinės žalos nukentėjusiajam jau buvo atlyginta, pritaria pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui.

10. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje yra numatyti kriterijai, kuriais vadovaudamasis teismas nustato neturtinės žalos dydį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartÄ yra konstatavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡kas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalÄ patyrusiam asmeniui piniginę satisfakcijÄ , kuri apskaičiuojama labai detaliai iÅ¡analizavus visÄ nukentėjusiojo patirtÄ skriaudÄ â€“ dvasinius iÅ¡gyvenimus, darbingumo sumažėjimÄ ar netekimÄ , apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius.

Nors teismai stengiasi atsižvelgti į susiformavusiÄ teismų praktikÄ tos kategorijos bylose, tačiau visada svarbu kiekvienÄ atvejį individualizuoti, nes skirtingi asmenys net analogiÅ¡kose situacijose reaguoja ir iÅ¡gyvena skirtingai, be to, dažnai net analogiÅ¡ki sužalojimai sukelia visiÅ¡kai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiÅ¡kinius, todėl kalbėti apie precedento taikymÄ itin sudėtinga.

11. Pagal Lietuvoje formuojamÄ teismų praktikÄ , nukentėjusiesiems kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose, kai jiems yra sunkiai sutrikdoma sveikata, paprastai priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-102-303/2019, Nr. 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, Nr. 2K-9-976/2022). Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui.

Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobÅ«dis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiÅ¡kiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Skundžiamu teismo nuosprendžiu nukentėjusiajam M. G. priteista bendra 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma, kuri iÅ¡ esmės atitinka priteistinų piniginių sumų ribas kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimo bylose. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė ne tik į formuojamÄ teismų praktikÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose, bet ir į nukentėjusiojo patirto sveikatos sužalojimo mastÄ .

Taigi, teismas atsižvelgė į tai, kad dėl neatsargių nusikalstamų S. V. D. veiksmų nukentėjusiajam M. G. buvo padaryti kairiojo blauzdikaulio ir kairiojo Å¡eivikaulio skeveldriniai atviri lūžiai, kairiojo kelio plėštinė žaizda, kairės blauzdos žaizdos, deÅ¡iniojo kelio odos nubrozdinimas, kepenų sumuÅ¡imas. Padaryti sužalojimai įvertinti kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Apeliacinės instancijos teismui, kaip ir pirmosios instancijos teismui, nekyla abejonių, kad nukentėjusysis dėl jam padarytų sužalojimų patyrė skausmÄ tiek iÅ¡ karto po įvykio, tiek ir Å¡ių sužalojimų gydymo, kuris užtruko pakankamai ilgai ir dar iki Å¡iol tęsiasi, metu.

Dėl sužalojimų nukentėjusysis neiÅ¡vengiamai turėjo nepatogumų, privalėdamas gydytis medicinos įstaigoje, dėl patirtų sužalojimų iÅ¡kart po įvykio buvo operuotas, po to jam buvo atliktos dar keturios operacijos, o nagrinėjant bylÄ teisme jam buvo atlikta nauja chirurginė operacija. Akivaizdu, jog dėl padarytų sužalojimų buvo apribotos nukentėjusiojo M. G. judėjimo galimybės, dėl Å¡ios priežasties, be jokios abejonės, jis iki Å¡iol negali dirbti, plėtoti kÄ tik paties sukurto verslo, laisvai užsiimti bÅ«tinomis bei pageidaujamomis kasdieninėmis, taip pat mėgstamomis laisvalaikio veiklomis, po įvykio jis negalėjo rÅ«pintis Å¡eima ir prisidėti prie jos iÅ¡laikymo, jam buvo apsunkintos galimybės pasirÅ«pinti pačiu savimi, buvo bÅ«tina ir artimųjų pagalba, sumažėjo galimybės bendrauti su kitais asmenimis.

Apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nukentėjusysis M. G. dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimÄ dėl patirtų kojos lūžių, ateities perspektyvų, o tikimybė gyvenimÄ sugrÄ Å¾inti į iki eismo įvykio buvusiÄ padėtį yra maža. Taigi nėra jokios abejonės, kad dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo, liekamųjų reiÅ¡kinių M. G. gyvenimo kokybė suprastėjo. Taip pat, be jokių abejonių, M.

G. dėl eismo įvykio patyrė didžiulį stresÄ , iÅ¡gÄ stį, jautė nerimÄ bei susirÅ«pinimÄ savo sveikata, o dėl nusikalstama veika sukeltų pasekmių apribotos nukentėjusiojo galimybės gyventi visavertį socialinį gyvenimÄ , jis patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumų. Taigi nukentėjusiojo patirti fiziniai, emociniai ir dvasiniai iÅ¡gyvenimai, jų dydis, įtaka tolesniam gyvenimui yra akivaizdÅ«s, ir apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas neabejoja, kad patirtų sužalojimų pasekmės nukentėjusiojo bus jaučiamos ir ateityje.

Tačiau apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo pozicijai, kad, spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas privalo atsižvelgti ir į tai, kad S. V. D. yra garbaus amžiaus, naÅ¡lys, senatvės pensininkas, jo pajamas sudaro tik gaunama senatvės pensija, aptariama nusikalstama veika padaryta kaltinamajam veikiant neatsargiai, t. y. dėl neatsargaus nusikaltimo, bÅ«nant blaiviam, jis pripažino savo kaltę ir nuoÅ¡irdžiai gailisi. Apeliacinės instancijos teismas dar kartÄ Ä¯vertinęs nukentėjusiojo M.

G. patirtus fizinius sužalojimus (kojos skeveldriniai atviri lūžiai, kepenų sutrenkimas), emocinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus, tai, kad dėl patirtų sužalojimų tam tikram laikui yra apribota judėjimo laisvė ir galimybė gyventi visavertį gyvenimÄ , rÅ«pintis savo Å¡eima, sumažėjo galimybė dirbti, ir atsižvelgdamas į tai, kad patirti sužalojimai nėra gyvybei pavojingi, pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, jog nukentėjusiajam priteistas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiojo sveikatos bei gyvenimo praradimus ir iÅ¡gyvenimus ir Å¡is dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumÄ , protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieÅ¡tarauja pirmiau aptartai teismų praktikai ir nepažeidžia nukentėjusiojo ir kaltininko interesų pusiausvyros.

12. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis M. G. nurodo, jog, teikiant apeliacinį skundÄ , pradėtos procedÅ«ros, siekiant apeliantui nustatyti nedarbingumo lygį, kuris, jo supratimu ir žiniomis, gali susidaryti nuo 80 iki 90 proc. Apygardos teismui pateikti dokumentai, o tiksliau, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažyma, įrodo, jog nukentėjusysis M. G. prarado 45 proc. darbingumo, jam nustatytas 55 proc. darbingumas (b. l. 137–138, t. II).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nukentėjusiajam M. G. nustatytas darbingumas yra pakankamas, kad jis galėtų bent iÅ¡ dalies grįžti į darbo rinkÄ , todėl Å¡ie bylos duomenys iÅ¡ esmės neturi įtakos priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžiui. Apeliaciniame skunde M. G. taip pat nurodė, jog dėl dvasinių iÅ¡gyvenimų jau kreipėsi pagalbos į psichologus, o gavęs medicininius dokumentus, juos pateiks aukÅ¡tesniajam teismui. Tačiau apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikta jokių duomenų apie nukentėjusiojo psichologinę bÅ«klę.

13. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. G. sutiko su pirmosios instancijos teismo atlikta kasacinės instancijos baudžiamųjų bylų analize, kuriose padarytos išvados, kad nukentėjusiems dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, nustatytinas nuo 5 792,00 Eur iki 35 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas, o vidurkis yra 20 396,00 Eur, tačiau, apelianto manymu, nagrinėjamu atveju būtina atkreipti dėmesį į tai, kad nurodomos kasacinio teismo nutartys priimtos ne 2021–2022 metais, o 2016–2020 metais, kai būtiniausių prekių kainos ir vartotojų kainų indeksas buvo gerokai mažesni.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliacinio skundo argumentai dėl infliacijos yra pagrįsti, tačiau taip pat nėra esminiai, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi kasacinėse 2021–2022 metais nagrinėtose bylose priteisiamos panašios sumos kaip ir 2016–2020 metų bylose (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-41-303/2020, Nr. 2K-252-697/2020, 2K-9-976/2022).

14. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog Vilniaus apygardos teismas apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ Nr. 1A-433-576/2021, kurioje 2021-12-02 priėmė nutartį, ir Å¡ios iÅ¡nagrinėtos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės labai artimos Å¡iai iÅ¡nagrinėtai bylai, o nukentėjusiajam priteistas 45 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, jog Å¡ioje byloje nukentėjusiajam nustatyti daug sunkesni kÅ«no sužalojimai, kadangi, be daugybinių žaizdų, sumuÅ¡imų, kaulų lūžių, jam paÅ¡alinti net du vidaus organai – blūžnis ir kairysis inkstas, todėl Å¡i baudžiamoji byla negali bÅ«ti taikoma precedentu, kuriuo apeliacinės instancijos teismas turėtų vadovautis.

15. Esant tokioms aplinkybėms, Plungės apylinkės teismo Palangos rÅ«mai, nukentėjusiajam M. G. nustatydami 12 000 Eur neturtinės žalos dydį, nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir susiklosčiusios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ panaÅ¡aus pobÅ«džio eismo įvykio bylose esant sunkiam sveikatos sutrikdymui, tinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, civilinio ieÅ¡kovo M. G. reikalavimas priteisti jam 40 000 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ nėra adekvatus patirtam sveikatos sutrikdymui ir atsiradusiems padariniams, todėl negali bÅ«ti tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismo manymu, pirmosios instancijos teismo priteistas iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam – 12 000 Eur – atitinka neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir neprieÅ¡tarauja teismų praktikai, geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir civilinio atsakovo interesų pusiausvyrÄ , nukentėjusiojo patirtus fizinius ir dvasinius iÅ¡gyvenimus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistinÄ neturtinės žalos atlyginimÄ , vadovavosi CK 6.250 straipsnio, 6.251 straipsnio normomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymÄ , tinkamai jas pritaikė ir savo sprendimÄ tinkamai motyvavo.

Teismas atsižvelgė į visus reikÅ¡mingus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymui kriterijus, įvertino su tuo susijusias Å¡ios bylos aplinkybes. Todėl teismo nustatytas ir nukentėjusiajam M. G. iÅ¡ civilinės atsakovės priteistas 12 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nelaikytinas pažeidžiančiu sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Jis realiai pagrįstas byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, teisės normų, reglamentuojančių žalos atlyginimo klausimus, nuostatomis.

Teismas iÅ¡laikė skirtingų nukentėjusiojo ir civilinės atsakovės interesų pusiausvyrÄ , kartu nenukrypo ir nuo teismų praktikos dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose. Todėl didinti nukentėjusiajam Å¡ioje byloje priteistÄ neturtinės žalos atlyginimo dydį, kuris yra nustatytas neperžengiant analogiÅ¡ko pobÅ«džio bylose priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio, ir dėl to keisti skundžiamÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį nėra pagrindo.

Dėl atstovavimo iÅ¡laidų 16. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. G. praÅ¡o priteisti iÅ¡ civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini), 500 Eur atstovavimo iÅ¡laidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinantį pinigų priėmimo kvitÄ (b. l. 136, t. II). Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintose taisyklėse, tačiau nė vienas teisės aktų nei Civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos galėtų bÅ«ti pripažįstamos žala, taip pat nenustato draudiko pareigos tokio pobÅ«džio iÅ¡laidas atlyginti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 103–106 straipsnius civilinio ieÅ¡kovo patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos priskiriamos proceso iÅ¡laidoms, o proceso iÅ¡laidų iÅ¡ieÅ¡kojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veikÄ padariusio asmens kalte. Proceso dalyviai turi teisę praÅ¡yti, kad teismas minėtas iÅ¡laidas pripažintų proceso iÅ¡laidomis ir jos bÅ«tų priteistos iÅ¡ kaltinamojo.

17. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Å ios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje, tačiau, sprendžiant klausimÄ dėl iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti priteisimo, bÅ«tina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundÄ buvo nagrinėta byla ir koks yra Å¡io skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20/2011, 2K-134-696/2016 ir kt.).

18. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis M. G. apeliacinės instancijos teisme prašė pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kadangi nukentėjusiojo apeliacinis skundas buvo atmestas, todėl teisėjų kolegija nusprendžia nukentėjusiojo atstovavimo iÅ¡laidų iÅ¡ atleistojo nuo baudžiamosios atsakomybės asmens S. V. D. nepriteisti. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo M. G. apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjai Eugenijus Antanauskas Dalius Jocys Savinijus Katauskas